Knyga: Istorijų vagys – James Riley

istorijų vagys

Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2015 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica (Debesų ganyklos) Originalus pavadinimas:  Story thieves Serijos pavadinimas: Story thieves Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 7 – 10 metų Vertė: Vaida Jankūnaitė Žanras/amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, fantastika, nuotykiai Galimi siužeto raktažodžiai: literatūra, pavojai, draugystė, burtai, magija, slibinai, rašytojas, knygos, draugystė, šeima, mokykla, kosmosas, personažai Puslapių skaičius: 400 Pasakotojas: trečias asmuo, berniukas ir mergaitė Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 4 iš 5


Skaityti toliau “Knyga: Istorijų vagys – James Riley“

MARSIETIS (knyga ir filmas)

Norint sutaupyti laiką, žmonės dažnai renkasi tarp tos pačios istorijos filmo ir knygos. Šį apsisprendimą būtų daug lengviau padaryti, jei prieš nosį turėtumėte abiejų apžvalgą – palyginimą. Šiandien vieną tokį apie “Marsietį“ ir sukurpiau.

NASA ekspediciją Ares 3 Marse tenka nutraukti, kai užeina smarki smėlio audra. Evakuacijos metu antena nubloškia vieną iš įgulos narių – Marką Votnį. Įgula kolegos ieško, tačiau aparatai rodo, jog Markas jau negyvas, o raketa, jei žmonės dabar neišskris, nuvirs. Įgula palieka Votnį ir išskrenda.

Tačiau Markas atsibunda. Ne, jis nevirto zombiu. 😀 Tiesiog antenos nuolauža pradūrė skylę jo skafandre, dėl kurios jis būtų miręs, tačiau ją užsandarino kraujas. Antena pradūrė ir gyvybinių procesų monitorių, tad įgula pagrįstai manė, jog Votnis miręs.

Dabar Markas vienas visoje planetoje. Maisto atsargų užteks neilgam. Ryšys su Žeme prarastas, ir visi mano, kad Votnis miręs. Iki kitos NASA ekspedicijos Marse, Ares 4, dar ketveri metai, kurių Markas su tokiomis maisto atsargomis tikrai neištvers, be to, nuo Ares 3 misijos vietos iki Ares 4 misijos vietos net 3200 km, kuriuos kažin ar Votniui pavyktų įveikti.

Ar pavyks Markui išgyventi bei sveikam parsigauti į Žemę? Sužinosite, jei perskaitysite knygą/pažiūrėsite filmą!


Filmas

Kalba: lietuvių
Metai: 2015
Režisierius: Ridley Scott
Trukmė: 144 min.
Žanras: drama, nuotykiai, mokslinė fantastika
Šalis: JAV


Pirmiau žiūrėjau filmą. O atsitiko tai gan įdomiai. Su klase važiavome į kino teatrą žiūrėti visai kito filmo, tačiau atvykę susivokėme, kad sumaišėme tvarkaraščio laiką. To filmo, dėl kurio važiavome, tuo metu nerodė.

Netrukus turėjo prasidėti tik “Paranormalūs reiškiniai“ bei “Marsietis“. Visi išdundėjo žiūrėti “Paranormalių reiškinių“. Na o aš, kadangi LABAI nemėgstu siaubo filmų (pasižiūrėjus tokį vėliau tenka bent kelias naktis nemiegoti 😀 ), pasirinkau “Marsietį“. Nieko gero iš jo nesitikėjau, pavadinimas skambėjo neįdomiai, vaikiškai (aprašymo nebuvo kada skaityti). Pradėjus žiūrėti filmą, supratau, kad labai klydau. Tos 144 min. prabėgo žaibo greičiu. Išėjau iš salės išsižiojusi. Nuostabu buvo VISKAS! Nuo siužeto, sukurtos Marso erdvės iki aktoriaus.Vėliau kelias dienas negalėjau atsigauti. Nuostabus jausmas, kai iš filmo nieko nesitiki, tačiau gauni… wow!


Knyga

Autorius: Andy Weir
Metai:
2015
Kalba: lietuvių
Originalus pavadinimas: “The Martian“
Leidykla: “Obuolys“
Žanras: drama, nuotykiai, mokslinė fantastika


Pasižiūrėjau filmą, jį įsimylėjau, tačiau nenumaniau, jog yra ir knyga. Ją pamačiau visiškai atsitiktinai šmirinėjant po knygyną. Supratusi, ką regiu, cyptelėjau iš džiaugsmo! Nieko nelaukiau ir prigriebiau. 557 puslapiai susiskaitė per dvi su puse paros. 😀 Ne, negalvokite, kad ši knyga greitai skaitosi. Tiesiog tave, jei jau pradėjai skaityti, “Marsietis“ griebia ir nepaleidžia, kiekvieną laisvą minutę aukoji šiai knygai, nes rankos pačios į jos pusę linksta. Pradžioje pateikiama labai daug mokslinės informacijos, tad kiek sunkoka skaityt buvo, tačiau greit išmoksti tas sąvokas, ir tuomet tikrai nebebūna problemų.

Viskas aprašyta taip realistiškai, jog skaitydamas nė minutės nesudvejoji, kad ši istorija galėtų būti netikra. Knyga paremta moksliškai, su daugybe skaičiavimų. Turinį paįvairina humoras, kurio čia netrūksta. Sukurta labai faina Marko asmenybė, o, kadangi beveik visa knyga yra parašyta dienoraščio principu, tai tikrai yra didelis pliusas. Ši knyga išmoko pozityviau žiūrėti į gyvenimą, nes, kaip matome, jokia situacija nėra neįveikiama. Be to, labai gražu tai, jog visa Žemės žmonija susivienijo dėl vieno žmogaus gyvybės. Tai istorija, kuri kažką palieka, su knygos puslapiais neužsibaigia.

Tikrai keblu pasakyti, kas buvo geriau. 😀 Tiek filmas, tiek knyga yra nežmoniškai geri. Ką norite, tą ir rinkitės. Tiesa, jei jau pasirinkote knygą, prieš ją nepagailėkite poros valandėlių filmui. Taip taip, PRIEŠ ją, nes taip daug geriau vėliau skaitydami viską suvoksite, mat tai nėra paprastas romaniūkštis, o knyga su gan daug mokslinių elementų.

Skaitykite knygą arba mėgaukitės filmu, nesvarbu, tik žinau, jog jūs turite susipažinti su pribloškiančiai gera “Marsiečio“ istorija.

jonexex logo

Kur vyksta mūsų istorija?

aktualu

Ar skaitydami knygą bent kartą susimąstėte, kodėl veiksmas vyksta miške, pilyje, prie ežero ar dar kokioje nors kitoje vietoje? O ypatingai, ar bent kartą kėlėte sau klausimą, ką tos vietos reiškia jums, kokias emocijas jums toji aplinka išprovokuoja, ir ką tų vietų panaudojimas kūrinyje suteikia pačiai istorijai?

Kuo daugiau gilinsimės į rašymą, tuo daugiau galima įsitikinti, kad visa literatūra yra psichologija ir rašytojui reikia būti ne tik geru fantastu, kalbos ekspertu, tačiau dar ir geru psichologu.

Knygoje The anatomy of story, kurią parašė John Truby – beje, knyga tikrai įdomi – autorius pateikia nemažai kūriniuose naudojamų vietų aprašymų. Būtent porą iš jų išrinksiu ir apie juos glaustai papasakosiu/ išversiu.

Kaip teigia knygos autorius, tiek vizualų, tiek istorijos pasaulį jungia trys pagrindiniai dalykai: žemė (gamta), žmonės ( žmogaus padarytos erdvės/vietos) ir technologija (įrankiai). Ketvirtasis elementas būtų laikas.

Pradėkime po truputį aptarti gamtą. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad skirtinga vieta išprovokuoja tam tikras emocijas kartais to net nesiekiant, kadangi tas dalykas mums yra artimas, ar jo įvaizdis jau yra sukurtas globalizacijos.

Knygos autorius pirma pamini VANDENYNĄ. Žmogaus vaizduotėje vandenynas turi dvi erdves/ lygius: paviršių ir dugną. Tai priverčia vandenyno paviršių atrodyti ne tik abstrakčiu dalyku, tačiau ir visiškai normaliu. Šis abstraktus plokščias paviršius, kaip didžiulė šachmatų lenta, sustiprina kovos jausmą, gyvybės ir mirties žaidimą, kuriame statomi didžiausi dalykai.

Vandenyno gilybės yra ultimalus trijų dimensijų kraštovaizdis, kur visi sutvėrimai yra besvoriai ir dėl to gyvena kiekviename lygmenyje. Šis svorio nebuvimas, plūduriavimo aspektas yra bendrai paplitęs dalykas, kai žmogaus protas įsivaizduoja Utopiją. Dėl šios priežasties vandenyno gilybės dažnai buvo Utopijos svajonių pasaulių vieta.

Tačiau vandenyno gilybės taip pat yra bauginantis kapinynas, didžiulė, nesuasmeninta jėga, tyliai pagriebianti kiekvieną daiktą ar asmenį nuo vandens paviršiaus ir traukia žemyn į bedugnes tamsias gilumas. Vandenynas yra milžiniškas urvas, kur glūdi praryti ir neatrasti senieji pasauliai, priešistoriniai padarai, paslaptys ir seni lobiai.

Kita vieta MIŠKAS.  Pagrindinis miško aspektas istorijose yra tas, kad tai natūrali katedra. Aukšti medžiai su savo lapais kabančiais visur virš mūsų ir saugančius mus, atrodytų kaip seniausias išmintingas vyras užtikrinantis mus, kad ir kokie būtų padariniai, laikui bėgant viskas išsispręs.  Šioji vieta yra ta, į kurią žmonės ateina apgalvoti ką nors, išsmunka susitikti įsimylėjėliai.

Tačiau šis įtemptas miško dvasinis žvilgsnis taip pat sukuria ir pasimetimo pojūtį. Miškas yra ta vieta, kur žmonės pasiklysta. Tai vieta, kurioje slepiasi šmėklos ir praeities gyvenimai. Tai vieta, kur medžiotojai persekioja savo grobį ir jų auka dažnai yra žmogus. Miškas yra geriau dresuotojas nei džiunglės; džiunglės nužudys bet ką savyje bet kuriuo momentu. Miškas, kai šis atlieka savo įbauginimo darbą, pirmiausia sukelia pasimetimą/ išprotėjimą. Visa tai yra lėtesnis procesas palyginus su džiunglėmis, tačiau vis tiek mirtinas.

DŽIUNGLĖS yra gamtos šalis. Jų svarbiausias efektas mūsų vaizduotei yra uždusimo jausmo sukūrimas. Viskas apie džiungles tave užburia/ pagriebia. Džiunglės skaityojams/žiūrovams sukuria  patį stipriausią jausmą, kad gamta yra galingesnė už žmogų. Toje aplinkoje žmogus yra nužeminimas iki pabaisos.

KOSMOSAS  yra vandenynas esantis ne mūsų pasaulyje. Tai  pabaigos neturinti niekinė tamsa, kuri slepia neribotą kitų pasaulių įvairovę. Kaip ir vandenyno gelmės, taip ir kosmosas yra trijų dimensijų. Kaip ir vandenyno paviršius,  išorinis kosmosas sukuria kartu ir abstraktų, ir natūralų jausmą. Viskas juda juodoje erdvėje, taigi, kiekvienas dalykas, žinoma, unikalus,  taip pat jis yra pabrėžiamas dėl savo ypatingos kokybės.  Čia yra erdvėlaivis,  žmogus kaip sutvėrimas, robotas, ateivis.  Mokslinės fantastikos istorijos dažnai naudoja mitų formas, ne tik todėl, kad mitai pasakoja apie keliones, tačiau ir todėl, kad mitas dažnai yra istorijos forma, kuri tyrinėja fundamentalius žmogaus gebėjimus/skirtumus.

Todėl, kad kosmosas žada beribę kitų pasaulių įvairovę,  tai pavirsta vieta, kuri taip pat žada nesibaigiančius nuotykius. Nuotykių istorijos visados yra apie atradimą, kažką naują ir nuostabaus, o visa tai kartu gali ir jaudinti, ir bauginti. Šiuo metu dėl žmonių istorijos ir istorijų išsivystymo, kosmosas yra vienintelė natūrali vieta, kur tokio tipo nuotykių pažadas yra vis dar galimas.

DYKŪMOS IR LEDYNAI yra mirties ir merdėjimo vietos. Visais laikais istorijose šios vietos kėlė sunkumų. Dykumos ir ledynai atrodo visiškai bejausmiai savo žiaurumui.

Kai yra gaunama kažkas vertingo iš šių vietų, tai tik todėl, kad labai stipriai pasiryžęs asmuo nukeliavo ten, kad būtų užgrūdintas ir  nugalėtų izoliaciją.

 

SALA yra tobula vieta siekiant sukurti istoriją socialiniame kontekste. Kaip ir vandenynas ar kosmosas, sala yra kartu ir abstrakti, ir visiškai natūrali vieta. Tai yra miniatiūrinė žemė, maža vieta, apsupta vandens. Sala yra,  pagal apibūdinimą, atskirta vieta. Dėl šios priežasties istorijose tai yra žmogaus laboratorija,  nuošalus rojus arba pragaras, vieta, kur gali būti pastatyti ypatingi pasauliai ar sukurtos ir testuojamos naujos gyvybės formos.

ORO SĄLYGOS, kaip ir gamtoje esančios vietos, gali sukurti stiprų fizinį vaizdą, ką veikėjas išgyvena viduje arba išprovokuoti stiprias emocijas iš skaitytojų. Klasikinės koreliacijos būtų šios:

ŽAIBAS IR GRIAUSTINIS: reiškia aistrą, siaubą, mirtį;

LIETUS: liūdnumą, vienišumą, nuobodybę, nejaukumą;

VĖJAS: naikinimą, apleidimą;

RŪKAS: suglumimą, paslaptį;

SAULĖ: džiaugsmą, linksmybes, laisvę, tačiau taip pat ir pagedimą, paslėptą po dailia išvaizda;

SNIEGAS: miegą, ramybę, tylią negailestingą mirtį;

 

Šiam kartui būtų tiek.

Tai buvo ištraukų vertimas iš knygos The anatomy of story pagal John Truby

 

 

kitty