Knyga: Kvapų vaistinė. Juodosios gėlės mįslė – Anna Ruhe

kvapų vaistinė

Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: vokiečių kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2018 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica (Debesų ganyklos) Originalus pavadinimas: Die Duftapotheke. Das Rätsel der schwarzen Blume Serijos pavadinimas: Kvapų vaistinė Ankstesnės dalys: Kvapų vaistinė. Magija tvyro ore Patartinas amžius: 10+ Vertė: Indrė Dalia Klimkaitė Žanras / amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, jaunesnių paauglių literatūra, fantastika, nuotykiai Galimi siužeto raktažodžiai: paslaptys, mistika, naujakuriai, šeima, kvapai, sena vila, draugystė, kvapų vaistinė, kelionė, pavojai Puslapių skaičius: 288 Pasakotojas: pirmas asmuo, mergina Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai: yra Iliustravo: Claudia Carls Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 4 iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Kvapų vaistinė. Juodosios gėlės mįslė – Anna Ruhe“

Knyga: Vaiduoklių namo paslaptis – Kristina Ohlsson

Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: švedų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2020 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla Originalus pavadinimas: Spökhusets hemlighet Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 10+ Vertė: Virginija Jurgaitytė Žanras / amžiaus kategorija: vaikų literatūra, mistika, paranormalus, siaubo, detektyvas Galimi siužeto raktažodžiai: šmėkla, žiema, pūga, sesutės, paslaptys, mistika, grobimas, dingimas, šeima, Kalėdos, šventės Puslapių skaičius: 216 Pasakotojas: trečias asmuo, mergaitė Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: nėra Įvertinimas: 3 iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Vaiduoklių namo paslaptis – Kristina Ohlsson“

Fantazijų sekliai (IV) – Kuo ypatingas grafas Sen Žermenas?

Tikriausiai, kad visi, kurie yra skaitę knygų seriją “Meilė keliauja laiku“, mažiau ar daugiau žino apie Grafą Sen Žermeną. Ciklo knygose šiai mistinei istorinei asmenybei dėmesio nepagailėta. Sen Žermenas yra vienas paslaptingiausių žmonių, kurie kada nors yra gyvenę. Kodėl? Pažiūrėkime…

Grafas Sen Žermenas

Žinių apie grafą Sen Žermeną išlikę yra labai mažai. Žmogus, kuris atsirado iš niekur ir pradingo į niekur – taip jis apibūdinamas. Daugiausia grafo biografijos nuotrupų žinoma iš gyvenimo Paryžiuje. XVIII – ame amžiuje šiame mieste atsirado maždaug 45 – 50 metų vyras, kuris buvo turtingas, vienišas bei labai įvairiapusis savo gabumų atžvilgiu – įvaldęs keletą muzikos instrumentų, su lakia fantazija ir gera atmintimi, tapė paveikslus, išmanė mediciną, kūrė eilėraščius, sonatas, arijas, kūrinius smuikui, buvo labai geras alchemikas… Sen Žermeno talentus galima vardinti ir vardinti, galima sakyti, kad šis žmogus išmanė viską. Be to, grafas laisvai kalbėjo angliškai, prancūziškai, itališkai, portugališkai, vengriškai, arabiškai, turkiškai, kinietiškai ir daugeliu kitų kalbų…

Nenuostabu, jog Sen Žermenas buvo puikus oratorius, sugebėjęs sužavėti bet ką. Kartą pats Kazanova, kuris, kaip žinia, turėjo tikrai neblogą liežuvį, susitiko su juo pietų. Viskas baigėsi tuo, kad Kazanova sėdėjo išsižiojęs ir visiškai pamiršęs apie maistą, mat buvo pakerėtas Sen Žermeno pasakojimais.

Grafas galėjo be atokvėpio kalbėti apie kokį mistinį, seną įvykį. Klausantis vyro atrodydavo, kad jis pats ten, pasakojamuose nutikimuose, dalyvavęs, kas buvo neįmanoma dėl jo amžiaus. Yra buvę ir taip, jog Sen Žermenas privertė publiką aikčioti, netyčiomis (o gal norėdamas?) pasakęs: „Visada sakiau Kristui, kad jam blogai baigsis“. Vėliau sukrėsti žmonės užplūdo vyro tarną ir puolė klausinėti ar tai tiesa, ką grafas šnekėjo. Tarnas tik dar labiau suglumino, nes tarė: “Atleiskite, ponai, tačiau aš grafui tarnauju tik 300 metų, todėl visko nežinau…“.

Grafas Sen Žermenas filme “Rubinė“

Sutikę Sen Žermeną kai kurie vyresni žmonės kalbėjo, jog savo vaikystėje jie jau yra matę šį žmogų, o nuo to laiko jo išvaizda visai nepakito…

Piršosi vienintelė išvada – grafas atrado jaunystės eleksyrą, todėl gyvena jau kelis šimtus metų. Tai neatrodė labai neįtikinama, nes vyras buvo geras alchemikas, išstudijavęs visus žymiausius chemijos veikalus. Sen Žermenas skaitė senovės manuskriptus, parašytus bet kuria kalba. Susišnekėti galėjo ko ne visame pasaulyje. Abejonių niekam nekilo.

Sen Žermenas buvo laikomas burtininku; esą jis gebėjo daryti stebuklus. Sklinda gandai, kad 1757 m. Liudvikas XV davė grafui didžiulį deimantą, kuris buvo įskilęs. Tai stipriai mažino brangakmenio kainą. Praėjus kelioms dienoms, Liudvikas XVI jau laikė savo rankose deimantą, kuris neturėjo nė įbrėžimo. Pasakojama apie galybę magiškų atributų, kuriuos grafas turėjo. Vienas iš jų – “Sen Žermeno veidrodis“, jame galėjai įžvelgti savo ateitį ir suprasti, kuria linkme sukti likimą.

Yra manoma, kad grafas Sen Žermenas buvo 1762 m. Rusijos perversmo, po kurio pradėjo valdyti Jekaterina II, dalyvis. Kartą vienas vokietis žaidė biliardą su Grigorijumi Orlovu, kuris, pavartojęs alkoholio, leptelėjo: “Jei ne Sen Žermenas, tai nieko nebūtų įvykę…“.

O ar žinojote, jog Puškinas savo “Pikų damoje“ aprašė ir vieną iš Sen Žermeno legendų? Skaičiusieji “Pikų damą“ tikriausiai atmena Germano istoriją, kuris norėjo iš senos kunigaikštienės išgauti trijų kortų paslaptį. Bet mažai kas žino, jog būtent šį pasakojimą Puškinas parašė remdamasis kunigaikščio Golycino atminimais. Kunigaikštis pasakojo poetui, jog yra kartą pralošęs kortomis didelę sumą pinigų. Po šio įvykio pasidalijo nuoskauda su savo senele Natalija ir paprašė jos paskolinti atsilošimui. Pastaroji pinigų jam pagailėjo, tačiau atskleidė vieną paslaptį, kurią Paryžiuje kadaise jai išdavė pats Sen Žermenas. Anūkas atsilošė, tačiau vėliau vykdė pažadą senelei – niekada nebeklimpo į tą liūną. Tą kažkada Natalijai liepė prisiekti ir Sen Žermenas.

Pereikime prie keisčiausios Sen Žermeno biografijos dalies, kurios daugelis žmonių neturi – “pomirtinio gyvenimo“. Grafas mirė 1784 m. Na, bent jau turėjo mirti. 1785 m. Paryžiuje vyko slaptas masonų susirinkimas, jame dalyvavo ir Sen Žermenas. Vyras buvo pastebėtas net 1788 m., 1793 m., 1814… Kas keisčiausia, jo išvaizda nebuvo pasikeitusi, jis vis dar atrodė 45 – 50 m. Vėliau dar buvo keli pranešimai apie grafą, tačiau jų sparčiai sumažėjo dėl to, kad visi žmonės, bendravę su Sen Žermenu, mirė. Visgi net XIX, XX amžiuose atsirado asmenų, mačiusių žmogų, stebėtinai panašų į grafą.

https://i2.wp.com/apiemistika.lt/wp-content/uploads/2012/10/Volfas-M%C4%97singas.jpg
Volfas Mėsingas

Be visų neįtikimų aukščiau išvardintų faktų… Yra didžiulis panašumas tarp Sen Žermen bei XX amžiaus garsiausio telepato Volfo Mėsingo. Mėsingas mirė 1974 m., tačiau, jei tai iš tikro buvo garsusis grafas, tai jau nebūtų jo pirma “mirtis“, tad nieko nuostabaus.

Grafo Sen Žermeno kapas nerastas.

Galbūt jis tikrai yra žmogus, atradęs nemirtingumo eliksyrą? Jei taip,.. ar gali būti, kad grafas ir dabar tarp mūsų? Gerai apsidairykite ir pagalvokite…

Remtasi:
http://apiemistika.lt
http://www.delfi.lt

https://lt.wikipedia.org


 

Grafą Sen Žermeną galite sutikti Kerstin Gier trilogijoje “Meilė keliauja laiku“

cdb_Rubine_z1cdb_Safyre_z1cdb_Smaragdas_z1

jonexex logo