Knyga: Aš ir nevykėliai. Gyvenimas – skaičiavimo klaida – Vanessa Walder

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: vokiečių kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2019  Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica Originalus pavadinimas: Die Unausstehlichen & ich – Das Leben ist ein Rechenfehler  Serijos pavadinimas:  Die Unausstehlichen & ich (Aš ir nevykėliai) Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius:  10+ Vertė: Indrė Dalia Klimkaitė Žanras / amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, realistinė literatūra, nuotykiai Galimi siužeto raktažodžiai: našlaitis, internatas, draugystė, veikėjai su negaliomis Puslapių skaičius: 272 Pasakotojas:   pirmas asmuo, mergina Apdovanojimai:  nėra  Iliustracijos/žemėlapiai:  daug įvairių iliustracijų Iliustravo: Barbara Korthues Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis:  čia Įvertinimas:  4  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Aš ir nevykėliai. Gyvenimas – skaičiavimo klaida – Vanessa Walder“

Tobula klasta – Rebecca James (knyga)

virsus tobula klasta

„Tobula klasta“ – australų autorės R. James debiutinis romanas, jau verčiamas į 30 kalbų. Tai psichologinis trileris, skirtas jaunimui, – tikra keršto anatomija.

Rebecca James – laikoma “jaunimo Picoult“, “Stephenie Meyer, tik be vampyrų“, o jos stulbinanti sėkmė gretinama su J. K. Rowling. Parašiusi romaną „Tobula klasta“, per vieną dieną autorė tapo milijoniere.

Paslaptingai, praeities prisiminimų kankinamai naujokei Katrinai savo draugystę pasiūlo žavi ir charizmatiška mokyklos numylėtinė Alisa.

Nerūpestingas ir linksmas gyvenimas gramzdina Katriną užmarštin, tačiau po dailia Alisos išore slepiasi žiauri ir sužalotos sielos jauna mergina, kuri kėsinasi sugriauti ją supančių žmonių gyvenimus. Neilgai trukus prasideda apsėsti ir pavojingi dviejų merginų žaidimai.

Kas iš tiesų įvyko tą naktį, kai buvo nužudyta Katrinos sesuo?

Atlaikyti įtampą iki paskutinio puslapio – beveik neįmanoma.

„Tobula klasta“ –  tai keršto anatomija


 Pagrindinė informacija:cdb_Tobula-klasta_z1

Kalba: Lietuvių kalba

Išleidimo metai: 2010

Ankstesnės dalys: nėra

Serijos pavadinimas: nėra

Originalus pavadinimas: Beautiful Malice

Patartinas amžius: +14/15

Žanras: šiuolaikinė literatūra, jaunimo literatūra, realistinė literatūra, psichologinis trileris

Kaip gavau knygą? Draugė davė kopiją

Autorės puslapis: http://rebeccajameslollygag.blogspot.com/

 


“Tobula klasta“ –  kaip jau paminėta aukščiau, tai yra pirmoji autorės knyga. Autorė gimė 1970 metais. Ši moteris  dirbo padavėja (būdama kažkur tarp 20-25), o sekančius metus ( kažkur nuo 25- 30) dirbo kaip anglų kalbos mokytoja Indonezijoje ir Japonijoje. Kitus likusius savo gyvenimo metus (ketvirtąjį dešimtmetį) ji praleido gimdydama vaikus ir dirbdama kaip virtuvių dizainerė. Autorė gyvena Australijoje su savo vyru ir keturiais savo sūnumis.

Paklausta, ar autorė turėjo numačiusi auditoriją, kai rašė knygą, ji atsako, kad visai apie ją negalvojo. Pati knyga Australijoje yra išleista paaugliams, Amerikoje – suaugusiems, o Anglijoje ji siūloma nuo 15  iki 30 metų amžiaus skaitytojams. Pati autorė prisipažįsta, kad pradėjo galvoti apie skaitytoją tik tada, kai jau ketino mėginti išleisti knygą. Jos agentas Jo Unwin pasiūlė šią knygą skirti tiek suaugusiųjų, tiek paauglių auditorijoms.

O kaip gi kilo idėja parašyti tokį kūrinį? Rebecca James atsako, kad ją domina asocialūs santykiai ir daugybė būdų, kaip šie veikia. Ją žavi faktas, kad daugybė žmonių toleruoja toxic draugystes (toxic friendship – tokie santykiai, kai vienas iš draugų visados tyčiojasi iš kito) ir jai patiko tiesiog kelti sau klausimą, kodėl taip yra, kas paverčia žmogų pažeidžiamą. Taip pat ją domino tai, kas verčia žmogų užgaulioti kitą, su kokiais demonais tokie žmonės turi kovoti.

Taip ir gimė šioji knyga, kuri mane kelioms dienoms vertė jaustis tikrai… keistai. Kai pagaliau priėjau paskutinį puslapį, aš jaučiausi… šokiruota, pritrenkta, nustebinta ir… norinti daugiau. Tikrai nesitikėjau, kad ši knyga bus tarsi sprogimas, kurį norėsiu vėl ir vėl pakartoti.

Prisimenu, kaip pirmą kartą pamačiau šią knygą internete. Kažkodėl ji neatrodė man kuo nors patraukli ir įdomi. Tada ši knyga vėliau pasivaideno pas pusseserę. Ji skaitė šią istoriją. Tada pradėjau ja detaliau domėtis, ir kai iššoko žodis kerštas, pati susigundžiau pasiimti šią istoriją į rankas. Tačiau dėl kažkokios mistinės priežasties šios knygos bibliotekoje nėra. Jau galvojau, kad gal tiesiog nelemta man perskaityti šią knygą ne tik lietuviškai, tačiau ir angliškai, nes nepavyko ir angliškos versijos gauti, tačiau mane išgelbėjo draugė, kuri paskolino šią knygą.

Ilgai ją turėjau. Kelis mėnesius, jeigu tiksliai įvardinti tą laiką.  Kiekvieną kartą, kai  pradėdavau ją skaityti, mane kas nors išblaškydavo ar istorija manęs niekaip neįtraukdavo į savo gelmes. Kodėl? Pačioje pradžioje ji greičiau  mane blaškė, trikdė, kadangi istorijoje pateikiami trys laikai.

Kaip tai suprasti?

Na, autorė pasakojo apie tris pagrindinės veikėjos gyvenimo etapus:

linijos tobula klasta

Dabartyje veikėjai suaugę, turi vaikų. Praeityje yra pasakojama apie veikėjų draugystę, gimstančios meilės ir problemų sprendimas, kuris kyla iš tolimos praeities. Tai, kad istorijoje yra kaip ir trys siužetai, trys pasakojimai, kurie yra išmėtyti per visą istoriją, paverčia patį skaitymą šiek tiek komplikuotu, kadangi štai, jau patogiai įsitaisiau praeityje ir esu staiga priversta grįžti į tolimą praeitį, kur jau žinau, kas ten įvyko ir, kaip tie įvykiai paveikė praeitį.  Man žymiai smagiau ir labiau yra įdomu sužinoti, kas nutiko praeityje, kadangi niekaip nesuprantu, kodėl tam tikras dalykas vyksta dabartyje.

Net pati susipainiojau tai rašydama 😀 Dėl šios priežasties istoriją reikia skaityti labai atidžiai, kad būtų galima viską suprasti. Nors pateikimo būdas ir buvo tikrai įdomus, paliekantis daug klausimų, į kuriuos norisi atsakyti ir dėl to skaitai knygą, esi pagautas joje vykstančių dalykų, tai kartu tapo ir vienu dalyku, kuris mane erzino ir ne kartą gundė tiesiog praleisti tam tikrus skyrius, kaip pavyzdžiui tolimos praeities. Aš žinau, kas joje įvyko: pagrindinės veikėjos sesuo buvo nužudyta ir labai stipriai tai paveikė jos šeimos gyvenimą. Tačiau autorė neatsiriboja vien šituo faktu. Ji stengiasi detaliai pateikti tą momentą, kaip tai atsitiko. Tam ji pasinaudoja sapnu; Reičelė sapnuoja sapną ir kone šventai tiki, kad ji mirs. Vėliau pasakojama apie vakarėlį, kas ten vyksta ir… kaip Reičelė… buvo… paliksiu jums patiems pabaigti šį sakinį, kai perskaitysite knygą.

Pabaigusi šią knygą aš ilgai galvojau, ar būtent šitie skyriai  būtų pakeitę visas mano emocijas skaitant šią knygą, ar nebūtų, jeigu juos staiga kas nors išmestų iš istorijos. Ir žinote ką? Priėjau prie išvados, kad ne pati Reičelės mirtis buvo pats svarbiausias dalykas, kurį autorė norėjo atskleisti, kadangi iš tikrųjų šioji veikėja daugiau buvo kaip judinama šachmatų figurėlė, pėstininkė, kurią be jokios graužaties galima pašalinti nuo lentos, tačiau tai, ką jos netektis suteiks. Ir buvo svarbiausias dalykas: pagrindinė veikėja save kaltina dėl sesers mirties, ji laiko save baile, nelaiminga ir nuo visko kaip ir nori pabėgti, pasislėpti.

Pačioje knygos pabaigoje tai ir buvo pabrėžta.

– Turbūt bijau.

– Ko? – Filipa kilsteli antakius.

– Kad ir jis gali mirti?

– Ne, tikrai ne. Ne. – Papurtau galvą trindamasi akis. Galėtų jau važiuoti. Duoti man ramybę.

– Galbūt. Na, gerai – taip. Nežinau.

Tada ji žengia artyn, suima mano rankas ir tyliai, švelniai klausia:

– Ar kada pagalvoji, kokį rodai pavyzdį Sarai?

– Ką tai reiškia?

– Niekad nerizikuoji. Visą laiką esi atsargi ir bijai.

– Bijau? Tikrai?– Atsisuku į Sarą, sėdinčią automobilyje. Ji šnekina savo lėlę, taiso jai plaukus. – Jai atrodo, kad aš bijau?

– Dar ne, bet paaugusiai atrodys. – Filipa spusteli man ranką, nusišypso. – Jeigu nesistengsi būti laiminga. Jeigu gyvensi nerodydama nors lašelio drąsos

Taip pat pačioje knygos pradžioje esantis prologas bei pirmasis skyrius mane tiek pat suintrigavo, kiek iškart ir nužudė mano susidomėjimą tolimesniu šioje knygoje esančiu veiksmu. Šios istorijos prologe iškart kalbama apie kažkokios Alisos mirtį, apie jos laidotuves ir apie kažkokią Sarą, kuri tikriausiai yra pagrindinės merginos dukra. Taigi, natūraliai mano mintyse atsirado suaugusios moters paveikslas.

Aš nėjau į Alisos laidotuves.

Tuo laiku buvau nėščia. Paklaikusi iš sielvarto. Bet sielvartavau ne dėl Alisos. Ne. Tada Alisos jau nekenčiau ir džiaugiausi, kad ji negyva. Alisa man šitaip padarė, Alisa sugriovė gyvenimą: atėmė geriausia, ką turėjau, ir sudaužė, nei surinksi, nei suklijuosi. Verkiau ne Alisos, o dėl to, kad per ją turėjau taip kentėti.

O pirmajame skyriuje toji Alisa gyva ir kviečia pasiausti, o pagrindinė veikėja buvo… mokinė?

Tai, kad jau yra atskleistas vienas faktas, kad kažkokia svarbi veikėja mirs, kažkaip nusinešė su savimi ir visą intrigą ir jau suteikė man, skaitytojai, faktą, kuo gi gali pasibaigti istorija. Netgi  ilgai keikiausi dėl šio gražaus burbulo susprogdinimo. Autorė galėjo parašyti kokį įspėjimą susijusiu su prologu ar bent jau jį galėjo tada užkasti pačioje knygoje, t.y. paversti kokiu ketvirtu skyriumi. Vienu žodžiu, kad  neatskleistų  apie veikėjų likimus pakankamai ilgai, kad galėčiau įsijausti į knygą ir žinojimas, kad veikėjas mirs, nenubaidytų nuo šios istorijos skaitymo.

Kadangi dabar išėjo toks variantas:

tobula klasta rėmai

Netolima pabaiga atkelta į pradžią. Toks variantas yra įdomus kabliukas: mes norime sužinoti, kokie įvykiai lėmė, kad atsitiktų būtent tokia baigtis. Šioji technika pavartota knygoje Agnesė, kurią parašė Peter Stamm. Nestora knygutė. Galite perskaityti.

Mano atveju tokia technika man nepatinka, nes atima visą įdomumą. Kitiems toks istorijos pateikimo būdas yra pats mėgstamiausias. Čia jau priklauso, koks esi skaitytojas.

Taigi, dėl to, kad aš jau iškart žinojau, kad Alisa mirs, jaučiau nenorą skaityti šią istoriją.  Tas faktas mane tiesiog nuginklavo ir pradėjau spyriotis kaip koks asilas kiekvieną kartą, kai mėgindavau įveikti bent vieną šios knygos puslapį.

Džiaugiuosi, kad mano užsispyrimas nugalėjo nenorą. Knyga vėliau tikrai sugebėjo sužavėti ir pavergti.

Taigi, kaip jau galėjote suprasti, mūsų pagrindinė veikėja yra Katrina Peterson, bet tai nėra jos tikrasis vardas, o jis yra toks: Keitė Boidel. Veikėja pasikeitė savo vardą ir pavardę po sesers mirties. Ji norėjo tiesiog išnykti ir kardinaliai pakeisti savo gyvenimą: išsikėlė iš tėvų namų, pakeitė mokyklą.

Visos istorijos metu man ši veikėja buvo šešėlis, žmogus, kuris egzistuoja, tačiau iš tikrųjų yra nematomas. Tiesiog tuščia ir galėjai su ja daryti ką tik nori, kai tuo metu Alisa buvo savimi pasitikinti mergina, kuri nebijo šokiruoti aplinkinius, daryti, ką nori… ji turėjo asmenybę, kol tuo tarpu pagrindinė veikėja tenkinosi būdama niekuo.

Tikrai norėjosi imti ir ją pakratyti, kad atsigautų, kad pradėtų gyventi, o ne egzistuotų.

Pati Alisa knygoje yra ne tik įdomi, tačiau iškart ir pateikiama, kaip komplikuota asmenybė. Tai netgi yra pabrėžiama kitų veikėjų:

– Adolfas Hitleris irgi mokėjo toks būti. – Ji rimtai žiūri į mane. – Nenoriu tavęs užgauti. Žinau, neturėčiau taip kalbėti, amžinai prisidarau bėdos šitokiom kalbom. Bet galiu lažintis iš milijono dolerių, jog tavo draugė turi kažkokią psichologinę problemą. Žinau, pagalvosi, ką čia skiedžiu, kuo save laikau taip sakydama, bet mano tėvai psichologai, turi savo kabinetą, o aš universitete studijuoju psichologiją, taigi šį tą nutuokiu

Visos istorijos metu man labiausiai buvo gaila Robio, o ne pagrindinės veikėjos, kuri taip tragiškai neteko savo sesers. Kažkodėl jos skausmas man atrodė neįdomus ir ne toks svarbus. Kažkodėl man nepavyko surasti ryšio su ja, tačiau skaitant apie Robio gyvenime esančią tragediją… kažkodėl man ji buvo įdomi ir intriguojanti. Vaikinas buvo  Alisos žaisliukas. Jis leido merginai su juo elgtis kaip tik ji to nori, kadangi vaikinas buvo beprotiškai ją įsimylėjęs, bet pačiai Alisai tai buvo nė motais.

Kai pasidaro šalta, sueinam į vidų ir svetainėje susėdam ant grindų. Viskis Alisai jau muša galvon. Skruostai dega, akys paraudusios. Besipinančiu liežuviu ji nuolat garsiai pertraukia Robį ir už jį baigia pradėtą pasakojimą. Bet jis nepyksta, atlaidžiai šypsosi ir leidžia jai kalbėti.

Jis ją myli, pamanau. Kaip į ją žiūri, be to, šeštadienio vakarą prisistatė per tokį trumpą laiką. Įsimylėjęs lig ausų.

Man buvo gaila jo, kadangi jis pamilo merginą, kuriai kitų jausmai neatrodė, kad rūpi. Tai buvo meilė tik iš vienos pusės. Kas blogiausia, jis vis tausojo viltį, kad gal… gal viskas pasikeis.

Pats knygos finalas buvo…. wow. Nors ir žinojau, kad čia ir lyg apie kerštą knyga, bet pačioje istorijoje ilgai nebuvo pateikta jokios užuominos apie jokį kerštą. Taip, buvo nuorodų, kad Alisa kažką slepia, kad jos likimas liūdnas: ji įvaikinta, jos brolis kalėjime, tačiau, kad priežastis, kodėl ji būtų susidomėjusi paprasta pilka pelyte… na, nebuvo arba jos buvo tokios menkos, kad mano dėmesio jos nepatraukė.  Tačiau galiausiai, kai pabaigoje buvo viskas sumesta į krūvą ir pasaldinta tragedija… buvau palikta šokiruota, kadangi tiek daug ir iškart visko nesitikėjau.

Turiu pasakyti, šioje istorijoje buvo įgyvendintas tobulas keršto planas  😀

Tikrai manau, kad laisvą minutėlę prisėsiu ir iš naujo perskaitysiu šią istoriją ir tai darysiu visiškai kitokiomis akimis, ne tik dėl sprogstančios pabaigos, tačiau ir dėl to, kad vis dėlto knygoje buvo liečiamos aktualios temos, kaip pašaipos, žmogaus išnaudojimas ir keršto siekimas. Šioje istorijoje labai puikiai atskleidžiama, kad keršto siekis daugiau sugriauna tavo gyvenimą, o ne to, kuriam link blogio.

Tas kas žiūrį serialą Kerštas, prisiminkite pirmą seriją ir ką gi ten iš pat pradžių sako.

Confucius- Before you embark on a journey of revenge, dig two graves.

Šioje knygoje tikrai buvo iškasti du kapai.

Jeigu dar ieškote vasaros skaitinio, tai šimtu procentu siūlyčiau pasiimti šią knygą ir ją perskaityti. Pradžia gali pasirodyti sunki ir gal net neįdomi, nes man būtent tokia buvo, tačiau kai istorija persirito į antrą pusę, aš tiesiog negalėjau sustoti skaityti ir skaičiau tol susirietusi ant fotelio savo sodo terasoje, kol ją pabaigiau, nes  man buvo įdomu sužinoti, kuo gi pasibaigs šis pasakojimas.

 

penki

 

 

kitty