Knyga: Istorijų vagys – James Riley

istorijų vagys

Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2015 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica (Debesų ganyklos) Originalus pavadinimas:  Story thieves Serijos pavadinimas: Story thieves Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 7 – 10 metų Vertė: Vaida Jankūnaitė Žanras/amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, fantastika, nuotykiai Galimi siužeto raktažodžiai: literatūra, pavojai, draugystė, burtai, magija, slibinai, rašytojas, knygos, draugystė, šeima, mokykla, kosmosas, personažai Puslapių skaičius: 400 Pasakotojas: trečias asmuo, berniukas ir mergaitė Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 4 iš 5


Skaityti toliau “Knyga: Istorijų vagys – James Riley“

Knyga: Mirusių tėvų klubas – Matt Haig

Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2006 Išleista Lietuvoje: 2012 Leidykla Lietuvoje:  Metodika Originalus pavadinimas: Dead Fathers Club Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 14+ Vertė: Audronė Jonikienė Žanras / amžiaus kategorija: paauglių literatūra, paranormalūs, šiuolaikinė literatūra, suaugusiųjų literatūra, mistika Galimi siužeto raktažodžiai: tėvo mirtis, Hamletas, vaiduokliai, vaikas, mirusieji, melai, santykiai, patyčios, mokykla, išgyvenimai, šeima, liūdesys, vestuvės, santykiai šeimoje  Puslapių skaičius: 272 Pasakotojas: pirmas asmuo, berniukas Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 3 iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Mirusių tėvų klubas – Matt Haig“

Knyga: Du gali išlaikyti paslaptį – Karen M. McManus

du gali išlaikyti paslaptį

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2019 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Alma littera Originalus pavadinimas: Two can keep a secret Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra, knyga nepriklauso serijai Patartinas amžius: 14+ Vertė: Gabrielė Virbickienė Žanras / amžiaus kategorija: paauglių literatūra, realistinė literatūra, šiuolaikinė literatūra, trileris, detektyvas Galimi siužeto raktažodžiai: paslaptis, žmogžudystė, mokykla, dvyniai Puslapių skaičius: 176 Pasakotojas: pirmas asmuo, mergina ir vaikinas Apdovanojimai ir įvertinimai Agatha Award Nominee for Best Children/Young Adult (2019), Goodreads Choice Award Nominee for Young Adult Fiction (2019)  Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis: čia Įvertinimas:  5 iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Du gali išlaikyti paslaptį – Karen M. McManus“

Knyga: Ne tik geri, ne tik blogi – Eglė Ramoškaitė

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: lietuvių kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2021 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Alma littera Originalus pavadinimas: Ne tik geri, ne tik blogi Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 14+ Vertė: knyga nėra verstinė Žanras / amžiaus kategorija: paauglių literatūra, realistinė literatūra, probleminė literatūra Galimi siužeto raktažodžiai: šeima, patyčios, mokykla, santykiai su tėvais, paslaptis, dingimas, paauglystė Puslapių skaičius: 176 Pasakotojas: pirmas asmuo, mergina Apdovanojimai: 2020 m. jaunimo ir paauglių literatūros konkursas (rengia Alma littera) Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis: Nerašyk FB Įvertinimas:  4  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Ne tik geri, ne tik blogi – Eglė Ramoškaitė“

Knyga: Mėnulis ir kitos nelaimės – Gudrun Skretting

mėnulis ir kitos nelaimės

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: norvegų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2016  Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica Originalus pavadinimas: Anton og andre uhell  Serijos pavadinimas:  Anton (Antronas) Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius:  10+ Vertė: Agnė Petrauksaitė Žanras / amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, realistinė literatūra, humoras Puslapių skaičius: 256 Pasakotojas:  pirmas asmuo, berniukas Apdovanojimai:  2016  m. Norvegijos kultūros ministerijos debiutanto premijas; 2016  m. Norvegijos vaikų ir jaunimo rašytojų sąjungos ,,Magiškos kreidos“ premija už perspektyviausią metų debiutą; 2017 m. knygyno tinklo ,,Ark“ premija už geriausią knygą vaikams; 2019 – 2020 m. nominuota Italijos literatūros premijai ,,Premio Libro per l’Ambiente“ Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis:  nėra Įvertinimas:  5  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Mėnulis ir kitos nelaimės – Gudrun Skretting“

Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis – Sherman Alexie (knyga)

Aš turėjau pridėti savo viltį prie kieno nors kito vilties. Turėjau padauginti viltį iš vilties.
…Kas turi daugiausiai vilties?
Sherman Alexie „Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis“ pasakoja istoriją apie vaikiną, kuriantį kažką iš nieko, pasitelkiantį sąmojį ten, kur jo nėra, sąmojį prieš tragedijas ir melancholiją, sąmojį kaip pabėgimą ir juoką, kaip vienintelį ginklą prieš gyvenimą, kurį jį verčia gyventi kiti.
Pagrindinis romano herojus Arnoldas Spiritas, dar vadinamas Jaunėliu, yra vidurinės mokyklos mokinys, kartais piešiantis komiksus. Arnoldas gyvena Spokanio indėnų rezervate. Matematikos mokytojo paragintas vaikinas pradeda lankyti baltųjų mokyklą, esančią gretimame miestelyje, tikėdamasis, kad taip susikurs geresnį gyvenimą. Tačiau gentainiai Arnoldą pasmerkia kaip išdaviką, jį ima persekioti įvairios nelaimės, tačiau vaikinas nepasiduoda ir atranda savyje jėgų, kurių net nemanė turįs…


Pagrindinė informacija:absoluciai tikras puses etato indeno dienorastis

Kalba: lietuvių
Išleidimo metai: 2011 (originalo-2007)
Originalus pavadinimas: The absolutely true diary of part-time indian
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 14+
Žanras: jaunimo literatūra, realistinė literatūra, humoras
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Puslapių skaičius: 238
Pasakotojas: 1 asm. (vaikinas)
Autoriaus (-ės) puslapis: http://fallsapart.com/


Sherman Joseph Alexie jaunesnysis, gimęs 1966 m. spalio 7 d., yra amerikietis rašytojas, poetas, filmų kūrėjas. Didžioji dalis jo kūrinių remiasi savo, kaip indėno, patirtimi. Vyras užaugo Spokano indėnų rezervate Velpinite, tačiau šiuo metu gyvena Sietle, Vašingtone.

Jo knyga “Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis“ turi nemažai prestižinių apdovanojimų, kuriuos sunku net suskaičiuoti, tačiau jam priklauso ir toks rekordas, kaip labiausiai siekiama uždrausti 2014 metų knyga. Ji 5 metus iš eilės figūravo siekiamų uždrausti ar uždraustų knygų sąrašuose. Dėl ko? Tėvai teigia, kad joje per daug įžeidžios kalbos ir diskusijų seksualumo klausimais.

Knygą gavau dovanų. Pirmą kartą paėmusi ją į rankas, nepajutau didelio susižavėjimo. Viršelis padabintas pora indėnų žaislinių figurėlių, kas atrodo tikrai gan vaikiškai, lyg knyga būtų skirta šešerių metų berniukams. Pavadinimas ilgas bei painus, neperskaičius knygos jo suprasti nepavyks. Na, situaciją pakeitė užrašas “New York times bestseleris“, puikiai žinome, jog tikrai ne kiekviena, nors ir itin gera knyga, gali tokiu sakiniu didžiuotis. Tačiau pasinaudojau posakiu “Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“ ir griebiau šią knygą.

Knygos istorija gan paprasta – indėnas vaikinas Arnoldas nori ištrūkti iš vargano rezervato ir siekti geros ateities, tad pradeda mokytis gretimame miestelyje esančioje baltaodžių mokykloje. Atrodo nesudėtinga, tiesa? Tačiau po šiuo sakiniu slypi tiek daug visko, kad net sunku įsivaizduoti.

Manau, pirmiausia su pagrindiniu veikėju reikia susipažinti. Taigi, Arnoldas Spiritas (indėniškas vardas Jaunėlis) yra indėnas berniukas su didelėmis svajonėmis bei skurdžia realybe. Jis yra neretai knygose pasitaikančio veikėjų tipo – moksliukas, pastumdėlis, nepritapėlis. Vaikinas turi vieną vienintelį draugą – Mušeiką. Jiedu kartu nuo pat gimimo, nors ir labai skirtingi, tačiau vienas be kito savo gyvenimų neįsivaizduoja. Jaunėlis ypač gabus komiksų piešime, kelis jų galime rasti ir knygoje. Įdomus faktas – Arnoldas gimė su stuburo smegenų skysčio pertekliumi kaukolėje arba, kaip pats vadina, tiesiog apsemtomis smegenimis.

“Galbūt visas šis dalykas yra keistas ir juokingas.
Dieve mano, nejaugi tėvui, motinai, vyresniajai seseriai, senelei, pusbroliams, tetoms ir dėdėms buvo juokinga, kai gydytojai atvėrė mano mažytę kaukolę ir išsiurbė lauk visą vandens perteklių mažyčiu siurbliuku?
Man buvo tik pusė metų ir per operaciją aš turėjau nusibaigti. O jei būčiau išgyvenęs tą siurbliuką, mano smegenys būtų buvusios rimtai pažeistos ir aš visą gyvenimą būčiau likęs daržove.
Na, operaciją tikrai pakėliau. Jei nebūčiau išgyvenęs, nerašyčiau, bet dėl pažeistų smegenų dabar turiu pačių įvairiausių fizinių bėdų.“

O tos fizinės bėdos tikrai labai keistos, esu tikra, jog skaitydami kilstelėsite antakius. Tačiau visi šie sutrikimai veikėją padaro ypatingu.

Atkeliavus į naują mokyklą, Jaunėlis tapo nepritapėliu. Vietiniams buvo nematyta ir neregėta, kaip indėnas išdrįso kelti koją į baltųjų mokyklą. Tačiau su laiku jis sugeba įrodyti nesąs niekuo prastesnis nei tenykščiai ir net susiranda draugų ir įsimyli. Tai dar kartą pamoko, “nespręsk apie knygą iš viršelio“.  Tiesa, kuomet jis pradeda mokytis  Rerdano mokykloje, rezervato žmonės, tarp jų ir geriausias draugas Mušeika, nusigręžia nuo Jaunėlio bei laiko jį išdaviku. Berniukas patiria ypač daug skausmo, nes žmonės, su kuriais jis bendravo nuo gimimo, nebekreipia dėmesio į jį. O jei kreipia, tai tas dėmesys tikrai ne malonus.

ženkliukas įtraukianti knyga

Taip pat ši knyga išaukština vieną didžiausių vertybių – šeimą. Arnoldo artimiausi žmonės – mama, tėtis, senelė ir sesuo palaiko Jaunėlį kaip tik gali. Nors šeima, kaip ir visi rezervate, verčiasi ypač vargingai, tačiau jie visuomet bando sukrapštyti pinigų Jaunėlio nuvežimui iki mokyklos ar priešpiečiams mokykloje, kuriuos galima pasiimti ir nemokamai, tačiau tuomet berniukas būtų toks vienintelis bei jaustųsi nesmagiai. Vaikino šeima daro viską, kad Arnoldas būtų laimingas.

“- Turiu tau šį bei tą, – pasakė tėtis.
– Ką?
– Mano bate.
Paėmiau vieną iš jo kaubojišų batų.
– Ne, kitame, – nurodė jis. – Viduje, po vidpadžiu.
Paėmiau kitą batą ir įkišau ranką. Dievuliau, jis dvokė svaigalais, baime ir žlugimu.
Radau suglamžytą ir drėgną penkių dolerių banknotą.
– Džiaugsmingų Kalėdų, – tarė jis.
Oho.
Savaitę gėręs mano tėvas tikriausiai labai norėjo išleisti tuos paskutinius penkis dolerius. Po perkūnais, už penkis dolerius gali nusipirkti prasčiausio viskio butelį. Jis galėjo išleisti tuos penkis dolerius ir vaikščioti girtas dar porą dienų. Tačiau išsaugojo juos man.
Tai buvo nuostabus ir pasibjaurėtinas dalykas.“

Knyga paliečia sunkią temą – alkoholizmą. Rezervacijos indėnų gyvenimas tikrai nelengvas, o visus sunkumus suaugusieji linkę skandinti alkoholyje. Aprašoma skaudi realybė – retas indėnas miršta sava mirtimi, dauguma užsimuša būdami girti arba yra nužudomi apsvaigusių žmonių. Pats tikriausias to įrodymas – knygos metu įvyksta trys incidentai bei žūva keli Arnoldui artimi žmonės. Jaunėlis lygina save, dalyvavusį virš 40 laidotuvių, bei baltuosius bendraamžius, kurių dauguma tėra dalyvavę vienose kitose. Be abejonės, alkoholizmas prieina ligi smurto. Mušeikos, Jaunėlio geriausio draugo, tėvas smarkiai muša sūnų.

Šis kūrinys man ypač patiko, nes jis visas sukasi apie viltį. Rezervato indėnams, kurie nori kažko pasiekti, ji yra būtina. Pats Arnoldas, kuomet suklupdavo, ne kartą norėjo pasiduoti, tačiau įžiebdavo sau vilties, atsistodavo ir šuoliuodavo toliau. To iš veikėjo ir reikėtų pasimokyti.

Tikriausiai ši apžvalga būtų bereikšmė be vieno svarbaus fakto – tai yra pusiau autobiografija. Sherman Alexie nusprendė panaudoti savo paauglystę kaip pirmosios knygos jaunimui pagrindą. Pats autorius sako, kad, jei reikėtų procentaliai įvardyti kiek dalies romane užima jo gyvenimo istorija, tai būtų septyniasdešimt aštuoni  procentai. Kaip ir knygos pagrindinis veikėjas Arnoldas, autorius gimė Spokano indėnų rezervate Velpinite bei turėjo girtuoklį tėvą. Kaip ir Arnoldas, Alexie gimė turėdamas stuburo smegenų skysčio perteklių kaukolėje, tačiau rašytojui nepasireiškė kalbos sutrikimai. Kaip ir veikėjas, rašytojas kentė patyčias dėl savo bjaurių akinių bei dėl milžiniškos galvos buvo vadintas Gaubliu. Sekantis panašumas – Alexie taip pat paliko rezervatą, kad lankytų Rerdano Aukštąją mokyklą, tačiau jo bei Arnoldo priežastys buvo skirtingos – Alexie šią mokyklą lankė tam, kad galėtų stoti į koledžą. Kaip ir personažas, autorius buvo Rerdano mokyklos krepšinio superžvaigždė  bei vienintelis (išskyrus talismaną) indėnas komandoje. Vieta, kuomet Arnoldas atranda, jog jo mokyklinis vadovėlis yra tas pats, kuriuo naudojosi vaikino mama prieš trisdešimt metų, taipogi neišgalvota. Vienintelis skirtumas – Alexie vadovėlį metė į sieną bei nieko nekliudė.

Iš pradžių perskaičiau porą šios knygos puslapių bei numečiau į šalį. Ji taip pragulėjo porą savaičių. Tačiau vieną vakarą prisėdau, įsitraukiau ir negalėjau sustoti, kol knygos nesukirtau. Tai nėra labai rimtas kūrinys, tačiau, kad ir koks komiškas iš pirmo karto gali pasirodyti, šioje knygoje slypi kelios gilios ir susimąstyti verčiančios dilemos.

penkijonexex logo

Langas į begalybę – Aurelija Butkutė (knyga)

“Langas į begalybę“ – tai naujas romanas, kurio mistikos, fantastikos ir realybės pynėje suskasi praeities, dabarties ir ateities konkrečių Lietuvos didmiesčių, miestų ir miestelių jaunimo gyvenimas.
Ši knyga lyg serialas apie Lietuvos paauglius ir jaunimą, kurį jungia pagrindinių veikėjų nuotykiai. Ji turi mistikos ir fantastikos elementų, bet daugiausia aprašomos tikros realios istorijos iš praeities, dabarties ir ateities didmiesčių ir miestelių gyvenimo.
Knyga “Langas į begalybę“ yra skirta paaugliams ir jauniems pedagogams, mėgstantiems fantastiką, tačiau su malonumu skaito ir suaugę žmonės ir tie kurie mėgsta tik aprašomą realų gyvenimą


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Langas į begalybę
Ankstesnės dalys:
Serijos pavadinimas: –
Patartinas amžius: +12
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, mistika, angelai, romantika
Puslapių skaičius: 464
Pasakotojas: mergina, vaikinas, trečias asmuo
Kaip gavau knygą? pasiėmiau iš bibliotekos
Autoriaus puslapis: 


autorėLango į begalybę autorė akademinėje bendruomenėje yra žinoma kaip ilgametė matematikos mokytoja bei ne vieną matematikos metodinę knygą išleidusi autorė. 2000 metais ji išbandė grožinės literatūros rašytojos duoną parašydama knygelę vaikams Kaukas, kuris gyvena matematikos kabinete.

Šiandien aptariama istorija tikrai nemažas gabalas skaitymui (pažvelkite į puslapių skaičių!), į kurį sudėta labai nemažai visko. Šią knygą pasiėmiau netgi iš kito miesto bibliotekos, nes ne visur ją galima rasti, tačiau, laimė, turėjau ryšių. Prieš skaitydama neturėjau jokio išankstinio nusistatymo, kadangi aprašymas mažai ką išduoda, parašyta bendrais bruožais, težinojau, kad čia bus fantastinė istorija.

Langas į begalybę nukelia mus į XXI amžiaus pabaigą, pagal naujas technologijas, aprašytas knygoje, nusviedžia gana toli į ateitį. Čia tik tėvai prisimena, kad kažkada turėjom mobiliuosius telefonus. Išduosiu, kad pradžia buvo labai nekelianti ūpo, nes – na sutikite – aprašyti pasaulį reikia mokėti, reikia gebėti tai daryti neįkyriai ir nenuobodžiai. Maniau, kad toliau nebeskaitysiu, bet daviau knygai dar vieną galimybę, dar vieną, du, tris skyrius… kol ją perskaičiau visą!

Pradžioje aprašoma, kaip senas mokytojas vaikščiodamas po ateities parką randa elsiuką – elektroninį sąsiuvinį, kuriame jis atranda dviejų jaunuolių susirašinėjimo laiškus.  Taigi, po pirmojo skyriaus, taikliai pavadinto ateities vizija prasideda visas pasakojimas. Penkiolikametė Ajana parašo į SOS tinklą žinutę apie tai, kad ji mato ir kalbasi su Angelu sargu. Iš pradžių neaišku, kokiu tikslu ji parašo šią žinutę (tačiau tai vėliau tikrai bus atskleista), tačiau jai atrašo tikrai nemažai žmonių, tačiau jai įstringa tik vieno žmogaus laiškas. Ji atsako tik Tomui, kurią sužavi jo vaizdinga ir nuoširdi kalba. Taip jie pradeda gražią atvirą draugystę, atgaivindami jau seniai mirusią tradiciją, kai žmonės susirašinėdavo laiškais.

Ajana tikra moksliukė, skriaudžiamųjų gynėja, teisybės ieškotoja ir šiaip nepaprasta mergaitė, ieškanti tikro draugo, su kuriuo galėtų pasikalbėti apie visus gyvenimo nutikimus. Ji iš tų personažų, kurie patys nesupranta, kokie jie yra gražūs, geri, visaip kaip nuostabūs ir visų mylimi.

-Ajut, tu gali pakovoti ir kovoji už visus, bet ne už save. Niekada nemačiau, kad tiesos ieškotum tada, kai neteisybė liečia tave.

Kita vertus Tomas yra atsiskyrėlis, neturintis draugų, besimokantis namuose ir besigydantis po dar vaikystėje patirtos traumos. Šiais metais ir jis patirs mokyklos teikiamus džiaugsmus ir rūpesčius. Tačiau Tomas taip pat saugo vieną paslaptį, kurią labai bijo atskleisti Ajanai, baiminasi būti atstumtas.

Ateities mokyklai turi būti visiškai atskira kalba. Autorė, kaip mokytoja, savo knygoje atskleidė savo įsivaizduojamų mokyklų ir mokymo sistemos modelį. Kalbama ne tik apie naujas kompiuterines technologijas, kai rašymui pakanka vieno elektroninio sąsiuvinio, kuriame telpa visa, ko mokaisi, tačiau ir mokymosi programos, mokyklos, į kurias patenkama ne pagal tėvų piniginės storį, tačiau pagal mokymosi gabumus ir psichologinį pasirengimą, kuriose akcentuojama sveika gyvensena be žalingų įpročių, kaip rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas, ligų kontrolė ir pagarbus elgesys. Tikra utopija, tiesa?

Kaip jau supratote, į istoriją įpinami ir angelai sargai, tad galite tikėtis nemažai kalbos apie juos, apie sielas, kur ir kaip jos keliauja po mirties, pamąstymų apie Dievą ir pan.

Skaitant labai jautėsi vyresniosios kartos kalbėjimo maniera, ir nors kartkartėmis buvo bandoma įterpti paaugliškų žodelių ar išsireiškimų, tačiau jie bendrame kontekste atrodė kiek keistai ir dirbtinai. Nežinau, galbūt buvo sumanytas toks ateities jaunimo bendravimas, tačiau tokia kalbėsena labiau priminė inteligentiškus vyresnių žmonių pokalbius. Sakyčiau visame kame pritrūko emocijos. Jausmingumo. Net nežinau, kaip apibūdinti rašymo stilių, bet pritrūko kažkokio cinkelio, kuris padarytų šią knygą tikrai paaugliams skirta. Žinoma, istorijos, pasakotos knygoje yra jautrios, kitos netgi sukrečiančios ir tragiškos – poroje vietų buvau netgi kaip reikiant apsiašarojusi, nors pasakojama, rodės, buvo visai paprastai, bet situacijos išspaudė nesumeluotą ašarą.

Ši knyga – tai didžiulis pasakojimas su daug skirtingų istorijų, kuriomis akcentuojama tikros draugystės, drąsos, meilės ir šeimos vertybės. Čia sudėta tiek daug likimų, kai kurie laimingi, kai kurie tragiški, bet visi be abejonės įkvepiantys. Ajana su Tomu išsipasakoja ne tik savo kasdienius įvykius, pokalbius su draugais, tačiau ir savo šeimos narių, pažįstamų (ir nelabai) žmonių gyvenimo istorijas. Ir niekas nelieka neatskleista iki galo, nes visas spragas užpildo Ajanos močiutės Angelas sargas Gabrielė. Beje, knygos tituliniame lape skelbiamas pilnesnis jos pavadinimas – Langas į begalybę. Gabrielė. Tai galbūt duoda suprasti, kad galime sulaukti istorijos tęsinio. Apie tai užsimenama ir ant nugarėlės publikuojamame atsiliepime, tačiau galiu pasakyti, kad knyga yra išbaigta. Bet! Knygos paskutinieji sakiniai kaip ir pažada, kad galbūt ateityje nutiks kažkas, apie ką dar bus verta parašyti.

Apibendrinant galiu teigti, kad knyga man visai patiko, nors pradžia skaitėsi sunkiai, bet paskui įsėdau į tą traukinį ir negalėjau atsitraukti nesužinojusi pabaigos, ar susitiks herojai, kas jiems nutiks. Ilgai galvojau, kaip įvertinti šią knygą, bet svarstykles nusvėrė kiek perdėtai mandagus rašymo stilius ir per daug skirtingų žmonių istorijų, per daug giminės medžio vardijimo, kol galiausiai pasiklysti varduose. Tačiau jei jums patinka susirašinėjimo idėja, prijaučiate angelams ir mėgstate skaityti laimingas ir nelabai gyvenimo istorijas, vertėtų susirasti šią knygą ir duoti jai šansą perskaitant bent keturis skyrius 😀

trys permatomas

egliosha logo

Ratas – Mats Strandberg, Sara B. Elfgren (knyga)

knygos apžvalga

„Mokykla – tai blogio buveinė“.

Jos – šešios mažai ką bendra turinčios moksleivės iš to paties nedidelio miestelio mokyklos. Kiekviena kovoja su savo problemomis, kompleksais ir viduje kunkuliuojančiomis jausmų audromis. Tačiau jų gyvenimams lemta neatpažįstamai pasikeisti, kai kraujo klane randamas bendramokslis. Visi tiki, kad tai – savižudybė, bet ar tikrai?

Prasidėję keisti įvykiai priverčia šešetuką susivienyti. Kodėl merginos sapnuoja keistus sapnus ir nubunda gaisro dūmų kvapo prisigėrusiais plaukais? Kas kartais įsibrauna į jų mintis ir priverčia besąlygiškai paklusti? Kodėl mokyklos direktorė jas vadina išrinktosiomis? Tai – tik dalis klausimų, į kuriuos teks atsakyti prieš stojant į kovą su blogio demonais.


 

Pagrindinė informacija:  cdb_9786094411649---Ratas_z1

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2013
Originalus pavadinimas: Cirkeln
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Engelsfors
Patartinas amžius: +18 (Lietuvoje yra rekomenduojama)
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, raganos, romantika
Puslapių skaičius:  472
Pasakotojas: daugybė veikėjų (pagrinde merginos)
Autorių puslapis: http://sarabelfgren.tumblr.com/


 Pagal knygą jau yra sukurtas filmas, istorija yra apdovanota Knygų žiuri premija ir Didžiuoju skaitytojų apdovanojimu, bei nominuota prestižinei Augusto premijai knygų paaugliams kategorijoje. Istorija yra jau išversta daugiau nei į 25 užsienio kalbas. Bet tikriausiai Lietuvoje šioji knyga yra žinoma ne dėl visų šių detalių, o būtent dėl to, kad 2013 metais, kada buvo išleista šioji knyga, Lietuvoje literatūros pasaulis buvo sudrebintas. Turbūt ne vienas stebėjosi, kodėl mūsų šalyje paauglių knyga staiga pavirto knyga, kurią gali skaityti tik suaugę? Būtent dėl šios priežasties norėjau ją perskaityti. Atrodo taip juokinga, kad paprasta knyga gali staiga pakeisti savo kategoriją ir dar taip ekstremaliai. Kas gi slepiasi už to viršelio, kad mūsų brangioji Lietuvos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) nusprendė, kad jauni žmonės turėtų vengti šios knygos.

O knygoje, tiesą pasakius, nėra nieko tokio, ko nebūtų kitose knygose. Taip, gal ne kiekvienoje paauglių knygoje yra sukaupiama tiek paauglių pasaulio minusų, tačiau visa tai tikrai galima rasti paauglių pasaulyje: narkotikai, savižudybė, magija, seksas, savitas drabužių stilius, patyčios mokykloje, meilė tarp mokinės ir mokytojo… Visa tai skaitant tikrai nesijaučiau šokiruota ar išmušta iš vėžių, nes paprasčiausiai tam nebuvo priežasties. Kažkas labai jau persūdė vertindamas ją. Knyga kaip knyga, tik joje nerasite vienaragių ir vaivorykščių. Knygos atmosfera yra tamsi, nes ji atspindi tą bjaurųjį paauglių gyvenimą, ir kaip tik sakyčiau, kad jaunimas turėtų perskaityti, kadangi knygoje tikrai galima suvokti, kaip patyčios sugriauna kito asmens gyvenimą, kaip merginos save kankina dėl grožio, kad sunku gyventi, kai neturi į ką atsiremti ir panašiai. Norime to ar ne, tai iš tikrųjų vyksta pasaulyje.

Bet galima pripažinti, kad šioji knyga gali tikti tikrai ne visiems, pavyzdžiui, jautriems skaitytojams, nemėgstantiems liūdnų ir tamsių dalykų, nes tai, kas yra knygoje, gali tikrai sudrebinti jūsų pasaulį.

Pirmą kartą pamačius Maksą rankomis tarsi elektros srovė perėjo. Mokytoją įsimylėjo…. Vargšė kvaišelė. Ir dar tokį kaip Maksas – banalų gražuolį.

Kad pajustumėte šios knygos magiją, jums teks įveikti ganėtinai audrą primenančią knygos pradžią, kurioje jus atakuoja daugybės veikėjų gyvenimų epizodų pristatymai ir vieno asmens savižudybė, kuri apverčia viską aukštyn kojomis ir štai, prasideda veiksmas. Šios knygos arkliukas yra tas, kad visos knygos veikėjos yra skirtingos, turinčios savo problemų ir… visos jos yra priverčiamos bendradarbiauti viena su kita. O kas dar geriau… tai, kad mes galime įlįsti, deja, ne į visų, bet daugumos veikėjų galvas tam, kad suvoktumėme, kas su jomis vyksta, kai jas paveikia vienas ar kitas dalykas. Tikrai nereikėjo įdėti daug pastangų tam, kad galėčiau sėkmingai susitapatinti su veikėjomis ir suvokti jų elgesio priežasties, kadangi knygos veikėjos atstovauja ganėtinai paplitusius asmenų gyvenimus/ tipus. Ką jau ką, bet autoriai puikiai padirbėjo sukurdami tikrų paauglių paveikslus.

Bet būtent todėl, kad skaitytojas yra iškart atakuojamas daugybės veikėjų, sunku susigaudyti istorijoje. Asmeniškai, man vis tekdavo grįžti kelis puslapius atgal, kad prisiminčiau vardus, ir kaip tas ar kitas veikėjas yra aprašomas, nes jie vis maišėsi vienas su kitu. Tačiau vėliau pripratus prie knygos ir geriau pažinus veikėjas, buvo lengviau atpažinti, kas pasakoja istoriją ir buvo įdomiau skaityti.

Net neabejoju, kad viena iš veikėjų greitai pavirs jūsų mėgstamiausia. Man asmeniškai patiko Ida ir Minu. Minu, kadangi ji proto bokštas, o Ida… sunku netgi ir įvadinti. Todėl, kad į jos galvą nebuvo įlendama ir buvo galima tik susidaryti nuomonę apie ją pasitelkiant kitų veikėjų mintis, nebuvo galima susidaryti aiškaus jos portreto, tik suvokti, kad už mokyklos karalienės kaukės slypi kažkas daugiau. Gal antroje dalyje bus galima apie ją sužinoti daugiau? Kas žino.

-Mes elgėmės kaip idiotės. Mus įspėjo, o mes vis vien neklausėme, – toliau kalbėjo Minu.

Nors pirmi knygos puslapiai prasided ne taip ir gražiaia, tačiau jie iškart iškelia klausimą: kas gi šnibžda veikėjo galvoje liepdamas jam nusižudyti?  Knygos metu bus pristatyti keli įtariamieji, bet kuris iš jų yra tikrasis, teks sužinoti patiems. Galiu tik pasakyti, kad jau vidury knygos aš nujaučiau, kas gi bus tas slaptasis istorijos blogiukas. Tačiau iš tikrųjų sunku susidaryti savo nuomonę apie žudiką, kadangi knygos siužetas priverčia tikėti visiškai kitais dalykais ir kaltinti visai kitus veikėjus. Čia visai kaip Haris Poteris: jūs manote, kad Sneipas yra blogas, nes Haris taip mano. Taip ir šioje knygoje: skaitytojas taip įtraukiamas į knygą, kad jis aklai tiki jos jam pateiktais įrodymais.

Lietuviškas knygos vertimas tikrai yra įspūdingas. Plojimai vertėjai. Knygoje perteiktas žargonas, kalbėjimo maniera ir yra panaudota daugybė spalvingų žodžių, kurių reikšmes netgi teko pasižiūrėti žodyne, kadangi jie nėra dažnai sutinkami vertimuose.  Kol kiti vertėjai nesistengia labai kūrybingai išversti knygos, šioji išversta tikrai nepaprastai ir ją skaitydamas skaitytojas tikrai pajus skirtumą tarp kitų išverstų istorijų, nes naudojami žodžiai tikrai yra kitokie. Todėl tiems, kas nori gyvesnės kalbos, griebkite šią knygą!

 Trumpai drūtai, šioji knyga nėra lengvas skaitalas, tačiau jis tikrai yra įtraukianti ir netradicinė, čia faktas kaip blynas. Knygą gali skaityti tikrai ir jaunesni asmenys nei 18, tačiau jie turi suvokti, kad knyga yra tamsi ir joje yra paauglių pasaulyje sutinkami košmarai. Todėl, jeigu tamsusis pasaulis negundo, geriau nelieskite knygos. Taip pat istorija tikrai patiks tiems, kas ieško kažko gaivinančio ir naujesnio. Pati tikrai ketinu skaityti antrą dalį.

Visos knygos serijoje (Lietuvoje):

cdb_9786094411649---Ratas_z1 ugnis


keturi

kitty

Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau – Jenny Han (knyga)

Kas būtų, jei penki vaikinai, kuriuos kitados buvai slapta įsimylėjusi, sužinotų apie tavo jausmus? Negana to, visi penki sužinotų tą pačią dieną?…

Šešiolikmetė Lara Džinė – tikra svajoklė ir romantikė. Nors buvo kelis kartus įsimylėjusi, nė vienam vaikinui taip ir neprisipažino apie savo jausmus. Užtat kiekvienam parašė po laišką. Žinodama, kad tie laiškai niekada nebus išsiųsti, juose drąsiai išliejo slapčiausias savo mintis. Dabar tokių laiškų net penki ir jie saugiai paslėpti mamos dovanotoje dėžutėje. Kol vieną dieną kažkas juos suranda ir išsiunčia! Penki vaikinai vienu metu sužino, kad Lara Džinė įsimylėjusi kiekvieną iš jų. Šiam penketui, be kitų, priklauso vyresniosios sesers draugas Džošas ir geidžiamiausias mokyklos vaikinas Piteris. Tokių dalykų mergina nėra patyrusi net baisiausiame sapne. Padėtis darosi nenuspėjama. Larai Džinei teks gerai pasukti galvą, kaip išbristi sausai iš vandens, o jos gyvenimas nė iš tolo nebebus toks, koks buvo pirmiau. Bet gal tai tik į gera?

Jei mėgstate tikroviškas ir jausmingas istorijas, ši smagus pasakojimas, kuriame susipina lemtingos klaidos, kurioziškos situacijos ir romantiškos dramos, nukels jus į devintą dangų.

Teen Vogue

 


 cdb_Visiems-vaikinams-kuriuos-mylejau_z1Pagrindinė informacija:

Kalba: anglų/ lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2014 – anglų k., 2015 – lietuvių k.
Originalus pavadinimas: To All the Boys I’ve Loved Before
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: To All the Boys I’ve Loved Before/Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau
Patartinas amžius: +13
Žanras: jaunimo literatūra, realistinė literatūra, mokykla, humoras
Puslapių skaičius: 336
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: http://dearjennyhan.com/


autorė
Jenny Han

Jenny Han yra amerikietė rašytoja, savo pirmąją knygą paaugliams išleidusi dar besimokydama koledže (Shug). To All the Boys I’ve Loved Before istorija gimė iš pačios autorės gyvenimiškos patirties. Pasirodo, ji pati būdama paauglė rašė ilgus meilės laiškus (net 14 lapų!) vaikinams, kuriuos norėjo pamiršti ir visus juos išsaugojo dėžėje skrybėlėms. Žinoma ji labai džiaugiasi, kad jai nenutiko taip, kaip jos knygos herojei.  Pagrindinė veikėja netgi turi Jenny Han bruožų – ji taip pat turi keistenybių, yra nekokia vairuotoja, mėgsta kepti ir yra labai artima su savo seserimi, kuriai ir dedikavo šią knygą.

Šios knygos ekranizavimo teises nusipirko Will Smith įrašų kompanija Overbrook Entertainment, scenarijų rašo Annie Neal.

Taigi. Net nežinau nuo ko pradėti. Gal nuo to, kad tai istorija apie Larą Džein Song Covey, kuri gyveno visiškai paprastą, sutvarkytą gyvenimą iki savo baigiamųjų metų mokykloje. Ji turi dvi seseris – vyresniąją Margo, kuri nuo rudens išvyksta studijuoti į Škotiją, ir dešimtmetę Kateriną, beprotiškai svajojančią apie šunį. Jų šeima nėra pilna, mergaites augina tėtis, kuris dirba ligoninėje. Mirus mamai šeimos galvos vairą perima vyresnėlė Margo – ji yra tikrai motiniškas personažas, nors ir apskaičiuojantis viską, kaip koks kalkuliatorius. Lara Džein niekaip nesupranta, kodėl jos vyresnioji sesuo išvyksta mokytis taip toli, nes ji pati net negali pagalvoti, kad paliktų Kitę ir tėtį. Bet, nors knygoje ir neužsimenama apie tai, bet galima spėti, kad Margo tikriausiai nori atitrūkti nuo šeimos, pareigų ir pradėti gyventi savo gyvenimą. Išvykus seseriai sugriūna visa įprastinė tvarka.

Istorijoje yra du vaikinai. Vienas Larai Džein yra visiškai nepasiekiamas (Džošas), nors ji be atsako myli jį nuo ankstyvos paauglystės, o kito ji net nebesugalvotų įsimylėti (Piteris). Bet abu jie netikėtai gauna jos kadaise rašytus meilės laiškus, kuriuose ji išlieja savo jausmus. Laiškai iškeliauja ir dar trims vaikinams. Va tada ir užsisuka veiksmas 😀

Kaip tai nutiko?

Susmukau ant grindų. Dažnai sapnuodavau, kad reikia nuogai eiti į mokyklą, paskui – kad turiu nuoga laikyti muzikos egzaminą, nors esu jam visiškai nepasiruošusi, nė nelankiusi tokių pamokų, ir kad per tą egzaminą kažkks nepažįstamasis grasina mane nužudyti. Tokių košmarų buvo daugybė, jie nuolat keitėsi.

Nuo pat pradžių autorė užmena mįslę, kaipgi tie laiškai taip stebuklingai su visa  dėže skrybėlėms dingsta iš spintos ir sugriauna nusistovėjusį, ramų Laros Džein gyvenimą. Kad išvengtų pažeminimo ir atsigintų Džošo klausimų, ji tik dar labiau susipainioja ir įpainioja į šią istoriją Piterį – populiarų vaikiną, su kuriuo leisdavo laiką būdami vaikai.

Istorija galbūt kažką miglotai primena, bet susiskaito tikrai smagiai ir lengvai. Veikėjai visi yra labai skirtingi, o mano mėgstamiausia žinoma buvo mažoji sesutė, kuri su olimpiniu užsispyrimu kaulijo šuniuko ir šiaip turėjo neabejotinai gerą skonį.

Žinoma labai įstrigo tai, kad mergaitės labai stengiasi nepridaryti problemų savo tėvui, kuris labai stengiasi ir pats. Kone ideali šeima! Dukros pačios tvarko namus, daro valgyti, apsiperka, rūpinasi tėvu, o jis stengiasi padėti joms neatitrūkit nuo savo korėjietiškosios motinos pusės, nors kartais tai ir nelabai išeina. Bet tikrai smagu skaityti apie tokias darnias šeimas, kaip ir Jei pasilikčiau, ar Mano gyvenimas šalia istorijose.

Iš tiesų šis pasakojimas atskleidžia vieną kiekvienam natūralią viltį – mylėti ir būti mylimam. Lara Džein rašė laiškus vaikinams, kuriuos manė mylinti, bet kurie nejautė to paties ir jai (ar iš viso buvo ne tos lytinės orientacijos). Ji svajojo apie berniuką, mylintį kitą. O galbūt mylėjo pačią meilę? Nes kaipgi įmanoma parašyti laišką, įdėti jį į voką ir nebemylėti? Ji niekada neturėjo vaikino, tikiausiai bijodama, kad nesulauks to paties, ką jaučia. Ir vienas iš tų dviejų vaikinų padės jai suprasti, kas gi yra ta meilė – žodžiai, jausmas pilve, ar darbai.

Nebeketinau daugiau bijoti. Norėjau būti drąsi. Troškau… pradėti gyventi. Mylėti vaikiną, įsimylėjusį mane.

Laaabai norėčiau, kad šią knygą išverstų į lietuvių kalbą, neabejotinai ją nusipirkčiau ir dar kartą perskaityčiau. Kai kas pasakytų, kad knyga banaloka, bet tikrai nebuvo tokia nuspėjama kaip tikėjausi, iki pat pabaigos spėliojau, kas gi išsiuntė tuos meilės laiškus. Jei norite lengvos, šiek tiek komplikuotos istorijos be didelių „Beveik suaugę“ knygų serijos dramų, tada ši knyga tikrai jums.  Vienintelis mano nekenčiamas minusas – numanoma pabaiga… Jei nebūtų tęsinio, kurio galima tikėtis kitais metais, tada supykčiau ir nubraukčiau vieną kačiuką, o dabar su nekantrumu laukiu antros serijos dalies!

4

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Ko aš nepasakiau… – Keary Taylor (knyga)

knygos apžvalga

Apsvaigęs nuo alkoholio ir draugų padrąsintas Džeikas Heisas pagaliau ryžosi prisipažinti meilę ne vienus metus mylimai Samantai Šei, bet jis nė nenumanė, kad smagus vakaras baigsis avarija, po kurios jis daugiau niekada negalės kalbėti.

Grįžęs namo į salelę, kurioje gyvena vos penki tūkstančiai žmonių, Džeikas turės išmokti gyventi kaip nebylys. Jis pamatys, kad šeima – tai ne vien šešetas brolių ir seserų, kartais tavimi rūpinasi visa sala. O praleidęs daugiau laiko su Samanta, suvoks, kad kalbos netekimas dar nėra pati baisiausia tragedija. Galbūt, jei tik ji leis, Džeikas, net ir praradęs kalbos dovaną, galų gale pasakys tai, ko nespėjo ištarti anksčiau.

Dėl ko jis labiausiai gailisi? Dėl to, ko taip ir nepasakė ne vienus metus mylimai Samantai Šei, o dabar jau per vėlu. Džeikas daugiau niekada nebegalės kalbėti. Po gydymų grįžęs namo į salelę, kurioje gyvena vos penki tūkstančiai žmonių, jis turės išmokti gyventi kaip nebylys.


cdb_Ko-as-nepasakiau_z1Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių
Išleidimo metai: 2014
Originalus pavadinimas: What I didn’t say
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Puslapių skaičius:  320
Žanras: jaunimo literatūra, realistinė literatūra, šiuolaikinė literatūra, New Adult, romantika
Patartinas amžius: +14
Pasakotojas: vaikinas
Autorės puslapis: http://www.kearytaylor.com/


Ko aš nepasakiau… jau pats knygos pavadinimas kabina ir verčia nepalikti šios knygos ramybėje. Tiesiog norisi ją paimti į rankas ir sužinoti, ko gi kas čia nepasakė. Kai pirmą kartą atsiverčiau šią knygą, norėjau tik perskaityti kelis puslapius tam, kad pasižiūrėčiau, koks rašymo stilius, kas pasakoja ir taip įsivertinti, kiek laiko ir pastangų man teks įdėti, kad šią istoriją įveikčiau. Ir ką jūs manote? Pradėjau ir negalėjau sustoti jos skaityti. Pradėjau ryti žodžius vakare, o baigiau paryčiais ir… norėjau visą šią kelionę su Samanta ir Džeiku vėl pakartoti. Dar kelias dienas po to negalėjau nustoti galvoti apie istoriją, kad kartais tragedijos vis dėlto nėra tragedijos, bet galimybė atrasti tai, ko anksčiau niekados nepastebėjai.

Knyga priklauso serijai “Beveik suaugę“.  Taigi, galima tikėtis, kad istorija tikrai bus audra jūsų fantazijai, širdžiai ir ilgam įstrigs jūsų atmintyje. Kad ir kaip keista, knyga tikrai gražiai parašyta ir pasakoja apie tai, kas atrodytų, kad yra pasaulio pabaiga, jeigu tai atsitiktų tau. Jau iš knygos anotacijos skaitytojas sužino, kad Džeiko gyvenimas pasikeis ir labai stipriai. Jo svajonės, planai… viskas griūna, dingsta, ir jam reikia nuspręsti, kaip vėl iš naujo surasti drąsos ir jėgų kabintis į gyvenimą.

Vadinasi, reikia apsispręsti.
Lengviausia išeitis ar sunkus, duobėtas kelias į priekį.

Dabar pamėginkite sekundei įsivaizduoti, koks būtų jūsų gyvenimas, jeigu staiga prarastumėte kalbos dovaną. Jis turbūt tikrai būtų ne mielas. Viena iš mano didelių baimių skaitant šią knygą buvo būtent tai, kad joje gali būti daug pykčio, ašarų, liūdesio… visko, kas nėra miela ir gražu. Tikrai nenorėjau vaikščioti paraudusiomis akimis, ar norėti kam nors vožtelėti kumščiu dėl to, kad pasaulis kartais būna tokia neteisinga vieta paprastiems, doriems mirtingiesiems.

Tačiau negavau tokios stiprios dozės neigiamų emocijų, kaip tikėjausi, kad gausiu. Taip, knygoje tikrai netrūksta pykčio, liūdesio… bet šie jausmai nėra dažnai iškeliami ir knygos puslapiai nėra stipriai jais persisunkę. Šioji istorija yra ganėtinai… pozityvi. Net vietomis galima pamanyti, kad pats veikėjas nesuvokia, kaip iš tikrųjų turėtų reaguoti į šį įvykį, o istorijos pabaigoje viską priima kone kaip kokią dovaną, kurio siuntėją išbučiuotų.

Ir iš tikrųjų, kiekvienas skaitytojas su pagrindiniu veikėju gali išmokti į pasaulį pasižiūrėti truputėlį kitaip. Negalėdamas kalbėti, vaikinas pradeda priimti pasaulį kitaip ir pastebi tai, ką anksčiau sąmoningai ar nesąmoningai ignoravo. Jis sužino kitas tiesas, ir jos jį paverčia… geresniu.

Tačiau, norint pasiekti pabaigą, teks įveikti pradžią. Su kiekvienu įveiktu puslapiu yra artėjama prie kitos dramos. Džeikas pradeda daugiau bendrauti su Samanta, kuri stebuklingu būdu moka gestų kalba. Bet ar tikrai stebuklingu? Kuo daugiau jaunuoliai praleidžia laiko kartu, tuo vaikinas daugiau sužino apie savo mylimąją. Pasirodo, kad viskas nėra taip, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Knygoje slypi kur kas daugiau nei tik vaikino pavirtimas nebyliu. Samanta išgyvena savo dramą, kurios tikrai nemaniau, kad sulauksiu ir… ypatingai tokios dramatiškos. Staiga neatrodo, kad kalbos dovanos netekimas yra siaubingas dalykas.

Iš pradžių šią veikėją laikiau kaip šaltą moksliukę, bet mano nuomonė greitai pasikeitė ir pradėjau dėl jos nerimauti. Tai, kas vyko su jaunuoliais, jų gyvenimais… atrodė taip neteisinga, draskė širdį… bet toks jau gyvenimas.

Kadangi tai ne pirmas mano susitikimas su tokiomis istorijomis, kurių veikėjų gyvenimus pakoreguoja kokios nors auto avarijos, tai turiu pripažinti, kad joje tikrai neblogai yra perteikiama tai, kas įvyksta po tokių tragedijų: visa ta atmosfera, žmonių reakcijos į tave. Pats vaikinas suvokia, kad į jį niekados niekas nežvelgs taip, kaip anksčiau. Visų sutiktų žmonių žvilgsniai visados pirma bus nukreipti į jo kaklą.

Liūdna.

Tai, kad pagrindinis veikėjas yra vaikinas, kad jo gyvenimas pasikeičia ir kaip jis viską pasakoja, paverčia istoriją tikrai jausminga ir asmeniška. Juk štai, vaikinas, kuris turėjo viską susiplanavęs, jis yra “saldainiukas“, bet staiga yra gyvenimo nubloškiamas į purvo duobę. Auč! Tikriausiai nedaug kas iš skaitytojų atkreips į tai dėmesį ir susimąstys, kodėl Džeikas greitai pavirsta jūsų mėgstamu vaikinu/ veikėju šioje istorijoje. Mane, asmeniškai, sužavėjo būtent šis dalykas. Negalėjau jo neužjausti, nesigailėti ir nenorėti apkabinti ir pasakyti, kad viskas bus gerai, kad tai nėra pasaulio pabaiga. Būtent to galima ir išmokti istorijoje: joks įvykis nėra katastrofa, kol tu to nepriimi kaip tokios. Samantos drama tai tik įrodo. Galima pamanyti, kad Džeiko tragedija yra siaubų siaubas, bet tai, kas vyksta su Samantos gyvenimu… tai yra nulis.

Viską taip pat paaštrina tai, kad skaitytojas ne tik įleidžiamas į veikėjo galvą, tačiau jis gali regėti, ką jis užrašo ant popieriaus lapo. Dienoraščiuose ir laiškuose tarp jo ir Samantos užrašyti žodžiai iš tikrųjų sukuria tik stipresnį ryšį tarp skaitytojo ir veikėjų, o išplečiami lapai kelia daugybę klausimų.

Psichologė liepė man rašyti, tai štai ir rašau.
Nors ne visai aišku apie ką. Tikriausiai ji norėjo, kad rašyčiau apie tai, kad pykstu ant pasaulio – o gal ir ant savęs. Matyt, priklauso lieti į šį lapą savo jausmus, visus tuos jausmus, apie kuriuos nenoriu niekam pasakoti.

Nors šioji meilės istorija papasakota gražiai ir negali nustoti jos skaityti, vis dėl to joje radau ir dalykėlių, kurie man nepatiko. Vienas iš jų buvo tradicinis pavyduolės gražuolės įtraukimas į knygą. Vos tik jai įžengus į sceną supratau, kad vienas tradicinių momentų tikrai bus. Jis ir buvo. Šis privertė pavartyti akis ir sunkiai atsidusti. Visa istorija atrodė graži, bet tuo momentu ji priminė kaip šimtą kartų pasakotas/ rodytus klišines amerikiečių autorių knygas/filmus.

(P.S.Spoileris. Jeigu nori pamatyti tekstą pelytę pažymėk foną)
Kai Samanta ir vaikinas susipyksta, jis nori įskaudinti merginą. Jaunuolis nueina į mokyklos “karalienės“ gimtadienį. Samanta pagauna jaunuolius kartu. jaučiasi įskaudinta ir nuvilta.

Pati istorija autorei yra labai artima ir asmeniška. Būdama  15 metų ji sunkiai susirgo ir nuo tada negali girdėti viena ausimi. Autorė prisipažįsta, kad visa tai jai atrodė siaubinga. Bet, kaip ir jos herojus knygoje, ji turėjo apsispręsti, ką daryti toliau. Tai jai padėjo suprasti daug dalykų ir į juos pažvelgti kitaip.  Dabar autorė džiaugiasi tuo ką turi, nes suvokia, kad kitiems yra/ gali būti dar blogiau nei jai.

Ko aš nepasakiau… tikrai nebus kūrinys, kurį laikas sugebės lengvai ištrinti iš jūsų atminties. Ši graži meilės istorija apipinta sunkiomis gyvenimo temomis privers jus atsidurti jausmų vandenyne ir susimąstyti, ar tikrai jūs turite priežastį būti nelaimingi. Net neabejoju, kad į kai kuriuos dalykus gal net žvelgsite kitaip, pavyzdžiui, negersite alkoholio tiek, kiek esate įpratę 😉


penkikitty