Ekranizacijos naujienos: Isaac Asimov „Fondas“

Apple TV paskelbė pagal rašytojo Isaac Asimov mokslinės fantastikos „Fondas“ seriją kuriamo serialo anonsą. Ši knygų serija yra laikoma vienu geriausių visų laikų mokslinės fantastikos kūrinių ciklu. 1965 „Fondas“ nurungė net „Žiedų valdovą“ ir laimėjo Hugo apdovanojimą kaip geriausia visų laikų knygų serija.

Pati serija nukelia skaitytojus į tolimą ateitį, kurioje grupė ištremtų žmonių sužino, kad vienintelis galimas būdas išgelbėti imperiją nuo sunaikinimo ir prieš ją kovoti.

Serialas turėtų pasirodyti rugsėjo 24 d.

Seriale vaidina Jared Harris, Lee Pace, Lou Llobell, Leah Harvey, Laura Birn, Cassian Bilton, Terrence Mann, Alfred Enoch ir kiti.

Skaityti toliau “Ekranizacijos naujienos: Isaac Asimov „Fondas““

Knyga: Berniukas akligatvyje – Karl Olsberg

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: vokiečių kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2019 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica (Debesų ganyklos) Originalus pavadinimas: Boy in a Dead End Serijos pavadinimas:  Berniukas baltame kambaryje Ankstesnės dalys: Berniukas baltame kambaryje (1) Mergaitė keistoje šalyje (2) Patartinas amžius: 14+ Vertė: Indrė Dalia Klimkaitė Žanras / amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, paauglių literatūra, mokslinė fantastika, distopija, trileris, nuotykiai Galimi siužeto raktažodžiai: technologijos, tikėjimas, religija, atradimai, draugystė, šeima, melagystės, sukčiavimas, religijos fanatikai, pabėgimas, naujas pasaulis, bauginanti ateitis, kompiuteriai, virtuali tikrovė, ateitis Puslapių skaičius: 336 Pasakotojas: pirmas asmuo, vaikinas ir mergina Apdovanojimai: nėra Iliustracijos / žemėlapiai:  nėra Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis:  čia Įvertinimas: 4  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Berniukas akligatvyje – Karl Olsberg“

Freak of Nature – Julia Crane (knyga)

knygos apžvalga

Paaukoti kūną mokslui. Padaryta.
Kai septyniolikmetė Keitlina pažymėjo šį langelį, jos gyvenimas – ir kūnas – buvo pavogti iš jos. Vieną dieną ji pabudo slaptoje laboratorijoje ir suprato, kad jos kūnas yra pusiau roboto. Ji prversta slėpti savo paslaptį, kad vis dar turi žmogiškas emocijas ir mintis. Jei mokslininkai apie jas sužinotų, iškart ištrintų tą mažą likutį, kuris liko iš jos.

Keitlina suranda neįtikėtiną sąjungininką Luką – žavingą, puikų mokslininką, kuris negali nugalėti kaltės jausmo, kad ji kažkada buvo puiki graži jauna mergina. Jis niekad nesitikėjo, kad šis mokslinis projektas jį taip paveiks. Bandydamas padėti atrasti jai savo praeitį, jis pamilsta tą drąsią merginą, kuri ieško savo vietos tarp žmonių ir kompiuterių.


 Pagrindinė informacija:freak

Kalba: anglų kalba
Išleidimo metai: 2013
Originalus pavadinimas: Freak of Nature
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: IFICS
Patartinas amžius: +15
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, robotai, androidai
Puslapių skaičius: 284
Pasakotojas: trečias asmuo
Kaip gavau knygą? Amazon’e yra akcija-el.variantas nemokamai. Skaityti online

Autoriaus puslapis: http://www.juliacrane.com


autorė

Julia Crane yra baigusi kriminalistikos studijas. Pirmą kartą apie magiškus sutvėrimus ji išgirdo iš savo močiutės, kuri pasakojo jai airiškus padavimus, tada ji jais pradėjo tikėti. Autorė svajojo apie elfus ir androidus dar prieš suguldant juos popieriuje. Per pastaruosius du su puse metų ji yra parašiusi virš penkiolikos knygų jaunimui nuo mokslinės fantastikos iki vampyrų – jos skaitosi labai lengvai ir puikiai perteikiami skaitytojo vaizduotei. Labiausiai ji žinoma dėl Keegano kronikų ir IFCS serijos apie androidę Keitliną.

Keitlina – pusiau paauglė, pusiau robotas. Ji mirė ir vėl buvo surinkta atgal, bet dabar ji tobulesnė už bet kokį žmogų – greitesnė, stipresnė ir pajėgesnė. Keitlina yra mikroschemų ir programinės įrangos rinkinys. Ji tobulas kiborgas, sukurtas besąlygiškai paklusti ir vykdyti įsakymus be jokių sąžinės priekaištų ar moralinių dilemų. Ji buvo visiškai ištrinta ir perkurta.

Half-human, half-machine. She didn’t quite fit into either world. I’m an abomination, she thought, her shoulders slumping. She tore her eyes away from her reflection in the mirror and continued to trudge down the stark hallway.

Bet ar žmogaus prigimtis tokia silpna? Niekas, išskyrus Keitlinos draugę Kesę nežino, kad šis kiborgas nėra visiškas ledo gabalas. Ji slepia jausmus ir emocijas bijodama, kad iš jos atims ir šį jai likusį trupinėlį. Jos galvoje verda klausimai kas ji buvo prieš mirštant ir ką gali reikšti tie jausmai jaunam profesoriui Lukui, kurių jos procesoriai nesugeba apdoroti.

Lukas buvo šalia Keitlinos nuo pat šio projekto pradžios. Jis sėdėdavo prie jos po operacijų, tobulino, naujino ir kūrė jos programas… ir visada ja žavėjosi. Ne tik ta gražia Keitlina, kokia ji yra dabar, bet ir ta mergaite, kuria ji buvo prieš mirštant. Jis jaučia sąžinės graužatį dėl to, kad atėmė Keitlinos žmogiškumą, jos jausmus, jam atrodo neteisinga, kad mergina taps tiesiog kariškių įrankiu, kam ji aktyviai buvo apmokoma.

Pasirodo Keitlina prieš mirtį buvo labai drąsi mergina – ji ne tik didvyriškai mirė, tačiau ir prieš tai paaukojo savo kūną medicininiams tyrimams. Ji ar jos tėvai tikrai nesitikėjo, kur nuves toks poelgis. Mergina galvoja, kad yra gamtos klaida. Ji neturi socialinių įgūdžių, nesupranta draugės Kesės posakių, nemoka bendrauti, o ir turi slėpti, kad turi savo nuomonę, bet gali įdiegtomis programomis gali analizuoti pašnekovo kūno kalbą, temperatūros pokyčius, aplinką. Be to jai labai patinka Lukas. Jai sužinojus, kad ji beveik baigta ir bus kažkur išvežta labiausiai nuliūsta dėl to, kad teks išsiskirti su  savo mokslininku. Taip ji išsiduoda.

“Lucas, look at me!” Kaitlyn said, lifting the hem of her shirt to her bra line. “I have so many chips implanted in me that I don’t know where I start and where the machine begins. Scars cover my body, and not to mention this.” Kaitlyn pointed at the translucent part of her arm. The patches of see-through plastic were spread over various parts of her body. “How could you possibly think I’m beautiful? I’m repulsive—a freak of nature.”

Lukas negali patikėti tuo ką sužino – kad Keitlina, jo Ketė, nėra tokia, kokios tikėtasi. Ir ji juo žavisi, kaip ir jis ja. Tačiau ta žinia ir nudžiugina jį, ir priverčia pasimesti, nes tai reiškia, kad jis tikriausiai įvėlė klaidą ir sužlugdė milijonus kainavusį projektą. Jis pabando ištaisyti tą klaidą, bet žmogaus prigimties tikriausiai negalima sunaikinti, tad jis padaro geriausia, ką mano – padeda Keitlinai pabėgti ir grąžina jai neva sunaikintus prisiminimus.

Keitlina pabėga iš savo namų, kuriuose pasirodo praleido daug daugiau laiko nei manė ir leidžiasi ten, kur veda jos instinktai. Tačiau ar ji galės prisitaikyti gyventi ten, kur vyksta tiek daug nusikaltimų, juk tokia yra kasdienybė, o ji juk gyveno kai kokiame kokone apsaugota nuo išorės ir išorė apsaugota nuo jos. Į praeitį ji grįžti nebegali, juk tėvai, vaikinas, visi draugai ją laiko mirusia, o dabar ji turi pusiau žmogaus, pusiau dirbtinį kūną.

Tai tartum istorija apie Pigmalijoną ir jo kūrinį, kurį jis pamilo ir sumanė įpūsti jam gyvybės. Ir tikrai, Lukas suteikė Keitlinai tai, ko jai taip trūko, tai yra jos prisiminimus.

Autorė pasakoja apie vienatvę – ne tokią, kai esi vienišas ir neturi nieko šalia, bet apie tokią, kai pasaulyje esi vienas tos – gamtos klaida, mokslo anomalija, kažkieno nuosavybė be pasirinkimo laisvės. Galvojau, kaip gi bus išspręsta ši situacija, ir knygos pabaigoje iš tiesų buvo rastas logiškiausias sprendimas.

Ši knyga man iš pradžių tikrai patiko. Rašytoja labai apgalvojo mechaninę Keitlinos pusę, jos kūno fiziką ir mechaniką, mintis. Buvo tikrai įdomu įsivaizduoti, ką reikštų turėti vietoj smegenų kompiuterį, koks jausmas niekada nejausti šalčio (nes kūnas taip sureguliuoja temperatūrą, kad ji būtų optimali) ir visu veiksmus atlieki tobulai 😀  Tačiau. Manau buvo padaryta didelė klaida, kai buvo nuspręsta knygą rašyti trečiuoju asmeniu, tarsi žiūrint į Keitliną ar Luką iš viršaus ir juos aprašant. Pasakojimas pirmuoju asmeniu duoda daugiau asmeniškumo, kitą emociją, istorija tampa efektingesnė. Plius atomazga atėjo mano skaityklei rodant, kad dar liko 10 procentų teksto! Pabaiga buvo mano akimis pernelyg ištempta, būtų geriau kulminaciją – laiką, kai pabėgo Keitlina pratęsti daugiau, o ne ištęsti pabaigą…

Šią knygą rekomenduoju paskaityti tiems, kurie mėgsta istorijas apie neįmanomą meilę ir ieškantiems kažkokios naujovės knygų jaunimui padangėje, kadangi šia tema dar nebuvau skaičiusi, nebent fantastinėse knygose suaugusiesiems.

Knygų seriją sudaro trys knygos:

123

[youtube https://www.youtube.com/watch?v=MjiUVHKm1jE]

3

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Mokslinė fantastika

science_fiction_7

Bruce Sterling (2013) Britanikos enciklopedijoje pateikia pagrindinę informaciją apie mokslinę fantastiką.  Nors šiame žanre yra naudojami įvairūs moksliniai išradimai, autoriai nesistengia paversti jais tikrais naudojantis jau žinomomis mokslo žiniomis. Šis žanras dažnai yra trumpinamas; vietoje science fiction yra rašomi SF arba sci-fi. Sci -fi yra naudojamas daugiau. Pats žanras science fiction buvo pristatytas visuomenei trečiame dešimtmetyje. Jo sukūrėjas buvo Hugo Gernsback. Dėl šios priežasties buvo sukurti The Hugo Awards, kurie yra įteikiami kasmet nuo 1953 metų geriausiems mokslinės fantastikos rašytojams, redaktoriams, menininkams, filmams, žurnalams. Šiuos apdovanojimus teikia the World Science Fiction Society.

Iš pradžių buvo išskiriamas keturios pagrindinės šio žanro temos: kelionės kosmose, robotai, ateiviai ir kelionės laiku.  Dabar šis sąrašas yra papildomas utopija ir distopija, lyties tematika, alternatyviomis visuomenėmis ir istorija. Šios temos yra pristatomos autorių pasinaudojant svarstymais, keistomis kelionėmis, didžiulėmis tragedijomis, politinėmis aferomis ir kita. Visa tai yra daroma siekiant praplėsti skaitytojo aplinkos supratimą, vaizduotė, jį šokiruoti.

Viena iš žinomiausių mokslinės fantastikos priešistorės autorių yra Mary Wollstonecraft Shelley, kuri parašė knygą Frankešteitnas, kuris taip pat yra žinomas kaip The modern Prometheys. Knyga buvo publikuota 1818 metais. Šioje knygoje veikėjas yra visiškas mokslo stebuklas, dėl šios priežasties ir dėl to, kad knygoje buvo naudojamos temos kaip gyvų padarų skrodimas ir elektra, kas buvo 19a. nauja ir populiaru, autorei buvo suteiktas mokslinės fantastikos motinos vardas. Kitas gerai žinomas autorius yra prancūzų rašytojas Jules Verne. Jo kūriniuose yra minima daugybė įvairių dalykų, kurie dabar jau egzistuoja. Jis išpranašavo tankus, povandeninius laivus ir kitus dalykus.

 

Istvan Csicsery-Ronay (2008) savo knygoje Septyni mokslinės fantastikos gražūs aspektai, jis pristato septynis punktus, kodėl šis žanras yra unikalus ir įdomus skaitytojams.

 

 

  • Fictive Neology ( šiame žanre naudojama ypatinga kalba)
  • Fictive Novums (šiame žanre naudojami išradimai)
  • Future History ( galima pasaulio ateitis, jeigu tam tikras dalykas būtų vis dėl to išrastas)
  • Imaginary Science ( autoriai panaudoja tai, kas dabar yra žinoma mokslo tik tam, kad šias žinia iškreiptų, pakeistų, papildytų)
  • The Science-Fictional Sublime (autoriai suteikia skaitytojui jausmą, kad šis yra tik maža dalis kažko labai didelio)
  • The Science-Fictional Grotesque ( tai autorių istorijos pateikimas, kai veikėjai mėgina sukontroliuoti ir pritaikyti dalykus, kurie keičiasi, kurie yra nestabilūs)
  • The Technologiade (šis punktas atstovauja faktą, kad mokslinės fantastikos žanras kaip vienas žanras gali sunkiai egzistuoti ir jis turi glaudžius ryšius su kitais literatūros žanrais: romantika, vesternas ir kita.)

 

Naudoti šaltiniai

/* Style Definitions */
table.MsoNormalTable
{mso-style-name:“Įprastoji lentelė“;
mso-tstyle-rowband-size:0;
mso-tstyle-colband-size:0;
mso-style-noshow:yes;
mso-style-priority:99;
mso-style-parent:““;
mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;
mso-para-margin:0cm;
mso-para-margin-bottom:.0001pt;
mso-pagination:widow-orphan;
font-size:10.0pt;
font-family:“Calibri“,“sans-serif“;}