Knyga: Paskutinis žodis – Patricia Forde

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2019 Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Terra publica Originalus pavadinimas: Mother tongue (arba The last lie) Serijos pavadinimas:  Sąrašas (angl. The list) Ankstesnės dalys: Žodžių sąrašas Patartinas amžius:  12+ Vertė: Viktorija Uzėlaitė Žanras / amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, distopija, mokslinė fantastika Galimi siužeto raktažodžiai: distopija, ateitis, žodžiai, maištas, slapstymasis, karas, visuomenė Puslapių skaičius: 272 Pasakotojas:  trečias asmuo, mergina Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai:  žodžių kortelėmis pradedamas kiekvienas naujas skyrius Iliustravo: nenurodyta Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis:  čia Įvertinimas:  4  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Paskutinis žodis – Patricia Forde“

Druska jūrai – Rūta Šepetys (knyga)

…1945 metų žiema. Keturi jauni žmonės: du vokiečiai, lietuvė, lenkė. Keturios paslaptys.
Jų  keliai susikerta bėgant su tūkstančiais kitų nuo puolančios sovietų kariuomenės.
Jų tikslas – pakliūti į „Wilhelm Gustloff“, laivą, turintį juos išgelbėti nuo okupantų.

1945 m. pradžioje puolant sovietų kariuomenei vokiečių karinės pajėgos chaotiškai traukiasi į Vokietiją. O kartu su jais nuo smurto bėga gyventojai iš Rytprūsių ir Baltijos šalių. Praradę gimtuosius namus, netekę artimų ir mylimų žmonių, baimės ir nevilties kaustomi pabėgėliai skuba į Gotenhafeno ir Pilau uostus, kur laukia evakuacijai parengti laivai. Tačiau vietos juose užteks ne visiems. Paliktieji pasmerkti neišvengiamai lemčiai. Tačiau ir Baltijos jūroje tyko pražūtis nuo rusų povandeninio laivo torpedų.
Šioje tragiškoje kelionėje susipina keturių jaunų žmonių istorijos. Pabėgėlių sraute likimas  suveda lietuvę Joaną, lenkę Emiliją, Florianą iš Rytų Prūsijos ir vokietį jūreivį Alfredą. Karas jų širdyse paliko negyjančius randus, juos nuodija ir giliai slepiamos skaudžios paslaptys.
Karo girnose negailestingai sumalti tūkstančių paprastų žmonių, ypač vaikų, likimai, daugiausiai gyvybių laivybos istorijoje pasiglemžusi katastrofa ir net pražuvęs Gintaro kambarys – visa tai R. Sepetys meistriškai įaudė į sukrečiantį ir realistinį istorinio romano audinį.


Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2016
Pirmasis originalus leidimas: 2016
Originali kalba: anglų
Originalus pavadinimas: Salt to the Sea
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 13+
Žanras/ tipas: istorinis romanas, jaunimo literatūra
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: 1945 metai
Puslapių skaičius: 320
Pasakotojas: 1 asm. (keturios perspektyvos)
Autoriaus (-ės) puslapis: http://rutasepetys.com/


Rūta Šepetys – gerai žinoma rašytoja, visame pasaulyje Susijęs vaizdaspripažinimą pelniusi savo debiutiniu kūriniu “Tarp pilkų debesų“, pagal kurį dabar net kuriamas filmas. Rūta gimė lietuvio ir amerikietės šeimoje, augo JAV, Mičigane. Jos knygos išleistos daugiau nei penkiasdešimtyje šalių, trisdešimt šešiomis kalbomis. Autorės kūriniai žinomi kaip universalūs – tinkantys ir paaugliams, ir suaugusiesiems. Rūta Šepetys yra gavusi daugybę apdovanojimų, tarp kurių ir Ordino “Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių. “Druska jūrai“, išleista 2016 metais susilaukė milžiniško pasisekimo tarp viso pasaulio skaitytojų – ši knyga buvo išrinkta 2016 metų goodreads logo jaunimo grožinės literatūros kategorijoje geriausia iš geriausių. Skaityti toliau “Druska jūrai – Rūta Šepetys (knyga)“

Džonas Karteris (filmas)

2012 m. “Walt Disney Pictures“ pristatė mokslinės fantastikos žanro filmą “Džonas Karteris“. Filmas buvo sukurtas pagal knygą “Marso Princesė“. Ekranizacija publikuota praėjus lygiai šimtui metų po knygos išleidimo, tad filmo kūrėjai tikrai buvo drąsūs, juk žiūrovų galėjo nesudominti tokia sena istorija.

Istorija

Džonas Karteris – eilinis kareivis. Tačiau vieną dieną jam nutinka visiškai neeilinis dalykas. Džonui tenka susidurti akis į akį su būtybe iš kitos planetos. Vyksta kova. Karteris laimi, tačiau medaliono dėka (nors kažin ar čia dėka, mat Džonas tikrai jam nepadėkojo) atsiduria kitoje planetoje – Barsume tos planetos gyventojų kalba, o mūsų – Marse. Ten jis lieka gyvas, o Tarkai net priima jį į savo gentį. Barsume Džonas įgauna galią -sugebėjimą šokinėti, nepameluosiu, gigantiškais šuoliais. Vyras ieško visų galimybių surasti kelią atgal į Žemę, tačiau, kad tai pasiektų, jam būtina užsitarnauti gentainių palankumą.

Paaiškėja, jog Barsume vyksta karas tarp dviejų miestų – Zodangos bei Heliumo. Tai tradicinė kova tarp gėrio, kurio vaidmenį čia vaidina Heliumas, bei blogio, kuris čia – Zodangos miestas. Jei karas nesibaigs, Barsumas gali išnykti. Ar gali Karteris kažką pakeisti?

Na ir kaip filmas be įsižiebusios meilės… Džonas visiškai atsitiktinai išgelbsti Heliumo princesės Dėjos gyvybę. Abu jaunuoliai greitai randa bendrą kalbą. Jiems kartu patiriant nuotykius dėl Barsumo išlikimo, pamažu pradeda regztis stipresni nei draugystė jausmai. Tačiau Dėja dėl taikos yra pažadėta Zodangiečiui. Ar įveiks įsimylėjeliai šią kliūtį?

Knyga

Edgar Rice Burroughs
Edgar Rice Burroughs

“Marso Princesę“ parašė amerikietis Edgar Rice Burroughs. Burroughs gimė Čikagoje 1875 m. Jį galima vadinti rašymo mašina, nes… pasižiūrėkite į jo bibliografiją (šaltinis) ir tikrai suprasite. Burroughs labiausiai žinomas dėl savo knygų serijų “Tarzanas“ ir “Barsumas“, tačiau be jų yra sukūręs daugybę kitų.

Knyga pirmą kartą buvo išleista 1912 m. “Marso Princesė“ yra pirmoji  knygų serijos “Barsumas“, kurioje iš viso net 11 knygų, dalis. Šis romanas yra laikomas fantastikos klasika.

Filmas

Filmas “Džonas Karteris“ ekranuose pasirodė 2012 m. Režisierius Andrew Stanton, kuris mums dovanojo tokius filmus kaip “Žuviukas Nemo“ bei “Wall-E“, tikrai pasistengė. Retai būna, kad režisierius knygos istorijos neinterpretuoja bei nepakeičia. Mano nuomone, taip filmai yra gadinami. Tad šaunu, jog “Džonas Karteris“ yra tikras knygos “Marso Princesė“ atspindys. Režisierius į ekranizaciją perkėlė net mažiausias smulkmenas, kurios yra paminėtos knygoje.

Ypač žavi filmo specialieji efektai. Sukurta labai įtikinama Marso aplinka. Nepakartojamai atrodo Tarkai – jų veiduose įžvelgi visas emocijas, o judesiai atrodo visiškai natūralūs. Visi skraidantys laivai bei ypač realistiškai atrodantys Džono šuoliai… mažų mažiausiai gniaužia kvapą.

Iš šio filmo “Walt Disney Pictures“ tikėjosi daug. “Džono Karterio“ gamybai buvo skirta 250 mln. dolerių, o dar 100 mln. dolerių – filmo reklamai. Deja deja, kino teatruose “Džonas Karteris“ teuždirbo 184 mln. dolerių, iš kurių pusę pasiėmė patys kino teatrai. “Disney“ patyrė ne vieno ir ne dviejų milijonų nuostolius. Kodėl taip nutiko, kad filmas nepritraukė žiūrovų dėmesio, belieka tik spėlioti.

Mano nuomonė

Nors pati nesu didelė fantastinių filmų gerbėja, tačiau šis man tikrai patiko ir dvi valandėlės pralėkė greitai. Nesuprantu, kodėl filmas nesulaukė pasisekimo, nes fantastikos mėgėjams čia neblogas kąsnelis.

Šis filmas yra tokio… sekmadienio pusryčiams su visa šeima tipo. 🙂 Visai patiks ir seneliams, ir anūkams. “Džonas Karteris“ yra labai universalus. Gali tikti ir kaip fonas kažkokiam darbui, tačiau į jį susikoncentravus bus puikių puikiausias labai įdomus filmas.

Pasižiūrėjusi nei nusivyliau, nei įrašiau “Džoną Karterį“ į mėgiamiausių filmų sąrašą. Kaip sako, tiesiog aukso viduriukas. 🙂

Komentarai iš filmai.in
P. S. Kalba netaisyta

IMDb reitingas siek tiek mazokas tokiam filmui. Mano nuomone tai puikus efektu ir nuotikiu prifarsiruotas filmas. Imkit ir ziurekit, nenusivilsit.

NEPAKARTOJAMAS FILMAS IR FANTASTIKOS IR VEIKSMO PILNA 10 BALU

4irta karta ziuriu. ir IMBD turetu buti zymiai didesnis

neitiketinas films 10 balu,viskas atrodo lyg aisku siame filme ,bet staiga islenda kazkas ir nustebina,filmas pilnas nenuspejamu dalyku.dar karta tikrai vertas filmas paziuret,neveltau daug komentaru geru apie ji

FILMAS- PUIKUS. Is 10/10 sitas filmas vel suteikia vilti fantastikos megejams, kad dar ne visi fantastai issiseme 20
Ziurekit ir gerekites

Vienas is nuostabiausiu filmu kuriuos esu mates… IMDb manyciau per maza vertinima dave, tikrai turetu prilygti Avatar’ui,Inception (Pradzia) arba netgi The Dark Knight. Tokius filmus ziureciau dar ir dar karta… As esu fantastikos megejas ir man tikrai patiko 10/10… Fantastikos megejams – ziurekit ir net nedvejokit, nepasigailesit.

jonexex logo

Metro 2033 – Dmitry Glukhovsky (knyga)

Veiksmas vyksta Maskvos metropolitene po 2013 m. branduolinio karo. Išgyvena apie 70 000 žmonių. Išeiti į paviršių jie negali, nes oras užterštas radiacijos, o jo „gyventojai-mutantai“ ne patys draugiškiausi. Nuo jų metro žmones apsaugo užtvaros. Pavieniai kariai retsykiais priversti pakilti į paviršių, kaip ir pagrindiniam herojui Artiomui, vykdančiam savo misija – išsaugoti žmonijos rūšį.


 

Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2012
Originalus pavadinimas: Metro 2033
 Ankstesnės dalys:
Serijos pavadinimas:
Patartinas amžius: +14
Žanras:
fantastinis romanas
Puslapių skaičius: 448
Pasakotojas: 3-ias asmuo
Autorio puslapis:

 


Dmitry Glukhovsky -rusų kilmės rašytojas, žurnalistas, TV laidų vedėjas, gimęs birželio 12, 1979 m. Mokėsi Maskvos mokykloje. Ją baigęs keturis su puse metų gyveno ir mokėsi Izraelyje, vėliau dirbo Vokietijoje ir Prancūzijoje. Dmitry Glukhovsky buvo karo korespondentas Izraelyje. Ilgus metus praleido dirbdamas radijo stočių vedėju. Jis moka 5 kalbas.

Metro 2033 – post-apokaliptinis romanas, kuris iškart po išleidimo susilaukė milžiniško susidomėjimo ir tapo bestseleriu. Tiesa, šią knygą autorius pradėjo rašyti būdamas 18 metų, o parašęs talpino internete ir vėliau istorija buvo išleista kaip knyga.

Knygos veiksmas vyksta Rusijoje, Maskvoje, kai numetamas branduolinis ginklas. Milijonai žmonių žūva, išgyvena tik 70 000, kurie buvo pasislėpę metro. Žmonės nebegali išlipti į viršų, nes Maskva tapo radiacija užkrėstu miestu vaiduokliu, kuriame gyvena nemirėliai, kanibalai bei kitokie mutantai. Pasaulis sunaikintas. Naujieji namai – metro tuneliai.

Gyvenimo sąlygos tuneliuose prastos, prie jų priprasti žmonijai sunku. Metro stotys virto miestais-valstybėmis, o tuneliuose karaliauja tamsa ir siaubas. Romane detaliai pateikiamas metro stočių gyvenimas, buitis, tvarka, maistas. Žmonės vis labiau pamiršta kaip skaityti ir rašyti, kas yra knygos. Be to metro klaidžioja šimtai žiurkių. Tuneliuose gyvena įvairūs žmonės: turtuoliai ir vargšai, valdžios atstovai ir kiti. Kadangi daugybė skirtingų žmonių, tad kyla daugybė beverčių konfliktų. Nors atrodo, kad turėtų būti atvirkščiai. Taigi pasaulis sugriautas, o žmonės gyvena metro tuneliuose ir yra ant išnykimo ribos. Jie turėtų susivienyti ir spręsti šiuo metu svarbesnes problemas, pvz, kaip gauti maisto ir išgyventi.

Pagrindinis veikėjas apie kurį sukasi visas siužetas yra Artiomas. Jis – 20-etis vaikinas, gimęs paviršiuje, bet būdamas trejų metų atsidūrė požeminiame pasaulyje. Jis – nuoširdus, drąsus, gyvena kartu su dėde Saša, kurį laiko savo patėviu. Mamos neprisimena, nes ji nespėjo patekti į metro tunelius… Manau, jog įdomiausia knygos dalis prasideda tada, kai Artiomas gauna užduotį. Kad ją įvykdytų – nuo baisaus pavojaus išgelbėtų savo stotį, o gal net visą žmoniją – teks pereiti visą metro. Kelionė pilna nuotykių ir pavojų. Jos metu Artiomas sutinka įvairių žmonių. Vieni jam geranoriškai padeda, kiti – trukdo.

Visi veikėjai yra labai įdomūs, ryškūs, spalvingi, greitai įsimenami, su skirtingais charakteriais. O jų pasakotos istorijos dar įdomesnės, visos kitokios, tikroviškos.

Knygoje gausu filosofinių apmąstymų, paliečiamos etinės problemos: žmoniškumas, tikėjimas, drąsa, ištikimybė. Romanas, galima sakyti, jog parašytas griežtai vyriškai: neįpinama meilės istorijų, tik vietomis pasirodo vienas kitas graudus epizodas, bet čia visų svarbiausia – veiksmas. Tačiau netrūksta ir siaubo elementų, kurie vertė šiurpuliukus bėgioti po visą kūną.

Sakoma, kad geros knygos virsta filmais. Su Metro 2033 yra šiek tiek kitaip – pagal šią knygą yra sukurtas kompiuterinis žaidimas. Iš skaitytų atsiliepimų ir žaidimo pristatymo galiu pasakyti, jog jis atrodo įdomus, tikroviškas, pilnas užduočių ir veiksmo, puikios grafikos, su tikroviška aplinka ir personažais.

Kaip minėjau, knyga susilaukė milžiniško populiarumo. Tad po kelerių metų pasaulį išvydo antroji šios knygų serijos dalis – Metro 2034.  Šioje knygoje veiksmo vieta išlieka tokia pati – metro, istorija tęsiama su naujais veikėjais ir dar labiau įtraukia nei pirmoji knyga.

Taigi, romaną „Metro 2033“ rekomenduočiau mėgstantiems fantastinius bei įtempto siužeto romanus. Manau, jog patiks “Penktoji banga“, “Angelų įsiveržimas“ gerbėjoms/gerbėjams.


Niekada nesuklupk – Patricia McCormick (knyga)

Skausmingai atviras ir sukrečiantis Nacionalinės knygų premijos laureatės Patricios McCormick romanas apie karo vaiką, tapusį taikos skleidėju, paremtas tikra Arno Chorno Pondo istorija.

Kai į Arno gimtąjį miestą Kambodžoj atvyksta raudonieji khmerai, jis dar tik vaikas, su broliuku šokantis pagal rokenrolo muziką ir pardavinėjantis ledus, kad šiek tiek užsidirbtų. Bet kai kareiviai visus gyventojus priverčia iškeliauti į kaimą, jo gyvenimas pasikeičia. Atskirtas nuo šeimos Arnas gyvena darbo stovykloje. Plušdamas ryžių laukuose jis mato, kaip miršta bado, maliarijos ar tiesiog nuovargio nukamuoti vaikai. Jis mato į mangų giraitę vedamus kalinius, šie iš jos negrįžta.

Vieną dieną Arnas pasisiūlo kareiviams paskambinti, nors niekad gyvenime nėra grojęs jokiu instrumentu. Greitai išmokęs naujų revoliucinių dainų, kurių reikalauja valdžia, dabar jis gali pavogti maisto, kad išsaugotų draugams gyvybę.

Nors tas sprendimas ir jam pačiam išgelbėja gyvybę, kartu priverčia jį įžengti į žiaurius Mirties laukus. Arnas gyvena vadovaudamasis paprastu kredo, vis kartoja sau: „Tik nepargriūk.“


Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių
Išleidimo metai: 2014 (Lietuvoje)
Originalus pavadinimas: Never Fall Down
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Žanras:  šiuolaikinė literatūra, jaunimo literatūra
Patartinas amžius: +14/15
Puslapių skaičius: 216
Pasakotojas: berniukas
Autorės puslapis: http://www.pattymccormick.com/


Patricia McCormick – Amerikos žurnalistė, rašytoja, studijavusi kūrybinį rašymą. 1978 metais baigė Rosemont koledžą, po kelių metų ir Kolumbijos žurnalistų aukštąją mokyklą. Rašė straipsnius garsiems laikraščiams. Patricia, du kartus laimėjusi Nacionalinę knygų premiją, yra didžiulio pripažinimo sulaukusių romanų autorė. Šiuo metu gyvena Niujorke su dviem vaikais, vyru ir dviem katėmis.

Lietuvoje ji žinoma iš knygų “Pjūvis“, “Parduota“. Pastebėjau, kad autorė labai mėgsta rašyti knygas susijusias su tikromis, realiai įvykusiomis istorijomis. Taip pat kalbėtis su tais žmonėmis, kuriems nutiko koks nors įdomus dalykas, o susirinkus pakankamai informacijos – parašo knygą. Taip atsirado ir prieš tai minėti du kūriniai. Tokiu būdu sulipdyta ir “Niekada nesuklupk“. Kaip supratote, knygoje pasakojama istorija yra tikra, neišgalvota, atsitikusi vaikinui Arnui Chornu Pondo. Autorė daugybę valandų kalbėjosi su pačiu Arnu ir jo artimaisiais: amerikiečiais įtėviais ir dviem per genocidą likusiomis gyvomis seserimis. Ir netgi su buvusiais raudonaisiais khmerais. Kad knyga kuo mažiau nutoltų nuo tiesos, McCormick kartu su Arnu Chornu Ponu nuskrido į Kombodžą susitikti ir pasikalbėti su vienu iš jų.

„Norėdama daugiau sužinoti apie Arno poelgius – ir didvyriškus, ir šiurpius, uždaviau jam begalę keblių klausimų. Kruopščiai tikrinau, ar jo pasakojimas patikimas. Kaip ir visi stiprų sukrėtimą patyrę žmonės, kai kuriuos įvykius Arnas prisimena iki kraupių smulkmenų, o kiti jam išdilo iš atminties <…> Jo prisiminimų spragas užpildžiau tuo, ką sužinojau iš kitų ar įsivaizdavau jam nutikus pati. Tikiu, kad kaip tik čia, tarp šių eilučių, slypi tikroji tiesa.“

Veiksmas vyksta Kambodžoje, 1975 metais. Kambodžos valdžią užgrobė raudonieji khmerai – radikalus komunistinis režimas – ir visi gyventojai buvo suvaryti į darbo stovyklas kaime. Šeimos buvo išardytos, sudarytos žmonių grupės pagal lytį ir amžių, ir visi, taip pat ir vaikai, nuo ryto iki nakties buvo priversti sunkiai dirbti: kasti žemę ir auginti ryžius.

Šis įvykis buvo pats baisiausias vietinių vykdytas genocidas gimtojoje šalyje. Dešimtys tūkstančiai žmonių mirė dėl bado, nuo išsekimo ir ligų.

Į darbo stovyklą pakliuvo ir Arnas. Jis buvo atskirtas nuo šeimos, seserų, brolio ir išvežtas dirbti į laukus su kitais vaikais. Kiekvieną dieną jie nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro turėjo dirbti laukuose. Ten jokiu būdu negali sustoti, ilsėtis, parodyti, kad pavargai. Kiekviena diena siekia aukščiausias temperatūras, nežmoniškai karšta, kad net garuoja. Vaikams beveik nėra duodama valgyti: tik keletas ryžių ir tie keletas praskiesti vandeniu. Be to, maliarijos sezonas, vaikus kandžioja vabalai.

“Aš labai pavargęs, mano kojos kaip akmuo, mano protas galvoja tik apie kitą žingsnį, tada dar vieną žingsnį, tik eit, nemąstyt, nerūpintis. Kai kurie vaikai miršta pakeliui. Jie miršta eidami. Kai kurie vaikai verkia tėvų ar sako, kad jie pavargę, alkani, juos nušauna ar nuduria. Dabar mes net nežiūrim. Tik einam.“

Knygoje yra begalė žiaurių dalykų. Skaudu skaityti kaip vaikai yra kankinami, šaltakraujiškai žudomi, verčiami badauti. Vaikai verkia iš skausmo, pilvai išsipūtę ir pilni oro iš bado, sulysę, kad net šonkauliai matosi. Jie iš bado pradeda patys ieškoti maisto, valgo viską ką randa, ir iš vis džiaugiasi, kuo randa: vabzdžiais, varlėmis, grybais, augalais. Taip pat aprašytos vietos kaip khmerai žiauriai nužudo žmogų.

“Vieną kartą girdžiu, vaikas klausia, kur jo sesė. Raudonasis khmeras juokais ir sako: “Ji vis dar dirba lauke, tik dabar ji trąša.“

Kadangi pagrindinis veikėjas vaikas, tad knygoje yra ir linksmų vietų. Pavyzdžiui, raudonieji khmerai sugalvojo naują dalyką kaip sužinoti kas geras, o kas blogas. Jie tikrina odą. Jei oda švelni ar šviesi, jie teigia, kad tu nedirbi, esi blogas. Tokius žmones nuvesdavo į mangų giraitę (ką tai reiškia sužinosite perskaitę knygą). Tad Arnas, nenorėdamas ten eiti, ėmė ir išsitepė veidą purvu, kad atrodytų tamsus. Na nežinau kodėl, bet mane ši vieta privertė nuoširdžiai nusijuokti.

Arnas – vienuolikmetis berniukas. Jis labai naivus, paslaugus, drąsus, protingas, visada pirmiausia pagalvoja apie kitus, tik vėliau apie save. Knygos eigoje galima pastebėti, kaip jis keičiasi ir bręsta psichologiškai. Skaudu, kad tokie įvykiai neatpažįstamai pakeičia žmones, sugadina, pažeidžia psichiką ir vėliau persekioja visą gyvenimą. Tokie žmonės nebebus tokiais, kokiais buvo anksčiau.

Khimas (eng. khim)

Galima sakyti, kad muzika jam padovanojo kelias papildomas gyvenimo dienas. Arnas turėjo išmokti groti instrumentu khimo, priklausė orkestrui. Tenai mokosi įvairių revoliucinių dainų, kurių reikalauja valdžia. Kartais atrasdavo progų, kurių metu galėdavo pavogti maisto. Maisto savo išsekusiems draugams, tik po to prisimindavo ir save. Prieš pasirodymus kartais būdavo, kad raudonieji khmerai duodavo pilną dubenį ryžių, kad vaikai pasistiprintų.

Kaip seksis Arnui ir likusiems vaikams toliau? Ką darys Arnas? Ar jis išgyvens? Kaip baigsis istorija? Į šius ir kitus klausimus atsakymus rasite “Niekada nesuklupk“ knygoje.

Skaitant knygą pastebėjau, kad ji yra kupina klaidų. Neatitaikytos galūnės, maišoma daugiskaita su vienaskaita, pvz.: “Raudonieji khmerai, jie žudo žmones su akiniu.“ Bet tos klaidos yra suplanuotos, jos turėjo būti, tokia autorės mintis:

“Sutvarkyti Arno kalbą – tarsi mėginti jonvabalį įkalinti stiklainyje. Vos tik įspraudžiau ją į gramatikos ar sintaksės taisykles, šviesa užgęsta. Todėl nutariau pasakoti Arno istoriją nuoširdžia ir išskirtine jo paties kalba. Tikiuosi, šis pasakojimas įrodo, koks narsus ir įsimintinas šis žmogus.“

Ši knyga – stiprus ir rimtas kūrinys, šokiruojantis, įtraukiantis, pilnas žiaurumo, suvirpinantis širdį ir padedantis branginti dalykus apie kuriuos mes nesusimąstome, jie mums yra įprasti. Tikiu, kad jei perskaitysite šią knygą, ji dar ilgai išliks Jūsų atmintyje.

“Tai viena įsimintiniausių ir labiausiai sukrečiančių knygų, kurias esu skaitęs. – Arkivyskupas Desmonas Tutu“



Dark Star – Bethany Frenette (knyga)

knygos apžvalga

Audrey Whitticomb neturi priežasties bijoti. Jos motina yra super herojė, Morning Star (ryto žvaigždė), pati pavojingiausia kovotoja prieš blogį Twin Cities (mieste), taigi, ne taip jau ir sunku jaustis Audrey saugiai. Žinoma, iki tol, kol ji nėra išviliota į gražų nakties orą kažko žmogiško ir kartu nežmogiško – kažko, kas turi nagus ir plačią, krauju išteptą šypseną.

Dabar Audrey žino tiesą; jos motina nekovoja prieš nusikaltimus naktį. Ji kovoja prieš Harrowers- stiprius, gailesčio neturinčius padarus, kurie prieš daugybę metų buvo įkalinti Apačioje. Dabar kai kuriems pavyko pasprukti. Ir jie nori Audrey mirties, tik todėl, kad šioji yra Kin.

Tam, kad išgyventi, Audrey privalės išmokti naudoti galiomis, kurias visados turėjo. Kai ji priartėja prie kažko, tamsūs kito žmogaus prisiminimai tampa jos ir kartais ji gali pamatyti ateitį. Jeigu Audrey tik galėtų priartėti arčiau Patrick Tigu, įtakingo Harrover, kuris apsimeta žmogumi, ji galėtų panaudoti savo Žinojimo galias, kad sužinotų kitą Harrowers žingsnį. Tačiau Leon, jos motinos mėgstantis įsakinėti, erzinančiai patrauklus pagalbininkas, turi kitus sumanymus. Pastaruoju metu jis nepaleidžia Audrey iš savo žvilgsnio lauko.


Pagrindinė informacija: 

Kalba: anglų kalba
Išleidimo metai: 2012
Originalus pavadinimas: Dark star
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Dark star
Patartinas amžius: +14
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, paranormalus, distopija, demonai, super herojai
Puslapių skaičius:  368
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis:  http://bethanyfrenette.com/


Istorija, kurią pasakoja humorą turinti veikėja. Istorija, kurioje yra pavojai. Istorija, kuri kupina paslapčių. Sveiki atvykę į kitokį pasaulį.

Autorė save pristato kaip mažų kačių augintoją, visko, kas patinka moksliukams, mėgėją ir absurdo gerbėją. Ji užaugo Minesotoje, iš kur jai taip dar ir nepavyko pasprukti. Savo pirmąją istoriją ji parašė būdama keturių metų ir šią parašyti jai padėjo jos senelis. Istoriją buvo pavadinta “The Cat Book“.

Tačiau rimtai prisėsti prie rašymo ji pradėjo tik po to, kai išgyveno penktoje klasėje siaubo istorijų laikotarpį, o vėliau ilgiau užtrukusi paauglių poezijos laiką. Koledže ji turėjo kūrybinį rašymą.

Ne viršelis ar aprašymas patraukė mano dėmesį, o jos ganėtinai neblogas įvertinimas. Nusprendžiau suteikti šiai istorijai šansą ir puoliau skaityti. Reikia pripažinti, man patiko skaityti šią istoriją, kurią pasakoja tikrai įdomi veikėja. Su ja tikrai niekados nebus nuobodu. Kūrinyje buvo apstu vietų, kurios privertė šyptelėti ar nusijuokti. Kartais net taip garsiai, kad namuose esantys nariai į mane pažvelgdavo sutrikusiais žvilgsniais.

“You’re Gideon’s friend.“
I laughed. Gideon’s friend, of course. “Only because his mother pays me to hang out with him.“
“Can she pay me?“ Elspeth asked.
Iris, moving into the room, rolled her eyes at her sister.

Pagrindinė veikėja tikrai stipri asmenybė, kuri nebijo kovoti, aukotis ir lįsti pavojui į nasrus. Taigi, šioji knyga gauna tašką už savo veikėją. Kartais juk taip pabosta skaityti apie merginas, kurios tik ir laukia, kada žavusis princas ją išgelbės nuo pavojų.

 Kūrinyje šiam žmogeliukui teks blaškytis po knygą ir mėginti susirankioti atsakymus apie save, savo tėvą, savo giminę ir pasaulį, kuriame ji gyvena, nes pasirodo, kad viskas nėra taip, kaip yra. Dėl motinos noro apsaugoti savo dukrą ir dėl to, kad šioji nenorėjo, kad jos jauniklė būtų dar viena Kin, žmonės, kurie turi super galių ir kurie kovoja prieš blogį, kovotoja, mergina yra tik aklas plėšrūnas, o kartu su ja yra ir skaitytojas.

Taigi, istorijoje galite patys įsivaizduoti, kiek kartų veikėja skundėsi tuo, kad niekas jai nenori pasakyti tiesos ir vis mėto duonos trupinius, kurie iš tikrųjų nieko doro neatskleidžia. Netrukus ir pats skaitytojas gali susierzinti ir pradėti šaukti, kad yra elgiamasi blogai, kad tiek veikėja, tiek jis turi teisę sužinoti tiesą.

Tarsi to būtų per mažai, pavojus auga. Kažkas žudo Kin vaikus. Bet pripažįstu, man buvo tas pats, kas ten ką žudo. Man buvo įdomiau tas motinos pagalbininkas. Nors romantika istorijoje menkai tekvepėjo, tas Leon kažkuo mane vis tekste traukė. Vaikinas, kuris padeda stipriai kovotojai, kuris gali teleportuotis ir, kuris kažkodėl stengiasi valdyti merginos gyvenimą.

“I already made icing. I told you not to buy any.“
“Oops,“ I said, taking another scoop. “Looks like I messed up again. Guess I’ll have to eat this.“
He glanced toward me, giving a pointed look to the two containers I had set beside me. “All of it?“ he asked.
“Maybe if you’re nice, I’ll share…But considering you’ve already met your niceness quote for the year, I wouldn’t bet on it. And you can’t have any sprinkles.“
“There goes my reason for living.“
“I thought that was to make me miserable.”

Knyga būtų ypatingai nebloga, jeigu bent būtų pakvipę romantika, nes tada knygos pabaiga atrodytų žymiai logiškesnė, nes šiuo metu tai, kas ten įvyko, buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. Todėl tie, kuriems reikia tiek veiksmo, tiek pavojų, ir tiek romantikos pusiausvyros, šioje istorijoje… deja, jūs rasite tik disbalancą. Būtent dėl šios priežasties nuskriaudžiau šią istoriją, kai ją teko įvertinti. O taip norėjau ją įvertinti aukštu balu.

Kitas knygos minusas yra pati pradžia. Pirmi skyriai buvo nuobodūs ir laužė žandikaulį. Kodėl? Nes ten tarsi sapnai, tarsi prisiminimai… toli nuo veiksmo, nuo to supažindinimo su pačia istorija. Net norėjosi numesti istoriją, kadangi taip nepatraukliai šioji buvo pradėta Bet save botagu (kurį įsigijau mintyse) mušiau, kad judėčiau į priekį. Istorija pagerėjo. Taigi, jeigu norėsite pajusti šios istorijos magiją, jums teks ilgai keliauti dykuma, kad atrastumėte oazę.

“Remind me again why I put up with you?“
“Cause you sold me your soul for five bucks, and now you must submit to my will?’ I still had the sheet of paper, written in his untidy fifth-grade scrawl. Gideon David Belmonte. One soul.”

 Pats istorijos sukurtas ir pateiktas pasaulis neatrodo, kad būtų kažkuo labai išskirtinis nuo tų, kurie jau buvo pateikti skaitytojams. Kaip ir visur, taip ir šiame yra dvi jėgos: geriečiai ir blogiečiai. Demonai yra blogiečiai, jie turi savo pasaulį. Žemėje yra ypatingų žmonių, kurie gina mus nuo tų pabaisų. Skirtumas gali būti tik tas, kad šioje istorijoje vyrauja kiti pavadinimai įvardinti geriečius ir blogiečius. Taip pat knygoje yra kitas trokštamas objektas, dėl kurio visi čia lieja kraują.

Tačiau bendrai viską apglėbus, istorija tikrai nebuvo prasta ar tokia, kurią norėčiau išmesti į šiukšlių dėžę. Mielai pamėginčiau pasižiūrėti, kas vyksta kitoje dalyje vildamasi, kad sekanti bus tik dar geriau papasakota ir kupina daugiau pavojingų bei įdomių pavojų. Taigi, šioji istorija patiks tiems, kam patinka stiprios veikėjos su humoro jausmu ir mėgsta paslaptis bei… demonus.

Visos dalys priklausančios serijai:

trys

kitty

Fallen (serialas) pagal Tom E. Sniegoski knygas

knygos ir filmai

Tiems, kas ieško kokio nors serialo/ filmo, kuris priklausytų paranormaliam ir romantikos žanrams, štai jums vienas pasiūlymas. Ar esate girdėję apie Fallen serialą? Tikriausiai ne, nebent esate Paul Wesley (vaidiną Stefaną Vampyrų dienoraščiuose) gerbėjai. Tada tikriausiai esate matę šį aktorių bent jau šio serialo ištraukose. Tačiau man kiltų daugybė abejonių, jeigu pasakytumėte, kad žinote, kad tas serialas sukurtas pagal knygas.

Serialą sudaro trys dalys. Šis buvo sukurtas 2006 metais kaip ABC mini serialas. Viena serija trunka apie 80 minučių. Visų serijų bendra trukmė yra apie 247 minutės.

Istoriją pasakoja apie vaikiną Aaron, kuris per savo 18 gimtadienį pradeda patirti keistus dalykus: jis turi tam tikras galias ir nėra visiškai žmogus.

Nepavyko rasti informacijos, ar šios knygos būtų išverstos į lietuvių kalbą. Taip pat, kiek žinau, šis serialas nebuvo transliuojamas Lietuvos televizijų. Todėl daugumai jis tikrai gali būti paslaptis.

Siužeto linija ganėtinai paprasta: gėris kovoja su blogiu.  Juk vis dėlto istorija apie angelus 🙂 Gaila, kad vis dėlto vietomis tenka pripažinti, kad 2006 metais efektai nebuvo tobulu. Bet kai su tuo faktu susitaikai, tai visai neblogai galima “suvalgyti“ serialą.

Taigi, tiems, kam patinka tokio tipo filmai/serialai, pamėginkite susirasti interneto platybėse ir pasižiūrėti, kaip daugumos mylimas vampyras vaidina angelą.

Adresas: http://www.sniegoski.com/fallen/

 

Knygos:

kitty

Trial by Fire (The Worldwalker Trilogy #1)- Josephine Angelini (knyga)

 

Šis pasaulis mėgina nužudyti Lilę Proctor. Jos gyvenimą gadina alergija, kuri neleidžia jai mėgautis gyvenimu gimtajame mieste Saleme. Dėl šios priežasties ji yra pasiryžusi nueiti į savo pirmą vidurinės mokyklos vakarėlį su savo geriausiu draugu ir vaikinu, kuris jai labai patinka, Tristanu. Tačiau po gėdingo incidento prieš pusę jos klasiokų, Lilė trokšta, kad ji tiesiog galėtų dingti.
Staiga Lilė atsiduria kitokiame Saleme – kuriame laksto baisūs sutvėrimai, ir kurį valdo galingos moterys pasivadinamos Crucibles. Stipriausia ir žiauriausia iš jų yra Liliana… Lilės kopija alternatyviame pasaulyje.
Kas Lilę paverčia silpna namuose, tas padaro ypatinga Naujame Saleme. Šiame trikdančiame pasaulyje  Lilė yra draskoma pareigų, kurių ji niekam negali perduoti, ir meilės, kuri ji nemanė, kad kada nors galės egzistuoti.


Pagrindinė informacija:  

Kalba:  anglų kalba
Išleidimo metai: 2014
Originalus pavadinimas: Trial by fire
Serijos pavadinimas: The Worldwalker Trilogy
Ankstesnės dalys:  nėra
Žanras:  paauglių literatūra, fantastika, paranormalus, romantika,
Patartinas amžius: +15/16
Mitinės būtybės/padarai/ galios: raganos, kerėjimas
Puslapių skaičius: 374
Pasakotojas: pirmasis asmuo (mergina)
Autorės puslapis: http://www.JosephineAngelini.com


Josephine Angelini dar nėra žinoma Lietuvos skaitytojams, kadangi nėra išleista nei viena jos knyga, tačiau tie, kurie seka Kitty Writer puslapį, tikriausiai ją pastebėjote, kadangi jau esu perskaičiusi jos dvi knygas iš trilogijos Starcrossed, kuri sujungia Romeo ir Džiuljetą bei Trojos karo istorijų motyvus į vieną nepaprastą fantastinę istoriją.

Pati autorė baigė teatrą New York University’s Tisch School of the Arts. Šiuo metu ji gyvena Los Angeles  su savo scenarijus rašančiu vyru bei trejomis priglaustomis katėmis.  Jos Starcrossed trilogijos knygos yra tarptautiniai best-seller’iai.

Paklausta, iš kur kilo idėja parašyti šią istoriją (Trial by fire), autorė atsako, kad tai tikriausiai yra susiję su jos vaikyste, kadangi ji yra kilusi iš Massachusettso, kuris garsėja Saleme vykusiomis raganų medžioklėmis. Ją žavėjo mintis apie tą raganų medžioklės pamišimą ir  pačią raganystę, jos ritualus. Šie du dalykai jai patiko, ir ji panoro juos sudėti į istoriją. Jos istorijoje raganystė yra tikras dalykas ir raganos yra stiprios bei pavojingos.  Autorė prisipažįsta, kad jos mėgstamiausios scenos, kurias ji su mielu noru rašo, yra veiksmo. To priežastis yra ta, kad jos tiesiog pačios liejasi iš jos. Taip pat paklausta, ar ji prieš rašydama knygą žinojo, kaip ji pasibaigs, autorė prisipažįsta, kad ji žino, kaip pasibaigs visa serija, kadangi jai reikia turėti kokią nors kryptį, kur link juda istorija.

Karen Gillan kaip Lily Proctor

O dabar apie pačią knygą.

Pati istorija prasideda tuo, kad mes susipažįstame su pagrindine veikėja, jos geriausiu draugu Tristanu ir šeima. Mums iš karto yra pateikiama informacija, kad mergina turi siaubingą alergiją, kad ji slapta myli Tristaną, kuris yra mergišius, ir kad jos motina yra plius minus pamišėlė. Be to, kad pati mergina yra varžoma savo alergijos, ji jaučiasi bjauriai. Kai pagaliau atsiranda kažkas, kas suteikia jai vilčių, kad Tristanas ją pagaliau pastebėjo, ji veržte veržiasi keliauti į vakarėlį, kuris pasibaigia katastrofa. To pasekoje ji randa save kitame pasaulyje ir pradeda po truputį suvokti, kad jos alergija šiame pasaulyje yra kai kas daugiau nei paprasta liga.

Šis pasaulis yra pavojingas. Jį valdo Liliana. Ji nėra gerietė, todėl istorijoje yra ir sukilėliai, kurie mėgina rasti būdą, kaip viską sutvarkyti. Lilė patenka pas juos. Čia ji sutinka Tristano versiją ir kitą veikėją, Rovaną (eng. Rowan), kuris nekenčia merginos ir ją nepasitiki. Jis netiki, kad ji nėra toji Liliana, kurią jis myli ir kuri jį įskaudino. Žinoma, iš pat pradžių ši informacija nėra pateikiama. Dėl šios priežasties sunku suprasti, ar jis geras, ar blogas veikėjas. Žinoma tik tiek, kad pati Liliana norėjo, kad Lilė atsidurtų jo rankose. Kodėl? Atsakymas yra pateikiamas istorijoje.

Apačioje matote paveiksliuką, kuris nupasakoja istorijoje esančius veikėjus ir jų pareigas/sugebėjimus. Taigi, Rovanas yra mechanikas. Labai talentingas mechanikas. Dėl kažkokios priežasties Lilianai yra reikalinga Lilė, o ši turi būti apmokyta. Rovanas puikiai tinka šioms pareigoms.

But most importantly, there is no Rawan in her world. If there were, I’d never be able to convince her to leave. I wouldn’t bother trying. I know what it is to love Rowan and what it feels like to lose him.

Bobby Morley kaip Rowan Fall

Taigi, dalis istorijos tikrai yra savotiška mokykla, į kurią yra priimta ne tik pagrindinė veikėja, tačiau ir skaitytojai. Mes kartu su Lile išmokstame perprasti šį keistą, bauginančiai žavingą pasaulį. Tai šaunu, nes skaitytojas ir pagrindinė veikėja pastatomi į tą pačią poziciją.

Žinoma, kaip ir reikia tikėtis, kai asmuo patenka ne į savo laikus, ne į savo pasaulį, taip ir šios istorijos veikėja trokšta grįžti namo, ten, iš kur ji atkeliavo. Todėl iš tikrųjų visas tas mokslas ir prisidėjimas prie maištininkų yra tik tam, kad ji rastų kelią namo. Pagrindinis taikinys tampa Šamanas, kuris mokino Lilianą.  Yra viliamasi, kad Šamanas padės Lilei sugrįžti į savo namus.

Nors istorijos pagrindinė veikėja ir yra Lilė, tačiau tai nereiškia, kad tik iš jos pozicijos yra pasakojama istorija. Be pačios Lilės, istoriją į savo rankas perima ir kiti keli veikėjai, kurių darbas kurti įtampą ir mėtyti trupinius skaitytojams. Kitaip tariant, po kurio laiko skaitytojai žino daugiau apie šiame pasaulyje vykstančias intrigas nei pati pagrindinė veikėja.

Paminint romantiką, tai reikėtų tikrai pasakyti, kad jos yra. Tai, kas dėjosi istorijos pabaigoje man ypatingai patiko ir privertė laukti sekančios dalies. Visas tas veiksmas pavirto pasivažinėjimu amerikietiškais kalneliais. Kai galiausiai privažiavau galą, norėjau ir vėl pakartoti kelionę.

 “But—I’m leaving.”
“Not without me.”

Iš pradžių maniau, kad bus kuriamas  meilės trikampis, tačiau toks dalykas nebuvo daromas. Todėl tie, kurie jų nemėgsta, galite drąsiai imti šią knygą.

Pačioje istorijoje yra visokių įdomių elementų: amuletai, telepatija, galių perdavimas, energijos ėmimas, tamsa ir ugnis, raganos laužas.  Visa tai suteikė savotiško žavesio šiai istorijai, kaip ir pati siužeto linija.

Autorei pavyko pasenusią raganų tematikai suteikti naujo žavesio ir įdomumo.  Todėl tiems, kam patinka istorijos apie raganos, tačiau nusibodo skaityti knygas apie moteris, kurios gali kada panorėjusios spragtelėti pirštais ir viską gauti, turėtų paimti šią istoriją. Ji jums turėtų būti puiki atgaiva.

Nors reikėtų pastebėti, kad istorijos vidurys, kai yra mokomasi perprasti šį pasaulį, gali truputėlį tapti rakštimi sėdimojoje, kadangi ten veiksmas vyksta ganėtinai lėtai, tačiau žiovulį žudo tai, kad vis dėlto pagrindinių veikėjų jausmai auga ir skaitytojas tai stebi natūraliai, o ne pagreitintai. Kitaip tariant, tie atsiradę jausmai neatrodo iš dangaus nukritę.

Taigi, apibendrinus, man šioji istorija patiko savo originalumu ir sukurtu pasauliu. Lauksiu sekančios dalies ir vilsiuosi, kad ji bus tokia pat įdomi, kaip ir pirmoji serijoje esanti knyga.

 


kitty

keturi

Dare You To -(Pushing the Limits #2) Katie McGarry (knyga)

Ryan nuleidžia savo lūpas prie mano ausies.

-Pašok su manimi, Beth.

-Ne, – sušnibždu atsakymą. Nekenčiu jo ir nekenčiu savęs, kad noriu, kad jis mane vėl paliestų…

-Metu tau iššūkį…

Jeigu kas nors būtų žinoję tiesą apie Beth Risk šeimos gyvenimą, jie būtų išsiuntę jos motiną į kalėjimą ir septyniolikmetę Beth Dievas žino kur. Taigi, ji visomis išgalėmis saugo savo motiną. Iki tos dienos, kai įsiveržia jos dėdė ir priverčia Beth pasirinkti tarp savo motinos laisvės ir jos pačios laimės. Taip Beth apsigyvena su teta, kuri jos nenori, ir lanko mokyklą, kurioje jos nesupranta. Visiškai. Išskyrus vieną vaikiną, kuris neturėtų, tačiau supranta… Ryan Stone yra miestelio auksinis berniukas, populiari beisbolo žvaigždė ir turintis savo paslapčių, kurių niekam negali atskleisti. Netgi savo draugams, su kuriais viskuo dalinasi – netgi ir nesibaigiančiais iššūkiais daryti keistus dalykus. Pats beprotiškiausias? Pasikviesti į pasimatymą Riedlenčių merginą, kuri visai juo nesidomi.Tačiau kas prasideda kaip iššūkus, pavirsta į įtemptą trauką, kurios nei Ryan nei Beth nesitikėjo. Staiga vaikinas, neturintis jokios dėmelės rizikuoja viskuo, apie ką svajojo, savo gyvenimu, dėl merginos, kurią myli, ir mergina, kuri niekam neleis priartėti per arti,  tačiau mes sau iššūkį norėti visko…


Pagrindinė informacija: 

Kalba: anglų kalba
Išleidimo data: 2013
Originalus pavadinimas: Dare you to
Ankstenės dalys: Pushing the Limits
Serijos pavadinimas: Pushing the Limits
Žanras: šiuolaikinė literatūra, jaunimo literatūra, New Adult, drama, romantika, realistinė,
Patartinas amžius: +15/16
Pasakotojas: pirmas asmuo ir mergina, ir vaikinas
Autorės puslapis: http://www.katielmcgarry.com


Atsivertę šią knygą nenukeliausite į fantastinius pasaulius, kur galėtumėte sutikti mitinius padarus. Ne, šioje knygoje yra tik skaudi, nepasaldinta realybė, kuri pristatyti taip įdomiai ir natūraliai, kad sunku atsiplėšti nuo knygos puslapių, kai šiuos pradedi skaityti.
Paklausta, kas ją įkvėpė parašyti Dare you to, autorė atsako, kad tai buvo jos vyras. Kai Katie McGarry parašė savo pirmą knygą Pushing the limits, daug žmonių jos klausė, kaip Noah tapo tuo, kuo tapo. Autorė atsakydavo, kad nemažai bruožų ji paėmė iš savo vyro, kurį beprotiškai myli, tačiau pripažįsta, kad jis labiau panašus į Dare you to veikėją Ryan, todėl, kad jos vyras ir šis veikėjas abu žaidė beisbolą. Jos vyras tikras džentelmenas, ji niekados negirdėjo jo keikiantis ir, kai autorė suprato, kad Beth negalės suporuoti su Isaiah, kitu knygoje esančiu veikėju, kaip norėjo iš pradžių, tada ji ją įsivaizdavo su tokiu vaikinu kaip savo vyru.
Paklausta, kiek savęs įdėjo į veikėjus, ji pripažįsta, kad Ryan ji atidavė savo norą rašyti ir kovoti dėl to, kas tau patinka nepaisant kitų žmonių nuomonės, o Beth ji leido pasiimti savo uždarumą.
Autorei sunkiausia buvo rašyti vietas, kai Beth buvo tamsiose vietose. Tam, kad būtų išgautos reikiamos emocijos, jai teko mintyse vėl išgyventi savo jaunystę. Lengviausia jai buvo rašyti bučinio sceną.
Skaičiau pirmąją dalį, ir ji tikrai buvo įdomi. Keista, kad Lietuvoje nėra leidžiamos šios autorės knygos. Tačiau neskubėjau skaityti jos sekančių knygų, nes paprasčiausiai  mano dėmesį patraukdavo vis kitos istorijos, kiti darbai. Tačiau gavau šios knygos audio versiją ir dabar, važiuodama į universitetą, klausiausi šios knygos. Kitaip tariant,  nušoviau du zuikius vienu šūviu, arba kaip yra angliška idioma: kill two birds with one stone. Vienu metu galėjau tobulinti savo klausymo įgūdžius ir tarimą, bei mėgautis įdomia istorija. Tikrai nemėgstu veltui švaistyti laiką, o kiekvieną dieną važiuojant į universitetą apie plius minus 40 minučių pirmyn ir atgal  neįskaičiuojant tos transporto priemonės laukimo, tikrai man atrodo, kaip laiko švaistymas.
Taigi, klausiau audio knygą.
Kaip ir pirmoji dalis, taip ir šioji turėjo du pasakotojus: vaikiną ir merginą. Kaip ir Lietuvoje žinomų knygų autorės Stephanie Perkins knygose, taip ir šioji serija, jos nėra privalu skaityti iš eilės, kadangi pagrindiniai veikėjai kiti, nors galima istorijoje sutikti veikėjus ir iš ankstesnių dalių. Taip ir šioje Dare you to buvo galima sutikti Echo ir Noah veikėjus. Tiksliau žvilgtelėti, kaip jiems sekasi.
Taigi, šios, Dare you to, knygos pagrindiniai veikėjai yra Ryan ir Beth. Jie abu yra iš visiškai skirtingų pasaulių, skirtingų šeimų. Beth pasaulis tamsus -nusikaltimai, traumos, kai Ryan gyvenimas susitelkęs tik ties beisbolu. Jis žino, ko jis nori ir to siekia.
Knyga prasideda užkandinėje. Ryan su draugais turi pomėgį mesti vienas kitam iššūkį ir vaikinas neleidžia sau jo pralaimėti. Knygoje ne kartą tai yra akcentuojama, kad jis bet kokia kaina turi laimėti. Tačiau parinkta mergina, iš kurios jis turi gauti telefono numerį, nėra linkusi su juo būti maloni ir labai daug kartų sako žodį iš f raidės. Tai viena iš tų knygų, kur šio žodžio tikrai yra nors vežimu vežk.
Žinoma, vaikinas negauna numerio ir atrodytų, kad jų trumpa pažintis čia ir pasibaigtų, tačiau taip nėra. Likimas juos vėl suveda. Beth dėdė grasindamas jos motinai gauna globos teises ir apverčia jos gyvenimą aukštyn kojomis, ir tada mes vėl išvystame veikėjus kartu.  Verta paminėti, kad iššūkis vis dar galioja.
 
 Nors atrodytų, kad Ryan gyvenimas yra tobulas, kad jis viską turi, taip nėra. Jo brolis prisipažįsta, kad yra gėjus. Ši žinia suskaldo šeimą. Tėvas išmeta savo vyriausią sūnų ir draudžia visiems minėti jo vardą. Ryan kaltina savo brolį, kadangi dėl jo kaltės tėvai visados riejasi, negali ilgai kartu išbūti vienoje patalpoje. Be to, jis mano, kad jo brolis jį paliko, išdavė jį.
Tarsi to būtų per mažai, Ryan tėvas patį Ryan spaudžia, neleidžia jam daryti to, ko šis nori: jokio koledžo, tik beisbolas. Taip pat jis priverstas savo santykius su Beth saugoti paslaptyje, kadangi jo tėvams rūpi reputacija.
Mark calmly watches as I pace the length of the  narrow room. He clears hos throat.
“Someday, you’re going to see how Mom adn Dad controlled and manipulated our lives. You’ re going to notice how they made us believe that their dreams were our dreams. They dictated our every breath. Think about it- do you have any idea who you are without them?“
Taigi, ne viskas auksas, kas auksu blizga.
O žvilgtelėjus į Beth gyvenima, galima pasakyti, kad ji myli savo alkoholikę ir narkotikus vartojančia motiną ir dėl jo stengiasi, ja rūpinasi. Mergina labai nerimauja dėl motinos vaikino, kuris mušą jos motiną. Kitaip tariant, yra tikras nusikaltėlis, o tai, kad staiga atsiradęs jos dėdė, kuris ją įskaudino neišpildęs savo pažado, verčia merginą norėti pasprukti, pabėgti. Ji viliasi, kad taip išgelbės savo motiną ir save nuo visko, kas jai skaudu.
“You’re a lot like that bird in the barn. You’re so scared that you’re going to be caged in forever you can’t see the way out. You smack yourself against the wall again and again and again. The door is open, Beth. Stop running in circles and walk out.”
Taip pat Beth jau spėjusi daug ką patirti, išgyventi ir bijo prie savęs prisileisti žmones, bijo jiems suteikti leidimą ją įskaudinti. Todėl tai, kad ji pasitiki vos keliais žmonėmis ir mėgina knygoje surasti būdų pabėgti nuo visko, tikrai nestebina ir yra visiškai suprantamas dalykas.
Taigi, tiek Beth, tiek Ryan’o šeimoje yra problemų, kurios aktualios mums visiems: narkotikai, nusikaltimai, tėvų noras kontroliuoti savo vaikus, kad šie siektų jų svajonių. Visa tai sujungus į vieną vietą mes gauname tikrai įdomia istoriją, kurią pradėję skaityti negalime sustoti, kol nepasiekiame paskutinio puslapio.Įdomu stebėti, kaip susijungia du priešingi pasauliai su savo problemomis ir kaip šie du pasauliai vienas kitam padeda.
Knygoje buvo tikrai labai gražių ir mielų momentų (lietaus buteliukas), kaip ir tikrai siaubingų (muštynės). Taip pat knygoje buvo palikta daugybė klaustukų, kurie versdavo skaityti į priekį. Pavyzdžiui, Beth motina kaltino savo dukrą dėl savo vyro nebuvo šalia jos, dėl to, kad ji tapo tuo, kuo dabar yra. Ką Beth tokio padarė, sužinome tik istorijai įpusėjus.
“I hold the bottle out into the rain and watch as the steady flow slowly fills it. When there is enough, enough that Beth can clearly see, I close the bottle and hand it to her. She raises a skeptical eyebrow, but accepts the bottle. “It’s our rain Beth.“ Her head barely shakes to show her confusion while I rub the back of my neck and search for my courage. “I told you I loved you in this rain and when you doubt my words, I want you to look at this bottle.”
Dabar iš šios citatos galite lengvai suprasti, kodėl buvo pasirinktas toks viršelis, kuris, beje, man labai gražus. Jis puikiai pagavo, kaip atrodo knygoje Beth ir Ryan. Gražūs modeliai. Niekuo negaliu papriekaištauti 😀
Taigi, reziume, knyga man patiko ir paliko įspūdį. Dar ilgai mintyse atkartoju patikusias vietas. Todėl, kam patinka meilės istorijos su pavojų prieskoniais ir sudėtingais santykiais šeimoje, šioji knyga privalo atsidurti jūsų rankose.
Įdomu tai, kad jos knygoms yra parinktos ir dainos, kurios atstoja garso takelį.
~Overall theme: “Dirt Road Anthem” by Jason Aldean  “F**kin’ Perfect” by Pink
~Taco Bell dare: “Summertime” by Kenny Chesney “U + Ur Hand” by Pink
~Beth’s mother in the bar: “Farmer’s Daughter” by Crystal Bowersox
~Beth wakes in Scott’s house: “Heart Like Mine” by Miranda Lambert
~Ryan in town: “Back Where I Come From” by Kenny Chesney
~Isaiah offers to run away with Beth: “Somewhere with You” by Kenny Chesney
~Isaiah betrays Beth by taking her away from her mother: “Hurt” by Nine Inch Nails
~Ryan takes Beth to a field party: “My Kinda Party” by Jason Aldean
~Ryan dances with Beth: “Just a Dream” by Nelly
~Beth stays the night with Ryan: “Don’t You Wanna Stay” by Jason Aldean and Kelly Clarkson
~Beth sings her mother to sleep: “Free Bird” by Lynyrd Skynyrd
~Beth tries to scare Ryan away with the truth: “Don’t Let Me Get Me” by Pink
~Ryan teaches Beth to float:  “ Broken Arrow ” by Rod Stewart
~Beth and Ryan are briefly happy: “Teenage Dream” by Katy Perry
~Beth’s final showdown with her mother: “25 to Life” by Eminem

Visos serijoje esančios knygos:

 

  penki

 

 

kitty

Pasaulis po to – Susan Ee (knyga)

logo
Antrojoje serijos dalyje PASAULIS PO TO žmonės buriasi ir slepiasi civilizacijos griuvėsiuose, stengdamiesi išlikti. Išsigelbėję nuo angelų antpuolio, jie trokšta keršto. Peidžė prapuola. Jos ieškodama Penryn keliauja ištuštėjusiomis ir paslaptingomis San Fransisko gatvėmis ir slapta viliasi sutikti Rafą. Kur dingo visi gyventojai? Kodėl miestas toks tuščias?

Tuo tarpu Rafas rūpinasi, kaip atgauti savo sparnus, – juk be jų negali grįžti į angelų pasaulį ir vėl tapti lyderiu, arkangelu. Jis nežino, kad Penryn gyva. Ar pavyks jiems susitikti? Ką jis pasirinks: sparnus ar liesutę žmonių dukterį?


Pagrindinė knygos informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo data: Lietuvoje 2014, originalo kalba 2013
Originalusis pavadinimas: World After
Serijos pavadinimas: Pernyn ir laikų pabaiga
Ankstesnės dalys: Angelų įsiveržimas
Žanras: jaunimo literatūra, distopija, fantastika
Patartinas amžius: 15+
Kaip gavau knygą? laimėjau Facebook žaidime
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.susanee.com


Pernyn ir laikų pabaiga neabejotinai šių metų mano mėgstamiausia knygų serija! Gavusi antrąją dalį skaičiau ilgai, su pasimėgavimu, kad ištęsti malonumą 😀 Iki kol išėjo Pasaulis po to, vis prisimindavau pirmąją dalį, kuri man šiek tiek maišėsi su Penktąja banga. Ir ten, ir ten apokalipsė, mergina įsižiūri vaikiną, su kuriuo negalima susidėti, nes jis yra žmogaus priešas, bet tai juk ir užvedė daugelį bestselerių, skirtų jaunimui.

Autorė Susan EE

Antrąją dalį autorė kaip apsėsta rašė dvejus metus. Ši knyga dar tamsesnė ir šiurpesnė už pirmąją. Paklausta, koks jausmas aprašyti tikrai šiurkščias scenas, atsakė, kad jei rašant nebaisu, vadinasi yra nepakankamai gerai. Taip rašytojai svarbu, kad pačiai būtų įdomios ir juokingos Rafo ir kitų replikos. Susan, kad galėtų realistiškiau aprašyti kovos scenas, studijavo savigynos manevrus, netgi pati mokėsi savigynos.

Vienas įdomus faktas apie knygą yra tas, kad viršelį abiems dalims kūrė fanai. Sakyčiau, kad labai jau talentingi fanai 😀 Pirmajame vaizduojami angelo sparnai, antrajame šikšnosparnio. Nekantru pamatyti trečios dalies viršelį.

Pasaulis po to prasideda tuo, kuo baigėsi Angelų įsiveržimas. Pernyn paralyžiuota ir laikoma mirusia kartu su savo šizofrenike mama ir keistai sužalota sesute Peidže važiuoja pasipriešinimo automobiliu. Visi gerokai apako, kai mergina staiga atsisėdo sveika gyva, nes juk ją mirusią ant rankų atnešė demonas! Plius mažoji sesutė atrodo kaip suplėšyta ir atgal susiūta lėlė su dviem eilėm aštrių blizgančių dantukų ir keistas giesmes marmaliuojanti mamelė. Sakyčiau neblogas derinys. Nors šeima pagaliau vėl kartu, bet Peidžės pasikeitimas trikdo ne tik aplinkinius, bet ir pačią Pernyn. Jai sunku žiūrėti į seserį, nes ji žino, ką sugeba mažieji demonai, merginą drasko dvejopi jausmai – baimė ir meilė. Neilgai trukus dėl kitų žmonių pasikeitusi Peidžė dingsta ir istorija vėl varoma to paties varikliuko – Pernyn ieško sesers.

Tačiau autorė nepalieka mūsų be Rafo. Prisimenate, kaip pirmojoje dalyje buvo pasakojama, kad kardas turi jausmus? Pasirodo taip ir yra. Jis parodo vaizdus iš savo ir Rafo atsiminimų, kaip susitiko Pernyn ir angelas, kaip ji jį išgelbėjo ir keliavo kartu prisiūti nukirstų sparnų ir koks jo gyvenimas buvo iki šiol.

“Vos tik pamanau, kad pamoka baigta, kardas primena kitus vaizdus, kurie manęs vos nepalaužia. Esu pritrenkta jo intensyvumo.
Ištiktas agonijos ir pažemintas, Rafas riaumoja.
Jis pakliuvęs į rimtą bėdą. Jaučia nepakeliamą skausmą. Ir dar didesnį šoką.“ 88 p.

Deja, beieškodama Peidžės, Pernyn praranda ir kardą. Ji patenka į Alkatraso salą, kurioje esančiame kalėjime angelai vykdo kažkokius eksperimentus ir “gamina“ skorpionus su sparnais. Kaip paaiškėja vėliau, tai yra angelo Urielio politikos dalis. Po truputį, po truputį aiškėja priežastys, kodėl buvo užpulta Žemė ir naikinama žmonija. Nors žmonėms atrodo, kad apokalipsė jau atėjo, deja ji tik artėja.

Tos politikos dalis yra ir Rafo pašalinimas iš angelų gretų. Kol mergina laksto po svietą ieškodama sesutės, jis nepailsdamas medžioja Belylą – angelą su pavogtais sparnais. Kadangi jo ieško ir Peidžė, neabejotinai susikerta Pernyn ir Rafo keliai. Bet tai nutinka tik knygai gerokai persiritus į antrą pusę. Tada jie kartu vėl imasi to, kas juos suvedė iš pat pradžių – ieško Peidžės ir rūpinasi dėl baltųjų angelo sparnų, kuriuos susigrąžinęs Rafas galės grįžti pas saviškius ir sustabdyti visą beprotybę, organizuojamą piktųjų angelų.

“- Ir ką tu darysi, kol aš būsiu paslėpta?
– Atsiimsiu sparnus. Išsiaiškinsiu, kaip sekasi mano tautai, sutvarkysiu kitus reikalus,- jis giliai įkvėpė.- O kai viskas nusistovės grįšiu su jais namo.“ 336 p.

Nors atrodo, kad be angelo sparnų jis su Pernyn lyg ir turėtų artimiau susidraugauti, bet ne veltui Rafas yra arkangelas, netgi atstumtas savo tautos jis laikosi taisyklių ir saugo merginą nuo jį persekiojančių demonų.

“- To negali būti.
– Kodėl?
– Taisyklės. Tradicijos. Pavojus. Pavojinga būti su manimi.
– Pavojinga būti be tavęs, – slinkteliu arčiau ugnies.“ 314 p. 

Visa knyga yra tarsi pasivažinėjimas amerkietiškaisiais kalneliais – pilna veiksmo ir įvykių. Dar galima pridėti šiurpius supančios aplinkos aprašymus ir kovos scenas.

Apskritai šioje dalyje daug kas paaiškinama, ko nesupratome pirmojoje dalyje – kodėl Rafas elgiasi taip šaltai, kas ištinka žmonių dukras, kurios susituokia su angelais, kas yra skorpionai ir kodėl jie egzistuoja, kas nutiko Peidžei jai dingus ir kokie gi yra angelų planai. Taip pat išvystame daugiau Pernyn motinos, nors Pasaulyje po to, kaip ir pirmoje dalyje, ji greit dingsta iš merginos akiračio.

Šioje dalyje pradeda ryškėti ir Pernyn sesers Peidžės vaidmuo istorijoje. Alkatrase Pernyn sutinka daktarą, kuris operavo Peidžę ir kažin ką padarė kitaip vardan to, kad būtų išgelbėta žmonija. Pasirodo ji ne paprastas monstriukas, bet ir kai kas daugiau. Gabalėlis informacijos pateikiama knygos pabaigoje, o daugiau žadama kitose dalyse.

Jei jau prakalbome apie pabaigą ir pažadus. Knygos finišas žinoma vėl buvo stulbinantis ir netikėtas, kuris verčia gražyti rankas ir laukti kitų metų gegužės, kai bus išleista trečioji dalis iš penkių knygų serijos. Sekančioje dalyje autorė pažada daugiau Rafo ir Pernyn kartu. Ir galiu pasakyti, kad pačios įdomybės dar tik prasidės 😀

Knyga man tikrai patiko, tad jei jūs skaitėte pirmą dalį ir jos neišpeikėt, tikrai išbandykite ir antrąją.

 

Išleistos dalys:

pirma antra

logo

penki

Aš ir ji. Vaikščiojanti katastrofa (Walking disaster) – Jamie McGuire (knyga)

as ir jis vaiksciojanti

Pagaliau pasirodė ilgai lauktas New York Times perkamiausiu pripažinto romano „Aš ir jis. Tikra katastrofa“ tęsinys!

Ši istorija turi dvi medalio puses: „Aš ir jis. Tikra katastrofa“ įvykiai perteikiami Ebės akimis, o knygoje „Aš ir ji. Vaikščiojanti katastrofa“ metas išgirsti Treviso versiją.

Mirštančiai motinai Trevisas prisiekė karštai mylėti ir kovoti už tai, ką myli. Tačiau ar Ebė ir Trevisas tarpusavyje įsiplieskusią meilę vertina vienodai? Ar šis savimyla, keičiantis merginas lyg kojines, gali vertinti pastovius santykius?

Knygoje „Aš ir jis. Tikra katastrofa“ pasakotoja – Ebė, tad dabar atėjo eilė pažvelgti į istoriją Treviso akimis.

Knygoje atskleidžiama įtraukianti, nenuobodi ir beprotiškai pagauli dviejų žmonių meilės istorija. Ebė ir Trevisas lyg ugnis ir vanduo, visiškos priešybės, tačiau netikėtai užklupusi aistra sujaukia jųdviejų gyvenimus.


Pagrindinė informacijacdb_As-+-ji-Vaiksciojanti-katastrofa_z1

Kalba: lietuvių kalba

Išleidimo metai: Lietuvoje 2014

Ankstesnės dalys: Aš ir jis. Tikra katastrofa

Serijos pavadinimas: Beautiful (lietuviškai Aš ir jis)

Originalus pavadinimas: Walking disaster

Patartinas amžius: +16/17

Žanras: New Adult, šiuolaikinė literatūra, realistinė literatūra, jaunimo literatūra

Kaip gavau knyga? Laimėjau Knygų Klubo savaitgalio konkurse

Autorės puslapis:  http://www.jamiemcguire.com/ 

 

 


 

Autorė pradėjo rašyti nuo trečios klasės, kai Ryan Coffey padovanojo jai pirmąjį dienoraštį. Ji prirašė į kiekvieną puslapį nuo krašto iki krašto, ir kai jis buvo visiškai prirašytas, ji paprašė motinos, kad nupirktų jai trijų spiralių sąsiuvinį, į kurį pridėdavo daugybę papildomų lapų. Šį sąsiuvinį jį naudojo kaip savo dienoraštį ir rašydavo į jį beveik kiekvieną dieną. Kai pabaigė mokyklą, ji tokių sąsiuvinių turėjo apie 21.  Jos knyga “Aš ir jis. Tikra katastrofa“ buvo parašyta kaip stand -alone knyga. Bet kaip matome, ji turi tęsinių.

Pačią istoriją autorė parašė savo pačios pramogaim kai tvarkė kitą savo kūrinį “Providence“.  “Aš ir jis. Tikra katastrofa“ net nebuvo planuojama  išleisti. Šioje istorijoje autorė įtraukė kelis savo pačios universiteto potyrius sumaišydama su daugybę jos fantazijų. Šią istoriją ji rašė sau ir keliems draugams. Tai ji darė taip, kaip norėjo visai negalvodama, kad gal ją skaitys kas nors kitas. Autorė prisipažįsta, kad rašydama ji visai neturėjo plano, siužeto. Ji tiesiog rašė ir štai ką mes turime.

Filmo teises yra įsigijusi Warner Brothers kompanija, tačiau dar nežinia, ar filmas pasieks kino teatrus.

“Aš ir jis.Tikra katasfrofa“ skaičiau anglų kalba ir man ji labai patiko, tačiau sužinojusi, kad bus šios knygos tęsinys ir, kad toji istorija bus pasakojama iš Treviso pusės, tikrai neketinau pulti ir skaityti naujos knygos. Atvirai pasakius, nemačiau priežasties skaityti tą pačią istoriją iš skirtingų veikėjų pozicijų. Man 100 procentų pakanka  ir istorijos papasakotos iš vienos pusės.  Dėl šios priežasties tikrai nesiveržiau skaityti šios knygos, bet likimas nusprendė, kad man vis dėlto teko tai padaryti.

Knygų Klubo puslapio rengiamame savaitgalio žaidime man nusišypsojo laimė ir laimėjau šią knygą. Tuo momentu nežinojau, juoktis ar verkti, kad likimas nusprendė mesti va tokį iššūkį.

Taigi, dabar knygą perskaičiau ir žadu ją apžvelgti.

“Aš ir jis. Tikra katastrofa“ ir “Aš ir jis. Vaikščiojanti katastrofa“ priklauso tokiai serijai, kurios visų knygų nereikia skaityti iš eilės. Antrą knygą galima paimti kaip stand-alone knygą ir viską kuo puikiausiai suprasti. Nors šiuo atveju vis dėlto vertėtų rekomenduoti perskaityti knygas iš eilės, kadangi tada viskas tikrai bus aiškiau, kas pasakojama antroje. To priežastis ta, kad antroje dalyje kas nors yra išimta ar labai glaustai pateikta be papildomos paaiškinamos informacijos. Jeigu nebūčiau skaičiusi pirmos dalies, tai kai kuriuose antroje dalyje pateiktose vietose būčiau truputi suglumusi ir nesupratusi, kokią reikšmę turi tam tikras dalykas ir kodėl tai yra minima, o juk iškart yra aišku, kad jeigu kažkas yra paminėta, tai reiškia, kad tai yra svarbu.

Tačiau, kaip jau ir minėjau, galite šią knygą skaityti ir neskaitę pirmosios dalies.

“Aš ir jis. Vaikščiojanti katastrofa“ viską pasakoja iš vaikino pozicijos.  Atvirai sakant, man visados yra smalsu skaitant tokio tipo knygas (žanras: šiuolaikinės, realistinės, New Adult) įlįsti į vaikino galvą. Kas dedasi merginos galvoje man viskas aišku. Juk pati esu mergina, o ir visos šiuolaikinės romantinės New Adult knygos yra pasakojamos iš merginų pozicijų. Tikrai nelieka didelės paslapties, kas gi dedasi mūsų galvose. Tačiau yra didelė mistika, kai norime sužinoti, kaip viską mato vaikinai. Ypatingai, kaip viską regi Trevisas.

-Supažindink su savo mergina, – šypsodamasi paprašė.

Ji puikiai žinojo, kad Ebė nėra mano mergina. Šimtas pirma taisyklė: jeigu tavo nusižiūrėtas vaikinas atėjo į pasimatymą ar sėdi su mergina, priversk jį pripažinti, kad jų santykiai nėra itin glaudūs. Įžiebsi abejonę ir pasėsi įtarimą. Puslapis 83

Trevisas… Jis tikrai yra kažkas tokio ir pavadinti jo pilku veikėju, kuris tik sukurtas tam, kad užimtų vietą, negalime. Trevisas tikrai turi savo charakterį, savo aurą, kuri sklinda iš knygos puslapių. Šis veikėjas be jokio vargo sugeba išlipti iš knygos ir atsistoti prieš tave. Pirmoje knygoje jis man patiko. Ypatingai žavėjo jo pravardė suteikta merginai Balandėlė. Tai buvo labai mielas ir gražus gestas palyginus su tuo, kad veikėjas yra raumenų kalnas, vaikinas, kuriam tas pats, ką kiti mano apie jį.

Šioje knygoje mums, skaitytojams, buvo suteikta teisė žvilgtelėti, kas dedasi šio vaikino galvoje, kaip jis reagavo į vienus ir kitus Ebės ir jo draugystėje įvykusius nutikimus. Tikrai buvo visai kita patirtis, o Trevisas man tik dar labiau patiko.

Pati knyga buvo įrėminta prologo ir epilogo. Prologe skaitytojas yra supažindinamas su labai skausmingu įvykiu Trevisui ir visai jo šeimai: motinos mirtis. Prieš paliekant gyvųjų pasaulį, ji paprašo savo sūnaus jai kai ką pažadėti ir daryti tai, ką ji jam pasakys:

-Ateis laikas ir tu įsimylėsi. Nepulk prie pirmos pasitaikiusios. Pasirink tą merginą, kuri nebus lengvai prieinama. Tą, dėl kurios tau tektų pakovoti, ir niekada nesiliauk dėl jos kovojęs. Niekada…- motina giliai atsikvėpė, – nenustok kovojęs dėl to, ko trokšti. Ir niekada… – suraukė antakius, – nepamiršk, kad mamytė tave myli.

Šis pažadas tampa šios ir ankstesnės dalies pagrindu, kadangi vaikinas tikrai turi stengtis, kad Ebė pasirinktų jį.

-Aš jau pavargau spėlioti. Kur mus visa tai nuves, Ebe?

Ji prisiglaudė lūpomis man prie marškinėlių ir tarė:

-Galvodama apie ateitį, regiu ją tik su tavimi.

Pačius žodžius teko ne kartą skaityti istorijoje, kadangi kūrinyje autorė tikrai nevengė tai išskirti veikėjus, tai juos sujungti ir vėl išskirti. Kitaip tariant ji mėgino savo istoriją paversti pasivažinėjimu amerikietiškais kalneliais.

-Neturiu ką pasakyti, Trevisai.

Krūptelėjau.

-Nekalbėk šitaip.

-Viskas baigta. Eik namo.

Suraukiau antakius ir ištariau:

-Mano namai esi tu.

Epiloge mes jau skaitome apie veikėjus praėjus nemažai laiko. Čia mes sužinome, kuo užsiima Trevisas, kaip sekasi jo vaikams ir kad pakeliui dar vienas.

Tikrai gražia nata yra užbaigta Ebės ir Treviso meilės istorija.

Kaip jau minėjau, tikrai buvo smagu skaityti visą istoriją iš Treviso pozicijos. Jeigu atvirai, man ji ir labiau patiko, atrodė dramatiškesnė, emocingesnė, kadangi didelis berniukas nežino, kaip susitvarkyti su savo jausmais, kaip jam elgtis. Tikrai buvo įdomi patirtis.  Turiu padėkoti likimui, kad jis nusprendė man iškrėsti tokį įdomų pokštą ir suteikti galimybę perskaityti šią knygą.

Taip pat patiko skaityti tas vietas, kurių nebuvo pirmoje dalyje ir dar geriau suvokti, kas, kaip ir kada buvo daroma. Tai suteikė istorijai gilumo ir daugiau logiškumo, o tai bus gerai tiems, kuriems visados kyla daug klausimų ir kurie nori viską detaliai žinoti.

Šią knygą drąsiai gali skaityti tie, kuriems patiko pirmoji ir nori dar kartą, tik iš kitos pozicijos, patirti  Jamie McGuire sukurtą meilės istoriją.  Taip pat rekomenduoju šią dalį tiems, kuriems patinka romantinės istorijos pasakojamos pasitelkiant vaikino poziciją ar  tiems, kuriems nusibodo istorijos, kurias pasakoja merginos ir ieško kažko naujo, aštresnio. Visa tai tikrai gausite skaitant istoriją iš Treviso pozicijos.

Visos serijoje esančios dalys (Lietuvoje)

cdb_As-ir-jis-tikra-katastrofa_z1cdb_As-+-ji-Vaiksciojanti-katastrofa_z1

keturi

 

 

 

kitty

Requiem – Lauren Oliver (knyga)

requiemv

Kas žino, gal jie ir teisūs… Gal tie jausmai varo mus iš proto.

Gal meilė tikrai liga ir be jos būtų ramiau gyventi.

Bet mes pasirinkome kitokį kelią.

Galų gale svarbiausias pabėgimo rezultatas tai, kad esame laisvi rinktis.

Netgi esame laisvi klaidingai rinktis.

 

Trečioji, paskutinė ciklo knyga, knygų „Delirium. Meilės karštinė“ ir „Pandemonium“ tęsinys.

 

Pasaulyje, kuriame meilė uždrausta, Lena kadaise apsisprendė mylėti ir iš miesto, aptverto aklinomis sienomis, pabėgo į Tyrus – tokių pat maištininkų prieglobstį. Antrojoje ciklo knygoje ji, kartu su kitais maištininkais, grįžo į miestą, tikėdamiesi į savo pusę patraukti nuo meilės gydančios organizacijos vadovo sūnų Džuljaną. Jiems pavyko. O Lena dar sutiko ir savo mylimąjį Aleksą, kurį manė esant mirusį.

Paskutinėje ciklo dalyje „Requiem“ Lena su bendražygiais ir Džuljanu vėl traukiasi į Tyrus. Tačiau ten jau nebėra saugu: maišto židiniai įsiplieskė po visą šalį. Valdžia nebegali nuslėpti maištininkų buvimo, ir naikintojų būriai skverbiasi į Tyrų pasienio sritis.

Su Lenos būriu keliauja ne tik Džuljanas, kuriam Lena jaučia simpatiją, bet ir Aleksas. Kuri meilė nugalės – senoji ar naujoji?

Tuo tarpu Lenos draugė Hana, jau išgydyta ir sužadėta su naujuoju Portlando meru, gyvena be džiaugsmo ir be skausmo. Tačiau buvusioms draugėms dar lemta susitikti…

„Ar daug rastume temų, kurios jaunimui būtų aktualesnės už plėtojamą šioje knygoje – laisvę pačiam spręsti dėl savo gyvenimo, užuot aklai paklusus aplinkinių primestiems reikalavimams?“
Booklist


Pagrindinė informacijacdb_Requiem_z1

Kalba: lietuvių kalba

Išleidimo metai: 2013

Originalus pavadinimas: Reguiem

Ankstesnės dalys: Delirium. Meilės karštinė (1);  Pandemonium (2)

Serijos pavadinimas: Delirium

Patartinas amžius:  +14/15

Žanras: distopija, romantika, jaunimo literatūra

Kaip gavau knygą? pasiėmiau iš bibliotekos

Autoriaus (-ės) puslapishttp://www.laurenoliverbooks.com


 

Requiem yra paskutinė Delirium trilogijos dalis, kuri, deja,iš visų dalių mane labiausiai nuvylė. Tikėjausi kažko stipresnio, kažko aštresnio, o gavau tai, kas mane verčia savęs klausti, ar neturėčiau duoti dviejų kačiukų užuot davusi tris.

Pati autorė pabaigusi trilogiją teigia, kad jaučiasi taip, kaip jaučiasi tėvai išleidę savo vaikus į universitetus/koledžus.  Ji jaučia didžiulę pagarbą ir didžiulį liūdesį, praradimą ir atsipalaidavimą. Amerikoje ši trečioji dalis buvo pasitikta skaitytojų tiek su sveikinimais, tiek su priekaištais. Jie teigia, kad knygoje yra tam tikro neužbaigtumo, tačiau autorė į tai atsakė taip:

A little bit of controversy never hurt anybody. If you’re not writing something that pisses people off a little bit, you’re writing Hallmark cards.

Neskaičiau, apie ką bus trečioji dalis bijodama, kad jos aprašymas gali man suteikti per daug užuominų apie šioje knygoje vykstantį veiksmą, kadangi pirmųjų dalių anotacijos buvo ganėtinai iškalbingos. Dėl šios priežasties vis delsiau paimti jas į rankas. Vėliau, turiu pripažinti, kad  vis dėlto knygos sugebėjo maloniai nustebinti.

Antroje dalyje autorė žaidė su ateitimi ir praeitimi, o šioje knygoje nusprendė viską pasakoti iš dviejų veikėjų pozicijos.  Visą laiką skaitydama šią istoriją svarsčiau, kodėl ji galėjo nuspręsti taip padaryti ir ar tai pasiteisino.

Pati autorė šį savo sprendimą aiškina tuo, kad rašant iš šių veikėjų perspektyvų skaitytojams yra suteikia galimybė pamatyti Delirium knygoje buvusius veikėjus, kurie tolimesnėje serijoje tarsi pranyksta. Autorė netgi nustebina savo skaitytojus tuo, kad pirmo leidimo Requiem knygose buvo pridėtas ir skyrius iš Alekso perspektyvos. Bet, deja, lietuviškoje versijoje tai nebuvo spausdinama. Gaila.

Taigi, istorija pasakojama iš dviejų pozicijų. Kiekviena mergina yra skirtingo veiksmo vedlė. Hanos skyriuose buvo suteikta galimybė pajusti, ką reiškia būti išgydytuoju. Be to, ji paniro į detektyvės darbą. Jos skyriai netgi link istorijos pabaigos tapo vis įdomesniais ir įdomesniais, kol tuo tarpu Lenos skyriai kone nuo pat pradžios tapo nuobodžiais, kadangi tas meilės trikampis, kurį pažadėjo antroji dalis dingo ir tiesiog vėl stebėjau gyvenimą tyruose, kuris priminė kone deja vu jausmą, kuris truputį buvo sutrikimo fazėje dėl dabar istorijoje pasirodžiusių pavojingų žmonių, kurie mėgina visiškai pašalinti meilės ligos sukelėjus.

Tiesą pasakius, net neatrodė, kad kuris nors iš vaikinų iš tikrųjų mėgino kovoti dėl merginos dėmesio. Aleksas kone iškart nusiplovė ir ignoravo merginą. Tie kartai kai su ja kalbėdavosi būdavo trumpi ir tiesiog paaiškinimai, kad jis pasikeitė, ji pasikeitė. Vėliau, kad jis niekados jos iš tikrųjų nemylėjo. Galiausiai jis prapuola t.y. palieka visus.

Tuo tarpu Džiulianas mėgino gal ne tiek kiek Lenai, o visiems įrodyti, kad jis gali gyventi Tyruose, kad jis yra ne našta, o naudingas žmogus būryje.

-Lena, juk tai maistas, – tyliai sako jis. – Argi nesakydavai man, kad šitai ne žaidimas? Aš stengiuos atidirbti už išlaikymą. – Jis patyli. – Ir teisę būti su tavimi. Puslapis 230

Vienintelė kokia nors pavydo vieta knygoje buvo muštynės, o ir tos buvo įvardintos kaip Džiuliano prašymas, kad Aleksas pamokytų jį kautis.

Viską bendrai apipavidalinus, tai meilės trikampis buvo nustumtas į šalį. Bet, mieli skaitytojai, Alekso nebuvimas istorijoje paaiškinamas labai paprastai.

Jis paliko raštelį, pakištą po mano sportbačiu.

Visa tai galiu paaiškinti tik sakme apie Saliamoną.

Ir mažesnėmis raidėmis prirašyta:

Atleisk man. Puslapis 215

Knygoje šis pasakojimas apie karalių ir dvi moteris, kurios nepasidalino vaiku, yra ganėtinai svarbus šios dalies aspektas, kadangi jis istorijos pradžioje yra iškreiptas, o pabaigoje atgauna mums visiems žinomą savo įvykių eigą.

Todėl iš tikrųjų, kurie vilsis perskaityti ką nors įspūdingo šioje meilės istorijoje, tai teks nuvilti, kad niekas čia gerklių iš tikrųjų vienas kitam nepjaus.  Tačiau jus vis tiek palaikys geras klausimas: su kuo gi Lena nuspręs pasilikti.

Bent jau jis buvo viena iš priežasčių, kodėl skaičiau.  Kokią dar priežastį turėjau?

Man buvo įdomu, kaip autorė sugebės pabaigti šią istoriją, kuri iš tikrųjų apima daug: tiek teritorijos, tiek veikėjų atžvilgiais.  Taigi, autorė pabaigė savo knygą ten, kur ir viskas prasidėjo. Kitaip tariant ji apsuko ratą pasinaudodama trimis knygomis. Lenos nuotykiai prasideda Portlande ir baigiasi ten.

Maištininkai puolą Portlandą.   Kad ir kokia to pabaiga bebūtų, pati istorija baigiasi būtent šiame mieste. Autorė suteikia progą patiems skaitytojams įsivaizduoti, kas gi vyksta šiame pasaulyje po to.

Taigi, tiesą pasakius, šios istorijos skaitytojai turi pagrindo teigti, kad istorija kiek neužbaigta, kadangi lieka tikra mįslė, kaip gi glostysis veikėjų gyvenimai, valstybės ateitis. Visa ši serija kone pavirsta tiesiog trumpu žvilgsniu į kažkokią istoriją, kažkokią visuomenės gyvavimo atkarpą.

Tik tiek.

Tačiau galbūt laimė nėra laisvas pasirinkimas. Galbūt ji yra tas pramanas, apsimetimas, kai, nors ir kur atsidurtume, įsivaizduojame, jog tai ir buvo mūsų kelionės tikslas. Puslapis 160

Kaip ir antroje dalyje, taip ir šioje yra gausu mirčių. Šios gal truputėlį nėra tokios liūdnos, kadangi veikėjai nėra tie, kurie iškart pavirstų mėgiamais skaitytojui.

Taip pat vertėtų nepamiršti pavadinimo. Kaip ir ankstesnių šios serijos dalių pavadinimai, taip ir šis buvo paliktas originalas. Bet ką gi Requiem reiškia. Esu kone 100 procentų įsitikinusi, kad visi bent kartą esate girdėję requiem for a dream melodiją. Ji buvo ir vis dar yra labai populiari. Kartas nuo karto ją galima išgirsti įvairių laidų ar serialų anonsuose.

Kaip teigia vikipedia:

Requiem (iš lotyniškos frazės Requiem aeternam dona eis, Domine – „Amžiną ramybę duok jiem, Viešpatie“) arba Missa pro defunctis („mišios už mirusius“) – daugelio vakarų krikščioniškų bažnyčių (katalikų, anglikonų, liuteronų) liturgija, skirta laidotuvėms. Tai 12 dalių kūrinys.

Truputį šiurpas nukrato žinant, ką gi reiškia pavadinimas, argi ne? Bet vėliau pasidaro įdomu, kodėl autorė pavadino šią istoriją būtent taip. Galiu tik mėginti daryti prielaidą, kad tai vis dėlto yra trečia dalis, kurioje griaunama nusistovėjusi valdžia. Kitaip tariant, jai mirtis.

O paminint stilių, kuriuo pateikiama istorija, galiu pasakyti, kad jis nesiskaito greitai. Autorė mėgina stabdyti tekstą pridėdama momentų iš praeities, kaip pavyzdžiui kokius nors trumpučius atsiminimus, kurie yra lyginami su kokia nors emocija ar panašiai. Mane iš tikrųjų tokie dalykai truputį  erzino, kadangi jie neatrodė labai būtini pačios istorijos vystymui. Jie greičiau buvo skirti tam, kad būtų tobulinami veikėjai ir gilinama jų asmenybė. Tačiau man tai buvo žodžių medžiojimas, lapo pildymas, laiko švaistymas.

Reziume… Pačioje knygoje yra viena nebloga mintis.

Nuostabiausia, kad žmonės kasdien keičiasi. Niekada nestovi vietoj. Nuolatos turi juos atrasti, ir jie patys turi atrasti save. Puslapis 89

Kažkodėl šioji knyga man tikrai išsiskyrė iš visų šioje serijoje esančių. Deja, ne gerąja to žodžio prasme.

Knyga tikrai turėtų patikti Lauren Oliver istorijų mėgėjams, kaip ir pačios serijos fanams. Taip pat tiems, kuriems patinka istorijos pasakojamos iš dviejų veikėjų.  Taip pat ir tiems, kuriems patinka distopija, detektyvo ir kovos, pavojaus prieskonis.

Pati serija tikrai yra unikali, dar šimtus kartų negirdėta, bet tam tikrose knygų vietose reikia turėti kantrybės.

Visos knygos serijoje:

cdb_Delirium_z1cdb_Pandemonium_z1cdb_Requiem_z1

trys

Tyla (Silence) – Becca Fitzpatrick

tyla viršus

Ar galima išgirsti tiesą tyloje?

Nora Grei negali prisiminti pastarųjų penkių mėnesių. Atsipeikėjusi nuo sukrėtimo, patirto pabudus kapinėse ir išgirdus, kad buvo dingusi kelias savaites, – ir niekas nežinojo, nei kur ji, nei su kuo, – Nora mėgina grąžinti gyvenimą į įprastas vėžes. Lankyti mokyklą, linksmintis su geriausia drauge Vi ir vengti šiurpinančio naujo mamos draugo.

Tačiau Nora pasąmonėje girdi balsą, jai ramybės neduoda mintis, kuri, regis, yra pasiekiama ranka. Merginai prieš akis vis iškyla angelo sparnai ir nežemiškos būtybės, neturinčios nieko bendra su įprastiniu Noros gyvenimu.

Be to, merginą persekioja įkyrus jausmas, kad jai kažko trūksta.

Tada ji atsitiktinai sutinka seksualų nepažįstamąjį ir pajunta jam paslaptingą trauką. Regis, jis žino visus atsakymus… ir pavergia Noros širdį. Bendraujant su vaikinu atmintis palengva grįžta, mergina jį įsimyli. Vėl.

 

Pirmieji du Beccos Fitzpatrick romanai: „Puolęs angelas“ ir „Crescendo“ išsyk tapo New York Times bestseleriais. Autorė baigė universitetines sveikatos apsaugos studijas, bet nedirbo pagal specialybę, o iškart ėmėsi rašyti. Laisvalaikiu Becca bėgioja, griozdžiasi po batų parduotuvių lentynas ar žiūri detektyvus per televiziją. Ji gyvena Kolorado valstijoje. Daugiau sužinosite apsilankę jos tinklalapyje beccafitzpatrick.com.


 Pagrindinė informacija

cdb_TYLA_z1

Išleidimo metai Lietuvoje: 2012

Kalba: lietuvių

Žanras: romantika, paauglių literatūra, paranormalus, angelai

Patartinas amžius: +15/16

Ankstesnės dalys: Puolęs angelas, Crescendo

Originalus pavadinimas: Silence

Serijos pavadinimas: Hush, hush

Kaip gavau knygą? Pasiėmiau iš bibliotekos

Autorės puslapis beccafitzpatrick.com.


 

Tyla – kokias emocijas ir vaizdinius iššaukia šis pavadinimas jūsų galvoje? Pavyzdžiui aš iš karto galvoju apie ramybę, nieko nebuvimą ir… tylą prieš audrą. Knygos pavadinimas puikiai pateikia užuominą, ko gi galima laukti bei tikėtis iš šio pasakojimo apie angelus ir nefilimus.
Tai yra trečioji dalis apie Lopą ir Norą. Pirmąsias dvi įveikiau anglų kalba. Dėl šios priežasties Lopo vardas man nekėlė daug keistų minčių, kadangi angliškai jo vardas

Lopas 😉

skambėjo Patch (liet. lopas, skiautė). Trečią dalį skaičiau lietuviškai todėl, kad pasiėmiau iš bibliotekas, o šias visados mėginu perskaityti.
Ilgai teko save atjunginėti nuo visų tų reikšmių, kurias kiekvienam paprastam lietuviui gali sukelti žodis “lopas“. Reikia pripažinti, kad pas mus, Lietuvoje, šis žodis turi iškreiptas prasmes. Pirmoje vietoje tai yra įžeidimas pasakymas, kad tu esi koks nors nevykėlis, o tik paskui kažkoks prisiūtas ar priklijuotas medžiagos gabalas kažkur, ar žemės sklypas, ar dėmė.
Tačiau, kai persilaužiau, manęs tas vardas nei kiek netrikdė. Prie to nemažai prisidėjo ir tai, kad šis vardas nebuvo dažnai minimas. Kodėl? Pasiimkite knygą.
Šioje dalyje viskas sukosi aplink amneziją, kuri buvo priverstinai sukelta pagrindinei herojei. Ji nieko neatsimena ir jai tenka kaip nors susivokti, kas gi vyksta, kas tie Nefilimai ir kodėl ją taip traukia vaikinas vardu Dževas. Plius, kas ją pagrobė ir laikė visą vasarą paslėpę.
Skaitytojai nuo pat pirmo puslapio jau žino atsakymus į dalį šių klausimų. Prisipažįstu, kad nuo pat pirmo prologo puslapio žinojau, kad neisiu miegoti, kol neperskaitysiu visos knygos. Jis tikrai išprovokavo ne vieną emociją ir klausimą, į kuriuos norėjau  gauti atsakymus tuoj pat.
O gal nusprendžiau pamiršti miegą dėl to, kad Lopas tikrai kietas veikėjas?

Taip yra įsivaizduojama Nora.

Pačiame prologe man patiko viena citata: „Teisingumas yra aukščiau už pasigailėjimą“. Ne vieną kartą ją perskaičiau, kadangi ji privertė svarstyti šio teiginio teisingumą. Perskaičiusi knygą supratau, kodėl veikėjas rėmėsi šiuo credo. Tai netgi pateisino jo darbus: tikros dukters išsižadėjimas, jos gyvenimo „saldinimas“, priverstinė priesaika. Tas credo tikrai suteikia to veikėjo veiksmas visai kitokį atspalvį. Tie, kurie skaitėte knygą, prisiminkite šį veikėją, Henką Milarą:
Henkas irgi buvo neįprastai aukštas, šviesiaplaukis, išraiškingomis žydromis akimis ir charizmatiškas, patrauklus. Jo credo: „Tesingumas yra aukščiau už pasigailėjimą“. Dėl jo ir dėl sparčiai per pastaruosius kelerius metus išaugusios galios pogrindiniame nefilimų pasaulyje Henkas buvo vadinamas Teisingumo Kumščiu, Geležiniu Kumščiu, bet garsiausia jo pravardė buvo Juodoji Ranka. Puslapis 6
O dabar leiskite iš atminties gilumos iškilti jo darbeliams ir pažvelkite į juos būtent per jo credo prizmę.

Silence viršelio kūrimas

Pačią knygą skaityti man patiko, kadangi veikėja manęs nei trupučio neerzino. Nors iš Lopo pusės jaučiau sklindančius man jau girdėtų istorijų scenarijus, kurie skamba panašiai: aš esu problema, nenoriu griauti tavo gyvenimo, todėl tave palieku… ir bla… bla… bla… Tačiau, kaip vampyras Edvardas Kulenas iš Saulėlydžio sagos, visiškai palikti savo mylimosios nesugebėjo ir vis domėjosi, kaip sekasi merginai. Skirtumas tik tas, kad jis puola ją gelbėti.
– Esi mano, angele. Ir niekas tavęs neatims. Tu teisi – dar niekas nebaigta. Tai tik pradžia, bet mūsų laukia nelengvas kelias. – Jis pavargęs atsiduso. – Tu šio sapno neprisiminsi ir dar kartą negrįši. Nežinau, kaip mane radai, bet teks pasirūpinti, kad daugiau taip nedarytum. Puslapis 53
Šie žodžiai puikiai tinka įvardinti ne tik tai, kas toliau vyks knygoje, tačiau nujaučiu, kad jie skirti net ir paskutinei daliai, kuri  sprendžiant pagal tai, kaip pasibaigė ši – trečioji – dalis, turėtų būti įspūdinga.

Amerikietiškas knygos viršelis

Taip pat verta paminėti, kad tas sugebėjimas koreguoti kito žmogaus prisiminimus, jiems įteigti kokį nors vaizdinį ar priversti ką nors daryti, praverčia istoriją truputį nenuspėjama ir kartu leidžia skaitytojui jaustis pranašesniam už pagrindinę veikėją.  Kai skaičiau knygą ne kartą taip ir pagalvodavau mintyse:
– Aš žinau, kas yra kas, o tau tai teks išsiaiškinti. Cha!
Tikrai geras jausmas būti pranašesnei už veikėją. Tačiau kartu čia slypėjo ir baimė, kad autorė atskleidžiant paslaptis pagrindinei veikėjai gali susimauti. Nesinorėjo, kad viskas būtų paduota vienu metu ant auksinės lėkštelės. Laimei, to ir nebuvo. Merginai viskas buvo patiekiama mažomis porcijomis, kurios buvo atnešamos skirtingais būdais: tai kas nors ką nors pasako, kas nors ką nors padaro, mergina liečią Lopo nugarą…

 

Silence viršelio kūrimas

– Neabejoju, kad dėl tavęs padaryčiau viską, net jei reikėtų nepaklusti savo instinktams ar prigimčiai. Atiduočiau tau viską, ką turiu, net savo sielą. Jei tai nėra meilė, daugiau nieko pasiūlyti negaliu. – Jis atsigręžė į mane ir pažvelgė juodomis tarsi anglys akimis. Puslapis 286
Grįžtant prie romantikos, tai knygoje, kaip jau supratote, didžioji veiksmo dalis ir yra dėl to, kad Lopas nori apsaugoti mylimą asmenį, kuris yra pavojuje dėl jo. Dėl to knygoje tarp veikėjų yra labai daug tokių pavogtų ir slaptų momentų. Priklausomai kuris knygos būtų knygos puslapis, tie momentai skiriasi savo tipu, pobūdžiu ir suteikiama informacija: prisilietimai, migloti žodžiai, prisipažinimai ir t.t.
Kitaip tariant, tiems, kam patinka romantika tikrai turės progą ne kartą priversti savo širdį greičiau daužytis krūtinėje.
Dabar paliečiant veiksmo temą tai plačiai iš nuostabos atmerkiau akis. Tikrai buvo ką paskaityti: įsilaužimai, avarijos, užpuolimai, bėgimai… Tikrai knygoje rasite ne tik bučinius 😀 Tai gerai, nes kitu atveju būčiau nutaisusi grumpy cat miną.
Bendrai viską susumavus, knyga man patiko, o pabaiga toks buvo momentas, kai plačiai atvėriau burną. Reikės pamėginti gauti ketvirtą dalį.
Tie, kas neskaitė šios serijos, patariu išmėginti ją. Jeigu ne siužeto linija, tai Lopas jums labai patiks. Juk modelis, kuris ant viršelių tapo Lopu, nėra jau toks prastas 😉

 

Visos serijos dalys

Puoles-angelas_z1Crescendo_z1cdb_TYLA_z1Finalas_z1

 

 

keturi