Kaip efektingai užbaigti knygą

Yra daug straipsnių, patarimų, pamokymų kaip pradėti arba kaip geriau nepradėti savo knygos. Pradžia yra labai svarbi, bet dažnai efektinga pabaiga būna ta dalis, kuri gali pakelti knygos įvertinimą ir skaitytojas pasakys – oho, va to tai nesitikėjau!

Be jokių abejonių, istorijos užbaigimas yra svarbiausia knygos dalis. Taip, pradžia yra labai svarbi, bet tik antra pagal svarbumą. Pradžia turi pakankamai sužavėti skaitytoją, kad jis susigundytų skaityti toliau ir nusipirktų knygą. Tačiau tai finalas vainikuoja visas tris dalis (pradžią, dėstymą ir pabaigą).

Pabaigos išskyrimas

Kai sakau pabaiga, kyla klausimas, ar turiu omenyje kulminaciją, atomazgą, ar abi? Kulminacinių momentų knygoje gali būti ne vienas ir ne du, tačiau į pabaigą įtraukiame kulminaciją, kuri veda prie neišvengiamos atomazgos. Nesistenkite būti pernelyg akademiški dėl kulminacijų skaičiaus istorijoje, kurias turėtumėte įtraukti į pabaigą. Labai tikėtina, kad sumastysite keletą kulminacijų, ir vieną, kuri nuves prie istorijos pabaigos.

Taisyklių nėra. Kiekviena istorija yra savita. Kartais leidėjai perskaito pirmus pusšimtį puslapių, ir jei jiems patinka, ką perskaitę, kartais jie peršoka tiesiai prie pabaigos, norėdami pamatyti, ar autorius sugebėjo susitvarkyti su kulminacija. Kartais pati atomazga netgi nėra taip sureikšminama. Jei parašėte gerą istoriją su efektinga kulminacija, atomazga pasirašys pati.

Pagrindiniai klausimai rašant pabaigą

wataKą pasako skaitytojai, padėję į šalį knygą, bus svarbesni pardavimų skaičiams, nei tai, ką jie sakė paėmę ją iš pradžių. Taigi, paklauskite savęs:

  • Ar šis įvykis yra Titatniko lygio kova? Priblokškite skaitytojus. Štai taip paprastai. Joks prieš tai buvęs įvykis jūsų istorijoje  neturėtų būti toks įdomus.
  • Ar herojus susiduria su prideramu priešu? Absoliučiai privaloma. Jokių išimčių.
  • Ar konfliktas išsisprendžia herojaus naudai? Neprivaloma. Bet tai dažnai populiarus pasirinkimas, ir daugumai skaitytojų patinka, o tai reiškia, kad tai labiau komerciškas pasirinkimas.
  • Ar herojus išmoksta svarbią pamoką? Jūsų herojaus randai kainuoja jam kažką, bet jie taip pat turi kažko išmokyti.
  • Ar kulminacinis įvykis pateikia naujos medžiagos? Nes neturėtų. Viskas, kas vyksta pabaigoje, istorijoje turėjo būti pateikiama anksčiau. Nereikėtų sukčiauti prieš savo herojų.
  • Ar kulminacija remiasi prisiminimais? Venkite jų bet kokia kaina. Varykite istoriją į priekį veiksmu ir dialogu.
  • Ar pabaigoje naudojate atpasakojimą? Paaiškinimai vilkina svarbius įvykius. Tai dažnai sutinkama detektyvuose (Agatos Kristos labai mėgstamas stilius). Herojus 10 minučių skaito paskaitą, koks jis yra genialus – filme tai atrodo vienaip, bet knygoje tokią pabaigą lengva sumauti. Genijus turėtų būti aiškus ir taip.
  • Ar išvados logiškos? Viskas, kas vedė prie pabaigos, net jei daug kelrodžių buvo suslapstyti, visa tai turi būti atskleista lemiamu kulminaciniu momentu, tačiau tai turi būti pagrįsta. Pabaiga su tvistu yra gerai, bet apsieikite be fokusų.
  • Ar pabaiga palieka mus nustebusius? Priešingai nei tradicinė išmintis apie pirmus įspūdžius, jūsų knyga bus vertinama pagal galutinį įspūdį, ne pirmą. Ką skaitytojas pasakys savo draugams, padėjęs į šoną jūsų istoriją?
  • Esmė? Turite sukurti kulminacinį įvykį, kuris pranoks bet kokį kitą knygos įvykį savo veiksmu, konfliktu, vaizdingumu ir dialogu. Priblokškite skaitytojus aukščiausiomis ir giliausiomis jums pasiekiamomis emocijomis. Palikite jiems netekties jausmą, kad galbūt jie niekada nebesutiks jūsų herojaus (nebent, žinoma, jūs rašote tęsinį).

Versta iš James V. Smith Jr. How to End a Novel With a Punch

egliosha logo

Atspėk knygą pagal… pabaigą

knygu ziurke


Sveiki visi!

Dažnai šiomis dienomis autoriai rašo serijas, kadangi tai užtikrina sekančios knygos pardavimą. Bet pirmosios dalies pabaiga turi būti ohoho kokia, kad su nekantrumu lauktume jos tęsinio. Taigi, atspėkite, iš kokių knygų paimtos žemiau esančios pabaigos.

Jeigu jums nesiseka, galite nuleisti puslapį truputėlį žemyn ir rasite užuominas, kurios gali jums padėti.

Pačioje apačioje rasite atsakymus. Komentaruose lauksiu jūsų įspūdžių ir šio žaidimo komentarų 😉


1 ETAPAS – PABAIGA

Pirma knyga:
Akies kampučiu pastebiu, kad Pitas ištiesia ranką. Nedrąsiai paimu.
– Dar kartelį? Žiūrovams? – klausia jis. Balsas nepiktas.
Jis abejingas, o tai dar blogiau. Vaikinas, davęs duonos, mane paliko.
Paimu Pito ranką, tvirtai suspaudžiu, pasiruošiu pozuoti kameroms ir bijau tos akimirkos, kai man teks ją paleisti.

Antra knyga:
Pabaigoje, kai skridome drauge su Kristianu, apačioje nebuvo liepsnų. Mūsų nesivijo gaisras. Mes negelbėjome vienas kito. Ir vienas kito nemylėjome. Tačiau mes pasikeitėme. Buvome nusviesti į kosminį ciklą. Nežinau, gal netekau malonės, o gal man skirtas kitas dieviškas planas. O gal tai visai nesvarbu.
Žinau tik viena – niekada nebegalėsime grįžti atgal.

Trečia knyga:
Bet aš turiu paslaptį. Galite pastatyti sienas iki dangaus, aš rasiu būdą, kaip jas perskristi. Mane gali prispausti prie žemės šimtas tūkstančių rankų, bet aš rasiu, kaip ištrūkti. Ir mūsų ten daug daugiau, negu jūs manote. Žmonių, nesutinkančių liautis tikėjus. Žmonių, nesutinkančių nusileisti ant žemės. Žmonių, kurie myli pasaulyje be sienų, myli nekenčiami ir atstumti, nieko nesitikėdami ir nebijodami.
Aš myliu tave. Nepamiršk. Šito jie negali atimti.


ANTRAS ETAPAS – PAGALBA

1 KNYGA – tai neapsakomai populiari distopinė knygų serija.

2 KNYGA – tai fantastinė istorija apie tai, kad kartais net Dievo planai gali būti pakeisti.

3 KNYGA – tai distopinė istorija apie uždarą pasaulį, kuriame viena svarbiausių žmogiškų emocijų yra draudžiama.


ATSAKYMAI

Skaityti toliau “Atspėk knygą pagal… pabaigą“

Atspėk knygą pagal paskutinius sakinius

knygu ziurke


Sveiki visi!

 Pažaidžiam šiandien vėl?

Spėjom knygas iš viršelių, simbolių, pirmųjų sakinių. Pabandykim šiandien atspėti iš paskutiniųjų sakinių-pabaigos 😀

Jeigu jums nesiseka, galite nuleisti puslapį truputėlį žemyn ir rasite užuominas, kurios gali jums padėti.

Pačioje apačioje rasite atsakymus. Komentaruose lauksiu jūsų įspūdžių ir šio žaidimo komentarų 😉


1 ETAPAS – IŠTRAUKOS

Pirma knyga: 

Apsivijau rankomis jam apie kaklą ir prisiglaudžiau lūpomis prie jo lūpų.
– Lažinuosi iš mūsų pirmagimio. Štai kaip aš įsitikinusi.
Ir jo veidan vėl grįžo ramybė.
– Tu negali būti tokia įsitikinusi, – tarė jis jau visai ramiu tonu.
Kilstelėjau antakį ir šyptelėjau puse lūpų:
Lažinamės?

Antra knyga: 

Tada išgirstu jų telefonų šnypštimą. Jie čia.
Vienas šūvis, paskui antras.
Bet aš jau bėgu. O bėgti sekasi dar geriau nei bet kada. Aš stipresnis, greitesnis, judesiai labiau suderinti. naktis tamsi, bet lengvai randu kelią. Ir žinau, kur skubu. Bėgu ieškoti savo draugo. Gabrieliaus.

Trečia knyga: 

– Atsiprašau… kūdikiai?
– Nesvarbu. Pamiršk.
– Viskas svarbu.
Aš drebu. Matyt, jam neprasprūsta pro akis, nes apkabina mane ir kurį laiką taip sėdime: aš apkabinusi Semį, Benas apkabinęs mane, ir kartu stebime iš už horizonto kylančią saulę, auksinės šviesos pliūpsniu išvaikančią tamsą.


ANTRAS ETAPAS – PAGALBA

1 KNYGA – tai istorija apie du skirtingus žmones pamilusius vienas kitą, bet jiems teko įveikti ne vieną kliūtį, kad galiausiai jie būtų kartu.

2 KNYGA – tai knyga apie tai, kad ne viskas yra tik juoda, arba tik balta.

3 KNYGA – tai postapokaliptinė istorija apie kovą už būtį ir netikėtą meilę priešui.

 


 

ATSAKYMAI

Skaityti toliau “Atspėk knygą pagal paskutinius sakinius“

Kokiais nutikimais baigiasi knygos?

Pabaiga.

Kiekvieną kartą ją pasiekusi jaučiuosi ir kaip nugalėtoja, ir kaip pats liūdniausias žmogus pasaulyje, kadangi nors veikėjai ir pasiekė (dažniausiai) laimingą pabaigą (o tai tikrai šaunu ir jie to nusipelnė), tai kartu ir skaudus mano ir jų išsiskyrimas, nuotykių pabaiga. Sunku suvokti, kad štai, mūsų bendra kelionė pasibaigė ir laikas susirasti naujus literatūrinius draugus. Kartais net nusprendžiu pakartoti šią kelionę dar ir dar kartą…  Mielai perskaityčiau Harį Poterį vėl 🙂 Bet apie tai gal kitą kartą. Šis straipsnis skirtas pabaigoms.

Šiomis dienomis labai mėgstama rašyti knygų serijas ir toji knygos pabaiga yra ne pačios istorijos pabaiga. Todėl, kad skaitytojas pirktų ne tik pirmą dalį, tačiau ir antrą, trečią ir t.t., rašytojai pasitelkia pačias įvairiausias technikas, metodus, kad jų istorijos būtų skaitomos ir perkamos. Būtent apie tai čia ir paskaitykite.

Jeigu knyga yra stand-alone, ar lietuviškai būtų tik vienos dalies knyga, tai jos pabaiga būna ganėtinai paprasta ir laiminga. Šios knygos pabaigoje dažniausiai , nėra mėginama suregzti naujų intrigų ar dramos, yra pateikiami visi atsakymus. Nors verta atkreipti dėmesį, kad rašytojas nebūtinai turi pateikti visus atsakymus į klausimus, kurie skaitytojui gali iškilti skaitant kūrinį. Kartais tie atsakymai nėra tokie svarbūs, kaip pats klausimas pačiai istorijai. Nors ir priimtina, kad detektyvų knygose visados yra atskleidžiamas žudikas, tai nereiškia, kad kiekviena šio žanro knyga būtinai turi atskleisti jo tapatybę.

Taip pat dažniausiai stand- alone knygos baigiasi vestuvėmis, gražiais į rimtą meilę peraugančiais santykiais ar ramesniu gyvenimu (jų gyvenimas tampa kaip mūsų), kadangi pats didžiausias pasaulio blogiukas yra nugalėtas. Bet jeigu knyga priklauso serijai, tai kas tada? Juk tam, kad skaitytojas paimtų sekančią dalį į rankas, knygoje turi būti nepaprastas kabliukas, didžiulė paslaptis ar daugybė neatsakytų klausimų, kadangi kartais puikūs veikėjai ar siužetas nėra priežastis, kad žmogus paimtų knygą į rankas.

Skaitydama daugybę knygų susidūriau su įvairiomis knygų serijomis, kurios nenori pasibaigti gražiai, kurios siekia, kad skaitytojai visą tą laukimo laiką iki kitos dalies tiesiog negalėtų nustygti vietoje.

Daugiausiai paplitusi pabaiga yra paprasta: veiksmas pasibaigia ir viskas nurimsta. Įsivyrauja kitaip tariant statu quo (lot.: „in statu quo res erant ante bellum“, liet.: „pozicijoje, kuri buvo prieš karą“).  Veikėjai pradeda gyventi savo gyvenimus. Kitoje knygoje būna praėjęs koks nors tam tikras laiko tarpas ir vėl iškyla kokia nors problema. Gera strategija nežinant, kiek gi knygų nori ar pajėgsi parašyti serijoje.

Ne kartą teko knygų pabaigose susidurti ir su pažadais. Knygų veikėjas ar veikėja ką nors pažada padaryti. Šis poelgis gali būti tam tikro veiksmo padarinys, savęs paskatinimas kažką padaryti.  Tokios pabaigos suteikia galimybę skaitytojams iš dalies nuspėti sekančios knygos siužetą. Dėl šios priežasties tie, kurie pateikia knygos pabaigoje pažadą, turėtų stengtis šiam pažado vykdymui pateikti kuo įspūdingesnius ir sudėtingesnius išbandymus, kad jis veiksmas pasikeistų ir skaitytojui pateiktų visiškai kitokią istorijos versiją nei šis tikėjosi ją gauti.  Tokiu būdu atsiranda kelios kategorijos žmonių: pirmoji skaito sekančią dalį norėdami pamatyti, kaip pažadas, kuris buvo pateiktas skaitytojas, bus ištesėtas (t.y. kokių veiksmų bus imtasi), antroji nori žinoti, ar šis bus ištesėtas ir trečioji tikisi, kad pažadas peraugs į ką nors kitą, rimtesnę dramą, intrigą ir pan.

Kita galimybė būtų trumpalaikis išsiskyrimas. Kažkas priverčia veikėjus pasukti skirtingais keliais. Priežastys gali būti įvairios: kelionė, pagrobimas, paranormalios priežastys (pvz. pavirtimas vilku kaip Maggie Stiefvater  “Laukimas“ knygoje) ir t.t. Pasirinkimų tikrai daug ir jie visi gali įnešti skirtingų emocijų ir naujų galimų dramų sekančiai knygai. Bet nepriklausomai, koks tas išsiskyrimas, jie dažniausiai būna labai liūdni, tiesiog širdį draskantys. Dėl šios priežasties autoriai turi atkreipti dėmesį būtent į veikėjų vidinį pasaulį ir stengtis ne pasakojimais, o darbais atskleisti jų jausmus (ašaros rieda skruostais, delnas virš širdies ir t.t.).

Kita ganėtinai gera strategija yra tiesos atskleidimas ar naujo fakto paskelbimas. Šis dalykas paliktų skaitytoją išsižiojusį ir išpūstomis akimis. Kitaip tariant, paskutiniomis pastraipomis apverskite savo istoriją aukštyn kojomis. Tegul ateina koks nors veikėjas, kuris pasako, kad esi toks ir tokia, ar kad tavo vaikinas toks ir anoks. Sugriaukite iki tol gyvavusias tiesas, pagal kurias gyveno veikėjai. BUM! Skaitytojas tikrai planuos paimti tavo sekančią knygą. Tačiau reikėtų būti atsargiam, kadangi toji Naujiena negali būti baisiai neįtikėtina, nukritusi iš dangaus. Kitaip tariant, ji turi tilpti tavo istorijos sukurtuose rėmuose (logiškai tikti tavo pasaulio sukurtoms taisyklėms). Pavyzdžiui negali įkiši vampyrų į istoriją, kuri remiasi visiškai realistiniais dalykais.

Taip pat knyga gali pasibaigti mirtimi: tiek tariama, tiek tikra. Kad ir kokia tai mirtis būtų, veikėjas, kuris bus paaukotas mirčiai, turi būti svarbus ar turintis pakankamai stiprią įtaką istorijos eigai. Juk kokia nauda iš to, kad kažkur mirė kažkoks žmogus, kurio niekas iš veikėjų nepažįsta? Atsakymas paprastas. Jokios naudos nėra. Dėl šios priežasties išsirinkite tinkamą veikėją. Dažniausiai tai būna tie veikėjai, kurie yra labai svarbūs pagrindiniam veikėjui: draugai, šeimos nariai, šuniukas ir t.t. Taip atsiranda kokie nors keršto planai, papildomas ryžtas ką nors daryti ir pan. Tačiau dar didesnis pliusas būtų tada, jeigu mirtų pagrindinis veikėjas.

Lietuvoje pagaliau išleista Susan EE knyga   „Angelų išsiveržimas“. Pirmoji dalis pasibaigė tikai netikėtai ir taip užkabinamai, kad šią knygą sunku pamiršti ir norisi pagriebti antrą. O kokia tai pabaiga? Šioje pirmos dalies knygoje pagrindinė veikėja yra paralyžiuojama stiprių nuodų. Dėl jų ji atrodo kaip mirusi ir visi mano, kad ji mirė, nors taip nėra. Tačiau kas įspūdingiausia/blogiausia/ liūdniausia, kad merginą mirusia laiko Rafas, kuris kaltina save dėl jos mirties, kadangi ji jam yra laaaabai brangi. Na, knyga pasibaigia tokioje vietoje, kurioje nesinorėtų. Toks kabliukas, tas noras paliktas skaitytojui sužinoti, kas gi atsitiks toliau, ką Rafas darys, kai jis suvoks, kad mergina gyva – visa tai verčia mus iškart griebti tęsinį.

Kita pabaiga, kuri palieka skaitytojus šoko būsenoje yra ta, kuri tiesiog pasibaigia veiksmo viduryje arba kitaip tariant scenos viduryje. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti koks nors bėgimas nuo priešų. Veikėjai bėga mišku, o priešai juos vejasi. Ir štai, tuo ir pasibaigia. Mes nežinome, ar juos sugavo ar ne. Tai sužinosime tik kitoje knygoje. Būtent tokių kabliukų mėtymą mėgsta filmai ir televizijos serialai.  Tokia pat praktika taikoma ir rašant knygų skyrius.

Knygos taipogi gali pasibaigti ir svajingomis pabaigomis, kurias įsivaizduoja veikėjai. Tai teigiamai nuteikia skaitytojus ir kai kuriuos iš jų priverčia paimti sekančią dalį į rankas tam, kas sužinotų, ar toji ateitis tikrai išsipildė ir ar ji iš viso yra įmanoma.

Taip pat yra nepaprasta kita pabaiga, kai pagrindinis veikėjas ar veikėja praranda atmintį ir ji atsiduria, tarkim, pas blogiuką. More than Jamie Baker  pasibaigia būtent tokia pabaiga. Pagrindinė mergina susižadi su savo mylimuoju ir trumpam turėjo jį palikti, kadangi turėjo skubėti į jai paspęstus spąstus. Į juos mergina įkliuvo ir paspruko, bet padarinys buvo tas, kad ji prarado atmintį ir ją surado vaikinas, kuris ją pamilo, tačiau ji į jo jausmus neatsakė. Šioje vietoje skaitytojai buvo palikti su didžiuliu klaustuku: ar merginai pavyks atgauti atmintį ir sugrįžti pas mylimąjį, o gal ji įsimylės šį vaikiną ir aną pamirš? Su šituo variantu pabaigiu šį straipsnį ir klausiu jūsų, kokių dar pabaigų pastebėjote, kurios čia nebuvo šįkart paminėtos? Kokios pabaigos jums labiausiai patinka? P.S. Atkreipkite dėmesį, kad šia buvo minimos situacijos, kuriomis baigiasi knygos. Apie pačius pabaigų tipus bus ateityje.

kitty