Pagrindinė informacija:
Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2017 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Alma littera Originalus pavadinimas: The Children of Willesden Lane Serijos pavadinimas: nėra Dalis serijoje: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: nuo 13 metų Vertė: Daiva Krištopaitienė Žanras / amžiaus kategorija: paauglių literatūra, memuarai Galimi siužeto raktažodžiai: tikra istorija, holokaustas, Anglija, Hitleris, Viena, pianinas, muzika, Antrasis Pasaulinis karas, žydai, mirtys, karas, šeima, draugai, išgyvenimas Puslapių skaičius: 208 Pasakotojas: mergina Apdovanojimai/ įvertinimai: Sydney Taylor Book Award Iliustracijos/žemėlapiai: yra pateiktos nespalvotos šeimos nuotraukos Papildomai: yra interviu su knygos autorės dukterimi, diskusiniai klausimai ir užduotys, holokausto chronologija Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: nėra Įvertinimas: nevertinu, nes tai tikra istorija
Šokiruoja. Verčia nubraukti ašarą. Priverčia susimąstyti. Sunku patikėti, jog tai iš tiesų vyko. Vienas baisiausių periodų istorijoje yra, be abejonės, holokaustas ir Antrasis Pasaulinis karas. Šis karas palietė ir sugriovė tiek daug žmonių gyvenimų, kad sunku net patikėti. Norėtųsi, kad tai būtų tik kažkieno siaubo romanas, tačiau tai buvo daugybės žmonių realybė, apie kurią privalu kalbėti, kad tokie dalykai niekados daugiau nepasikartotų.
Mona Golabek yra garsi pianistė ir pagrindinės knygos veikėjas, Lizos Juros, dukra. Autorė nusprendė papasakoti savo motinos istoriją. Mona Golabek pasakoja, jog motina ją mokė groti pianinu, ir per šias pamokas moteris dukrai pasakodavo apie savo praeitį. Pirmas šias istorijas Mona Golabek išgirdo būdama septynerių, ir iš pradžių jai jos priminė keistu būdu sekamą pasaką. Motina, mokindama dukrą groti naują kūrinį, papasakodavo, apie ką jis yra ir kaip ši daina padėjo jai išgyventi tą siaubingą gyvenimo periodą. Mona Golabek šias istorijas įsiminė ir niekad nepamiršo, tačiau lūžis buvo, kai buvo jau įžengusi į ketvirtą dešimtmetį, ji turėjo atlikti vieną iš šių kadaise motinos mokytų kūrinių. Tada moteris suprato, jog žmonės turi išgirsti jos Lizos Juros istoriją. Padedama žurnalisto, scenaristo ir poeto Lee Cohen, ji parašė savo motinos istoriją, kurią dabar galime lietuviškai perskaityti ir mes.
„Pianistė iš Vienos“ pasakoja apie keturiolikmetę žydaitė Lizą Jurą, talentingą pianistę iš Vienos ir vieną iš trijų dukrų. Mergina su savo šeima regi, kaip greitai keičiasi pasaulis, o pyktis prieš žydus auga tarsi ant mielių. Nerimaudami dėl savo ir vaikų ateities. Lizos tėvai nusprendžia Lizą įsodinti į „Vaikų traukinį“, vežantį vaikus į Angliją. Gavę vietą, jie išsiunčia dukrą, o tenai mergaitė mėgina įsitvirtinti ir rasti rėmėją, padėsiantį Lizai į Angliją parsigabenti savo jauniausią seserį. Mergaitė atsiduria kitoje šalyje, girdėdama vis nerimą keliančias naujienas, nemoka kalbos, namų ilgesys ima viršų, o baimė dėl artimųjų – tarsi ją persekiojantis šešėlis. Tačiau netrukus naciai pradeda išpuolius prieš Angliją, ir gyvenimas šalyje tampa kupinas iššūkių.
Šis pasakojimas supažindina skaitytoją su „Vaikų traukiniu“, kuriuo vyko vaikai per Europą į Angliją, kur juos čia pasitikdavo geros valios žmonės ir padėdavo įsitvirtinti šalyje. Tai dar vieno neapsakomo tipo tų dienų košmaras visiems – tėvai mažamečius vaikus išsiunčia į svečią šalį vildamiesi taip juos išgelbėti. Knygoje visa tai pristatoma palyginus švelniai ir greičiau primena fakto paminėjimą. Skaitydama knygą mintyse dėkojau autorei, kad ji nusprendė nepadaryti pasakojimo labai jautriu ir emocionaliu. Man pakako ir dabartinės versijos, kad akys imtų perštėti.
Kitas įdomus dalykas, kad autorė taip pat nesiekė paversti šios istorijos tikru siaubo pasakojimu, todėl šie memuarai gali priminti tarsi pasaką. Bent jau aš kartais pasijaučiau, tarsi Lizos gyvenimas buvo ganėtinai paprastas ir lengvas, kas gali atrodyti neįmanoma tomis dienomis, tačiau tikriausiai pati motina pasakodama dukrai apie savo išgyvenimus nusprendė nutylėti pačius baisius momentus. Bet nesijaudinkite, knygoje yra ir baisių, ir liūdnų akimirkų, kurios ne tik vėl ir vėl įrodo, kokie baisūs buvo tie laikai, tačiau kartu įkvepia, suteikia viltį ir sušildo širdį. Kiekvienas šios knygos personažas (asmuo), taps jums savas, ir norėsite vėliau sužinoti, kaip susiklostė jų gyvenimai toliau.
Reziumė. Mona Golabek knyga „Pianistė iš Vienos“ yra dar viena knyga, leidžianti dirstelėti mums į tą siaubingą žmonijai laikotarpį, kai vyravo baimė, smurtas, nežinomybė, o mirtis tiesiog sklandė ore, tačiau gyvenimas turėjo judėti į priekį. Netgi vyraujant visiems šiems siaubams, žmonės tikėjo, puoselėjo viltį, siekė savo svajonių ir įsimylėdavo. Mona Golabek šioje knygoje pasakoja savo motinos istoriją, kurioje gausu visko: liūdesio, baimės, vilties, nerimo, džiaugsmo, pirmų kartų, ilgesio… Tai dar viena abejingų nepaliekanti istorija apie patį siaubingiausią žmonijai laikotarpį. Dėl švelnaus tų dienų gyvenimo pateikimo bei veikėjos amžiaus, ši tikrais įvykiais paremta knyga puikiai tiks skaitytojams nuo 13 metų, kurie nori daugiau sužinoti apie Antrąjį Pasaulinį karą ir / ar mėgsta neišgalvotus pasakojimus. Taip pat knyga patiks tiems, kurie skaitė Anos Frank dienoraštį bei Markus Zusak „Knygų vagilė“.
Kitty Writer 