Knyga: Šimtas metų žiemos – Naomi Novik

šimtas metų žiemos

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2018  Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje:  Alma littera Originalus pavadinimas: Spinning silver Serijos pavadinimas:  nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 14+  Vertė: Daumantas Gadeikis Žanras / amžiaus kategorija: fantastika Galimi siužeto raktažodžiai: žiema, fantastika, kitas pasaulis, magiška karalystė, magija Puslapių skaičius: 432 Pasakotojas: pirmas asmuo, daug perspektyvų Apdovanojimai:  Hugo Award Nominee for Best Novel (2019), Nebula Award Nominee for Best Novel (2018), Locus Award for Fantasy Novel (2019), Mythopoeic Fantasy Award for Adult Literature (2019), Audie Award for Fantasy (2019) ALA Alex Award (2019), Goodreads Choice Award Nominee for Fantasy (2018), Dragon Award Nominee for Best Fantasy Novel (2019), BookNest Award Nominee for Best Traditionally Published Novel (2018) Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis: čia Įvertinimas:  3  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Šimtas metų žiemos – Naomi Novik“

Knyga: Radau tave tarp žvaigždžių – Francesca Zappia

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2017 Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje:  Alma littera Originalus pavadinimas: Eliza and her monsters Serijos pavadinimas:  nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius:  14+  Vertė: Eugenijus Ališanka Žanras/amžiaus kategorija: paauglių literatūra, realistinė literatūra, romantika Galimi siužeto raktažodžiai: šeima, internetas, komiksas, dviguba tapatybė, paslaptis, nerimas, introvertas, mokykla, romantika, brendimas Puslapių skaičius: 320 Pasakotojas: pirmas asmuo, mergina Apdovanojimai:  Evergreen Teen Book Award Nominee for High School (2020), Goodreads Choice Award Nominee for Young Adult Fiction (2017) Iliustracijos/žemėlapiai:  daug įvairių iliustracijų papildančių knygoje kuriamą papildomą istoriją Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis: čia Įvertinimas:  5  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Radau tave tarp žvaigždžių – Francesca Zappia“

Knyga: Berniukas baltame kambaryje – Karl Olsberg

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: vokiečių kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2017  Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica Originalus pavadinimas: Boy in a white room  Serijos pavadinimas:  Berniukas baltame kambaryje (Boy in a white room) Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius:  12+ Vertė: Indrė Dalia Klimkaitė  Žanras/amžiaus kategorija: paauglių literatūra, trileris, mokslinė fantastika Puslapių skaičius: 304 Pasakotojas:   pirmas asmuo, vaikinas Apdovanojimai:  Vokietijos jaunimo literatūros apdovanojimas (2018 m.) Grožinės jaunimo literatūros premija „Goldene Leslie” (2018 m.) „Ulmer Unke” vaikų ir jaunimo literatūros premija (2018 m.) Fantastų akademijos premija „Seraph” už geriausią fantastinį romaną vokiečių kalba (2018 m.) 10 vieta 2018 m. sausio mėnesio fantastikos bestselerių sąraše Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis: čia Įvertinimas:  5  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Berniukas baltame kambaryje – Karl Olsberg“

Tėvai YA knygose. Ką galima su jais nuveikti?

Tikriausiai pastebėjote, jog paaugliams ir (dažnai) vaikams skirtose knygose mamos ir tėčiai nustumiami į užkulisius, arba surandama priežastis kuo greičiau juos išvis ištrinti iš istorijos tam, kad paaugliai ir vaikai būtų vieni. Kodėl mums reikia, kad jie būtų vieni? Atsakymas ganėtinai paprastas – šių istorijų pagrindiniai veikėjai yra nepilnamečiai ir, jeigu nepašalinsime tėvų, jie negalės patirti jokių nuotykių. Juk tėvai yra įstatymas ir prižiūrėtojai. Kol jie yra veiksme, tol nebus jokių pavojų, dramų, įtampų ir nuotykių. Bet ar tikrai verta pašalinti tėvus? Gal jų egzistavimas veiksme gali istoriją praturtinti ir būti neblogas istorijos įrankis?

Skaityti toliau “Tėvai YA knygose. Ką galima su jais nuveikti?“

KNYGA: Blogio šnabždesys – Donato Carrisi

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: italų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2009 Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Sofoklis Originalus pavadinimas: Il Suggeritore Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 14+ Vertė: Laura Bakšytė  Žanras/amžiaus kategorija: trileris, detektyvas, suaugusiųjų literatūra Puslapių skaičius: 448 Pasakotojas:   trečias asmuo, daug veikėjų perspektyvų Apdovanojimai:  Exclusive Books Boeke Prize Nominee (2011), Premio Bancarella (2009) Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra  Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis:  čia Įvertinimas:  5  iš 5

Skaityti toliau “KNYGA: Blogio šnabždesys – Donato Carrisi“

Kvietimas – Laura Marshall (knyga)

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2017 Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Sofoklis  Originalus pavadinimas: Friend request Serijos pavadinimas: nėra  Ankstesnės dalys: nėra   Patartinas amžius: 14+  Vertė: Jurga Brastavičiūtė  Žanras/amžiaus kategorija:  šiuolaikinė literatūra, trileris, psichologinė Puslapių skaičius: 382 Pasakotojas:   pirmasis asmuo, moteris  + paslaptingas personažas Apdovanojimai:  nėra Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra  Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis:  čia Įvertinimas:  4  iš 5

Skaityti toliau “Kvietimas – Laura Marshall (knyga)“

The Wrath and the Dawn – Renee Ahdieh (knyga)

Kiekviena aušra žudiko valdomoje šalyje į vis kitą šeimą atneša siaubą. Khalid, 18 metų Khorasan kalifas, kiekvieną naktį vis veda naują merginą tik tam, kad saulei kylant ją nužudytų. Taigi, yra ganėtinai įtartina, kai 16 metų Shahrzad pasisiūlo tuoktis su Khalid.  Tačiau ji tai padaro turėdama gudrų planą, kaip jai išlikti gyvai ir atkeršyti kalifui už tai, kad šis nužudė jos geriausią draugę ir kartu daugybę kitų nekaltų merginų. Shazi norai ir viltys, padeda jai išgyventi iki aušros, kai kitoms nepavyko, tačiau čia slypi spąstai… ji pradeda pamilti vaikiną, kuris nužudė jos draugę.

Ji sužino, kad žudikas vaikinas-karalius nėra toks, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio, kaip ir visos tos merginų mirtys. Shazi yra pasiryžusi atskleisti mirčių priežastį ir visiems laikams nutraukti šį prakeiktą mirčių ciklą.


Pagrindinė informacija

Kalba: anglų kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: The Wrath and the Dawn
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: The Wrath and the Dawn
Patartinas amžius: 14+
Žanras: fantastika, istoriniai elementai, romantika, jaunimo literatūra, fairy tale retelling (pasakų perpasakojimai)
Mitinės būtybės/padarai/ galios: prakeikimai, žmonės su paranormaliais sugebėjimais
Puslapių skaičius:  388
Pasakotojas: trečias asmuo, daugybė veikėjų
Autoriaus puslapis: http://reneeahdieh.com


Ką žinote apie „Tūkstantis ir viena naktis“? Net neabejoju, kad jūsų ausis yra pasiekęs šis pasakų rinkinio pavadinimas. Gal net kelias jų ir žinote. Todėl visai nenuostabu, kad šis garsus kūrinys įkvepia sukurti veikėjus ir nuostabias istorijas, o šiuo metu, kai vis stipriau skaitytojų dėmesį sukausto garsių istorijų bei pasakų perpasakojimai, Renee Adhieh įkvėpė pateikti savo versiją apie Šacherezadą. O šioji istorija yra persismelkusi egzotika, pavojais, grėsme, paslaptimis ir meile. Ar išdrįsi atsiverti šią knygą, kuri pagrobia skaitytojų širdis? Skaityti toliau “The Wrath and the Dawn – Renee Ahdieh (knyga)“

Fantazijų sekliai (IV) – Kuo ypatingas grafas Sen Žermenas?

Tikriausiai, kad visi, kurie yra skaitę knygų seriją “Meilė keliauja laiku“, mažiau ar daugiau žino apie Grafą Sen Žermeną. Ciklo knygose šiai mistinei istorinei asmenybei dėmesio nepagailėta. Sen Žermenas yra vienas paslaptingiausių žmonių, kurie kada nors yra gyvenę. Kodėl? Pažiūrėkime…

Grafas Sen Žermenas

Žinių apie grafą Sen Žermeną išlikę yra labai mažai. Žmogus, kuris atsirado iš niekur ir pradingo į niekur – taip jis apibūdinamas. Daugiausia grafo biografijos nuotrupų žinoma iš gyvenimo Paryžiuje. XVIII – ame amžiuje šiame mieste atsirado maždaug 45 – 50 metų vyras, kuris buvo turtingas, vienišas bei labai įvairiapusis savo gabumų atžvilgiu – įvaldęs keletą muzikos instrumentų, su lakia fantazija ir gera atmintimi, tapė paveikslus, išmanė mediciną, kūrė eilėraščius, sonatas, arijas, kūrinius smuikui, buvo labai geras alchemikas… Sen Žermeno talentus galima vardinti ir vardinti, galima sakyti, kad šis žmogus išmanė viską. Be to, grafas laisvai kalbėjo angliškai, prancūziškai, itališkai, portugališkai, vengriškai, arabiškai, turkiškai, kinietiškai ir daugeliu kitų kalbų…

Nenuostabu, jog Sen Žermenas buvo puikus oratorius, sugebėjęs sužavėti bet ką. Kartą pats Kazanova, kuris, kaip žinia, turėjo tikrai neblogą liežuvį, susitiko su juo pietų. Viskas baigėsi tuo, kad Kazanova sėdėjo išsižiojęs ir visiškai pamiršęs apie maistą, mat buvo pakerėtas Sen Žermeno pasakojimais.

Grafas galėjo be atokvėpio kalbėti apie kokį mistinį, seną įvykį. Klausantis vyro atrodydavo, kad jis pats ten, pasakojamuose nutikimuose, dalyvavęs, kas buvo neįmanoma dėl jo amžiaus. Yra buvę ir taip, jog Sen Žermenas privertė publiką aikčioti, netyčiomis (o gal norėdamas?) pasakęs: „Visada sakiau Kristui, kad jam blogai baigsis“. Vėliau sukrėsti žmonės užplūdo vyro tarną ir puolė klausinėti ar tai tiesa, ką grafas šnekėjo. Tarnas tik dar labiau suglumino, nes tarė: “Atleiskite, ponai, tačiau aš grafui tarnauju tik 300 metų, todėl visko nežinau…“.

Grafas Sen Žermenas filme “Rubinė“

Sutikę Sen Žermeną kai kurie vyresni žmonės kalbėjo, jog savo vaikystėje jie jau yra matę šį žmogų, o nuo to laiko jo išvaizda visai nepakito…

Piršosi vienintelė išvada – grafas atrado jaunystės eleksyrą, todėl gyvena jau kelis šimtus metų. Tai neatrodė labai neįtikinama, nes vyras buvo geras alchemikas, išstudijavęs visus žymiausius chemijos veikalus. Sen Žermenas skaitė senovės manuskriptus, parašytus bet kuria kalba. Susišnekėti galėjo ko ne visame pasaulyje. Abejonių niekam nekilo.

Sen Žermenas buvo laikomas burtininku; esą jis gebėjo daryti stebuklus. Sklinda gandai, kad 1757 m. Liudvikas XV davė grafui didžiulį deimantą, kuris buvo įskilęs. Tai stipriai mažino brangakmenio kainą. Praėjus kelioms dienoms, Liudvikas XVI jau laikė savo rankose deimantą, kuris neturėjo nė įbrėžimo. Pasakojama apie galybę magiškų atributų, kuriuos grafas turėjo. Vienas iš jų – “Sen Žermeno veidrodis“, jame galėjai įžvelgti savo ateitį ir suprasti, kuria linkme sukti likimą.

Yra manoma, kad grafas Sen Žermenas buvo 1762 m. Rusijos perversmo, po kurio pradėjo valdyti Jekaterina II, dalyvis. Kartą vienas vokietis žaidė biliardą su Grigorijumi Orlovu, kuris, pavartojęs alkoholio, leptelėjo: “Jei ne Sen Žermenas, tai nieko nebūtų įvykę…“.

O ar žinojote, jog Puškinas savo “Pikų damoje“ aprašė ir vieną iš Sen Žermeno legendų? Skaičiusieji “Pikų damą“ tikriausiai atmena Germano istoriją, kuris norėjo iš senos kunigaikštienės išgauti trijų kortų paslaptį. Bet mažai kas žino, jog būtent šį pasakojimą Puškinas parašė remdamasis kunigaikščio Golycino atminimais. Kunigaikštis pasakojo poetui, jog yra kartą pralošęs kortomis didelę sumą pinigų. Po šio įvykio pasidalijo nuoskauda su savo senele Natalija ir paprašė jos paskolinti atsilošimui. Pastaroji pinigų jam pagailėjo, tačiau atskleidė vieną paslaptį, kurią Paryžiuje kadaise jai išdavė pats Sen Žermenas. Anūkas atsilošė, tačiau vėliau vykdė pažadą senelei – niekada nebeklimpo į tą liūną. Tą kažkada Natalijai liepė prisiekti ir Sen Žermenas.

Pereikime prie keisčiausios Sen Žermeno biografijos dalies, kurios daugelis žmonių neturi – “pomirtinio gyvenimo“. Grafas mirė 1784 m. Na, bent jau turėjo mirti. 1785 m. Paryžiuje vyko slaptas masonų susirinkimas, jame dalyvavo ir Sen Žermenas. Vyras buvo pastebėtas net 1788 m., 1793 m., 1814… Kas keisčiausia, jo išvaizda nebuvo pasikeitusi, jis vis dar atrodė 45 – 50 m. Vėliau dar buvo keli pranešimai apie grafą, tačiau jų sparčiai sumažėjo dėl to, kad visi žmonės, bendravę su Sen Žermenu, mirė. Visgi net XIX, XX amžiuose atsirado asmenų, mačiusių žmogų, stebėtinai panašų į grafą.

https://i2.wp.com/apiemistika.lt/wp-content/uploads/2012/10/Volfas-M%C4%97singas.jpg
Volfas Mėsingas

Be visų neįtikimų aukščiau išvardintų faktų… Yra didžiulis panašumas tarp Sen Žermen bei XX amžiaus garsiausio telepato Volfo Mėsingo. Mėsingas mirė 1974 m., tačiau, jei tai iš tikro buvo garsusis grafas, tai jau nebūtų jo pirma “mirtis“, tad nieko nuostabaus.

Grafo Sen Žermeno kapas nerastas.

Galbūt jis tikrai yra žmogus, atradęs nemirtingumo eliksyrą? Jei taip,.. ar gali būti, kad grafas ir dabar tarp mūsų? Gerai apsidairykite ir pagalvokite…

Remtasi:
http://apiemistika.lt
http://www.delfi.lt

https://lt.wikipedia.org


 

Grafą Sen Žermeną galite sutikti Kerstin Gier trilogijoje “Meilė keliauja laiku“

cdb_Rubine_z1cdb_Safyre_z1cdb_Smaragdas_z1

jonexex logo

Trylika priežasčių kodėl – Jay Asher (KNYGA)

Nepasakysiu, kurioje kasetėje atsiras kiekvienas iš jūsų. Bet nesijaudinkit, jei jau gavot šitą mielą dėželę, vadinasi, anksčiau ar vėliau savo vardą išgirsite… Pažadu!

Juk kam negyvai panelei meluoti?

Klėjus Džensenas, grįžęs iš mokyklos, prie namų slenksčio randa keistą siuntinį. Jį atplėšęs, išima keletą kasečių su Hanos Beiker – savo klasės draugės ir pirmosios meilės – įrašais.

Prieš porą savaičių nusižudžiusios Hanos balsas jam atskleidžia trylika priežasčių, dėl kurių ji nusprendė išeiti iš gyvenimo. Klėjus esąs viena iš jų. Jeigu išklausysiąs visus įrašus, sužinosiąs kodėl.

Klėjus visą naktį klaidžioja po miestą, užsukdamas į Hanos minimas vietas, suvokia jos skausmą, jausmus ir klaidas, be to, sužino nemažai tiesos apie save, kuri jam anaiptol nėra maloni…


cdb_Trylika-priezasciu-kodel_z1Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2011
Originalus pavadinimas: Thirteen Reasons Why
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +14
Žanras:  jaunimo literatūra
Puslapių skaičius:  296
Pasakotojas: mergina, vaikinas
Autoriaus puslapis: http://jayasher.blogspot.com/


Jay Asher – amerikiečių rašytojas, gimęs 1975 metais Kalifornijoje. Jis užaugo šeimoje, kuri skatino visus jo pomėgius: pradedant grojimu gitara ir baigiant rašymu. Dar būdamas mokinys svajojo apie mokytojo darbą, bet viskas susidėliojo taip, jog tapo rašytoju. Per visą gyvenimą jam teko dirbti įvairiose vietose: batų parduotuvėse, knygynuose, bibliotekose. Ir ši patirtis jam gelbsti rašant knygas.

“Trylika priežasčių kodėl“ turi įdomią atsiradimo istoriją. Svarbi kūrinio detalė yra senovinės kasetės ir grotuvai. Ši idėja autoriui kilo lankantis muziejuje.  Jame kiekvienam lankytojui duodavo po “Walkman“ grotuvą su kasete viduje, kur buvo įrašytas gido pasakojimas. O turinio idėja atsirado, kai Jay artima giminaitė, būdama maždaug Hanos amžiaus, mėgino nusižudyti. Abi idėjos netikėtai susiliejo į vienumą tuo metu, kai autorius visai nė neieškojo sumanymo naujai knygai. Tiesiog kartą važiuojant visiškoje tamsoje neįtikėtinai slidžiu keliu jam prieš akis iškilo visa romano struktūra: Hana, Klėjus, savižudybė, batų dėžutė su kasetėmis. Tą vakarą, prieš eidamas miegoti, jis jau buvo parašęs įžanginę dalį ir gerą gabalą pirmosios kasetės A pusės.

Vieną dieną, grįždamas iš mokyklos, vaikinas Klėjus Džensenas prie savo namų durų randa batų dėžutės dydžio siuntinį. Viduje guli kažkoks pailgas į burbulinį celafaną įsuktas ritinys. Išvyniojęs aptinka septynetą palaidų garso kasečių, iš kurių sklinda merginos balsas, kuri nusižudė prieš dvi savaites.

Tikiuosi, kad jūs pasirengę, nes ketinu iškloti jums savo gyvenimo istoriją. Tikriau – kodėl tas mano gyvenimas baigėsi. O jeigu klausotės šitų kasečių, vadinasi, esate viena iš priežasčių kodėl taip nutiko.

Kasečių autorė – Hana Beiker. Ji atvažiavo į mažą miestelį pradėti naujo gyvenimo. Norėjo susirasti draugų, linksmai leisti laisvalaikį, tiesiog būti laimingai. Bet deja… nutiko skaudžių dalykų, kurie privertė ją pasitraukti iš gyvenimo.

Kasetėse tūno 13 skirtingų istorijų (o gal verčiau priežasčių), kurios įtakojo Hanos sprendimą. Juk kuri mergina norėtų, jog į ją, pro kambario langą, žiūrėtų slaptas spoksotojas? O kaip jaustis, kai tavo draugų ratą sudaro žmonės, kurie tik nori gauti iš jos naudos? O ką daryti, kai visi žino tavo pirmojo bučinio aplinkybes ir iš to šaiposi? Ir galiausiai kaip išgyventi aplinkinių abejingumą paprašius pasikalbėti savižudybės tema? Ir tai tik maža dalis įvykių, kurie nutiko Hanai.

“Žaidimo“ taisyklės paprastos: perklausai visas kasetes ir siunti sekančiam žmogui. Priešingu atveju jos bus paviešintos ir kai kuriems asmenims grės kalėjimas ar gėda ir apkalbos visą gyvenimą.

Nors knygoje nagrinėjamos svarbios problemos, skaityti tikrai nėra sunku, nes išlaikoma įtampa. Tai priverčia skaitytoją neatsiplėšiant versti vieną puslapį po kito. Be to, man labai norėjosi kuo greičiau sužinoti, ką padarė Klėjus, kad atsidūrė Hanos kasetėse. Nors man vaikinas pasirodė ramus, taikus ir draugiškas, bet aš ilgą laiką maniau, kad padarė jai kažką blogo, gal įskaudino ar panašiai. Bet čia autorius mane apgavo, nes istorija buvo visiškai kitokia.

Tu esi čia ne dėl to kaip kiti. Kaip tame žaidime: suraskite vieną daiktą, kuris netinka prie kitų… Tai tu, Klėjau. Tačiau tau teks čia būti, kad galėčiau papasakoti savo istoriją. Visą iki pat galo.

Pirmoji Jay Asher yra nepaprasta tuo, nes susipina du lygiagretūs pasakojimai. Tai reiškia, kad joje susipina iš kasečių sklindantys Hanos žodžiai ir Klėjaus reakcijos, jausmai bei prisiminimai. Toks pasakojimo būdas man labai patiko ir taip įsijaučiau skaitydama, kad atrodė, jog gyvai girdžiu Hanos balsą ir tie žodžiai skirti man.

Jutau, kad dviejų lygių pasakojimas – vienintelis būdas sąžiningai viską aprašyti. Kad skaitytojai suprastų jos požiūrį taip, kaip aš norėjau, jie privalėjo išgirsti Klėjaus reakciją tučtuojau, o ne kitame skyriuje, kaip paprastai būna knygose, turinčiose po kelis pasakotojus.

Knyga Trylika priežasčių kodėl skatina apgalvoti žodžius, kuriuos sakom kitiems. Teigia, kad labai svarbu suvokti kaip mes elgiamės su kitais:

Gal koks pažįstamas iš pažiūros ir nekreipia dėmesio į atsitiktinai mestelėtą pastabą ar akivaizdžiai nesureaguoja į apkalbas, bet juk niekada negalime žinoti, kas dar dedasi to žmogaus gyvenime ir ar mūsų poelgis nebus paskutinis lašas jo kančių taurėje.

Bet aš įžvelgiau dar vieną dalyką iš kurio galima pasimokyti, t.y., kad nereikia bijoti. Klėjus buvo įsimylėjęs Haną, bet bijojo tą jai pripažinti, nes manė, kad jį atstums, išjuoks ir panašiai. O jei nebūtų bijojęs, kas žino, gal mergina būtų dar gyva… Bet džiugu, kad vaikinas iš šios didelės klaidos pasimokė. Kūrinio pabaigoje sužinosite kaip.

Manau, jog ši knyga yra ta, kurią reikėtų perskaityti visiems paaugliams. Siūlau paskaityti tiems, kuriems nebaisios liūdnos istorijos ir nori sužinoti Hanos Beiker paslaptis.

penki

Pinklėse – Cat Clarke (knyga)

Toks jausmas, tarsi nebežinočiau, kas tikra, o kas ne. Turiu tik šitą kambarį ir tave. Visa kita man beprasmiška. Būti čia kažkodėl atrodo teisinga, tačiau kodėl taip yra? Turėčiau ruošti pamokas arba būti su draugėmis mieste – tai būtų „normalu“. Bet visa tai atrodo taip toli, jog beveik negaliu patikėti, kad šitaip gyvenau. O aš sėdžiu čia, diena po dienos, ir rašau, rašau, rašau apie visa, kas buvo. Bet koks to tikslas? 

Ko jis iš manęs nori? 
Kaip galėjau leisti, kad šitaip atsitiktų?
Septyniolikmetė Greisė Karlail gyvena tik su motina, kurios beveik nebūna namuose. Mergina mėgsta leisti laiką su vaikinais, svaigintis ir nuo visų slepia šiurpią paslaptį. Gyvenimas Greisei atrodo tuščias, beprasmis ir nieko vertas. Kol vieną dieną viskas apsiverčia aukštyn kojom…
Po vieno triukšmingo vakarėlio Greisė pabunda nepažįstamame baltame kambaryje, kur ant stalo padėta popieriaus ir rašiklių. Ji nežino, kaip ir kodėl čia pateko.
Negalėdama ištrūkti, mergina pradeda rašyti dienoraštį. Bandydama aprašyti savo painų gyvenimą, ji priversta prisiminti viską, ką norisi pamiršti: beviltišką meilę gražuoliui Netui, keblius santykius su geriausia drauge Sele. Tačiau, kad ir kaip stengiasi, Greisė jaučia, jog kažko jai vis dėlto niekaip nepavyksta prisiminti…
Ir svarbiausia, ramybės neduoda klausimas – kodėl ji čia?

Pagrindinė informacija  

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2013
Originalus pavadinimas: Entangled
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +16
Žanras: jaunimo literatūra
Puslapių skaičius: 284
Pasakotojas:  mergina
Autoriaus puslapis: http://www.catclarke.com/


Cat Clarke gimė Zambijoje, o užaugo ir mokėsi Edinburgo bei Jorkšyro miestuose. Šiuo metu gyvena ir rašo knygas Edinburge, Škotijoje.

Pinklėse yra pirmoji autorės knyga, išleista Lietuvoje. O šiais metais dienos šviesą išvydo sekantis Car Clarke kūrinys – Lemiamas apsisprendimas.

Pagrindinė šios knygos veikėja yra septyniolikmetė Greisė Karlail. Jos gyvenimas toli gražu nėra rožėmis klotas. Ji gyvena tik su motina, kuri  mergina visiškai nesirūpina, neskiria dėmesio, dažniausiai jos net nebūna namuose. O Greisės tėvas prieš keletą metų pasitraukė iš gyvenimo. Ji neklauso savo mamos, naktimis negrįžta namo, mėgsta leisti laiką su vaikinais, o savo gyvenimą bando pamiršti vartodama alkoholį ir žalodama save, t.y. pjaustydamasi. Bei saugo šiurpią paslaptį, dėl kurios norėtų nusižudyti.

Prisidažiau be saiko priešais veidrodį vis galvodama: Daugiau nebus jokio kosmetinio pieštuko. Paskutinį kartą tepuosi lūpų blizgiu. Paskutinį kartą žiūriu į veidrodį žinodama, jog jau niekada nebūsiu tikrai graži, ir panašiai.

Greisė patyrė tiek skaudžių dalykų, kad nusprendė nusižudyti. Bet jau norėdama tai padaryti, išgirdo sūpuoklių cypimą, girgždėjimą. Ant jų suposi nepažįstamas vaikinas, ir ji nusprendė su juo pasikalbėti (tiksliau jį išvyti). Ir nuo tos akimirkos tuštuma, mergina neprisimena, kas vyko toliau.

Sekančią dieną Greisė pabunda nepažįstamame kambaryje. Jo viduryje stovi stalas su daugybe popieriaus ir tušinukų. Ir kas svarbiausia – viskas yra baltos spalvos: stalas, kėdė, lova, langas (aišku, užkaltas baltomis lentomis), durys. Merginos galvoje sukasi begalė klausimų: “Kaip aš leidau, kad šitai atsitiktų?“, “Nejau aš mirsiu?“. Ji supranta, kad iš čia ilgai neišeis, tad nusprendžia pasinaudoti kambaryje esančiumi popieriumi ir rašikliu.

Bet neužbėgsiu už akių: pradėkime rašyti, ir bus matyti, kur tai mane nuves. Visas šitas popierius turbūt tam ir padėtas. Ir tušinukai. Atrodo, jų turėtų ilgai užtekti. Padėtis labai bloga.

Ją prižiūri ir valgyti kiekvieną dieną neša vaikinas Itenas. Pagal Greisę jis yra tikras gražuolis, juodaplaukis, pilkų akių, tobulų veido bruožų, baisiai išblyškęs, labiau mėgstantis klausytis nei šnekėti, ir skaniai gaminantis. Iteno vaidmuo šioje knygoje yra gan svarbus.

Labai keista buvo, kad tokia maištinga asmenybė pakluso “taisyklėms“ ir ėmė rašyti dienoraštį. Maniau, jog visais būdais bandys išsiaiškinti, kaip čia pakliuvo ir gal net mėgins pabėgti. Bet tikrai gerbiu Greisę, kad tenai būdama kelias savaites sugebėjo išlaikyti sveiką protą, nes aš manau jau būčiau seniausiai išprotėjusi nuo nežinomybės ir ypač baltos spalvos. O pats kambarys taip intrigavo, kad verčiau lapus vieną po kito labai greitai. Labai norėjau sužinoti, kas tas paslaptingas gražuolis Itanas, kokia baltojo kambario paskirtis, o labiausiai – ar Greisei pavyks iš jo ištrūkti.

Kaip jau minėjau, mergina pradėjo rašyti dienoraštį. Vieni įrašai būdavo dabarties, bet daugiausia praeities. Jai reikėjo iš naujo prisiminti ir aprašyti savo painų gyvenimą, beviltišką meilę Netui, keblius santykius su geriausia drauge Sele, pavojingas draugystes, neištikimybes.

Iš pradžių maniau, kad tame baltame kambaryje Greisę uždarė kažkoks žmogus norėdamas ją pamokyti, kad ji pasikeistų. Bet paslaptingojo kambario vaidmuo yra visiškai kitoks…

Mane labai sugraudino vietos, kuriose mergina pasakojo apie savo tėvą. Jos tik įrodė, kaip jai vis dėlto jo trūksta. Tai mane privertė susimąstyti bei nueiti ir apkabinti savo tėtį.

Ji niekada nesėdi laukdama manęs pareinant. Tėtis lauktų, neabejoju. Nerimautų dėl manęs, aprėktų ir už bausmę nebeleistų išeiti iš namų, uždraustų matytis su visais tais berniokais. Aš verkdama užsitrenkčiau miegamojo duris ir maldaučiau, kad išleistų pas drauges. Bet širdyje viskas būtų kitaip. Širdyje būčiau patenkinta, nuraminta žinojimo, kad yra žmogus, kuriam rūpiu. Nedingčiau iš namų kiekvieną savaitgalį. Retkarčiais pasilikčiau ir žiūrėčiau su juo televizorių, net ir tuos sumautus senus serialus, kuriuos jis taip mėgsta.

Knygoje dažnai pabrėžiama pjaustymosi tema. Be to, tai yra dalykas, dėl kurio draugai dažnai pykdavosi. Tačiau Greisė tame nematė nieko blogo, nes tai darydama pasijunta geriau. O svarbiausia, jog draugai bandė jai padėti, bet ji to nenorėjo.

– Kaip gali pjaustydama savo nuosavą kūną, bjaurodama jį siaubingais randais… kaip gali nuo to pasijusti geriau?

Skaičiau daugybę nuomonių, kurios teigia, kad visiškai nesuprato pabaigos, kad kūrinys neatsakė į iškilusius klausimus. Aš drįsčiau paprieštarauti. Viskas buvo išbaigta ir panašiai, tiesiog atsakymai nėra pateikti ant lėkštutės ir reikia šiek tiek pamąstyti. O kalbant apie kūrinio pabaigą esu teigiamai nustebinta. Visiškai nesitikėjau, jog viskas gali pasisukti tokia linkme.

Šį kūrinį rekomenduoju žmonėms, kuriems patinka paslaptingos istorijos ir nori sužinoti ar pavyko Greisei ištrūkti iš baltojo kambario.

penki

Plikledis – Becca Fitzpatrick (knyga)

Net mažiausias klaidingas judesys gali būti lemtingas…

Nauja serijos „Puolęs angelas“ autorės knyga. Mirtini pavojai ir kibirkščiuojančios aistros. Istorija, kuri pagaus dar pirmame puslapyje ir nepaleis iki pat knygos pabaigos.

Kai geriausia draugė Korbė pasiūlo Britai kelias dienas praleisti kalnuose, ši iškart sutinka. Tik šiek tiek trikdo žinia, kad pusiaukelėje prisidės ir Korbės brolis Kelvinas, su kuriuo Brita dar visai neseniai buvo pora ir kurį slapta tebemyli. Brita nė nenutuokia, kad kalnuose jųdviejų su drauge laukia kur kas sunkesni išbandymai. Netikėtumai merginas užklumpa jau pirmąją dieną, prasidėjus pūgai jiedvi turi belstis į nuošalios kalnų trobelės duris. Jas atidarę jaunuoliai simpatiški ir geranoriški, bet netrukus paaiškėja, kad draugėms gresia mirtinas pavojus. Brita greitai supranta, kad vienintelis būdas likti gyvoms – apsimesti šiurpią paslaptį slepiančių jaunuolių bendrininkėmis. O kas, jeigu ji išties įsimylėjo vieną iš savo pagrobėjų? Prasideda beprotiška kelionė per kalnus, kur vienas neatsargus žingsnis gali baigtis mirtimi, o artimiausias draugas – virsti priešu. Ir viskas šioje istorijoje ne taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio…

 


Pagrindinė informacija cdb_Plikledis_z1

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Black ice
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +14
Žanras: trileris, realistinė literatūra, jaunimo literatūra, romantika,
Mitinės būtybės/padarai/ galios: nėra
Puslapių skaičius: 360
Pasakotojas: pirmasis asmuo (mergina)
Autoriaus puslapis: http://www.beccafitzpatrick.com


Išsitraukite iš spintų pirštines, storas šiltas striukes, žieminius batus bei stiprią kavą/arbatą, nes jų jums prireiks, jeigu nuspręsite atsiversti šią įtampos ir paslapčių kupiną knygą. Šioji istorija jus užkels ant kalno tik tam, kad su nuotykiu nuo jo nusileistumėte, kad pajustumėte siaubą ir baimę, ir mėgintumėte atskleisti kraują stingdančią paslaptį. Perspėjimas, kad knyga užkabina nuo pirmo puslapio, tikrai nėra iš piršto laužtas.

Becca Fitzpatrick Lietuvos skaitytojų auditorijai nereikia jau pristatyti. Tačiau sužinoti, kaip ji nusprendė iš fantastikos persimesti į realybę, yra įdomu. Autorė viename iš savo video interviu pasakoja, kad šios istorijos idėja jai kilo, kai ji buvo 18 metų. Tais laikais ji buvo abiturientė ir su šeima turėjo keliauti per pavasario atostogas į kalnus (tas kas skaitys knygą, pastebės, kad daug detalių labai jau įtartinai vienodos su pačiu knygos siužetu). Tačiau jau kraunantis lagaminus, Becca susirgo ir turėjo pasilikti namuose.

Vieną vakarą būdama viena ji junginėjo kanalus ir įsijungė filmą, kuriame viena moteris buvo laikoma įkaite namelyje miške. Moteris kelis kartus mėgino pasprukti, tačiau nesėkmingai. Moteris suvokė, kad vienintelis būdas jai pasprukti, buvo įtikinti vyrą, kad ji yra jį įsimylėjusi. Tačiau filmui progresuojant, buvo sunku suvokti, ar meilė tikra, ar suvaidinta. Dabar rašydama šį romaną, autorė su malonumu naršė po įvairias temas: ką reiškia būti atskirtai nuo šeimos narių, būti įkaite ir kita. Pati Becca prisipažįsta, kad šioji knyga būtų ta, kurią ji su malonumu būtų perskaičiusi tada, kai pati buvo paauglė.

Sakoma, kad prieš pat mirtį prieš akis prabėga visas gyvenimas. Vis dėlto dvigubai skaudžiau regėti merdint kitados mylėtą žmogų, stebėti jį svyruojant tarp gyvenimo ir nebūties.

Ir tikrai, yra daugybė priežasčių, kodėl šią istoriją buvo skanu “valgyti“. Nuo pačių pirmų puslapių sukuriama paslaptis, kurią norisi atskleisti tuoj jau pat. Todėl neturi kitos išeities, kaip tik skaityti toliau. Netrukus skaitytojas yra užkeliamas į kalno viršų, kur žmogus susitinka su motule gamta ir pavojingais žmonėmis. Dėl šios priežasties sunku nuspėti, kas įvyks toliau, nes autorė stengiasi į kūrinį sukišti pačias baisiausias/įdomiausias gamtos išdaigas. Skaitant knygą net gali pajusti, kaip tavo kūną liečia šaltis, kaip snaigės gniužulais tau trenkiasi į veidą… Realistiškumo jums tikrai čia nepritrūks.

Kaip ir to, kad autorė žaidžia su jumis detektyvą. Jeigu mėgstate gaudyti tas mažas užuominas apie tai, kas gali įvykti knygos pabaigoje, jums pasisekė. Autorė konstruoja pasakojimą paslaptingai ir įdomiai, neužmiršdama skaitytojo paerzinti bei pavedžioti už nosies. Taigi, skaitydami knygą ne tik galite mėgautis pasivažinėjimu, tačiau ir suvokti, kas yra kas šiame pasakojime.

O tai ir yra ganėtinai traukiantis dalykas. Norisi perprasti veikėjus ir įminti paslaptis, tačiau tai padaryti nėra lengva, nes kai kurie slepia savo gyvenimą už devynių spynų, o kiti suteikia visas klaidingas priežastis pasitikėti. Todėl nenuostabu, kad skaitydami knygą jūs neretai abejosite, kuriuo veikėju pasitikėti, o kuriuo ne, kuris yra piktadarys, o kuris gerietis.

Kai Kelvinas tik pradėjo domėtis manimi, apipylė mane komplimentas, švelniai kibino ir prasimanydavo  aibes priežasčių susitikti; visa tai glostė mano savimeile, bet didžiausias įrodymas, kad jam patinku, buvo staigus jo dėmesys mano poreikiams.

Knygos veiksmas juda ganėtinai gretai, tačiau vis dėlto autorė neleidžia jam labai įsibėgėti. Istorijoje rasite menkučių nukrypimų, t.y. žvilgsnių į praeitį, kurie leis mums pažinti vieną čia esantį, čia nesantį veikėją. Laimei, tokie menkučiai nukrypimai yra trumpučiai ir netrukus mes vėl esame su veikėjais apsupti pavojų.

Mano nuomonė apie <…> keitėsi. Norėjau sužinoti apie jį daugiau. Ir pati jam atsiskleisti.

Bet be paslapčių ir pavojų skaitytojai, t.y. jūs, būsite iš tiesų įdomios meilės istorijos liudininkai. Reikia pripažinti, kad istorija apie tai, kaip įkaitė įsimyli pagrobėją nėra kas nors naujo ir ypatingo, tačiau autorė sugebėjo taip sumaniai viską susukti, kad net pakimba klausimas, kas ką pirmas įsimylėjo ir ar čia meilė tarp įkaitės ir pagrobėjo.

Labiausiai skaitant man šią istoriją patiko tai, kad visos istorijos metu buvo stengtasi išlaikyti paslaptingumą ir jį maišyti su siaubu. Juk reikia pripažinti, kad buvimas įkaitu siaučiant audrai, neturėjimas jokio kontakto su kitais žmonėmis, kurie galėtų padėti… yra tikrai stresą ir baimę sukeliantys faktoriai. Tačiau truputį erzino tas pagrindinės veikėjos apsėdimas dėl buvusio vaikino. Apie jį tikrai sužinosite nemažai skaitydami knygą. Šis veikėjas yra būtent tas, kuris čia yra, čia nėra.

Taigi verdiktas, kaip tikriausiai galėjote suvokti, yra tikrai labai geras. Man patiko istorija. Ji įsiurbė mane į save ir privertė ryti puslapius.  Tiems, kuriems patinka įtampa, pavojai, paslaptys ir istorijos apie pagrobėjus ir įkaitus, siūlau tikrai į rankas pasiimti šią knygą. O tų, kurie skaitė Becca Fitzpatrick ankstesnes istorijas, tikriausiai net nereikia ir raginti. Jūs jau turėjote garbę įsitikinti, kaip šioji moteris įdomiai rašo ir jai sekasi sukurti įdomius personažus.

penkikitty

Pavojingas žaidimas. Medžiotojas – L. J. Smith (knyga)

Jis žaidžia jos širdimi… ir jos gyvenimu.

Ieškodama žaidimo, kuris paįvairintų mylimojo Tomo gimtadienio vakarėlį, Džinė užklysta į nuošalią krautuvėlę ir, nė nepažiūrėjusi, kas yra dėžėje, nusiperka keisto pardavėjo siūlomą žaidimą.

Pradėjus žaisti paaiškėja, kad… žaidimas yra tikras.

Jaunuoliai pasijunta įkalinti keistame namelyje su didžiausiomis savo baimėmis. Netrukus pasirodo ir namelio šeimininkas – tas pats krautuvėlės pardavėjas, Džinę seniai stebintis ir įsimylėjęs Džulianas. Jis paskelbia žaidimo taisykles: jei įveiks savo baimes, jaunuoliai laimės ir atgaus laisvę, o jei laimės Džulianas, jam atiteks Džinė.

Pavojingas žaidimas prasideda…


Pagrindinė informacija:
cdb_Medziotojas_z1

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2013
Originalus pavadinimas: The Forbidden Game. The Hunter
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Pavojingas žaidimas
Patartinas amžius: 12+
Žanras: fantastika, romantika, jaunimo literatūra
Puslapių skaičius: 208
Pasakotojas: 3-ias asmuo
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.ljanesmith.net/

 


Lisa Jane Smith gimė 1965, rugsėjo 4 dieną, Floridoje. Bet tai nėra patvirtinti duomenys, nes autorė tai kruopščiai slepia. Ji universitete studijavo anglų kalbą ir fiziologinę psichologiją. Baigusi studijas tapo pradinių klasių mokytoja. Rašytoją visą laiką traukė rašymas, tad po trijų metų metė darbą ir pradėjo rašyti knygas. Po kelių metų pasirodė jos pirmoji knyga “The Night of The Solstice”, kuri buvo pradėta rašyti mokinantis vidurinėje mokykloje ir einant į koledžą. Šiuo metu autorė yra išleidusi daugiau nei 50 knygų, kurios populiarios visame pasaulyje!  Dauguma jų yra tapę serialais. Rašytoja Lietuvoje jau pagarsėjusi kaip populiarių ciklų „Vampyrės dienoraštis“ ir „Nakties pasaulis“ autorė.

“Pavojingas žaidimas. Medžiotojas” – didžiulio pripažinimo visame pasaulyje sulaukęs amerikiečių rašytojos J. L. Smith  kūrinys.

Dženė, ieškodama įdomaus žaidimo vaikino vakarėliui, užklysta į paslaptingą “Daugiau žaidimų” parduotuvę. Vos tik įžengusi į ją ji pajunta blogą atmosferą: patalpą apšvietė tik langelis ir kelios senovinės lempos vitražinio stiklo gaubtais, ant lentynų ir prekystalių mėtėsi keisti žaidimai, tvyrojo gąsdinanti tyla. O ir pardavėjas pasirodė labai baugus, bet kažkuo merginą traukė, ypač akys, kurių dar ilgai pamiršti neįstengė…

Krautuvė atrodė tokia… atskirta… nuo išorinio pasaulio. Tarsi laikas čia neegzistuotų arba tekėtų kaip nors kitaip. Netgi dulkinas, pro langą įstrižai krintantis saulės spindulys atrodė kitoks. Dženė būtų galėjusi prisiekti, kad šviesa turi sklisti iš kitur. Ją nukrėtė šiurpas.

Vakarėlio metu, septyni draugai (Dženė, Di, Maiklas, Tomas Odrė, Zakas, Samerė) pradeda žaisti nupirktąjį žaidimą. Kaip bebūtų keista, žaidimas šešiolikmečiams patiko. Žaidimą sudarė: popierinis namas, keisti baldai, popierinės lėlės, kurioms reikėjo nupiešti veidus, balti popieriaus lapai, kuriuose reikėjo kai ką nupiešti. Taisyklės paprastos: kiekviename namo kambaryje susidurs su  užduotimis ir kas pasieks aukščiausiąjį aukštą – tas laimės. Tačiau pradėjus žaisti paaiškėja, kad… žaidimas yra tikras.

Namas buvo trijų aukštų, su bokšteliu, priekyje atviras, kaip lėlių namelis. Stogas nukeliamas. Reikėjo iškarpyti kiekvieną kaminą, atbrailą, balkoną ir pakraigę, bet nė vienam nenusibodo, tik Maiklas sykį pasiskundė. Tomas atrodė patenkintas. Netgi Odrė, Dženės manymu, pernelyg išranki, kad tuo didžiuotųsi, prisidėjo.

Jaunuoliai įkalinami keistame, tikrame name. Jo šeimininkas ir visam žaidimui vadovauja – Džulianas. Draugai, norėdami atgauti savo brangią laisvę, turės įveikti savo pačias baisiausias baimes ir netgi save.

Kokia bus šio žaidimo baigtis? Ar pavyks draugams įveikti baimes?

Autorė stengėsi veikėjus sukurti skirtingus: vienas iš jų buvo pasipūtėlis, kitas – bebaimis. Taip, jie buvo nepanašūs į vienas kitą, bet man jie pasirodė neįsimintini, nes kai perskaičiau pusę knygos, visi veikėjai man tapo vienodi ir neatsiminiau, kuris iš draugų yra tas bebaimis ir panašiai. Nors gal kitiems skaitytojams jie pasirodė patys geriausi veikėjai.

O kaipgi apsieisim be blogiečio? Juo buvo Džulianas – žaidimo šeimininkas. Jis daugybę metų stebi ir yra beprotiškai įsimylėjęs Dženę. Todėl jis sukūrė ir visus įtraukė į šį žaidimą (kad mergina atitektų jam). Tai veikėjas, kurį iš visų geriausiai prisiminiau, jis patrauklus, valdingas, labai žavėjo jo paslaptingumas, pavaizduotas kaip neapsakomai gražus, mėlynų akių ir baltų plaukų.

Vaikinui nevalia turėti tokių akių, juolab su tankiausiomis blakstienomis, regis, net sveriančiomis vokus. Nepažįstamojo plaukai pribloškiamai kontrastavo su juodomis blakstienomis: baltut baltutėliai, kaip šerkšnas ar rūko draiskanos. Jis buvo… neapsakomai gražus, bet egzotiško, šiurpaus grožio, tarsi ką tik nužengęs iš kito pasaulio.

Nuotykių metų  bus išbandyta jaunuolių draugystė ir jausmai. Šį išbandymą puikiai išlaikė Džeinė – ji pavyzdinga draugė. Mergina nepaliko draugų bėdoje, nors tą laisvai galėjo padaryti, dėjo visas pastangas, kad išgelbėtų draugus, padėjo įveikti jų baimes, drąsino, kai vienam draugui nutiko nelaimė ji ilgai sielojosi, nenorėjo jo palikti…

Šįkart pristatyta knyga man labai priminė filmą Džiumandži (angl. Jumanj), ypač ta mintimi apie žaidimą, užduotimis. Turbūt tai ir paskatino pasiimti šią knygą ir perskaityti. 

Knygos pabaiga įdomiai sugalvota, nors gal šiek tiek, deja, nuspėjama. Pabaigoje Dženė manęs vos neįtikino priimdama vieną kvailą/drąsų sprendimą… Knygos pabaiga ir vienas įvykis, kuris įvyko eigoje, skatina pasiimti antrąją dalį, ką greitu metu žadu padaryti. Ši knyga yra įdomi, pilna nuotykių, keistų baimių, bet nemanau, kad yra iš tų, kurią skaitytai daug kartų ir neatsibostų.

Pavojingas žaidimas. Medžiotojas yra pirmoji serijos dalis. Sekančios dalys – “Spąstai” ir “Gaudynės”. Istorija tęsiama nuosekliai toliau, su tais pačiais veikėjais, kurių laukia daugybė pavojingų nuotykių bei naujas žaidimas…

Vilko dovana – Anne Rice (knyga)

knygos apžvalga

Auganti jėga, greitis, paaštrėję pojūčiai – viskas pinasi į vieną begalinį norą išsiveržti iš žmogiško kūno ir panirti į gundantį nakties pasaulį. Savikontrolei nepadeda ir žavi nepažįstamoji, kurią vilkolakiškas pavidalas traukia ir jaudina.
Tarptautinių bestselerių „Interviu su vampyru“, „Lestatas“, „Prakeiktųjų karalienė” autorė Anne Rice savo kraugeriška plunksna stumia skaitytoją į intriguojantį, erotišką ir tamsių nuotykių kupiną „Vilko dovanos“ pasaulį, kuriame kiekvienas impulsas aukštinamas, padorumo ribos ištirpsta, o prabundantys troškimai tiesiog…žvėriški.


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2014
Originalus pavadinimas: The Wolf Gift
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Vilko dovanos kronikos
Patartinas amžius: +17
Žanras: fantastika, paranormalūs, vilkolakiai, siaubas, pavojai, romantika
Puslapių skaičius: 448
Pasakotojas: pasakotojas
Autoriaus puslapis: http://www.annerice.com


autorė

Anne Rice yra puikiai žinoma amerikiečių autorė, rašanti gotiškas, krikščioniškas ir – nagi nagi, kas derėtų prie krikščionybės temos? – erotiškas istorijas. Toks gana keistas, bet jaudinantis derinys sakyčiau. Ji buvo auginama krikščioniškai, tačiau paauglystėje tapo agnostike – kėlė klausimus yra Dievas vis dėlto, ar jo nėra. Jos religiniai įsitikinimai ir dabar yra labai chaotiški.

Geriausiai ši autorė žinoma dėl filmu virtusios knygos Interviu su vampyru. Šioje serijoje yra netgi 12 dalių! Lietuvoje tuo tarpu jų išversta tik trys. Ši serija, pradėta leisti dar 1976 metais pelnė jai didžiulę šlovę ir uždirbo nemažą krūvą pinigų. Nuo tada ji sukūrė serijas apie raganas, angelus, netgi Kristaus vaikystę. O po 36 metų nuo pirmosios savo knygos pasirodymo ji sukūrė savo trisdešimt pirmą kūrinį – istoriją apie viklolakius Vilko dovana.

Knygos veiksmas vyksta Šiaurės Karolinoje, kur autorė praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Rubenas, jaunas žurnalistas, nerandantis savo gyvenimo kelio, menkai vertinamas svarbiausių savo gyvenimo moterų – motinos ir draugės Selestės – bet sekantis savo tėvo poeto ir rašytojo pėdomis visiškai atsitiktinai paprašomas parašyti straipsnį apie nuošalų namą ant jūros kranto, kurį tikisi parduoti paveldėtoja. Ši nuosavybė jai tapusi našta dėl to, kad priklausėė prieš dvidešimt metų dingusiam dėdei Feliksui.

naidekaiRubenas iš pirmo žvilgsnio pamilsta šį namą ir vietovę. Deja, likimas pasisuka keista linkme, ir jis sunkiai sužeidžiamas. Jei skaitėte knygos aprašymą, ak, juk net pavadinimas jums atskleidžia apie ką ši knyga, vadinasi neišduosiu didžiausios paslapties atskleisdama, kad vaikinas po kažkiek laiko supranta, kad jis buvo ne šiaip sužeistas, o gavo dovaną. O gal dievų prakeikimą?

Tačiau vilko dovana nėra kažkokia banali (prisiminkite pilnatį, sidabrines kulkas ir t.t.). Autorė puikiai apgalvojo visą virsmo procesą (kuris kritikų buvo plačiai lyginamas su Žmogaus voro komiksais – būtent savęs, savo galių tyrinėjimas), jo ypatumus, dovanos perdavimo aspektus. Netgi visą vadinamųjų vilkžmogių kilimo istoriją. O užvis svarbiausia pati būsena esant vilku. Štai ši idėja tikrai negirdėta ir įdomi. Ir žinoma kelianti daug klausimų dėl savo reliatyvumo – turiu omenyje to, kas priklauso nuo kiekvieno žmogaus požiūrio, taip turėtų skirtis ir vilko būsena persivertus. Štai čia ko gero kyla pirmieji moraliniai klausimai. Kas yra gėris ir blogis? Kaip kiekvienas tai suvokiame?

vilkžmgis

– Negaliu pasakyti, kad noriu atsisakyti šios galios, – prisipažino jis. – Negaliu nupasakoti, ką reiškia keliauti per mišką esant šiuo gyviu, šiuo žvėrimi, padaru, kuris keturiomis gali bėgti mylių mylias ir tada pakilti viršun, viršun į lapiją ir kopti šimtus pėdų; šis gyvis gali taip lengvai patenkinti savo poreikius…

Šioje knygoje kaip minėjau keliamas ne vienas moralinis ar teologinis klausimas. Kaip pavyzdžiui: ar žmogus, nužudęs linkintį blogo, žudiką ar kankintoją yra geras? Kas jam suteikia teisę bausti kitą žmogų? Ar žudydamas bloguosius pats tampi herojumi? Ar piktavalis nusipelno mirties bausmės be teismo? Negi galiausiai ne Dievas turi mus teisti, o iki tol mes turime teisę prašyti atleidimo ir atgailauti? Ar pats žudydamas galiausiai nesi nusidėjėlis, vertas bausmės? Galiausiai man netgi kilo klausimų dėl kanibalizmo.

Štai tokiame kontekste pagrindinis knygos herojus auga, vystosi ir keičiasi. Kiti veikėjai tuo tarpu yra lyg nutolę, netgi artimiausi Rubenui, galbūt todėl, kad jis yra taip susitelkęs į save, savo naują patirtį, kad kiti dalykai tampa antraeiliais ir silpnais, tokiais, koks kažkada buvo ir pats Rubenas.

Rubenas paaiškino, kad jis buvo gražuoliukas Selestei, kūdikis – motinai, mažylis – Džimui, o paskutiniu metu redaktorė Bilė vadino jį Stebuklinguoju berniuku, ir tik tėvas – Rubenu.

Gavus šią dovaną Rubeno gyvenimas pasikeičia kardinaliai. Tačiau kyla ir įvairių pavojų bei klausimų. Jį medžioja teisėsauga ir, tikriausiai, visa vilkžmogių gauja. Ar Rubenas yra klaida, kurią reikia pašalinti? Ką slepia gražusis namas? Ir kur gi iš tiesų dingo žymusis dėdė Feliksas? Viską sužinosite atsivertę šią istoriją.

Knygoje autorė aprėpia mitologijos, teologijos, etikos, genetikos klausimus, netgi homoseksualų teises. Nenustebkite čia radę nemažai mirties, šokiruojančių smurto ir neįprastų meilės scenų, nes tai tikrai tamsi istorija, persunkta per amžius sklidusių legendų apie vilkolakius. Vilkžmogio aprašymas tikrai nėra kažkoks romantiškas ar pagražintas, o tiesiog atspindintis siaubingą tikrovę – tai monstras. Žinoma, meilės knygoje rasite, bet man jos tikrai buvo mažoka…

Galiu pasakyti, kad pirmoji knygos pusė yra gana lėta. Anne Rice stilius (jei skaitėte Interviu su vampyru, tada žinote) kiek sunkus, sakinių struktūra sudėtingesnė, todėl tekstas skaitosi lėtai, ir imi stebėtis redaktorių darbu, kad sugebėjo ilguose nesibaigiančiuose sakiniuose sudėti kablelius reikiamose vietose. Antroji pusė – pilna nuotykių, įtampos ir gresiančio pavojaus. Kulminacija kiek netikėta, o atomazga ilga ir, atrodo, bereikalingai ištęsta aptarinėjant vilkžmogių istoriją, moralinius, etinius, filosofinius ir teologinius klausimus. Pabaiga… liko lyg ir nepabaigta, bet matyt todėl, kad yra ir antroji knyga, kurioje bus atskleisti šioje dalyje nutylėti atsakymai ir pasakojama apie tolesnį Rubeno gyvenimą.

Šią knygą rekomenduočiau nebent Anne Rice kūrybos gerbėjams ir nebijantiems sunkiau skaitomų knygų ir nesibaidantiems moralinių diskusijų. Tai tikrai nėra lengvas skaitalas, tad jei kibsite į šią knygą nusiteikite ilgam skaitymui ir įdomiam naujam požiūriui į vilkolakius.

 

3

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Paukščių mergaitė – Annabel Pitcher (Knyga)

Kodėl turėtum perskaityti šią knygą?

Alisai tik penkiolika, ji niekuo nesiskirtų nuo kitų tavo bendraamžių – jeigu ne paslaptis, kuri yra tokia siaubinga, jog mergaitė jaučiasi negalinti jos papasakoti net artimiausiam draugui. Ji nusprendžia atlikti savo išpažintį tik vienam žmogui, kuris yra… Jeigu būsi pakankamai drąsi, Alisa savo istoriją papasakos ir tau.

Kodėl Jūsų vaikas turėtų perskaityti šią knygą?

Vaikai dažnai turi paslapčių, kuriomis vengia dalintis su savo artimaisiais. Kartais tai būna nereikšmingos smulkmenos, kurios verčia vaikus jaustis nepatogiai ar susigėsti. Savo rankoje laikote penkiolikametės mergaitės istoriją, kuri padės Jūsų vaikams suprasti, kad nesvarbu, kas nutiktų – visuomet galima surasti išeitį.


Pagrindinė informacija:   paukščių mergaitė

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas:   Ketchup Clouds
Ankstesnės dalys:  nėra
Serijos pavadinimas:  nėra
Patartinas amžius: +10/11
Žanras: jaunimo literatūra, romantika, šiuolaikinė literatūra, mistika
Puslapių skaičius:  272
Pasakotojas: mergina
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.annabelpitcher.com/

 


  Knyga, kuri įsibraus iki pat širdies gelmių ir pradės groti jūsų emocijomis kaip profesionalus muzikantas.  Jūs pyksite, verksite, džiaugsitės… ir priėję knygos pabaigą negalėsite patikėti tuo, kaip šioji knyga pasibaigė. Taip galiu jums pristatyti knygą, kuri paliko mane be nakties miego, sudrumstė mintis ir kelias dienas vis išlįsdavo iš gelmių.

Autorė gimė 1982 metais mažame Vakarų Yorkshiro miestelyje, kuriame gyveno daugiau avių nei žmonių. Būdama 10 metų ji nesąmoningai pradėjo galvoti, ar nevertėtų būtų rašytoja. Autorė studijavo anglų literatūrą ir mano, kad tie trys metai analizuojant kūrinius, jų struktūras jai labai pasitarnavo pačiai rašant.  Paukščių mergaitė yra antrasis autorės darbas, kurį dabar galite perskaityti ir lietuvių kalba.

Pripažinsiu, kad lietuviška anotacija nėra labai iškalbinga, tačiau tikrai sugundanti dirstelėti, kas gi slepiasi po viršeliu. O čia slepiasi daugybė laiškų, kurie supina dabartį su skaudžia praeitimi.

Laiškus rašo mergina, kuri save pristato kaip Zoją. Laiškus ji rašo vienam kaliniui, apie kurį daugiau sužinome tik tada, kai pati pagrindinė veikėja kažką užsimena apie jo nusikaltimus, jo gyvenimą, charakterį ir ateitį  ir, žinoma, kodėl būtent jam nusprendžia rašyti. Su kiekvienu laišku mergina atskleidžia vis daugiau savo gyvenimo detalių, tačiau kantriai saugo paslaptį.

Aš žinau, koks tai jausmas.
Mano auka buvo ne moteris. Mano auka buvo vaikinas. Aš jį nužudžiau, lygiai prieš tris mėnesius.

Su šia informacija susipažinsite jau pačiame pirmame skyriuje, o tai bus priežastis, kodėl skaitysite toliau, nes norite to ar ne, jūsų smalsumas bus prikeltas ir neužmigs tol, kol nebus patenkintas. Autorė atrodo puikiai tai supranta ir ilgai jums neatskleis, kuris iš knygoje esančių vaikinu bus tas, kuris atsidurs karste. Bet autorė mėto užuominas, gaila, kad jos ganėtinai painios ir pati tarp jų sugebėjau susipainioti.

O kur dar tai, kad abu jaunuoliai atrodo yra saldūs kąsneliai?

Kaip jau galėjote suprasti, knygoje yra sukuriamas meilės trikampis. Gaila, kad vienas iš jų taip negražiai pasitraukia, kai iš tikrųjų jie abu buvo verti dėmesio. Kad ir kaip būtų keista, tačiau autorė sugebėjo ir su trikampiu sužaisti taip, kad šis tampa dramatišku ir kupinu paslapčių bei… suteikia smagių momentų, kai mergina mėgindama išsisukti savo lūpomis pradeda formuoti melus.

Kokius būtent melus? Na, paskaitykite knygą 😉

Patys vaikinai kūrinyje yra neblogai išvysti ir juos lengva pamilti, nerimauti dėl jų. Iš pradžių man buvo tas pats, kuris iš jų užmigs amžiams, tačiau vėliau pradėjau plėšytis, dar vėliau – kramtyti nagus, nes nenorėjau, kad kuris nors iš jų iš tikrųjų pasitrauktų.

Jie abu turi likti gyvi. Nesvarbu kaip, bet… nei vienas neturi mirti.

Deja, vienas miršta, o tas, kuris lieka gyvas… na sakykime, kad jis privers jus susimąstyti, kur namuose laikote vienkartines popierines nosines.

Tačiau laiškuose ne tik yra atskleidžiama ramybės neduodanti merginai paslaptis, tačiau ir jos šeimos gyvenimas. Autorė neapsiribojo savo tekste išryškindama merginos vidinius demonus, tačiau panaršo ir po paauglių pasaulį, šeimos tragedijas bei santykius. Jums greitai ne tik rūpės daugiau sužinoti apie paslaptingą vakarą, kai vienas iš knygoje esančių vaikinų miršta, tačiau alksite, kaip norėsite sužinoti, kokią gi paslaptį turi pati Zojos šeima.

Pripažinsiu, Zojos motina mane erzino, o tėvo buvo gaila, kad turi su tokia moterimi gyventi, tačiau kai iš pakampių pradeda lįsti visos paslaptis, tas priešiškumas šiam veikėjui sumenko ir pasidarė net gaila jos.

– Žinau, – suburbėjau nors tai netiesa. Ir visada taip, kai kalbame apie profesijas. Lengviau sutikti su viskuo, ką sako mama, nes jaučiuosi jai lyg ir skolinga už jos sunkų darbą.

Šeimą iš viso sudaro trys mergaitės ir mama su tėčiu. Jauniausia pagrandukė yra kurčia. Tai suteikia savotiško žavumo šiai istorijai. Galima pasižiūrėti į visai kitokį šeimos modelį ir problemas, kurių jos turi, pavyzdžiui, bendravimas, pinigai, nepakankamas dėmesio kreipimas į kai kuriuos dalykus ir… čia rasite paslaptį, apie kurią jau spėjau užsiminti.

Ir čia padiskutuokime apie knygos pavadinimą, kuris tikrai žavus ir… paimtas tiesiai iš kūrinio šerdies. Vienas iš vaikinų merginą pavadino paukščių mergaite:

– Niekas taip nesuartina žmonių kaip geras padeginimas, – vaikinas buvo išsišiepęs. – Gal po to reikėtų įmesti pudelį. – Aš ėmiau juoktis, kai šuo sulojo, toks piktas pūkų kamuolys su apsiaustu. Vaikinas papurtė galą. – Gal jis škotas. Jei jis škotas, jo savininkus paleisiu. Kuo tu vardu? – staiga paklausė. Šįkart jam atsakiau. Tie du skiemenys iš mano lūpų nuskambėjo naujai. – Geriau nei Paukščių mergaitė, – tarė vaikinas:- Aš taip vadinau tave savo mintyse <…>.

Pati pagrindinė mergina yra paprasta žemės gyventoja, kuri meluoja, kuri myli, kuri nekenčia, kuri yra šmaikšti, kuri verkia… Jai labai patinka paukščiai, kaip jau galėjote suprasti iš citatos. Merginą lengva pamėgti ir jos personažas menkai erzina, nors tai, kad ji delsia sakyti tiesą ir vis klampina save melais, kai kuriuos tikrai galėtų suerzinti. Bet juk ir realybėje paaugliai meluoja 🙂

Taigi, mergina iš lėto skęsta savo melų liūne, o mus į emocijų pelkę klampina kiekvienas jos parašytas laiškas. Įklampina taip giliai, kad finale galima suvokti, kad tai buvo nepaprasta, įtraukianti istorija, kurią tikrai norėsis perskaityti dar kelis kartus.

Knyga tikrai patiks tiems, kam patinka skaityti laiškus ir dienoraščius, kam patinka tragiškos istorijos, paslaptys ir dramos šeimose. JŪS privalote atsiversti šią knygą.

 

penkikitty

Dark Star – Bethany Frenette (knyga)

knygos apžvalga

Audrey Whitticomb neturi priežasties bijoti. Jos motina yra super herojė, Morning Star (ryto žvaigždė), pati pavojingiausia kovotoja prieš blogį Twin Cities (mieste), taigi, ne taip jau ir sunku jaustis Audrey saugiai. Žinoma, iki tol, kol ji nėra išviliota į gražų nakties orą kažko žmogiško ir kartu nežmogiško – kažko, kas turi nagus ir plačią, krauju išteptą šypseną.

Dabar Audrey žino tiesą; jos motina nekovoja prieš nusikaltimus naktį. Ji kovoja prieš Harrowers- stiprius, gailesčio neturinčius padarus, kurie prieš daugybę metų buvo įkalinti Apačioje. Dabar kai kuriems pavyko pasprukti. Ir jie nori Audrey mirties, tik todėl, kad šioji yra Kin.

Tam, kad išgyventi, Audrey privalės išmokti naudoti galiomis, kurias visados turėjo. Kai ji priartėja prie kažko, tamsūs kito žmogaus prisiminimai tampa jos ir kartais ji gali pamatyti ateitį. Jeigu Audrey tik galėtų priartėti arčiau Patrick Tigu, įtakingo Harrover, kuris apsimeta žmogumi, ji galėtų panaudoti savo Žinojimo galias, kad sužinotų kitą Harrowers žingsnį. Tačiau Leon, jos motinos mėgstantis įsakinėti, erzinančiai patrauklus pagalbininkas, turi kitus sumanymus. Pastaruoju metu jis nepaleidžia Audrey iš savo žvilgsnio lauko.


Pagrindinė informacija: 

Kalba: anglų kalba
Išleidimo metai: 2012
Originalus pavadinimas: Dark star
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Dark star
Patartinas amžius: +14
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, paranormalus, distopija, demonai, super herojai
Puslapių skaičius:  368
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis:  http://bethanyfrenette.com/


Istorija, kurią pasakoja humorą turinti veikėja. Istorija, kurioje yra pavojai. Istorija, kuri kupina paslapčių. Sveiki atvykę į kitokį pasaulį.

Autorė save pristato kaip mažų kačių augintoją, visko, kas patinka moksliukams, mėgėją ir absurdo gerbėją. Ji užaugo Minesotoje, iš kur jai taip dar ir nepavyko pasprukti. Savo pirmąją istoriją ji parašė būdama keturių metų ir šią parašyti jai padėjo jos senelis. Istoriją buvo pavadinta “The Cat Book“.

Tačiau rimtai prisėsti prie rašymo ji pradėjo tik po to, kai išgyveno penktoje klasėje siaubo istorijų laikotarpį, o vėliau ilgiau užtrukusi paauglių poezijos laiką. Koledže ji turėjo kūrybinį rašymą.

Ne viršelis ar aprašymas patraukė mano dėmesį, o jos ganėtinai neblogas įvertinimas. Nusprendžiau suteikti šiai istorijai šansą ir puoliau skaityti. Reikia pripažinti, man patiko skaityti šią istoriją, kurią pasakoja tikrai įdomi veikėja. Su ja tikrai niekados nebus nuobodu. Kūrinyje buvo apstu vietų, kurios privertė šyptelėti ar nusijuokti. Kartais net taip garsiai, kad namuose esantys nariai į mane pažvelgdavo sutrikusiais žvilgsniais.

“You’re Gideon’s friend.“
I laughed. Gideon’s friend, of course. “Only because his mother pays me to hang out with him.“
“Can she pay me?“ Elspeth asked.
Iris, moving into the room, rolled her eyes at her sister.

Pagrindinė veikėja tikrai stipri asmenybė, kuri nebijo kovoti, aukotis ir lįsti pavojui į nasrus. Taigi, šioji knyga gauna tašką už savo veikėją. Kartais juk taip pabosta skaityti apie merginas, kurios tik ir laukia, kada žavusis princas ją išgelbės nuo pavojų.

 Kūrinyje šiam žmogeliukui teks blaškytis po knygą ir mėginti susirankioti atsakymus apie save, savo tėvą, savo giminę ir pasaulį, kuriame ji gyvena, nes pasirodo, kad viskas nėra taip, kaip yra. Dėl motinos noro apsaugoti savo dukrą ir dėl to, kad šioji nenorėjo, kad jos jauniklė būtų dar viena Kin, žmonės, kurie turi super galių ir kurie kovoja prieš blogį, kovotoja, mergina yra tik aklas plėšrūnas, o kartu su ja yra ir skaitytojas.

Taigi, istorijoje galite patys įsivaizduoti, kiek kartų veikėja skundėsi tuo, kad niekas jai nenori pasakyti tiesos ir vis mėto duonos trupinius, kurie iš tikrųjų nieko doro neatskleidžia. Netrukus ir pats skaitytojas gali susierzinti ir pradėti šaukti, kad yra elgiamasi blogai, kad tiek veikėja, tiek jis turi teisę sužinoti tiesą.

Tarsi to būtų per mažai, pavojus auga. Kažkas žudo Kin vaikus. Bet pripažįstu, man buvo tas pats, kas ten ką žudo. Man buvo įdomiau tas motinos pagalbininkas. Nors romantika istorijoje menkai tekvepėjo, tas Leon kažkuo mane vis tekste traukė. Vaikinas, kuris padeda stipriai kovotojai, kuris gali teleportuotis ir, kuris kažkodėl stengiasi valdyti merginos gyvenimą.

“I already made icing. I told you not to buy any.“
“Oops,“ I said, taking another scoop. “Looks like I messed up again. Guess I’ll have to eat this.“
He glanced toward me, giving a pointed look to the two containers I had set beside me. “All of it?“ he asked.
“Maybe if you’re nice, I’ll share…But considering you’ve already met your niceness quote for the year, I wouldn’t bet on it. And you can’t have any sprinkles.“
“There goes my reason for living.“
“I thought that was to make me miserable.”

Knyga būtų ypatingai nebloga, jeigu bent būtų pakvipę romantika, nes tada knygos pabaiga atrodytų žymiai logiškesnė, nes šiuo metu tai, kas ten įvyko, buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. Todėl tie, kuriems reikia tiek veiksmo, tiek pavojų, ir tiek romantikos pusiausvyros, šioje istorijoje… deja, jūs rasite tik disbalancą. Būtent dėl šios priežasties nuskriaudžiau šią istoriją, kai ją teko įvertinti. O taip norėjau ją įvertinti aukštu balu.

Kitas knygos minusas yra pati pradžia. Pirmi skyriai buvo nuobodūs ir laužė žandikaulį. Kodėl? Nes ten tarsi sapnai, tarsi prisiminimai… toli nuo veiksmo, nuo to supažindinimo su pačia istorija. Net norėjosi numesti istoriją, kadangi taip nepatraukliai šioji buvo pradėta Bet save botagu (kurį įsigijau mintyse) mušiau, kad judėčiau į priekį. Istorija pagerėjo. Taigi, jeigu norėsite pajusti šios istorijos magiją, jums teks ilgai keliauti dykuma, kad atrastumėte oazę.

“Remind me again why I put up with you?“
“Cause you sold me your soul for five bucks, and now you must submit to my will?’ I still had the sheet of paper, written in his untidy fifth-grade scrawl. Gideon David Belmonte. One soul.”

 Pats istorijos sukurtas ir pateiktas pasaulis neatrodo, kad būtų kažkuo labai išskirtinis nuo tų, kurie jau buvo pateikti skaitytojams. Kaip ir visur, taip ir šiame yra dvi jėgos: geriečiai ir blogiečiai. Demonai yra blogiečiai, jie turi savo pasaulį. Žemėje yra ypatingų žmonių, kurie gina mus nuo tų pabaisų. Skirtumas gali būti tik tas, kad šioje istorijoje vyrauja kiti pavadinimai įvardinti geriečius ir blogiečius. Taip pat knygoje yra kitas trokštamas objektas, dėl kurio visi čia lieja kraują.

Tačiau bendrai viską apglėbus, istorija tikrai nebuvo prasta ar tokia, kurią norėčiau išmesti į šiukšlių dėžę. Mielai pamėginčiau pasižiūrėti, kas vyksta kitoje dalyje vildamasi, kad sekanti bus tik dar geriau papasakota ir kupina daugiau pavojingų bei įdomių pavojų. Taigi, šioji istorija patiks tiems, kam patinka stiprios veikėjos su humoro jausmu ir mėgsta paslaptis bei… demonus.

Visos dalys priklausančios serijai:

trys

kitty

Saldi kančia – Rebecca James (KNYGA)

knygos apžvalga

Aš tebesapnuoju Anos London namus.
Mano sapnuose pats namas sakytum sklidinas piktų kėslų.
Tačiau tikrovėje ne namas buvo kaltas dėl to, kas atsitiko.
Kalti buvo žmonės…

Pigiai išsinuomojęs kambarį didžiuliame prabangiame name, Timas Elisonas buvo tikras, kad jam labai pasisekė. Vaikinui nekėlė įtarimų nei neįtikėtinai maža kaina, nei keletas neįprastų sąlygų nuomos sutartyje. Tačiau greit ima aiškėti, kad namo šeimininkė, dvidešimtmetė Ana, viena gyvenanti tėvų namuose, turi paslapčių, o pačiuose namuose vyksta nerimą keliantys dalykai.
Viską dar labiau komplikuoja apie save priminti nusprendusi buvusi Timo mergina Lilė…
Trys jauni žmonės, jų paslaptys, slapti ketinimai, šiurpūs planai ir keistomis aplinkybėmis gimusios meilės istorija.
Knygoje gausu netikėtų posūkių. Ir niekas nėra toks, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio.


Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2014
Originalus pavadinimas: Sweet Damage
Ankstesnės dalys:
Serijos pavadinimas:
Patartinas amžius: 14/15
Žanras:
jaunimo literatūra, trileris, mistika, detektyvas
Puslapių skaičius:  304
Pasakotojas:  vaikinas, keli trumpi skyreliai ir iš merginos pozicijos
Autorės puslapis: http://rebeccajameslollygag.blogspot.com/

 


 Rebecca James – jauna australų autorė, gimusi 1970 metais. Jaunystėje moteris dirbo padavėja, vėliau Indonezijoje ir Japonijoje mokė anglų kalbos. Po kelerių metų pradėjo auginti savo vaikus ir kūrė virtuvės interjerus. Pirmasis rašytojos romanas „Tobula klasta“ tapo pasauline sensacija ir buvo išleistas daugiau nei 50 šalyse. Šiuo metu Rebecca James kartu su draugu ir keturiais sūnumis gyvena Kanberoje.

Antrasis autorės kūrinys – “Saldi kančia“. Buvau girdėjusi daug gerų atsiliepimų apie šį kūrinį, bet skaityti šiek tiek vengiau, nes bijojau ir vėl nusivilti kūriniu. Teko skaityti pasauline sensacija tapusį, visaip išgirtą, išliaupsintą knygą “Tobula klasta“, tačiau man ji nepaliko stipraus įspūdžio.

“Saldi kančia“ pagrindinis pasakotojas ir veikėjas yra Timas Elisonas. Tai linksmas, lengvabūdis, svajoklis vaikinas, gyvenantis šia akimirka, negalvojantis apie ateitį. Kūrinio pradžioje šis banglentininkas gyveno viename bute su savo buvusia mergina Lila ir jos draugu. Tačiau vieną dieną Lila pareiškia, kad viename bute jiems gyventi nejauku ir reikia kažką keisti. Tad Timas nusprendžia ieškotis naujos gyvenamosios vietos.

Namo paieška neužtruko ilgai, o ir rezultatas jį labai džiugino. Namai buvo milžiniški, patys didžiausi kokie buvo tame rajone, prašmatnūs, turintys “Fearvju“ pavadinimą. Bet tai buvo tik pirmasis susidaręs įvaizdis, jis nė nenutuokė kokias paslaptis saugoja ši tvirtovė.

Timą labai nustebino faktas, kad tokiame milžiniškame name gyvena tik viena mergina Ana. O ir jos bendravimas nieko gero nežadėjo.

“Mergina beveik nekalba, o jei ką ištaria, taip oficialiai ir nenatūraliai, lyg skaitytų iš lapo. Stovi bailiai susigūžusi, tartum nedrįsdama pakelti galvos ir pažvelgti į pasaulį, tarsi mieliau norėdama išnykti. Jos rankos nerimsta, susigniaužia, vėl atsigniaužia, tampo drabužius.“

(P.S.Spoileris. Jeigu nori pamatyti tekstą pelytę pažymėk foną)
Bet vaikinas, nors ir šiek tiek bijodamas Anos, bandė su ja susidraugauti. Iš pradžių sekėsi sunkiai; mergina nenoriai bendravo, atsakydavo trumpai ir šaltai. Tačiau knygos eigoje įvyko lūžis ir Timas su Ana artimai susibičiuliavo, leisdavo kartu laiką, kol galiausiai pradėjo jausti trauką vienas kitam.

Man nepatikusi veikėja buvo Lila. Ji nemaloni, priekabi, kandi ir visada turi pareikšti savo nuomonę, nori kas ją išgirsti ar nenori, siekia būti dėmesio centre. Lila visur kaišioja nosį, visus mokina, nesusilaiko nesupeikusi, nepašiepusi, nepokštavusi. Mergina dažnai net nekviesta užeidavo į naujus Timo namus, nors ir turėjo vaikiną, flirtuodavo su juo. Dažnai stengdavosi pašiepti, sugėdinti Aną, stengėsi sužinoti jos visas paslaptis, nebūtinai norėdama padėti, o tik todėl, kad negali pakęsti, jei ko nežino.

O paslapčių Ana turėjo labai daug. Jos praeitis tikrai ne džiaugsminga, teko patirti ir šilto, ir šalto. Išgyveno tėvų mirtį, vėliau sukrėtė ir Bendžamino netektis.   Kūrinyje dažnai buvo minimas asmuo Bendžaminas, bet visi patikslinimai ir kas jis toks, atsiskleidė tik knygos pabaigos link. Galiu pasakyti, jog vertėjo laukti, paslaptis pribloškė.

Tačiau ne vien Ana turėjo paslapčių, bet ir namas. Timui apsigyvenus prabangiame  name, pradėjo vykti keisti dalykai. Vieną naktį rado aprašinėtas raudonais dažais sienas, savo kambaryje daugybė šlykščių vorų. Bet tai dar ne visi atsitikimai, jų buvo žymiai daugiau.

Knyga parašyta pirmu asmeniu ir pasakotojas vaikinas. Labai patiko, kad pasakotojas vaikinas, nes dažniausiai įvairiose knygose viskas pasakojama iš merginos perspektyvos. Patiko skaityti jo mintis, su juo susipažinti, pažiūrėti į pasaulį bei aplinkinius iš jo pusės ir panašiai. Tačiau knygoje buvo keli trumpi skyreliai pasakojami iš merginos pusės, ir galiu pasakyti, kad jie intriguojantys.

“Saldi kančia“ skaitėsi greitai – užtrukau tik 2 dienas (o tai man – labai greitai). Net nežinau kuo mane ši knyga taip traukė, nes nuo kūrinio pradžios negalėjau nei minutei atsitraukti, skaičiau su didžiausiu malonumu. Tačiau kartais reikėdavo padėti knygą į šalį, nes susikaupdavo labai daug informacijos, kurią reikėjo iš naujo apmąstyti, apgalvoti ir susidėti viską į vietas.

Knygos pabaiga. Galiu pasakyti, kad tikrai šokiravo. Įvyko daugybė svarbių įvykių, kurie atskleidė dar daugiau paslapčių. Buvo atverstos visos kortas.  Knygos anotacijoje yra sakinys: “Ir niekas nėra toks, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio“. Kūrinio atomazga nuplėšė nuo visų kaukes, parodė tikruosius veidus.

Apibendrindama galiu pasakyti, kad kūrinys patiko. Knyga kupina paslapčių, šiurpių vietų, netikėtų posūkių. Rašymo stilius lengvas, aiškus, greitai skaitosi, tolimesnė eiga ir finalas – sunkiai nuspėjami. Tad jeigu Jums patinka paslaptys, detektyvai, įtampa, būtinai griebkit knygą “Saldi kančia“ ir pasinerkit į knygos puslapiuose paslėptą pasaulį!



Raudona kaip kraujas – Salla Simukka (KNYGA)

knygos apžvalga
Kartą gyveno mergaitė, kuri pradėjo bijoti…
Tamperės miesto Suomijos šiaurėje jau seniai nebuvo sukausčiusi tokia šalta žiema.
Gatvės užšalusios ir baltos kaip sniegas.
Per tokį akinantį baltumą prasimušti įstengia tik viena spalva – kraujo spalvos raudonis…

Septyniolikmetei Snieguolei Anderson tai pirmoji žiema Tamperėje. Ji mokosi prestižinėje meno mokykloje ir viena gyvena nedideliame butuke – toli nuo savo šeimos ir nelabai malonios praeities. Snieguolė laikosi atokiai ir nuo savo naujųjų bendramokslių ir vadovaujasi principu niekada nesikišti į svetimus reikalus.
Tačiau vieną ankstyvą rytą užklydusi į mokyklos fotolaboratorijos tamsųjį kambarėlį ir ten aptikusi išdžiaustytus banknotus su kraujo dėmėmis, mergina supranta – šįkart svetimų problemų išvengti nepavyks.
Vis greičiau įsisukantis įvykių sūkurys Snieguolę nublokš į didelį pavojų, ir ją vėl sukaustys baimė – nors buvo sau pažadėjusi daugiau niekada nieko nebebijoti…


Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių
Išleidimo metai: 2014 (Lietuvoje)
Originalus pavadinimas: Punainen kuin veri (As Red as Blood)
Ankstesnės dalys:
Serijos pavadinimas: Lumikki Andersson
Žanras: jaunimo literatūra, detektyvinis trileris
Patartinas amžius: +14/15
Puslapių skaičius: 264
Pasakotojas: įvairūs asmenys
Autorės puslapis:-


Rašytoja Salla Simukka sužibėjo tada, kai buvo išleista pirmoji trilogijos knyga “Raudona kaip kraujas“. Šis kūrinys vos per dvi savaites nuo savo pasirodymo buvo pradėtas versti į 18 kalbų. Šiuo metu teises į šią knygą yra įsigijusios net 42 pasaulio šalys. „Parašiau tai, ko labiausiai pasigedau knygynuose prie jaunimui skirtų knygų – jiems pritaikyto trilerio“ – komentavo Salla Simukka.

Salla Simukka – Suomijos rašytoja, gimusi 1981 birželio 16 dieną, Tamperėjaus mieste. Ši moteris studijavo Šiaurės filologiją, suomių kalbą, bendrą literatūros, kūrybinio rašymo kursus ir moterų studijas Turku universitete. Be knygų, Simuka rašo knygų recenzijas keliems dienraščiams. Taip pat dirba jaunimo literatūros leidinio LUKUfiilis redaktorės pavaduotoja. 2013 metais ši jauna rašytoja buvo apdovanota prestižine Suomijoje Topelijaus vardo premija, kuri skiriama už nuopelnus vaikų ir jaunimo literatūrai.

Šios knygos idėja atėjo nelauktai – stovint knygyne ir vartant jaunimui skirtas knygas. Pastebėjau, kad jos paprastai skirtos arba suaugusiems, arba paaugliams, bet beveik nėra tokių, kurios parašytos būtent jaunimui, ypač trilerių. Taigi nusprendžiau tokią knygą parašyti pati. Iš karto žinojau, kad pagrindinės veikėjos vardas bus Snieguolė, nes visada maniau, jog pasakos labiausiai skirtos jaunimui – juk būtent jos dažniausiai parodo, kaip jauni žmonės staiga tampa suaugusiais“, – sako knygos autorė Salla Simukka.

Skandinaviški trileriai pasižymi stipriu, netikėtu turiniu, įtemptu siužetu, šiaurietiška mistika, šokiruojančiais siužeto vingiais. Tad jau galima nusiteikti, kad knygoje bus visko.

Vertėtų paminėti, kad dauguma skaitytojų perskaitę šios knygos pavadinimą prisimena kitą knygą. Taip, tai Alessandro D’Avenia romanas “Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas“. Bet galiu teigti, kad tik pavadinimas yra šiek tiek panašus, o siužetas – tikrai ne. Taip pat knyga „Raudona kaip kraujas“ visame pasaulyje savo siužetu bei pagrindine veikėja yra lyginama su Stieg Larsson bestseleriu „Mergina su drakono tatuiruote“.

Pirmosios trilogijos knygos “Raudona kaip kraujas“ pagrindinė veikėja yra Snieguolė Anderson. Vieną rytą ji užeina į foto laboratorijos tamsųjį kambarėlį ir pamato vaizdą, kuris ją šokiravo: kambarys buvo pilnas banknotų, kurie sutepti krauju. Ji jautė, kad viskas geruoju nesibaigs. Po kelių minučių pastebėjo, kad į tą patį kambarį užėjo kažkur matytas turtuolių tėvų vaikas. Merginą užvaldė smalsumas, noras viską išsiaiškinti, tad Snieguolė pradėjo jį sekti. Ir taip ji buvo įtraukta į pavojingą žaidimą.

Kartą gyveno mergaitė, kuri pradėjo bijoti…

Tačiau, kam priklausė tie pinigai, kaip jie išvis atsirado mokykloje, į kokį pavojų buvo įtraukta Snieguolė ir visas kitas detales bei aplinkybes, sužinosite perskaitę knygą.

Šitai aš vadinu tikru pinigų plovimu.

Snieguolė – neeilinė asmenybė, tvirto charakterio, įžvalgi. Mergina priklausė atsiskyrėlių sluoksniui, bet dėl to per daug nesijaudina; jai kaip tik tai patiko. Nors neturėjo draugų, tačiau niekada nesijautė vieniša. Ji manė, kad daugiausiai gyvenime pasiekia tie, kurie mažiausiai visur kišasi. Ji gali pasakyti daugybė dalykų  apie žmogų  vien tik iš jo laikysenos, ėjimo ar net kvepalų aromato. Ši mergina yra ypatingai drąsi: ji ne kartą pateks į pavojų, teks bėgti nuo banditų. Ši veikėja man tikrai labai patiko, nes yra kitokia. Dar neteko sutikti tokios savotiškos asmenybės kitose knygose. Manau, jog šiuo metu ji yra mano mėgstamiausia herojė. O ir tokią asmenybę, manau, jog prisiminsiu dar ilgai, net ir po metų.

Bet nereikėtų pamiršti ir kitų veikėjų. Kiekvienas yra kitoks, turi skirtingus charakterius, savybes, kiekvienas savaip svarbus, užima tam tikrą vietą istorijoje.

Knyga yra šiek tiek paini. Pirmiausia, joje yra daugybė veikėjų. Iš pradžių skaitant buvo sunku susigaudyti, koks veikėjas minimas, kokią vietą jis užima istorijoje, vardai keisti ir jų daug, tad maišėsi tarpusavyje. Bet vėliau įsiskaičiau ir buvo viskas puiku. Antra, knygoje yra daugybė skyrelių ir juos pasakoja skirtingi veikėjai (Snieguolė, Natalija, Elisos tėvas ir daugybė kitų). Taip pat nėra paminėta, koks veikėjas skyrelį pasakoja. Kartais atsirinkti buvo lengva, o kartais reikėdavo perskaityti puslapį, kad suprastum, koks veikėjas, su kuo kalbasi ir panašiai.

Ši neeilinė asmenybė knygoje virs detektyve. Bus atskleista daugybė paslapčių, pavyzdžiui, kad Elisos tėvas neištikimas savo žmonai, taip pat, kad ir jis susijęs su rastais pinigais.  Į visus klausimus bus pateikti atsakymai. Tačiau atsiras ir daugybė naujų, dar labiau intriguojančių klausimų, į kuriuos atsakytas bus tik tolimesnėse trilogijos dalyse.

Knyga yra įdomi, skaitosi lengvai, greitai. Ją perskaityti galima per vieną vakarą, nes siužetas įtraukia, intriguoja, nori viską kuo greičiau sužinoti, tai net nepajauti, kaip atsiverti paskutinį knygos puslapį. Be to, pats puslapių skaičius nėra didelis, tik 264. O kalbant apie knygos viršelį… Man jis patinka, tikrai gražus, intriguojantis (tas kraujas, raudona ir juoda spalva, kažkokia mergina). Ne ką prastesni ir kiti serijos knygų viršeliai. Bent man primena pasakas (tas obuolys ant trečiosios knygos viršelio ir pan.).

Apibendrinant galiu pasakyti, kad knyga tikrai įdomi, įdomiai skaitosi, kupina nuotykių, mįslių, netikėtų siužeto vingių. O dar žinant, kad tai skandinaviška knyga, kurių į lietuvių kalba išverstų reta, siūlau pasiimti ir pasinerti į pavojų ir paslapčių kupiną pasaulį.

 



Kaip išsaugoti gyvenimą – Sara Zarr (knyga)

knygos apžvalga

Mendei Kalinovski – septyniolika, ji puikiai žino, ką reiškia jaustis nereikalingai. Todėl netyčia pastojusi tiksliai žino, ko nori savo vaikui, – kad jo gyvenimas būtų geresnis.

Mendės bendraamžė Džilė Maksvini taip pat norėtų, kad gyvenime atsirastų daugiau šviesos, – ji negali atsigauti po tėvo mirties ir nuo visų užsisklendžia.

Abiejų merginų keliai susitinka, kai Džilės motina Robina nusprendžia įsivaikinti kūdikį ir susipažįsta su Mende, savo būsimam vaikui ieškančia geresnės, nei ji pati įstengtų būti, motinos…

Šis susitikimas pažers daug išbandymų ir iš pagrindų pakeis ne tik abiejų paauglių, bet ir Džilės motinos gyvenimą…

 


cdb_Kaip-issaugoti-gyvenima_z1Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba

Išleidimo metai: 2013

Originalus pavadinimas:  How to Save Life

Ankstesnės dalys: nėra

Serijos pavadinimas: nėra

Žanras: romantika, šiuolaikinė literatūra, jaunimo literatūra

Patartinas amžius: +14/15

Kai gavau knygą? pasiėmiau iš bibliotekos

Autorės puslapis http://www.sarazarr.com/


 

Galėčiau parašyti knygos apžvalgą tiesiog pasakydamas: “Žmonės, jūs turite ją perskaityti. Labai prašau, perskaitykite.“  – Swoontini blog

Tai vienas iš šios knygos atsiliepimų ir jis negalėjo būti taiklesnis, mielieji Kitty Writer puslapio lankytojai. Istorija, kurią rasite šioje knygoje, kurią slepia baltas viršelis, yra nepaprasta, sukrečianti, žavinti… tiesiog tokia, kuri netyčia gali pavirsti knyga, kuri plačiau atmerkia jūsų akis.

Kitaip tariant:

Atsitiktinai perskaityta gera knyga gali visam laikui pakeisti žmogaus likimą.  –E. M. Prevo

Man šita knyga buvo tikrai atsitiktinė. Net neskaičiusi jos anotacijos, aš ją pagriebiau  bibliotekoje. Prieš eidama link bibliotekininkės, kad užregistruotų knygą Libis sistemoje, kad pasiimu ją, vis svarsčiau, ar verta imti. Juk turiu ką skaityti, o laiko nėra jau tiek ir daug. Tačiau žingsnis po žingsnio ir knygą parsinešiau namo. Net būdama savo “tvirtovėje“ neskaičiau, apie ką bus toji istorija. Tiesiog ėmiau ir panirau į puslapius.

Tikrai nenusivyliau.

Bet prieš pradedant kalbėti apie knygos turinį, norėčiau daugiau pakalbėti apie pačia autorę, ir ką gi ji pati sako apie savo kūrybą.

Ameriškietiškas viršelis

Kaip išgelbėti gyvenimą istorija lietuvių skaitytojams nėra pirma pažintis su Saros Zarr kūryba. Lietuvoje galite rasti jos kitą knygą,  kuri vadinasi Mergaitės istorija. Jos nesu skaičiusi, todėl Kaip išgelbėti gyvenimą buvo mano pirmasis pasimatymas su šios autorės fantazija. Iš viso šiuo metu ji yra išleidusi šešias pripažintas knygas (bent jau jos oficialiame puslapyje yra tokia info).  Autorė yra National Book apdovanojimo finalistė ir du kartus buvo pripažinta kaip Utah Book apdovanojimo laimėtoja.  Su savo vyru autorė šiuo metu gyvena Salt Lake City, Utah.

Paprašyta apibūdinti savo įprastą dieną, autorė pasakoja, kad kelias valandas praleidžia rašydama, valandą mankštinasi, kažką pagamina valgyti, nueina pasiimti siuntinių ar tvarko namus, kelias valandas skaito knygą, elektroninius paštus, tweeter’į ir t.t. Dažnai pasižiūri filmą ar kažką panašaus, bendrauja su kitais žmonėmis.

Pirmą kartą apie save, kaip apie rašytoją, pagalvojo būdama 25 metų. Tada ji pasiryžo parašyti romaną nuo pradžios iki pabaigos. Labiausiai jai patinka pati pirma rašymo stadija, kai tik atsiranda nauja idėja ir prieš jai pavirstant kažkuo komplikuotu. Autorė prisipažįsta, kad dažnai rinkdama savo veikėjams vardus, ji naudojasi Baby names puslapiais. Neretai rašymo metu ji pakeičia juos, nes šie paprasčiausiai netinka veikėjams. Sara Zarr negali tiksliai pasakyti, kodėl knyga Kaip išsaugoti gyvenimą pagrindinėms veikėjoms parinko Džilės ir Mendės vardus, tačiau prisipažįsta, kad negali jų įsivaizduoti turint kitokius vardus. Paklausta, ar ji galvoja, kokią žinutę nori savo skaitytojams perduoti savo kūryba, ji atsako, kad ne.

O mes kartais taip ilgai galvojame, ką gi rašytojas norėjo mums pasakyti…

Knyga prasideda gan paslaptingai – laišku, kuriame įvardijamas kažkoks keistas, įdomus susitarimas tarp dviejų susirašinėjančių asmenų.  Nėra aišku, kas vyksta iš tikrųjų, kodėl kažkas važiuos pas kažką, tačiau tai, kad minimi teisininkai, tampa mūsų kompasu, kad knygoje vyks kažkas įdomaus.

Skyrius po skyriaus yra atskleidžiamos paslaptys ir galima suvokti, kas vyksta kiekviename puslapyje. Tik kai skaitytojas jau visiškai yra pasmerktas šios knygos malonei, prasideda veiksmas, kuris nutrūksta tik tada, kai atsiranda paskutinis puslapis.  Skaitydama šią knygą tikrai nenorėjau jo pasiekti, o kai pasiekiau, norėjau, kad būtų daugiau teksto. Autorė iš tikrųjų vėliau paliko daug ką nuspręsti pačiam skaitytojui, o aš norėjau, kad ji man tiesiai šviesiai pasakytų, kaip gi veikėjai toliau gyvens…

Istoriją mums pasakoja dvi jaunos merginos. Abi jos susiduria su problemomis. Džilė prieš metus prarado savo tėtį. Jis žuvo autoavarijoje. Ji sunkiai pajėgia tai išgyventi, o jos motinos amžinas iššūkių metimas likimui menkai padeda susidoroti su liūdesiu. Tarp dukters ir motinos žioji praraja. Tačiau ne tik santykiai tarp jos ir motinos yra pavojuje. Merginą šioji mirtis paveikė taip stipriai, kad ji aplink save statosi storiausias sienas.

Kartais atrodo, kad egzistuoju (lankau mokyklą, grįžtu namo, tiesiog esu šiame gyvenime) tik tam, kad įrodyčiau, jog jis neklydo pasitikėdamas manimi ir mylėdamas mane. Kad aš tokia, kokia buvau visada. Esu. Kad žinau, kaip elgtis, ir kad galiausiai visada taip elgsiuos, net jei bus nelengva.

Džilei tėvas buvo labai svarbus ir skaitant šią knygą autorė neleidžia šio  fakto pamiršti. Jo šmėkla vis išnyra, kai mergina susiduria su kokia nors problema ar mėgina ką nors paaiškinti. O ypatingai, kai motina staiga pareiškia norinti namuose apgyvendinti kitą asmenį, viskas pavirsta vienos krypties bilietu į visas neigiamas emocijas. Džilė mano, kad jos motina nori pakeisti jos tėvą kitu asmeniu.

-Noriu padovanoti namus kam nors, kas jų neturi. Kodėl tau tai nesuvokiama? Jei tokie dalykai atrodo nesuprantami, vadinasi, šiame pasaulyje kažkas negerai.

Antroji veikėja yra Mendė. Ji buvo pas sudėtingiausias dalykas Sarai Zarr, rašant šią knygą. Autorei buvo sunku perprasti, iššifruoti šią veikėją.  Pačioje rašymo pabaigoje autorė neslepia, kad šioji veikėja pasirodė visai kitokia, nei ji iš pradžių tikėjosi, kad ji bus.

Ir reikia pripažinti, kad šioji veikėja istorijoje yra tikrai nepaprasta. Su kiekvienu skyriumi man teko suprasti, kad šioji veikėja nėra paprasta mergina, kad tas jos naivumas, kuris gali pasirodyti knygos pradžioje, yra tik mėginimas save apsaugoti. Jos visas gyvenimas buvo tikras chaosas, namas pradėtas statyti ne nuo pamatų, bet nuo stogo tik tam, kad staiga po to sektų rūsys, antras aukštas, gal tada pirmas…  Dėl šios priežasties  ji knygoje yra tikrai savotiška persona, kurią iš pat pradžių norisi gerai pakratyti. Vėliau tas susierzinimas pavirto noru ją kuo stipriau apglėbti, padėti ir už ją išspręsti jai patikėti rubiko kubiką.

Vienas iš knygoje esančių veikėjų taikliai sugebėjo įvardinti tai, kas vyksta su veikėja- Mendei reikia motinos.  Tačiau Mendė turi motiną ir šioji ne kartą knygos pradžioje yra minima. Tada, kada yra įšokama į jos galvą, mes regime moterį, kuri bendravo su savo dukra, kuri žarstė jai patarimus apie vyrus ir gyvenimą vieną po kito, kad vėliau šis įvaizdis būtų sudrebintas.

Knygoje iš tikrųjų slypi daugybė paslapčių ir ne viskas yra taip, kaip yra.

Įdomiausia skaitant istoriją yra tai, kaip abi šios merginos būdamos kartu netrukus pradeda vieną kitą gydyti. Todėl tai, kaip pasibaigia knyga, yra visai logiška ir miela. Nors reikėtų nenuvertinti ir vieno iš knygoje esančio vaikino dėtų pastangų ištraukti Džilę iš jos pačios sau sukurto kalėjimo. Kuris būtent veikėjas turėtų nešioti laurus, teks jums patiems nuspręsti, kai skaitysite knygą, kadangi jų yra netgi du.

Džilė dirba knygyne.

Ir taip prieiname prie romantikos. Abi merginos šioje istorijoje turi meilės objektus, tačiau tik vienai yra paskirtas kelias susigaudyti savo tikrosiose jausmuose. Antrajai to praktiškai nereikia. Dėl to galima manyti, kad viena iš jų yra tikrai kvaila ir naivi kaimo mergaitė.

Man patiko toji sudėtingesnė meilės istorija. Man buvo smalsu sužinoti, kaip viskas išsispręs. Skaitydama skyrius vis leisdavau akimirkai įsivaizduoti galimą pabaigą. Ir tiesą pasakius, man patiko daugiau skaityti viską iš Džilės perspektyvos. Nors Mendė ir yra sudėtinga veikėja, ji buvo rami, naivi, svajoklė ir jos užduotis tiesiog buvo surasti pakankamai drąsos siekti to, ko ji nori, turėti geresnį gyvenimą, kol tuo tarpu Mendė kovojo su sielvartu, mėgino pasprukti iš jo pančių, kuriais jis taip stipriai sugebėjo ją įkalinti. Prie viso to dar prisidėjo pavydas, augantys jausmai…

 Keisčiausia, kad, kai jis šalia, mane užplūsta nepaaiškinami jausmai.  Galvoju apie skanėstus, prisimenu vaikystę.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kas yra pavaizduota tiek lietuviškame, tiek amerikietiškame viršeliuose – sniegas. Istorijos veiksmas vyksta būtent žiemą. Dėl to skaitydama knygą iš pradžių jaučiau iš puslapių sklindantį šaltį. Prie to prisidėjo ir pagrindinių veikėjų emocijos, kurios irgi nebuvo šiltos ir pozityvios. Bet neleiskite pirmiems skyriams jūsų sustingdyti. Pasidarykite šiltos arbatos, kai skaitysite istoriją 😉

Nors, kaip ir minėjau, autorė neturėjo jokios išankstinės žinutės rašydama knygą, tačiau ją aš tikrai sugebėjau sau sukurti. Knyga braunasi į rimtus dalykus. Pavadinime užrašyti žodžiai yra visos istorijos atspindys. Joje vis pabrėžiama gyvybė, naujos galimybės… antras šansas.

Gyvenimas – tai ne vien rūpinimasis, kas blogai ar bus blogai, ir ne skundimasis aplinka. Tau patinkantis žmogus pats nežinodamas tau primena, kad be tepalų keitimo ir namų darbų ruošimo, yra kitų užsiėmimų. Svarbesnių. Laukiamų.

Tikrai siūlyčiau pagriebti šią knygą ir ją paskaityti.  Nemanau, kad nusivilsite tai padarę, nes aš nenusivyliau, kad ją pasiėmiau iš bibliotekos, kad ją skaičiau. Ji tikrai buvo verta mano laiko 🙂

 

penki

kitty

Popieriniai miestai – John Green (anonsas)

 

logo
Išleidus Aliaskos beieškant (kuri šiemet švenčia dešimties metų jubiliejų), bet dar nepasirodžius Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos, John Green parašė dar vieną didelio pasisekimo sulaukusią knygą – Popieriniai miestai, kuri netrukus bus prieinama ir lietuvių kalba!

Originalo kalba Paper Towns buvo išleista prieš 2008-taisiais ir iškart  pateko į 5-ktą New York Times bestselerių sąrašą bei laimėjo Edgar Award apdovanojimą už geriausią jaunų suaugusiųjų mistinę knygą (kaip ir daugybę kitų). Ji yra įtraukta į daugelio vidurinių mokyklų ir koledžų mokymo programas (taip taip, ji yra privalomų per vasarą perskaityti knygų sąraše), kartu su Witman’o eilėraščių rinkiniu Žolės lapai, kurie yra cituojami šioje knygoje. Tiesa, šiais metai tėvai reikalavo, kad ši knyga būtų pašalinta iš vidurinės mokyklos mokymo programos dėl “seksualinio turinio“, tačiau pakomentavus, kad nėra racionalių priežasčių tai padaryti, ji buvo palikta. Kitais metais pasirodys filmas, pastatytas pagal šią istoriją, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks Nat Wolff, jau pažįstamas iš The Fault in Our Stars (prisimenate aklą vaikiną?).

Autorius parašė šią knygą įkvėptas 4 priežasčių:
1. jis labai mėgsta mistinius detektyvus, todėl ir pats norėjo tokį parašyti,
2. jis labai bodėjosi žmonėmis, kurie idealizuoja savo mylimuosius, tad norėjo parašyti istoriją apie tai, kaip veikėjas nuosekliai klaidingai įsivaizduoja kitą veikėją, kurio negali rasti, nes pasirodo, kad tai visiškai kitas žmogus,
3. jis norėjo parašyti apie Orlandą, kadangi pats ten užaugo,
4. jis norėjo parašyti apie keistą kartografinį popierinių miestų fenomeną, nes jis domina autorių dar nuo koledžo laikų. Popieriniai miestai yra miestai, pažymėti žemėlapyje, bet jie egzistuoja tik popieriuje, realiai šie miestai neegzistuoja. Manau autorius labai mėgsta simbolizmą.


viršelisPopuliarus ir įvairiomis premijomis apdovanotas amerikiečių rašytojas ir tinklaraštininkas Johnas Greenas (Džonas Grinas) lietuvių skaitytojams jau puikiai žinomas kaip bestselerių „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ ir „Aliaskos beieškant“ autorius. Romane „Popieriniai miestai“, kaip ir kitose savo knygose paaugliams, jis kalba apie meilę, draugystę, mirtį. Žodžiu, apie gyvenimą. Ir daro tai taip, kaip retai kas moka.

Kventinas visada slapta mylėjo Margo Rot Špygelman. Margo, kuri nepaprastai mėgo nuotykius. Tad kai vieną dieną ji įlipa per jo langą apsirengusi kaip ninzė ir pasiūlo naktinę kelionę, jis nepajėgia atsisakyti.
Bet jų naktis baigiasi ir išaušta diena, bet kitą dieną Margo nepasirodo mokykloje. Kaip ir visą kitą savaitę. Kventinas greit atranda jos dingimo užuominas… kurios paliktos jam. Bet jam vis giliau pasineriant į paslaptį, jis nebėra įsitikinęs ko jis ieško.
Kventinas manė gerai pažįstantis savo vaikystės draugę. Bet ar iš tikrųjų?

Intriguojanti, detektyvą primenanti istorija, kurios veikėjams reikės surasti ne tik vieniems kitus, bet ir save.


Skirtingos leidyklos išleido šią knygą skirtingais viršeliais (vidurinysis pačio pirmo leidimo). Autoriaus mėgstamiausias – trečiasis, jis nemėgsta žmonių veidų ant viršelių. Galbūt  kažkurį atpažįstate? 

123

logo

Radliai – Matt Haig (knyga)

knygos apžvalga

Kartais šeima – tikras košmaras

Romane „Radliai“ vienas populiariausių šiuolaikinių Didžiosios Britanijos rašytojų Mattas Haigas rado ypatingą būdą iš naujo pažvelgti į šeimos santykius

„Radliai“ yra antrasis M. Haigo romanas lietuvių kalba. Pernai išleistas šio autoriaus kūrinys „Mirusių tėvų klubas“, kuriame pateikta moderni Hamleto versija vienuolikmečio lūpomis. M.Haigas yra populiarus šiuolaikinis rašytojas, kuriantis vaikams ir suagusiesiems. Jis meistriškai įsijaučia į veikėjų charakterius, sugeba atskleisti pasaulio matymą veikėjo akimis, nesvarbu, tai būtų septyniolikmetė paauglė ar pusamžis dėdulė. M. Haigas išeina iš tradicinio romano rėmų ir ieško naujų, moderniai visuomenei priimtinų ir suvokiamų išraiškos formų.

Romane „Radliai“ pasakojama apie mažame miestelyje įsikūrusius Radlius, kurie atrodo kaip bet kuri kita kaimynystėje gyvenanti šeima. Tėvas gydytojas nuolat dirba viršvalandžius, motina – mažakalbė namų šeimininkė. Iš išblyškusio alergiško sūnaus Rovano tyčiojasi mokykloje, o anemija serganti dukra Klara ryžtasi tapti vegane. Tačiau netyčia paaiškėja, kokią paslaptį tėvai slepia, ir šeimos gyvenimas pasikeičia neatpažįstamai.

Ši knyga pasakoja apie tai, ką tėvai gali padaryti dėl vaikų, net jei reikia paaukoti savo asmenybę ir polinkius. Ji kelia klausimus, kaip mes augame ir kas mus augina, ką mes gauname ir ką prarandame.

 


radliai_z1Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba

Išleidimo data: 2013

Originalus pavadinimas: The Radleys

Ankstesnės dalys: nėra

Serijos pavadinimas: nėra

Žanras: paranormalus,suaugusiųjų literatūra, jaunimo literatūra, siaubas,  šiuolaikinė literatūra

Patartinas amžius: +14/15

Kaip gavau knygą? Pasiėmiau iš bibliotekos

Autoriaus puslapis: http://www.matthaig.com


Savo puslapyje autorius save pristato ganėtinai paprastai. Jis sako, kad yra rašytojas, kuris yra parašęs įvairias istorijas vaikams, scenarijus ir žurnalistikos straipsnius.  Šio autoriaus pirmoji knyga buvo išleista 2004 metais ir vadinosi The Last Family in England. Nuo to laiko jis, žinoma, parašė ir daugiau knygų. Viena iš jų yra Radliai, kurią galima rasti ir Lietuvoje. Ši istorija Amerikoje laimėjo ALA Alex apdovanojimą, buvo įtraukta į Portico prizų sąrašą. Taip pat šioji knyga buvo nominuota Carnegie Medal.  Knyga taip pat laimėjo TV Book Club Summer Read (televizijos vasaros knygų skaitymo klubą). UK Film Council (Jungtinės karalystės filmų taryba)  parašė šiai knygai scenarijų. Ji yra išversta į 29 kalbas. Kaip parašyta puslapyje, naujausias leidimas buvo būtent Lietuvoje. Knyga buvo parašyta suaugusiųjų auditorijai, tačiau ją galima įsigyti ir kaip jaunimui skirtą kūrinį.

Autorius gimė 1975 metais Sheffield’e, Yorkshir’e. Nuo to laiko jam teko pagyventi Nottinghamshir’e, Ibiza’oje irLondon’e. Autorius mokėsi anglų kalbą ir istoriją Hull University’ete, o magistrą įgavo  Leeds’e. Jis gyvena York’e su rašytoja Andrea Semple ir savo vaikais Luku bei Pearl.

Autoriaus puslapyje taip pat galima rasti pačių įvairiausių sąrašų, kuriuose vyras išvardija, kokius autorius mėgsta, kokius apdovanojimus laimėjęs ir t.t. Kam įdomu, galite apsilankyti jo puslapyje ir sužinoti daugiau apie šį autorių.

Jūsų instinktai yra klaidingi. Gyvūnai pasikliauja instinktais, kad galėtų išgyventi, bet mes nesame žvėrys. Mes ne liūtai, ne rykliai ir ne maitvanagiai. Mes esame civilizacija įmanoma tik užgniaužus instinktus. Taigi pasitarnaukite visuomenei nepaisydami savo tamsių vidinių geismų.

“Abstinento vadovas“ (antrasis leidimas), p. 54

Knyga interneto platybėse tikrai nebuvo plačiai reklamuojama ar bent jau nesivaideno ten, kur lankausi. Apie ją sužinojau tik knygyne žiūrinėdama lentynas. Mane patraukė šis viršelis ir istorijos pavadinimas, o vėliau ir tas sakinys apie kraujo skonį. Iš pradžių labai abejojau, ar verta domėtis šia knyga, o vėliau ar ją skaityti. Visos istorijos apie vampyrus jau seniai įgavo kartų skonį. Atrodo, kad jau esi viską perskaitęs ir niekas negali tavęs nustebinti.

Tačiau Radliai nėra saldi romantinė knyga, kaip galėtų pasirodyti. Tai ne Saulėlydis ir ne Vampyrų dienoraščiai (nors broliai kovoja dėl vienos moters 😀 ). Ši knyga buvo kai kas kito. Net perskaičiusi knygą ilgai negalėjau patikėti, kad tik dabar ją pasiėmiau, ir kad autorius drįsto būtent taip pabaigti šią istoriją. O kaip ją pabaigė? Na, teks patiems sužinoti. Ko jau ko, tačiau nesigailiu perskaičiusi šią knygą.

Taigi, kaip minėjau, knygoje yra vampyrai. Tačiau šie vampyrai nėra tokie, kokius mes dažnai randama romantinėse knygose paaugliams. Šita knyga daugiau pritraukta prie realybės. Ką turiu omenyje? Tai, kad čia nėra meilių iš pirmo žvilgsnių, kad vaikinui nereikia merginos gelbėti ir t.t.  Ši knyga nėra iš tos parapijos. Ji rimtesnė, tamsesnė… ir pavojingesnė? Čia daugiau pamišimo?

Visas dėmesys yra sutelktas į šeimą. Viena šeima, kuri gyvena tarp žmonių ir mėgina apsimesti, kad yra… žmonės. Tačiau visas tas apsimetinėjimas ir išsižadėjimas to, kas esi, sukelia problemų, kurios priveda prie to, kad mes knygoje turime konfliktą ir veiksmą: vaikai nežinodami kas tokie yra, padaro kai ką, kas sukelia problemą. Toji problema iššaukia tai, kad vyro brolis atvyksta padėti šeimai susitvarkyti su nemalonumais. Deja, tas brolis pats tampa didžiule problema.

– Mes – pabaisos, – išgirsta ji sūnaus žodžius. – Taip negalima.
Vilas šypteli, tarsi šių žodžių jis būtų laukęs. Proga dar kartą įkąsti Helenai.
-Geriau būti, kas esi, negu nebūti niekuo. Negu gyventi pasikasus taip giliai po melais, lyg būtum miręs.

Knygoje taip, yra romantinė linija. Tiksliau jos dvi: vaikų ir suaugusiųjų. Nors istorijoje yra kaip ir dvi linijos: vaikų gyvenimas ir suaugusiųjų, visas skaitytojo dėmesys daugiau traukiamas prie suaugusiųjų gyvenimo, kadangi nuo pat pirmų puslapių autorius mėto kabliukus, kad tėvų gyvenime yra daugybė paslapčių.

Mane labai domino, kodėl gi motina, Helena, nemėgsta savo vyro Piterio brolio Vilo. Kas gi tarp jos ir jo nutiko, kad netgi tas vardas jai yra kone keiksmažodis. Būtent tai man buvo pats įdomiausias dalykas. Norėjau sužinoti tą paslaptį, o kai ją sužinojau, norėjau, kad istorija baigtųsi gerai. Man patiko Vilas ir tai, kas dėjosi jo sieloje/širdyje.  Su didžiule viltimi tikėjausi, kad mano svajos išsipildys, tačiau autorius padarė taip, kad net sunku patikėti. Bet, kas keisčiausia, aš suprantu, kad tai buvo pats teisingiausias ir logiškiausias sprendimas pabaigti knygą, tačiau negaliu sakyti, kad tai buvo mano trokštamiausia pabaiga.

Kodėl?

Todėl, kad blogiukai visados įdomiausi ir jis mylėjo Heleną nuoširdžiai. Man tiesiog buvo gražu skaityti tas vietas apie jo pavydą, meilę ir galiausiai norą pasiimti tai, ko ji nori.

“Ne.“
“Man nepatinka šitas skonis.“
“Man nepatinka niekas, išskyrus Heleną.“

Kita meilės istorija yra susijusi su Rovanu ir Eva, kuri gražia nata užbaigia kūrinį. Tačiau šioji romantika nėra tokia aktuali kaip pačios Evos šeimos istorija, kuri persipina su Radlių šeimos nariu, Vilu. Pasirodo, kad Vilas truputį persistengia su savo kraujo troškimu.

Knygoje buvo ir kiti veikėjai, apie kuriuos ne tik buvo pasakojama, tačiau būdavo ir iš jų pozicijos pasakojamas kūrinys.  Autorius savęs nevaržė ir leido skaitytojams viską regėti iš skirtingų veikėjų pozicijų, nors verta pabrėžti, kad vis dėlto daugiausiai buvo naudojamasi Radlių šeimos nariais. Juk visa knyga yra būtent apie juos.

Vertėtų paminėti ir tai, kad knygoje vis dėlto yra sukurta tam tikra vampyrų visuomenė, taisyklės.  Vampyru ne tik gimstama, tačiau galima ir tapti. Tačiau šioje knygoje vampyrai nėra tokie jautrūs saulei 🙂 Verta pripažinti, kad toji visuomenė ir taisyklės kartu yra ir žavios, ir keistos. Būtent jos tampa priežastimi to, kas padeda knygoje tašką.

Praeina nemažai laiko, kol pasigirsta Klaros balsas. Iš pradžių atrodo, kad ji nesugeba ištarti suprantamų žodžių, lyg iš naujo mokytųsi kalbėti.

-Klara? Kas yra?
Kai pasigirsta žodžiai, Helena supranta, kad atėjo pasaulio pabaiga.
-Buvo tiek kraujo. Negalėjau sustot. Buvo tiek kraujo, kraujo…

Taip pat knygoje veiksmas vyksta ganėtinai greitai. Knyga turi atskirus puslapius, ant kurių rasite parašytą dieną.  Tada seka kokia nors svarbi ištrauka iš Abstinento vadovo (tai knyga vampyrams apie tai, kaip negerti žmogaus kraujo). Verta paminėti, kad visos knygos turinio mes, skaitytojai nesužinome, tačiau galime perskaityti porą ištraukų. Pats veikėjas Rovanas mėgina iš jos sužinoti, ką reiškia būti vampyru. Po Abstinento vadovo ištraukų seka  skyriai, kurių ilgumas yra pats įvairiausias. Jų pavadinimai ganėtinai iškalbingi; pasako, ko galima tikėtis iš jo skyriaus.

lustration by Holly Wales

Kaip jau minėjau, istorija pritraukta prie realybės.  Tai, kad kai kurie veikėjai yra vampyrai, yra tik pagražinimas. Knygoje patys veikėjai paprasti ir savo charakteriais. Rovanas nedrąsus berniukas, kurį užgaulioja kiti, Piteris ir Helena tolsta vienas nuo kito, jaučiasi svetimi ir t.t.  Autorius nesistengia veikėjų paversti nepaprastais, nuostabiais ir susižavėjimo vertais padarais, kurie yra laimingi. Šios knygos veikėjai nėra laimingi ir kovoja su žmonių kasdienybėje atsirandančiomis problemomis. Taip tarsi yra pabrėžiama, kad nesvarbu, ar tu esi magiškas sutvėrimas, ar paprastas žmogus – gyvenimas ir problemos menkai kuo skiriasi.

Bendrai viską apėmus, knyga tikrai paliko man įspūdį ir buvo malonu ją skaityti. Mane tikrai pakerėjo paslaptys, tos realios problemos. Tiems, kuriems patinka vampyrai, bet neieško labai pasaldintos istorijos apie juos, turėtų mėginti pasiimti šią knygą į rankas. Taip pat tiems, kuriems patinka pats faktas, kad istorijose yra vampyras, turėtų nepraleisti galimybės ją įsigyti ar pasiimti iš bibliotekos.

kittyketuri