Siūloma

Anketa apie Jaunimo Literatūrą

Sveiki. Jau seniai kažko jūsų klausėme į pagalbą pasitelkę anketas. Taigi, nusprendėme, kad būtų pats laikas šią klaidą ištaisyti ir jūsų paprašyti, kad užpildytumėte nepaprastai ILGĄ anketą, kurioje yra nemažai atvirtų klausimų. Žinau, baisūs tokie klausimai, tačiau mes norime, kad jūsų atsakymai nebūtų “įstatyti” į mūsų sukurtus rėmus ir jūsų gauti atsakymai atspindėtų realybę, o ne mūsų viziją. Taigi, nepatingėkite ir juos visus sąžiningai atsakykite, nes be abejonės jūsų atsakymai padės orientuojantis į knygų leidybą Lietuvoje ir patariant leidykloms, į ką šios turėtų atkreipti dėmesį🙂

P.S. Prašau, dalinkitės šia anketa su draugais, kad būtų galima surinkti kuo daugiau atsakymų. AČIŪ!

Atspėk knygą pagal… užuominas

Sveiki visi!

Vėl ketvirtadienis! Ką gi jūs skaitote šiandien? Ar atspėsit, kokia knyga šįkart slepiasi po užuominomis?

Pačioje apačioje rasite atsakymą. Komentaruose lauksiu jūsų įspūdžių ir šio žaidimo komentarų😉 Ar Jums patiko ši knyga?


UŽUOMINOS

Pirma užuomina:

Tai realistinė istorija, nukelianti mus šiek tiek į praeitį, kurioje kalbama apie patyčias ir kitas opias socialines problemas.

Antra užuomina:
Gruzijoje šios knygos viršelis atrodo taip:

eleonora-ir-pakas

Trečia užuomina: 

Knygos pradžia atrodo štai taip:

XTC muzika nepadėjo užgožti pusgalvių plepalų autobuso gale.
<Jis> stipriau prisispaudė ausines.
Rytoj jis pasiims Skinny Puppy arba Misfits. Arba įrašys specialų rinkinį, skirtą klausytis važiuojant autobusu, kuo daugiau stūgavimų ir klyksmų.
Lapkritį gavęs vairuotojo pažymėjimą, grįš prie Naujosios bangos roko. Tėvai jau pažadėjo atiduoti mamos impalą, <jis> taupė pinigus naujam automobilio grotuvui. Pradėjęs važinėti į mokyklą automobiliu, galės klausyti, ko panorėjęs, arba nesiklausyti nieko. Be to, miegoti dvidešimčia minučių ilgiau.


ATSAKYMAS

Skaityti toliau “Atspėk knygą pagal… užuominas”

Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis – Sherman Alexie (knyga)

Aš turėjau pridėti savo viltį prie kieno nors kito vilties. Turėjau padauginti viltį iš vilties.
…Kas turi daugiausiai vilties?
Sherman Alexie „Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis“ pasakoja istoriją apie vaikiną, kuriantį kažką iš nieko, pasitelkiantį sąmojį ten, kur jo nėra, sąmojį prieš tragedijas ir melancholiją, sąmojį kaip pabėgimą ir juoką, kaip vienintelį ginklą prieš gyvenimą, kurį jį verčia gyventi kiti.
Pagrindinis romano herojus Arnoldas Spiritas, dar vadinamas Jaunėliu, yra vidurinės mokyklos mokinys, kartais piešiantis komiksus. Arnoldas gyvena Spokanio indėnų rezervate. Matematikos mokytojo paragintas vaikinas pradeda lankyti baltųjų mokyklą, esančią gretimame miestelyje, tikėdamasis, kad taip susikurs geresnį gyvenimą. Tačiau gentainiai Arnoldą pasmerkia kaip išdaviką, jį ima persekioti įvairios nelaimės, tačiau vaikinas nepasiduoda ir atranda savyje jėgų, kurių net nemanė turįs…


Pagrindinė informacija:absoluciai tikras puses etato indeno dienorastis

Kalba: lietuvių
Išleidimo metai: 2011 (originalo-2007)
Originalus pavadinimas: The absolutely true diary of part-time indian
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 14+
Žanras: jaunimo literatūra, realistinė literatūra, humoras
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Puslapių skaičius: 238
Pasakotojas: 1 asm. (vaikinas)
Autoriaus (-ės) puslapis: http://fallsapart.com/


Sherman Joseph Alexie jaunesnysis, gimęs 1966 m. spalio 7 d., yra amerikietis rašytojas, poetas, filmų kūrėjas. Didžioji dalis jo kūrinių remiasi savo, kaip indėno, patirtimi. Vyras užaugo Spokano indėnų rezervate Velpinite, tačiau šiuo metu gyvena Sietle, Vašingtone.

Jo knyga “Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis” turi nemažai prestižinių apdovanojimų, kuriuos sunku net suskaičiuoti, tačiau jam priklauso ir toks rekordas, kaip labiausiai siekiama uždrausti 2014 metų knyga. Ji 5 metus iš eilės figūravo siekiamų uždrausti ar uždraustų knygų sąrašuose. Dėl ko? Tėvai teigia, kad joje per daug įžeidžios kalbos ir diskusijų seksualumo klausimais.

Knygą gavau dovanų. Pirmą kartą paėmusi ją į rankas, nepajutau didelio susižavėjimo. Viršelis padabintas pora indėnų žaislinių figurėlių, kas atrodo tikrai gan vaikiškai, lyg knyga būtų skirta šešerių metų berniukams. Pavadinimas ilgas bei painus, neperskaičius knygos jo suprasti nepavyks. Na, situaciją pakeitė užrašas “New York times bestseleris”, puikiai žinome, jog tikrai ne kiekviena, nors ir itin gera knyga, gali tokiu sakiniu didžiuotis. Tačiau pasinaudojau posakiu “Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima” ir griebiau šią knygą.

Knygos istorija gan paprasta – indėnas vaikinas Arnoldas nori ištrūkti iš vargano rezervato ir siekti geros ateities, tad pradeda mokytis gretimame miestelyje esančioje baltaodžių mokykloje. Atrodo nesudėtinga, tiesa? Tačiau po šiuo sakiniu slypi tiek daug visko, kad net sunku įsivaizduoti.

Manau, pirmiausia su pagrindiniu veikėju reikia susipažinti. Taigi, Arnoldas Spiritas (indėniškas vardas Jaunėlis) yra indėnas berniukas su didelėmis svajonėmis bei skurdžia realybe. Jis yra neretai knygose pasitaikančio veikėjų tipo – moksliukas, pastumdėlis, nepritapėlis. Vaikinas turi vieną vienintelį draugą – Mušeiką. Jiedu kartu nuo pat gimimo, nors ir labai skirtingi, tačiau vienas be kito savo gyvenimų neįsivaizduoja. Jaunėlis ypač gabus komiksų piešime, kelis jų galime rasti ir knygoje. Įdomus faktas – Arnoldas gimė su stuburo smegenų skysčio pertekliumi kaukolėje arba, kaip pats vadina, tiesiog apsemtomis smegenimis.

“Galbūt visas šis dalykas yra keistas ir juokingas.
Dieve mano, nejaugi tėvui, motinai, vyresniajai seseriai, senelei, pusbroliams, tetoms ir dėdėms buvo juokinga, kai gydytojai atvėrė mano mažytę kaukolę ir išsiurbė lauk visą vandens perteklių mažyčiu siurbliuku?
Man buvo tik pusė metų ir per operaciją aš turėjau nusibaigti. O jei būčiau išgyvenęs tą siurbliuką, mano smegenys būtų buvusios rimtai pažeistos ir aš visą gyvenimą būčiau likęs daržove.
Na, operaciją tikrai pakėliau. Jei nebūčiau išgyvenęs, nerašyčiau, bet dėl pažeistų smegenų dabar turiu pačių įvairiausių fizinių bėdų.”

O tos fizinės bėdos tikrai labai keistos, esu tikra, jog skaitydami kilstelėsite antakius. Tačiau visi šie sutrikimai veikėją padaro ypatingu.

Atkeliavus į naują mokyklą, Jaunėlis tapo nepritapėliu. Vietiniams buvo nematyta ir neregėta, kaip indėnas išdrįso kelti koją į baltųjų mokyklą. Tačiau su laiku jis sugeba įrodyti nesąs niekuo prastesnis nei tenykščiai ir net susiranda draugų ir įsimyli. Tai dar kartą pamoko, “nespręsk apie knygą iš viršelio”.  Tiesa, kuomet jis pradeda mokytis  Rerdano mokykloje, rezervato žmonės, tarp jų ir geriausias draugas Mušeika, nusigręžia nuo Jaunėlio bei laiko jį išdaviku. Berniukas patiria ypač daug skausmo, nes žmonės, su kuriais jis bendravo nuo gimimo, nebekreipia dėmesio į jį. O jei kreipia, tai tas dėmesys tikrai ne malonus.

ženkliukas įtraukianti knyga

Taip pat ši knyga išaukština vieną didžiausių vertybių – šeimą. Arnoldo artimiausi žmonės – mama, tėtis, senelė ir sesuo palaiko Jaunėlį kaip tik gali. Nors šeima, kaip ir visi rezervate, verčiasi ypač vargingai, tačiau jie visuomet bando sukrapštyti pinigų Jaunėlio nuvežimui iki mokyklos ar priešpiečiams mokykloje, kuriuos galima pasiimti ir nemokamai, tačiau tuomet berniukas būtų toks vienintelis bei jaustųsi nesmagiai. Vaikino šeima daro viską, kad Arnoldas būtų laimingas.

“- Turiu tau šį bei tą, – pasakė tėtis.
– Ką?
– Mano bate.
Paėmiau vieną iš jo kaubojišų batų.
– Ne, kitame, – nurodė jis. – Viduje, po vidpadžiu.
Paėmiau kitą batą ir įkišau ranką. Dievuliau, jis dvokė svaigalais, baime ir žlugimu.
Radau suglamžytą ir drėgną penkių dolerių banknotą.
– Džiaugsmingų Kalėdų, – tarė jis.
Oho.
Savaitę gėręs mano tėvas tikriausiai labai norėjo išleisti tuos paskutinius penkis dolerius. Po perkūnais, už penkis dolerius gali nusipirkti prasčiausio viskio butelį. Jis galėjo išleisti tuos penkis dolerius ir vaikščioti girtas dar porą dienų. Tačiau išsaugojo juos man.
Tai buvo nuostabus ir pasibjaurėtinas dalykas.”

Knyga paliečia sunkią temą – alkoholizmą. Rezervacijos indėnų gyvenimas tikrai nelengvas, o visus sunkumus suaugusieji linkę skandinti alkoholyje. Aprašoma skaudi realybė – retas indėnas miršta sava mirtimi, dauguma užsimuša būdami girti arba yra nužudomi apsvaigusių žmonių. Pats tikriausias to įrodymas – knygos metu įvyksta trys incidentai bei žūva keli Arnoldui artimi žmonės. Jaunėlis lygina save, dalyvavusį virš 40 laidotuvių, bei baltuosius bendraamžius, kurių dauguma tėra dalyvavę vienose kitose. Be abejonės, alkoholizmas prieina ligi smurto. Mušeikos, Jaunėlio geriausio draugo, tėvas smarkiai muša sūnų.

Šis kūrinys man ypač patiko, nes jis visas sukasi apie viltį. Rezervato indėnams, kurie nori kažko pasiekti, ji yra būtina. Pats Arnoldas, kuomet suklupdavo, ne kartą norėjo pasiduoti, tačiau įžiebdavo sau vilties, atsistodavo ir šuoliuodavo toliau. To iš veikėjo ir reikėtų pasimokyti.

Tikriausiai ši apžvalga būtų bereikšmė be vieno svarbaus fakto – tai yra pusiau autobiografija. Sherman Alexie nusprendė panaudoti savo paauglystę kaip pirmosios knygos jaunimui pagrindą. Pats autorius sako, kad, jei reikėtų procentaliai įvardyti kiek dalies romane užima jo gyvenimo istorija, tai būtų septyniasdešimt aštuoni  procentai. Kaip ir knygos pagrindinis veikėjas Arnoldas, autorius gimė Spokano indėnų rezervate Velpinite bei turėjo girtuoklį tėvą. Kaip ir Arnoldas, Alexie gimė turėdamas stuburo smegenų skysčio perteklių kaukolėje, tačiau rašytojui nepasireiškė kalbos sutrikimai. Kaip ir veikėjas, rašytojas kentė patyčias dėl savo bjaurių akinių bei dėl milžiniškos galvos buvo vadintas Gaubliu. Sekantis panašumas – Alexie taip pat paliko rezervatą, kad lankytų Rerdano Aukštąją mokyklą, tačiau jo bei Arnoldo priežastys buvo skirtingos – Alexie šią mokyklą lankė tam, kad galėtų stoti į koledžą. Kaip ir personažas, autorius buvo Rerdano mokyklos krepšinio superžvaigždė  bei vienintelis (išskyrus talismaną) indėnas komandoje. Vieta, kuomet Arnoldas atranda, jog jo mokyklinis vadovėlis yra tas pats, kuriuo naudojosi vaikino mama prieš trisdešimt metų, taipogi neišgalvota. Vienintelis skirtumas – Alexie vadovėlį metė į sieną bei nieko nekliudė.

Iš pradžių perskaičiau porą šios knygos puslapių bei numečiau į šalį. Ji taip pragulėjo porą savaičių. Tačiau vieną vakarą prisėdau, įsitraukiau ir negalėjau sustoti, kol knygos nesukirtau. Tai nėra labai rimtas kūrinys, tačiau, kad ir koks komiškas iš pirmo karto gali pasirodyti, šioje knygoje slypi kelios gilios ir susimąstyti verčiančios dilemos.

penkijonexex logo

Įtemptas ir nepaleidžiantis siužetas – Top 4

Šiandien jungtinės pajėgos pakalbės apie savo top įtempto ir nepaleidžiančio siužeto knygas. Kaip pamatysite, kiekvieną iš mūsų įtraukia ir nepaleidžia pačios įvairiausios knygos. Taigi, jeigu ieškote istorijos, kuri tiesiog įsiurbia į savo siužetą, jums pasisekė, nes turėsite nemažai pasiūlymų😉

cdb_Plikledis_z1cdb_Raudona-kaip-kraujas_z1cdb_Panika_z1cdb_Saeculum_z1

Pradėsiu nuo savęs. Kaip matote, mano tope karaliauja keturios knygos, tačiau iškart perspėju, kad nemėgintumėte joms skirti vietos: pirma, antra, trečia ir ketvirta, kadangi man jos visos įdomios ir lygiavertės varžovės. Taigi, pati pirma paminėta knyga būtų “Plikledis”. Kas ją skaitė supras, kodėl ji čia yra, o kas ne, tada trumpai pasakysiu, kad mums visiems gerai žinoma autorė Becca Fitzpatrick sujungia gamtos jėgą su žmogiškaisiais ginklais ir sukuria kupina tvistų ir pavojų istoriją. O kur dar truputėlis meilės, kuri tik dar daugiau viską pagardina/apsunkina?

Salla Simukka knygos yra tokios įtemptos ir įdomios, kad net šiurpu. Istorijoje yra paminėta tik tai, kas būtina, veiksmas kartais nutraukiamas ypatingose vietose, kad būtų keliama įtampa. Šios knygos tikrai yra kažkas tokio.

“Panika” dar viena įdomi istorija, pasakojanti apie žaidimą, kuriame veikėjai turi daryti įvairius, kartais ir pavojingus dalykus, kad laimėtų piniginį prizą. Taigi, be abejonės aišku, kad širdis jūsų krūtinėje tikrai nuspręs greičiau plakti.

Ir paskutinė būtų “Saeculum”, viena iš mano mėgstamiausių knygų, kuri supina paslaptį, mistiką ir įtampą.  Autorė pasakoja apie jaunuolius, kurie žaidžia RPG gyvai. Jie pasirinkę tam tikrą periodą ir toli nuo civilizacijos, giliai miškuose, apsimeta, kad gyvena tame periode. Bet pradeda vykti nepaaiškinami bei mistiški dalykai. Veikėjams iškyla reali grėsmė. Ar tai kieno nors pokštas? O gal tikrai toji vieta užkeikta? Skaitydamas knygą tu pradedi abejoti tikrove ir pradedi tikėti antgamtiniais reiškiniais tam, kad pasiekęs finalą būtum…. šokiruotas.

kitty

visada tavo daniel glattauercdb_Tobula-klasta_z1cdb_Pinklese_z1paukščių mergaitė

Judam toliau. Dabar Panelės Smilos eilė. Ji išvardina keturias knygas.

Daniel Glattauer ,,Visada tavo”: Apie ką pirmiausiai pagalvojote pamatę viršelį ir perskaitę pavadinimą? Greičiausiai tikrai ne apie tai, apie ką yra ši knyga. Nors pradžioje pagrindinė veikėja, jau praradusi viltį sutikti tą savo vieną vienintelį, pagaliau sutinka tiesiog tobulą, tarsi į saldainio popierėlį įvyniotą vyrą, romantiškų meilės istorijų mėgėjams teks nusivilti. Tenudžiunga įtemptų psichologinių detektyvų gerbėjai!
Ši knyga yra viena iš tų, kurių pabaigos kone neįmanoma atspėti. Be netikėtai iššokančių juokingų epizodų, mane sužavėjo tai, kad skaitydamas tiesiog negali suprasti, kaip rašytojas viską taip sumezgė – visi įvykiai pabaigoje sueina į vieną galingą vandenilio bombą, kurios skeveldros mintyse laksto dar ilgai.
P. S. Nerekomenduoju šios knygos skaityti vienam tamsoje.

Cat Clarke ,,Pinklėse”: Greisė jau trys dienos kaip pagrobta ir uždaryta akinančiai baltame nepažįstamame kambaryje. Kadangi jos pagrobėjas nerodo jokio noro bendrauti, jai telieka sėsti prie stalo ir rašyti. Apie viską, kas nutiko. Tad, kad ir kaip norėtųsi ilgiau pabūti su tarsi ,,iš kokio senovinio paveikslo išgriuvusiu” gražuoliu pagrobėju, mes, skaitytojai, esame didžiajai knygos daliai nubloškiami į praeitį, kuri leidžia gabaliukas po gabaliuko sudėlioti dabartį ir atsakyti į svarbiausią mįslę – kodėl ji pagrobta?
,,Hm, jums turbūt atrodo, kad Itenas baisiai seksualus. Tikrai norėjau jo, bet visas šitas pagrobimas mūsų santykius truputį atvėsino.”
Neabejotinai geriausia knygos savybė yra Greisės humoro jausmas – čia reikia lenktis autorei, kuri veikėjos lūpomis šmaikščiai ir gyvai papasakojo ne tokią ir linksmą istoriją su neįtikėtina pabaiga.

Annabel Pitcher ,,Paukščių mergaitė”: Kas mėgsta knygas, parašytas laiškų forma? Aš nemėgau, kol neperskaičiau šios knygos. Kas gali suintriguoti labiau už merginos laiškus nepažįstamam mirties bausme nuteistam vyrui, kuriuose ji pasakoja, kaip nužudė savo vaikiną? O linksmiausia yra tai, kad vaikinai buvo du, ir iki pat pabaigos galva kaista nuo bergždžių spėliojimų, kurį iš jų reikia apraudoti… Aišku, nė kiek nemažiau įdomu, kodėl ir kaip ji jį nužudė.
Tačiau skaitymą apie, akivaizdu, nekaip pasibaigusį meilės trikampį gerokai palengvina nuostabus autorės ir vertėjų darbas – žavus ir vaizdingas rašymo stilius, kupinas neįtikėtinų palyginimų ir epitetų. Tai viena iš tų knygų, kuri lieka išmarginta pabrauktomis vietomis arba pagamina visą sąsiuvinį išrašytų citatų…
,, – Labas, tas vienintelis žodis pakėlė mane nuo žemės. Viskas pranyko, visatos centre likom tik vaikinas ir aš. <…>
– Labas! – tas vienintelis žodis vėl nuleido mane ant žemės su trenksmu.”

panele smilga

cdb_Bado-zaidynes_z1nuodytojo duktė sara poolecdb_bjaurus_z1tik su dukra

O dabar eilė Jonexex. Ji irgi pamini keturias knygas (tiksliau dvi serijas ir dvi stand alone romanus).

“Bado žaidynės“ – tai viena labiausiai įtemptą siužetą turinčių knygų. Ten, kur kadaise buvo Šiaurės Amerika, dabar plyti Panemo valstybė, sudaryta iš dvylikos apygardų, kurias valdo Sostinė. Pastaroji kasmet rengia žiaurų realybės šou – „Bado žaidynes“.“Bado žaidynėse“ dalyvauja po burtų keliu išrinktą merginą ir vaikiną iš kiekvienos apygardos. Paaugliai kaunasi iki mirties. Laimėtojas gali būti tik vienas.

Čia vietų, kuriose sustingsti ir smalsiai bei bailiai verti puslapį, netrūksta. Rašytoja Ketnės išgyvenimus sugebėjo perteikti taip, jog, merginai susižeidus, pats jauti skausmą. Be įtampos kovoje dėl išgyvenimo neapsieisi, tad jos čia netrūksta. Viskas nužengia iki tiek, jog, prieš pasinerdamas į knygą, meldi, jog Ketnė išgyventų.😀 „Bado žaidynės“ yra kūrinys, paliečiantis kiekvieną!

Veiksmo netrūksta ir knygoje “Nuodytojo duktė“. Tai kūrinys, kurį skaitant pamiršite, jog reikia kvėpuoti. Pagrindinė veikėja Frančeska Džordano augo politiniais sąmokslais, šventvagystėmis, žmogžudystėmis, incestu garsėjančios Bordžijų giminės rūmuose, kur gyveno su savo tėvu – Bordžijų nuodytoju. Karštą Romos 1492 m. vasaros dieną merginai pranešama, jog vienintelis jos artimasis buvo nužudytas tiesiog gatvėje. Frančeska ryžtasi surasti tėvo skriaudikus ir jiems atkeršyti, tačiau to moteris, neužimanti jokių pareigų, niekaip negalėtų padaryti. Savo gudrumu mergina išsikovoja anksčiau tėvui rūmuose priklausiusią vietą – ji tampa nuodytoja.

Visos vietovės aprašytos taip tiksliai, jog lengvai gali įsivaizduoti save, bėgantį siaurais tuneliais ar matantį šiurpą keliančius dalykus. Šios knygos skaitymo laikotarpiu, mano veide, anksčiau ar vėliau, galėjai išvysti visas įmanomas emocijas, o taip ir turi padaryti tikrai geras kūrinys. Ši knyga prilips bet kokio amžiaus žmonėms (Tai įrodo faktas, jog ją skaičiau tiek aš, tiek mano močiutė. Abi likom sužavėtos. :D).

„Tik su dukra“ – knyga, kurią skaitant visuomet jauti baimę. Betė – JAV pilietė, ištekėjusi už Amerikoje gyvenančio iraniečio Mūdžio. Pora augina ketverių metų dukrelę Mahtobą. Šeima ne vienerius metus gyvena svajonių – darnų, ramų ir pastovų gyvenimą, kol Mūdis užsimano nusivežti žmoną ir dukrą į savo gimtąją šalį… Betė – intelektuali moteris, suvokia apie požiūrį į moteris, o, tuo labiau, amerikietes, Irake, tad visaip bando vyrą nuo šios kelionės atkalbėti, tačiau Mūdis nepasiduoda bei tikina, jog jo giminaičiai – itin tolerantiški ir šiuolaikiški, o visa šeima po kelių savaičių grįš namo, tad nėra dėl ko nerimauti. Galiausiai Betė pasiduoda ir sutinka praleisti dvi savaites vyro gimtinėje. Tačiau, joms praėjus, paaiškėja, jog Mūdis nė nežada moteriai su dukra leisti grįžti į gimtinę.

Visą knygą baiminiesi bei laikai špygas, kad Mūdis nepričiuptų moters, kad jos nesumuštų, mat vyras neprognozuojamas. Prisipažinsiu, net sapnavau Betės ir Mahtobos pabėgimą.😀 Taigi, šis kūrinys tikrai įsibraus į jūsų mintis bei patampys nervus.

„Bjaurūs. Gražūs. Ypatingi“ knygų serijoje netrūksta scenų, kurias skaitant, atrodo, tuoj nuo nekantrumo perdegs smegenys. Tai pasakojimas apie tobulą ateities pasaulį – miestai tampa ekologiški, naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, visur daug žalumos, mašinos skraido oru… Paaugliams sulaukus 16-os, jiems atliekama plastinė operacija, paverčianti vaikus gražuoliais. Visi gyvena linksmai ir nerūpestingai. Dviejų draugių Talės ir Šėjos požiūriai apie laukiančią grožio operaciją visiškai skirtingi. Šėja nori išsaugoti savo natūralų kūną, tad pabėga į maištininkų miestą – Dūmus, tuo tarpu Talė – dvejoja, mat jos geriausias draugas jau ten, Naujųjų Gražuolių mieste. Prieš pat taip lauktą plastinę operaciją, Talę suima specialiosios tarnybos ir liepia rinktis – arba surasti Šėją ir įduoti Dūmus, arba niekada nevirsti gražuole. Mergina pasirenka pirmąjį variantą. Talė leidžiasi į didelį nuotykį, kur jai ne kartą teks surizikuoti gyvybe, o jūs tiesiog degsite iš noro sužinoti, kas nutiks sekančiame skyriuje.

Visos trys serijos knygos prikimštos intrigų, kurios neleis jums nueiti miegoti. Patikėkite, kai jau įklimpsite, tai neišbrisite. Tikriausiai, ja visiems namiškiams įgrisau, mat išūžiau ausis apie šią knygų seriją.😀 Šios knygos tikrai vertos dėmesio.

jonexex logo

O kokios knygos jus privertė nemiegoti, įsitraukti į veiksmą nuo pat pirmo puslapio?

 

Kodėl uždraudžiamos knygos?

Ar žinojote, kad knygų draudimo praktika žinoma jau nuo 387 m.pr.Kr.?

Šiais metais, kaip ir kasmet nuo 1982 metų, visame pasaulyje minima „Uždraustų knygų savaitė“ (Banned Books Week – rugsėjo 25 – spalio 1 dienomis). Galbūt pas mus ji mažiau žinoma, nes mokyklose turime seną gerą klasiką ir skaitymo laisvę, kai Amerikos mokyklose intensyviai draudžiamos knygos, kurios nors kiek gali paveikti vaikų psichiką. Ar kažkas tokio.

Kas ir kodėl siekia uždrausti knygas? Pasak statistikos, dažniausia priežastis yra tėvų protestai. Jie įvardina tokia priežastis, kaip įžeidžianti kalba, smurtas, seksualinis turinys ir netinkanti amžiaus grupei literatūra. Jei knyga uždraudžiama, ji dingsta ne tik iš mokyklų, bet ir iš viešųjų bibliotekų…

Draudžiamos ar siekiamos uždrausti knygos yra skirstomos į tris kategorijas:

  • Knygos, kuriose yra pernelyg atvirų sekso scenų.
  • Knygos, kuriose yra keiksmažodžių.
  • Knygos, kurios neatitinka amžiaus grupės.

Prie šių priežasčių dar galima priskaičiuoti knygas apie rasinę nelygybę (sudie, „Dėdės Tomo trobele“), skatinančias kenksmingą gyvenimo būdą (ate, ate „Autsaideriai“), jei knygoje be reikalo minimas Dievo vardas (Jėzus taip pat priskaičiuojamas), vaizduojamas smurtas, kalbama apie raganystes (į šį sąrašą įskaičiuokite „banned booksHarį Poterį“) ir pan. Pagal statistiką, dažniausiai priežastis uždrausti knygą įvardijamas seksualinio pobūdžio turinys, antroje vietoje prie dažniausių priežasčių neatsilieka įžeidžianti kalba. Kartais tos priežastys būna tokios, kaip, pavyzdžiui, 1996 metais buvo siekiama uždrausti „Mobį Diką“, nes ši knyga „prieštaravo bendruomenės vertybėms“.

Draudžiami labai įvairūs autoriai ir jų kūriniai (kažkur uždrausta net Biblija!). Draudžiami šiuolaikiniai bestseleriai ir šimtmečius siekianti klasika, fantastiniai pasakojimai ir istoriniai romanai, biografinė literatūra, vaikiškos pasakos ir erotika suaugusiesiems.

Pernai labiausiai siekiama uždrausti knyga tapo John Green „Ieškant Aliaskos“ dėl įžeidžiamos kalbos, seksualinio turinio ir kaip netinkama šiai amžiaus grupei. Jei nežinojote, Amerikoje nuo 2001 metų buvo draudžiamos tokios knygos, kaip „Hario Poterio“, „Liežuvautojos“, „Auksinio kompaso“, „Saulėlydžio“, „Bado žaidynių“ serijos, „Tiltas į Terabitiją“, „Paklausk Alisos“, „Atskalūno laiškai“, „Heklberio Fino nuotykiai“, „Mano sesers globėjas“, „Trylika priežasčių kodėl“ ir daugelis kitų mums gerai žinomų knygų.

Tačiau vis daugiau žmonių – mokinių, mokytojų, bibliotekininkų ir kitų suaugusiųjų kovoja už laisvę skaityti! Nes knygų draudimas ne tik trukdo vaikų ugdymui, bet ir palieka juos tamsoje, atskirtus nuo pasaulio realybės. Knygos ne tik perteikia bendrą informaciją, jos daro įtaką vaikams ir jaunimui bei būsimoms kartoms. Kadangi knygos gali būti naudojamos įteigti vertybėms ir perduoti požiūrį į pasaulį ir skatinti vaizduotę, kiekvienas žmogus turi išlaikyti laisvas pasirinkti tai, ką nori skaityti. Palaikykime tuos, kurie kovoja su knygų draudimu!

egliosha logo

Dream cast: Elijas iš Sabaa Tahir “Žarija pelenuose”

Ar jau skaitėte “Žariją pelenuose”? Jeigu taip, pamėginkime pasvajoti ir pagalvoti, koks aktorius, modelis ar šiaip paprastas žmogus yra panašiausiais į Eliją. Nors yra nemažas šansas, kad “Žarija pelenuose” gali pavirsti filmu, kadangi vyko derybos dėl ekranizacijos teisių, daugiau informacijos kaip ir nėra.

Internete radau įvairių pasiūlymų, kas realybėje galėtų būti Elijas, tačiau nemažai tų įsivaizdavimų buvo labai jau kvailų ir niekaip tie vaikinai/vyrai nėra panašūs į knygoje aprašytą Elijaus išvaizdą. Žinoma, radau ir tokių pasiūlymų, kurie iš dalies tinka. Prieš juos išvydę ir pradėję diskutuoti, prisiminkite, kaip Elijas yra pristatomas knygoje.

Mūsų žvilgsniai susitinka priešingose ilgo kiemo galuose, ir aš šimtąjį kartą nusistebiu, kokie mes nepanašūs. Mano plaukai tamsūs, jos šviesūs. Man oda gelsvai ruda, jos balta it kreida. Jos išraiška amžinai smerkianti, o aš atrodau linksmas, net kai nesijaučiu. Esu plačiu pečių, beveik metro devyniasdešimties centimetrų ūgio, ji žemesnė už mokslingųjų moteris, nors turi apgaulingai liekną figūrą.

O dabar žiūrime atrinktus kandidatus😉

Skaityti toliau “Dream cast: Elijas iš Sabaa Tahir “Žarija pelenuose””

Merginų ir vaikinų vaizdavimas YA literatūroje

Pastaruoju metu mėgstu paskaityti kokį nors mokslinį ar paprastą straipsnį apie jaunimo literatūrą ir neseniai teko perskaityti vieną įdomų tekstą apie  merginų ir vaikinų vaizdavimą literatūroje ir to įtaką pačiam skaitančiam asmeniui. Juk niekam nėra paslaptis, kad knygos turi įtaką skaitytojui ir jo pasaulio suvokimui. Suvedę į paieškos laukelį “taking experience” (liet. perimti patirtį) rasite įvairių straipsnių, kurie paaiškins šią sąvoką, kuri naudojama kalbant apie skaitytojo ir istorijos (veikėjų) ryšį. Pasirodo, kad knyga tikrai gali pakeisti asmenį jam net to nejaučiant. Skaitydamas žmogus kartu su veikėju patiria įvairias emocijas ir sužino pačius įvairiausius dalykus. Šiuos dalykus skaitytojas nesąmoningai gali perimti. Taigi, jeigu norite būsi drąsūs, skaitykite istorijas su bebaimiais veikėjais😉

Tačiau mes ne tik galime perimti kokią nors patirtį, tačiau kartu įdiegti sau kokias nors tikslų ar pasaulio veikimo taisykles, kurios neretai yra tiesiog klišės, stereotipai, kuriuos autoriai naudoja sukurti lengvas ir neretai tikros realybės neatspindinčias istorijas, ar išvis, kažkas yra diskriminuojama.

Rastame straipsnyje yra minima, kad mergaitės skaitydamos jaunimo knygas dažniausiai gauna kelias žinutes. Pirmoji yra susijusi su grožiu. Kai pagalvoji, tikrai, nemažai realistinių šiuolaikinių knygų paaugliams būtent taip ir pristato merginas. Grožis visad yra pabrėžiamas ir merginos visad turi būti gražios, pasitempusios, su makiažu. Patys galite atkreipti dėmesį, kaip veikėjos ar kiti veikėjai pristato merginas: gražus, negražus, patrauklus, nepatraukus, seksualus ir neseksualus. Nedaug rasite knygų, kuriose veikėjo išvaizda būtų pristatoma be šių būdvardžių. Taip pat kalbant apie išvaizdą, merginos yra tiesiog apsėstos tobulų kūno formų. Jos visad galvoja apie tai, ką įsideda į burną, kiek sveria ir kokio dydžio drabužius dėvi. Šito dalyko dažniausiai mes nesutiksime tik fantastinėse ir distopijos žanro knygose, kur kūno kultas nėra svarbus dėl šiuose pasauliuose ar laikmečiuose vykstančių įvykių, bet realistinėse knygose, kurių veiksmas vyksta šių dienų pasaulyje… Tikrai rasime.

Kadras iš filmo “Meilutis, stringai ir laižiakas”

Kita žinutė yra susijusi su vaikinais. Reta jaunimo knyga apsieina be merginos mėginančios patraukti jai patinkančio vaikino dėmesį. Neretai visa istorija būtent ir sukasi aplink šį dalyką. Kokia bus šių knygų pabaiga? Dažniausiai aišku kaip dieną. Bet dar reikia pabrėžti, kad bet koks vaikinas netinka. Pagrindinė veikėja nori to vaikino, tikrosios ir vienintelės savo meilės. Atrodytų keista, kad tavo pirmoji simpatija turi būti ir paskutinė, tačiau jaunimo knygose yra būtent toks žaidimas. Retas autorius ar autorė nusprendžia pakeisti žaidimo taisykles, todėl veikėjos tvirtai laikosi įsikibusios į vieną vaikiną, aklai tikėdamos, kad jis yra vienintelis ir į kitus net nežvilgteli. Tai gali būti viena iš erzinančių detalių skaitant serijas, kuriose yra siūlomas ir antras kandidatas į merginos širdį. Todėl nenuostabu, kad neretais atvejais išdrįsusios atplėšti pagrindinę veikėją nuo neva to vaikino, sulaukia nemažai įvairių pagyrų iš savo skaitytojų, kadangi tos knygos iškart išsiskiria iš kitų knygų ir siužetai tampa mažiau nuspėjami.

Kalbant apie vaikinus, jiems reikia jausti užuojautą. Kol merginos yra skatinamos skaityti įvairią literatūrą: romantiką, trilerius bei mokslinę fantastiką, vaikinai priešingai, – į juos žiūrima keistai ir netgi jie būna smerkiami, jeigu skaito knygas, kurių neva vaikinams nederėtų skaityti. Dėl to jie tarsi jaučia spaudimą slėpti savo švelnesnę pusę. Taip pat jaunimo literatūroje gan dažnokai galima pastebėti, kad vaikinai yra pateikiami kaip paslaptingi, stiprūs, mažai emocijas rodantys asmenys. Kai kurie veikėjai netgi pristatomi vulgariai, t.y., jiems rūpi tik seksas. O kur dar pabrėžiamas jų išsilavinimas? Jeigu gerai pagalvosite, nedaug knygų pristato protingus ir mokslą mėgstančius vaikinus.

Kodėl norėjau su jumis pasidalinti šio perskaityto straipsnio informacija? Atsakymas paprastas. Viliuosi, kad perskaitę tai suvoksite, ko gal vertėtų nedaryti ir kokius veikėjus jums reikėtų sukurti savo knygose, kad šie būtų ypatingi ir skaitytojui ilgai įstrigtų atmintyje. Tikiuosi, kad šioji informacija jums buvo naudinga, kadangi man – tai tikrai😉

Naudota medžiaga:
Jacobs, Kathryn.”Gender issues in young adult literature”. Indiana Libraries. Vol. 23. Number 2.  19-24

kitty

Kas geresnio nutiko: 19-25 rugsėjo dienomis

Po daugybės metų laukimo pagaliau rašytos Kate Lauren “Puolusiųjų” knygos ekranizacijos anonsas buvo paleistas į laisvę, ir kiekvienas šios serijos gerbėjas gali dirstelėti į būsimą filmą. Anonsas buvo paskelbtas ketvirtadienį ir autorė ragino dalintis juo. Pasirodo, kad netgi keli erzinančios tylos metai neatėmė iš gerbėjų meilės šiai serijai, kadangi “Twitter” naujiena apie filmo anonsą tavo labiausiai pasidalinta žinute. Ar jūs džiūgaujate dėl šio anonso?


O gal jūs laukiate visai kito filmo, pavyzdžiui, “Power Rangers”? Pasirodė penki pagrindinių veikėjų plakatai.  Pasigrožėkite jais😉


Tačiau tai dar ne viskas. Pasirodė nuotrauka iš filmo “Džiumandži”. Tai pirmasis žvilgsnis į visus pagrindinius veikėjus. Komentarų apie šią nuotrauką yra įvairių, pavyzdžiui, kad šioje nuotraukoje veikėjai yra ganėtinai stereotipiniai: storas profesorius, gražuolė, bet kvaila mergina, kadangi tokiais drabužiais niekas nesirengia, kai eina į džiungles, stiprus pagrindinis veikėjas ir padėjėjas juodaodis. Kokios jūsų nuomonės?


Jei jums patiko knygų serija “Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau”, nudžiugsite, nes pasirodė trečiosios knygos viršelis!!! Nuostabus, ar ne?

visada