Rašymas: R.L.Stine patarimai rašant siaubo istorijos vaikams

R.L. Stine yra vienas žinomiausių šių dienų siaubo istorijų vaikams rašytojų. Ne viena jo istorija buvo paversta filmu (pvz. „Goosebumps“) ar serialais („R.L. Stine’s the Haunting Hour“ ir „Just beyond“). Garsiausi šio autoriaus kūriniai yra būtent priklausantys „Goosbumps“ (liet. „Šiurpuliukai“) serijai, kurių yra parduota daugiau nei 350 milijonų kopijų visame pasaulyje ir išversta į 32 kalbas. Taigi, ko būtų galima išmokti iš šio autoriaus, jeigu norėtumėme parašyti siaubo istoriją vaikams?

Skaityti toliau “Rašymas: R.L.Stine patarimai rašant siaubo istorijos vaikams“

Ekranizacijos naujienos: J.A. White „Nightbooks“

Artėjant rudeniui ir vienai baisiausių nakčių, filmų ir serialų platformos ruošiasi paskleisti šiurpuliukus. Spalio mėnesį Netflix platformoje turėtų grįžti to paties pavadinimo komiksų serijos ekranizacija „Locke & Key“ su antruoju sezonu, o štai rugsėjį sulauksime pagal J.A. White jaunimui skirtą knygą „Nightbooks“ (2018) sukurto filmo. Apie ką jis?

Ogi apie berniuką, kuris dievina siaubo istorijas. Vieną dieną jis atsiduria jaunos Niujorko raganos bute ir, norėdamas išgyventi, jis turi jai kasdien papasakoti siaubo istoriją. Šiame bute jis susipažįsta su mergaite, su kuria jis nusprendžia pamėginti nugalėti raganą ir pasprukti iš jos užburto buto.

Netflix teises į J.A. White jaunimui skirtą knygą „Nightbooks“ ekranizaciją įsigijo 2019 m, o 2020 m. buvo pranešta, jog filme raganą vaidina Krysten Ritter, o jaunuosius personažus įkūnys Winslow Fegley ir Lidya Jewett. Knyga lietuvių kalba nėra išleista.

Skaityti toliau “Ekranizacijos naujienos: J.A. White „Nightbooks““

Aš esu legenda – Richard Matheson (knyga)

knygos apžvalga

Robertas Nevilis yra paskutinis žmogus Žemėje… bet jis nėra vienintelis gyventojas.
Kiekvienas vyras, moteris, vaikas Žemėje virto kažkuo kitu – padaru, trokštančiu bet kokia kaina sunaikinti Nevilį.
Dieną jis – vienišas medžiotojas, civilizacijos liekanose persekiojantis tuos, kurie anksčiau buvo jo draugai ir kaimynai. Naktį jis užsibarikaduoja savo name ir meldžiasi, kad greičiau ateitų aušra.
Tačiau labiau nei kova Nevilį vargina klausimas: kuo ypatingas žmogus, kuriam lemta būti paskutiniu iš gyvųjų?


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2011
Originalus pavadinimas: I Am Legend
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +17
Žanras: fantastika, paranormalūs, vampyrai, siaubas, pavojai
Puslapių skaičius: 317
Pasakotojas: pasakotojas
Autoriaus puslapis: 


autoriusRichard Matheson buvo tikrai žymus amerikiečių rašytojas ir scenaristas, kuris rašė fantastikos, siaubo ir mokslinės fantastikos kūrinius. Geriausiai jis žinomas kaip Aš esu legenda autorius, tačiau jį taip pat garsina dar bent šešių kūrinių ekranizacijos. Pirmąją savo istoriją jis publikavo (laikraštyje) tebūdamas aštuonerių, vėliau jis rašė ne tik trumpas noveles, knygas, bet ir scenarijus serialams ir filmams.

Aš esu legenda buvo parašyta ir išleista 1954 metais ir labiausiai išpopuliarėjo po penkiasdešimties metų, pagal šią knygą buvo pastatyti netgi keturi filmai (The Last Man on Earth, The Omega Man, I Am Omega and I Am Legend)! Žinoma garsiausias filmas buvo I Am Legend su Will Smith, nors jo scenarijus gerokai prasilenkė su knyga, bet idėja išliko ta pati.

pirmasis viršelisIdėja parašyti knygą Aš esu legenda rašytojui kilo pamačius 1931 metų Drakulos ekranizaciją. Autoriui pasirodė, kad vienas vampyras yra baisu, o jų pilnas pasaulis ir kai nėra likusio nei vieno normalaus gyvo žmogaus turėtų būti dar baisiau.

Į lietuvių namus ši knyga atkeliavo kartu su filmu 2007 metais, juk kas geriau užtikrins pardavimus, jei ne tokia puiki reklama? Gerai pamenu, kai buvo pakartotinai perleista ši knyga. Tik jau tada visu galingumu ūžė vampyrų manija, tad ši knyga pasimetė tarp kitų. Bet ruošiant vieną užduotėlę išvydau, kad štai dar viena knyga apie vampyrus, nors maniau, kad ji apie zombius (suklaidino filmas). Ir absoliučiai nustebau supratus, kad tai tokia sena knyga.

Be ši istorija nepavaldi laikui. Nežinodamas niekad neatspėtum, kad ji neparašyta šiame amžiuje. Čia vienas tų atvejų, kai sunku suprasti, kiek metų yra knygai, kadangi kūrinys nukelia į įsivaizduojamus 1976 metus, postapokaliptinius laikus, kai Žemę nusiaubė siaubingas maras, po kurio mirusieji išsikasdavo iš savo kapų ir grįždavo, tik jau nebe tokie, kokie buvo. Robertas Nevilis kažkokiu būdu išgyveno šį marą (jis turėjo teoriją, kaip įgavo imunitetą vampyrizmui). Visi arba mirė po epidemijos, arba buvo nužudyti naujai prisikėlusių, tad Robertas liko vienas pasaulyje, pilname vampyrų. Tad kyla pagrindinė knygos dilema. Ar geriau išgyventi siaubingą patirtį, kas dieną leisti vienumoje ir gintis, ar pasiduoti ir tapti vienu iš vampyrų? Nė vienas šių variantų neatrodo labai patraukliai, bet čia trečio pasirinkimo nėra.

Kaip tikriausiai supratote, tai nėra šiaip kažkokia istorijėlė apie uždraustą meilę, čia romantikos rasite vos trupinį, daugiau kalbama apie primityvius (ir nelabai) poreikius. Tai yra rimta knyga apie  tai, kaip reikia išmokti gyventi vienam siaube naktimis meldžiantis, kad greičiau ateitų rytas, žinant, kad už durų tavęs nelaukia nė vienas žmogus, kai dienų skaičiavimas praranda prasmę, o vienintelis tikslas – išgyventi. Ir sunaikinti kuo daugiau nemirėlių.

Tai spaudžiantis širdį, beviltiškas, piktas pasakojimas žmogaus, gyvenime praradusio viską, kas jam brangu, jau nekalbant apie visą žmoniją ir nematantis šviesios dienos priešaky.

išeik

„Greičiau ateitų rytas, – lyg užkeikimą kiekvieną naktį kartojo tuos pačius žodžius. – Dieve brangus, greičiau ateitų rytas.“
Robertas sapnavo Virginiją ir verkė sapne gniauždamas pirštais paklodę. Traukė ją ir spaudė prie savęs – lyg būtų didžiausia pasaulyje brangenybė.

Robertas Nevilis naktimis stengiasi užgniaužti baimę ir pyktį, o dienomis užsiima vis ta pačia rutina – tvarko apgadintą namą, ieško dienos miegu miegančių vampyrų ir juos žudo. Jis kaip koks robinzonas kruzas miesto džiunglėse besiginantis nuo priešų ir besiviliantis vieną dieną išvysti kitą gyvą būtybę.

Istorijos eigoje šmėsteli epizodai iš Roberto praeities. Juose pasakojama, kaip prasidėjo epidemija, tačiau labiausiai jaudinančios scenos yra apie jo šeimą. Žinoma, visos detalės iki galo neatskleidžiamos, taip duodant suprasti, kad šie prisiminimai yra tokie draskantys širdį, kad herojus to nenori prisiminti, nors kažkas vis iššaukia prisiminimus. Autorius sugeba tikrai įtaigiai perteikti emocijas, jis priverčia liūdėti ir bijoti, ir pykti kartu. Kartu jausti tą desperaciją, kitos žmogiškos (ir nebūtinai žmogiškos) šilumos poreikį. Žmogus yra sociali būtybė, jam reikia kito žmogaus, artimos sielos; nė vienas mūsų ko gero neįsivaizduoja absoliučios vienatvės. Knygoje kyla klausimas – kam taip desperatiškai kabintis į gyvenimą, jei neturi dėl ko gyventi? Kad tiesiog lauktum mirties? Kad tirtum marą, kurio ko gero neįmanoma identifikuoti ir išgydyti? O jei iš tiesų esi paskutinis visame pasaulyje? Kaip teisingai sakė vienas knygos kritikas, tai nėra knyga apie vampyrus, tai ne fantastinė istorija, iš tiesų tai yra knyga apie žmogiškąją vienatvę.

Tyla glaudė jį savo šaltame ir švelniame glėbyje.
„Kaip būtų gerai dabar numirti – tyliai, ramiai, be jokio sukrėtimo ir šauksmų. Kad galėčiau būti su ja. Norėčiau bent jau tikėti, kad būsiu kartu“, – galvojo Nevilis.

Į šią knygą autorius sudėjo visus prietarus apie vampyrus – pradedant česnakais ir baigiant dienos šviesa – ir beveik visus juos logiškai paaiškina. Prie to teko gerokai pavargti manyčiau. Jis skiria savo herojui Robertui Neviliui užduotį išsiaiškinti vampyrizmo priežastis, tad mes kartu tyrinėjame ir ieškome atsakymų į įvairius klausimus. Ką darytum jei liktum vienut vienutėlis, niekas tau nedraudžiama, gali gauti visko, kas yra prieinama? Tad knygos herojus ne tik kuria buitį, bet ir ieško literatūros ir prietaisų, kurie leistų jam išsiaiškinti, kad galėtų išgydyti nuo vampyrizmo.

Jei matėte filmą, ko gero galite nusivilti, nes knyga tikrai nepanaši į filmą, na gal nebent kai kuriais aspektais. Taip sakant paimta tik idėja, o šiaip abu kūriniai yra visiškai skirtingi. Istorijoje yra keli tikrai įtampos kupini momentai, kurie privers greičiau plakti širdį iš baimės ir įtampos, bet šiaip visas veiksmas vyksta lėtai, daugiausia tai vidiniai monologai persunkti pykčiu ir neviltimi. Ir pabaigos norėjosi su daugiau fejerverkų, efektingesnės. Vis dėlto tai puikus klasikinis kūrinys apie vampyrus Drakulos ir postapokaliptinės literatūros gerbėjams. Norėtųsi, kad kokia leidykla paimtų ir išleistų va tokias nemirtingas knygas ir padarytų “Fantastikos knygų klasikos“ seriją, ši knyga tikrai patektų į šitą sąrašą 😀

keturi

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685