Knyga: Pirmieji metai – Nora Roberts

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2017  Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje:  Jotema Originalus pavadinimas: Year One Serijos pavadinimas:  Išrinktosios saga Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 16+  Vertė:  Jurgita Jėrinaitė Žanras / amžiaus kategorija: fantastika Galimi siužeto raktažodžiai: fantastika, distopija, magija, paranormalūs, apokalipsė, pandemija Puslapių skaičius: 416 Pasakotojas: trečias asmuo, daug perspektyvų Apdovanojimai:  Goodreads Metų fantastikos knyga nominacija (2018) Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis: čia Įvertinimas:  5  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Pirmieji metai – Nora Roberts“

Didysis magistras – Trudi Canavan (knyga)

„Didysis magistras“ – trečioji ir paskutinė magiškosios trilogijos dalis, kurioje nusimetamos visos kaukės ir lemiamoje kovoje dėl Kiralijos susigrumia galingiausi burtininkai.
Praėjus metams po laimėtos magiškos dvikovos Sonėja Magų gildijoje jaučiasi vis užtikrinčiau. Gyvenimą nuodijęs Redžinas pagaliau paliko ją ramybėje, ji nusipelnė ir kitų naujokų bei mokytojų pagarbos. Per tuos metus Sonėja daug ko išmoko, tačiau jos mokslai dar nebaigti. Didžiojo magistro Eikarino globojamai merginai ramybės neduoda kadaise matytas globėjo atliekamo juodosios magijos ritualo vaizdinys. Neramu ir dėl didžiojo magistro įspėjimo, kad nuožmūs Kiralijos priešai atidžiai stebi Magų gildiją ir laukia patogaus meto pulti. Eikarinas tikina, kad pasipriešinti Sačakos burtininkų galiai galima tik pasitelkus juodąją magiją, tačiau Imardine ji uždrausta.
Siekdamas išsklaidyti jos abejones Eikarinas pamažu įtraukia Sonėją į savo kovą su Sačakos burtininkais. Netrukus ji sužino, kad Magų gildijos didysis magistras praeityje buvo patekęs į priešų rankas ir iš jų perėmė juodosios magijos paslaptis. Priblokšta Sonėja pradeda abejoti Magų gildijos skelbiamomis tiesomis. O tuo metu prie Kiralijos sienų jau telkiasi tamsūs audros debesys.


Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2016
Originalus pavadinimas: The High Lord
Ankstesnės dalys: Magų gildija, Naujokė
Serijos pavadinimas: Juodasis magas
Patartinas amžius: +12/13
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, magija, epinė fantastika, nuotykiai
Mitinės būtybės/padarai/ galios: magai
Puslapių skaičius: 600
Pasakotojas: trečias asmuo, kelių veikėjų perspektyva
Autoriaus puslapis: http://www.trudicanavan.com


„Juodasis magas“ buvo serija, kuri mane labai supainiojo ir netgi gal kiek nustebino. Tai viena nedaugelio high fantasy žanro knygų, kurias turime Lietuvoje („Užkeiktas dvaras“, „Raudonoji karalienė“, „Šešėlis ir kaulas“ ir pan.), kur veiksmas rutuliojasi visiškai išgalvotame, alternatyviame pasaulyje įtraukiant magijos elementus. Ši serija neabejotinai išsiskyrė iš labai populiarių greito veiksmo ir ryškią meilės liniją turinčių knygų įkrisdama į „Žiedų valdovo“, „Paskutinio elfo“ tipo knygų kategoriją. Kalbu ne tik apie pasaulio išvystymą, bet ir kalbos stilių, pasakojimo greitį ir panašius dalykus. Ir galiu pasakyti, kad jei antrą „Juodojo mago“ knygą skaičiau ilgai, tai trečiąją skaičiau ne trumpiau. Tiesiog ši istorija vystoma iš lėto, bet kulminacinė dalis susiskaitė žaibo greičiu!

P.S. Tai yra trečiosios knygos apžvalga. Bus spoiler’ių. Skaityti toliau “Didysis magistras – Trudi Canavan (knyga)“

Šturmas ir audra – Leigh Bardugo (knyga)

Kirtę Tikrąją jūrą, persekiojami priešų, Alina su Malu ketina įsikurti nepažįstamoje žemėje, kur niekas nėra girdėjęs apie Saulės Kvietėją. Alina slepia savo tapatybę, tačiau ilgainiui negali pabėgti nuo praeities ir savo likimo. Darklingas išnyra iš Šešėlio kanjono įgijęs naują, siaubą keliančią galią ir apsėstas minties užimti Ravkos sostą.
Padedama kaperio Alina grįžta į kadaise paliktą šalį, pasiryžusi kovoti su Ravkos priešais. Dėl savo stiprėjančios galios ji vis labiau panyra į Darklingo magijos sūkurį ir tolsta nuo Malo. Alinai teks pasirinkti tarp savo šalies, galios ar meilės, kuri jai visuomet buvo kaip kelrodė žvaigždė besiartinančioje audroje.


šturmas ir audraPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2016
Pirmasis originalus leidimas: 2013
Originali kalba: anglų
Originalus pavadinimas: Siege and Storm
Ankstesnės dalys: Šešėlis ir kaulas
Serijos pavadinimas: Grišų trilogija
Patartinas amžius: 13+
Žanras/ tipas: distopija, fantastika, magija
Mitinės būtybės/padarai/galios: įvairios galios
Veiksmo laikas: 1800 metų pradžia
Puslapių skaičius: 384
Pasakotojas: 1 asm. (mergina)
Autoriaus (-ės) puslapis: www.leighbardugo.com


autorėLeigh Bardugo išgarsėjo visame pasaulyje savo Grišų trilogijos dėka.  Ji gimė Jeruzalėje, užaugo Los Andžele, o šiuo metu gyvena, rašo ir dainuoja su savo grupe Holivude. Apie autorę daugiau galite paskaityti čia.

Ko gero gerokai nustebsite sužinoję, kad L. Bardugo turi lietuviško kraujo! Ko gero būtent tai, kad autorė yra pusiau ispanė, pusiau rusė ir lietuvė, įkvėpė panaudoti savo istorijoje slaviškus akcentus. Jos šeimai Rusija visada buvo lyg tolimas mitinis engėjas, kuris nuo vaikystės atrodė fantazijų pasauliu: gražiu, bet žiauriu, magišku, bet pavojingu. Ko gero tai puikus apibūdinimas Grišų trilogijai.  Skaityti toliau “Šturmas ir audra – Leigh Bardugo (knyga)“

Naujokė – Trudi Canavan (knyga)

Kiralijos sostinėje Imardine įsikūrusi galingoji Magų gildija atitoko po pirmojo sukrėtimo. Penkis šimtmečius trukusią magų idilę sugriovė ypatingų galių turinti jauna mergina Sonėja, priklausanti žemiausiam miesto gyventojų luomui. Kai Magų gildija paima ją savo globon, jos gyvenimas pasikeičia iš esmės – tik ar į gera?
Sutikdama likti Magų gildijoje ir tobulinti savo magiškas galias Sonėja žinojo, kad jos laukia sunkūs išbandymai. Tačiau nei ji, nei jos artimiausi bičiuliai neįsivaizdavo, su kokiu priešiškumu ją pasitiks kiti naujokai bei mokytojai. Jos bendramoksliai, galingiausių Kiralijos ir kitų šalių šeimų sūnūs ir dukros, trokšta Sonėją ne tik pažeminti, bet ir sužlugdyti. Kovodama dėl išlikimo ji pakliūva Magų gildijos didžiojo magistro globon. Bet ši globa turi savo kainą. Sonėja žino, kad didysis magistras Eikarinas saugo paslaptį, kuri juodesnė už mago apsiaustą.


viršelisPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: The Novice
Ankstesnės dalys: Magų gildija
Serijos pavadinimas: Juodasis magas
Patartinas amžius: +12/13
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, magija, epinė fantastika, nuotykiai
Mitinės būtybės/padarai/ galios: magai
Puslapių skaičius: 552
Pasakotojas: trečias asmuo, kelių veikėjų perspektyva
Autoriaus puslapis: http://www.trudicanavan.com


Trudi CanavanAustralų kilmės autorė Trudi Canavan tituluojama viena sėkmingiausių pastarojo dešimtmečio fantasy knygų rašytojų. Trilogiją „Juodasis magas“ įsigijo daugiau nei milijonas skaitytojų, ji iškart pelnė tarptautinį pripažinimą ir „Aurealis“ apdovanojimą už geriausią fantasy knygą. Štai ką galite perskaityti apie šios knygos autorę. Bet ko nepasako šios eilutės, tai kad iki tapdama rašytoja ji dirbo grafikos dizainere, tačiau būdama 25 metų sumastė įgyvendinti savo svajonę rašyti, užsirašė į keletą rašymo kursų, intensyviai tobulino savo rašymo įgūdžius ir po ketverių metų gavo minėtą apdovanojimą už apsakymą. Pirmoji “Magų gildijos“ trilogija autorei atnešė tarptautinį pripažinimą, tapo Australijos bestseleriais, antra ir trečia dalis pretendavo į prestižinius apdovanojimus ir buvo paskelbta kaip sėkmingiausias fantastinių knygų debiutas per dešimtmetį. Štai kokios liaupsės Trudi Canavan, kurios knygą tikiuosi susigundysite perskaityti.

P.S. Tai yra antrosios knygos apžvalga. Bus spoiler’ių.

Skaityti toliau “Naujokė – Trudi Canavan (knyga)“

Šešėlis ir kaulas – Leigh Bardugo (knyga)

– Aš tavęs labai ilgai laukiau, Alina, – prisipažino jis. – Tu ir aš pakeisime pasaulį.

Apsuptą priešų, kažkada garsią Ravkos tautą dalija Šešėlio kanjo­nas – neįžengiamos tamsos ruožas, knibždėte knibždantis monstrų, mintančių žmonėmis.
Alina Starkova niekuomet nepasižymėjo ypatingais gabumais. Tačiau kai kanjone užpuolamas jos pulkas ir žiauriai sužeidžiamas geriausias draugas, joje prabunda slypėjusios galios ir išgelbėja bičiulio gyvybę. Šios galios gali padėti išlaisvinti nusiaubtą ir karų niokojamą šalį. Išplėšta iš savo aplinkos ir nugabenta į karališkąjį dvarą, Alina mokoma būti grišų nare – magiškojo elito dalimi, kuriam vadovauja paslaptingasis Darklingas.
Vis dėlto šiame pasaulyje niekas nėra tuo, kuo atrodo esąs. Kai prieš akis dunkso neįžvelgiama tamsa, o visos karalystės likimas priklauso nuo Alinos nepažintos galios, ji turi atskleisti grišų, o sykiu ir savo širdies paslaptis.


viršelisPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2016
Pirmasis originalus leidimas: 2012
Originali kalba: anglų
Originalus pavadinimas: Shadow and Bone
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Grišų trilogija
Patartinas amžius: 13+
Žanras/ tipas: distopija, fantastika, magija
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: 1800 metų pradžia
Puslapių skaičius: 320
Pasakotojas: 1 asm. (mergina)
Autoriaus (-ės) puslapis: www.leighbardugo.com


autorėŠie metai turtingi puikiomis knygomis, ir ši – ne išimtis. Leigh Bardugo išgarsėjo visame pasaulyje savo Grišų trilogijos dėka.  Ji gimė Jeruzalėje, užaugo Los Andžele, o šiuo metu gyvena, rašo ir dainuoja su savo grupe Holivude. Apie autorę daugiau galite sužinoti čia.

“Šešėlis ir kaulas“ yra fantastinė istorija, kurios veiksmas vyksta šalyje, įkvėptoje carinės Rusijos. Autorė norėjo nukelti skaitytojus į dar jiems neįprastą pasaulį (knygose jaunimui), taigi ji pasirinko Rusiją ir jos kultūrą (maistą, rūbus, kalbą), pasakodama apie skurdžią kariuomenės kasdienybę ir žiaurumus, luominius skirtumus tarp turtingųjų ir vargšų.

Jau susidomėjote? Prisipažinsiu, man idėja nukelti veiksmą į šalį, savo kultūra ir papročiais primenančią Rusiją tikrai pasirodė įdomi ir labai neįprasta, kalbant apie jaunimo literatūrą. Žinoma, tai ne pirma autorė, užsibrėžusi tokį tikslą, juk ir “Vampyrų akademijos“ veikėjai keliavo ten, bet tokio kultūrinio skirtumo, kaip knygoje “Šešėlis ir kaulas“ ten išlaužti nepavyko. Taigi, galite drąsiai tikėtis arklių traukiamų karietų, iš totorių perimtų puošnių palapinių, arbatos iš samovarų ir pan.

Leigh Bardugo šioje knygoje materializavo savo tamsos baimę, pačią tamsą paversdama siaubinga vieta, kurioje knibžda pabaisos, ir ten esi bejėgis. šešėlis ir kaulas Taip gimė Šešėlio kanjonas, kuriame našlaitė Alina gelbėdama savo vaikystės draugą Malą atskleidžia netikėtas galias, kurios būdingos tik grišoms – burtininkų kastai. Tačiau grišomis tampama jau vaikystėje atskleidus jų galias, Alinos galia visus labai nustebina ir apskritai ji tokia reta ir svarbi, kad merginai iškyla mirtinas pavojus. Taigi, kaip jau rašoma ant knygos nugarėlės, Alina iš valstietės per vieną dieną tampa griša ir apsigyvena rūmuose, kur mokosi atskleisti savo galias.

Autorė sukūrė tikrą teoriją apie grišų galias, paaiškindama jų veikimą apgalvotai ir argumentuotai. Man labiausiai patiko būtent Alinos galių tokio vėlyvo atskleidimo paslaptis.

Alina atsiskleidus jos gebėjimui vadinama visos Ravkos išgelbėtoja, užverčiant šalies gerovę ant jos pečių, nes Šešėlio kanjonas, kadaise sukurtas galingo grišos, atskyrė Ravką nuo jūros ir pasmerkė ilgam karui su kaimyninėmis šalimis. Tačiau ar Alina sugebės atskleisti savo galias iki galo? Ar supras, kas draugas, o kas priešas? Kai bus numesta siužetinė bomba, suprasit apie ką aš čia.

Jei mėgstate meilės trikampius, ši knyga kaip tik jums, nes Alinai teks pasiplėšyti tarp savo vaikystės meilės Malo ir tamsiojo Darklingo – galingiausio iš grišų. šešėlis ir kaulasIr čia tikriausiai atsiras dvi stovyklos, sergančios už Malą arba už Darklingą, priklausomai, kokio tipo veikėjai vaikinai labiau patinka – geri, nuoširdūs ir atkaklūs ar pavojingi, seksualūs ir paslaptingi. Manau lengva atspėti, kuris užkariaus Alinos širdį, bet tam dar reikės atlaikyti dvi knygas 😀

– Neprasitarsiu, – pažadėjau.
Jis linktelėjo ir daugiau netaręs nė žodžio nužingsniavo tolyn. Spoksojau jam pavymui. Jaučiausi mažumėlę apsvaigusi ir nė nenutuokiau kodėl.

“Šešėlis ir kaulas“ yra puiki istorija visomis prasmėmis. Mėgstate romantiką? Gausit jos nemažai. Patinka paslaptys, sukti blogiukai ir prieš juos kovojantys geriečiai? Šito tikrai bus. Ir nuotykių netrūks tikrai. Ir visa tai įmesta į mums kažkiek pažįstamą slavišką aplinką (kas nėra ragavęs silkės, ruginės duonos ar naminės giros su laipsniais?). Nors skaitant galima spėlioti ir manyti sau, kad taaaaip, aš jau žinau, kas ten bus toliau, bet BUM! Tikėkis neįtikėtino taip sakant. Lyginau šią knygą su “Raudonąja karaliene“ dėl netikėtų siužeto vingių (ir žinoma dėl to, kad eilinė mergina pasirodo turi galingų gebėjimų), bet Leigh Bardugo sugeba užbaigti istoriją taip, kad lieki išsižiojęs, bet nekyla noras eit apspardyt baldų. Ir čia ne tiek daug smurto, kurio jaunimo knygose kažkodėl vis daugiau ir daugiau.

Knyga skaitėsi labai lengvai ir greitai, visą laiką jautėsi tokia lengva įtampa, nes na viskas kelia įtarimą, negali būti visada gerai, tam tikros užuominos vis kursto neužtikrintumo jausmą, atrodo, jau tuoj tuoj, kažkas iššoks iš už kampo ir sumaišys visus reikalus. Ir galiausiai tai žinoma nutinka, bet kiek kitaip nei tikiesi. Bardugo sukūrė net kelis scenarijus, kaip viskas galėtų pasisukti, bet galiausiai ji pasirinko įdomiausią ir sudėtingiausią.

Kas man užkliuvo, tai nebent specifiniai man lengvai painiojami grišų luomų ir jų išskirstymų pavadinimai, kuriuos vis pasitikrindavau atsivertusi sąrašą, esantį knygos pradžioj. Bet į galą surišau galus. Beje, knygai yra sukurtas ir žemėlapis, į kurį taip pat ne vieną kartą žiūrėjau, kad suprasčiau, kaip toli veikėjai nukeliavo, ir, kaip suprantu, kitoje knygoje jis bus jau didesnis.

Ar rekomenduoju perskaityti šią knygą? Jei jus traukia distopija – būtinai! Tai tikrai buvo kažkas kitokio, bet tuo pačiu ir pažįstamo. Galėčiau šią istoriją palyginti šiek tiek su “Raudonąja karaliene“, šiek tiek su “Shatter me“… ir ko gero su daugeliu knygų, kur rasite tikrai įsimintiną blogiuką. Knyga pasibaigė taip, kad tikrai labai įdomu, kaip gi viskas vystysis toliau, kaip autorė išpainios tą problemų kamuolį, kurį sukūrė.

Visos trys dalys:

šešėlis ir kaulasapgultis ir audrapražūtis ir prisikėlimas

keturi permatomas

egliosha logo

Magų gildija – Trudi Canavan (knyga)

Po penkių šimtų metų ramybės nutiko tai, ko Magų gildija bijo labiausiai – gatvėmis bastosi nemokyta magė…

Šiemet, kaip ir kasmet, Imardino magai susiburia išprašyti iš miesto nepageidaujamų gyventojų. Apsigaubę apsaugine burtų skraiste, magai stovi gatvėje nė trupučio nebijodami nei valkatų, nei niekdarių, kurie savo ruožtu niekina magus ir jų darbus, kol įpykusi jauna mergina, galima sakyti, visai dar vaikas, sviedžia į nekenčiamus įsibrovėlius akmenį ir šis… lengvai pramuša magišką užtvarą.

Nutinka tai, ko Magų gildija seniai bijo. Mieste radosi Gildijai nepriklausantis asmuo, turintis neįsivaizduojamai stiprių, bet nevaldomų magiškų galių, – mokslų neišėjusi magė. Ją būtina rasti ir pradėti mokyti, kol neatsargiai elgdamasi su galiomis, kurių negeba valdyti, nesunaikino savęs ir viso miesto.


viršelisPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: The Magicians’ Guild
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Juodasis magas
Patartinas amžius: +12/13
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, magija, epinė fantastika, nuotykiai
Mitinės būtybės/padarai/ galios: magai
Puslapių skaičius: 440
Pasakotojas: trečias asmuo
Autoriaus puslapis: http://www.trudicanavan.com


Trudi CanavanAustralų kilmės autorė Trudi Canavan tituluojama viena sėkmingiausių pastarojo dešimtmečio fantasy knygų rašytojų. Trilogiją „Juodasis magas“ įsigijo daugiau nei milijonas skaitytojų, ji iškart pelnė tarptautinį pripažinimą ir „Aurealis“ apdovanojimą už geriausią fantasy knygą. Štai ką galite perskaityti apie šios knygos autorę. Bet ko nepasako šios eilutės, tai, kad iki tapdama rašytoja ji dirbo grafikos dizainere, tačiau būdama 25 metų sumastė įgyvendinti savo svajonę rašyti, užsirašė į keletą rašymo kursų, intensyviai tobulino savo rašymo įgūdžius ir po ketverių metų gavo minėtą apdovanojimą už apsakymą. Pirmoji “Magų gildijos“ trilogija autorei atnešė tarptautinį pripažinimą, tapo Australijos bestseleriais, antra ir trečia dalis pretendavo į prestižinius apdovanojimus ir buvo paskelbta kaip sėkmingiausias fantastinių knygų debiutas per dešimtmetį. Štai kokios liaupsės Trudi Canavan, kurios knygą tikiuosi susigundysite perskaityti.

Anot goodreads logo, tai knyga “Eragono“, “Sabrielės“ ar “Narnijos kronikų“ gerbėjams. Aš degiau smalsumu perskaityti šią istoriją, tačiau mano didžiam siaubui knygos pradžioje radau kelis žemėlapius, kas reiškia, kad atsidursite visiškai naujame pasaulyje, kuriame teks prisitaikyti. Galbūt reikėtų pasakyti, kad man knyga+žemėlapis=bėk tolyn 😀 Tikriausiai todėl, kad visada tokiu atveju būna daug judėjimo, daug naujų vietų aprašymų, o tai dažnai vargina skaitytoją. Dargi reikia nepamiršti paminėti, kad knygos pabaigoje radau dar vieną baisų daiktą, kuris vadinamas žodynėliu. Ir jis netgi ne vienas… Šitam daiktui alergija man išsivystė skaitant Šatrijos Raganos “Sename dvare“ 😀 Tačiau, nepaisant šitų dviejų mane šiurpinančių dalykų (pastebėjote, kad visos didžiulio pasisekimo sulaukusios knygos turi žemėlapius? Pvz.: Eragonas, Sostų žaidimas ir kt.), knyga pasirodė besanti puikiai surašyta istorija, nesivaikanti pigių madų, kurios veiksmas rutuliojasi pasaulyje, kuriame magai yra ir geriečiai, ir blogiečiai. Žiūrint kas į juos žiūri.

Sonėja yra pagrindinė veikėja, kuri yra iš nepasiturinčiųjų, beveik priskiriama valkatoms, kurias per kasmetinį valymą magai varo iš miesto. Kaip galite suprasti, paprastiems vargšams magai atrodo mistinės pavojingos būtybės, kurios neatneša nieko gero, o sieja vien blogį, nors jų pagrindinė pareiga – tarnauti žmonėms. Paprastų žmonių akimis magai yra blogiečiai, kurie padeda tik turtingiesiems. Ir magais tampama tik su pačių magų priežiūra, pažadinant ir išmokant suvaldyti galias.

Taigi, kai Sonėja paleidžia akmenį ir pramuša stebuklingą užtvarą, kyla baisus sujudimas, nes neregėta, kad valkata turėtų magiškų galių. Tačiau ir tai nėra labai paprasta, nes neišmokusi suvaldyti savo pabudusių galių mergina kelia didelį pavojų aplinkiniams. Bet, žinoma, kadangi magai yra blogis, Sonėja įsivaizduoja gelbėjanti savo kailį ir deda į kojas, ir prasideda įnirtingos gaudynės.

– Dėl vienos suskretusios padaužos šitoks posėdis…
Rotenas nusijuokė.
– Ji sukėlė nemenką sumaištį, ar ne?

Visas pasakojimas vyksta trečius asmeniu, tad autorė suteikė galimybę “apsižvalgyti“ abejose stovyklose – tiek lūšnyne, tiek magų gildijoje. Tiesa, antras veikėjas ne paauglė (ar paauglys, su kuriuo būtų galima kažką įtarti dėl meilės istorijos), tačiau vyresnio amžiaus magas, kuris organizuoja jaunosios magės paieškas ir įsivelia į ginčus dėl merginos ateities.

Kalbant apie meilės liniją, ji mano akimis čia tokia skysta, kad geriau gal ir neieškokit jos pirmoje dalyje, nes visas dėmesys bus nukreiptas ne į ją. Kol kas labai sunku spręsti, ar meilė apskritai yra įtraukta į šitą istoriją, galbūt jos bus kitose dvejose dalyse, tad jei domina romantika ir meilės istorijos, teks šiek tiek nusivilti, nes to knygoje yra labai su saiku.

Kis pajuto, kaip tirtai nuraudo, ir apsidžiaugė, kad celėje tamsu. Sulaikęs kvapą vaikinas laukė, kad ji prabiltų, tikėjosi, kad ji pasakys, jog jaučiasi panašiai, arba galbūt jį palies…

Galiu pasakyti, kad tai gerai sukalta knyga. Jei ieškote rimtos, gerai apmąstytos istorijos, kuri išversta tiesiog puikiai ir nors veiksmas pradžioje rutuliojasi gana lėtai, tačiau skaitosi greitai – “Magų gildija“ kaip tik jums. Pats pasakojimas nėra perkrautas veiksmu, tačiau rasite porą įtemptų vietų, tačiau kas išties įsimena – tai rašymo ir pasakojimo stilius, platus žodynas ir išmonė. Rekomenduočiau knygą gal kiek vyresnio amžiaus paaugliams, netgi new adult kategorijai, nes jie tikrai labiau įvertins ir supras, kodėl šita serija sužavėjo pasaulio skaitytojus.

Knyga skaitytojų yra vertinama gana dviprasmiškai, vieniems ji labai patiko, kiti neliko sužavėti. Tačiau aš galiu suprasti kodėl taip yra. Jei jums prie širdies klasikinės istorijos, kaip Haris Poteris, Eragonas, Paskutinis elfas ir pan., kur autoriai nepataikauja popsines greito veiksmo ir meilėm besitaškančias istorijas pamėgusiems skaitytojams, o kuria pasaulį, kuris yra puikiai apgalvotas (ir dar geriau aprašytas), veiksmas sudėliotas taip, kad istorija užsibaigia išsprendžiant vieną bėdą, bet tučtuojau iškeliant dar didesnę ir pavojingesnę. Atkreipkite dėmesį į tai, ko ieškote, ir galbūt “Magų gildija“ bus būtent tai, ko jau seniai neskaitėte.

keturi permatomas
egliosha logo

Tigro kelionė – Colleen Houck (knyga)

Pavojai. Širdgėla. Pasirinkimai.

Ar amžinybė per ilga, kad tiek lauktum tikrosios meilės?

Penki mitiniai kinų drakonai ir atvira jūra kviečia leistis į trečiąją kelionę – šįkart Kelsė Heis turės surasti deivės Durgos juodųjų perlų vėrinį ir išvaduoti mylimą Reną iš prakeiksmo, o sykiu ir nuo netikėtos amnezijos. Padėtį apsunkina Reno brolis Kišanas, kuris siekia Kelsės dėmesio ir meilės tuo metu, kai ji labiausiai pažeidžiama.


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Tiger’s Voyage
Ankstesnės dalys: Tigro užkerėjimas, Tigro beieškant
Serijos pavadinimas: Tigrų saga
Patartinas amžius: +12
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, nuotykiai, mitologija, romantika
Puslapių skaičius: 592
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: http://colleenhouck.com


autorėTikriausiai nežinote, kad Colleen yra vyriausias vaikas tarp septynių brolių ir seserų, galbūt todėl ji labai mėgsta tvarką, kai kiekvienas daiktas turi savo vietą. Netgi Tigro kelionės dedikacijoje apie tai užsimenama – “Skiriu tėvams, Bilui ir Keitei, kuriems teko atsisakyti nuotykių, kad užaugintų septynis vaikus“. Iki parašant ir parduodant savo pirmąją seriją Tigrų saga ji dirbo gestų kalbos vertėja (nustebot? Aš tai tikrai!), ir, jei nerašytų, tuo ir užsiimtų. 2008 metais įkvėpta J.K.Rowing ir S.Meyer ji pati ėmėsi kūrybos. Iš vienos ji perėmė nuotykius ir pabaisas, iš kitos – romantiką ir pavojus.

Tigro kelionę, anot autorės, iš trijų pirmųjų buvo rašyti linksmiausia. Šioje dalyje bus atskleisti labai svarbūs klausimai, tačiau iškils ir naujų problemų.

Tai yra trečios dalies apžvalga. Todėl tie, kurie yra neskaitę pirmos ar antros dalies, gali rasti spoiler’ių.

Prisimenate, pirmą knygą prilyginau pasakai? Antrojoje pasaka pinasi su nuotykiais… O trečioji persunkta romantika ir pavojais! Trečia dalis prasideda ten pat, kur baigėsi Tigro beieškant. Renas stebuklingai nepamena Kelsės, bet tai ne pabaiga – jis net negali būti šalia jos, nes tiesiog fiziškai blogai jaučia jos buvimą. Tačiau mergina tikrai nesiruošia nuleisti rankų ir stengiasi susigrąžinti mylimąjį. Bet Kišanas taip pat nesėdi dykas – jis stengiasi užkariauti Kelsę, ir tai tikrai atrodo gana keistai, kai mergina bando padalinti savo dėmesį dviems vaikinams, kuriuos abu myli, tačiau skirtingai (neprimena Belos-Edvardo-Džeikobo?). Ir visa tai – nuotykių sūkuryje!

viršelisKaskart skaitydama kitą Tigrų sagos knygą maloniai nustebina autorės išmonė ir fantazija, nes ji tikrai atlieka savo namų darbus, pasidomi visomis įmanomomis legendomis ir sugalvoja vis naujų nuotykių, naujų išbandymų, kurie vis keičiasi, ir jie visi tokie skirtingi, užduočių daug ir jos aprašytos su tokiu išradingumu… Žodžiu galima tik pavydėti užsidegimo, vaizduotės ir žinių. Viršelyje drakonas pavaizduotas ne veltui – užduotys, padėsiančios rasti deivės Durgos vėrinį ir atkovoti dar 8 valandas, kai tigrai gali būti žmonėmis, vyksta drakonų karalystėse, kur reikia įvykdyti ne vieną žygdarbį. Šią dalį galima netgi sulyginti su Heraklio žygdarbiais, nes reikia pasitelkti ne tik jėgą ir greitį, bet ir apsukrumą bei protą.

Man patiko dalis su drakonais, kurių reikšmė ir gebėjimai bei užduotys buvo puikiai apgalvotos, unikalios ir tartum ištrauktos iš pasakų. Kai pagalvoji, vieną vienintelę užduotį galėtum išplėtoti iki knygos apimties, o čia jų buvo net ne viena. Tai buvo kvapą gniaužiantys nuotykiai, pilni pavojų, fantastikos ir… romantikos.

Taip, šioje knygoje daugiau dėmesio skiriama ne tik žygdarbiams, kurie padės įveikti piktojo Lokešo užkeikimą, o ir romantinei linijai. Tigro kelionėje toliau vystomas meilės trikampis, ir autorė vis mėto Kelsę (ir mus kartu) nuo vieno vaikino prie kito, priversdama rinktis iš dviejų. Žinoma, Kelsė apakinta meilės, nesaugumo jausmo, pykčio, atsakomybės ir gailesčio elgiasi taip, kad kartais ją norėtųsi kaip reikiant papurtyti, tačiau vis tiek – romantika šioje knygoje verčia dūsauti ir graužti nagus iš pavydo.

– <…> Pamilau ją iš pirmo žvilgsnio. Vos nenumiriau dėl jos. Apkeliaučiau visą pasaulį, kad tik ji šypsotųsi ir būtų laiminga. <…> Laikausi jos kaip vijoklis, kuriam reikia medžio, kad išgyventų. Ji supančiojo mane amžiams. Ji – mano prieglobstis. Ji – mano gyvenimo prasmė. Užkariauti jos širdį ir ją išlaikyti yra vienintelis mano gyvenimo tikslas.

Ko jau ko, tačiau romantikos čia nepritrūks, nes perskaitysite netgi ne vieną legendą – meilės istoriją, kurią papasakos veikėjų lūpos. Tačiau, kai pagalvoju dabar, daugiausia tai bus tragiškos meilės istorijos… Na, bet visos gražiausios legendinės istorijos tokios ir yra – nuklotos rožių spygliais ir sunkumais, juk greit pasimiršta tik lengvi dalykai.

Visos knygos detalės keistai susipina į krūvą ir kai pagalvoji, kad štai to galėtų ir nebūti, bet tada kažkas kita iškristų iš vietos ir nebetiktų bendrame paveiksle.

Prie viso to dar ir prisideda kažkur į nugarą šnopuojantis nemirtingasis Lokešas, trokštantis viso pasaulio galios ir kai ko daugiau.

– Kas iš tų mano norų. <…> Yra vienas dalykas, kurio net aš, kad ir koks galingas, vienas negaliu turėti. Spėkit, kas tai?

Pabaigoje tikrai likau… pikta? nusivylusi? išsigandusi? Nepagalvokit, kad nepatiko, tačiau labai labai nenorėjau, kad nutiktų tai, kas nutiko pabaigoje. Nes Kelsė šioje knygoje elgiasi būtent taip, kaip nesielgčiau aš, tad ir pabaigoje ji padaro tai, kas jai atrodo geriausia, todėl sėdžiu va spėliodama, kas bus, nes kartą netyčia užmačiau paveiksliuką-spoileriuką, ir būgštauju, kad Kelsė iškrės kvailystę, kuri viską pasuks visiškai kitu kampu. Bet kokiu atveju – privalau kuo greičiau gauti ketvirtą knygą Tigro likimas! Beje, ja serija neužsibaigs, fanai jau kelerius metus laukia penktosios dalies pavadinimu Tigro sapnas, kurios išleidimo data niekur neskelbiama.

Ši knygų serija yra skirta tiems tikriesiems nuotykių mylėtojams ir mėgstantiems skaityti knygą ilgai ir pasigardžiuojant. Taip pat ši knyga yra visiems mitologijos gerbėjams ir nepailstantiems romantikams, kurie tiki amžina meile. Kiekviena Colleen Houck knyga yra nepaprasta ir paliekanti stiprų įspūdį ir troškimą kuo greičiau gauti tęsinį, nes paskutiniame skyriuje iš naujo užsuka karuselę, iš kurios nesinori išlipti.

Šios serijos knygos lietuvių kalba:

lt


keturi permatomas

egliosha logo

Tigro beieškant – Colleen Houck (knyga)

knygos apžvalga

Viltis. Tikėjimas. Aistra.

Kaip toli eitum, trokšdamas išlaisvinti tą, kurį myli?

Kelsės Heis aštuonioliktoji vasara buvo išties beprotiška. Be to, kad jai teko keliauti Indijos džiunglėmis ir kautis su beždžionėmis, ji netikėtai pamilo Reną – jauną princą, kuriam jau… trys šimtai metų.

Kai netikėtai ištikusios grėsmės ir pavojai ją vėl privers leistis į kelionę po Indiją, šįkart su Reno broliu Kišanu, ji ims dvejoti dėl savo likimo. Reno gyvybė kabo ant plauko – ant plauko kabo ir Kelsės širdies reikalai. Ar jai pavyks žengti dar vieną žingsnį ir panaikinti seną indišką prakeiksmą?


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Tiger’s Quest
Ankstesnės dalys: Tigro užkerėjimas
Serijos pavadinimas: Tigrų saga
Patartinas amžius: +12
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, nuotykiai, mitologija
Puslapių skaičius: 544
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: http://colleenhouck.com


autorėColleen Houck knygų serija apie tigrus susilaukė tokios sėkmės, kad pati išleido ji tik pirmąsias dvi dalis – Tigro užkeikimą ir Tigro beieškant (el. formate), tada ją pagriebė agentai ir leidyklos ir nebepaleido. Jos teigimu, pats kiečiausias dalykas buvo išvysti didžiulį savo knygos plakatą.

Pati užkeikimo idėja jai šovė prisiminus pasaką Gražuolė ir pabaisa, tada pagalvojo pabaisą paversti tigru, tigras vedė į Rusiją, bet galiausiai istorija pasuko į Indiją ir indiškus mitus apie tigrus. Va kiek vingių visokių buvo, kol užgimė pirma knyga. Pati autorė teigia, kad labiausiai ją įkvėpė būtent Saulėlydžio saga dėl “švarios“ romantikos ir to, kad iki galo nebuvo aišku, ką pasirinks pagrindinė herojė (gal kažkam). Jai patinka, kad taip iki pat galo galima išlaikyti intrigą ir galiausiai nustebinti.

Kai pirmąją dalį sulyginau su pasaka, tai antroji knyga… ji tikrai labai supainiota ir kelianti daug emocijų. Ši istorijos dalis supina pasakas su paauglių literatūra. Net sunku papasakoti neišduodant siužeto, tačiau patikėkite, paimsite šią storą ir atrodo niekad nesibaigsiančią knygą ir suskaitytsite jei ne vienu prisėdimu, tai dviem tikrai.

Nežinau, kaip tai įmanoma, bet šioje Tigrų sagos dalyje dar daugiau veiksmo ir pavojų. Tiesa, pirmoji šios knygos dalis tarsi “iškrenta“ iš bendro stiliaus, nes veiksmas vyksta Oregone, kur iš Indijos palikusi Reną sugrįžta Kesė. Taip, knyga prasideda ten, kur pasibaigė buvusioji – pagrindinė veikėja grįžta namo į Valstijas, kad sudėliotų savo gyvenimą iš naujo. Ji pradeda mokytis universitete, pradeda susitikinėti su vaikinais, bet negali pamiršti savo princo Reno. Ji jo ilgai laukia, ir kai galiausiai pasirodo (nagi, kaip gi nepasirodys?), jis kovoja su kitais kavalieriais dėl Kelsės meilės. Vėliau prie jų prisideda ir Kišanas, Reno brolis, tačiau netrukus įvyksta kai kas, kas priverčia kompaniją išsiskirti. Kaip suprantate iš viršelio ir anotacijos, šioje dalyje gauname progą pažinti Kišaną. Jis su Kelse toliau vykdo savo užduotį – atkeikti brolius princus. Ši porelė grįžta į Indiją ir toliau keliauja per stebuklingas ir pavojingas vietas, kur patiria begalę nuotykių. Čia išnaudojama taktika pašalinti pagrindinį vaikiną iš istorijos, kad būtų suteikta proga pasireikšti kitam.

tigraiTigro beieškant knygoje autorė pasistengė pindama meilės trikampį. Kai pirmoje dalyje tik galėjai nuspėti kas bus, tai čia viskas kaip reikiant įsisiūbuoja, ir gerokai suvelia tiek Kelsės, tiek skaitytojų mintis ir padalina gerbėjus į dvi stovyklas – Team Ren ir Team Kišan. (Kurį palaikote jūs?). Visas šitas reikalas gerokai pamėto į šonus skaitytoją, nes rašytoja moka labai įtaigiai pasukti mus ten, kur reikia jai, taip klaidindama ir vedžiodama mus už nosies ir galiausiai palikdama vidury niekur, pasimetusius ir trypiančius kojomis iš piktumo. 😀 Palikus veikėjus dviese atsiskleidžia kiek kitokia Kišano pusė. Tad mes puldinėjam iš vieno krašto į kitą svarstydami, ką pasirinktume veikėjų vietoje. Šioje dalyje rasite tikrai nemažai klausimų, ką rinktis.

– Aš susigrąžinu žmogiškumą gabalėlis po gabalėlio. Tigru būti lengva; būti žmogumi – sunku. Turiu bendrauti su žmonėmis, sužinoti apie gyvenimą ir surasti būdą, kaip susitvarkyti su praeitimi.

Reno gausite mažokai, bet kiek bus, tiek pakaks jam pamilti ir ilgėtis. Colleen šį veikėją sukūrė tiesiog tobulą – gražų, nuoširdų, mylintį, romantišką, sąžiningą, gailestingą, atjaučiantį, dosnų -, tad intriga susukta, ir nustūmus visus nuotykius ir pavojus į šalį žiūrim akis išpūtę ir klausiam, tai kurį rinksies, Kelse??? Sekančioje dalyje žadama daugiau Reno, tad bus tikrai įdomu, kaip viskas išsipainios. O gal netgi atvirkščiai, nenustebčiau.

Pagaliau ir Kelsė čia paaugs mūsų akyse. Pirmoje knygoje ji vis kėlė sumaištį vandens stiklinėje, o čia ji jau daug ryžtingesnė, auga jos pasitikėjimas savo jėgomis ir noras tapti savarankiškesne, tad ją pamėgti daug lengviau.

Renas neturėjo jokių trūkumų. Tiesmukai kalbant, jis buvo baltasis katinas, Kišanas – juodasis. Bėda buvo ta, kad aš nežiūrėjau į Kišaną taip, kaip į Reną. Kišanas taip pat buvo mano didvyris. Jie abu buvo sužeisti. Jie abu kentėjo. Ir Kišanas tikrai nusipelnė laimingo bilieto, lygiai taip, kaip ir Renas.

Kam dedu minusiuką ir už tai atimu vieną kačiuką – kad gali pasirodyti per daug visų tų mitų ir naujos informacijos. Tikrai jaučiasi, kad autorė stipriai domisi įvairių šalių mitologija, legendomis ir literatūra, kadangi čia ohoho, kiek visko galima rasti, kartais mažiau yra geriau. Na bet už fantaziją tikrai galima paploti, nes užduotys ir visokie sunkumai tikrai negirdėti, o aprašymai primena veiksmo filmo ištraukas.

Tiesa, jei jau kalbame apie veiksmą, tai man pasirodė įdomi rašytojos strategija aprašyti įvykius. Daugelis autorių aprašo veiksmus, ką darys herojai, maždaug nueisim taip, paimsim tą, o pakeliui veikėjams nutiks kažkas netikėto. Nea, Colleen žaidžia kitaip. Ji dažnai ne tik kad neišduoda smulkmenų (nagi, kaip gali nepasakyti bendražygiui kur eisit ir ką darysit, o tik numeti – einam, aš žinau ką reikia?), bet dar ir veiksmo metu supina viską taip, kad nesupranti, kas nutiko, ir tik paskui perpasakojant įvykius paaiškėja kas, kaip ir kodėl buvo daroma ir kokia buvo atomazga. Žodžiu pasilieka vyšnią ant pačio torto viršaus, o tau telieka įsijungti lempą ir mintyse sau kartoti, kad čia jau tikrai paskutinis skyrius šįvakar. O puslapių skaičius šioje knygoje įspūdingas gi, kai jau atrodo, kad va, viskas, jau tuoj pabaiga, pamatai, kad dar likę bent ketvirtadalis neįveikta.

Šios dalies pabaiga buvo ne visai netikėta, buvo galima nuspėti, kas nutiks, bet vis tiek ji labai drasko širdį ir pasuka istoriją kitu keliu užduodama galybę klausimų, kas gi bus ateity. Pabaigus knygą kilo vienintelė mintis – kaip? Na kaip reikės išlaukti tęsinio?! Nepaisant kai kurių nepatikusių detalių ši istorija taip įtraukia, kad norisi plaukus nusirauti, nes dabar reikės ilgai kankintis ir laukti trečiosios dalies.

Šią dalį perskaičiau tikrai greitai, nors puslapių skaičius įspūdingas, tačiau buvo labai įdomu, istorija, veiksmas ir herojų vaizdavimas įtraukė ir sukėlė nemažai emocijų, ką galima įvertinti kaip geros knygos požymį. Pabaigus knygą užsimaniau tučtuojau gauti tęsinį, deja, anglų kalba tokių storų ir sudėtingos kalbos knygų neįveikčiau, tad teks kankintis ir laukti. Tad labai rekomenduočiau Tigro beieškant visiems nuotykių, fantastikos ir meilės trikampių mėgėjams – šioje knygoje to tikrai netrūks.

Šios serijos knygos lietuvių ir anglų kalba:

serija


4

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Pavojingas žaidimas. Medžiotojas – L. J. Smith (knyga)

Jis žaidžia jos širdimi… ir jos gyvenimu.

Ieškodama žaidimo, kuris paįvairintų mylimojo Tomo gimtadienio vakarėlį, Džinė užklysta į nuošalią krautuvėlę ir, nė nepažiūrėjusi, kas yra dėžėje, nusiperka keisto pardavėjo siūlomą žaidimą.

Pradėjus žaisti paaiškėja, kad… žaidimas yra tikras.

Jaunuoliai pasijunta įkalinti keistame namelyje su didžiausiomis savo baimėmis. Netrukus pasirodo ir namelio šeimininkas – tas pats krautuvėlės pardavėjas, Džinę seniai stebintis ir įsimylėjęs Džulianas. Jis paskelbia žaidimo taisykles: jei įveiks savo baimes, jaunuoliai laimės ir atgaus laisvę, o jei laimės Džulianas, jam atiteks Džinė.

Pavojingas žaidimas prasideda…


Pagrindinė informacija:
cdb_Medziotojas_z1

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2013
Originalus pavadinimas: The Forbidden Game. The Hunter
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Pavojingas žaidimas
Patartinas amžius: 12+
Žanras: fantastika, romantika, jaunimo literatūra
Puslapių skaičius: 208
Pasakotojas: 3-ias asmuo
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.ljanesmith.net/

 


Lisa Jane Smith gimė 1965, rugsėjo 4 dieną, Floridoje. Bet tai nėra patvirtinti duomenys, nes autorė tai kruopščiai slepia. Ji universitete studijavo anglų kalbą ir fiziologinę psichologiją. Baigusi studijas tapo pradinių klasių mokytoja. Rašytoją visą laiką traukė rašymas, tad po trijų metų metė darbą ir pradėjo rašyti knygas. Po kelių metų pasirodė jos pirmoji knyga “The Night of The Solstice”, kuri buvo pradėta rašyti mokinantis vidurinėje mokykloje ir einant į koledžą. Šiuo metu autorė yra išleidusi daugiau nei 50 knygų, kurios populiarios visame pasaulyje!  Dauguma jų yra tapę serialais. Rašytoja Lietuvoje jau pagarsėjusi kaip populiarių ciklų „Vampyrės dienoraštis“ ir „Nakties pasaulis“ autorė.

“Pavojingas žaidimas. Medžiotojas” – didžiulio pripažinimo visame pasaulyje sulaukęs amerikiečių rašytojos J. L. Smith  kūrinys.

Dženė, ieškodama įdomaus žaidimo vaikino vakarėliui, užklysta į paslaptingą “Daugiau žaidimų” parduotuvę. Vos tik įžengusi į ją ji pajunta blogą atmosferą: patalpą apšvietė tik langelis ir kelios senovinės lempos vitražinio stiklo gaubtais, ant lentynų ir prekystalių mėtėsi keisti žaidimai, tvyrojo gąsdinanti tyla. O ir pardavėjas pasirodė labai baugus, bet kažkuo merginą traukė, ypač akys, kurių dar ilgai pamiršti neįstengė…

Krautuvė atrodė tokia… atskirta… nuo išorinio pasaulio. Tarsi laikas čia neegzistuotų arba tekėtų kaip nors kitaip. Netgi dulkinas, pro langą įstrižai krintantis saulės spindulys atrodė kitoks. Dženė būtų galėjusi prisiekti, kad šviesa turi sklisti iš kitur. Ją nukrėtė šiurpas.

Vakarėlio metu, septyni draugai (Dženė, Di, Maiklas, Tomas Odrė, Zakas, Samerė) pradeda žaisti nupirktąjį žaidimą. Kaip bebūtų keista, žaidimas šešiolikmečiams patiko. Žaidimą sudarė: popierinis namas, keisti baldai, popierinės lėlės, kurioms reikėjo nupiešti veidus, balti popieriaus lapai, kuriuose reikėjo kai ką nupiešti. Taisyklės paprastos: kiekviename namo kambaryje susidurs su  užduotimis ir kas pasieks aukščiausiąjį aukštą – tas laimės. Tačiau pradėjus žaisti paaiškėja, kad… žaidimas yra tikras.

Namas buvo trijų aukštų, su bokšteliu, priekyje atviras, kaip lėlių namelis. Stogas nukeliamas. Reikėjo iškarpyti kiekvieną kaminą, atbrailą, balkoną ir pakraigę, bet nė vienam nenusibodo, tik Maiklas sykį pasiskundė. Tomas atrodė patenkintas. Netgi Odrė, Dženės manymu, pernelyg išranki, kad tuo didžiuotųsi, prisidėjo.

Jaunuoliai įkalinami keistame, tikrame name. Jo šeimininkas ir visam žaidimui vadovauja – Džulianas. Draugai, norėdami atgauti savo brangią laisvę, turės įveikti savo pačias baisiausias baimes ir netgi save.

Kokia bus šio žaidimo baigtis? Ar pavyks draugams įveikti baimes?

Autorė stengėsi veikėjus sukurti skirtingus: vienas iš jų buvo pasipūtėlis, kitas – bebaimis. Taip, jie buvo nepanašūs į vienas kitą, bet man jie pasirodė neįsimintini, nes kai perskaičiau pusę knygos, visi veikėjai man tapo vienodi ir neatsiminiau, kuris iš draugų yra tas bebaimis ir panašiai. Nors gal kitiems skaitytojams jie pasirodė patys geriausi veikėjai.

O kaipgi apsieisim be blogiečio? Juo buvo Džulianas – žaidimo šeimininkas. Jis daugybę metų stebi ir yra beprotiškai įsimylėjęs Dženę. Todėl jis sukūrė ir visus įtraukė į šį žaidimą (kad mergina atitektų jam). Tai veikėjas, kurį iš visų geriausiai prisiminiau, jis patrauklus, valdingas, labai žavėjo jo paslaptingumas, pavaizduotas kaip neapsakomai gražus, mėlynų akių ir baltų plaukų.

Vaikinui nevalia turėti tokių akių, juolab su tankiausiomis blakstienomis, regis, net sveriančiomis vokus. Nepažįstamojo plaukai pribloškiamai kontrastavo su juodomis blakstienomis: baltut baltutėliai, kaip šerkšnas ar rūko draiskanos. Jis buvo… neapsakomai gražus, bet egzotiško, šiurpaus grožio, tarsi ką tik nužengęs iš kito pasaulio.

Nuotykių metų  bus išbandyta jaunuolių draugystė ir jausmai. Šį išbandymą puikiai išlaikė Džeinė – ji pavyzdinga draugė. Mergina nepaliko draugų bėdoje, nors tą laisvai galėjo padaryti, dėjo visas pastangas, kad išgelbėtų draugus, padėjo įveikti jų baimes, drąsino, kai vienam draugui nutiko nelaimė ji ilgai sielojosi, nenorėjo jo palikti…

Šįkart pristatyta knyga man labai priminė filmą Džiumandži (angl. Jumanj), ypač ta mintimi apie žaidimą, užduotimis. Turbūt tai ir paskatino pasiimti šią knygą ir perskaityti. 

Knygos pabaiga įdomiai sugalvota, nors gal šiek tiek, deja, nuspėjama. Pabaigoje Dženė manęs vos neįtikino priimdama vieną kvailą/drąsų sprendimą… Knygos pabaiga ir vienas įvykis, kuris įvyko eigoje, skatina pasiimti antrąją dalį, ką greitu metu žadu padaryti. Ši knyga yra įdomi, pilna nuotykių, keistų baimių, bet nemanau, kad yra iš tų, kurią skaitytai daug kartų ir neatsibostų.

Pavojingas žaidimas. Medžiotojas yra pirmoji serijos dalis. Sekančios dalys – “Spąstai” ir “Gaudynės”. Istorija tęsiama nuosekliai toliau, su tais pačiais veikėjais, kurių laukia daugybė pavojingų nuotykių bei naujas žaidimas…

Ugnis – Mats Strandberg, Sara B. Elfgren (knyga)

knygos apžvalga

Po trumpų vasaros atostogų be magijos, Išrinktosios raganos vėl turi sutelkti budrumą. Mažame Engelsfošo miestelyje ima dėtis keisti dalykai – nuolat laikosi nepakeliamas karštis, miškas merdi. Visą miestą ir mokyklą apima nesveika pozityvumo beprotystė, skatinama keistos sektos, pasivadinusios PE draugija.

Panašu, kad norėdamos kovoti su blogosiomis magijos jėgomis ir surasti demonų palaimintąjį merginos privalės išmokti viena kita pasitikėti. Tik betarpiškai susivienijusios jos gali pamėginti atitolinti apokalipsę, kuri pražudytų visą žmoniją…

„Ugnis“ – antroji intriguojančios trilogijos dalis, tapusi pasauliniu bestseleriu, išverstu į daugiau nei 25 užsienio kalbas.


Pagrindinė informacija:   ugnis

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas:  Eld
Ankstesnės dalys:  Ratas
Serijos pavadinimas:  Engelsfors
Patartinas amžius: +18 (patariama Lietuvoje)
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, paranormalus
Puslapių skaičius:  568
Pasakotojas: merginos
Autoriaus (-ės) puslapis: http://sarabelfgren.tumblr.com/


P.S. Tai yra antros dalies apžvalga. Todėl asmenys, kurie yra neskaitę pirmos dalies, gali rasti spoiler’ių.

Sveiki sugrįžę į Engelsfošą! Šį kartą sugrįžę į šį mažą miestelį turėsite progą panaršyti po visų Išrinktųjų gyvenimus, vėl spėti, kas gi šį kartą yra knygos blogiukas, ir iš arčiau pamatyti tą garsiąją Tarybą. Sudominau?

Vasario 18 dieną pasaulis išvys šios serijos pirmos dalies ekranizaciją, o mes sulaukėme antros dalies lietuvių kalba. Knyga savo apimtimi tikrai nėra anoreksikė ir yra storesnė už pirmą dalį. Ir net ne keliais puslapiais. Pradėjo drebėti kinkos? Tačiau neleiskite knygos apimčiai įvaryti jums širdies smūgio, nes kai pradėsite skaityti šią istoriją, negalėsite atsitraukti ir norėsite, kad knygoje tik daugėtų puslapių (ar kad ji niekad nesibaigtų).

Vanesa

Bent jau aš “prarijau“ šią knygą per dvi dienas! Dabar svajoju apie sekančią dalį, nes tai, kaip pasibaigė ši knyga… na brolyčiai, pabaiga buvo tokia, kad paliko daugybę klaustukų. O kur dar toji mistika įsiskverbusi būtent į tuos puslapius?

Bet gal pradėkime nuo pradžių.

Kaip ir pirmoji, taip ir antroji dalis prasideda ganėtinai tamsiai ir, gal net galėčiau įvardinti, kraupiai. Turbūt tai bus šios serijos žavumas, kad nuo pat pirmų puslapių ji mėgina skaitytoją išmušti iš vėžių. Pirmoje dalyje buvo savižudybė, o šįkart – veiksmo vieta kapinės. Būtent čia užminama mįslė susijusi su paslaptingiausiu pirmos knygos veikėju:

Ji ištiesė ranką, nugramdė samanas nuo antkapio ir pamėgino sudėlioti ištrupėjusias raides.

Įdomu kuris, ar ne?

Šį kartą turėsite galimybę pažvelgti į visų Išrinktųjų gyvenimus, kai pirmojoje dalyje šioji prieiga buvo neįmanoma. Kaip ir pirmoje, taip ir antroje dalyje kasdienybė yra supinama su paranormaliu gyvenimu. Veikėjoms reikės laviruoti tarp antgamtinių dalykų ir savo asmeniniuose gyvenimuose atsirandančių situacijų/ problemų. Būtent tai ir yra (kol kas) šios serijos grožis; nėra susitelkiama tik į vieną dalyką (blogiuką), tačiau yra pateikiami ir veikėjų gyvenimai, toji nuobodžioji kasdienybė, kuri šiose knygose nekelia mieguistumo.

Artinasi sunkūs laikai.

Gustavas

Beje, šįkart kai kurios draugystės knygoje patirs tikrą revoliuciją. Neatskleisiu, kokius veikėjus tai liečia, kad nesugadinčiau įdomumo, bet tai iškrenta iš jau šabloniškų romantinių linijų. Iš pradžių bus mėtomi tik trupinėliai, o vėliau bus atvirai rašoma, nors gal kai kurie skaitytojai jau pirmoje dalyje bus užčiuopę šios draugystės gimimą ir jų nenustebins tai, tačiau man tai buvo ganėtinai nauja.

– O Ornamentų knyga, aišku nieko nesakys, – įsiterpė Ana Karina.
-Yra dar tokia Mona di Luna, – priminė Vanesa. – Ta padeda bent jau tol, kol jai moki.

Bet tai ne viena romantinė linija istorijoje. Prisimenate Gustavą? Šis veikėjas niekur nedingsta šioje dalyje, ir vis yra autorių kabinamas. Jaunuolis yra svarbus netgi dvejoms veikėjoms. Gaila, kad vis dėlto nebuvo galima įlįsti į jo galvą, nes ten, lažinuosi, būtų visai įdomu pabūti. Nežinau kaip jūs, tačiau man šis auksinis berniukas yra ganėtinai neblogas meilės objektas ir įdomu, kurią merginą jis pasirinks ir iš viso, ar pasirinks vieną iš Išrinktųjų.

Pirmoje dalyje skaitytojams buvo užduota daugybė klausimų, į kuriuos nebuvo atsakyta. Šioje dalyje dalis jų, išskyrus, žinoma, patį svarbiausią, kuri Išrinktoji yra toji, pagaliau bus atsakyta. Tikrai neabejoju, kad daug kam rūpi sužinoti, kokios gi iš tikrųjų yra Minu galios, kodėl ji tokia išskirtinė šiame raganaičių Rate. Na, šioji dalis atsakys į šį klausimą.

Taip pat iš arčiau galėsite žvilgtelėti į garsiąją Tarybą. Skaitant skyrius susijusius su ja tiesiog veržėsi grėsmės nuojauta, o, kai buvo paaiškinta tikroji Tarybos kilmė, buvo sunku nejausti tokio piktumo ir priešiškumo tiems tvarkos palaikytojiems. Tai, kad šį kartą veikėjoms reikėjo ne tik mėginti įveikti blogiuką, tačiau ir pergudrauti Tarybą, kuri net neturi ketinimų pakviesti jas paskanauti gardžios arbatėlės (greičiau jau nuodų), pavertė knygą įtraukiančia, o įtampa, nerimas dėl veikėjų, tik augo. Jau pirmoje dalyje buvo galima suvokti, kad knygos autoriai nėra nusiteikę visų Išrinktųjų palikti gyvų. Dėl šios priežasties skaitydama knygą nerimavau dėl jau pamėgtų istorijos veikėjų. Nesinorėjo, kad kuris (ar kuri)  nors mirtų. Tikrai, nesvarbu, ar jis blogas, ar geras – jie visi buvo ypatingi.

Minu

Adriana rimtai pažvelgė į ją.
-Jūsų labui per teismą padarysiu viską, kas mano jėgoms. Dėl jūsų visų. Bet išeitį tematau vieną.
-Kokią? – silpnu balsu paklausė Ida.
-Bėgti, – atsakė Adriana.

Istorijoje buvo palyginus nemažai vietų, kurios vertė šyptelėti ar nusijuokti. Turiu pripažinti, kad negalėjau sulaikyti juoko pliūpsnio skaitydama tą vietą, kur gudriai Išrinktosios sugalvojo išsitraukti rakštį sau iš minkštos vietos.

 Laikas eina prie pabaigos.

Kaip ir pirmoji, taip ir šioji dalis pamalonino gražia, spalvinga kalba. Buvo tikras malonumas skaityti šį kūrinį. Ypatingai man patiko dialogai, kuriuose buvo jaučiama ta kalba, kurią gali išgirsti gatvėje t.y. ji nebuvo tobula, graži ir su griežta struktūra. Tai buvo tiesiog toji kasdieninė kalba, kuri pavertė popierinius veikėjus tikrais žmonėmis.

Engelsfošas

Kas labiausiai patiko skaitant šią knygą, buvo tai, kad autoriai nesistengė prigalvoti skaitytojui ko nors naujo. Jie darė visiškai atvirkščiai; tai, ką jums pateikė pirmoje dalyje, jie panaudojo antroje, tik viską taip gudriai sudėliojo, kad skaitytojui nėra leidžiama jaustis pranašiam ir turėti teisę nuspėti knygos įvykius.

Apibendrinus… Kuo toliau, tuo serija yra įdomesnė, o pavojų daugėja. Nenuostabu, kad šioji knyga yra tokia populiari ir garsi. Joje kiekvienas ras kažką, kas jam būtų įdomu: paprastas gyvenimas, pavojai, magija, romantika… su tamsos prieskoniu.

 

Visos dalys (Lietuvoje):

cdb_9786094411649---Ratas_z1 ugnis

keturikitty

Tigro užkerėjimas – Colleen Houck (knyga)

knygos apžvalga

Aistra. Lemtis. Ištikimybė.

Ar rizikuotum viskuo, trokšdamas pakeisti likimą?

Septyniolikmetė Kelsė nė nenumanė, kad vieną vasarą jos įprastas gyvenimas apsivers aukštyn kojomis. Sužinojusi, kad tik ji vienintelė gali panaikinti trijų šimtų metų senumo indišką prakeiksmą, Kelsė pakliūva į keblią situaciją. Ji atsiduria toli nuo namų, kitame pasaulio krašte. Drauge su paslaptingu baltuoju tigru Renu.
Susidūrusi akis į akį su tamsos jėgomis, magijos kerais ir keistais pasauliais, kur niekas nėra tuo, kuo atrodo esąs, Kelsė rizikuoja gyvybe, kad atskleistų kelių šimtmečių senumo pranašystę, amžiams panaikintų prakeiksmą, išlaisvintų magijos įkalintą vyrą ir rastų kelią į judviejų laimę.


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2014
Originalus pavadinimas: Tiger’s Curse
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: The Tiger
Patartinas amžius: +12
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, nuotykiai, mitologija
Puslapių skaičius: 464
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: http://colleenhouck.com


autorėColleen Houck su vyru gyvena Saleme, Oregone kartu su kalnu pliušinių tigrų. Rašytojos amato ji ėmėsi įkvėpta Stephanie Meyer ir J.K.Rowling sėkmės – abi tiesiog nusprendė pabandyti rašyti, ir štai kaip tai pakeitė jų gyvenimus. Vieną rytą ji pabudo ir nusprendė, kad taip pat turėtų pabandyti rašyti, taigi įjungė vaizduotę ir pradėjo Tigro užkerėjimo seriją.
Autorė, paklausta, kur semiasi įkvėpimo, išduoda, kad jo semiasi iš kitų knygų. Dvi jos mėgstamiausios knygos – apie sapnus ir jų interpretavimą bei apie simbolius ir ženklus. Ji turi begalę mitologijos knygų, ir nuolat žymisi įdomias detales, kurias įpina į savo istorijas. Pavyzdžiui keturių namų išbandymo idėją rašytoja pasiskolino iš majų kultūros. Taip pat ji prisimena visus savo sapnus, pabudusi juos užsirašo, ir tikisi kada nors visus juos sudėti į knygas. Kai kurie Colleen veikėjai yra įkvėpti jos artimųjų – Renas turi keletą jos vyro savybių, Kelsės senelė yra daug kuo panaši į autorės močiutę, o daugelis antraeilių vedėjų pavadinti dukterėčių ir sūnėnų vardais.

Tigro užkerėjimas – pirmoji dalis šešių knygų serijoje, priešpaskutinė išeis dar šiais metais, ir galiu pasakyti, kad fanai jos laukia su didžiuliu nekantrumu!

Šią knygą galėčiau palyginti su pasaka apie užkeiktą karalaitį, kurį išgelbės ypatinga mergina. Joje žinoma yra blogasis žiaurusis piktadarys, gerasis pagalbininkas, užburtos/neįprastos vietos, burtai  ir žinoma meilė.  Tigro užkerėjimas turi visus pasakoms priklausančius požymius. Dar pridėkime nuotykius, svetimos kultūros egzotiką ir gausime prikaustančią, neįprastą istoriją!

Netgi Direno ir jo brolio Kišano istorijos aprašymas toks pasakiškas:

Labai seniai gyveno galingas Indijos karalius, kuris turėjo du sūnus. Vieną jų pavadino Direnu. Abu broliai gavo geriausią, kokį galėjo, išsilavinimą, baigė karinius mokslus…
<…>Jo brolis taip pat buvo labai drąsus, stiprus ir sumanus. Jis mylėjo Direną, tačiau kartkartėmis jo širdį perverdavo pavydas: nors jam irgi sekėsi visi mokslai, jis žinojo, jog karaliumi lemta tapti Direnui. Taip jaustis buvo visai natūralu.

direnas

Tačiau, žinoma, piktasis burtininkas Lokešas užsigeidė brolių turėtų stebuklingo amuleto dalių, sukiršino juos ir galiausiai prakeikė paversdamas tigrais. Broliai tris šimtus metų gyveno užkeikti. Direnas sugautas be galimybės pabėgti  ir uždarytas gyveno keliaujančiame cirke, kol vieną dieną jame pasirodė viena mergina Kelsė, kuri keliais žodžiais išlaisvino jį iš narvo nelaisvės.  Tad dabar, kai atsirado ypatingas žmogus, kuris, pasak pranašystės, gali panaikinti užkeikimą, Direnas turi vilties po šitiekos metų vėl atgauti savo žmogiškąjį pavidalą, ir padedamas savo ištikimo draugo pono Kadamo atsivilioja Kelsę į Indiją.

Na koks atsivilioja. Kelsė pati jaučia kažkokią ypatingą trauką baltajam tigrui, todėl mažai dvejojusi sutinka palydėti jį atgal į gimtinę. Tačiau netrukus paaiškėja, kad jos tigras – tikrų tikriausias Indijos princas ir dar ne bet koks, o labai jau išvaizdus. Nuo tos akimirkos prasideda jų įdomūs ir pavojingi nuotykiai. Na kuo gi ne pasaka?

Ir tas princas pamilsta Kelsę – paprastą merginą iš Oregono, kuri negali patikėti, kad jai galėtų tekti tokia laimė. Tos meilumo apraiškos buvo tikrai mielos, nesvarbu, Direnas buvo vaikinas ar tigras.

Pasigirdo minkšti žingsniai ir veidu pajutau Reno snukį.
– O, nesirūpink manimi. Ketinu čia pagulėti, kol mano stuburas vėl išsitiesins.
Jis pasisuko ir ėmė savo tigriškomis letenomis plekšnoti mano nugarą. Aš sukikenau iš skausmo, bandydama įtraukti oro į plaučius. Jis atrodė tarsi įmitęs katinas, aštrinantis nagus į žmogaus kūną lyg kokią kanapą.

direnas ir kelsė

Istorija yra pasakojama tik iš Kelsės pozicijos, tad mes galime tik nuspėti kitų veikėjų mintis ir jausmus, bet jie, galima sakyti akivaizdūs. Kelsė yra našlaitė, netekusi tėvų dvylikos metų, tad gerai prisimena, kas yra laiminga ir mylinti šeima, kurios pati labai trokšta, bet vengia prie kažko stipriai prisirišti,  dėl baimės vėl viską prarasti. Netgi su įtėviais jos santykiai, atrodo, daugiau draugiški, nei šeimyniški. Jie Indijoje netgi nutrūksta ir visų nuotykių metu prisimenami nebent vegasiški įmotės patiekalai. Dėl šios baimės ji ko gero sunervins ne vieną skaitytoją, bet pačioje pabaigoje autorė gana rišliai sudėlios Kelsės elgesio priežastis, kas išgelbėjo merginą nuo manęs, grasinančios užmesti jai į kuprą.

Knygoje tikrai nemažai Indijos kultūros. Jei domitės ja – tada tai bus tikras lobynas, kadangi yra kalbama ne tik apie valgius (kuriuos taip ir maga pasiieškoti per google), rūbus, šalį, bet ir dievus bei legendas. Autorė atliko tikrai gerus namų darbus, nes aprašymai detalūs ir įdomūs, ir, įtariu, realūs.

Be abejo, knygoje apstu nuotykių (kartais net per daug), jie tyko kone už kiekvieno kampo, ir, kaip teisingai kažkas pastebėjo, primena Indianą Džounsą. Kad panaikintų užkeikimą, Kelsė ir Direnas turi įvykdyti ne vieną užduotį, surasti ne vieną daiktą ir šiaip įveikti nemažai pavojų, kurie sukurti išties išmoningai ir su fantazija. Į knygos pabaigą pradeda stipriai jaustis artėjančios nelaimės nuotaika, ne tik dėl Kelsės vidinės sumaišties, bet ir dėl kažkur tūnančio priešo. O ir Kišanas nėra toks gerietis, kaip jo brolis Direnas, tad sekančiose dalyse manyčiau gali pakvipti netgi meilės trikampiu.

Jei reikėtų šią istoriją apibūdinti kitaip, nei pasaką, pasakyčiau, kad tai nuotykių knyga. Ir gana neplona. Tokia, kokia man patinka – jos neperskaitysi labai greitai, tačiau galėsi mėgautis ja kiek ilgėliau ir su nekantrumu lauksi jos tęsinio, nes jaunuoliai turi įvykdyti keturis žygdarbius, ko gero po vieną kiekvienai knygai. Penktoji knyga – absoliuti paslaptis, kurios fanai laukia jau trečius metus! Rekomenduoju peržiūrėti ir knygos treilerį, puikus darbas!

Šios serijos knygos lietuvių ir anglų kalba:

visa serija


4

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Ratas – Mats Strandberg, Sara B. Elfgren (knyga)

knygos apžvalga

„Mokykla – tai blogio buveinė“.

Jos – šešios mažai ką bendra turinčios moksleivės iš to paties nedidelio miestelio mokyklos. Kiekviena kovoja su savo problemomis, kompleksais ir viduje kunkuliuojančiomis jausmų audromis. Tačiau jų gyvenimams lemta neatpažįstamai pasikeisti, kai kraujo klane randamas bendramokslis. Visi tiki, kad tai – savižudybė, bet ar tikrai?

Prasidėję keisti įvykiai priverčia šešetuką susivienyti. Kodėl merginos sapnuoja keistus sapnus ir nubunda gaisro dūmų kvapo prisigėrusiais plaukais? Kas kartais įsibrauna į jų mintis ir priverčia besąlygiškai paklusti? Kodėl mokyklos direktorė jas vadina išrinktosiomis? Tai – tik dalis klausimų, į kuriuos teks atsakyti prieš stojant į kovą su blogio demonais.


 

Pagrindinė informacija:  cdb_9786094411649---Ratas_z1

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2013
Originalus pavadinimas: Cirkeln
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Engelsfors
Patartinas amžius: +18 (Lietuvoje yra rekomenduojama)
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, raganos, romantika
Puslapių skaičius:  472
Pasakotojas: daugybė veikėjų (pagrinde merginos)
Autorių puslapis: http://sarabelfgren.tumblr.com/


 Pagal knygą jau yra sukurtas filmas, istorija yra apdovanota Knygų žiuri premija ir Didžiuoju skaitytojų apdovanojimu, bei nominuota prestižinei Augusto premijai knygų paaugliams kategorijoje. Istorija yra jau išversta daugiau nei į 25 užsienio kalbas. Bet tikriausiai Lietuvoje šioji knyga yra žinoma ne dėl visų šių detalių, o būtent dėl to, kad 2013 metais, kada buvo išleista šioji knyga, Lietuvoje literatūros pasaulis buvo sudrebintas. Turbūt ne vienas stebėjosi, kodėl mūsų šalyje paauglių knyga staiga pavirto knyga, kurią gali skaityti tik suaugę? Būtent dėl šios priežasties norėjau ją perskaityti. Atrodo taip juokinga, kad paprasta knyga gali staiga pakeisti savo kategoriją ir dar taip ekstremaliai. Kas gi slepiasi už to viršelio, kad mūsų brangioji Lietuvos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) nusprendė, kad jauni žmonės turėtų vengti šios knygos.

O knygoje, tiesą pasakius, nėra nieko tokio, ko nebūtų kitose knygose. Taip, gal ne kiekvienoje paauglių knygoje yra sukaupiama tiek paauglių pasaulio minusų, tačiau visa tai tikrai galima rasti paauglių pasaulyje: narkotikai, savižudybė, magija, seksas, savitas drabužių stilius, patyčios mokykloje, meilė tarp mokinės ir mokytojo… Visa tai skaitant tikrai nesijaučiau šokiruota ar išmušta iš vėžių, nes paprasčiausiai tam nebuvo priežasties. Kažkas labai jau persūdė vertindamas ją. Knyga kaip knyga, tik joje nerasite vienaragių ir vaivorykščių. Knygos atmosfera yra tamsi, nes ji atspindi tą bjaurųjį paauglių gyvenimą, ir kaip tik sakyčiau, kad jaunimas turėtų perskaityti, kadangi knygoje tikrai galima suvokti, kaip patyčios sugriauna kito asmens gyvenimą, kaip merginos save kankina dėl grožio, kad sunku gyventi, kai neturi į ką atsiremti ir panašiai. Norime to ar ne, tai iš tikrųjų vyksta pasaulyje.

Bet galima pripažinti, kad šioji knyga gali tikti tikrai ne visiems, pavyzdžiui, jautriems skaitytojams, nemėgstantiems liūdnų ir tamsių dalykų, nes tai, kas yra knygoje, gali tikrai sudrebinti jūsų pasaulį.

Pirmą kartą pamačius Maksą rankomis tarsi elektros srovė perėjo. Mokytoją įsimylėjo…. Vargšė kvaišelė. Ir dar tokį kaip Maksas – banalų gražuolį.

Kad pajustumėte šios knygos magiją, jums teks įveikti ganėtinai audrą primenančią knygos pradžią, kurioje jus atakuoja daugybės veikėjų gyvenimų epizodų pristatymai ir vieno asmens savižudybė, kuri apverčia viską aukštyn kojomis ir štai, prasideda veiksmas. Šios knygos arkliukas yra tas, kad visos knygos veikėjos yra skirtingos, turinčios savo problemų ir… visos jos yra priverčiamos bendradarbiauti viena su kita. O kas dar geriau… tai, kad mes galime įlįsti, deja, ne į visų, bet daugumos veikėjų galvas tam, kad suvoktumėme, kas su jomis vyksta, kai jas paveikia vienas ar kitas dalykas. Tikrai nereikėjo įdėti daug pastangų tam, kad galėčiau sėkmingai susitapatinti su veikėjomis ir suvokti jų elgesio priežasties, kadangi knygos veikėjos atstovauja ganėtinai paplitusius asmenų gyvenimus/ tipus. Ką jau ką, bet autoriai puikiai padirbėjo sukurdami tikrų paauglių paveikslus.

Bet būtent todėl, kad skaitytojas yra iškart atakuojamas daugybės veikėjų, sunku susigaudyti istorijoje. Asmeniškai, man vis tekdavo grįžti kelis puslapius atgal, kad prisiminčiau vardus, ir kaip tas ar kitas veikėjas yra aprašomas, nes jie vis maišėsi vienas su kitu. Tačiau vėliau pripratus prie knygos ir geriau pažinus veikėjas, buvo lengviau atpažinti, kas pasakoja istoriją ir buvo įdomiau skaityti.

Net neabejoju, kad viena iš veikėjų greitai pavirs jūsų mėgstamiausia. Man asmeniškai patiko Ida ir Minu. Minu, kadangi ji proto bokštas, o Ida… sunku netgi ir įvadinti. Todėl, kad į jos galvą nebuvo įlendama ir buvo galima tik susidaryti nuomonę apie ją pasitelkiant kitų veikėjų mintis, nebuvo galima susidaryti aiškaus jos portreto, tik suvokti, kad už mokyklos karalienės kaukės slypi kažkas daugiau. Gal antroje dalyje bus galima apie ją sužinoti daugiau? Kas žino.

-Mes elgėmės kaip idiotės. Mus įspėjo, o mes vis vien neklausėme, – toliau kalbėjo Minu.

Nors pirmi knygos puslapiai prasided ne taip ir gražiaia, tačiau jie iškart iškelia klausimą: kas gi šnibžda veikėjo galvoje liepdamas jam nusižudyti?  Knygos metu bus pristatyti keli įtariamieji, bet kuris iš jų yra tikrasis, teks sužinoti patiems. Galiu tik pasakyti, kad jau vidury knygos aš nujaučiau, kas gi bus tas slaptasis istorijos blogiukas. Tačiau iš tikrųjų sunku susidaryti savo nuomonę apie žudiką, kadangi knygos siužetas priverčia tikėti visiškai kitais dalykais ir kaltinti visai kitus veikėjus. Čia visai kaip Haris Poteris: jūs manote, kad Sneipas yra blogas, nes Haris taip mano. Taip ir šioje knygoje: skaitytojas taip įtraukiamas į knygą, kad jis aklai tiki jos jam pateiktais įrodymais.

Lietuviškas knygos vertimas tikrai yra įspūdingas. Plojimai vertėjai. Knygoje perteiktas žargonas, kalbėjimo maniera ir yra panaudota daugybė spalvingų žodžių, kurių reikšmes netgi teko pasižiūrėti žodyne, kadangi jie nėra dažnai sutinkami vertimuose.  Kol kiti vertėjai nesistengia labai kūrybingai išversti knygos, šioji išversta tikrai nepaprastai ir ją skaitydamas skaitytojas tikrai pajus skirtumą tarp kitų išverstų istorijų, nes naudojami žodžiai tikrai yra kitokie. Todėl tiems, kas nori gyvesnės kalbos, griebkite šią knygą!

 Trumpai drūtai, šioji knyga nėra lengvas skaitalas, tačiau jis tikrai yra įtraukianti ir netradicinė, čia faktas kaip blynas. Knygą gali skaityti tikrai ir jaunesni asmenys nei 18, tačiau jie turi suvokti, kad knyga yra tamsi ir joje yra paauglių pasaulyje sutinkami košmarai. Todėl, jeigu tamsusis pasaulis negundo, geriau nelieskite knygos. Taip pat istorija tikrai patiks tiems, kas ieško kažko gaivinančio ir naujesnio. Pati tikrai ketinu skaityti antrą dalį.

Visos knygos serijoje (Lietuvoje):

cdb_9786094411649---Ratas_z1 ugnis


keturi

kitty

Pasakos-viskas apie jas

aktualu

 

Pasakos atsirado prieš tūkstančius metų, pradėjusios pasakojamąsias tradicijas. Šie netikri pasakojimai yra būdingi visoms kultūroms ir yra pačių įvairiausių versijų. Jos kyla iš tam tikrų elementų, kuriais kadaise tikėta, kaip orkai, raganos ir dvasios.
Originalios pasakos buvo kuriamos tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, bet dažniausiai jos yra pamokančios.
Tikrosios pasakų versijos gali būti visai baisios, todėl kartais jos yra perrašomos ir išmetami kraupieji dalykėliai. Prieš Disney perdarant jas į istorijas su visiškai laimingomis pabaigomis ir dainuojančiais arbatinukais, pasakos buvo tamsios, pilnos smurto ir pasakojamos vaikams kaip atšiaurūs pamokymai. Tėvai kankino dukteris, o piktos įseserės pjaustėsi pėdas.

Tad galbūt ir jūs norėtumėte parašyti šiuolaikinę pasaką, bet prieš tai jums reikia kai ką žinoti – kas yra būdinga pasakoms.

pasakaPasaka yra pasakojimas su magiškuoju elementu. Jas apibrėžti galima tam tikrais požymiais:

  • Veiksmas vyksta praeityje.
  • Naudojama tokia pradžia, kaip „Seniai seniai“.
  • Fantastikos ar neįtikėtini elementai.
  • Užburtos vietos – miškai, pilys, vandenys ar karalystės.
  • Aiškiai apibrėžti geri ir blogi veikėjai.
  • Magijos elementai.
  • Veikėjai yra neįprastų formų (milžinai, raganos, nykštukai, kalbantys gyvūnai).
  • Trijų grupė (daiktas, žmonės ir įvykiai).
  • Aiškiai apibrėžta problema, kulminacija ir situacijos sprendimas.
  • Daugelis jų baigiasi laimingai.
  • Moko kažko, kas svarbu toje kultūroje, kurioje pasaka sukurta.
  • Ir svarbiausia, į pasakas neįtraukiamos pasakos!

Apžvelgus Disney kino kompanijos filmukus, sukurtus remiantis pasakomis, gerbėjai įvardina tokius pagrindinius šiuolaikinės pasakos ingridientus:

  • Pasakos veiksmas vyksta tolimoje karalystėje.
  • Joje turi būti išsigandusi mergaitė.
  • Ir žinoma žavusis princas/gelbėtojas.
  • Jis turi turėti sarkastišką palydovą.
  • Kaip gi be baisiojo piktadario.
  • Ir jo blogojo pagalbininko.
  • Situacija atrodo neįveikiama.
  • Bet įvyksta neįtikėtinai heroiškas momentas.
  • Neapsieinama be antraeilio veikėjo pagalbos.
  • Potencialiai tragiškos pabaigos.
  • Ir žinoma laimingos pabaigos.

Pasakoje vyrauja šios temos:

  • Magija ir įgūdžiai
  • Saugumas ir pavojai
  • Gėris ir blogis
  • Silpnybė ir stiprybė
  • Turtai ir skurdas
  • Protingas ir kvailas
  • Gražus ir bjaurus
  • Piktas ir dosnus
  • Teisuolis ir sukčius
  • Draugas ir priešas
  • Šeima/namai ir svetimi/tolimos vietos
  • Žmonės ir gyvūnai
  • Santykiai tarp žmonių ir matomas ar nematomas pasaulis aplink juos

veikėjaiVeikėjai.
Pasakose sistemingai naudojami tam tikri daugumai jau pažįstami ir tradiciniai archetipai (herojus, piktadarys, mokytojas, apgavikas, išminčius, formos keitikas, pranašas). Žmogiški personažai paprastai yra žmonės, gyvenę pilyje, pirkioje ir lūšnelėje: karaliai ir karalienės, princai ir princesės, riteriai ir damos, vargšai valstiečiai, jauniausi sūnūs, išmintingos senos moterys, elgetos, siuvėjai, kareiviai, žąsiaganės. Pagrindinis veikėjas paprastai yra nuolankus, melancholiškas ar sunkiai dirbantis ir norintis geresnio gyvenimo.
Personažai taip pat apima platų stebuklingų veikėjų būrį, įskaitant gyvūnus ir sutvėrimus, kurie gali turėti mistinių galių. Skirtingos kultūros išgalvojo įvairių pasakų pasaulio gyventojų ir suteikė vardus tiek mažiesiems (elfai, laumės, fėjos, nykštukai, goblinai), tiek ir didesniems ir dažnai grėsmingiems veikėjams, kaip troliai, milžinai, orkai, burtininkai ir raganos.
Dažniausiai pasakose netgi pagrindiniuose vaidmenyse naudojami kalbantys gyvūnai, ne laumės ar fėjos.

Herojus ar herojė. Natūralu, kad vaikai nori matyti, kaip pagrindinis veikėjas laimi prieš neteisybę. Paprastai tai yra kažkas, kas yra skriaudžiamas ar nesuprastas. Dažnai šis veikėjas yra nuolankus, nekaltas, geraširdis.
Pasakose paprastai yra du herojų tipai:
Vargšas(-ė) herojus (-ė) – šis personažas yra atkirtas nuo šeimos; išgyvena ir laimi prie neteisybę, laimi savo protu, įgūdžiais ar dėl gerų ketinimų
Karališkasis (-oji) herojus (-ė) – šis veikėjas yra princas ar princesė, kuris išgyvena nes yra turtingas ir kilnus.

piktadarysPiktadarys. Kiekvienoje pasakoje toks yra – kažkas, kas rezga pinkles pagrindiniam veikėjui. Šis blogasis veikėjas nori valdyti ar pakenkti geriečiui, kartais tam pasitelkia magiškąsias galias.
Kaip herojai, taip ir piktadariai gali būti išskirti į tam tikrus tipus:
Netikras geradarys – mums tikriausiai geriausiai pažįstama yra piktoji jūrų ragana iš Undinėlės, mainais į kojas pareikalavusi nuostabaus undinėlės balso. Pasakoje tas netikras geradarys panaudoja veikėjų norus prieš juos pačius, apgaunant juos kaip naudingiau tariamam geradariui.
Siautėjantis piktadarys – tai laukinis ir perdėtai reaguojantis piktadarys, kuris gali gąsdinti, juokinti ir yra neblogas geros istorijos pagrindas. Pavyzdžiui Cruella de Vil (101 dalmatinas), kuri siautėjo savo automobilyje kaip maniakė ir tai atrodo visai juokingai. Negalima sakyti, kad visi siautėjantys piktadariai yra juokingi, nėra nieko juokingo kalbant apie Godzilą. Šie piktadariai gali būti patys žiauriausi iš visų piktadario archetipų, dėl jų beprasmio naikinimo ir žudymo nebaudžiant gebėjimo.
Apgautas piktadarys – pats didžiausias piktadarys, kurį herojus mėgina įveikti klasta, žaisdamas jo išdidumu, godumu ir/ar blogiu. Tai karaliai, lordai, galingi burtininkai. Aladine Džafaras yra toks arogantiškas ir trokštantis valdžios, kad pabaigoje jis pralaimi Aladinui, kuris įtikina jį tapti džinu – galingu kaliniu, įstrigusiu mažoje lempoje.
Velnias – kaip ir netikras geradarys, jis dažnai pasiūlo žmonėms kažką nuodėmingo. Skirtumas tas, kad velnias iškart išsako savo norus. Jis leidžia veikėjui nuo pat pradžių žinoti, ko jie nori už suteiktą pagalbą. Tai reiškia, kad istorijoje, kurioje dalyvauja velnias, nuo pat pradžios veikėjas stengiasi išsiaiškinti, kaip išsisukti nuo sudaryto sandėrio.
Šiurkštus ir tingus piktadarys – chuliganiški ir grynai blogi piktadariai veikia priešingai nei pagrindinis veikėjas, taip parodant jo gerą širdį. Disney‘jaus Pelenėje jos nedorėlės įseserės yra bjaurios, nemoka dainuoti, nuobodžios, tingios ir mušeikos, kai Pelenė yra graži, sunkiai dirbanti, gera, protinga ir moka dainuoti.
raganaBlogoji pamotė ir Ragana – daugeliu atžvilgių blogoji pamotė yra netikra geradarė, kuri pažada kažką, bet pasirodo, kad viskas yra kitaip nei žadėta. Kad ir kaip būtų, kaip ir su ragana, pagrindinė veikėja už blogą elgesį su ja būna apdovanota. Pasakų pasaulyje sunkus darbas galų gale yra geriausias sėkmės garantas.
Simpatiškas piktadarys – daugelis rašytojų, norėdami įlieti į istoriją realizmo, bando kurti „simpatiškus“ piktadarius. Kai kurie nori paversti pasaulį geresne vieta, bet daro tai naudodamiesi bet kokiomis neleistinomis priemonėmis. Pats elementariausias pavyzdys – Makaulė iš animacinio filmuko, kuris kas naktį bandė užvaldyti pasaulį.

Siužetas ir struktūra.
Laikas ir detalės, kada ir kur vyksta pasakos veiksmas beveik visada yra neaiškūs (Vieną kartą… Seniai, labai seniai… Tai nutiko, kai… Kartą viduryje miško buvo mažas namelis…).
Istorijose, kuriose pasakojami fėjų nuotykiai paprastai galima rasti magiškas, fantastines jėgas ir nepaprastas būtybes. Kartais stebuklingas fėjų pasaulis įžengia į žmonių pasaulį ir šis įvykis sutrikdo įprastą tvarką. Užkeikimai būna bendri, o už sulaužytas taisykles baudžiama.
Pasakų svajonės pildomos su trupučio magijos pagalba. „Pasakos pabaigos“ (kai viskas pasisuka gera linkme) yra panašios. Herojai įveikia priešininkus, merginos susituokia su savo svajonių princais. Bet daugelis pasakų yra tamsesnės ir turi liūdnas pabaigas. Pavyzdžiui Hanso Kristiano Anderseno pasakose viskas netgi gerajam herojui gali pasisukti dar blogesne linkme arba pabaigoje parodomas neigiamų personažų nuopuolis (mergaitė su degtukais miršta sniege, mada apsėstas imperatorius išėjęs į gatves nuogas išjuokiamas, alavinis kareivėlis išsilydo į švino balą). Tai reiškia, kad tekstas turi atitikti skaitytojo amžių.

Pamoka.
Pasakos pateikia pamokas, kurios yra kaip ir universali tiesa. Vykstant globalizacijos procesams, daugėjant pilnametražių animacinių filmų, pasakos pasaulyje tapo įprastomis. Dažnai pamirštama jų gilesnė esmė ir ankstesnių versijų pamokos bei moralizavimas.

Perdarytos pasakos.
Yra įvairių pasakų, kurios buvo modifikuotos taip, kad priverstų mus juoktis dėl netikėtų veikėjų poelgių, siužeto linijos ar prieštaraujančio požiūrio. Pavyzdžiui: jei rašytum istoriją iš princo pozicijos apie jo požiūrį į Pelenę. Kokios mintys jų užplūstų išvydus ją puotoje? Kaip jos pėda iš tiesų atrodytų, kai jis užmautų jai kurpaitę? Ar jis tikrai galvotų, kad ji atrodo miela išsipaišinusi? Na, parašyk apie tai!

 

logo

Trial by Fire (The Worldwalker Trilogy #1)- Josephine Angelini (knyga)

 

Šis pasaulis mėgina nužudyti Lilę Proctor. Jos gyvenimą gadina alergija, kuri neleidžia jai mėgautis gyvenimu gimtajame mieste Saleme. Dėl šios priežasties ji yra pasiryžusi nueiti į savo pirmą vidurinės mokyklos vakarėlį su savo geriausiu draugu ir vaikinu, kuris jai labai patinka, Tristanu. Tačiau po gėdingo incidento prieš pusę jos klasiokų, Lilė trokšta, kad ji tiesiog galėtų dingti.
Staiga Lilė atsiduria kitokiame Saleme – kuriame laksto baisūs sutvėrimai, ir kurį valdo galingos moterys pasivadinamos Crucibles. Stipriausia ir žiauriausia iš jų yra Liliana… Lilės kopija alternatyviame pasaulyje.
Kas Lilę paverčia silpna namuose, tas padaro ypatinga Naujame Saleme. Šiame trikdančiame pasaulyje  Lilė yra draskoma pareigų, kurių ji niekam negali perduoti, ir meilės, kuri ji nemanė, kad kada nors galės egzistuoti.


Pagrindinė informacija:  

Kalba:  anglų kalba
Išleidimo metai: 2014
Originalus pavadinimas: Trial by fire
Serijos pavadinimas: The Worldwalker Trilogy
Ankstesnės dalys:  nėra
Žanras:  paauglių literatūra, fantastika, paranormalus, romantika,
Patartinas amžius: +15/16
Mitinės būtybės/padarai/ galios: raganos, kerėjimas
Puslapių skaičius: 374
Pasakotojas: pirmasis asmuo (mergina)
Autorės puslapis: http://www.JosephineAngelini.com


Josephine Angelini dar nėra žinoma Lietuvos skaitytojams, kadangi nėra išleista nei viena jos knyga, tačiau tie, kurie seka Kitty Writer puslapį, tikriausiai ją pastebėjote, kadangi jau esu perskaičiusi jos dvi knygas iš trilogijos Starcrossed, kuri sujungia Romeo ir Džiuljetą bei Trojos karo istorijų motyvus į vieną nepaprastą fantastinę istoriją.

Pati autorė baigė teatrą New York University’s Tisch School of the Arts. Šiuo metu ji gyvena Los Angeles  su savo scenarijus rašančiu vyru bei trejomis priglaustomis katėmis.  Jos Starcrossed trilogijos knygos yra tarptautiniai best-seller’iai.

Paklausta, iš kur kilo idėja parašyti šią istoriją (Trial by fire), autorė atsako, kad tai tikriausiai yra susiję su jos vaikyste, kadangi ji yra kilusi iš Massachusettso, kuris garsėja Saleme vykusiomis raganų medžioklėmis. Ją žavėjo mintis apie tą raganų medžioklės pamišimą ir  pačią raganystę, jos ritualus. Šie du dalykai jai patiko, ir ji panoro juos sudėti į istoriją. Jos istorijoje raganystė yra tikras dalykas ir raganos yra stiprios bei pavojingos.  Autorė prisipažįsta, kad jos mėgstamiausios scenos, kurias ji su mielu noru rašo, yra veiksmo. To priežastis yra ta, kad jos tiesiog pačios liejasi iš jos. Taip pat paklausta, ar ji prieš rašydama knygą žinojo, kaip ji pasibaigs, autorė prisipažįsta, kad ji žino, kaip pasibaigs visa serija, kadangi jai reikia turėti kokią nors kryptį, kur link juda istorija.

Karen Gillan kaip Lily Proctor

O dabar apie pačią knygą.

Pati istorija prasideda tuo, kad mes susipažįstame su pagrindine veikėja, jos geriausiu draugu Tristanu ir šeima. Mums iš karto yra pateikiama informacija, kad mergina turi siaubingą alergiją, kad ji slapta myli Tristaną, kuris yra mergišius, ir kad jos motina yra plius minus pamišėlė. Be to, kad pati mergina yra varžoma savo alergijos, ji jaučiasi bjauriai. Kai pagaliau atsiranda kažkas, kas suteikia jai vilčių, kad Tristanas ją pagaliau pastebėjo, ji veržte veržiasi keliauti į vakarėlį, kuris pasibaigia katastrofa. To pasekoje ji randa save kitame pasaulyje ir pradeda po truputį suvokti, kad jos alergija šiame pasaulyje yra kai kas daugiau nei paprasta liga.

Šis pasaulis yra pavojingas. Jį valdo Liliana. Ji nėra gerietė, todėl istorijoje yra ir sukilėliai, kurie mėgina rasti būdą, kaip viską sutvarkyti. Lilė patenka pas juos. Čia ji sutinka Tristano versiją ir kitą veikėją, Rovaną (eng. Rowan), kuris nekenčia merginos ir ją nepasitiki. Jis netiki, kad ji nėra toji Liliana, kurią jis myli ir kuri jį įskaudino. Žinoma, iš pat pradžių ši informacija nėra pateikiama. Dėl šios priežasties sunku suprasti, ar jis geras, ar blogas veikėjas. Žinoma tik tiek, kad pati Liliana norėjo, kad Lilė atsidurtų jo rankose. Kodėl? Atsakymas yra pateikiamas istorijoje.

Apačioje matote paveiksliuką, kuris nupasakoja istorijoje esančius veikėjus ir jų pareigas/sugebėjimus. Taigi, Rovanas yra mechanikas. Labai talentingas mechanikas. Dėl kažkokios priežasties Lilianai yra reikalinga Lilė, o ši turi būti apmokyta. Rovanas puikiai tinka šioms pareigoms.

But most importantly, there is no Rawan in her world. If there were, I’d never be able to convince her to leave. I wouldn’t bother trying. I know what it is to love Rowan and what it feels like to lose him.

Bobby Morley kaip Rowan Fall

Taigi, dalis istorijos tikrai yra savotiška mokykla, į kurią yra priimta ne tik pagrindinė veikėja, tačiau ir skaitytojai. Mes kartu su Lile išmokstame perprasti šį keistą, bauginančiai žavingą pasaulį. Tai šaunu, nes skaitytojas ir pagrindinė veikėja pastatomi į tą pačią poziciją.

Žinoma, kaip ir reikia tikėtis, kai asmuo patenka ne į savo laikus, ne į savo pasaulį, taip ir šios istorijos veikėja trokšta grįžti namo, ten, iš kur ji atkeliavo. Todėl iš tikrųjų visas tas mokslas ir prisidėjimas prie maištininkų yra tik tam, kad ji rastų kelią namo. Pagrindinis taikinys tampa Šamanas, kuris mokino Lilianą.  Yra viliamasi, kad Šamanas padės Lilei sugrįžti į savo namus.

Nors istorijos pagrindinė veikėja ir yra Lilė, tačiau tai nereiškia, kad tik iš jos pozicijos yra pasakojama istorija. Be pačios Lilės, istoriją į savo rankas perima ir kiti keli veikėjai, kurių darbas kurti įtampą ir mėtyti trupinius skaitytojams. Kitaip tariant, po kurio laiko skaitytojai žino daugiau apie šiame pasaulyje vykstančias intrigas nei pati pagrindinė veikėja.

Paminint romantiką, tai reikėtų tikrai pasakyti, kad jos yra. Tai, kas dėjosi istorijos pabaigoje man ypatingai patiko ir privertė laukti sekančios dalies. Visas tas veiksmas pavirto pasivažinėjimu amerikietiškais kalneliais. Kai galiausiai privažiavau galą, norėjau ir vėl pakartoti kelionę.

 “But—I’m leaving.”
“Not without me.”

Iš pradžių maniau, kad bus kuriamas  meilės trikampis, tačiau toks dalykas nebuvo daromas. Todėl tie, kurie jų nemėgsta, galite drąsiai imti šią knygą.

Pačioje istorijoje yra visokių įdomių elementų: amuletai, telepatija, galių perdavimas, energijos ėmimas, tamsa ir ugnis, raganos laužas.  Visa tai suteikė savotiško žavesio šiai istorijai, kaip ir pati siužeto linija.

Autorei pavyko pasenusią raganų tematikai suteikti naujo žavesio ir įdomumo.  Todėl tiems, kam patinka istorijos apie raganos, tačiau nusibodo skaityti knygas apie moteris, kurios gali kada panorėjusios spragtelėti pirštais ir viską gauti, turėtų paimti šią istoriją. Ji jums turėtų būti puiki atgaiva.

Nors reikėtų pastebėti, kad istorijos vidurys, kai yra mokomasi perprasti šį pasaulį, gali truputėlį tapti rakštimi sėdimojoje, kadangi ten veiksmas vyksta ganėtinai lėtai, tačiau žiovulį žudo tai, kad vis dėlto pagrindinių veikėjų jausmai auga ir skaitytojas tai stebi natūraliai, o ne pagreitintai. Kitaip tariant, tie atsiradę jausmai neatrodo iš dangaus nukritę.

Taigi, apibendrinus, man šioji istorija patiko savo originalumu ir sukurtu pasauliu. Lauksiu sekančios dalies ir vilsiuosi, kad ji bus tokia pat įdomi, kaip ir pirmoji serijoje esanti knyga.

 


kitty

keturi