Tėvai YA knygose. Ką galima su jais nuveikti?

Tikriausiai pastebėjote, jog paaugliams ir (dažnai) vaikams skirtose knygose mamos ir tėčiai nustumiami į užkulisius, arba surandama priežastis kuo greičiau juos išvis ištrinti iš istorijos tam, kad paaugliai ir vaikai būtų vieni. Kodėl mums reikia, kad jie būtų vieni? Atsakymas ganėtinai paprastas – šių istorijų pagrindiniai veikėjai yra nepilnamečiai ir, jeigu nepašalinsime tėvų, jie negalės patirti jokių nuotykių. Juk tėvai yra įstatymas ir prižiūrėtojai. Kol jie yra veiksme, tol nebus jokių pavojų, dramų, įtampų ir nuotykių. Bet ar tikrai verta pašalinti tėvus? Gal jų egzistavimas veiksme gali istoriją praturtinti ir būti neblogas istorijos įrankis?

Skaityti toliau “Tėvai YA knygose. Ką galima su jais nuveikti?“

Rule – Jay Crownover (knyga)

Priešingybės visomis įmanomomis prasmėmis… išskyrus ta, kuri svarbiausia

Šou Landon mylėjo Rulę Arčerį nuo tos akimirkos, kai išvydo. Rulė yra pirmūnės medicinos studentės Šou troškimų objektas ir vienintelis asmuo, kuriam ji niekada nesiekė įsiteikti. Ji nebijo jo baisių auskarų, tatuiruočių ar laukinio algesio. Nors ji žino, kad Rulė jai netinka, jos širdis nenori to klausyti.
Tokiam maištininkui kaip Rulė, Šou Landon yra arogantiška ideali princesė ir jo mirusio dvynio brolio mergina. Ji gyvena pagal kitų žmonių taisykles; jis – pagal savąsias. Jis neturi laiko tokiai gerutei merginai kaip Šou – netgi jei ji vienintelė jame gali matyti žmogų, kuriuo jis iš tiesų yra.
Bet trumpas sijonas, per daug gimtadienio kokteilių ir atskleistų paslapčių veda į naktį, kurios nei vienas nepamirš. Dabar Šou ir Rulė turi perprasti, kaip mergina, kaip ji, ir vaikinas, kaip jis, turėtų būti drauge nesunaikinant jų meilės… arba jų pačių.


rulePagrindinė informacija
Kalba: anglų kalba
Išleidimo metai: 2012
Originalus pavadinimas: Rule
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Marked Men
Patartinas amžius: +16
Žanras: jaunimo literatūra, new adult, romantika, erotika, koledžas
Mitinės būtybės/padarai/ galios: nėra
Puslapių skaičius: 369
Pasakotojas: pirmas asmuo (iš merginos ir vaikino pozicijos)
Autoriaus puslapis: http://www.jaycrownover.com


autorėManau šiandien atradau teisėtą priešininką Aš ir jis. Tikra katastrofa ir After serijoms! Marked Men seriją esu jau seniausiai pasižymėjusi savo norimų perskaityti knygų sąraše, ir galiausiai išsitraukiau pirmą jos dalį ir perskaičiau vos ne per vieną dieną!

Kaip matote iš knygos viršelio ir autorės nuotraukos, istorijoje tikrai netrūks tatuiruočių. Autorė yra didelė tatuiruočių gerbėja ir labai didžiuojasi savosiomis, tad ko gero ne atsitiktinai ir pagrindinį savo veikėją pavertė tatuiruočių meistru. Taip pat ji sukosi barų versle nuo koledžo, taigi ir pagrindinę veikėją įmetė ten pat. Rašytoja labai norėtų tapti roko žvaigžde, užuot rašiusi ir dirbusi barmene, tačiau tam neturinti talento.

Taigi, jei alpstate dėl tatuiruotų vaikinų ir istorijų su jais – ši knyga kaip tik jums.

Ši knyga mane sužavėjo tuo, kad autorė ne šiaip sau sumeta du veikėjus į vieną katilą (vieną bendrabučio kambarį ar pan.), bet sukuria realius gyvenimus, kurie primena, kad turime visokių pareigų – darbus, mokslus, savanorystę – pagal kurias turime derinti savo laiką, kurį praleisime su vaikinu/mergina.

Rulė – tatuiruotas, auskaruotas, skiauteriuotas blogiukas tatuiruočių meistras, kiekvieną savaitgalį miegantis vis su kita mergina. Jis tikras maištininkas nuo pat gimimo ir kiekvienos anytos košmaras. Šou visiška jo priešingybė. Ji – gerutė turtuolių dukrelė, važinėjanti prabangiu BMW, besipuošianti perlais ir besimokanti medicinos.

Tačiau tai tik du fasadai, nes abu veikėjai yra sudėtingesni. Vaikinas neša kaltę, kurią jam primeta ir jo paties motina. Mergina taip pat ujama šeimos, tačiau kitaip – ji motinos ir tėvų rankose tartum marionetė, kuri turi šukuotis, rengtis ir draugauti su vaikinu pagal tėvų įgeidžius.  Tačiau kai Šou ir Rulė susieina krūvon, jie paleidžia į orą visą nusistovėjusią tvarką savo šeimose ir gyvenimuose. Taigi taip, tai dar viena istorija apie blogiuką ir šventąją mergaitę, bet, nors dramų rasite ne vieną ir ne dvi, tačiau skaityti neprailgsta ir nenervina.

tattoo

“What are you trying to say Rule?”
“I don’t know, all I know is other girls aren’t you and that isn’t cutting it for me. I think we need to figure out what’s going on between us.”

Taigi tikriausiai galite numanyti, kad ši knyga tikrai nėra plokščia ir lėkšta ar perkrauta sekso scenomis (kurių galite tikėtis bent keletos ir ganėtinai atvirų). Man dažnai būna sunku prisiminti daug veikėjų, nes jiems autoriai patingi suteikti įsimintinesnį “veidą“, tačiau šįkart ko gero nė vienas neiškrito iš konteksto. Visi Jay Crownover veikėjai turi savo istorijas ir problemas, ir kiekvienam bus skiriama po vieną knygą (iš viso 6!). Beje ši knygų serija įkvėpė ir dar vieną trilogiją suaugusiesiems Saints of Denver (Denverio šventieji). 

Sutinku, dabar šios tematikos knygų pasaulyje yra daug, ir netgi visai prastų, nes tai yra kone skaitomiausias (ir rašomiausias) žanras wattpad’e, tačiau ši knygų serija išsiskiria iš jų savo tikroviškumu ir nedirbtinėmis dramomis. Patikėkit, wattpad’e esu skaičiusi tokio šlamšto, kad ši istorija buvo tikra atgaiva.

Ši meilės istorija iš ties yra graži. Mergina, mylinti vaikiną nuo vaikystės, ir vaikinas, kovojantis su savo demonais. Jie abu padeda vienas kitam užaugti. Pripažinsiu,  Jay Crownover  tikrai puikiai pasidarbavo kurdama tiek veikėjus, tiek jų gyvenimo istoriją. Ji nepamiršo ir šalutinių veikėjų, taip duodama įžangą kitoms savo knygoms. Pradėjau skaityti ir antrą dalį Jet, kuri yra netgi sudėtingesnė savo veikėjų dramomis už pirmąją.

Taigi, ko gero jau supratote, kad jei skaitėte Aš ir jis. Tikra katastrofa, After ar Elos ir Mičo paslaptis ir ieškote kažko  ta tema, Marked Men serija jums tikrai turėtų patikti. Perspėju, kad galite tikėtis gramatinių klaidų, nes tai buvo self publishing knyga ir prie jos rankos nepridėjo nei redaktorius, nei korektorius, tačiau viską atpirks pati istorija. Trumpai drūtai – rekomenduoju paskaityti.

 penki

egliosha logo

Paukščių mergaitė – Annabel Pitcher (Knyga)

Kodėl turėtum perskaityti šią knygą?

Alisai tik penkiolika, ji niekuo nesiskirtų nuo kitų tavo bendraamžių – jeigu ne paslaptis, kuri yra tokia siaubinga, jog mergaitė jaučiasi negalinti jos papasakoti net artimiausiam draugui. Ji nusprendžia atlikti savo išpažintį tik vienam žmogui, kuris yra… Jeigu būsi pakankamai drąsi, Alisa savo istoriją papasakos ir tau.

Kodėl Jūsų vaikas turėtų perskaityti šią knygą?

Vaikai dažnai turi paslapčių, kuriomis vengia dalintis su savo artimaisiais. Kartais tai būna nereikšmingos smulkmenos, kurios verčia vaikus jaustis nepatogiai ar susigėsti. Savo rankoje laikote penkiolikametės mergaitės istoriją, kuri padės Jūsų vaikams suprasti, kad nesvarbu, kas nutiktų – visuomet galima surasti išeitį.


Pagrindinė informacija:   paukščių mergaitė

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas:   Ketchup Clouds
Ankstesnės dalys:  nėra
Serijos pavadinimas:  nėra
Patartinas amžius: +10/11
Žanras: jaunimo literatūra, romantika, šiuolaikinė literatūra, mistika
Puslapių skaičius:  272
Pasakotojas: mergina
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.annabelpitcher.com/

 


  Knyga, kuri įsibraus iki pat širdies gelmių ir pradės groti jūsų emocijomis kaip profesionalus muzikantas.  Jūs pyksite, verksite, džiaugsitės… ir priėję knygos pabaigą negalėsite patikėti tuo, kaip šioji knyga pasibaigė. Taip galiu jums pristatyti knygą, kuri paliko mane be nakties miego, sudrumstė mintis ir kelias dienas vis išlįsdavo iš gelmių.

Autorė gimė 1982 metais mažame Vakarų Yorkshiro miestelyje, kuriame gyveno daugiau avių nei žmonių. Būdama 10 metų ji nesąmoningai pradėjo galvoti, ar nevertėtų būtų rašytoja. Autorė studijavo anglų literatūrą ir mano, kad tie trys metai analizuojant kūrinius, jų struktūras jai labai pasitarnavo pačiai rašant.  Paukščių mergaitė yra antrasis autorės darbas, kurį dabar galite perskaityti ir lietuvių kalba.

Pripažinsiu, kad lietuviška anotacija nėra labai iškalbinga, tačiau tikrai sugundanti dirstelėti, kas gi slepiasi po viršeliu. O čia slepiasi daugybė laiškų, kurie supina dabartį su skaudžia praeitimi.

Laiškus rašo mergina, kuri save pristato kaip Zoją. Laiškus ji rašo vienam kaliniui, apie kurį daugiau sužinome tik tada, kai pati pagrindinė veikėja kažką užsimena apie jo nusikaltimus, jo gyvenimą, charakterį ir ateitį  ir, žinoma, kodėl būtent jam nusprendžia rašyti. Su kiekvienu laišku mergina atskleidžia vis daugiau savo gyvenimo detalių, tačiau kantriai saugo paslaptį.

Aš žinau, koks tai jausmas.
Mano auka buvo ne moteris. Mano auka buvo vaikinas. Aš jį nužudžiau, lygiai prieš tris mėnesius.

Su šia informacija susipažinsite jau pačiame pirmame skyriuje, o tai bus priežastis, kodėl skaitysite toliau, nes norite to ar ne, jūsų smalsumas bus prikeltas ir neužmigs tol, kol nebus patenkintas. Autorė atrodo puikiai tai supranta ir ilgai jums neatskleis, kuris iš knygoje esančių vaikinu bus tas, kuris atsidurs karste. Bet autorė mėto užuominas, gaila, kad jos ganėtinai painios ir pati tarp jų sugebėjau susipainioti.

O kur dar tai, kad abu jaunuoliai atrodo yra saldūs kąsneliai?

Kaip jau galėjote suprasti, knygoje yra sukuriamas meilės trikampis. Gaila, kad vienas iš jų taip negražiai pasitraukia, kai iš tikrųjų jie abu buvo verti dėmesio. Kad ir kaip būtų keista, tačiau autorė sugebėjo ir su trikampiu sužaisti taip, kad šis tampa dramatišku ir kupinu paslapčių bei… suteikia smagių momentų, kai mergina mėgindama išsisukti savo lūpomis pradeda formuoti melus.

Kokius būtent melus? Na, paskaitykite knygą 😉

Patys vaikinai kūrinyje yra neblogai išvysti ir juos lengva pamilti, nerimauti dėl jų. Iš pradžių man buvo tas pats, kuris iš jų užmigs amžiams, tačiau vėliau pradėjau plėšytis, dar vėliau – kramtyti nagus, nes nenorėjau, kad kuris nors iš jų iš tikrųjų pasitrauktų.

Jie abu turi likti gyvi. Nesvarbu kaip, bet… nei vienas neturi mirti.

Deja, vienas miršta, o tas, kuris lieka gyvas… na sakykime, kad jis privers jus susimąstyti, kur namuose laikote vienkartines popierines nosines.

Tačiau laiškuose ne tik yra atskleidžiama ramybės neduodanti merginai paslaptis, tačiau ir jos šeimos gyvenimas. Autorė neapsiribojo savo tekste išryškindama merginos vidinius demonus, tačiau panaršo ir po paauglių pasaulį, šeimos tragedijas bei santykius. Jums greitai ne tik rūpės daugiau sužinoti apie paslaptingą vakarą, kai vienas iš knygoje esančių vaikinų miršta, tačiau alksite, kaip norėsite sužinoti, kokią gi paslaptį turi pati Zojos šeima.

Pripažinsiu, Zojos motina mane erzino, o tėvo buvo gaila, kad turi su tokia moterimi gyventi, tačiau kai iš pakampių pradeda lįsti visos paslaptis, tas priešiškumas šiam veikėjui sumenko ir pasidarė net gaila jos.

– Žinau, – suburbėjau nors tai netiesa. Ir visada taip, kai kalbame apie profesijas. Lengviau sutikti su viskuo, ką sako mama, nes jaučiuosi jai lyg ir skolinga už jos sunkų darbą.

Šeimą iš viso sudaro trys mergaitės ir mama su tėčiu. Jauniausia pagrandukė yra kurčia. Tai suteikia savotiško žavumo šiai istorijai. Galima pasižiūrėti į visai kitokį šeimos modelį ir problemas, kurių jos turi, pavyzdžiui, bendravimas, pinigai, nepakankamas dėmesio kreipimas į kai kuriuos dalykus ir… čia rasite paslaptį, apie kurią jau spėjau užsiminti.

Ir čia padiskutuokime apie knygos pavadinimą, kuris tikrai žavus ir… paimtas tiesiai iš kūrinio šerdies. Vienas iš vaikinų merginą pavadino paukščių mergaite:

– Niekas taip nesuartina žmonių kaip geras padeginimas, – vaikinas buvo išsišiepęs. – Gal po to reikėtų įmesti pudelį. – Aš ėmiau juoktis, kai šuo sulojo, toks piktas pūkų kamuolys su apsiaustu. Vaikinas papurtė galą. – Gal jis škotas. Jei jis škotas, jo savininkus paleisiu. Kuo tu vardu? – staiga paklausė. Šįkart jam atsakiau. Tie du skiemenys iš mano lūpų nuskambėjo naujai. – Geriau nei Paukščių mergaitė, – tarė vaikinas:- Aš taip vadinau tave savo mintyse <…>.

Pati pagrindinė mergina yra paprasta žemės gyventoja, kuri meluoja, kuri myli, kuri nekenčia, kuri yra šmaikšti, kuri verkia… Jai labai patinka paukščiai, kaip jau galėjote suprasti iš citatos. Merginą lengva pamėgti ir jos personažas menkai erzina, nors tai, kad ji delsia sakyti tiesą ir vis klampina save melais, kai kuriuos tikrai galėtų suerzinti. Bet juk ir realybėje paaugliai meluoja 🙂

Taigi, mergina iš lėto skęsta savo melų liūne, o mus į emocijų pelkę klampina kiekvienas jos parašytas laiškas. Įklampina taip giliai, kad finale galima suvokti, kad tai buvo nepaprasta, įtraukianti istorija, kurią tikrai norėsis perskaityti dar kelis kartus.

Knyga tikrai patiks tiems, kam patinka skaityti laiškus ir dienoraščius, kam patinka tragiškos istorijos, paslaptys ir dramos šeimose. JŪS privalote atsiversti šią knygą.

 

penkikitty

Radliai – Matt Haig (knyga)

knygos apžvalga

Kartais šeima – tikras košmaras

Romane „Radliai“ vienas populiariausių šiuolaikinių Didžiosios Britanijos rašytojų Mattas Haigas rado ypatingą būdą iš naujo pažvelgti į šeimos santykius

„Radliai“ yra antrasis M. Haigo romanas lietuvių kalba. Pernai išleistas šio autoriaus kūrinys „Mirusių tėvų klubas“, kuriame pateikta moderni Hamleto versija vienuolikmečio lūpomis. M.Haigas yra populiarus šiuolaikinis rašytojas, kuriantis vaikams ir suagusiesiems. Jis meistriškai įsijaučia į veikėjų charakterius, sugeba atskleisti pasaulio matymą veikėjo akimis, nesvarbu, tai būtų septyniolikmetė paauglė ar pusamžis dėdulė. M. Haigas išeina iš tradicinio romano rėmų ir ieško naujų, moderniai visuomenei priimtinų ir suvokiamų išraiškos formų.

Romane „Radliai“ pasakojama apie mažame miestelyje įsikūrusius Radlius, kurie atrodo kaip bet kuri kita kaimynystėje gyvenanti šeima. Tėvas gydytojas nuolat dirba viršvalandžius, motina – mažakalbė namų šeimininkė. Iš išblyškusio alergiško sūnaus Rovano tyčiojasi mokykloje, o anemija serganti dukra Klara ryžtasi tapti vegane. Tačiau netyčia paaiškėja, kokią paslaptį tėvai slepia, ir šeimos gyvenimas pasikeičia neatpažįstamai.

Ši knyga pasakoja apie tai, ką tėvai gali padaryti dėl vaikų, net jei reikia paaukoti savo asmenybę ir polinkius. Ji kelia klausimus, kaip mes augame ir kas mus augina, ką mes gauname ir ką prarandame.

 


radliai_z1Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba

Išleidimo data: 2013

Originalus pavadinimas: The Radleys

Ankstesnės dalys: nėra

Serijos pavadinimas: nėra

Žanras: paranormalus,suaugusiųjų literatūra, jaunimo literatūra, siaubas,  šiuolaikinė literatūra

Patartinas amžius: +14/15

Kaip gavau knygą? Pasiėmiau iš bibliotekos

Autoriaus puslapis: http://www.matthaig.com


Savo puslapyje autorius save pristato ganėtinai paprastai. Jis sako, kad yra rašytojas, kuris yra parašęs įvairias istorijas vaikams, scenarijus ir žurnalistikos straipsnius.  Šio autoriaus pirmoji knyga buvo išleista 2004 metais ir vadinosi The Last Family in England. Nuo to laiko jis, žinoma, parašė ir daugiau knygų. Viena iš jų yra Radliai, kurią galima rasti ir Lietuvoje. Ši istorija Amerikoje laimėjo ALA Alex apdovanojimą, buvo įtraukta į Portico prizų sąrašą. Taip pat šioji knyga buvo nominuota Carnegie Medal.  Knyga taip pat laimėjo TV Book Club Summer Read (televizijos vasaros knygų skaitymo klubą). UK Film Council (Jungtinės karalystės filmų taryba)  parašė šiai knygai scenarijų. Ji yra išversta į 29 kalbas. Kaip parašyta puslapyje, naujausias leidimas buvo būtent Lietuvoje. Knyga buvo parašyta suaugusiųjų auditorijai, tačiau ją galima įsigyti ir kaip jaunimui skirtą kūrinį.

Autorius gimė 1975 metais Sheffield’e, Yorkshir’e. Nuo to laiko jam teko pagyventi Nottinghamshir’e, Ibiza’oje irLondon’e. Autorius mokėsi anglų kalbą ir istoriją Hull University’ete, o magistrą įgavo  Leeds’e. Jis gyvena York’e su rašytoja Andrea Semple ir savo vaikais Luku bei Pearl.

Autoriaus puslapyje taip pat galima rasti pačių įvairiausių sąrašų, kuriuose vyras išvardija, kokius autorius mėgsta, kokius apdovanojimus laimėjęs ir t.t. Kam įdomu, galite apsilankyti jo puslapyje ir sužinoti daugiau apie šį autorių.

Jūsų instinktai yra klaidingi. Gyvūnai pasikliauja instinktais, kad galėtų išgyventi, bet mes nesame žvėrys. Mes ne liūtai, ne rykliai ir ne maitvanagiai. Mes esame civilizacija įmanoma tik užgniaužus instinktus. Taigi pasitarnaukite visuomenei nepaisydami savo tamsių vidinių geismų.

“Abstinento vadovas“ (antrasis leidimas), p. 54

Knyga interneto platybėse tikrai nebuvo plačiai reklamuojama ar bent jau nesivaideno ten, kur lankausi. Apie ją sužinojau tik knygyne žiūrinėdama lentynas. Mane patraukė šis viršelis ir istorijos pavadinimas, o vėliau ir tas sakinys apie kraujo skonį. Iš pradžių labai abejojau, ar verta domėtis šia knyga, o vėliau ar ją skaityti. Visos istorijos apie vampyrus jau seniai įgavo kartų skonį. Atrodo, kad jau esi viską perskaitęs ir niekas negali tavęs nustebinti.

Tačiau Radliai nėra saldi romantinė knyga, kaip galėtų pasirodyti. Tai ne Saulėlydis ir ne Vampyrų dienoraščiai (nors broliai kovoja dėl vienos moters 😀 ). Ši knyga buvo kai kas kito. Net perskaičiusi knygą ilgai negalėjau patikėti, kad tik dabar ją pasiėmiau, ir kad autorius drįsto būtent taip pabaigti šią istoriją. O kaip ją pabaigė? Na, teks patiems sužinoti. Ko jau ko, tačiau nesigailiu perskaičiusi šią knygą.

Taigi, kaip minėjau, knygoje yra vampyrai. Tačiau šie vampyrai nėra tokie, kokius mes dažnai randama romantinėse knygose paaugliams. Šita knyga daugiau pritraukta prie realybės. Ką turiu omenyje? Tai, kad čia nėra meilių iš pirmo žvilgsnių, kad vaikinui nereikia merginos gelbėti ir t.t.  Ši knyga nėra iš tos parapijos. Ji rimtesnė, tamsesnė… ir pavojingesnė? Čia daugiau pamišimo?

Visas dėmesys yra sutelktas į šeimą. Viena šeima, kuri gyvena tarp žmonių ir mėgina apsimesti, kad yra… žmonės. Tačiau visas tas apsimetinėjimas ir išsižadėjimas to, kas esi, sukelia problemų, kurios priveda prie to, kad mes knygoje turime konfliktą ir veiksmą: vaikai nežinodami kas tokie yra, padaro kai ką, kas sukelia problemą. Toji problema iššaukia tai, kad vyro brolis atvyksta padėti šeimai susitvarkyti su nemalonumais. Deja, tas brolis pats tampa didžiule problema.

– Mes – pabaisos, – išgirsta ji sūnaus žodžius. – Taip negalima.
Vilas šypteli, tarsi šių žodžių jis būtų laukęs. Proga dar kartą įkąsti Helenai.
-Geriau būti, kas esi, negu nebūti niekuo. Negu gyventi pasikasus taip giliai po melais, lyg būtum miręs.

Knygoje taip, yra romantinė linija. Tiksliau jos dvi: vaikų ir suaugusiųjų. Nors istorijoje yra kaip ir dvi linijos: vaikų gyvenimas ir suaugusiųjų, visas skaitytojo dėmesys daugiau traukiamas prie suaugusiųjų gyvenimo, kadangi nuo pat pirmų puslapių autorius mėto kabliukus, kad tėvų gyvenime yra daugybė paslapčių.

Mane labai domino, kodėl gi motina, Helena, nemėgsta savo vyro Piterio brolio Vilo. Kas gi tarp jos ir jo nutiko, kad netgi tas vardas jai yra kone keiksmažodis. Būtent tai man buvo pats įdomiausias dalykas. Norėjau sužinoti tą paslaptį, o kai ją sužinojau, norėjau, kad istorija baigtųsi gerai. Man patiko Vilas ir tai, kas dėjosi jo sieloje/širdyje.  Su didžiule viltimi tikėjausi, kad mano svajos išsipildys, tačiau autorius padarė taip, kad net sunku patikėti. Bet, kas keisčiausia, aš suprantu, kad tai buvo pats teisingiausias ir logiškiausias sprendimas pabaigti knygą, tačiau negaliu sakyti, kad tai buvo mano trokštamiausia pabaiga.

Kodėl?

Todėl, kad blogiukai visados įdomiausi ir jis mylėjo Heleną nuoširdžiai. Man tiesiog buvo gražu skaityti tas vietas apie jo pavydą, meilę ir galiausiai norą pasiimti tai, ko ji nori.

“Ne.“
“Man nepatinka šitas skonis.“
“Man nepatinka niekas, išskyrus Heleną.“

Kita meilės istorija yra susijusi su Rovanu ir Eva, kuri gražia nata užbaigia kūrinį. Tačiau šioji romantika nėra tokia aktuali kaip pačios Evos šeimos istorija, kuri persipina su Radlių šeimos nariu, Vilu. Pasirodo, kad Vilas truputį persistengia su savo kraujo troškimu.

Knygoje buvo ir kiti veikėjai, apie kuriuos ne tik buvo pasakojama, tačiau būdavo ir iš jų pozicijos pasakojamas kūrinys.  Autorius savęs nevaržė ir leido skaitytojams viską regėti iš skirtingų veikėjų pozicijų, nors verta pabrėžti, kad vis dėlto daugiausiai buvo naudojamasi Radlių šeimos nariais. Juk visa knyga yra būtent apie juos.

Vertėtų paminėti ir tai, kad knygoje vis dėlto yra sukurta tam tikra vampyrų visuomenė, taisyklės.  Vampyru ne tik gimstama, tačiau galima ir tapti. Tačiau šioje knygoje vampyrai nėra tokie jautrūs saulei 🙂 Verta pripažinti, kad toji visuomenė ir taisyklės kartu yra ir žavios, ir keistos. Būtent jos tampa priežastimi to, kas padeda knygoje tašką.

Praeina nemažai laiko, kol pasigirsta Klaros balsas. Iš pradžių atrodo, kad ji nesugeba ištarti suprantamų žodžių, lyg iš naujo mokytųsi kalbėti.

-Klara? Kas yra?
Kai pasigirsta žodžiai, Helena supranta, kad atėjo pasaulio pabaiga.
-Buvo tiek kraujo. Negalėjau sustot. Buvo tiek kraujo, kraujo…

Taip pat knygoje veiksmas vyksta ganėtinai greitai. Knyga turi atskirus puslapius, ant kurių rasite parašytą dieną.  Tada seka kokia nors svarbi ištrauka iš Abstinento vadovo (tai knyga vampyrams apie tai, kaip negerti žmogaus kraujo). Verta paminėti, kad visos knygos turinio mes, skaitytojai nesužinome, tačiau galime perskaityti porą ištraukų. Pats veikėjas Rovanas mėgina iš jos sužinoti, ką reiškia būti vampyru. Po Abstinento vadovo ištraukų seka  skyriai, kurių ilgumas yra pats įvairiausias. Jų pavadinimai ganėtinai iškalbingi; pasako, ko galima tikėtis iš jo skyriaus.

lustration by Holly Wales

Kaip jau minėjau, istorija pritraukta prie realybės.  Tai, kad kai kurie veikėjai yra vampyrai, yra tik pagražinimas. Knygoje patys veikėjai paprasti ir savo charakteriais. Rovanas nedrąsus berniukas, kurį užgaulioja kiti, Piteris ir Helena tolsta vienas nuo kito, jaučiasi svetimi ir t.t.  Autorius nesistengia veikėjų paversti nepaprastais, nuostabiais ir susižavėjimo vertais padarais, kurie yra laimingi. Šios knygos veikėjai nėra laimingi ir kovoja su žmonių kasdienybėje atsirandančiomis problemomis. Taip tarsi yra pabrėžiama, kad nesvarbu, ar tu esi magiškas sutvėrimas, ar paprastas žmogus – gyvenimas ir problemos menkai kuo skiriasi.

Bendrai viską apėmus, knyga tikrai paliko man įspūdį ir buvo malonu ją skaityti. Mane tikrai pakerėjo paslaptys, tos realios problemos. Tiems, kuriems patinka vampyrai, bet neieško labai pasaldintos istorijos apie juos, turėtų mėginti pasiimti šią knygą į rankas. Taip pat tiems, kuriems patinka pats faktas, kad istorijose yra vampyras, turėtų nepraleisti galimybės ją įsigyti ar pasiimti iš bibliotekos.

kittyketuri

 

Dare You To -(Pushing the Limits #2) Katie McGarry (knyga)

Ryan nuleidžia savo lūpas prie mano ausies.

-Pašok su manimi, Beth.

-Ne, – sušnibždu atsakymą. Nekenčiu jo ir nekenčiu savęs, kad noriu, kad jis mane vėl paliestų…

-Metu tau iššūkį…

Jeigu kas nors būtų žinoję tiesą apie Beth Risk šeimos gyvenimą, jie būtų išsiuntę jos motiną į kalėjimą ir septyniolikmetę Beth Dievas žino kur. Taigi, ji visomis išgalėmis saugo savo motiną. Iki tos dienos, kai įsiveržia jos dėdė ir priverčia Beth pasirinkti tarp savo motinos laisvės ir jos pačios laimės. Taip Beth apsigyvena su teta, kuri jos nenori, ir lanko mokyklą, kurioje jos nesupranta. Visiškai. Išskyrus vieną vaikiną, kuris neturėtų, tačiau supranta… Ryan Stone yra miestelio auksinis berniukas, populiari beisbolo žvaigždė ir turintis savo paslapčių, kurių niekam negali atskleisti. Netgi savo draugams, su kuriais viskuo dalinasi – netgi ir nesibaigiančiais iššūkiais daryti keistus dalykus. Pats beprotiškiausias? Pasikviesti į pasimatymą Riedlenčių merginą, kuri visai juo nesidomi.Tačiau kas prasideda kaip iššūkus, pavirsta į įtemptą trauką, kurios nei Ryan nei Beth nesitikėjo. Staiga vaikinas, neturintis jokios dėmelės rizikuoja viskuo, apie ką svajojo, savo gyvenimu, dėl merginos, kurią myli, ir mergina, kuri niekam neleis priartėti per arti,  tačiau mes sau iššūkį norėti visko…


Pagrindinė informacija: 

Kalba: anglų kalba
Išleidimo data: 2013
Originalus pavadinimas: Dare you to
Ankstenės dalys: Pushing the Limits
Serijos pavadinimas: Pushing the Limits
Žanras: šiuolaikinė literatūra, jaunimo literatūra, New Adult, drama, romantika, realistinė,
Patartinas amžius: +15/16
Pasakotojas: pirmas asmuo ir mergina, ir vaikinas
Autorės puslapis: http://www.katielmcgarry.com


Atsivertę šią knygą nenukeliausite į fantastinius pasaulius, kur galėtumėte sutikti mitinius padarus. Ne, šioje knygoje yra tik skaudi, nepasaldinta realybė, kuri pristatyti taip įdomiai ir natūraliai, kad sunku atsiplėšti nuo knygos puslapių, kai šiuos pradedi skaityti.
Paklausta, kas ją įkvėpė parašyti Dare you to, autorė atsako, kad tai buvo jos vyras. Kai Katie McGarry parašė savo pirmą knygą Pushing the limits, daug žmonių jos klausė, kaip Noah tapo tuo, kuo tapo. Autorė atsakydavo, kad nemažai bruožų ji paėmė iš savo vyro, kurį beprotiškai myli, tačiau pripažįsta, kad jis labiau panašus į Dare you to veikėją Ryan, todėl, kad jos vyras ir šis veikėjas abu žaidė beisbolą. Jos vyras tikras džentelmenas, ji niekados negirdėjo jo keikiantis ir, kai autorė suprato, kad Beth negalės suporuoti su Isaiah, kitu knygoje esančiu veikėju, kaip norėjo iš pradžių, tada ji ją įsivaizdavo su tokiu vaikinu kaip savo vyru.
Paklausta, kiek savęs įdėjo į veikėjus, ji pripažįsta, kad Ryan ji atidavė savo norą rašyti ir kovoti dėl to, kas tau patinka nepaisant kitų žmonių nuomonės, o Beth ji leido pasiimti savo uždarumą.
Autorei sunkiausia buvo rašyti vietas, kai Beth buvo tamsiose vietose. Tam, kad būtų išgautos reikiamos emocijos, jai teko mintyse vėl išgyventi savo jaunystę. Lengviausia jai buvo rašyti bučinio sceną.
Skaičiau pirmąją dalį, ir ji tikrai buvo įdomi. Keista, kad Lietuvoje nėra leidžiamos šios autorės knygos. Tačiau neskubėjau skaityti jos sekančių knygų, nes paprasčiausiai  mano dėmesį patraukdavo vis kitos istorijos, kiti darbai. Tačiau gavau šios knygos audio versiją ir dabar, važiuodama į universitetą, klausiausi šios knygos. Kitaip tariant,  nušoviau du zuikius vienu šūviu, arba kaip yra angliška idioma: kill two birds with one stone. Vienu metu galėjau tobulinti savo klausymo įgūdžius ir tarimą, bei mėgautis įdomia istorija. Tikrai nemėgstu veltui švaistyti laiką, o kiekvieną dieną važiuojant į universitetą apie plius minus 40 minučių pirmyn ir atgal  neįskaičiuojant tos transporto priemonės laukimo, tikrai man atrodo, kaip laiko švaistymas.
Taigi, klausiau audio knygą.
Kaip ir pirmoji dalis, taip ir šioji turėjo du pasakotojus: vaikiną ir merginą. Kaip ir Lietuvoje žinomų knygų autorės Stephanie Perkins knygose, taip ir šioji serija, jos nėra privalu skaityti iš eilės, kadangi pagrindiniai veikėjai kiti, nors galima istorijoje sutikti veikėjus ir iš ankstesnių dalių. Taip ir šioje Dare you to buvo galima sutikti Echo ir Noah veikėjus. Tiksliau žvilgtelėti, kaip jiems sekasi.
Taigi, šios, Dare you to, knygos pagrindiniai veikėjai yra Ryan ir Beth. Jie abu yra iš visiškai skirtingų pasaulių, skirtingų šeimų. Beth pasaulis tamsus -nusikaltimai, traumos, kai Ryan gyvenimas susitelkęs tik ties beisbolu. Jis žino, ko jis nori ir to siekia.
Knyga prasideda užkandinėje. Ryan su draugais turi pomėgį mesti vienas kitam iššūkį ir vaikinas neleidžia sau jo pralaimėti. Knygoje ne kartą tai yra akcentuojama, kad jis bet kokia kaina turi laimėti. Tačiau parinkta mergina, iš kurios jis turi gauti telefono numerį, nėra linkusi su juo būti maloni ir labai daug kartų sako žodį iš f raidės. Tai viena iš tų knygų, kur šio žodžio tikrai yra nors vežimu vežk.
Žinoma, vaikinas negauna numerio ir atrodytų, kad jų trumpa pažintis čia ir pasibaigtų, tačiau taip nėra. Likimas juos vėl suveda. Beth dėdė grasindamas jos motinai gauna globos teises ir apverčia jos gyvenimą aukštyn kojomis, ir tada mes vėl išvystame veikėjus kartu.  Verta paminėti, kad iššūkis vis dar galioja.
 
 Nors atrodytų, kad Ryan gyvenimas yra tobulas, kad jis viską turi, taip nėra. Jo brolis prisipažįsta, kad yra gėjus. Ši žinia suskaldo šeimą. Tėvas išmeta savo vyriausią sūnų ir draudžia visiems minėti jo vardą. Ryan kaltina savo brolį, kadangi dėl jo kaltės tėvai visados riejasi, negali ilgai kartu išbūti vienoje patalpoje. Be to, jis mano, kad jo brolis jį paliko, išdavė jį.
Tarsi to būtų per mažai, Ryan tėvas patį Ryan spaudžia, neleidžia jam daryti to, ko šis nori: jokio koledžo, tik beisbolas. Taip pat jis priverstas savo santykius su Beth saugoti paslaptyje, kadangi jo tėvams rūpi reputacija.
Mark calmly watches as I pace the length of the  narrow room. He clears hos throat.
“Someday, you’re going to see how Mom adn Dad controlled and manipulated our lives. You’ re going to notice how they made us believe that their dreams were our dreams. They dictated our every breath. Think about it- do you have any idea who you are without them?“
Taigi, ne viskas auksas, kas auksu blizga.
O žvilgtelėjus į Beth gyvenima, galima pasakyti, kad ji myli savo alkoholikę ir narkotikus vartojančia motiną ir dėl jo stengiasi, ja rūpinasi. Mergina labai nerimauja dėl motinos vaikino, kuris mušą jos motiną. Kitaip tariant, yra tikras nusikaltėlis, o tai, kad staiga atsiradęs jos dėdė, kuris ją įskaudino neišpildęs savo pažado, verčia merginą norėti pasprukti, pabėgti. Ji viliasi, kad taip išgelbės savo motiną ir save nuo visko, kas jai skaudu.
“You’re a lot like that bird in the barn. You’re so scared that you’re going to be caged in forever you can’t see the way out. You smack yourself against the wall again and again and again. The door is open, Beth. Stop running in circles and walk out.”
Taip pat Beth jau spėjusi daug ką patirti, išgyventi ir bijo prie savęs prisileisti žmones, bijo jiems suteikti leidimą ją įskaudinti. Todėl tai, kad ji pasitiki vos keliais žmonėmis ir mėgina knygoje surasti būdų pabėgti nuo visko, tikrai nestebina ir yra visiškai suprantamas dalykas.
Taigi, tiek Beth, tiek Ryan’o šeimoje yra problemų, kurios aktualios mums visiems: narkotikai, nusikaltimai, tėvų noras kontroliuoti savo vaikus, kad šie siektų jų svajonių. Visa tai sujungus į vieną vietą mes gauname tikrai įdomia istoriją, kurią pradėję skaityti negalime sustoti, kol nepasiekiame paskutinio puslapio.Įdomu stebėti, kaip susijungia du priešingi pasauliai su savo problemomis ir kaip šie du pasauliai vienas kitam padeda.
Knygoje buvo tikrai labai gražių ir mielų momentų (lietaus buteliukas), kaip ir tikrai siaubingų (muštynės). Taip pat knygoje buvo palikta daugybė klaustukų, kurie versdavo skaityti į priekį. Pavyzdžiui, Beth motina kaltino savo dukrą dėl savo vyro nebuvo šalia jos, dėl to, kad ji tapo tuo, kuo dabar yra. Ką Beth tokio padarė, sužinome tik istorijai įpusėjus.
“I hold the bottle out into the rain and watch as the steady flow slowly fills it. When there is enough, enough that Beth can clearly see, I close the bottle and hand it to her. She raises a skeptical eyebrow, but accepts the bottle. “It’s our rain Beth.“ Her head barely shakes to show her confusion while I rub the back of my neck and search for my courage. “I told you I loved you in this rain and when you doubt my words, I want you to look at this bottle.”
Dabar iš šios citatos galite lengvai suprasti, kodėl buvo pasirinktas toks viršelis, kuris, beje, man labai gražus. Jis puikiai pagavo, kaip atrodo knygoje Beth ir Ryan. Gražūs modeliai. Niekuo negaliu papriekaištauti 😀
Taigi, reziume, knyga man patiko ir paliko įspūdį. Dar ilgai mintyse atkartoju patikusias vietas. Todėl, kam patinka meilės istorijos su pavojų prieskoniais ir sudėtingais santykiais šeimoje, šioji knyga privalo atsidurti jūsų rankose.
Įdomu tai, kad jos knygoms yra parinktos ir dainos, kurios atstoja garso takelį.
~Overall theme: “Dirt Road Anthem” by Jason Aldean  “F**kin’ Perfect” by Pink
~Taco Bell dare: “Summertime” by Kenny Chesney “U + Ur Hand” by Pink
~Beth’s mother in the bar: “Farmer’s Daughter” by Crystal Bowersox
~Beth wakes in Scott’s house: “Heart Like Mine” by Miranda Lambert
~Ryan in town: “Back Where I Come From” by Kenny Chesney
~Isaiah offers to run away with Beth: “Somewhere with You” by Kenny Chesney
~Isaiah betrays Beth by taking her away from her mother: “Hurt” by Nine Inch Nails
~Ryan takes Beth to a field party: “My Kinda Party” by Jason Aldean
~Ryan dances with Beth: “Just a Dream” by Nelly
~Beth stays the night with Ryan: “Don’t You Wanna Stay” by Jason Aldean and Kelly Clarkson
~Beth sings her mother to sleep: “Free Bird” by Lynyrd Skynyrd
~Beth tries to scare Ryan away with the truth: “Don’t Let Me Get Me” by Pink
~Ryan teaches Beth to float:  “ Broken Arrow ” by Rod Stewart
~Beth and Ryan are briefly happy: “Teenage Dream” by Katy Perry
~Beth’s final showdown with her mother: “25 to Life” by Eminem

Visos serijoje esančios knygos:

 

  penki

 

 

kitty

The Distance Between Us – Kasie West (knyga)

distance between us

17 – metė Caymen Meyes studijuoja turtinguosius tarsi tai būtų jos asmeninis mokslinis eksperimentas ir po daugybės stebėjimo metų ji yra įsitikinusi, kad šie žmonės yra tinkami tik vienam dalykui – pinigų leidimui nevertingiems dalykams, kaip pavyzdžiui porcelianinių lėlių pirkimui jos motinos parduotuvėje. Taigi, kai Xander Spence įžengia į parduotuvę, kad išsirinktų lėlę savo močiutei, Caymen prireikia tik kartą į jį žvilgtelėti, kad suprastų, kad jis siaubingai turtingas. Nepaisant jo žavesio ir to, kad jis pirmasis asmuo, kuris iš tikrųjų ją supranta, ji yra pakankamai protinga, kad suprastų, jog jo susidomėjimas ja ilgai netruks. Kadangi, jeigu yra bent vienas dalykas, kurį ji išmoko iš savo motinos perspėjimų, yra tai, kad turtingieji į ką nors kreipia dėmesį trumpai. Tačiau Xander vis nesiliauja slankiojęs aplinkui nepaisant jos mėginimų juo atsikratyti. Ir jos nepasitenkinimui, jai pradeda patikti jo draugija. Ji žino, kad jos motina to negali sužinoti – ji tam nepritartų. Jai geriau, kad Caymen praleistų laiką su vietos rokeriu, kuris nebuvo užaugintas prabangoje. Tačiau, kai Xander’io dėmesys ir ištikimybė jau beveik įtikina Caymen, kad buvimas turtingu nėra blogas dalykas, ji sužino, kad pinigai užima žymiai svarbesnį vaidmenį jų draugystėje, negu ji manė.



 

Pagrindinė informacija:

Kalba: anglų kalba

Išleidimo metai: 2013

Serijos pavadinimas: nėra

Originalus pavadinimas: The Distance Between Us

Ankstesnės dalys: nėra

Žanras: romantika, realistinė literatūra, šiuolaikinė literatūra, jaunimo literatūra

Patartinas amžius: +14

Kaip gavau knygą? sužinojau iš goodreads.com

Autorės puslapis:  http://www.kasiewest.blogspot.com



  Autorė yra keturių vaikų motina ir su vyrų gyvena Centrinėje Kalifornijoje.  Šiuo metu ji yra keturių knygų autorė.

Vargiai prisimenu, kaip šioji knyga atsidūrė mano rankose. Goodreads.com puslapyje pastebėjau, kad ji turi neblogus reitingus ir ją įsigijau, tačiau tikrai neskubėjau pulti skaityti. Tiesiog turėjau ją ir… turėjau, kol pamiršusi jos aprašymą ėmiau ir nusprendžiau perskaityti.

Pats pirmas skyrius patraukė mano dėmesį ir net nesuvokdama, aš pagavau save su pasimėgavimu skaitančią šią knygą. Istorijos pabaigoje man buvo net sunku patikėti, kad šioji knyga taip skaniai susivalgė ir,  kad aš norėjau dar.

Knyga pasakoja apie tai, kas atsitinka, kai susitinka vaikinas iš pinigingųjų pasaulio ir mergina iš skurdžiųjų pasaulio.  Pagrindinės veikėjos motina praeityje buvo labai nuskriausta vieno iš to pasaulio asmenų. Tai tampa viena ir kone pagrindine priežastimi, kodėl Caymen nuo pat pradžių nusprendžia neprisileisti Xander kuris ją keistai traukia ir po truputi verčia nuimti etiketes nuo žmonių, kurias taip mielai dalino į kairę ir į dešinę.

“Caymen?”

“Yes?”

“You look terrified. Does this scare you?”

“More than anything.”

“Why?”

“Because I didn’t bring my mints.”

“And now the real answer . . .”

“Because I’m afraid that once you catch me, the game’s over.”

Mergina mėgina laimę su kitu vaikinu, bet menkai kas pavyksta. Jos galvoje sukasi Xander ir ji bijo savo naujų jausmų.

He laughs a little. “You live above a porcelain-doll store; your best friend lives in a cemetery. You’ve pretty much grown up surrounded by creepy things. Is there anything you’re afraid of?”

You.

He meets my eyes, almost as if he had read my mind or maybe my thought is written all over my face.

I clear my throat. “Dogs.“

Tačiau jų santykiams augant bei formuojantis į ką nors daugiau, iš tamsos į dienos šviesą pradeda lįsti Caymen šeimos paslaptys. Pasirodo, kad viskas nėra taip kaip yra ir šioji paslaptis merginą išgąsdina, kad Xander yra su ja būtent dėl jos.

Kitaip tariant, šioji istorija mėgina sulaužyti nusistovėjusias žmonių nuostatas ir įsitikinimus. Knygoje mėginama įrodyti, kad iškart nurašyti žmogų pagal tai, kiek jo sąskaitoje yra pinigų, yra kvaila ir tai menkai atspindi tiesą apie jį. Taip pat knygoje yra stipriai liečiami šeimos santykiai ir pasiaukojimas dėl jos.

Pati knyga skaitosi lengvai ir paprastai. Pagrindinė veikėja Caymen yra sarkastiška mergina (kaip tik mano stiliaus). Buvo smagu skaityti jos dialogus.

“Can I help you, sir?” Only my mom would’ve heard the sarcasm laced into that single statement.

“Yes, I need a doll.”

“Sorry, we’re all out.” A lot of people don’t get my humor. My mom calls it dry humor. I think that means “not funny,” but it also means I’m the only one who ever knows it’s a joke.

Knygoje net pabrėžiamas Caymen humoras.

Pats vaikinas man mintyse pavirto geru ir išauklėtu berniuku, kuris visai nėra paveiktas turtų. Jis kaip šviežias molis, kuriam dar niekas nepakenkė, baltas popieriaus lapas, kuris dar yra švarus ir tuščias. Jis man daugiau pasirodė kaip papildomas įrankis paliesti įvairias mūsų visuomenėje labai aktualias temas. Iš šio vaikino man norėjosi kažko daugiau, stipriau, kad nesijaustų, kad jis yra kažkieno marionetė.

Smagiausia šios knygos vieta man buvo, kai Caymen su drauge nusprendė apmėtyti Xaver namus tualetiniu popieriumi.

“Mrs. Spence picks up a roll of toilet paper from the counter and scrunches her nose.

“Ask Caymen about that,” Xander says. Great, now I have to explain to his mother about my vandalism?

“Your son called me with a toilet paper emergency. I rushed right over.” She looks confused so Xander says,

“She’s kidding, Mom.”

Tačiau vis dėlto ne tik Caymen humoras, ir santykiai tarp skirtingose pasauliuose gyvenančių jaunuolių, įtrauks skaitytoją į kitą pasaulį, tačiau ir dar viena nagrinėjama ir stipriai liečiama tema: pasirinkimas, kuo būti ateityje. Abu jaunuoliai yra stipriai veikiami savo tėvų gyvenimo būdo ir jų dedamų vilčių į savo atžalas. Caymen save įsivaizduoja dirbančia savo motinos porcelianinių lėlių krautuvėje, kadangi jiems striuka su pinigais, o iš Xander tikimasi, kad jis perims šeimos verslą, kuris vaikinui nėra prie širdies. Taip ir atsiranda pasiūlymas, kuris tarsi antrankiai prirakina jaunuolius vieną prie kito: jie sugalvos vienas kitam profesiją iš abu ją turės išmėginti. Xander sugalvotos “karjeros dienos“, žinoma, pasižymi sava prabanga, kol Caymen pasirenka tas, kurias ji gali įpirkti. Taip knygoje atsirado kitas momentas, kuris man patiko ne ką mažiau nei namo apmėtymas tualetiniu popieriumi. Tas įvykis buvo susijęs su kapinėmis. Mergina nusprendžia suteikti galimybę vaikinui paragauti duobkasio darbo.

I hand Xander a shovel. “Okay.”

“Gravedigger?” he asks as we walk toward the site. “Really? You thought this was a serious option?”

“It’s not just grave digging, Xander. It’s about this whole place. Living a quiet life surrounded by peaceful death.”

“You are morbid.”

Taigi, skaitydami knygą ne tik paliesite pačias svarbiausias jaunimo problemas/klausimus, bet kartu ir smagiai pasijuoksite. Pažadu, tikrai nenuobodžiausite skaitydami knygą, kadangi šioje istorijoje humorui buvo skirtas tikrai didelis dėmesys. Tačiau man truputi pritrūko įtampos jaunuolių santykiuose. Tas faktas, kad vis dėlto buvo mėginama padaryti tam tikrą meilės trikampį, aš vyliausi, kad bus kokia nors vaikinų konkurencija, pavydo scenos… kažkas aštraus, bet visa tai buvo labai švelnu ir atsargu, kad  vietomis man buvo net sunku patikėti, ar tai iš viso gali realiame pasaulyje vykti.

Kaip jau turbūt supratote, knyga yra pasakojama pirmuoju asmeniu ir iš merginos pozicijos.

Pats knygos pavadinimas tikrai atspindi tai, kas yra pasakojama istorijoje. Pats žodis distance (atstumas) suteikia užuomina, kad veikėjai nėra iš tų pačių pasaulių. Dėl šios priežasties gali kilti noras sužinoti, koks gi tas atstumas yra iš tikrųjų ir kaip jis bus sunaikintas. Distance netgi yra parašytas kitaip ant viršelio.

Reziumė, knygą patariu pamėginti perskaityti tiems, kam patinka realistinės ir šiuolaikinės knygos skirtos paaugliams, kuriose yra gausu sarkazmo ir pats romantinis aspektas nėra pats svarbiausias dalykas, kadangi su šituo dalyku šioje knygoje yra tam tikrų neigiamų niuansų, kuriuos tikrai pastebės tie, kuriems šis dalykas yra aktualus ar kurie skaito labai giliai.

 

keturi

 

 

 

kitty

Jei pasilikčiau (If I stay) – Gayle Forman (knyga)

if i stay viruss

 

Ta diena prasidėjo kaip visos… Ir per akimirką pasikeitė negrįžtamai…

Taip nutiko Mijai.

Dar prieš kelias minutes ji drauge su tėčiu, mama ir broliuku Tedžiu važiavo šeimos automobiliu. O dabar Mija susivokia žiūrinti į sunkiai sužalotą savo kūną.

Septyniolikmetė neįsivaizdavo gyvenimo be muzikos ir vaikino vardu Adamas. Ji – talentinga ir gabi, galėjo pasirinkti tokį gyvenimą, apie kokį svajojo.

Tačiau dabar jos pasirinkimas tik vienas – pabusti iš komos ar ne.

Reginti save iš šalies ligoninės palatoje Mija prisimena tai, kas svarbiausia jos gyvenime. Smagius šeimos nutikimus, svajones, meilę, viską, ką ji turėjo, ir viską, ko ji vis dar gali netekti.

Todėl Mija negali pasitraukti iš gyvenimo. Ji turi dėl ko kovoti.

„Jei pasilikčiau“ – tai pasakojimas apie meilę, draugystę, šeimą, netektį ir tvirtybę.

 


jei pasilikčiauPagrindinė informacija:

Originalo pavadinimas: If I stay

Išleidimo metai: 2014 Lietuvoje

Kalba: lietuvių

Serijos pavadinimas: If I stay

Ankstesnės dalys: nėra

Patartina amžius:+14

Žanras:  paauglių literatūra, romantika, paranormalus, šiuolaikinė literatūra

Kaip gavau šią knygą: atsiuntė Alma Littera leidykla

Autorės puslapis:  http://www.gayleforman.com/


 

Net sunku sudėlioti iš raidžių žodžius, o iš jų sakinius. Mintyse vis kartojasi knygoje aprašomos scenos,

Kadras iš filmo

veikėjų ištarti žodžiai ir klausimas, ką gi veikėja pasirinks: mirtį ar gyvenimą. Va, kaip stipriai mane paveikė ši knyga.

Vis dėlto tikiu, jog tai tiesa. Vėl girdžiu seselės žodžius. Viskas priklauso nuo manęs. Ir visi laukia, kol nuspręsiu.
Sprendžiu aš. Dabar tai žinau. Puslapis 86

Knyga prasideda nuo paties svarbiausio momento – ryto, kada atsitinka avarija, kuri pavirs pagrindine tragedijos priežastimi, kuri vyks šioje istorijoje.

Visi mano, kad viskas dėl sniego. Taip turbūt ir yra. Puslapis 7

Kiekvienas skyrius prasideda įdomiais skaičiukais. Iš pradžių spėjau, kad gal tai dienos, tačiau pavarčiusi knygą supratau, kad labai jau keista numeracija. Kelias minutes krutinau smegeninę, kad galiausiai nuspręsčiau, kad geriau skaityti istoriją, nei kvaršinti sau galvą klausimais, kodėl knygoje pateikiama tie keisti skaičiai.
Versdama lapą po lapo supratau, ar bent jau manau, kad supratau, ką būtent tie skaičiai reiškia. Tai valandos ir minutės. Tai leidžia puikiai stebėti, kiek gi laiko trunka aprašomi įvykiai.
Pati istorija yra parašyta tokiu šablonu: dabartis, praeitis, dabartis, praeitis. Pavarčiau akis. Toks rašymo stilius yra ganėtinai kietas riešutėlis. Iš tikrųjų nesvarbu, kokios lyties būtum, kiek tau metų ir t.t., tau labiau vis tiek rūpės dabartis ir ateitis, nei praeitis. Kartais norint perskaityti tokias knygas reikia turėti nemažai ryžto bei ištvermės. Tačiau vėliau džiaugiausi, kad šiai istorijai buvo pasirinktas būtent toks stilius. Kodėl?

Kadras iš filmo

Vienoje knygoje apie rašymą esu skaičiusi perspėjimą kūrėjams, jog tai, kad veikėjas lieja ašaras nebus paskata pravirkti pačiam skaitytojui. Ši knyga sudaužo šį patarimą į šipulius. Pati istorija  yra parašyta paprasta kalba, tačiau ji sugeba užkabinti ir suvirpinti širdies stygas. Net nepastebi, kaip meilė tarp veikėjų, jų drastiškas elgesys ar kaip kažkurio veikėjo žodžiai išprovokuoja drėgmę tavo akyse. Vandens lašelių sulaukti daugiausia yra tikėtina skaitant tai, kas vyksta dabarties metu.

Pirmą kartą gyvenime tikrai nuoširdžiai džiaugiausi, kad autorė pasirinko tokį kūrinio pristatymo šabloną:dabartis, praeitis, dabartis, praeitis. Tikrai nežinau, ar būtų pakakę ašarų ašarų latakuose ir nosinių pakelių, kad įveikčiau šią knygą, jeigu nebūtų tų žvilgsnių į praeitį, kurie gilino istoriją, kurie leido geriau suprasti santykius bei ryšius su veikėjais ir tik dar labiau pamilti šią istoriją. Taip pat tie žvilgsniai į praeitį leisdavo trumpam atitrūkti nuo tos tikrai įvairias emocijas išprovokuojančios dabarties.

Bet prieš atsirandant mano neapsakytam džiaugsmui dėl pasirinkto rašymo šablono, mintyse kėliau sau klausimą, kodėl autorė nusprendė tiek daug kartų leisti skaitytojui žvilgtelėti į praeitį. Kodėl man turi rūpėti, kaip mergina persirengia Helovynui, tie visi pokalbiai su tėvais, gimdymo momentas ir t.t. Tai atrodo taip toli nuo pagrindinės siužeto linijos: pasilikti ar mirti.
Sėdėjau smakrą pasirėmusi į delną ir galvojau kaip The Thinker  statula, kuri neblogai žinoma tiems, kas žiūrėjo filmą „Naktis muziejuje 2“. Nežinau, kiek laiko krutinau smegenis, bet manau, kad atsakymas, kurį pateikė mano galva, yra ganėtinai taiklus.

Tie žvilgsniai į praeitį parodo, kokį stiprų ryšį mergina turi tiek su tėvais, tiek su vaikinu Adamu, tiek savo geriausia drauge,tiek seneliais ir tiek su savo broliu. Be tų žvilgsnių į praeitį mes, skaitytojai, iš tikrųjų negalėtumėme suvokti, kokia gi čia toji didžioji tragedija, ką pasirinkti: gyvenimą ar mirtį. Turbūt net skaitydami šią apžvalgą pagalvojate: „Ją pravirkdė ši istorija? Kokia ji lepšė/minkšta/ jautri ir t.t. ( ir pavartot akis)“, tačiau patikėkite manimi, mane yra pravirkdę gal tik kokios 10 knygų iš maždaug 600, kurias esu perskaičiusi. Aplodismentai „Jei pasilikčiau“ knygai, kad sugebėjo prisijungti prie tų retų knygų.

Bet su tais žvilgsniais į merginos praeitį mes suvokiame, kad tas pasirinkimas nėra paprastas. Abejose pusėse – gyvenimo ir mirties – yra jai brangūs žmonės. Mirtis

Kadras iš filmo

paglemžė jos šeimą. Vienintelė priežastis pasilikti ten, kur jau jai nebėra artimų žmonių, yra Adamas. Čia yra dilema. Skaitydamas (atidžiai) tu ją supranti ir tai tampa priežastimi, kodėl pasaulis tau staiga tampa išblukęs nuo ašarų.

Žinoma, gal ne visi skaitytojai skaitant šią knygą naudosis tokiais dalykais kaip nosinėmis, bet kad tikrai bus bent kiek paveikti istorijos, tai tikrai faktas. Kadangi tai istorija ne tik apie pasirinkimą, bet ir apie prarastus mylimus žmones, o šių kiekvienas turi savo gyvenime.

Šioje istorijoje man patiko du dalykai. Pirmasis būtų veikėjai. Merginos tėvai tikrai nepaprasti. Man patiko skaityti apie juos, mintyse įsivaizduoti juos kalbant. Autorė pajėgė sukurti jiems spalvą, charakterį. Minioje tikrai būčiau juos atpažinusi. Visi kiti veikėjai taip pat turėjo savyje kažką, kas neleido nugrimzti į užmarštį. O antrasis dalykas būtų pati istorija, joje pasakojami įvykiai. Kažkodėl įsimintiniausias žvilgsnis į praeitį buvo grojimas instrumentais, kuriais pavirto jaunuolių kūnai. Ta vieta man labiausiai sugebėjo įstrigti galvoje, kadangi ji buvo meniška, intymi, privati, graži, nekalta…

Šią knygą patariu perskaityti kiekvienam – nepriklausomai ar tu pražilęs, ar ne. Taip pat visiškai nesvarbu ir tai,  tu mergina ar vaikinas. Tai, kad knyga yra priskiriama paauglių literatūrai yra nereikšmingas dalykas, kadangi tai, kas pasakojama šioje knygoje, negali būti priskiriama vienai kategorijai ar grupei. Šis pasakojimas išeina iš savo rėmų ir tinka visiems.

 

DIDELIS AČIŪ ALMA LITTERA LEIDYKLAI UŽ GALIMYBĘ PERSKAITYTI ŠIĄ KNYGĄ

Visos serijoje esančios knygos:

jei pasilikčiau 8492825

 

 

keturi