Kas geresnio nutiko: rugpjūčio 22-28 dienomis

Ar laukiate pasakos “Gražuolė ir Pabaisa” ekranizacijos? Jau sulaukėme trumpo filmo anonso, o dabar buvo paviešintos kelios nuotraukos. Pirmojoje matote dviejų animacinio ir vaidybinio filmo veikėjų palyginimus. Antroje nuotraukoje galite išvysti filmuojamą sceną, kurioje yra Gastonas. Paskutinėje, trečioje nuotraukoje yra aktorius Dan Steven. Taip jis atrodys savo žmogiškame pavidale t.y. kai nebus pabaisa😀. Filmas turi pasirodyti 2017 metų kovą.


Ar laukiate naujienų apie naują “Shadowhunters” serialo sezono, kuris turėtų pasirodyti 2017 žiemą? Youtube kanalas”Shadowhunters TV” įkėlė filmuką, kuriame galite dirstelėti, kaip aktoriai ruošiasi naujo sezono filmavimams.


Panašu, kad filmu taps dar viena knyga, ir šįkart į ekranus grįžta vampyrai! 18-niolikmtė Bella Thorne, jau pažįstama iš filmų The Duff ar Blended, taikosi suleisti dantis į Beth Durst knygos Drink, Slay, Love (2011) ekranizaciją. Televizijos kanalas Lifetime trečiadienį patvirtino, kad taip, šis filmas bus! Tačiau Bella taikosi ne į pagrindinės veikėjos vaidmenį, kuris jau paskirtas Cierra Ramirez, o į vienos iš prodiuserių!
Istorija pasakoja apie paauglę vampyrę Pearl, kuri netikėtai įgauna gebėjimą būti saulės šviesoje, taigi jos šeima išsiunčia ją į žmonių mokyklą ieškoti žmonių aukų prieš Vampyrų karaliaus šventę. Tačiau, žinoma, ji įsižiūri savo naują klasės draugą.

balla


Citatos, kurios paskatins griebtis rašymo

Neretai užeina “debesėliai”, ir pradedi galvoti – koks tikslas rašyti, nieko gero man nesigauna. Tuomet meti kompiuterį ar rašymo priemonę į šoną ir bandai rasti visus savo kūrinio trūkumus, vietoj to, kad ieškotum privalumų bei galimybių suteikti savo rašiniui dar daugiau potencialo.

Šiandien noriu pateikti jums rinkinėlį sparnuotų frazių, kurios įspirs jums į sėdimąją, bei paskatins griebtis rašymo.

“Jei lauki įkvėpimo, kad galėtum rašyti, tu – ne rašytojas, tu – laukėjas.” – Dan Poynter

“Baisiausias momentas visuomet yra prieš pradedant.” – Stephen KingWriting:

“Tik rašytojai gali kalbėtis su žmonėmis, kurie neegzistuoja. Tačiau jie šneka ne su savimi, o su asmenybėmis, kurias sukūrė iš nieko.” 

“Rašytojas yra asmuo, kuriam rašymas daug sunkesnis nei daugeliui kitų žmonių.” – Thomas Mann

“Kai negali galvoti – rašyk.
Kai negali kalbėti – rašyk.
Kai negali miegoti – rašyk.

O tuomet, kai negali rašyti, – skaityk.”

“Rašymas, manau, nėra gyvenimo dalis. Rašymas yra kaip antrasis gyvenimas. Rašytojas viską patiria du kartus – vieną kartą realybėje ir vieną kartą veidrodyje, kuris visuomet laukia priešais ar už nugaros.” – Catherine Drinker Bowen

“Profesionalius rašytojas yra tas, kuris labiau mėgsta rašymą, o ne pinigus.” – Richard Bach

“Vienintelis rašytojas, su kuriuo gali lygintis, yra tas, kuriuo vakar buvai tu.” – David B. Schlosser

Writing: “Kas mūsų nenužudo, duoda kažką, apie ką galime rašyti.” – Julie Wright

“Nepradėk rašyti su noru sukurti bestselerį. Pradėk rašyti su noru sukurti gerą eilutę. Nepublikuok savo darbo, svajodamas susikrauti milijoną. Publikuok jį, svajodamas turėti 10 tikrų tavo kūrybos fanų.” – M. J. Rose

“Jei pradedi redaguoti savo istoriją dar ją rašydamas, tu pereini į savo redaktoriaus būseną, į būseną, kuri skaito. Per savo gyvenimą skaitei daug, tad to praktikuoti dabar nereikia. Tiesiog rašyk.” – Sandra Jensen

“Aš rašau, nes suprantu, jog šiame pasaulyje man trūksta žmogaus, reginio ar kūrinio. Mano darbas yra užpildyti tą tuštumą.”

Nežinau kaip jus, tačiau mane tokios frazės tikrai įkvepia. Nereta jų sukelia šypseną bei įkvepia pozityvo. Tikiuosi, jog šie auksiniai žodžiai padidino motyvaciją… ir lauksiu jūsų bestselerių!

Galbūt turite citatų, kurios visuomet pagelbsti, kai pradedate kratytis rašymo? Pasidalinkite jomis komentaruose!jonexex logo

Ant sienos… piešti viršeliai

Knygos viršelis yra meno kūrinys, kuris neretai būna ir priežastimi, kodėl gi nusiperkame būtent tą knygą ar, jeigu esame tikrai pakvaišę, išsispausdiname viršelį ir kabinamės jį ant sienų. Pripažįstu, tikrai yra tokių viršelių, kuriuos mielai pasikabinčiau ant savo sienos ir spoksočiau dienų dienas ne tik todėl, kad jie yra gražūs, bet ir todėl, kad žadina vaizduotę.

Dabar parankiojau viršelių, kuriuose įdėta daug darbo juos piešiant. Čia leidėjai naudojasi iliustratorių paslaugomis, tad pažiūrėkime, kokių pieštų viršelių mes turime savo lentynose.  Komentaruose laukiu jūsų nuomonių apie juos ir, kuriuos norėtumėte turėti ant savo sienos/ telefono ar kompiuterio ekrane.

vjufbhkjhjb Skaityti toliau “Ant sienos… piešti viršeliai”

Atspėk knygą pagal… užuominas

Sveiki visi!

Vėl ketvirtadienis! Ką gi jūs skaitote šiandien? Ar atspėsit, kokia knyga šiandien slepiasi po užuominomis?

Pačioje apačioje rasite atsakymą. Komentaruose lauksiu jūsų įspūdžių ir šio žaidimo komentarų😉 Ar Jums patiko ši knyga?


UŽUOMINOS

Pirma užuomina:

Tai “Beveik suaugusių” serijos knyga apie vaikiną, kurio gyvenimas stipriai pasikeičia po jam įvykusios nelaimės.

Antra užuomina:
Vienas angliškų šios knygos viršelių atrodo taip:

ko aš nepasakiau

Trečia užuomina: 

Knygos pradžia atrodo štai taip:

Dėl trijų dalykų Orkaso saloje aš neabejoju. Pirma: dauguma žmonių čia keistuoliai. Pusė gyventojų yra tipiški hipiai. Kitą pusę sudaro kraštutiniai liberalai, atsiskyrėliai ir multimilijonieriai. Visi kiti – tai saujelė mūsų, „normaliųjų“.
Antra: esu iš pačios gausiausios šeimos visoje saloje. Turėti septynis vaikus čia nėra įprasta, ir kiekvienas saloje žino, kas tokie yra Heisai.
Trečia: šiek tiek per gerai visus čia pažįstu.
Žengdamas Orkaso gimnazijos koridoriumi galėjau pasakyti kiekvieno sutikto žmogaus vardą. Žinau, kad Kristei Rouz pirmasis dantukas iškrito pirmoje klasėje, apžiojus šaukštą makaronų su sūriu. Žinau, kad Henris Ašeris prisiusiojo į kelnes pačią pirmą dieną darželyje. Taip pat žinau, kad panelė Pens, dėstanti senovės istoriją, nuoga dalyvaudavo hipių šokiuose. Nors geriau nepasakosiu, kaip šitai sužinojau. O direktorius Hilas buvo užkietėjęs „Žvaigždžių karų“ gerbėjas, ir gal pusę jo garažo užėmė figūrėlės, plakatai, kostiumai ir per daug tikroviškai atrodantys šviesos kalavijai.


ATSAKYMAS

Skaityti toliau “Atspėk knygą pagal… užuominas”

Kur aš esu? (V) – Žemėlapis

Vasara yra kelionių metas. Vieni naudojasi GPS programėlėmis/prietaisais, kad susiorientuotų erdvėje, o kiti žemėlapius tam, kad patirtų tik dar daugiau nuotykių ir neišdildomų prisiminimų. Taigi, pamėginkime patyrinėti dar vieną žemėlapį ir prisiminti/spėti, kokiai gi knygai jis priklauso. Kaip matote, žemėlapis įdomus. Daugybę salų yra išsimėtusios po visą lapą. Praeitą kartą jums, draugužiai, buvo lengva atspėti žemėlapį, kurį maniau bus kaip tik sudėtinga atpažinti. Na, dabar pasistengiau ir suradau tikrai sunkų😀

Žinoma, duosiu kelias užuominas, kad palengvinčiau užduotį. Pirmoji – pagal šią knygą buvo sukurtas serialas. Ar jau turite kokių nors įtarimų? Jeigu ne, antroji užuomina – knyga šiais metais yra perleidžiama. Bent jau pirmoji serijai priklausanti dalis.

Na, daugiau užuominų nebus. Pasikapstykite po galvą ir internetą ir… spėkite, kokiai knygai priklauso šis įdomus žemėlapis🙂

žemjūrės burtininkas žemėlapis

kitty

Žarija Pelenuose – Sabaa Tahir (knyga)

Ji – vergė. Jis – karys.

Imperija juos mokė būti paklusnius ir neapkęsti.

Bet jie pasirinko laisvę ir meilę.

Šalis, kurioje gimė Laja ir Elijas, kadaise buvo taiki ir klestinti. Tačiau užkariautojai ją pavertė baimės sukaustyta Imperija, valdoma negailestingo Imperatoriaus ir jam aklai paklūstančių karių su sidabrinėmis kaukėmis. Laja užaugo skurdžiame kvartale, tarp apšiurusių namų ir dulkėtų gatvelių, nuo vaikystės žinodama, kad už menkiausią nepaklusnumą Imperatoriui žiauriai baudžiama. Elijas, priešingai, priklauso išrinktiesiems – jis augo uždaroje Juodosios uolos akademijoje, kur berniukai nuo mažumės rengiami tapti Imperatoriaus armijos kariais. Skirtingiems pasauliams priklausantys Laja ir Elijas gimę būti nesutaikomais priešais, bet netrukus ima aiškėti, kad jų likimai susiję kur kas labiau, negu jiedu įtarė…


Pagrindinė informacija

žarija pelenuose sabaa tahirKalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2016
Išleidimo metai originalo kalba: 2015
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: Amber in the ashes
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas:
Žarija pelenuose
Patartinas amžius: +14/15
Žanras/ amžiaus kategorija: jaunimo literatūra, fantastika, nuotykiai, romantika
Mitinės būtybės/padarai/galios: magija, mitiniai padarai
Veiksmo laikas: Senovės Romos atmosfera
Puslapių skaičius: 464
Pasakotojas: dvi perspektyvos (mergina ir vaikinas), pirmas asmuo
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.sabaatahir.com


Tokios knygos dar neskaitėte. Ji įtrauks jus nuo pirmo puslapio ir nepaleis iki pat pabaigos, o kai pasieksite finišą, norėsite dar, nors būsite sukrėsti iki kaulų smegenų. Šioji knyga ne silpniems, nes joje yra visko, ko tik gali trokšti jūsų veiksmo, smurto, pavojų, romantikos, paslapčių ištroškusi širdis. Prisiminkite, perspėjau jus😉

“Žarija pelenuose” yra pirmas Sabaa Tahir romanas. Autorė užaugo Mohavio dykumoje. Gan keista vieta augti, argi ne? Tačiau atrodo rašytojai ten buvo smagu, kadangi jos knygoje dykuma turi reikšmę – ten augo vienas iš knygos herojų. Dabar Sabaa Tahir gyvena jau ne dykumoje, o su savo šeima San Fransisko mieste. Savo pirmą knygą ji pradėjo rašyti grįžusi iš darbo vakarais, o tai, ką ji parašė, jau galima rasti išversta į daugiau nei dvidešimt kalbų.

Mūšio laukas – mano šventovė. <…> Kardo smaigalys – mano kunigas. Mirties šokis – mano malda. Pribaigiamasis smūgis – mano išvadavimas.

Sabaa Tahir istorija nukelia į Senovės Romos atmosfera dvelkiantį fantastinį pasaulį, kuris kai kuriems netgi gali priminti “Sostų žaidimą”, kadangi istorijos principas ganėtinai panašus – realizmas istorijoje yra svarbus, o fantastika – tik gardus prieskonis. Taip pat autorė nesistengia sušvelninti ir į vatą vynioti baisių scenų ar saugoti savo sukurtus personažus. Čia veikėjai miršta, yra prievartaujami (visomis prasmėmis), išnaudojami, jų akys yra išlupamos ir dar daugybė šiurpą keliančių dalykų vyksta šioje knygoje. Taigi, ką jau ką, tačiau veikėjai tikrai bus sužeisti, per plauką nuo mirties ir jų skausmas bus ne tik emocinis, tačiau šimtu procentu ir fizinis. Bet būtent tai, ko kiti rašytojai vengia savo istorijose, šią paverčia išskirtine ir žavia. Bet, kaip pati autorė prisipažįsta, tokią istoriją parašyti nebuvo lengva. Jai pačiai prireikė netgi kelių metų, kad drįstų pradėti ją rašyti.

Tačiau tikriausiai nereikia tuo stebėtis, nes autorė, kurdama šią knygą, atrodo yra panaudojusi nemažai savo tikrų išgyventų dalykų. Kaip jau minėjau, ji traukė į knygą dykumą, bet tai nėra vienintelis dalykas. Ten, kur autorė gyveno, buvo ganėtinai izoliuota vietovė ir mergina jautė, kad ji prie jos nepritampa. Žmonės priekabiavo prie jos tėvų, visiems kliūdavo autorės odos spalva. Taigi, rašytoja pradėjo skaityti daug fantastinių knygų, nes suvokė, kad gali keliauti į kitus pasaulius ir juose būti kare.

-Šis gyvenimas ne visada toks, kokį mes jį manome būsiant, – sako Kainas. – Esi žarija pelenuose, Elijau Veturijau. Tu kibirkščiuosi ir degsi, siautėsi ir naikinti. Tu nieko negali pakeisti. Negali liautis.

Taigi, istorijoje vienaip ar kitaip tikrai pastebėsite, kad rašytoja tyrinėja patyčių, išnaudojimo, kovos su valdžia  ir kitus aspektus, o tai ji daro pasitelkusi ne drugelius ir vienaragius. Visa tai ji daro pasakodama istoriją iš dviejų perspektyvų: vaikino Elijaus ir merginos Lajos. Abu jaunuoliai augo skirtingose vietose ir atmosferose, tačiau viena vieta priverčia jų kelius susikirsti – Juodosios Uolos karo akademijoje. Tai tikrai nepaprasta mokykla ir vargu, ar atsirastų daug drąsuolių savu noru norinčių į ją stoti, kadangi ten ruošiami asmenys, kurių gyvenime tikrai nesinorėtų sutikti – Kaukės. Tai asmenys, kurie tiesiogine to žodžio prasme nešioja su jų veidais suaugusias sidabrines kaukes. Tai gerai paruošti be gailesčio žudantys asmenys. Tai vienas iš šioje knygoje sukurto pasaulio įdomių ir žavinčių detalių – sidabrinės kaukės, kurios pavirsta veidu. Jau pati mintis apie sidabro suaugimą su tavo veidu, prarastą galimybę kada nors išvysti savo veido bruožus… Na, patikėkite, tikrai šiurpuliukas nueina kūnu.

Tačiau tai dar ne vienintelis įdomus šio pasakojamo pasaulio aspektas. Knygoje pateikiami ir dar keli įdomūs asmenys ir vėliau pati tvarka. Nors, reikia pripažinti, griežtos valdžios ir sukilėlių  tema nieko nestebina, o tai, jog šis yra pristatomas pradžioje, gali truputį nuliūdinti. Karingieji kovoja su mokslingaisiais? Dvi jėgos. Bet neapsigaukite ir nesustokite skaityti. Tai, kas vyksta toliau  -stebina, žavi, baugina ir įtraukia.

-Kaltė būna dvejopa, – tyliai prašneku. – Viena slegia kaip našta, kita suteikia tau gyvenimo tikslą. Tegul tavo kaltė būna tavo varomoji jėga. Tegul primena tau, kuo nori būti. Galvoje nubrėžk ribą ir niekados jos nebeperženk. Tu turi sielą. Taip, ji sužalota, bet ji niekur nedingo. Neleisk jiems atimti jos iš tavęs, Elijau.

Be sukurto įdomaus ir žiauraus pasaulio, man labai patiko šios knygos veikėjai. Būtų keista, jeigu nepabrėžčiau, kad Elijus tiesiog pavergė mano širdį. Nenoriu atskleisti daug jo gyvenimo detalių, nes tie faktai knygoje skaitytojus turi stebinti ir šokiruoti, tačiau leisiu sau užsiminti, kad jis be abejonės kiekvienos merginos svajonė: drąsus, moka kautis, draugiškas, rūpestingas…  Knygoje šis veikėjas kovoja dėl savo laisvės, ir suvokus, kokioje aplinkoje jis augo, iškart nesunku trokšti, kad vaikinui pavyktų ją pasiekti. Pati rašytoja prisipažįsta, kad nors abi perspektyvos – Lajos ir Elijaus – jai patiko, tačiau būtent vaikino buvo jai įdomesnė ir kėlė daugiau iššūkių. Kadangi veikėjas yra karys, o moteris – ne, jai teko nemažai įsivaizduoti, kas jis per veikėjas, kas dedasi jo galvoje ir kita.

Kita mano mėgstamiausia veikėja buvo komendantė. Sabaa Tahir pripažįsta, kad šioji veikėja jai pačiai labai patiko. Tai buvo jos mėgstamiausia blogietė. Dievaži, bet kiekvienas jos pasirodymas istorijoje buvo kažkas įspūdingo. Patikėkite, retai istorijose atsiranda toks veikėjas, kurio net paminėjimas tekste sugeba išprovokuoti nemažai įvairių emocijų, o pasirodžius veiksme nerimauti dėl veikėjų. Juk ne kartą yra paminėta, kad ji neturi emocijų ir mėgsta tai akis išlupti, tai veidą kam nors subjauroti… Buvo tikrai ne viena vieta knygoje, kai komendantės pasirodymas privertė mano širdį nusiristi į kulnus ir nerimauti dėl Lajos saugumo ir gyvybės. Voldemortas palyginus su komendante yra gerumo įsikūnijimas😀

Kito dvi veikėjos yra, žinoma, Laja ir Helenė.  Deja, negaliu pasakyti, kad jos labai mane žavėjo, tačiau jos buvo ryškios personos. Bet tikriausiai Helenė man patiko labiau nei Laja. Kodėl? Na, Helenė juk karo akademijos moksleivė. Ji gali išspardyti šiknas, o jos ir gyvenimo istorija man pasirodė įdomesnė. Laja buvo pristatyta kaip bailė, kuri stebuklingu būdu sugebėjo užgniaužti baimę ir rizikuoti gyvybe padedant sukilėliams, kad šie padėtų jai išgelbėti jos brolį. Norėjau stipriai pamilti šią veikėją, bet man ji sunkiai lipo. Bet reikia pripažinti, jos perspektyva buvo atsvara Elijaus perspektyvai, nes viską buvo galima stebėti tiek iš stipraus, tiek iš silpno veikėjų perspektyvų.

Kalbant apie knygos stilių … Kaip minėjau, autorė nevynioja įvykių į vatą, ir istorija tikrai nevisiems gali būti įveikiama būtent dėl tų stiprių smurto scenų, kurios po truputį yra pristatomos jau knygos pradžioje – Lajos šeimos nariai yra nužudomi kaukės. Toliau reikalai yra tik ar kruvinesni ir žiauresni. O kur dar tai, kad autorė stengiasi kiekvieną skyrių pabaigti galingai ar kokiu nors kabliuku? Taip, autorė tikrai stengiasi visomis išgalėmis kankinti ne tik veikėjus, bet ir skaitytojus😀

Nėra kur bėgti, – suvokiu mums praėjus pro nuleidžiamas vartų grotas į garsiąją akademijos teritoriją. – Nėra kur eiti. Jokio kito būdo išgelbėti Dariną nėra.
Aš akademijoje ir grįžti nebeįmanoma.

Greitis? Knygos pradžią gali būti kiek sunku įveikti, nes ten kaip ir nevyksta kažko labai įdomaus. Laja senelių namuose, o Elijas ten kažkur tuneliuose. Pripažinkime, kai kuriems tai nėra įdomūs dalykai, tačiau kai veiksmas po truputį įsibėgėja ir abu pagrindiniai jaunuoliai pasakoja viską iš karo akademijos… Na, tada prasideda tikras įdomumas ir pavojai. Tekstas nuo tos akimirkos tiesiog lekia pro akis, o puslapiai kažkur dingsta. Priežastys? Komendantė, pavojai, aiškėjančios paslaptys ir Kaino pamėtėta mįslė apie būsimus įvykius.

-Atėjau čia ne tavęs bausti. Šiaip ar taip, tavo ateitis – jau pakankama bausmė. Sakyk man, Elijau, – kodėl esi čia? Kodėl  tu Juodojosios Uolos akademijoje?

Aš tiek daug kalbu apie smurtą ir tamsą šioje knygoje, kad galima pamanyti, kad joje nulis romantikos. Tai netiesa. Knygoje autorė kuria ir pina meilės trikampius. Keista, tačiau jie įdomūs😀 Tikriausiai todėl, jog veikėjai juose yra tikrai stiprūs ir gerai pristatyti skaitytojui. O kadangi knygoje yra daug įvairių pavojingų scenų ir dar komendantė… romantinės scenos yra super karštos.

Knyga baigiasi didžia paslaptimi. Atrodo, kad ji tiesiog pasibaigia viduryje visų įvykių. Laimei, yra išleista antra dalis angliškai, o autorė jau spėjo pranešti savo gerbėjams, kad ketina atsirasti ir dar dvi dalys.

Reziumė? Einu dar kartą skaityti šią knygą. Jos pasaulis, veikėjai ir siužetas… Seniai kada skaičiau tokią aštrią ir išskirtinę istoriją. Netgi dabar mėgindama surasti jos palyginimą su jau Lietuvoje išleistomis knygomis, kad jums būtų lengviau įsivaizduoti, koks čia gėris, sunku.  Vis atrodo, kad paminėti vieną ar kitą yra nusikaltimas, nes būtent taip “Žarija pelenuose” man skiriasi nuo kitų. Taigi, neminėsiu nei vienos.

penkikitty

Atokvėpis nuo jaunimo literatūros – Ekranizuota klasika

Kelioms akimirkoms nukrypkime nuo šiuolaikinės literatūros ir dirstelėkime į klasiką tapusius kūrinius. Tiksliau, į filmus pastatytus pagal juos. Visi šie filmai buvo pastatyti 20 a. Taip, deja, jie visi seni, tačiau nereiškia, kad prasti. Ypatingai jeigu esate pavargę nuo šių dienų kino filmų, tai šie, praeitimi dvelkiantys filmai padės pailsėti ir pamilti senus kino filmus. Tačiau perspėju, ne visi ištvers pasižiūrėti vieną ar kitą filmą nuo pradžios iki pabaigos.

prisukamasis apelsinas “Prisukamasis apelsinas”

Šį distopijai priskiriamą filmą man teko pasižiūrėti ganėtinai netikėtai. Turėjau “kino istorijos” paskaitas ir buvo galima pasirinkti, kokį filmą norėčiau apžvelgti. Pasirinkau šį ir dėstytojas parašė “Brave choice”. Patikėkite, filmas tikrai įspūdingas ir nuo pat pirmų jo minučių tu plačiai atmerki akis. Taigi, tas kas nuspręs žiūrėti šį filmą, perspėju, kad jis toks pats geras, kaip ir šokiruojantis ir netinka jauno amžiaus asmenims. Kodėl? Filme yra scenos su nuogais aktoriais, pabrėžiamas vienas”ypatingas” vyrų pasididžiavimas pačiais įvairiausias būdas. O kur dar smurto scenos? Draugė skaičiusi knygą teigė, kad tas daiktas tekste nebuvo taip pabrėžiamas kaip filme. Na, dar knygos neteko paimti į rankas, nors be abejonės kūrinys yra mano “to read” sąraše.

drakula“Drakula”

Kas nėra matęs 1992 metų knygos “Drakulos” ekranizacijos? Asmeniškai, šis pastatymas man labai patinka. Filme vaidina nemažai to meto garsių aktorių. Žinoma, vietomis akis erzina 20 a. plastmasės meilė. Ką jau ką, Drakulos raudoni šarvai nemaloniai išmuša iš vėžių. Tačiau mėginant nekreipti per didelio dėmesio į tai ir dar kelis būdingus to meto kinui aspektus, filmas tikai neblogai susižiūri, o pažiūrėjus galima susigundyti ir perskaityti šią garsią Bram Stoker knygą, jeigu dar nesate jos įveikę.

nekaltybės amžius The Age of Innocence“Nekaltybės amžius”

Šis filmas yra kietas riešutėlis. Jis yra įdomus, pasakoja apie aukštuomenės gyvenimą devyniolikto amžiaus Amerikoje. Tačiau pateikimo forma ganėtinai gali pasirodyti nuobodi dėl savo keisto originalumo. Filmas ypatingai turėtų patikti tiems, kas domisi istorija ir kuriems patinka romantika. Šį filmą jau esu peržiūrėsiu ne kartą. Kodėl? Na, kadangi man reikėjo studijoms😀 Bet kelis kartu jį vėl drįsau įsijungti tik todėl, kad filme tikrai įdomiai pateikiamas aukštuomenės gyvenimas ir povandeninės srovės jame.

mažos moterys“Mažos moterys”

Šį filmą man teko žiūrėti specialiai vienam dalykui universitete, o vėliau per literatūros paskaitas vis kartas nuo karto nugirsti. Šioji knyga yra kone jaunimo literatūros pradininkė.  Deja, kol kas nesu jos perskaičiusi, bet filmas įveiktas ir šis man labai patiko. Jame pasakojama apie keturių seserų gyvenimą. Kiekvienas iš jų yra kitoks, unikalus ir turintis gilią mintį (kai pradedi apie tai galvoti). O tuo nereikia stebėtis, kai sužinai, jog knyga yra tarsi mergaičių ir berniukų vadovėlis apie įžengimą į suaugusiųjų pasaulį.  Patariu visiems pasižiūrėti šį filmą.

interviu su vampyru“Interviu su vampyru”

Tikriausiai net nereikia šio filmo pristatinėti. Jis ne kartą rodytas per lietuviškus kanalus ir dažnai yra linksniuojamas. Juk tai klasika virtusi knyga apie vampyrus. Tačiau dabar sklinda gandai, kad yra ketinama perkurti šį filmą.

mažoji princesė

“Mažoji princesė” abejingų nepaliks. Filmas tinka visiems: tiek seniems, tiek jauniems, tiek mergaitėms, tiek berniukams. Net sunku surasti tinkamus žodžius apibūdinti šį filmą, pasakojantį apie vienos mergaitės skaudų gyvenimą.

Šį filmą taip pat ne kartą buvo galima išvysti rodant per lietuviškus kanalus. Taigi, tikriausiai esate jį matę, o jeigu ne, tikrai pasižiūrėkite. Filmas vertas dėmesio.

pusryčiai pas tifani

“Pusryčiai pas Tifanį” filmą išvydau savo tetos dėka. Vaikščiodamos po parduotuvę jį užmatę DVD ir nusprendė, kad šią kino juostą žiūrėsime vakare. Ji teigė, kad tai geras ir dėmesio vertas filmas. Ji netgi stebėjosi, kaip nieko apie jį nesu girdėjusi.

Na ką, pažiūrėjau ir… man filmas patiko. Nors prisipažinsiu, keista buvo žiūrėti seno pastatymo kino juostą. Iki tol visad žiūrėdavau tik neseniai sukurtus filmus, todėl priprasti prie aktorių drabužių bei kalbėsenos buvo iššūkis.  Bet kai prie to pripranti, tikrai  suvoki, kad filmas nuostabus ir suvoki, kodėl jo aktorės įkūnyta veikėja yra ikona.

Dar keli filmai (paspaudę ant viršelių pažiūrėsite jų anonsus)

begalinė istorijavėjo nublokštivėtrų kalnas emily bronte

Kuriuos iš šių filmus esate matę? Patiko? Nepatiko? Kokių dar žinote filmų, kuriuos patartumėte kitiems pasižiūrėti?

kitty