Knyga: Šimtas metų žiemos – Naomi Novik

šimtas metų žiemos

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2018  Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje:  Alma littera Originalus pavadinimas: Spinning silver Serijos pavadinimas:  nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 14+  Vertė: Daumantas Gadeikis Žanras / amžiaus kategorija: fantastika Galimi siužeto raktažodžiai: žiema, fantastika, kitas pasaulis, magiška karalystė, magija Puslapių skaičius: 432 Pasakotojas: pirmas asmuo, daug perspektyvų Apdovanojimai:  Hugo Award Nominee for Best Novel (2019), Nebula Award Nominee for Best Novel (2018), Locus Award for Fantasy Novel (2019), Mythopoeic Fantasy Award for Adult Literature (2019), Audie Award for Fantasy (2019) ALA Alex Award (2019), Goodreads Choice Award Nominee for Fantasy (2018), Dragon Award Nominee for Best Fantasy Novel (2019), BookNest Award Nominee for Best Traditionally Published Novel (2018) Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis: čia Įvertinimas:  3  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Šimtas metų žiemos – Naomi Novik“

Pamąstymai: Pietų Korėjos draminių serialų nauda rašytojams

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „k-drama“ K-dramos? Ar esate apie jas girdėję? O gal esate netgi kelias iš jų žiūrėję? O gal vis ketinate, bet nerandate laiko ar motyvacijos? O gal manote, kad tai laiko neverti serialai? Pakalbėkime šįkart apie K-dramas, ir kaip jos galėtų pasitarnauti įvairių istorijų kūrėjams. Patikėkite, iš šių serialų tikrai yra ko pasimokyti.

Skaityti toliau “Pamąstymai: Pietų Korėjos draminių serialų nauda rašytojams“

Fantazijų sekliai (III) – Geležies karalius. Oberonas

julie-kagawa-gelezies-karalius-1Serijoje “Geležies fėjūnai“ galime sutikti vieną fėjų karalių vardu Oberonas. Žinoma, yra ir kitų garsių personų šioje serijoje, bet šį kartą apsistokime ties šiuo, kadangi jis yra pagrindinės veikėjos tėvas.

Tačiau, ką žinote apie Oberoną? Ar tai yra pačios autorės sugalvotas karalius? O gal veikėjas, kuris keliauja iš vienos istorijos į kitą?

Jeigu mėgstate skaityti istorijas apie fėjas, tai Oberoną tikrai dažnai sutiksite.  Tikriausiai tai pats žymiausias ir garsiausias jo pasirodymas yra Šekspyro dramoje “Vidurvasario nakties sapnas“. Šios istorijos sukurtas pasaulis neretai tampa pagrindu kitų autorių istorijoms.

Rupert Everett vaidina Oberoną

Oberonas, arba kitaip dar galite rasti Auberon, yra fėjų karalius viduramžių ir renesanso laikotarpio literatūroje. Gražus titulas, argi ne? Tačiau už to slypi įdomus dalykas. Juk tikriausiai ne kartą spėjote įsitikinti, kad niekas iš niekur neatsiranda. Taip pat ir Oberonas. Yra manoma, Alberich  yra tas asmuo, kuris įkvėpė Oberono personažą. Iš senos vokiečių kalbos “alb“ reiškia elfą, “rih“ – valdovą ar karalių.  Alberich yra legendinis Merovingian dinastijos burtininkas. Pasak legendos, Alberich yra Merowech, kurio vardas yra pavartotas Merovingian legendoje, tačiau kurio egzistencija nėra įrodyta, mirusiųjų pasaulyje gyvenantis “brolis“. Alberich pavyksta laimėti savo vyriausiam sūnui Walber Konstantinopolio princesės ranką. Niberlungų giesmėje, Burgundian poemoje, kuri yra parašyt kažkur 13 amžiuje, Alberich yra asmuo, kuris saugo Niberlungo lobį, tačiau yra vėliau Sigfrudo nugalimas.

Iš viso pirmą kartą Oberono vardas nuskamba 13 amžiuje prancūzų herojiniame epe. Čia jis ir yra aprašomas kaip fėjų nykštukas (kadangi jis įžeidė fėją, o ši nusprendė atkeršyti jam paversdama jį mažiuku, tačiau leido jam pasilikti savo grožį), kuris padeda herojui jo žygyje. Kūrinys vadinasi Les Prouesses et faitz du noble Huon de Bordeaux. Huon, Bordeauch grafo Seguin sūnus, keliauja per mišką, kuriame Oberonas gyveno. Huon yra įspėtas atsiskyrėlio apie ten gyvenantį Oberoną ir, kad gal verčiau vyrui ten geriau nei kojos nekišti. Tačiau kišo. Huon keliauja mišku. Jis sutinka Oberoną ir, kadangi Huon buvo gerai išauklėtas, jis pasisveikiną su Oberonu ir taip šis užsitarnauja fėjų nykštuko pagalbą savo kelionėje. Nužudęs Charlot, imperatoriaus sūnų savigynoje, Huon privalo keliauti pas Babilono dvaro valdytoją ir atlikti įvairius dalykus, kad užsitarnautų atleidimą. Spėkite, kas padeda tuos įvairius dalykus padaryti. Ogi, žinoma,  Oberonas.

Įdomiausia tai, kad šioji poema yra sukurta paimant tam tikrus faktus ir istorijos nuotrupas iš tikrojo herojaus gyvenimo. Šis žmogus gyveno 9 amžiuje, tačiau jo gyvenimas buvo truputį pagražintas. Šiame pasakojime Oberonas turėjo magišką taurę, kuri yra prilyginama  Šventuojam Graliui. Šioji taurė visados buvo pilna dorybės.

Šiam kartui tiek 😉


Šioji rubrika yra nauja ir ji ieško asmens, kuris norėtų knygose ieškoti tikrų faktų, legendų, mitų, asmenybių ir t.t.. Jeigu manai, kad gali atkasti istorijose tai, ką autoriai paslepia, užmaskuoja ar kaip nors meistriškai įpina į savo istoriją, parašyk mums kittywriterlt@gmail.com 


kitty

Tigro kelionė – Colleen Houck (knyga)

Pavojai. Širdgėla. Pasirinkimai.

Ar amžinybė per ilga, kad tiek lauktum tikrosios meilės?

Penki mitiniai kinų drakonai ir atvira jūra kviečia leistis į trečiąją kelionę – šįkart Kelsė Heis turės surasti deivės Durgos juodųjų perlų vėrinį ir išvaduoti mylimą Reną iš prakeiksmo, o sykiu ir nuo netikėtos amnezijos. Padėtį apsunkina Reno brolis Kišanas, kuris siekia Kelsės dėmesio ir meilės tuo metu, kai ji labiausiai pažeidžiama.


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Tiger’s Voyage
Ankstesnės dalys: Tigro užkerėjimas, Tigro beieškant
Serijos pavadinimas: Tigrų saga
Patartinas amžius: +12
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, nuotykiai, mitologija, romantika
Puslapių skaičius: 592
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: http://colleenhouck.com


autorėTikriausiai nežinote, kad Colleen yra vyriausias vaikas tarp septynių brolių ir seserų, galbūt todėl ji labai mėgsta tvarką, kai kiekvienas daiktas turi savo vietą. Netgi Tigro kelionės dedikacijoje apie tai užsimenama – “Skiriu tėvams, Bilui ir Keitei, kuriems teko atsisakyti nuotykių, kad užaugintų septynis vaikus“. Iki parašant ir parduodant savo pirmąją seriją Tigrų saga ji dirbo gestų kalbos vertėja (nustebot? Aš tai tikrai!), ir, jei nerašytų, tuo ir užsiimtų. 2008 metais įkvėpta J.K.Rowing ir S.Meyer ji pati ėmėsi kūrybos. Iš vienos ji perėmė nuotykius ir pabaisas, iš kitos – romantiką ir pavojus.

Tigro kelionę, anot autorės, iš trijų pirmųjų buvo rašyti linksmiausia. Šioje dalyje bus atskleisti labai svarbūs klausimai, tačiau iškils ir naujų problemų.

Tai yra trečios dalies apžvalga. Todėl tie, kurie yra neskaitę pirmos ar antros dalies, gali rasti spoiler’ių.

Prisimenate, pirmą knygą prilyginau pasakai? Antrojoje pasaka pinasi su nuotykiais… O trečioji persunkta romantika ir pavojais! Trečia dalis prasideda ten pat, kur baigėsi Tigro beieškant. Renas stebuklingai nepamena Kelsės, bet tai ne pabaiga – jis net negali būti šalia jos, nes tiesiog fiziškai blogai jaučia jos buvimą. Tačiau mergina tikrai nesiruošia nuleisti rankų ir stengiasi susigrąžinti mylimąjį. Bet Kišanas taip pat nesėdi dykas – jis stengiasi užkariauti Kelsę, ir tai tikrai atrodo gana keistai, kai mergina bando padalinti savo dėmesį dviems vaikinams, kuriuos abu myli, tačiau skirtingai (neprimena Belos-Edvardo-Džeikobo?). Ir visa tai – nuotykių sūkuryje!

viršelisKaskart skaitydama kitą Tigrų sagos knygą maloniai nustebina autorės išmonė ir fantazija, nes ji tikrai atlieka savo namų darbus, pasidomi visomis įmanomomis legendomis ir sugalvoja vis naujų nuotykių, naujų išbandymų, kurie vis keičiasi, ir jie visi tokie skirtingi, užduočių daug ir jos aprašytos su tokiu išradingumu… Žodžiu galima tik pavydėti užsidegimo, vaizduotės ir žinių. Viršelyje drakonas pavaizduotas ne veltui – užduotys, padėsiančios rasti deivės Durgos vėrinį ir atkovoti dar 8 valandas, kai tigrai gali būti žmonėmis, vyksta drakonų karalystėse, kur reikia įvykdyti ne vieną žygdarbį. Šią dalį galima netgi sulyginti su Heraklio žygdarbiais, nes reikia pasitelkti ne tik jėgą ir greitį, bet ir apsukrumą bei protą.

Man patiko dalis su drakonais, kurių reikšmė ir gebėjimai bei užduotys buvo puikiai apgalvotos, unikalios ir tartum ištrauktos iš pasakų. Kai pagalvoji, vieną vienintelę užduotį galėtum išplėtoti iki knygos apimties, o čia jų buvo net ne viena. Tai buvo kvapą gniaužiantys nuotykiai, pilni pavojų, fantastikos ir… romantikos.

Taip, šioje knygoje daugiau dėmesio skiriama ne tik žygdarbiams, kurie padės įveikti piktojo Lokešo užkeikimą, o ir romantinei linijai. Tigro kelionėje toliau vystomas meilės trikampis, ir autorė vis mėto Kelsę (ir mus kartu) nuo vieno vaikino prie kito, priversdama rinktis iš dviejų. Žinoma, Kelsė apakinta meilės, nesaugumo jausmo, pykčio, atsakomybės ir gailesčio elgiasi taip, kad kartais ją norėtųsi kaip reikiant papurtyti, tačiau vis tiek – romantika šioje knygoje verčia dūsauti ir graužti nagus iš pavydo.

– <…> Pamilau ją iš pirmo žvilgsnio. Vos nenumiriau dėl jos. Apkeliaučiau visą pasaulį, kad tik ji šypsotųsi ir būtų laiminga. <…> Laikausi jos kaip vijoklis, kuriam reikia medžio, kad išgyventų. Ji supančiojo mane amžiams. Ji – mano prieglobstis. Ji – mano gyvenimo prasmė. Užkariauti jos širdį ir ją išlaikyti yra vienintelis mano gyvenimo tikslas.

Ko jau ko, tačiau romantikos čia nepritrūks, nes perskaitysite netgi ne vieną legendą – meilės istoriją, kurią papasakos veikėjų lūpos. Tačiau, kai pagalvoju dabar, daugiausia tai bus tragiškos meilės istorijos… Na, bet visos gražiausios legendinės istorijos tokios ir yra – nuklotos rožių spygliais ir sunkumais, juk greit pasimiršta tik lengvi dalykai.

Visos knygos detalės keistai susipina į krūvą ir kai pagalvoji, kad štai to galėtų ir nebūti, bet tada kažkas kita iškristų iš vietos ir nebetiktų bendrame paveiksle.

Prie viso to dar ir prisideda kažkur į nugarą šnopuojantis nemirtingasis Lokešas, trokštantis viso pasaulio galios ir kai ko daugiau.

– Kas iš tų mano norų. <…> Yra vienas dalykas, kurio net aš, kad ir koks galingas, vienas negaliu turėti. Spėkit, kas tai?

Pabaigoje tikrai likau… pikta? nusivylusi? išsigandusi? Nepagalvokit, kad nepatiko, tačiau labai labai nenorėjau, kad nutiktų tai, kas nutiko pabaigoje. Nes Kelsė šioje knygoje elgiasi būtent taip, kaip nesielgčiau aš, tad ir pabaigoje ji padaro tai, kas jai atrodo geriausia, todėl sėdžiu va spėliodama, kas bus, nes kartą netyčia užmačiau paveiksliuką-spoileriuką, ir būgštauju, kad Kelsė iškrės kvailystę, kuri viską pasuks visiškai kitu kampu. Bet kokiu atveju – privalau kuo greičiau gauti ketvirtą knygą Tigro likimas! Beje, ja serija neužsibaigs, fanai jau kelerius metus laukia penktosios dalies pavadinimu Tigro sapnas, kurios išleidimo data niekur neskelbiama.

Ši knygų serija yra skirta tiems tikriesiems nuotykių mylėtojams ir mėgstantiems skaityti knygą ilgai ir pasigardžiuojant. Taip pat ši knyga yra visiems mitologijos gerbėjams ir nepailstantiems romantikams, kurie tiki amžina meile. Kiekviena Colleen Houck knyga yra nepaprasta ir paliekanti stiprų įspūdį ir troškimą kuo greičiau gauti tęsinį, nes paskutiniame skyriuje iš naujo užsuka karuselę, iš kurios nesinori išlipti.

Šios serijos knygos lietuvių kalba:

lt


keturi permatomas

egliosha logo

Tigro beieškant – Colleen Houck (knyga)

knygos apžvalga

Viltis. Tikėjimas. Aistra.

Kaip toli eitum, trokšdamas išlaisvinti tą, kurį myli?

Kelsės Heis aštuonioliktoji vasara buvo išties beprotiška. Be to, kad jai teko keliauti Indijos džiunglėmis ir kautis su beždžionėmis, ji netikėtai pamilo Reną – jauną princą, kuriam jau… trys šimtai metų.

Kai netikėtai ištikusios grėsmės ir pavojai ją vėl privers leistis į kelionę po Indiją, šįkart su Reno broliu Kišanu, ji ims dvejoti dėl savo likimo. Reno gyvybė kabo ant plauko – ant plauko kabo ir Kelsės širdies reikalai. Ar jai pavyks žengti dar vieną žingsnį ir panaikinti seną indišką prakeiksmą?


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Tiger’s Quest
Ankstesnės dalys: Tigro užkerėjimas
Serijos pavadinimas: Tigrų saga
Patartinas amžius: +12
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, nuotykiai, mitologija
Puslapių skaičius: 544
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: http://colleenhouck.com


autorėColleen Houck knygų serija apie tigrus susilaukė tokios sėkmės, kad pati išleido ji tik pirmąsias dvi dalis – Tigro užkeikimą ir Tigro beieškant (el. formate), tada ją pagriebė agentai ir leidyklos ir nebepaleido. Jos teigimu, pats kiečiausias dalykas buvo išvysti didžiulį savo knygos plakatą.

Pati užkeikimo idėja jai šovė prisiminus pasaką Gražuolė ir pabaisa, tada pagalvojo pabaisą paversti tigru, tigras vedė į Rusiją, bet galiausiai istorija pasuko į Indiją ir indiškus mitus apie tigrus. Va kiek vingių visokių buvo, kol užgimė pirma knyga. Pati autorė teigia, kad labiausiai ją įkvėpė būtent Saulėlydžio saga dėl “švarios“ romantikos ir to, kad iki galo nebuvo aišku, ką pasirinks pagrindinė herojė (gal kažkam). Jai patinka, kad taip iki pat galo galima išlaikyti intrigą ir galiausiai nustebinti.

Kai pirmąją dalį sulyginau su pasaka, tai antroji knyga… ji tikrai labai supainiota ir kelianti daug emocijų. Ši istorijos dalis supina pasakas su paauglių literatūra. Net sunku papasakoti neišduodant siužeto, tačiau patikėkite, paimsite šią storą ir atrodo niekad nesibaigsiančią knygą ir suskaitytsite jei ne vienu prisėdimu, tai dviem tikrai.

Nežinau, kaip tai įmanoma, bet šioje Tigrų sagos dalyje dar daugiau veiksmo ir pavojų. Tiesa, pirmoji šios knygos dalis tarsi “iškrenta“ iš bendro stiliaus, nes veiksmas vyksta Oregone, kur iš Indijos palikusi Reną sugrįžta Kesė. Taip, knyga prasideda ten, kur pasibaigė buvusioji – pagrindinė veikėja grįžta namo į Valstijas, kad sudėliotų savo gyvenimą iš naujo. Ji pradeda mokytis universitete, pradeda susitikinėti su vaikinais, bet negali pamiršti savo princo Reno. Ji jo ilgai laukia, ir kai galiausiai pasirodo (nagi, kaip gi nepasirodys?), jis kovoja su kitais kavalieriais dėl Kelsės meilės. Vėliau prie jų prisideda ir Kišanas, Reno brolis, tačiau netrukus įvyksta kai kas, kas priverčia kompaniją išsiskirti. Kaip suprantate iš viršelio ir anotacijos, šioje dalyje gauname progą pažinti Kišaną. Jis su Kelse toliau vykdo savo užduotį – atkeikti brolius princus. Ši porelė grįžta į Indiją ir toliau keliauja per stebuklingas ir pavojingas vietas, kur patiria begalę nuotykių. Čia išnaudojama taktika pašalinti pagrindinį vaikiną iš istorijos, kad būtų suteikta proga pasireikšti kitam.

tigraiTigro beieškant knygoje autorė pasistengė pindama meilės trikampį. Kai pirmoje dalyje tik galėjai nuspėti kas bus, tai čia viskas kaip reikiant įsisiūbuoja, ir gerokai suvelia tiek Kelsės, tiek skaitytojų mintis ir padalina gerbėjus į dvi stovyklas – Team Ren ir Team Kišan. (Kurį palaikote jūs?). Visas šitas reikalas gerokai pamėto į šonus skaitytoją, nes rašytoja moka labai įtaigiai pasukti mus ten, kur reikia jai, taip klaidindama ir vedžiodama mus už nosies ir galiausiai palikdama vidury niekur, pasimetusius ir trypiančius kojomis iš piktumo. 😀 Palikus veikėjus dviese atsiskleidžia kiek kitokia Kišano pusė. Tad mes puldinėjam iš vieno krašto į kitą svarstydami, ką pasirinktume veikėjų vietoje. Šioje dalyje rasite tikrai nemažai klausimų, ką rinktis.

– Aš susigrąžinu žmogiškumą gabalėlis po gabalėlio. Tigru būti lengva; būti žmogumi – sunku. Turiu bendrauti su žmonėmis, sužinoti apie gyvenimą ir surasti būdą, kaip susitvarkyti su praeitimi.

Reno gausite mažokai, bet kiek bus, tiek pakaks jam pamilti ir ilgėtis. Colleen šį veikėją sukūrė tiesiog tobulą – gražų, nuoširdų, mylintį, romantišką, sąžiningą, gailestingą, atjaučiantį, dosnų -, tad intriga susukta, ir nustūmus visus nuotykius ir pavojus į šalį žiūrim akis išpūtę ir klausiam, tai kurį rinksies, Kelse??? Sekančioje dalyje žadama daugiau Reno, tad bus tikrai įdomu, kaip viskas išsipainios. O gal netgi atvirkščiai, nenustebčiau.

Pagaliau ir Kelsė čia paaugs mūsų akyse. Pirmoje knygoje ji vis kėlė sumaištį vandens stiklinėje, o čia ji jau daug ryžtingesnė, auga jos pasitikėjimas savo jėgomis ir noras tapti savarankiškesne, tad ją pamėgti daug lengviau.

Renas neturėjo jokių trūkumų. Tiesmukai kalbant, jis buvo baltasis katinas, Kišanas – juodasis. Bėda buvo ta, kad aš nežiūrėjau į Kišaną taip, kaip į Reną. Kišanas taip pat buvo mano didvyris. Jie abu buvo sužeisti. Jie abu kentėjo. Ir Kišanas tikrai nusipelnė laimingo bilieto, lygiai taip, kaip ir Renas.

Kam dedu minusiuką ir už tai atimu vieną kačiuką – kad gali pasirodyti per daug visų tų mitų ir naujos informacijos. Tikrai jaučiasi, kad autorė stipriai domisi įvairių šalių mitologija, legendomis ir literatūra, kadangi čia ohoho, kiek visko galima rasti, kartais mažiau yra geriau. Na bet už fantaziją tikrai galima paploti, nes užduotys ir visokie sunkumai tikrai negirdėti, o aprašymai primena veiksmo filmo ištraukas.

Tiesa, jei jau kalbame apie veiksmą, tai man pasirodė įdomi rašytojos strategija aprašyti įvykius. Daugelis autorių aprašo veiksmus, ką darys herojai, maždaug nueisim taip, paimsim tą, o pakeliui veikėjams nutiks kažkas netikėto. Nea, Colleen žaidžia kitaip. Ji dažnai ne tik kad neišduoda smulkmenų (nagi, kaip gali nepasakyti bendražygiui kur eisit ir ką darysit, o tik numeti – einam, aš žinau ką reikia?), bet dar ir veiksmo metu supina viską taip, kad nesupranti, kas nutiko, ir tik paskui perpasakojant įvykius paaiškėja kas, kaip ir kodėl buvo daroma ir kokia buvo atomazga. Žodžiu pasilieka vyšnią ant pačio torto viršaus, o tau telieka įsijungti lempą ir mintyse sau kartoti, kad čia jau tikrai paskutinis skyrius šįvakar. O puslapių skaičius šioje knygoje įspūdingas gi, kai jau atrodo, kad va, viskas, jau tuoj pabaiga, pamatai, kad dar likę bent ketvirtadalis neįveikta.

Šios dalies pabaiga buvo ne visai netikėta, buvo galima nuspėti, kas nutiks, bet vis tiek ji labai drasko širdį ir pasuka istoriją kitu keliu užduodama galybę klausimų, kas gi bus ateity. Pabaigus knygą kilo vienintelė mintis – kaip? Na kaip reikės išlaukti tęsinio?! Nepaisant kai kurių nepatikusių detalių ši istorija taip įtraukia, kad norisi plaukus nusirauti, nes dabar reikės ilgai kankintis ir laukti trečiosios dalies.

Šią dalį perskaičiau tikrai greitai, nors puslapių skaičius įspūdingas, tačiau buvo labai įdomu, istorija, veiksmas ir herojų vaizdavimas įtraukė ir sukėlė nemažai emocijų, ką galima įvertinti kaip geros knygos požymį. Pabaigus knygą užsimaniau tučtuojau gauti tęsinį, deja, anglų kalba tokių storų ir sudėtingos kalbos knygų neįveikčiau, tad teks kankintis ir laukti. Tad labai rekomenduočiau Tigro beieškant visiems nuotykių, fantastikos ir meilės trikampių mėgėjams – šioje knygoje to tikrai netrūks.

Šios serijos knygos lietuvių ir anglų kalba:

serija


4

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Tigro užkerėjimas – Colleen Houck (knyga)

knygos apžvalga

Aistra. Lemtis. Ištikimybė.

Ar rizikuotum viskuo, trokšdamas pakeisti likimą?

Septyniolikmetė Kelsė nė nenumanė, kad vieną vasarą jos įprastas gyvenimas apsivers aukštyn kojomis. Sužinojusi, kad tik ji vienintelė gali panaikinti trijų šimtų metų senumo indišką prakeiksmą, Kelsė pakliūva į keblią situaciją. Ji atsiduria toli nuo namų, kitame pasaulio krašte. Drauge su paslaptingu baltuoju tigru Renu.
Susidūrusi akis į akį su tamsos jėgomis, magijos kerais ir keistais pasauliais, kur niekas nėra tuo, kuo atrodo esąs, Kelsė rizikuoja gyvybe, kad atskleistų kelių šimtmečių senumo pranašystę, amžiams panaikintų prakeiksmą, išlaisvintų magijos įkalintą vyrą ir rastų kelią į judviejų laimę.


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2014
Originalus pavadinimas: Tiger’s Curse
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: The Tiger
Patartinas amžius: +12
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, nuotykiai, mitologija
Puslapių skaičius: 464
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: http://colleenhouck.com


autorėColleen Houck su vyru gyvena Saleme, Oregone kartu su kalnu pliušinių tigrų. Rašytojos amato ji ėmėsi įkvėpta Stephanie Meyer ir J.K.Rowling sėkmės – abi tiesiog nusprendė pabandyti rašyti, ir štai kaip tai pakeitė jų gyvenimus. Vieną rytą ji pabudo ir nusprendė, kad taip pat turėtų pabandyti rašyti, taigi įjungė vaizduotę ir pradėjo Tigro užkerėjimo seriją.
Autorė, paklausta, kur semiasi įkvėpimo, išduoda, kad jo semiasi iš kitų knygų. Dvi jos mėgstamiausios knygos – apie sapnus ir jų interpretavimą bei apie simbolius ir ženklus. Ji turi begalę mitologijos knygų, ir nuolat žymisi įdomias detales, kurias įpina į savo istorijas. Pavyzdžiui keturių namų išbandymo idėją rašytoja pasiskolino iš majų kultūros. Taip pat ji prisimena visus savo sapnus, pabudusi juos užsirašo, ir tikisi kada nors visus juos sudėti į knygas. Kai kurie Colleen veikėjai yra įkvėpti jos artimųjų – Renas turi keletą jos vyro savybių, Kelsės senelė yra daug kuo panaši į autorės močiutę, o daugelis antraeilių vedėjų pavadinti dukterėčių ir sūnėnų vardais.

Tigro užkerėjimas – pirmoji dalis šešių knygų serijoje, priešpaskutinė išeis dar šiais metais, ir galiu pasakyti, kad fanai jos laukia su didžiuliu nekantrumu!

Šią knygą galėčiau palyginti su pasaka apie užkeiktą karalaitį, kurį išgelbės ypatinga mergina. Joje žinoma yra blogasis žiaurusis piktadarys, gerasis pagalbininkas, užburtos/neįprastos vietos, burtai  ir žinoma meilė.  Tigro užkerėjimas turi visus pasakoms priklausančius požymius. Dar pridėkime nuotykius, svetimos kultūros egzotiką ir gausime prikaustančią, neįprastą istoriją!

Netgi Direno ir jo brolio Kišano istorijos aprašymas toks pasakiškas:

Labai seniai gyveno galingas Indijos karalius, kuris turėjo du sūnus. Vieną jų pavadino Direnu. Abu broliai gavo geriausią, kokį galėjo, išsilavinimą, baigė karinius mokslus…
<…>Jo brolis taip pat buvo labai drąsus, stiprus ir sumanus. Jis mylėjo Direną, tačiau kartkartėmis jo širdį perverdavo pavydas: nors jam irgi sekėsi visi mokslai, jis žinojo, jog karaliumi lemta tapti Direnui. Taip jaustis buvo visai natūralu.

direnas

Tačiau, žinoma, piktasis burtininkas Lokešas užsigeidė brolių turėtų stebuklingo amuleto dalių, sukiršino juos ir galiausiai prakeikė paversdamas tigrais. Broliai tris šimtus metų gyveno užkeikti. Direnas sugautas be galimybės pabėgti  ir uždarytas gyveno keliaujančiame cirke, kol vieną dieną jame pasirodė viena mergina Kelsė, kuri keliais žodžiais išlaisvino jį iš narvo nelaisvės.  Tad dabar, kai atsirado ypatingas žmogus, kuris, pasak pranašystės, gali panaikinti užkeikimą, Direnas turi vilties po šitiekos metų vėl atgauti savo žmogiškąjį pavidalą, ir padedamas savo ištikimo draugo pono Kadamo atsivilioja Kelsę į Indiją.

Na koks atsivilioja. Kelsė pati jaučia kažkokią ypatingą trauką baltajam tigrui, todėl mažai dvejojusi sutinka palydėti jį atgal į gimtinę. Tačiau netrukus paaiškėja, kad jos tigras – tikrų tikriausias Indijos princas ir dar ne bet koks, o labai jau išvaizdus. Nuo tos akimirkos prasideda jų įdomūs ir pavojingi nuotykiai. Na kuo gi ne pasaka?

Ir tas princas pamilsta Kelsę – paprastą merginą iš Oregono, kuri negali patikėti, kad jai galėtų tekti tokia laimė. Tos meilumo apraiškos buvo tikrai mielos, nesvarbu, Direnas buvo vaikinas ar tigras.

Pasigirdo minkšti žingsniai ir veidu pajutau Reno snukį.
– O, nesirūpink manimi. Ketinu čia pagulėti, kol mano stuburas vėl išsitiesins.
Jis pasisuko ir ėmė savo tigriškomis letenomis plekšnoti mano nugarą. Aš sukikenau iš skausmo, bandydama įtraukti oro į plaučius. Jis atrodė tarsi įmitęs katinas, aštrinantis nagus į žmogaus kūną lyg kokią kanapą.

direnas ir kelsė

Istorija yra pasakojama tik iš Kelsės pozicijos, tad mes galime tik nuspėti kitų veikėjų mintis ir jausmus, bet jie, galima sakyti akivaizdūs. Kelsė yra našlaitė, netekusi tėvų dvylikos metų, tad gerai prisimena, kas yra laiminga ir mylinti šeima, kurios pati labai trokšta, bet vengia prie kažko stipriai prisirišti,  dėl baimės vėl viską prarasti. Netgi su įtėviais jos santykiai, atrodo, daugiau draugiški, nei šeimyniški. Jie Indijoje netgi nutrūksta ir visų nuotykių metu prisimenami nebent vegasiški įmotės patiekalai. Dėl šios baimės ji ko gero sunervins ne vieną skaitytoją, bet pačioje pabaigoje autorė gana rišliai sudėlios Kelsės elgesio priežastis, kas išgelbėjo merginą nuo manęs, grasinančios užmesti jai į kuprą.

Knygoje tikrai nemažai Indijos kultūros. Jei domitės ja – tada tai bus tikras lobynas, kadangi yra kalbama ne tik apie valgius (kuriuos taip ir maga pasiieškoti per google), rūbus, šalį, bet ir dievus bei legendas. Autorė atliko tikrai gerus namų darbus, nes aprašymai detalūs ir įdomūs, ir, įtariu, realūs.

Be abejo, knygoje apstu nuotykių (kartais net per daug), jie tyko kone už kiekvieno kampo, ir, kaip teisingai kažkas pastebėjo, primena Indianą Džounsą. Kad panaikintų užkeikimą, Kelsė ir Direnas turi įvykdyti ne vieną užduotį, surasti ne vieną daiktą ir šiaip įveikti nemažai pavojų, kurie sukurti išties išmoningai ir su fantazija. Į knygos pabaigą pradeda stipriai jaustis artėjančios nelaimės nuotaika, ne tik dėl Kelsės vidinės sumaišties, bet ir dėl kažkur tūnančio priešo. O ir Kišanas nėra toks gerietis, kaip jo brolis Direnas, tad sekančiose dalyse manyčiau gali pakvipti netgi meilės trikampiu.

Jei reikėtų šią istoriją apibūdinti kitaip, nei pasaką, pasakyčiau, kad tai nuotykių knyga. Ir gana neplona. Tokia, kokia man patinka – jos neperskaitysi labai greitai, tačiau galėsi mėgautis ja kiek ilgėliau ir su nekantrumu lauksi jos tęsinio, nes jaunuoliai turi įvykdyti keturis žygdarbius, ko gero po vieną kiekvienai knygai. Penktoji knyga – absoliuti paslaptis, kurios fanai laukia jau trečius metus! Rekomenduoju peržiūrėti ir knygos treilerį, puikus darbas!

Šios serijos knygos lietuvių ir anglų kalba:

visa serija


4

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Sirena – Tricia Rayburn (knyga)

knygos apžvalga

Atostogos Vinter Harbore seserims Vanesai ir Džastinai Sends reiškia puikų poilsį pajūryje su broliais Karmaiklais. Šią vasarą Vanesa pasiryžusi pasisemti vyresnės sesers drąsos, nugalėti vandenyno baimę ir galbūt pakreipti draugiškus santykius su Saimonu romantiškesne vaga… Viskas apvirsta aukštyn kojomis, kai po rimto šeimos barnio Džastina išeina panardyti nuo uolos ir negrįžta. Ryte jos kūną bangos išplauna į krantą. Tėvai stengiasi gyventi, lyg nieko nebūtų nutikę, o Vanesa įsitikinusi, jog tai ne nelaimingas atsitikimas. Ji grįžta į Vinter Harborą ir jos įtarimai dar labiau sustiprėja išgirdus, kad dingo vienintelis žmogus, galintis jai padėti, – Kalebas Karmaiklas. Kai miestelį prie niekada neužšąlančios jūros sukrečia jaunų vyrų mirtys vandenyje, Vanesa ir Saimonas imasi aiškintis, kodėl visų skenduolių veiduose sustingusios plačios šypsenos. Netrukus jie ras daugiau, negu norėtų. Kai kurios paslaptys per pavojingos būti atskleistos, kai kurios gali amžiams pakeisti gyvenimą…

 


Pagrindinė informacija:   sirena tricia

Kalba: lietuvių

Išleidimo metai: 2013

Originalus pavadinimas:  Siren

Serijos pavadinimas: Siren

Ankstesnės dalys:  nėra

Žanras:   paranormalus, mitinis, jaunimo, šiuolaikinė literatūra, romantika

Patartinas amžius: +14/ 15

Kaip gavau knygą? Pasiėmiau iš bibliotekos

Autorės puslapis: http://www.triciarayburn.com 


Sirena – tai, ką galite išvysti ant knygos viršelio kartu su mergina ir puse vaikino veidu. Vien jau pats pavadinimas patraukia akį ir gundo paimti knygą į rankas.

Mitinės būtybės yra įdomios, tačiau kažko labai kūrybingo autoriai nesukuria, kai tema pasisuka ties undinėmis ir sirenomis, kurias dažnas asmuo gali lengvai supainioti, kadangi dauguma jas pristato vienodai. Tačiau undinės ir sirenos yra du skirtingi mitiniai sutvėrimai. Undinės – pusiau žmonės, pusiau žuvys, o sirena – pusiau moteris, pusiau paukštis. Nors tikrai rasite nemažai kur parašyta, kad sirenos yra kaip undinės.  Tačiau, nors žmonės mėgsta jas apibūdinti vienodai, vis dėlto jie nesusipainioja, kai jų paklausia, kokias gi galias jos turi. Undinės gyvena vandenyje, skandina žmones ir pan., o sirenos savo galiomis vilioja jūreivius užplaukti savo laivais ant uolų.

Šioje knygoje būtent tai gali sirenos: jos vilioja, kad nužudytų. Knygoje yra nemažai paslaptingų mirčių, kai vyrų lavonai randami su keistomis šypsenomis veide. Tačiau ne tos mirtys yra spyris pagrindinei šios knygos veikėjai Vanesai veikti.

-Tą naktį jis buvo su ja, ir aš noriu pasikalbėti. Turiu žinoti, kodėl ji tai padarė.

Jai brangus žmogus miršta ir Vinter Harboras patampa jos šeimai ne pačia mieliausia vieta. Tačiau Vanesa kovoja su nemaloniomis emocijomis ir sugrįžta į šį miestelį, kur ji staiga atsiduria keistame detektyve su paranormaliais reiškiniais. Visa ši paslaptis ne tik įtraukia merginą, tačiau ir suteikia galimybę suprasti nemažai apie save bei atskleisti kelias savo šeimos paslaptis.

Kaip ir daugumoje istorijų, taip ir šioje pagrindinei veikėjai kai kas padeda. Tai vaikinas vardu Saimonas. Jis yra merginos ir jos sesers draugas. Pats Saimonas padeda merginai todėl, kad ši ieško jo brolio, kuris po tragiško įvykio dingsta ir sukuria aplink save nemenką paslapties šydą. Taigi, istorijoje vyksta kaip ir du dalykai: mėginama išsiaiškinti, kodėl miršta vyrai, ir kur yra pasidėjęs jaunesnysis Saimono brolis.  Be to, istorijoje siaubingai daug paslapčių ir kiekvienas veikėjas yra aprengtas bent vienu šio nuostabaus “audinio“ sluoksniu.

Istorijoje po truputį aiškėja paslaptys, ir auga kai kurių veikėjų jausmai. Nors ir atrodo, kad viskas aišku, kas gi vyksta šiame miestelyje, autorė vis atidėlioja pagaliau leisti skaitytojui atversti paskutinį puslapį. Kažkodėl man atrodė, kad kuo arčiau būtent tas momentas atsiduria, tuo autorė toliau ją nustumia. Sunkiai pajėgiau suvokti, kodėl veikėjai žinodami tiesą taip flegmatiškai ir vangiai veikia.

Veikėjų tikslai knygoje buvo aiškūs, tačiau  visas knygos veiksmas nesisuko tik aplink juos. Vanesa trumpam apsigyvenusi miestelyje netrukus įsisuka į jame verdantį gyvenimą: ji susiranda naujų draugų, įsigyja kaip ir darbelį. Todėl iš tikrųjų galima pasijausti, kad skaitytojo dėmesį vis mėginama nuvilioti nuo istorijos esmės. Tai man nepatiko. Norėjau sužinoti, kas gi darosi tame miestelyje, ir tie nukrypimai truputį erzino, nors kai kurie iš jų nebuvo skausmingi, tačiau nebuvo ir labai trokštami.

Istorija yra pasakojama iš Vanesos perspektyvos. Būtent ji yra pagrindinė šios istorijos veikėja, aplink kurią sukasi visas veiksmas. Pati mergina laiko save ganėtinai paprasta, o visus medalius atiduoda savo seseriai, kuri Vanesai buvo kone dievaitė, tobulybės įsikūnijimas.  Dėl šios priežasties visa istorija man buvo ganėtinai slogi ne tik dėl aprašytos tragedijos , tačiau ir dėl to, kad mergina save nuvertina. Pačioje knygos pradžioje yra pateikiamas puikus skyrius, kuriame atskleidžiami pagrindiniai skirtumai tarp seserų, ir kaip Vanesa trokšta būti bent kiek panaši į savo seserį.Tačiau verta paminėti, kad nors mergina nepasižymi drąsa, ji ganėtinai yra sąžininga sau ir kitiems, yra doras ir padedantis kitiems žmogus.

Džastina yra tikra paslaptis, kaip ir tos mirtys knygoje. Šios veikėjos portretas vis keičiasi skaitant istoriją. Jau atrodo, kad žinai, kas tai per žmogus, o staiga tau yra numetama kita informacija, kol pradedi suprasti, kad niekas kartais nėra taip, kaip atrodo.

O Džastina gyveno kraują kaitinančiame siautulyje, kurio iš visų jėgų stengiausi išvengti.

Pats Saimonas istorijoje yra moksliukas, gamtos reiškinių fanatikas. Mintyse vis regėdavau jį kaip tylų ir protingą vaikinuką, kuris gal galėtų būti neblogas romantikas, jeigu tik tam atsirastų priežastis.

Vanesos tėvai istorijoje yra kaip diena ir naktis. Bet po to, kai paminėjau, kad seserys yra skirtingos, neturėtų stebinti ir tai, kad patys tėvai turi tam tikrų išskirtinių bruožų. Pačioje istorijoje daugiausiai iš jų abejų pasireiškia motina, kadangi ji daugiau vaidenosi istorijoje. Tačiau tai nereiškia, kad būsite pasveikinti mažos apimties informacija apie tėvą.  Suprasti jų charakterius, būdus yra pateikiama nedaug, tačiau informacija ganėtinai iškalbinga.

Pati romantika knygoje vystoma palyginus atsargiai. Dėl šios priežasties man norėjosi jos daugiau. Tų detalių, kurios tiesiog būtų ryškus kelias link tos nepaprastos meilės, buvo tikrai ne milijonas ir iš tų trupinių, kuriuos autorė pameta skaitytojams užkasti pradžioje, sužadina didelį apetitą. Man asmeniškai ne paslaptys buvo įdomesnės, tačiau būtent tai, ar veikėjai pripažins vienas kitam savo jausmus ar ne. Pačioje pradžioje, kai visi veikėjai yra supažindinami, netgi mintyse spėliojau, kuris gi jaunuolis bus tas meilės taikinys.

Norėju šaukti, rėkti jo vardą iš visų jėgų. Norėjau nušokti nuo akmens, užkopti ant uolos ir atsidurti kuo toliau nuo Herojų stovyklos.

Pati įtampa istorijoje yra auginama lėtai. Staiga ji pašoka, kai yra atskleidžiama visos paslaptys ir prasideda kova su šios istorijos blogiukais. Tai, kad tarp veikėjų jau yra susiformavę tam tikri jausmai, tikrai įpila daugiau žibalo į ugnį.

Pati istorijos kulminacija buvo ganėtinai įdomi ir… keista. Tai gal vienas iš tų nedaugelio dalykų, kurių vis dėlto man nepavyko nuspėti istorijoje, kai ją skaičiau.

Verta paminėti, kad pati vieta yra tikra. Winter Harbor yra tikra vietovė ir autorė pasirinko jį savo istorijoje po to, kai sužinojo apie ją. Pasirodo, kad šioji įlanka niekados neužšąla, netgi žiemos viduryje, o tie, kas skaitė istoriją ar ją skaitys, suvoks, kad tai tikrai svarbus dalykas pačioje istorijoje.  Tačiau vis dėlto tam tikrų dalykų, kuriuos skaitytojas gali rasti istorijoje, nerasite nuvykę į miestelį.

Pati istorija man nebuvo sprogimas, tačiau ją buvo miela skaityti ir sugundė paimti sekančias serijos dalis. Bet verta paminėti, kad autorė pasiliko prie gan paprastų, realistiškų dalykų.  Ji nesistengė labai iškraipyti ar ko nors pridėti prie paties sirenos mito. Ji paėmė pagrindus ir sukūrė paslaptį, kurią veikėjai mėgina išsiaiškinti, kuri, beje, irgi nebuvo įspūdinga ir nenuspėjama.  Tiems, kas tiesiog nori paslapčių ir mitologijos – knyga puikiai tiks. Tačiau jeigu esi asmuo ieškantis kažko labai nepaprasto būtent apie sirenas, ir kad siužetas būtų persisunkęs romantika, tai šioji knyga gali pasirodyti kaip nusivylimas. Be to, tie, kurie moka puikiai nuspėti knygos siužetus, nepatariu imti šios knygos, kadangi tikrai šioji knyga jūsų nenustebins. Ji palyginus paprasta, tinkama skaityti lietingomis dienomis turint šalia puodelį arbatos.


Apie Autorę

Tricia Rayburn nuo mažens leido savo dienpinigius dviem dalykams: Scholastic knygų klubo katalogams ir kelionei kas pusmetį į didžiulį knygyną, kur susikraudavo visas naujausias mėgstamų serijų knygas. Mokydamasi vidurinėje ji pamėgo rašyti knygas jaunesnio amžiaus mokiniams. Viskas prasidėjo nuo rašinio, kuris vėliau virto pirmąja knyga The Melting of Maggie Bean. Šiandien Tricia jau yra išleidusi šešias populiarios serijos apie Megę knygas ir rašo pirmą seriją paaugliams – Sirenos trilogiją. Jaunoji autorė gyvena Long Ailande su sužadėtiniu ir pašėlusiu ši cu veislės šuneliu.

 


 

Visos dalys (Lietuvoje išleista tik pirmoji):

sirena tricia

kitty

trys