Žmonėms patinka išsigalvoti bjaurybes ir bjaurumus. Tada patys sau atrodo nebe tokie bjaurūs.
Andrzej Sapkowski
Pagrindinė informacija:
Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2017 (perleidimas)
Pirmasis originalus leidimas: 1993
Originali kalba: lenkų kalba
Originalus pavadinimas: Ostatnie zyczenie
Leidykla (Lietuvoje): Alma littera
Vertė: Vidas Morkūnas
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Paskutinis noras
Patartinas amžius: 16+
Žanras/ tipas: fantastika
Mitinės būtybės/padarai/galios: yra įvairių (pvz. stigai, vampyrai)
Veiksmo laikas: viduramžius primenantis laikmetis
Puslapių skaičius: 336
Pasakotojas: vyras (trečiasis asmuo)
Autorės (-aus) puslapis: http://www.andrzejsapkowski.pl/
Ar jums patinka fantastinės knygos? O gal pavojai ir nuotykiai? Galbūt J. R. R. Tolkien „Žiedų valdovas“ serija yra tiek kartų skaityta, kad viršeliai nutrinti, o tekstą mokate mintinai? Jeigu atsakėte taip, tada turite pagriebti į rankas Andrzeh Sapkowski „Raganius. Paskutinis noras“ knygą. Knygos apie raganių Geraltą išgarsino lenkų rašytoją Andrzej Sapkowski ir pavertė rytų Europos J. R. R. Tolkien’u. Būtent su šio rašytojo garsiąja „Žiedų valdovo“ seriją yra lyginamos lenkų rašytojo knygos. Beje, pagal „Raganiaus“ knygų ciklą yra sukurti video žaidimai (taip dauguma serijos gerbėjų ir atrado šį fantastikos perlą), o neseniai Neftlix paskelbė, kad ketina kurti televizijos serialą. Tai tikrai nemažai ką pasako apie serijos gerumą, argi ne?
AUTORIUS. Andrzej Sapkowski (gimė 1948 m. birželio 21 d.) yra lenkų fantastikos rašytojas, kuris geriausiai žinomas dėl savo „Raganiaus“ knygų serijos, kuri jau yra išversta į daugiau nei dvidešimt kalbų: anglų, vokiečių, rusų, ispanų, prancūzų, lietuvių, čekų, slovakų, portugalų, bulgarų, serbų, suomių, italų, švedų, danų, estų, kinų, bulgarų bei ukrainiečių.
Jo rašytojo karjera prasidėjo 1985 m., kai jam buvo 38 metai. Sapkowski buvo keliaujantis pardavėjas, kuris vertėsi iš kailių prekybos, kalbėjo daugybe kalbų ir turėjo ekonomikos diplomą. Rašymas nebuvo pagrindinis jo gyvenimo tikslas, tačiau jis labai mėgo fantastiką ir keliaudamas daug skaitydavo. Kiekvienais metais kailinių mugėje, vykstančioje Montrealyje, Sapkowski nueidavo į knygyną. Tiksliai pasakyti, kodėl vienais metais jis nusprendė sudalyvauti Lenkijoje leidžiamo žurnalo „Fantastyka“ surengtame konkurse, negali pasakyti. Bet gerai, kad sudalyvavo.
Sapkowski ilgai nesvarstė, ką čia nusiųsti, nes jis jau puikiai žinojo, ko norėjo – nustebinti ir priblokšti lenkų visuomenę. Tačiau tam padaryti jis turėjo tik 30 puslapių. „Mano meilės laiškai būdavo ilgesni,“ – pasakoja rašytojas, kalbėdamas apie konkursą. Jis prisipažįsta, kad sudėti tai, ką jis norėjo, į 30 puslapių, buvo nelengva.
Istorija, kurią jis nusiuntė, sulaukė didelio dėmesio iš skaitytojų ir, visai to neketindamas, Sapkowski pradėjo rašyti istorijos tęsinius, nors prisipažįsta, kad tikrai nebuvo minties to daryti, bet skaitytojų skatinimas jį pastūmėjo tokiam žingsniui.
Per savo gyvenimą jis spėjo už savo fantastinius kūrinius susižerti ne vieną apdovanojimą. 2009 m. birželį jis tapo pirmuoju angliškai nerašančiu rašytojų gavusiu David Gemmell apdovanojimą, kuris yra skiriamas už fantastines knygas. 2016 m. Andrzej Sapkowski gavo Pasaulinį fantastikos žanro apdovanojimą. Kaip galite suprasti, šis rašytojas moka kurti fantastines istorijas.
SIUŽETAS/ STRUKTŪRA. Knygos pagrindinis veikėjas yra Geraltas iš Rivijos. Būtent jo istoriją rašytojas skaitytojams ir pasakoja, tačiau jis tai daro truputį kitaip. Amerikiečių istorijose mes dažnai turime panaudotą dramos trikampio modelį (pradžia, įtampos kilimas, kulminacija, atomazga, pabaiga), bet atsivertę šią knygą greitai suvoksite, kad istorijos struktūra yra visai kitokia. Tai tarsi iš daugybės perlų suvertas nuostabaus grožio kūrinys, kurio siūlas yra būtent pats raganius Geraltas. Knygoje yra daugybė raganiaus nuotykių, kovojant su vienokiomis ar kitokiomis pavojingomis ir baisiomis pabaisomis, kai jį nusamdo paprasti ar kilmingi žmonės. Vieniems tokia knygos struktūra bus prie širdies, o kitiems ne.
Asmeniškai man tokia struktūra buvo ganėtinai įdomi, nes tu tarsi gali pasirinkti, kurį raganiaus gyvenimo nuotykį gali skaityti. Pavyzdžiui, šiandien aš noriu paskaityti apie į strigą paverstą karalaitę, kurią raganius mėgins atkerėti (tai aprašoma knygos pradžioje), o kitą dieną apie susidūrimą su gražuole burtininke Jenefer (knygos gale). Bet žinoma, skaityti knygą nuo pirmo puslapio yra labai rekomenduojama, nes taip sužinosite daugybę dalykų apie raganių, tačiau skaitydama pagal iš atskirų epizodų sukurtą „Raganių“ susidarė įspūdis, kad skaitytojas gali pasirinkti, kuris nuotykis jam yra įdomesnis.
Taip pat man visa knyga priminė „Supernatural“ serialo pirmus sezonus. Taip, gal jums pasirodytų netinkamas palyginimas, bet leiskite paaiškinti 😀 Pirmuose serialo sezonuose personažai atkeliaudavo į tam tikrą vietą ir mėgindavo išsiaiškinti, kokia pabaisa ten karaliauja, o serijos pabaigoje ją nugalėdavo. Tie epizodai knygoje man labai priminė to serialo serijų struktūrą, o kadangi pirmi sezonai, kol ten viskas nenusivažiavo, yra mano mėgstamiausi, todėl ir knygą nebuvo sunku pamilti bei priprasti prie istorijos ritmo 🙂
Mano vardas Geraltas. Geraltas iš… Ne. Tik Geraltas. Geraltas iš niekur. Raganius aš.
VEIKĖJAS. Kaip jau minėjau, pagrindinis veikėjas yra suaugęs vyras, vardu Geraltas iš Rivijos. Išskirtinė jo išvaizdos detalė – labai šviesūs plaukai, kurie yra jo pavertimu į raganių pasekmė. Tačiau autorius jam suteikė ne tik įspūdingus plaukus, galias, bet ir pavertė jį sužeidžiamu. Tikriausiai labiausiai mane žavėjęs faktas šioje istorijoje yra tas, kad personažas nebuvo kažkoks neįveikiamas asmuo. Taip, jis buvo daugiau nei paprastas žmogus, tačiau ne visagalis. Pabaisos jį galėdavo sužeisti, o gražios moterys – sugundyti ar užvaldyti. Visa tai suteikė jam žavesio, ir skaitant susirėmimus su įvairiomis pabaisomis užgniauži kvapą, nes tai gali būti momentas, kai personažas bus labai sunkiai sužeistas arba gal net bus nužudytas. Beje, personažas patiria skirtingus nuotykius ir susipažįsta su skirtingais žmonėmis bei būtybėmis, todėl po truputį galima sužinoti daugiau apie jo asmenybę ir praeitį.
Asmeniškai man patiko šis personažas ir norėčiau dar daugiau apie jį sužinoti ir daugiau paskaityti apie jo susidūrimus su įvairiomis pabaisomis. Žinoma, svarbiausia, kad tos pabaisos būtų vis skirtingos. Kol kas šioje knygoje daugiausiai vis kabino kraujasiurbius padarus, kurie praktiškai visi buvo vampyrai, tik įvardinti kitokiais vardais.
-O ką daryti pratęs? Apie raganius esu girdėjęs. Kiek pamenu, jie grobia mažus vaikus ir paskui maitina magiškosiomis žolelėmis. Tie, kurie jas ištveria, patys tampa raganiais, burtininkais su nežmoniškais gebėjimais. Juos moko žudyti, sunaikinti bet kokius žmogiškus jų jausmus ir refleksus. Paverčia pabaisomis, kurioms reikės žudyti kitas pabaisas. Girdėjau šnekant, esą jau pats metas medžioti raganius. Mat padarų mažėta, o raganių vis daugėja.
PASAULIS. Kaip jau tikriausiai supratote, šiame pasaulyje žmonės gyvena su pabaisomis, o magija yra tikra. Žmonės gali būti užkerėti ir atkerėti, truputį pakeisti, kad pavirstų raganiais. Tačiau tos pabaisos, kurias sutiksite istorijoje, daugiausiai grįstos ne vakarų, o būtent rytų mitologija. Taigi, kol kas nesutiksite drakono, bet vampyrų nors vežimu vežk.
Kitas mano pastebėta šio pasaulio ypatybė, kad joje ganėtinai pabrėžiamas moterų ir vyrų vaidmuo šiame pasaulyje. Vyrams suteikiama daugiau valdžios, jie yra visus gelbėjantys gynėjai, o moterys skirtos gimdyti vaikus ir tenkinti vyrų aistras. Tai man labai krito į akis ir net truputį erzino (supraskit, aš moteriškos lyties atstovė. Palaikyti saviškes reikia :D), todėl Jenefer pasirodymas knygoje truputį praskaidrino nuotaiką, bet, kaip bebūtų, norėjosi, kad nebūtų išaukštinamas tik vyriškas kultas.
STILIUS. Kitas svarbus dalykas, kurį būtina paminėti, tai, kad istorijoje yra tam tikrų vietų, kurios netinka jauno amžiaus skaitytojui. Jau patys pirmi puslapiai tai patvirtina. Laimei, tokių vietų čia daug nėra, o ir paminėdamas įspūdingesnius atvejus rašytojas ganėtinai atsargus.
Kaip matai, turiu juos du. Kiekvienas raganius turi du kalavijus. Priešai sako, kad anas, sidabrinis, skirtas pabaisoms, o šitas, geležinis, žmonėms. Žinoma, tai netiesa. Yra pabaisų, kurias įmanoma priveikti tik sidabriniu ginklu ir ne kitaip, o yra ir kitokių, kurias žudo geležis. Ne, Jola, ne bet kokia geležis, o tik meteorito.
Kitas įdomus dalykas, susijęs su istorijos pateikimu, yra tai, kad autorius veiksmo scenas ir aprašymus pateikia ganėtinai išsamiai ir detaliai, išskyrus tas ypatingas vietas, bet jos neerzina. Labai nustebau su malonumu skaitydama visus tuos aprašymus, kurių iš tikrųjų labai knygose nemėgstu. Aš esu daugiau tiesmukas asmuo, kuriam patinka viską gauti be jokių išvedžiojimų, tačiau skaitydama „Raganių“ visai neniršau, kad yra gamtos aprašymai.
REZIUMĖ. Tie, kurie teigia, kad Andrzej Sapkowski „Raganiaus“ knyga yra dėmesio verta fantastinė knyga, tikrai neklysta. Kol kas pirmoji knyga verta dėmesio ir įtraukianti savo veiksmu bei pabaisomis. Jeigu jums patinka fantastika ir norite paimti į rankas tikrai gerą fantastinį kūrinį, tai griebkite Andrzej Sapkowski „Raganių“ ir nukeliaukite į magišką pasaulį.
REKOMENDACIJOS. Šioji knyga jums patiks, jeigu patiko: J. R. R. Tolkien „Žiedų valdovas“, George R. R.Martin „Ledo ir ugnies giesmė“.
Discover more from Kitty Writer
Subscribe to get the latest posts to your email.
Kitty Writer 