Rekomenduoju (6)

Yra du skaitytojų tipai – kurie skaito viską, kas papuola po ranka, ir kurie skaito apimti įkvėpimo, t.y., renkasi panašaus žanro ar tematikos knygas. Ką skaityti pabaigus labai patikusią knygą galima paieškoti kad ir šiame puslapyje – jei knyga buvo nors viename similar books ar  knygų sąraše, tuomet gal jums nusišypsos laimė, ir jūs rasite kitą knygą į savo sąrašą. O kol kas pažiūrėkime, ką, mano nuomone, galima skaityti, jei esate perskaitę nors vieną iš žemiau pateiktų trijų variantų. Skaityti toliau “Rekomenduoju (6)“

Valgiai knygose: Šešėlis ir kaulas

Kartais maistas tampa neatsiejamas nuo knygos turinio. Man labai patinka viskas, kas susiję su maistu, tad tikiuosi ir jums bus įdomu apžvelgti kulinarinius knygos ypatumus.

Knygos “Šešėlis ir kaulas“ autorė matyt didelė slaviškos kultūros gerbėja, nes ne tik vardai/vietovių pavadinimai ir netgi kalbos rusiškos, bet ir valgiai susiję būtent su tuo.

Taigi, skaitykite šią knygą, jei jus domina: slaviški patiekalai.

Galbūt nustebsite, jei pasiūlysiu skaitant “Grišų“ trilogiją pusryčiams užkirsti silkės su rugine duona 😀 Silkė yra bene populiariausias rusiškas užkandis, o duona – pagrindinis rusiško maisto komponentas. Ir būtent tai pusrytėliams kerta grišos savo rūmuose.

rugine-duona3-356x534silkė1

giraBet jei pasiūlyčiau atsigerti giros ko gero neatsisakytų nė vienas. Bet reikėtų akcentuoti, kad vienas iš Rusijos nacionalinių alkoholinių gėrimų. Tai labai silpnas alkoholinis gėrimas, kuriame yra  tik apie 0,7-2,2 proc. alkoholio. Ir knygoje tai ne šiaip koks limonadas, o svaigus gėrimėlis.

Dar kitas gėrimas, kuris dažnai minimas knygoje “Šešėlis ir kaulas“ – žinoma, arbata. Ir, žinoma, būtinai iš tikro rusiško samovaro. Kas nežino, kas yra samovaras – tai yra didžiulis anglimi kuriamas virdulys (dabar jie ir elektriniai), su ant viršaus dedamu tikro porceliano virduliuku su arbatos užpilu (į puodelį pirma pilama užplikytos arbatos iš virduliuko, tada iki kraštų pripilama vandens iš samovaro). samovarasJame užviręs vanduo dėl struktūros ilgai išsilaikydavo karštas. Ko gero už šį daiktą rusiškesnė yra tik naminė degtinė 😀

Orusiškas puodelis prie samovaro, ar bent jau arbatos gėrimui būtinai raskite rusišką puodelį – margintą mėlynai, puoštą aukso apdaila, platų ir su gilia lėkštute. Ji pravers, jei norėsite išbandyti ponišką arbatos gėrimą -karšta arbata greičiau atvės geriant ją iš lėkštutės.

Šefė ir knygų autorė  Elle Jauffret specialiai sukūrė du receptus valgių paminėtų “Šešėlyje ir kaule“ (106p. meduje skrudinta putpelė ir 245 p. Užgavienių pyragas), juos išvysite paspaudę ant nuotraukos.

putpelėpyragas

Taigi, jei norite susikurti tinkamą aplinką knygos “Šešėlis ir kaulas“ skaitymui, jau žinote, ko reikėtų paieškoti.

Daina serijai “Puolęs angelas“ – Becca Fitzpatrick

Kai kurie autoriai nusprendžia surinkti savo knygoms grojaraštį, kol kitoms jį sukuria patys skaitytojai. Pati ne kartą esu atsidūrusi tokioje situacijoje, kai išgirstu daina ir iškart pagalvoju apie kokią nors knygą. Žodžiai dainoje ir rimtas tiesiog yra būtent tai, ką toji istorija pasakojo, perteikė, kokias emocijas manyje sugebėjo atrakinti iš paleisti į laisvę.

Panaršiusi internete radau nemažai skaitytojų, kurie tokiose situacijose atsiduria ganėtinai dažnai ir dalinasi su kitais, kokios jų manymų dainos tiesiog priklauso vienai ar kitai istorijai. Kadangi mes jau sulaukėme naujos Becca Fitzpatrick knygos “Plikledis“, nusprendžiau kartu ir prikelti pačias jos pirmas knygas, kurios vertos dėmesio ir yra nepaprastai įdomios. Be to, tiems kam patinka angelai ir tikrai ypatingi vaikinai, tai istorija, kurią būtina perskaityti.

Puoles-angelas_z1Crescendo_z1cdb_TYLA_z1Finalas_z1

Puolęs angelas saga yra nepaprasta serija su kietu veikėju, kuris autorei sugebėjo pelnyti ir kelis prizus susijusius su YA literatūros rinkimais, kuriose balsuoja patys skaitytojai. Šioji knyga dažniausiai išlįsdavo tose sąrašuose būtent dėl Lopo, paslaptingo puolusio blogiuko angelo. Juk reikia pripažinti, jis tikrai šaunus veikėjas. Todėl visai nenuostabu, kad šis veikėjas ir, žinoma, istorija sugebėjo užkariauti ir lietuvių skaitytojus, o tai puikiai įrodo tai, kad mes turime visas keturias šios serijos knygas. Taip pat nei trupučio nestebina faktas, kad pasaulyje yra parduota 2 milijonai šių knygų egzempliorių, kad 50 savaičių karaliavo Best seller sąrašuose! Taip, nei trupučio nestebina.

Skaityti toliau “Daina serijai “Puolęs angelas“ – Becca Fitzpatrick“

Knygų vagilė (2013) – filmas

filmų apžvalga

knygu_vagile

Ne vienas ir ne du skaitytojai siūlė perskaityti knygą “Knygų vagilė“ teigdami, kad tai yra super knyga. Kartą buvau ją pasiėmusi iš bibliotekos anglų kalba, tačiau ji nėra plona ir vis nerasdavau laiko ją įveikti. Tačiau dabar, po to kai pasižiūrėjau filmą,  per Kalėdų atostogas tikrai jau ją žadu perskaitysiu.

Viliuosi, kad pavyks daugti.

“Knygų vagilė“ buvo išleista 2005 metais Australijoje, o sekančiais metais paplito ir po visą pasaulį. Autorius yra Markus Zusak. Knyga priklauso istoriniam žanrui ir yra laimėjusi nemažai apdovanojimų. Taipogi The New York Times Best Seller sąraše išbuvo netgi 230 savaičių!

Filmas buvo sukurtas 2013 metais.  Filmo režisierius yra Brian Percival, o scenarijų parašė Michael Petroni. Filmas buvo filmuotas Görlitz, Vokietijoje. Jame vaidino  aktoriai Geoffrey Rush, Emily Watson, Ben Schnetzer, Nico Liersch as Rudy Steiner, Sophie Nélisse.

Markus Zusak

Knygos autorius prisipažįsta, kad, kai sužinojo, kad yra ketinima jo knygą ekranizuoti, jis to nesureikšmino. Jis manė, kad knyga nepavirs filmu – jam dauguma žmonių teigė tą patį. Tik, kai sužinojo, kad filmas jau yra pradedamas filmuoti,  jam buvo tikras šokas. Tada jis galėjo pradėti nerimauti, tačiau to nedarė. Jis nematė priežasties nerimauti dėl ko nors, ko negali suvaldyti, kontroliuoti, todėl tiesiog džiaugėsi kiekvienu filmo kūrimo etapu.

Autorius negali pasigirti dideliu indėliu prie filmo kūrimo.  Autorius “Knygų vagile“ rašė trejus metus. Jis teigė, kad padalinti ją į mažas daleles, kad sukurtų scenarijų, tiesiog negalės ir tai tiesiog bus gniuždantis, sielvartą suteikiantis darbą. Be to, jis norėjo parašyti naują savo knygą. Todėl vienintelis autoriaus nuopelnas kuriant filmą yra tik pagrindinės aktorės parinkimas vaidmeniui.  Tuo metu autorius matė filmą Monsieur Lazhar. Jis pasakė savo žmonai, kad Sophie Nélisse būtų nuostabi jo Lizelė. Žmona patarė tai pasakyti prodiuseriams.  Jis tai ir padarė.

Labiausiai autorius laukdamas filmo norėjo išvysti sceną, kur Rudis išsipaišo anglimi norėdamas pagerbti savo Afrikos-Amerikietį olimpinį didvyrį Jasse Owens, ir nubėga 100 metrų futbolo stadione. Autorius prisipažįsta, kad šioji sceną buvo tas momentas, kai Rudis pavirto jo mėgstamu veikėju.

Interviu su autoriumi apie knygą ir filmą: čia

Filmo garso takelis:

 

Antrasis Pasaulinis karas yra tikriausiai pats mėgstamiausias autorių, nes jame tiek daug kas atsitiko, tiek daug žmonių gyvenimų buvo sugriauta, o dar daugiau paveiktų. Ana Frank dienoraštis man patiko, kadangi jis pasakojo apie tą žiaurų ir pavojingą pasaulį. Nors ir labai jis man įstrigo į atminti, domino, šiurpino, gąsdino, baugino, liūdino… tikrai nepuoliau skaityti knygų ar žiūrėti filmų, kurie būtų susiję su Antruoju Pasauliniu karu. Tačiau šį kartą tiesiog panorau pažiūrėti bet kokį filmą, kuris būtų sukurtas pagal knygas, ir šis išniro iš atminties glūdumos. Nusprendžiau surizikuoti ir nepasigailėjau. Filmas buvo tikrai nuostabus, jaudinantis… Turbūt vienas iš mano mėgstamiausių istorijų šiuo metu.

Nors pagrindinė aktorė Sophie Nélisse (savo karjera ji pradėjo būdama septynerių filmuodamasi reklamose. 2012 nusifilmavo filme Monsieur Lazhar, kuris pelnė jai Genie  ir Jutra apdovanojimus už geriausią antraeilio veikėjo vaidyba.) atrodė, kad visad užsidėjusi bejausmę kaukę ant veido, tam, kad jausmai lietusi iš filmo, tikrai netrukdė. Visi tie įvykiai, žinojimas, ką šie reiškia… tiesiog sunku buvo tapti neutraliu ir abejingu.

Man, kaip knygų mylėtojai, tikrai nepatiko regėti, kaip buvo deginamos knygos. Tačiau teko su skausmu žiūrėti, kaip šios nyksta ugnies burnoje. Pati pirma pavogta mergaitės knyga man sukėlė juoką. Iš pradžių net įtarimo neturėjau žiūrėdama filmą, kokia tai bus knyga, o kai jos naujasis tėtis Hansas perskaitė jos pavadinimą, negalėjau nenusijuokti. Tikriausiai daugumai, kurie žiūrėjo šį filmą, toji vieta pralinksmino.

Nuo tos akimirkos mergaitė yra mokinama skaityti ir rašyti. Mergaitės meilė knygoms, žodžiams tik auga. Maksas skatina mergaitė žaisti su žodžiais ir, šiam susirgus, mergaitė vagia/ skolinasi knygas iš mero žmonos bibliotekos. Filmo pabaigoje atskleidžiama, į kokį nuostabų dalyką šioji meilė peraugo.

Filme buvo meilės istorija. Bet… žinote, kokios jos būna tarp vaikų, kadangi šie dar buvo visai jaunučiai ir tie jausmai buvo perteikiami labai švelniai, nekaltai.

Iš pat pradžių filme Roza pasirodė kaip tikra rakštis subinėje. Mergaitė puikiai apibūdino ją: ji vaikščiojanti audra. Tuo tarpu Hansas yra geraširdis, švelnus… senučiukas, kurio tikrai yra sunku nepamėgti.

Gražus šio filmo akcentas yra tai, kad Mirtis yra istorijos pasakotojas. Jis pradeda ir užbaigia filmą. Taip pat patiko tai, kad filme buvo kalba tiek angliškai, tiek vokiškai. Tai suteikė filmui žavumo. Gaila, kad žiūrėjau lietuviškai įgarsintą versiją ir abi kalbos buvo užgožtos trečios išskyrus tuos momentus, kai būdavo dainuojama.

Filmą tikrai patariu pasižiūrėti. Jis gražiai pastatytas, istorija įdomi. Tikrai sunku atsitraukti nuo ekrano, o ir noras ką nors prasukti į priekį, dingsta. Jeigu ieškote kokio įdomaus filmo, kuris būtų ne pigus, bevertis Holivudo dviejų valandų nesąmonė, tai “Knygų vagilė“ bus nuostabus pasirinkimas.


Filmo turinys. Neskaitykite, jeigu nenorite jo žinoti.

Filmo veiksmas vyksta antrojo karo metu, Vokietijoje. Mergaitė vardu Lizelė apgyvendinama su dvejais vokiečiais, kurie iškart liepia juos vadinti mama ir tėčiu. Netrukus mergaitė susipažįsta su Rudžiu ir tampa draugais. Mergaitė nemoka skaityti ir rašyti. Jos naujasis tėvas Hansas ją pradeda mokinti ir netrukus mergaitė susižavi knygomis. Bet vieną dieną į jų namus pasibeldžia Maksas, žydas. Šeima jį slepia ir saugo. Mergaitė susidraugauja su juo, tačiau reikalams pasidarius per prastiems, Maksas turi iškeliauti. Netrukus Hansas yra priverčiamas prisidėti prie kariuomenės, o Rudis išrenkamas į specialią vaikų grupę. Taip pat miestas yra bombarduojamas. Per vieną iš antpuolių merginos tėvai, Rudis ir jo šeima miršta. Mergaitė vienintelė išgyvena, nes antpuolio metu užmigo rūsyje.



Atsiliepimai (p.s. kalba netaisyta)

Filmas-tai ne tik meilė draugai…
Tai ne tik šiluma, šaltis ar laimė…
Šis filmas atveria mintis į pasauly kurį tu manai pažįsti…
Pasaulį kuriame manai esi ne tik tu, bet ir mes…
Tai esi tu, meilė, šiluma, laimė ir blogis…
Jeigu nori pamatyti kam skirta meilė, šiluma…
Tai nebijok pažinti tikrąjį save!
Šis filmas TAU… – Dutikas (filmai.in)

wow.. sis filmas dar giliai istrigs mano sirdi.. ir atminti… nuostabus.. jautrus.. ir daug ko ismokantis filmas… pritraukiantis pacia pirma minute…:) 10/10… -mogyyy123  (filmai.in)

Nuostabus filmas. Žinoma, ne visiems patiks ir ne visį jį supras. Vieniems per mažai karo, kitiems šiaip veiksmo. Gilus ir priverčiantis susimąstyti. Skaičiau knygą, žiūrėjau filmą, ir tikrai neabejotinai pakartosiu abu. -Matas20010921 (filmai.in)

Jau seniai esu verkus žiūrėdama filmą. Sudrebino,sukrėtė , privertė susimastyti…
Odė žmogiškumui. Giesmė kalbos grožiui.
Ir kaip šlykštu po to girdėti visus “mat“. – Dzuke (filmai.in)

kitty

Knygų anonsai (2014.09.23)

anonsai knygų

Atėjo ruduo, metas, kai prastėja orai, dažniau pasiliekame namie su puodeliu arbatos ar kavos. O dar reikėtų? Žinoma, geros knygos. Štai, kokios knygos skirtos jaunimui greitu metu pasieks knygynus.

 

Kiera Cass „Elitas“:Elitas

Tai antra dalis. Pirmoji vadinasi “Atranka“

Rankose laikiau tėčio laišką. Galvojau apie Aspeno įsitikinimą, kad netinku būti princese. Prisiminiau, kad per visuomenės apklausą užėmiau paskutinę vietą.  Galvojau apie Maksono slaptą pažadą, duotą man savaitės pradžioje… Užsimerkiau ir stengiausi susivokti.

Ar tikrai galėčiau tai padaryti? Ar tikrai galėčiau būti kita Ilėjos princese?

Iš pradžių jų buvo trisdešimt penkios, dabar liko tik šešios. Jos – Elitas.

Kova už princo širdį ir Ilėjos karūną įsibėgėja. Bet kuo labiau Amerika Singer artėja prie galimybės laimėti, tuo dažniau jai kyla abejonių: kam iš tikrųjų priklauso jos širdis? Kol Amerika bando susivokti savo jausmuose, laikas nenumaldomai bėga jos nenaudai. Negana to, netikėti įvykiai viską apverčia aukštyn kojom…

 


Patricia McCormick „Pjūvis“:Pjuvis

Kali pjaustosi. Ne per giliai, ne tiek, kad mirtų. Bet tiek, kad jaustų skausmą. Tiek, kad širdyje klyktų. Dabar ji „psichikos sveikatos centre“, kur kiekviena mergaitė bando įveikti savas bėdas. Jos įvairios – anoreksija, besaikis valgymas, piktnaudžiavimas kvaišalais.

Bet Kali su jomis nenori turėti nieko bendra. Ji su niekuo nenori turėti ką nors bendra. Ji nė nekalba.

Tačiau Kali negali tylėti amžinai…

Perskaičiau šią knygą, nes anksčiau pati užsidariusi pjaustydavausi. Su manimi buvo elgiamasi kitaip, buvau laikoma psiche, nes labai greitai įsiusdavau dėl menkniekio. Atrodė, nieko negaliu padaryti, maniau, kad jeigu kaip reikiant įpyksiu, pratrūksiu ir nusižudysiu – nebereikės tada pjaustytis. Dabar žinau, kad galiu valdyti savo jausmus, žinau, kad turiu draugų, kuriems rūpiu ir kurie gali padėti susidoroti su mano problema. Kali veikiausiai jautėsi lygiai taip pat.

Skaitytoja

 


zvalgo mokinys

Žvalgo mokinys. Ledo šalis“ – tarptautinis bestseleris, įvertintas skaitytojų visame pasaulyje!

„Žvalgo mokinys. Ledo šalis“  –  trečioji australų rašytojo Johno Flanagano (g. 1944) nuotykių serijos paaugliams knyga. Istorija apie žvalgo mokinį ne tik mėgiama skaitytojų visame pasaulyje, bet ir susikrovė nemenką šūsnį literatūrinių apdovanojimų.

Žvalgo mokinio Vilio nuotykiai tęsiasi. Nors kartu su bendražyge Evanlina ir pavyko sustabdyti karalystės užpuolikų planus, apsisaugoti patys jaunuoliai nebespėjo. Dabar svarbiausia jų užduotis – pasprukti iš nelaisvės.

Tačiau ledo kaustomoje užjūrio Skandijoje išsilaisvinti bus nelengva. Vilio mokytojas ir globėjas Holtas prisiekė jiems padėti, tačiau argi geriausias karalystės žvalgas gali mesti tarnybą ir keliauti ieškoti mokinio…

Kaip… susidomėti knygų skaitymu

logo

Tau nepatinka skaityti, bet per vasarą privalai perskaityti krūvą knygų? Ką gi, yra keletas žingsnių, kurie padės greit išmokti mėgautis skaitymu!
knygos

1 žingsnis
Rask knygą tema, kuri tave domina. Eik į viešąją biblioteką ar knygyną ir paieškok knygos, kuria susidomėtum. Paprašyk darbuotojų pagalbos surasti išsirinktą knygą.
2
2 žingsnis
Skaityk. Susirask ramią komfortišką vietą savo namuose, patogiai įsitaisyk ir pradėk skaityti. Stenkis atsisėsti tylioje vietoje, kur niekas neblaškytų dėmesio.

3

3 žingsnis
Skaityk taip trumpai ar taip ilgai, kaip tik nori. Tam nėra laiko limito.

4

4 žingsnis
Dalinkis. Rask šeimos narį ar draugą, kuris taip pat skaitytų tą pačią knygą. Taip galėsi dalintis įspūdžiais apie savo skaitomą knygą. Skaitymas balsu kažkam taip pat yra visai nieko.

5
Patarimai
patarimai
Skaityk knygas apie skirtingus dalykus. Galbūt susidomėsi kažkuo kitu!
Kad mėgautumeisi skaitymu, bandyk įsivaizduoti tai, kas yra parašyta.
Atmink, yra išleista knygų kiekvienam! Tik galbūt tai ne tos knygos, kurias įprastai skaitai.
Jei tau knyga nepatinka vos pradėjus skaityti, tikėtina, kad vėliau įsigilinus ji taps geresnė.

Kas geresnio nutiko: 1 -7 rugsėjo dienomis

svarbu naujienos

 Kokia šiandien diena? Na, turėtumėte atsakyti, kad sekmadienis, kadangi šioji rubrika pasirodo šią dieną 😉  Prabėgo pirmoji rudens savaitė. Sunku patikėti, kad vasara pasibaigė, kad dabar vėl reikia dirbti ar mokytis.

Bet apžvelkime, kas nutiko įdomaus šią savaitę.


Kol vieni keikia rudenį, kiti laukia jo su dideliu nekantrumu. Kodėl? Todėl, kad tada prasideda serialai.

Once upon a time pristatė savo anonsą. Kelis kartus jį žiūrėjau. Tikrai smagi pabaiga.


Becca Fitzpatrick, autorė, kurią jau Lietuvoje žinome kaip Puolęs angelas knygų serijos autorę, šį rudenį išleis naują istoriją, o  štai dabar pasirodė jos trailer’is.


Smagus filmukas, kuriame yra… Geriau pasižiūrėkite.

https://www.youtube.com/watch?v=nShVxPiiBYA



 

Internete radau filmą Innocence, kuris yra sukurtas pagal to paties pavadinimo Jane Mendelsohn knygą. Istorija yra skirta paaugliams ir papuola į fantastinę ir vampyrų kategorijas. Taigi, jeigu patinka vampyrai ir fantastika, pasidomėkite filmu.


 Pasirodė Josephine Angelini  naujos knygos TRIAL BY FIRE anonsas. Deja, šioji autorė Lietuvoje dar nebuvo publikuota. Bet gal šioji knyga bus pakankamai įdomi ir ją netrukus išvysime knygynuose. Kas žino.


 Šiemet Lietuvoje buvo išleista Penktoji banga, o šį rudenį Amerikoje išleidžiama šios knygos antroji dalis. Štai jos pristatomasis filmukas.


Neturiu žodžių.

 


 

kitty

 

KĄ SKAITYTI? 1,2 IR 3 (NAUJA) DALIS

svarbu naujienos

Nuolatiniai puslapio lankytojai jau žino, kad puslapis nėra sustabarėjęs ir visados ieško ir pateikia pačių įvairiausių dalykų, kurie yra susiję su skaitymu bei rašymu.

Taigi, nenuostabu, kad yra ir kuriami filmukai dvejomis temomis: tam tikru laiku išleistos knygos ir KĄ SKAITYTI? Neseniai Facebook’e pranešiau, kad ketinu sukurti trečią dalį šiai pastarajai filmukų serijai. Viliuosi, kad tai jums padės sužinoti apie kitas knygas ir rasti naują mylimiausi istoriją.

P.S. Lankytojai gali prisidėti prie šių filmukų kurimo siūlydami knygas ir, kaip jas reikėtų įvardinti. Dalinkimės skaitymo džiaugsmu.

kitty

Kokiais nutikimais baigiasi knygos?

Pabaiga.

Kiekvieną kartą ją pasiekusi jaučiuosi ir kaip nugalėtoja, ir kaip pats liūdniausias žmogus pasaulyje, kadangi nors veikėjai ir pasiekė (dažniausiai) laimingą pabaigą (o tai tikrai šaunu ir jie to nusipelnė), tai kartu ir skaudus mano ir jų išsiskyrimas, nuotykių pabaiga. Sunku suvokti, kad štai, mūsų bendra kelionė pasibaigė ir laikas susirasti naujus literatūrinius draugus. Kartais net nusprendžiu pakartoti šią kelionę dar ir dar kartą…  Mielai perskaityčiau Harį Poterį vėl 🙂 Bet apie tai gal kitą kartą. Šis straipsnis skirtas pabaigoms.

Šiomis dienomis labai mėgstama rašyti knygų serijas ir toji knygos pabaiga yra ne pačios istorijos pabaiga. Todėl, kad skaitytojas pirktų ne tik pirmą dalį, tačiau ir antrą, trečią ir t.t., rašytojai pasitelkia pačias įvairiausias technikas, metodus, kad jų istorijos būtų skaitomos ir perkamos. Būtent apie tai čia ir paskaitykite.

Jeigu knyga yra stand-alone, ar lietuviškai būtų tik vienos dalies knyga, tai jos pabaiga būna ganėtinai paprasta ir laiminga. Šios knygos pabaigoje dažniausiai , nėra mėginama suregzti naujų intrigų ar dramos, yra pateikiami visi atsakymus. Nors verta atkreipti dėmesį, kad rašytojas nebūtinai turi pateikti visus atsakymus į klausimus, kurie skaitytojui gali iškilti skaitant kūrinį. Kartais tie atsakymai nėra tokie svarbūs, kaip pats klausimas pačiai istorijai. Nors ir priimtina, kad detektyvų knygose visados yra atskleidžiamas žudikas, tai nereiškia, kad kiekviena šio žanro knyga būtinai turi atskleisti jo tapatybę.

Taip pat dažniausiai stand- alone knygos baigiasi vestuvėmis, gražiais į rimtą meilę peraugančiais santykiais ar ramesniu gyvenimu (jų gyvenimas tampa kaip mūsų), kadangi pats didžiausias pasaulio blogiukas yra nugalėtas. Bet jeigu knyga priklauso serijai, tai kas tada? Juk tam, kad skaitytojas paimtų sekančią dalį į rankas, knygoje turi būti nepaprastas kabliukas, didžiulė paslaptis ar daugybė neatsakytų klausimų, kadangi kartais puikūs veikėjai ar siužetas nėra priežastis, kad žmogus paimtų knygą į rankas.

Skaitydama daugybę knygų susidūriau su įvairiomis knygų serijomis, kurios nenori pasibaigti gražiai, kurios siekia, kad skaitytojai visą tą laukimo laiką iki kitos dalies tiesiog negalėtų nustygti vietoje.

Daugiausiai paplitusi pabaiga yra paprasta: veiksmas pasibaigia ir viskas nurimsta. Įsivyrauja kitaip tariant statu quo (lot.: „in statu quo res erant ante bellum“, liet.: „pozicijoje, kuri buvo prieš karą“).  Veikėjai pradeda gyventi savo gyvenimus. Kitoje knygoje būna praėjęs koks nors tam tikras laiko tarpas ir vėl iškyla kokia nors problema. Gera strategija nežinant, kiek gi knygų nori ar pajėgsi parašyti serijoje.

Ne kartą teko knygų pabaigose susidurti ir su pažadais. Knygų veikėjas ar veikėja ką nors pažada padaryti. Šis poelgis gali būti tam tikro veiksmo padarinys, savęs paskatinimas kažką padaryti.  Tokios pabaigos suteikia galimybę skaitytojams iš dalies nuspėti sekančios knygos siužetą. Dėl šios priežasties tie, kurie pateikia knygos pabaigoje pažadą, turėtų stengtis šiam pažado vykdymui pateikti kuo įspūdingesnius ir sudėtingesnius išbandymus, kad jis veiksmas pasikeistų ir skaitytojui pateiktų visiškai kitokią istorijos versiją nei šis tikėjosi ją gauti.  Tokiu būdu atsiranda kelios kategorijos žmonių: pirmoji skaito sekančią dalį norėdami pamatyti, kaip pažadas, kuris buvo pateiktas skaitytojas, bus ištesėtas (t.y. kokių veiksmų bus imtasi), antroji nori žinoti, ar šis bus ištesėtas ir trečioji tikisi, kad pažadas peraugs į ką nors kitą, rimtesnę dramą, intrigą ir pan.

Kita galimybė būtų trumpalaikis išsiskyrimas. Kažkas priverčia veikėjus pasukti skirtingais keliais. Priežastys gali būti įvairios: kelionė, pagrobimas, paranormalios priežastys (pvz. pavirtimas vilku kaip Maggie Stiefvater  “Laukimas“ knygoje) ir t.t. Pasirinkimų tikrai daug ir jie visi gali įnešti skirtingų emocijų ir naujų galimų dramų sekančiai knygai. Bet nepriklausomai, koks tas išsiskyrimas, jie dažniausiai būna labai liūdni, tiesiog širdį draskantys. Dėl šios priežasties autoriai turi atkreipti dėmesį būtent į veikėjų vidinį pasaulį ir stengtis ne pasakojimais, o darbais atskleisti jų jausmus (ašaros rieda skruostais, delnas virš širdies ir t.t.).

Kita ganėtinai gera strategija yra tiesos atskleidimas ar naujo fakto paskelbimas. Šis dalykas paliktų skaitytoją išsižiojusį ir išpūstomis akimis. Kitaip tariant, paskutiniomis pastraipomis apverskite savo istoriją aukštyn kojomis. Tegul ateina koks nors veikėjas, kuris pasako, kad esi toks ir tokia, ar kad tavo vaikinas toks ir anoks. Sugriaukite iki tol gyvavusias tiesas, pagal kurias gyveno veikėjai. BUM! Skaitytojas tikrai planuos paimti tavo sekančią knygą. Tačiau reikėtų būti atsargiam, kadangi toji Naujiena negali būti baisiai neįtikėtina, nukritusi iš dangaus. Kitaip tariant, ji turi tilpti tavo istorijos sukurtuose rėmuose (logiškai tikti tavo pasaulio sukurtoms taisyklėms). Pavyzdžiui negali įkiši vampyrų į istoriją, kuri remiasi visiškai realistiniais dalykais.

Taip pat knyga gali pasibaigti mirtimi: tiek tariama, tiek tikra. Kad ir kokia tai mirtis būtų, veikėjas, kuris bus paaukotas mirčiai, turi būti svarbus ar turintis pakankamai stiprią įtaką istorijos eigai. Juk kokia nauda iš to, kad kažkur mirė kažkoks žmogus, kurio niekas iš veikėjų nepažįsta? Atsakymas paprastas. Jokios naudos nėra. Dėl šios priežasties išsirinkite tinkamą veikėją. Dažniausiai tai būna tie veikėjai, kurie yra labai svarbūs pagrindiniam veikėjui: draugai, šeimos nariai, šuniukas ir t.t. Taip atsiranda kokie nors keršto planai, papildomas ryžtas ką nors daryti ir pan. Tačiau dar didesnis pliusas būtų tada, jeigu mirtų pagrindinis veikėjas.

Lietuvoje pagaliau išleista Susan EE knyga   „Angelų išsiveržimas“. Pirmoji dalis pasibaigė tikai netikėtai ir taip užkabinamai, kad šią knygą sunku pamiršti ir norisi pagriebti antrą. O kokia tai pabaiga? Šioje pirmos dalies knygoje pagrindinė veikėja yra paralyžiuojama stiprių nuodų. Dėl jų ji atrodo kaip mirusi ir visi mano, kad ji mirė, nors taip nėra. Tačiau kas įspūdingiausia/blogiausia/ liūdniausia, kad merginą mirusia laiko Rafas, kuris kaltina save dėl jos mirties, kadangi ji jam yra laaaabai brangi. Na, knyga pasibaigia tokioje vietoje, kurioje nesinorėtų. Toks kabliukas, tas noras paliktas skaitytojui sužinoti, kas gi atsitiks toliau, ką Rafas darys, kai jis suvoks, kad mergina gyva – visa tai verčia mus iškart griebti tęsinį.

Kita pabaiga, kuri palieka skaitytojus šoko būsenoje yra ta, kuri tiesiog pasibaigia veiksmo viduryje arba kitaip tariant scenos viduryje. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti koks nors bėgimas nuo priešų. Veikėjai bėga mišku, o priešai juos vejasi. Ir štai, tuo ir pasibaigia. Mes nežinome, ar juos sugavo ar ne. Tai sužinosime tik kitoje knygoje. Būtent tokių kabliukų mėtymą mėgsta filmai ir televizijos serialai.  Tokia pat praktika taikoma ir rašant knygų skyrius.

Knygos taipogi gali pasibaigti ir svajingomis pabaigomis, kurias įsivaizduoja veikėjai. Tai teigiamai nuteikia skaitytojus ir kai kuriuos iš jų priverčia paimti sekančią dalį į rankas tam, kas sužinotų, ar toji ateitis tikrai išsipildė ir ar ji iš viso yra įmanoma.

Taip pat yra nepaprasta kita pabaiga, kai pagrindinis veikėjas ar veikėja praranda atmintį ir ji atsiduria, tarkim, pas blogiuką. More than Jamie Baker  pasibaigia būtent tokia pabaiga. Pagrindinė mergina susižadi su savo mylimuoju ir trumpam turėjo jį palikti, kadangi turėjo skubėti į jai paspęstus spąstus. Į juos mergina įkliuvo ir paspruko, bet padarinys buvo tas, kad ji prarado atmintį ir ją surado vaikinas, kuris ją pamilo, tačiau ji į jo jausmus neatsakė. Šioje vietoje skaitytojai buvo palikti su didžiuliu klaustuku: ar merginai pavyks atgauti atmintį ir sugrįžti pas mylimąjį, o gal ji įsimylės šį vaikiną ir aną pamirš? Su šituo variantu pabaigiu šį straipsnį ir klausiu jūsų, kokių dar pabaigų pastebėjote, kurios čia nebuvo šįkart paminėtos? Kokios pabaigos jums labiausiai patinka? P.S. Atkreipkite dėmesį, kad šia buvo minimos situacijos, kuriomis baigiasi knygos. Apie pačius pabaigų tipus bus ateityje.

kitty