Pamąstymai: nori rašyti, bet visos idėjos per silpnos

Jeigu esate istorijų ,,rijikai“ ir kartu asmenys, kurie mėgina sukurti savas, tikriausiai jums nėra svetimas tas jausmas, kai anksčiau buvę genialūs sumanymai praranda savo žavumą ir įkvėpimo galią. Atrodo, kad visos jums kilusios idėjos jau yra panaudotos, iki gyvo kaulo įgrisusios, išsikvėpusios ir neturinčios jokio potencialo. Kodėl taip nutinka? Ar įmanoma pasveikti nuo šios keistos ligos? Jeigu taip, tai kokie yra galimi ,,vaistai“? Pakalbėkime apie tai.

Skaityti toliau “Pamąstymai: nori rašyti, bet visos idėjos per silpnos“

Kaip pagauti mūzą?

aktualu

 

Sveiki visi. Prieš dvi savaites parašiau straipsnį apie writer’s block, kuris atima iš mūsų norą rašyti. Šiandien jums pateiksiu straipsnį apie įkvėpimą.

Kaip visiems yra gerai žinoma, įkvėpimas yra dažnai pakeičiamas žodžiu MŪZA. Kas yra mūza? Tie, kas domisi graikų mitologija, turėtų visai neblogai atsakyti į šį klausimą. Iš viso suskaičiuojama, kad yra devynios Dzeuso ir Mnemosinės dukros, kurios yra kanoninės mūzos:

*Kaliopė, epinės poezijos mūza („epinė poezija“);
*Klio, istorijos mūza („istorija“);
*Erata, elegijos mūza („elegija“);
*Euterpė, muzikos mūza („muzika“);
*Melpomenė, tragedijos mūza („tragedija“);
*Polymnija, lyrinės poezijos mūza („lyrinė poezija“);
*Terpsichorė, šokio ir chorinių himnų mūza („šokis“);
*Talija, komedijos ir idilijos mūza („komedija“);
*Uranija, astronomijos, astrologijos ir geometrijos mūza („astronomija“).

Bet verta paminėti, kad kitur rašo, kad jų buvo trys arba keturios. Pavyzdžiui, pagal keliautoją Pausaniasą, yra trys originalios mūzos, kurių vardai yra Aoidē (“daina“ arba “garsas“), Meletē (“pratybos“ ar “galimybė“), and Mnēmē (“atmintis“). Čia kaip pasižiūrėsi.

O dabar truputi perėjus į mokslo pusę, vertėtų akcentuoti tai, kas atrodo ne kartą yra minima, tačiau dažnai pamirštama.

Universitete per lingvistiką teko regėti tokį paveiksliuką mokantis funkcijas, kurias atlieka smegenys. O dabar ieškodama informacijos, radau ir knygą “Vaizduotė. Iš kur kyla kūrybiškumas“, kurią parašė Jonah Lehrer ir išleido Baltų lankų leidykla. Šioje knygoje būtent pasakoma, iš kur mums kyla genialūs sumanymai įvairiose smegenų srityse.

Šios knygos pradžioje buvo pasakoma, kad anksčiau žmonės džiūgaudavo, jeigu pacientas susižeisdavo dešinįjį pusrutulį, kadangi šis buvo nurašytas prie nenaudingų dalykų, nes šis nieko nedaro. Tačiau vėliau buvo pastebėta, kad žmonės, kurie patyrė dešiniojo pusrutulio traumų, vis dėl to turėjo problemų su kognityviniais dalykais. Šie žmonės nesugebėjo suvokti juokų, sarkazmo ar metaforų, nesuvokė tapybos ar sunkiai susigaudydavo žemėlapiuose.

Įdomi informacija, kuria nusprendžiau pasidalinti su jumis.

Nuo pat senovės graikų laikų žmonės manė, kad vaizduotė yra reiškinys, nepriklausantis pažinimo procesui. Tačiau naujausi mokslo atradimai paneigė tokią nuomonę. Iš tiesų kūrybiškumas aprėpia gausybę atskirų mąstymo procesų (galvos smegenys nėra paprastas įrenginys).

meme-6Ir dar viena citata iš knygos:

Kūrybingumo nereikia laikyti nežemišku reiškiniu. Jis nėra vien menininkų, išradėjų ir kitų “kūrybingų žmonių“ privilegija. Kūrybingumo impulsas yra įdiegtas į mūsų smegenų operacinę sistemą ir veikia joje kaip viena pagrindinių programų.

Taip dabar prieiname prie įvairiausiu patarimų, kaip išgauti genialias mintis. Dauguma jų tikrai yra jums girdėti, kaip pavyzdžiui stebėjimas ir tyrinėjimas.  Tam, kad būtų išrasti kokie nors nauji dalykai, yra atliekami stebėjimai, bandymai. Tą patį galima pritaikyti ir istorijoms. Stebėdami žmones ar gyvūnus, priklausomai, ko jums reikia, jūs galite rašyti įtikinamesnius įvykius, kurie skaitytojui neatrodys nenatūralūs ir dirbtiniai.

Taip pat knygoje “Vaizduotė. Iš kur kyla kūrybiškumas“ yra paminėtas ir kitas būdas, kaip gauti genialias idėjas, tačiau turbūt ir patys be jokių knygų šį dalyką praktikuojate: maudymasis duše. Vanduo  mus atpalaiduoja, suteikia jėgų ir leidžia į viską pažvelgti ramiau ir neretai suteikia naujų idėjų.

Kitas dalykas, iš kurio neretai yra ir pasijuokiama, tai snaudimas. 1239030_10153196605255207_1900484241_nKai užmerkiame akis, mes sumažiname krūvį savo smegenims ir galima daugiau energijos skirti kitiems dalykams. Šį dalyką ir be knygos jau žinojau ir kai noriu susidėlioti mintis, dažnai einu pasnausti ir galvoje pasidėlioti, ką norėčiau ar turėčiau parašyti ant popieriaus lapo.

Taip pat visiems menininkams yra siūloma/ patariama visados su savimi nešiotis užrašų knyutę, į kurią galėtumėte susirašyti šovusias mintis, pastebėjimus ar tiesiog rašyti bet ką, kas iš pradžių gal ir atrodo kaip tikra nesąmonė.

Su rašymu taip pat yra ir žaidimas. Kai nežinote, ką rašyti, tiesiog rašykite bet ką. Pavyzdžiui penkias minutes neatitraukdami rašiklio rašykite viską, kas tik šauna į galvą. Negalvokite apie tekstą, tiesiog rašykite. Tame tekste gali atsirasti kažkas naudingo ir vertingo.

Kiti pratimai yra žaidimai ir braimstorm. Čia visai kaip mėginant pasveikti nuo writer’s block. Taigi, visai nenuostabu, kad dabar imsiu ir paminėsiu knygų skaitymą, filmų žiūrėjimą, įvairių paveikslų ir nuotraukų žiūrėjimą.

Taip pat įkvėpimą rašyti jums gali suteikti įvairios citatos. Jų galite susirasti internete.

Stovėdami gatvėje taip pat galite klausytis kitų žmonių pokalbių. Gal tų žmonių gyvenimuose įvyko kažkas tokio, kas jus gali įkvėpti rašyti.

Muzikos lyrika irgi neretai gali pakišti puikių idėjų. Įsijunkite dainą ir jos klausykitės. Kokią istoriją dainininkas ar dainininkė jums pasakoja?

Savo rašymui galite pavartoti ir savo išgyvenimus. Tada nereiks turėti ir daug fantazijos.

Internete yra visai neblogas sąrašas, iš kur gauti idėjų: http://writetodone.com/31-ways-to-find-inspiration-for-your-writing/

Bet ką svarbu paminėti, tai kad geriausios idėjos ateina tada, kai asmuo yra atsipalaidavęs. Jeigu jis yra įsitempęs ir mėgina priversti mūzą pasirodyti, jis bus supažindintas su nesėkme ir taps labai suirzusiu.

kitty