Pagrindinė informacija:
Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2020 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Sofoklis Originalus pavadinimas: The Midnight Library Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: nuo 16 metų Vertė: Irena Jomantienė ir Milda Dyke Žanras / amžiaus kategorija: suaugusiųjų literatūra, moderni literatūra, fantastinė literatūra Galimi siužeto raktažodžiai: gyvenimas, sprendimai, apgailestavimas, biblioteka, gyvenimo pasirinkimai, katinas, paieškos, gyvenimo prasmė, filosofija Puslapių skaičius: 320 Pasakotojas: moteris Apdovanojimai: Goodreads Choice Award for Fiction (2020), LovelyBooks Unterhaltung (2021) Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 4 iš 5
Nuotrauka iš https://www.harpersbazaar.com/uk/
Kas, jeigu galėtum sužinoti, kur vienas ar kitas tavo priimtas ar nepriimtas sprendimas būtų tave nubloškęs? Ar tas gyvenimas būtų geresnis ar blogesnis už dabartinį? Būtent šią galimybę suteikia Vidurnakčio biblioteka. Verčiam knygą ir žiūrim, kokius gyvenimus nugyvens knygos veikėja.
Rašytojas Matt Haig (gim. 1975 liepos 3 d.) yra JK rašytojas ir žurnalistas rašantis vaikams ir suaugusiems. Šiemet Netflix’e pagal jo sukurtą knygą vaikams, kuri yra išleista ir Lietuvoje, „Kaip Kalėdų berniukas tėčio ieškojo“ (Tyto alba, 2016), pasirodė filmas. Tačiau tai nėra vienintelė šio autoriaus knyga išleista lietuvių kalba. Iš viso suskaičiavau vienuoliką knygų. Tai ypatingai didelis skaičius, o dar didesnis skaičius yra, kiek šis autorius iš viso visame pasaulyje pardavęs knygų. O viso jų yra daugiau nei trys milijonai. Nemažas skaičius, ar ne?
Šiuo metu daugiausiai dėmesio susilaukia autoriaus naujausia knyga „Vidurnakčio biblioteka“. Šis romanas vieną po kito renka įvairius įvertinimus bei apdovanojimus; knyga gavo Goodreads Choice Awards ir surinko daugiausiai balsų Lovelybooks pramoginės literatūros kategorijoje. Tai labai iškalbingi įvertinimai, nes šiuos įvertinimus suteikia ne kritikai, o patys skaitytojai. Kodėl ši knyga sulaukė tokio didelio skaitytojo dėmesio ir simpatijų?
Pradėkime nuo to, jog „Vidurnakčio biblioteka“ pasakoja apie trisdešimt penkerių metų moterį Norą Sid, kuri pasiryžta pasitraukti iš gyvenimo, nes nebemato prasmės gyventi ir jaučiasi tuščia. O kur dar daugybė jos apgailestavimų? Jų nors vežimu vežk. Tačiau viskas nevyksta pagal moters planą. Ji atsiduria Vidurnakčio bibliotekoje, kur ją pasitinka į ponią Elm (kadaise pažinota moteris) panaši bibliotekininkė ir papasakoja, kad visos knygos lentynose yra jos galimi gyvenimai, ir siūlo juos išmėginti tam, kad surastų tą, kuriame Nora norėtų pasilikti ir gyventi. Nora vieną po kito pradeda tyrinėti savo galimus gyvenimus, jeigu būtų nemetusi plaukimo, jeigu būtų ištekėjusi ir drauge su vyru įgyvendinusi jo svajonę, jeigu ji būtų neatsisakiusi muzikos ir drauge su broliu ir jų draugais dirbusi prie grupės, jeigu… jeigu… Daugiau jeigu, ir kiekvienas gyvenimas ir pokalbis su bibliotekininke Norai ima atverti akis bei geriau pažinti save.
Siužetai, kuriuose yra įtraukiama patobulinta biblioteka, mane traukia it musę prie medaus. Aš labai žavėjausi (ir vis dar žaviuosi) seriale „The magicians“ esančia biblioteka, kurioje rašomos ir saugomos žmonių gyvenimų knygos. Taigi, nereikia stebėtis, jog Matt Haig pristatoma biblioteka, kurioje visos lentynos nukrautos tavo galimus gyvenimus saugančiomis knygomis, taip pat patraukė mano dėmesį. Ir iš tiesų, mintis labai įdomi, nes tarp tų knygų yra ir apgailestavimų knyga, ir būtent aplink apgailestavimus yra sukamas visas knygos siužetas. Skaitant šią istoriją, bent jau aš, jaučiausi tarsi skaitanti patraukliai parašytą filosofijos pradmenų vadovėlį, ir gal nereikėtų tuo stebėtis, kadangi pati veikėja pristatoma kaip baigusi filosofijos studijas bei labai mėgstanti filosofiją, o ir knygos centras gan filosofiškas – kas būtų jeigu būtų. Dėl šios priežasties, asmeniškai aš, trumpam turėdavau atsitraukti nuo knygos, kad galėčiau suteikti sau minutę atokvėpio ir suprasti, kas yra sakoma, ir kokia mintis gvildenama. Praryti šią istoriją vienu ypu man truputį atrodė nedovanotina, nes taip jaučiausi galinti nesuvokti viso šios knygos grožio bei minčių. Tačiau be abejonės galima ją perskaityti ir vienu prisėdimu, kadangi noras suprasti, kodėl žmogus ryžtųsi pasitraukti iš gyvenimo, ir sužinoti, kaip ši istorija gali užsibaigti, įtraukia ir nepaleidžia.
Kitas man šios knygos perliukas buvo autoriaus sukonstruoti galimi veikėjos gyvenimai, ir kokią žinutę jie suteikdavo pačiai Norai (bei kokią galėtų man). Tos Noros tobulo ir laimingo gyvenimo paieškos traukė ir vertė susimąstyti apie savo pačios jau nueitą gyvenimo kelią ir pasvajoti, kas būtų buvę, jeigu kažkuriuo momentu būčiau priėmusi kitokį sprendimą.
Kitas man į akis kritęs šios knygos bruožas, be filosofinių vingrybių, buvo pačios istorijos pasakojimas, tempas ir įtampos įkėlimas. Visi knygos skyriai turi pavadinimus, kurie jau iškart suteikia skaitytojui užuominą, kas jo lauks. Pati knyga skaitosi ramiai, o įvykiai istorijoje pristatomi be jokios skubos, ir tik kelis kartus tarsi yra mėginama įnešti įtampos į istoriją, kai biblioteka patiria tam tikrus dalykus. Tai ganėtinai įdomus ir gal truputį nelauktas šios knygos bruožas. Kai kalbame apie žmogaus pakibimą tarp mirties ir gyvenimo, nesąmoningai ar nesąmoningai tikimės, jog su kiekvienu skyriumi bus ant kortos statoma vis daugiau. Tai, kad ši knyga tai daro švelniai ir minimaliai, vieniems gali patikti, kitiems ne. Asmeniškai man, šios įtampos trūkumą su kaupu kompensuoja daugybė emocijų ir knygoje randamų minčių.
Skamba viskas labai šauniai, tačiau man įsivažiuoti su šia knyga buvo sunku dėl pagrindinės veikėjos. Noros asmenybė stipriai kirtosi su mano įsitikinimais ir asmenybe. Taip pat jos gyvenimas, pasidavimas ir tarsi aukos etiketės užsidėjimas man buvo mistika. Niekaip negalėjau suprasti šios moters mąstymo, o autoriaus pateikta vangi informacija manęs neįtikino, kad čia viskas gerai ir logiška. Todėl man šios knygos siužetas labiau priminė tuos pasakojimus, kur tiesiog turi priimti žaidimo taisykles ir per daug jų netyrinėti. Nora yra nelaiminga savo gyvenimu ir nori nusižudyti – čia yra viskas tvarkoje, ir turi priimti kaip faktą. Tai padarius, pasižiūrėkime, kokius ji turi apgailestavimus, ir kokius gyvenimus ji būtų galėjusi nugyventi. Būtent priėmus šias taisykles ir leidus autoriui mane nešti per istoriją, knygą skaityti man tapo ženkliai lengviau, tačiau Nora mano simpatijų neužkariavo. Iki pat knygos galo ji man atrodė tarsi bestuburė, pati nesuvokianti, ko ji nori, ir kas ji yra. Man tai buvo minusas, bet gal jums su Nora bus lengviau susidraugauti.
Reziumė. Matt Haig „Vidurnakčio biblioteka“ be abejonės yra išskirtinė knyga, verčianti patyrinėti ne tik pagrindinės veikėjos Noros, bet kartu ir savo gyvenimus, bei pagalvoti, kas būtų jeigu būtume padarę kitą pasirinkimą. Tai knyga, suteikianti peno apmąstymams, ir vienu metu leidžianti ištirpti istorijoje, atsitraukti nuo savo kasdienių darbų. Knyga patiks tiems, kuriems patinka istorijos su filosofijos cinkeliu, bibliotekomis bei siužetu, galinčiu pakeisti jūsų mąstymą.
Kitty Writer 