Knyga: Tinklas – Sara Allegrini

Tinklas

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: italų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2014 Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje:  Alma littera Originalus pavadinimas: La rete Serijos pavadinimas:  nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 14+ Vertė: Ieva Frigerio Žanras / amžiaus kategorija: paauglių literatūra, spichologinė, realistinė, šiuolaikinė literatūra Galimi siužeto raktažodžiai: paaugliai, miškas, išmėginimai, paauglių problemos, santykiai su tėvais, anoreksija, elgesio sutrikimai, smurtas, patyčios Puslapių skaičius: 256 Pasakotojas: daug perspektyvų, mergina ir vaikinai Apdovanojimai:  – Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis: nėra Įvertinimas:  4  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Tinklas – Sara Allegrini“

Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis – Sherman Alexie (knyga)

Aš turėjau pridėti savo viltį prie kieno nors kito vilties. Turėjau padauginti viltį iš vilties.
…Kas turi daugiausiai vilties?
Sherman Alexie „Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis“ pasakoja istoriją apie vaikiną, kuriantį kažką iš nieko, pasitelkiantį sąmojį ten, kur jo nėra, sąmojį prieš tragedijas ir melancholiją, sąmojį kaip pabėgimą ir juoką, kaip vienintelį ginklą prieš gyvenimą, kurį jį verčia gyventi kiti.
Pagrindinis romano herojus Arnoldas Spiritas, dar vadinamas Jaunėliu, yra vidurinės mokyklos mokinys, kartais piešiantis komiksus. Arnoldas gyvena Spokanio indėnų rezervate. Matematikos mokytojo paragintas vaikinas pradeda lankyti baltųjų mokyklą, esančią gretimame miestelyje, tikėdamasis, kad taip susikurs geresnį gyvenimą. Tačiau gentainiai Arnoldą pasmerkia kaip išdaviką, jį ima persekioti įvairios nelaimės, tačiau vaikinas nepasiduoda ir atranda savyje jėgų, kurių net nemanė turįs…


Pagrindinė informacija:absoluciai tikras puses etato indeno dienorastis

Kalba: lietuvių
Išleidimo metai: 2011 (originalo-2007)
Originalus pavadinimas: The absolutely true diary of part-time indian
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 14+
Žanras: jaunimo literatūra, realistinė literatūra, humoras
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Puslapių skaičius: 238
Pasakotojas: 1 asm. (vaikinas)
Autoriaus (-ės) puslapis: http://fallsapart.com/


Sherman Joseph Alexie jaunesnysis, gimęs 1966 m. spalio 7 d., yra amerikietis rašytojas, poetas, filmų kūrėjas. Didžioji dalis jo kūrinių remiasi savo, kaip indėno, patirtimi. Vyras užaugo Spokano indėnų rezervate Velpinite, tačiau šiuo metu gyvena Sietle, Vašingtone.

Jo knyga “Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis“ turi nemažai prestižinių apdovanojimų, kuriuos sunku net suskaičiuoti, tačiau jam priklauso ir toks rekordas, kaip labiausiai siekiama uždrausti 2014 metų knyga. Ji 5 metus iš eilės figūravo siekiamų uždrausti ar uždraustų knygų sąrašuose. Dėl ko? Tėvai teigia, kad joje per daug įžeidžios kalbos ir diskusijų seksualumo klausimais.

Knygą gavau dovanų. Pirmą kartą paėmusi ją į rankas, nepajutau didelio susižavėjimo. Viršelis padabintas pora indėnų žaislinių figurėlių, kas atrodo tikrai gan vaikiškai, lyg knyga būtų skirta šešerių metų berniukams. Pavadinimas ilgas bei painus, neperskaičius knygos jo suprasti nepavyks. Na, situaciją pakeitė užrašas “New York times bestseleris“, puikiai žinome, jog tikrai ne kiekviena, nors ir itin gera knyga, gali tokiu sakiniu didžiuotis. Tačiau pasinaudojau posakiu “Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“ ir griebiau šią knygą.

Knygos istorija gan paprasta – indėnas vaikinas Arnoldas nori ištrūkti iš vargano rezervato ir siekti geros ateities, tad pradeda mokytis gretimame miestelyje esančioje baltaodžių mokykloje. Atrodo nesudėtinga, tiesa? Tačiau po šiuo sakiniu slypi tiek daug visko, kad net sunku įsivaizduoti.

Manau, pirmiausia su pagrindiniu veikėju reikia susipažinti. Taigi, Arnoldas Spiritas (indėniškas vardas Jaunėlis) yra indėnas berniukas su didelėmis svajonėmis bei skurdžia realybe. Jis yra neretai knygose pasitaikančio veikėjų tipo – moksliukas, pastumdėlis, nepritapėlis. Vaikinas turi vieną vienintelį draugą – Mušeiką. Jiedu kartu nuo pat gimimo, nors ir labai skirtingi, tačiau vienas be kito savo gyvenimų neįsivaizduoja. Jaunėlis ypač gabus komiksų piešime, kelis jų galime rasti ir knygoje. Įdomus faktas – Arnoldas gimė su stuburo smegenų skysčio pertekliumi kaukolėje arba, kaip pats vadina, tiesiog apsemtomis smegenimis.

“Galbūt visas šis dalykas yra keistas ir juokingas.
Dieve mano, nejaugi tėvui, motinai, vyresniajai seseriai, senelei, pusbroliams, tetoms ir dėdėms buvo juokinga, kai gydytojai atvėrė mano mažytę kaukolę ir išsiurbė lauk visą vandens perteklių mažyčiu siurbliuku?
Man buvo tik pusė metų ir per operaciją aš turėjau nusibaigti. O jei būčiau išgyvenęs tą siurbliuką, mano smegenys būtų buvusios rimtai pažeistos ir aš visą gyvenimą būčiau likęs daržove.
Na, operaciją tikrai pakėliau. Jei nebūčiau išgyvenęs, nerašyčiau, bet dėl pažeistų smegenų dabar turiu pačių įvairiausių fizinių bėdų.“

O tos fizinės bėdos tikrai labai keistos, esu tikra, jog skaitydami kilstelėsite antakius. Tačiau visi šie sutrikimai veikėją padaro ypatingu.

Atkeliavus į naują mokyklą, Jaunėlis tapo nepritapėliu. Vietiniams buvo nematyta ir neregėta, kaip indėnas išdrįso kelti koją į baltųjų mokyklą. Tačiau su laiku jis sugeba įrodyti nesąs niekuo prastesnis nei tenykščiai ir net susiranda draugų ir įsimyli. Tai dar kartą pamoko, “nespręsk apie knygą iš viršelio“.  Tiesa, kuomet jis pradeda mokytis  Rerdano mokykloje, rezervato žmonės, tarp jų ir geriausias draugas Mušeika, nusigręžia nuo Jaunėlio bei laiko jį išdaviku. Berniukas patiria ypač daug skausmo, nes žmonės, su kuriais jis bendravo nuo gimimo, nebekreipia dėmesio į jį. O jei kreipia, tai tas dėmesys tikrai ne malonus.

ženkliukas įtraukianti knyga

Taip pat ši knyga išaukština vieną didžiausių vertybių – šeimą. Arnoldo artimiausi žmonės – mama, tėtis, senelė ir sesuo palaiko Jaunėlį kaip tik gali. Nors šeima, kaip ir visi rezervate, verčiasi ypač vargingai, tačiau jie visuomet bando sukrapštyti pinigų Jaunėlio nuvežimui iki mokyklos ar priešpiečiams mokykloje, kuriuos galima pasiimti ir nemokamai, tačiau tuomet berniukas būtų toks vienintelis bei jaustųsi nesmagiai. Vaikino šeima daro viską, kad Arnoldas būtų laimingas.

“- Turiu tau šį bei tą, – pasakė tėtis.
– Ką?
– Mano bate.
Paėmiau vieną iš jo kaubojišų batų.
– Ne, kitame, – nurodė jis. – Viduje, po vidpadžiu.
Paėmiau kitą batą ir įkišau ranką. Dievuliau, jis dvokė svaigalais, baime ir žlugimu.
Radau suglamžytą ir drėgną penkių dolerių banknotą.
– Džiaugsmingų Kalėdų, – tarė jis.
Oho.
Savaitę gėręs mano tėvas tikriausiai labai norėjo išleisti tuos paskutinius penkis dolerius. Po perkūnais, už penkis dolerius gali nusipirkti prasčiausio viskio butelį. Jis galėjo išleisti tuos penkis dolerius ir vaikščioti girtas dar porą dienų. Tačiau išsaugojo juos man.
Tai buvo nuostabus ir pasibjaurėtinas dalykas.“

Knyga paliečia sunkią temą – alkoholizmą. Rezervacijos indėnų gyvenimas tikrai nelengvas, o visus sunkumus suaugusieji linkę skandinti alkoholyje. Aprašoma skaudi realybė – retas indėnas miršta sava mirtimi, dauguma užsimuša būdami girti arba yra nužudomi apsvaigusių žmonių. Pats tikriausias to įrodymas – knygos metu įvyksta trys incidentai bei žūva keli Arnoldui artimi žmonės. Jaunėlis lygina save, dalyvavusį virš 40 laidotuvių, bei baltuosius bendraamžius, kurių dauguma tėra dalyvavę vienose kitose. Be abejonės, alkoholizmas prieina ligi smurto. Mušeikos, Jaunėlio geriausio draugo, tėvas smarkiai muša sūnų.

Šis kūrinys man ypač patiko, nes jis visas sukasi apie viltį. Rezervato indėnams, kurie nori kažko pasiekti, ji yra būtina. Pats Arnoldas, kuomet suklupdavo, ne kartą norėjo pasiduoti, tačiau įžiebdavo sau vilties, atsistodavo ir šuoliuodavo toliau. To iš veikėjo ir reikėtų pasimokyti.

Tikriausiai ši apžvalga būtų bereikšmė be vieno svarbaus fakto – tai yra pusiau autobiografija. Sherman Alexie nusprendė panaudoti savo paauglystę kaip pirmosios knygos jaunimui pagrindą. Pats autorius sako, kad, jei reikėtų procentaliai įvardyti kiek dalies romane užima jo gyvenimo istorija, tai būtų septyniasdešimt aštuoni  procentai. Kaip ir knygos pagrindinis veikėjas Arnoldas, autorius gimė Spokano indėnų rezervate Velpinite bei turėjo girtuoklį tėvą. Kaip ir Arnoldas, Alexie gimė turėdamas stuburo smegenų skysčio perteklių kaukolėje, tačiau rašytojui nepasireiškė kalbos sutrikimai. Kaip ir veikėjas, rašytojas kentė patyčias dėl savo bjaurių akinių bei dėl milžiniškos galvos buvo vadintas Gaubliu. Sekantis panašumas – Alexie taip pat paliko rezervatą, kad lankytų Rerdano Aukštąją mokyklą, tačiau jo bei Arnoldo priežastys buvo skirtingos – Alexie šią mokyklą lankė tam, kad galėtų stoti į koledžą. Kaip ir personažas, autorius buvo Rerdano mokyklos krepšinio superžvaigždė  bei vienintelis (išskyrus talismaną) indėnas komandoje. Vieta, kuomet Arnoldas atranda, jog jo mokyklinis vadovėlis yra tas pats, kuriuo naudojosi vaikino mama prieš trisdešimt metų, taipogi neišgalvota. Vienintelis skirtumas – Alexie vadovėlį metė į sieną bei nieko nekliudė.

Iš pradžių perskaičiau porą šios knygos puslapių bei numečiau į šalį. Ji taip pragulėjo porą savaičių. Tačiau vieną vakarą prisėdau, įsitraukiau ir negalėjau sustoti, kol knygos nesukirtau. Tai nėra labai rimtas kūrinys, tačiau, kad ir koks komiškas iš pirmo karto gali pasirodyti, šioje knygoje slypi kelios gilios ir susimąstyti verčiančios dilemos.

penkijonexex logo

Kaip išsaugoti gyvenimą – Sara Zarr (knyga)

knygos apžvalga

Mendei Kalinovski – septyniolika, ji puikiai žino, ką reiškia jaustis nereikalingai. Todėl netyčia pastojusi tiksliai žino, ko nori savo vaikui, – kad jo gyvenimas būtų geresnis.

Mendės bendraamžė Džilė Maksvini taip pat norėtų, kad gyvenime atsirastų daugiau šviesos, – ji negali atsigauti po tėvo mirties ir nuo visų užsisklendžia.

Abiejų merginų keliai susitinka, kai Džilės motina Robina nusprendžia įsivaikinti kūdikį ir susipažįsta su Mende, savo būsimam vaikui ieškančia geresnės, nei ji pati įstengtų būti, motinos…

Šis susitikimas pažers daug išbandymų ir iš pagrindų pakeis ne tik abiejų paauglių, bet ir Džilės motinos gyvenimą…

 


cdb_Kaip-issaugoti-gyvenima_z1Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba

Išleidimo metai: 2013

Originalus pavadinimas:  How to Save Life

Ankstesnės dalys: nėra

Serijos pavadinimas: nėra

Žanras: romantika, šiuolaikinė literatūra, jaunimo literatūra

Patartinas amžius: +14/15

Kai gavau knygą? pasiėmiau iš bibliotekos

Autorės puslapis http://www.sarazarr.com/


 

Galėčiau parašyti knygos apžvalgą tiesiog pasakydamas: “Žmonės, jūs turite ją perskaityti. Labai prašau, perskaitykite.“  – Swoontini blog

Tai vienas iš šios knygos atsiliepimų ir jis negalėjo būti taiklesnis, mielieji Kitty Writer puslapio lankytojai. Istorija, kurią rasite šioje knygoje, kurią slepia baltas viršelis, yra nepaprasta, sukrečianti, žavinti… tiesiog tokia, kuri netyčia gali pavirsti knyga, kuri plačiau atmerkia jūsų akis.

Kitaip tariant:

Atsitiktinai perskaityta gera knyga gali visam laikui pakeisti žmogaus likimą.  –E. M. Prevo

Man šita knyga buvo tikrai atsitiktinė. Net neskaičiusi jos anotacijos, aš ją pagriebiau  bibliotekoje. Prieš eidama link bibliotekininkės, kad užregistruotų knygą Libis sistemoje, kad pasiimu ją, vis svarsčiau, ar verta imti. Juk turiu ką skaityti, o laiko nėra jau tiek ir daug. Tačiau žingsnis po žingsnio ir knygą parsinešiau namo. Net būdama savo “tvirtovėje“ neskaičiau, apie ką bus toji istorija. Tiesiog ėmiau ir panirau į puslapius.

Tikrai nenusivyliau.

Bet prieš pradedant kalbėti apie knygos turinį, norėčiau daugiau pakalbėti apie pačia autorę, ir ką gi ji pati sako apie savo kūrybą.

Ameriškietiškas viršelis

Kaip išgelbėti gyvenimą istorija lietuvių skaitytojams nėra pirma pažintis su Saros Zarr kūryba. Lietuvoje galite rasti jos kitą knygą,  kuri vadinasi Mergaitės istorija. Jos nesu skaičiusi, todėl Kaip išgelbėti gyvenimą buvo mano pirmasis pasimatymas su šios autorės fantazija. Iš viso šiuo metu ji yra išleidusi šešias pripažintas knygas (bent jau jos oficialiame puslapyje yra tokia info).  Autorė yra National Book apdovanojimo finalistė ir du kartus buvo pripažinta kaip Utah Book apdovanojimo laimėtoja.  Su savo vyru autorė šiuo metu gyvena Salt Lake City, Utah.

Paprašyta apibūdinti savo įprastą dieną, autorė pasakoja, kad kelias valandas praleidžia rašydama, valandą mankštinasi, kažką pagamina valgyti, nueina pasiimti siuntinių ar tvarko namus, kelias valandas skaito knygą, elektroninius paštus, tweeter’į ir t.t. Dažnai pasižiūri filmą ar kažką panašaus, bendrauja su kitais žmonėmis.

Pirmą kartą apie save, kaip apie rašytoją, pagalvojo būdama 25 metų. Tada ji pasiryžo parašyti romaną nuo pradžios iki pabaigos. Labiausiai jai patinka pati pirma rašymo stadija, kai tik atsiranda nauja idėja ir prieš jai pavirstant kažkuo komplikuotu. Autorė prisipažįsta, kad dažnai rinkdama savo veikėjams vardus, ji naudojasi Baby names puslapiais. Neretai rašymo metu ji pakeičia juos, nes šie paprasčiausiai netinka veikėjams. Sara Zarr negali tiksliai pasakyti, kodėl knyga Kaip išsaugoti gyvenimą pagrindinėms veikėjoms parinko Džilės ir Mendės vardus, tačiau prisipažįsta, kad negali jų įsivaizduoti turint kitokius vardus. Paklausta, ar ji galvoja, kokią žinutę nori savo skaitytojams perduoti savo kūryba, ji atsako, kad ne.

O mes kartais taip ilgai galvojame, ką gi rašytojas norėjo mums pasakyti…

Knyga prasideda gan paslaptingai – laišku, kuriame įvardijamas kažkoks keistas, įdomus susitarimas tarp dviejų susirašinėjančių asmenų.  Nėra aišku, kas vyksta iš tikrųjų, kodėl kažkas važiuos pas kažką, tačiau tai, kad minimi teisininkai, tampa mūsų kompasu, kad knygoje vyks kažkas įdomaus.

Skyrius po skyriaus yra atskleidžiamos paslaptys ir galima suvokti, kas vyksta kiekviename puslapyje. Tik kai skaitytojas jau visiškai yra pasmerktas šios knygos malonei, prasideda veiksmas, kuris nutrūksta tik tada, kai atsiranda paskutinis puslapis.  Skaitydama šią knygą tikrai nenorėjau jo pasiekti, o kai pasiekiau, norėjau, kad būtų daugiau teksto. Autorė iš tikrųjų vėliau paliko daug ką nuspręsti pačiam skaitytojui, o aš norėjau, kad ji man tiesiai šviesiai pasakytų, kaip gi veikėjai toliau gyvens…

Istoriją mums pasakoja dvi jaunos merginos. Abi jos susiduria su problemomis. Džilė prieš metus prarado savo tėtį. Jis žuvo autoavarijoje. Ji sunkiai pajėgia tai išgyventi, o jos motinos amžinas iššūkių metimas likimui menkai padeda susidoroti su liūdesiu. Tarp dukters ir motinos žioji praraja. Tačiau ne tik santykiai tarp jos ir motinos yra pavojuje. Merginą šioji mirtis paveikė taip stipriai, kad ji aplink save statosi storiausias sienas.

Kartais atrodo, kad egzistuoju (lankau mokyklą, grįžtu namo, tiesiog esu šiame gyvenime) tik tam, kad įrodyčiau, jog jis neklydo pasitikėdamas manimi ir mylėdamas mane. Kad aš tokia, kokia buvau visada. Esu. Kad žinau, kaip elgtis, ir kad galiausiai visada taip elgsiuos, net jei bus nelengva.

Džilei tėvas buvo labai svarbus ir skaitant šią knygą autorė neleidžia šio  fakto pamiršti. Jo šmėkla vis išnyra, kai mergina susiduria su kokia nors problema ar mėgina ką nors paaiškinti. O ypatingai, kai motina staiga pareiškia norinti namuose apgyvendinti kitą asmenį, viskas pavirsta vienos krypties bilietu į visas neigiamas emocijas. Džilė mano, kad jos motina nori pakeisti jos tėvą kitu asmeniu.

-Noriu padovanoti namus kam nors, kas jų neturi. Kodėl tau tai nesuvokiama? Jei tokie dalykai atrodo nesuprantami, vadinasi, šiame pasaulyje kažkas negerai.

Antroji veikėja yra Mendė. Ji buvo pas sudėtingiausias dalykas Sarai Zarr, rašant šią knygą. Autorei buvo sunku perprasti, iššifruoti šią veikėją.  Pačioje rašymo pabaigoje autorė neslepia, kad šioji veikėja pasirodė visai kitokia, nei ji iš pradžių tikėjosi, kad ji bus.

Ir reikia pripažinti, kad šioji veikėja istorijoje yra tikrai nepaprasta. Su kiekvienu skyriumi man teko suprasti, kad šioji veikėja nėra paprasta mergina, kad tas jos naivumas, kuris gali pasirodyti knygos pradžioje, yra tik mėginimas save apsaugoti. Jos visas gyvenimas buvo tikras chaosas, namas pradėtas statyti ne nuo pamatų, bet nuo stogo tik tam, kad staiga po to sektų rūsys, antras aukštas, gal tada pirmas…  Dėl šios priežasties  ji knygoje yra tikrai savotiška persona, kurią iš pat pradžių norisi gerai pakratyti. Vėliau tas susierzinimas pavirto noru ją kuo stipriau apglėbti, padėti ir už ją išspręsti jai patikėti rubiko kubiką.

Vienas iš knygoje esančių veikėjų taikliai sugebėjo įvardinti tai, kas vyksta su veikėja- Mendei reikia motinos.  Tačiau Mendė turi motiną ir šioji ne kartą knygos pradžioje yra minima. Tada, kada yra įšokama į jos galvą, mes regime moterį, kuri bendravo su savo dukra, kuri žarstė jai patarimus apie vyrus ir gyvenimą vieną po kito, kad vėliau šis įvaizdis būtų sudrebintas.

Knygoje iš tikrųjų slypi daugybė paslapčių ir ne viskas yra taip, kaip yra.

Įdomiausia skaitant istoriją yra tai, kaip abi šios merginos būdamos kartu netrukus pradeda vieną kitą gydyti. Todėl tai, kaip pasibaigia knyga, yra visai logiška ir miela. Nors reikėtų nenuvertinti ir vieno iš knygoje esančio vaikino dėtų pastangų ištraukti Džilę iš jos pačios sau sukurto kalėjimo. Kuris būtent veikėjas turėtų nešioti laurus, teks jums patiems nuspręsti, kai skaitysite knygą, kadangi jų yra netgi du.

Džilė dirba knygyne.

Ir taip prieiname prie romantikos. Abi merginos šioje istorijoje turi meilės objektus, tačiau tik vienai yra paskirtas kelias susigaudyti savo tikrosiose jausmuose. Antrajai to praktiškai nereikia. Dėl to galima manyti, kad viena iš jų yra tikrai kvaila ir naivi kaimo mergaitė.

Man patiko toji sudėtingesnė meilės istorija. Man buvo smalsu sužinoti, kaip viskas išsispręs. Skaitydama skyrius vis leisdavau akimirkai įsivaizduoti galimą pabaigą. Ir tiesą pasakius, man patiko daugiau skaityti viską iš Džilės perspektyvos. Nors Mendė ir yra sudėtinga veikėja, ji buvo rami, naivi, svajoklė ir jos užduotis tiesiog buvo surasti pakankamai drąsos siekti to, ko ji nori, turėti geresnį gyvenimą, kol tuo tarpu Mendė kovojo su sielvartu, mėgino pasprukti iš jo pančių, kuriais jis taip stipriai sugebėjo ją įkalinti. Prie viso to dar prisidėjo pavydas, augantys jausmai…

 Keisčiausia, kad, kai jis šalia, mane užplūsta nepaaiškinami jausmai.  Galvoju apie skanėstus, prisimenu vaikystę.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kas yra pavaizduota tiek lietuviškame, tiek amerikietiškame viršeliuose – sniegas. Istorijos veiksmas vyksta būtent žiemą. Dėl to skaitydama knygą iš pradžių jaučiau iš puslapių sklindantį šaltį. Prie to prisidėjo ir pagrindinių veikėjų emocijos, kurios irgi nebuvo šiltos ir pozityvios. Bet neleiskite pirmiems skyriams jūsų sustingdyti. Pasidarykite šiltos arbatos, kai skaitysite istoriją 😉

Nors, kaip ir minėjau, autorė neturėjo jokios išankstinės žinutės rašydama knygą, tačiau ją aš tikrai sugebėjau sau sukurti. Knyga braunasi į rimtus dalykus. Pavadinime užrašyti žodžiai yra visos istorijos atspindys. Joje vis pabrėžiama gyvybė, naujos galimybės… antras šansas.

Gyvenimas – tai ne vien rūpinimasis, kas blogai ar bus blogai, ir ne skundimasis aplinka. Tau patinkantis žmogus pats nežinodamas tau primena, kad be tepalų keitimo ir namų darbų ruošimo, yra kitų užsiėmimų. Svarbesnių. Laukiamų.

Tikrai siūlyčiau pagriebti šią knygą ir ją paskaityti.  Nemanau, kad nusivilsite tai padarę, nes aš nenusivyliau, kad ją pasiėmiau iš bibliotekos, kad ją skaičiau. Ji tikrai buvo verta mano laiko 🙂

 

penki

kitty

The DUFF: Designated Ugly Fat Friend – Kody Keplinger (knyga)

duff

17 – metė Bianca Piper yra ciniška ir ištikima, ir ji  nelaiko savęs gražiausia tarp savo draugių. Ji taip pat yra per daug protinga, kad būtų sugundyta vyro-prostitutės ir pasibjaurėtino mokyklos gražuoliuko Wesley Rush. Tiesą pasakius, Bianca jo nekenčia. Ir kai jis jai prilipdo Duff pravardę, ji išpila savo gėrimą jam į veidą.

Tačiau reikalai jos namuose šiuo metu nesiklosto gerai ir Bianca trokšta nuo viso to pasprukti. Ji pabučiuoja Wesley. Dar blogiau, jai tai patinka. Norėdama pabėgti nuo rūpesčių, Bianca leidžia sau sukurti draugystę su priešu suteikiančiu malonumą.

Kol galiausiai viskas pradeda garmėti žemyn. Pasirodo, kad Wesley nėra jau toks blogas klausytojas, kaip galėtų pasirodyti ir jo gyvenimas taip pat nėra tobulas. Staiga Bianca su didžiuliu siaubu suvokia, kad pradeda pamilti vaikiną, kurio manė, kad nekentė labiau už viską.


Pagrindinė informacija:

Kalba: anglų

Išleidimo data: 2010

Žanras: paauglių literatūra, romantika, drama, šiuolaikinė literatūra,

Ankstesnės dalys: nėra

Serijos pavadinimas: nėra

Originalus pavadinimas: The DUFF: Designated Ugly Fat Friend

Patartinas amžius: +15/16

Kaip gavau knygą: goodreads.com

Autoriaus (-ės) puslapis: http://kodykeplinger.com/


 

Būdama 17 metų autorė pardavė savo istorijos leidimo teises. Būdama 19 jau laikė išspausdintą savo knygą. Tikrai įkvepianti istorija.

Pats knygos pavadinimas įdomus: D.U.F.F. Knygoje buvo kelis kartus klausiama, ar tai iš viso yra žodis.

Deja, anglų kalboje jis tikrai yra ir puikiai atspindi tai, kas iš tikrųjų mėginama papasakoti knygoje.

(British English, informal) useless; that does not work as it should  (paimta iš oxfordo online dictionary).

Amerikietiškas Urban Dictionary nurodo, kad DUFF (Designated Ugly Fat Friend) yra kai “dvi “karštos“ merginos prie baro leidžia laiką su tikrai bjauria stora merga, reiškia ji yra DUFF.“

Tačiau, kaip matote knygos viršelyje, DUFF yra keturių žodžių pirmosios raidės. Kodėl būtent tokie žodžiai?

“I always felt like the ‘ugly girl’ in high school, so when I was introduced to the word during my senior year, I knew I was the Duff. The idea of writing a book with DUFF as the title started as a joke, but when I realized that my friends felt like Duffs, too, I knew I had to write this story!“
   —Kody Keplinger on her inspiration for THE DUFF, her debut novel

(Aš mokykloje visados jaučiausi kaip “bjaurioji mergina“. Taigi, kai buvau supažindinta su žodžiu per savo paskutinius metai mokykloje, žinojau, kad esu DUFF.  Idėja parašyti knygą apie Duff ir pradžių kilo kaip pokštas, tačiau kai supratau, kad mano draugai taip pat jautėsi kaip duff’ai, supratau, kad turiu parašyti šią istoriją.)

Taigi, autorė parašė šią istoriją paimdama kažką iš savo pačios pasaulio, o dabar

Mae Whitman vaidins DUFF filme.

šioji istorija yra skaitoma, perkama ir netgi po truputį keliauja į filmavimo aikštelę. Neseniai buvo paskelbta, kas vaidins Bianca, pagrindinę veikėją šioje knygoje.  Šį vaidmenį atliks Mae Whitman, kuri, ar tiksliau sakant, jos balsą žino tie, kurie mėgsta animacinius filmukus. Savo balsą ji yra paskolinusi įvairiems filmukams, tačiau Lietuvoje turbūt geriausiai žinomas būtų Avataras, paskutinis oro valdytojas. Jos balsu kalbėjo Katara.

Žinoma, dabar įdomu sulaukti naujienų, kas gi vaidins pagrindinį vaikiną, kuris knygoje buvo ganėtinai paslaptingas, tačiau tai, ką jis darė, buvo visiškai suprantama ir logiška.

Vaikino gyvenime, kaip ir pačios merginos, vyrauja netvarka, kuri yra sukurta jų tėvų. Dėl šios priežasties paauglių gyvenime atsirado tai, ką jie skirtingais būdais mėgina ištaisyti ar pakeisti. Šiuo atveju atsirado seksas.

Bet nesijaudinkite tie, kurie skaitysite šią knygą, šios vietos yra tik numanomos. Autorė nesuteikia galimybės jums detaliai žinoti, kas gi vyksta vietoje, kur nutinka visi stebuklai.

Tačiau vis dėl to vaikine pasigedau gilumo.  Man norėjosi iš jo daugiau iniciatyvos, jo jausmų atskleidimo, nes tai, kas staiga atsiranda pabaigoje, yra praktiškai netikėta (turiu omenyje prisipažinimą, kad jis myli pagrindinę veikėją)

Taip pat prie to vertėtų pridėti, kad autorė labai šuoliavo su laiku ir tai, užuot sukūrusi realumo iliuziją, mane trikdė. Knygoje laikas tekėjo ne dienomis, o savaitėmis, kurios būdavo be dramų. Tiesiog pasako, kad savaitę su Wesley nesikalbėjau, nemačiau ir t.t.

O dabar grįžtant prie tėvų. Abejose paauglių šeimose yra problemos su jais. Vienoje yra išgyvenamos skyrybos, kai kitoje tėvų nebuvimas ir piktosios senelės įsikišimas į brolio ir sesers santykius. Šios pagrindinės problemos priveda prie kitų problemų, kaip gėrimas, bėgimas nuo rūpesčių, kitų asmenų išnaudojimas patenkint savo poreikius ir t.t.

Visa tai knygoje (tėvų problemos) yra gražiai, tačiau vis dėl to įsimintinai pavaizduojama ir skiriama tiek pat dėmesio, kaip ir pagrindinių veikėjų santykių vystymuisi, kadangi būtent dėl tų problemų veikėjai ir suartėja.

Tačiau nereikia džiūgauti anksčiau laiko tiems, kurie mano, kad čia nėra meilės trikampio. Jis yra. Net pagrindinė veikėja yra

Autorė

nustebusi šiuo faktu:

At one time, I thought being the Duff meant no boy drama. Clearly, I was wrong. How did this happen? How did I, the ugly girl,
end up in the middle of a love triangle? I wasn’t a romantic. I didn’t really even want to date. But there I was, torn between two attractive guys that, by all means, I shouldn’t have had a shot with. (Trust me,
not as glamorous as it sounds.)

Tačiau meilės trikampis čia daugiau skirtas ne skaitytojams pasirinkti puses, o pamatyti, kaip pavydas keičia žmones, kaip jie  kažką praradę, supranta, kas jiems yra brangu ir dėl ko verta kovoti.

Taip istorijoje atsiranda meilės laiškas su gėlių puokšte.

Knygoje puikiai yra įpinta viena garsi istorija (nesakysiu kokia), kuri tampa istorijos vedle.  Nuo pat pradžios, kai yra paminima, galima nuspėti, kuo gi gali pasibaigti šioji istorija.

Taip pat vertėtų paminėti, kad šioje istorijoje veikėja nebuvo erzinanti ar kitaip tampanti nervus, tačiau kelis kartus nustojau skaityti knygą ir pasidariau trumputę pertrauką, kadangi tikrai nesitikėjau, kad tam tikrais momentais ji taip imtų ir pasielgtų. Kokie tie momentai buvo, teks patiems perskaityti knygoje. Galiu tik duoti užuominą, kad jie yra randami pradžioje ir susiję su Wesley)

Prieš keliaujant į šios knygos apžvalgos pabaigą, noriu dar kartą (ir gal aiškiau) pasakyti, kaip vis dėlto DUFF žodis įsipiešia į istoriją. Pačioje istorijos pradžioje Wesley užkalbina Bianca ir jai teisiai šviesiai pasako, kad ji yra DUFF,  mergina grupėje, kuri yra nepatraukli pilka pelytė. Jeigu šis su ja kalbėsis, jam bus lengviau nukabinti jos drauges, nes jis:

“I would, but Wesley Rush doesn’t chase girls. They chase him.” He grinned at me. “It’s all right. She’ll be over here begging me to sleep with her soon. Talking to you will just speed up the process. Until then, you get the honor of my company. Lucky for me, it doesn’t look like you’re armed with a beverage tonight.”

Pačios knygos nežadėjau skaityti, tačiau taip nutinka, kad kai kurių knygų mes neketiname skaityti, tačiau jos atsiduria mūsų rankose ir verčia į kai kuriuos dalykus pažvelgti kitaip. Siūlau paskaityti šią knygą, kadangi ji yra ne tik kad populiari (goodreads.com yra užfiksuota, kad knygą skaitė apie 33 ooo skaitytojų. Skaičius didelis, kaip ir įvertinimas -3,94), o todėl, kad tikrai ji nebuvo nuobodi. Plius, juk bus kuriamas filmas 😉

keturi