Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos – John Green (knyga)

knygos apžvalga

Šešiolikmetės Heizelės ir septyniolikmečio Ogasto meilės istorija, papasakota pačios Heizelės. Jiedu susipažino sunkiomis ligomis sergančių vaikų Tarpusavio paramos grupėje. Jaunuoliai turi daug svajonių, tačiau liga (o gal žvaigždės) patvarko savaip. Per trumpą kartu jiems skirtą laiką abu ieško ir randa atsakymus į begalę klausimų apie gyvenimą ir mirtį.

Šis pasakojimas – nepertraukiamas juoko pro ašaras pliūpsnis, persmelktas neįtikimai skaidrios ir guodžiančios šviesos.


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2013
Originalus pavadinimas: The Fault in Our Stars
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +13
Žanras: jaunimo literatūra, realistinė literatūra, mirtis
Puslapių skaičius: 272
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: http://www.johngreenbooks.com/


John Green yra ko gero kiekvienam žinoma autorius, YouTube blogelis, istorikas ir internetinių mokomųjų filmukų kūrėjas. Jau parašęs savo pirmąją knygą (Aliaskos beieškant) jis gavo už ją prestižinį apdovanojimą, o jo pati populiariausia knyga Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos, debiutavo bestselerių viršūnėse. Nuo 2014 metų Time žurnalas įtraukė jį į šimto pasaulyje įtakingiausių žmonių sąrašą. Ko gero visos jo knygos arba turi bent kokį svarbų apdovanojimą, arba apskritai pagal jas kuriami filmai.

originalus viršelis

Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos – šeštoji ir kol kas naujausia šio autoriaus knyga. Šis pavadinimas buvo įkvėptas Šekspyro pjesėje Julijus Cezaris esančios citatos: „Ne žvaigždės kaltos, mielas Brutai,/ Bet mes, kad esame maži žmogeliai.“ („The fault, dear Brutus is not in our stars, / But in ourselves, that we are underlings.“).Po dvejų metų ši knyga virto puikiai įvertintu filmu. Gaila, kad jį pažiūrėjau prieš perskaitant knygą, tačiau aktoriai buvo taip puikiai parinkti, kad juos skaitant puikiai įsivaizdavau mintyse.

Idėja knygai gimė, kai John dirbo kapelionu mokiniu vaikų ligoninėje. Iš pradžių jį baugino ši idėja, bet jis sulaukė daug teigiamų komentarų iš pačių vaikų. Ir galiausiai pabaigti šią istoriją paskatino Esther Earl – rašytojo draugė, mirusi nuo vėžio vos 16 metų, bet pademonstravusi, kad trumpas gyvenimas gali būti pilnas. Iš pradžių šioje knygoje buvo maža humoro, kadangi John Green buvo piktas, kad žmonės miršta tokie jauni ir nepajunta gyvenimo pilnatvės. Pačioje pradžioje knyga buvo apie grupelę vėžiu sergančių pacientų, kurie sukuria „Mirštančių asmenų bendruomenę“. Buvo kilusi idėja istoriją papasakoti iš Aizeko – aklo berniuko – perspektyvos, bet galiausiai pasirinko Heizelę.

Būtų galima kalbėti ir kalbėti, kaip buvo parašyta ir išleista knyga, bet pakanka tik pasakyti, kad ji puiki. Žinoma ji pilna sudėtingų žodžių, kurių įprasti paaugliai nenaudoja, metaforų, intertekstualumo ir paslėptos simbolikos.

Pavyzdžiui, paskutinioji eilutė į lietuvių kalbą iš tiesų yra išversta neteisingai. Vietoje „Tikrai“ turėjo būti „Aš sutinku“, kuris simbolizuoja santuoką, tad kadangi Šekspyro komedijų pabaigoje yra santuoka, o jo tragedijos baigiasi mirtimi, tad autoriui patiko mintis, kad knyga galėtų pasibaigti (bent jau simboliškai) abiem – santuoka ir mirtimi.

Gal ką tik paspoilinau? Manau ne, nes jei ir nematėte filmo, juk suprantate, kad knygoje apie vėžininkus vaikus, akivaizdu, kažkas mirs.

heizelė
Heizelė Greisė

 Šiaip ar taip, knyga tikrai sudėtingesnė nei galėtų pasirodyti iš pradžių. Todėl galbūt ir pradėkime nuo to, kad septyniolikmetė Heizelė Greisė Lankaster serga vėžiu. Ne tik, kad serga, bet žino, kad ji neišvengiamai mirs. Naujai pritaikyti vaistai tik atitolina tai kas neabejotinai įvyks. Ji neturi jokio procento vilties, kuris leistų tikėtis, kad galbūt kažkada ateityje ji bus sveika. Heizelė neturi jokių „jeigu“, ji turi tik „kai“. Na koks gi turėtų būti gyvenimas, kai esi viena koja kape, tiesiog galvoji, kas bus, kai numirsi, ir tampaisi savo deguonies balioną, kuris tapo tokia neatskiriama tavo būties dalis, kad jam duodi vardą… Tad Heizelės mama, norėdama, kad jos dukra matytų daugiau, nei Amerikos kitas top modelis ir koledžo paskaitos, užrašo ją į vėžininkų paramos grupę, kuri, nors mergina ir nesitikėjo, pakeičia jos gyvenimą.

ogastas
Ogastas

 Vieną dieną ten įžengia vėžį išgyvenęs vaikinas Ogastas Votersas, viena akimi aklo vaikinuko Aizeko draugas.  Ogastas yra visais atžvilgiais tobulas vaikinas – turintis humoro jausmą, heroiškas, atsidavęs, pasiaukojantis, mylintis, tai kas, kad be vienos kojos. Štai taip prasideda nepaprasta istorija dviejų paauglių, kurie žino, kad jų meilei nelemta gyvuoti.

-O, Heizele Greise, būtų didelė garbė, jei tu sudaužytum man širdį.

Jų santykius John Green sugebėjo nupasakoti su tokiu humoru ir vėžiu sergančių vaikų gyvenimo realizmu, kad tiesiog neįmanoma nesižavėti.

Ogastas akimirką atplėšė žvilgsnį nuo ekrano.
-Gražiai atrodai,- pasakė. Buvau apsivilkusi tokią suknelę, vos dengiančią kelius, ją turėjau nuo neatmenamų laikų. Mergaitės mano, kad sukneles galima vilkėti tik iškilmingomis progomis, bet man patinka mergina, sakanti: „Aš einu aplankyti vaikino, kuriam pakriko nervai, vaikino, kurio ryšys su regėjimo pojūčiu visai silpnas, bet bala jo nematė, vis tiek dėl jo apsirengsiu suknelę.“

Tiesa yra tokia, kad vėžiu sirgti yra tolygu turėti fizinę negalią, visi žiūri į tave su užuojauta ir nesupranta, kad užuojautos tau reikia mažiausiai. Netgi negali normaliai bendrauti su sveikais draugais, kadangi jie bijo kažkaip tave užgauti žodžiais. Autorius paliečia labai opią stigmatizacijos problemą.

-Klausyk, atsiprašau, kad išėjau iš laukimo salės. Eilė makdonalde nebuvo tokia jau ilga. Aš tik… Tik nenorėjau sėdėti, kai visi spokso į mus.
-Daugiausia į mane,- patikslinau. Pažiūrėjęs į Gasą niekada nepasakysi, kad jis seniai serga, bet aš savo ligą nešiojuosi išorėje, iš dalies todėl ir tapau namisėda. – Ogastas Votersas, kaip pastebėjo charizmos žinovas, gėdijasi sėdėti šalia mergaitės su deguonies balionu.

Taip pat iškeliamas dar vienas klausimas, kas gi bus, kai numirsiu. Kas bus su tėvais? Ar jie išsiskirs, nes tokia jau ta statistika, ar jie nebeturės gyvenimo tikslo, kadangi paskutinius ketverius metus skyrė priežiūrai ir gydymui. Kiek žmonių paveiks mirtis? Ir galiausiai, ar kas nors prisimins kas buvai, nes mirti nuo ligos – taip beprasmiška, neheroiška.

visi trys

Skaitant šią knygą svyruojama tarp kraštutinumų, čia gali juoktis, čia ir verksi, ir visa tai parašyta puikiu stiliumi. Perskaičius apima įvairios emocijos, galbūt tokios pat, kaip ir Heizelę, kuri dievina Peterio van Hauteno knygą „Dievo rykštė“, kurią autorius pabaigia pačiame viduryje – kas nutinka vėliau jo knygos herojams? Įdomu, ar John Green sulaukė daug laiškų su klausimais, kas nutiko vėliau, kaip gyveno Aizekas, Heizelės tėvai?

Apskritai, labai sunku aprašyti šią knygą, ją reikia tiesiog perskaityti. Pažiūrėti filmą. Tada perskaityti dar kartą. Tai viena tų knygų, kurias privalu turėti savo lentynoje ir karts nuo karto ją vėl iš naujo perskaityti. Lygiai kaip Heizelė „Dievo rykštę“.

penki

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Reklama

Supernatūralūs. Antra “Paranormalūs“ dalis – Kiersten White (knyga)

supernatūralūs viršus

Knyga „Supernatūralūs“ yra New York Times perkamiausios knygos „Paranormalūs“ tęsinys. Šioje dalyje Evė suvokia, jog turėdama tokias galias, praeitį ir ypatingą, pavidalą keičiantį vaikiną, ji paprasčiausiai negali būti normalia mergina, tokia kaip visos. Jos romantiški santykiai su Lendu klostosi gerai, bet pamažu eilinės vidurinės mokyklos gyvenimas tampa nuodobus. Evė susipažįsta su paslaptingu vaikinu – Džeku, galinčiu keliauti Elfų karalystės takais, tad ji leidžiasi į dar vieną kvapą gniaužiantį nuotykį. Pasirodo, nerūpestinga Džeko išvaizda slepia kur kas sudėtingesnę asmenybę, nei gali pasirodyti iš pradžių.


 

Pagrindinė informacija:cdb_Supernaturalus_z1

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: Lietuvoje 2013
Originalus pavadinimas: Supernaturally
Ankstesnės dalys: Paranormalūs
Serijos pavadinimas: Paranormalcy
Žanras: jaunimo literatūra, romantika, nuotykiai, fantastika, mitinės būtybės (vampyrai, fėjos, elfai ir kita)
Patartinas amžius: +14/15
Kaip gavau knygą? Pasiėmiau iš bibliotekos
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.kierstenwhite.com


Kiersten White su vyru ir savo trimis mažamečiais vaikais gyvena prie vandenyno.  Ji yra virš 30 metų amžiaus. Tikslaus amžiaus savo puslapyje neatskleidžia sakydama, kad labai keista, kad mokytojai mokykloje reikalauja pasakyti autoriaus gimimo datą/ jo amžių.
Kiek tik save prisimena, autorė visad norėjo būti rašytoja, nors iš pradžių manė, kad bus knygų iliustratorė, tačiau vėliau suprato, kad tam reikia turėti menininko dovaną, o šios ji neturi. Paklausta, kodėl norėjo tapti rašytoja, ji atsako, kad jai visad patiko skaityti istorijas ir galvoje susigalvoti savas. O atsakydama į klausimą, kodėlistorijas kuria būtent jaunimui, ji žaismingai atsako, kad suaugusieji yra nuobodūs. Žinoma, ji teigia, kad ne viskas, kas yra susiję su suaugusiais yra nuobodu, kadangi šie gali daryti daug dalykų, kurių negali jaunimas, tačiau tie dalykai, kaip paskolos ar mokesčių mokėjimas yra ganėtinai nuobodūs ir neverta apie tai pasakoti istorijas. Paauglių literatūra žavi autorę todėl, kad tai asmeniui yra atradimo metas; viskas yra nauja, naujai patiriama, šviežia.
Autorė visad buvo palaikoma savo tėvų, kadangi šie tikėjo, ji turi potencialą. Taip pat autorę palaiko ir jos vyras. Jis nupirko gražią užrašų knygutę ragindamas pagaliau parašyti savo istoriją.
Pirmą dalį skaičiau angliškai ir ji tikrai paliko įspūdį tiek savo pateikimo forma, kuri buvo pasakojama iš pagrindinės veikėjos pozicijos ir atrodė, kad ji kalbasi su tavimi laisvai ir atsipūtusi, visiškai nebijoma kritikuoti ar pokštauti, tiek įvairiais veikėjais, kurie visi turėjo savyje kažką įdomaus.
Nors pirmoji knyga tikrai buvo sprogimas, antroji man pasirodė truputį silpnesnė. Didžiąją knygos dalį nesupratau, kur gi slypi pavojus, ta drama, nors buvo mėginama mesti užuominas, kad blogieji elfai ieško pagrindinės veikėjos, tačiau… tai nebuvo pagrindinė šios istorijos problema, nors elfai buvo priežastis to, kas įvyko knygos pabaigoje.

Amerikos viršelis.
Evė, pagrindinė veikėja, atsiduria normalioje mokykloje kaip normali mergina ir netrukus supranta, kad ji visiškai nesitikėjo tokios realybės. Ji pasiilgsta tų dienų, kad galėjo dirbti Tarptautinėje kovos su antgamtinėmis būtybėmis agentūroje, kai galėjo medžioti vampyrus, vilkolakius ir t.t. Nors jos vaikinas ir nepritaria, kad Evė vėl dirbtų, ji paslapčia vėl grįžtą į savo seną gyvenimą su keliomis sąlygomis, kurias agentūra turi jai įvykdyti. Viena iš jų yra tai, kad ji pati galės rinktis darbus, o kita, kad ji jokiu būdu nedirbs su elfais. Ir čia atsiranda naujas veikėjas Džekas.
Šis veikėjas nuo pat pradžių pradėjo kelti įtarimų ir pradėjau svarstyti galimybę, ar kartais su šiuo veikėju nebus susijusių kokių nors paslėptų dramų, kurios link knygos pabaigos pradės sproginėti didžiuliais ir garsiais fejerverkais (nes matote, neskaičiau knygos aprašymo, kuris būtent ir suteikia užuominą, kad Džekas yra ypatingas veikėjas 😀 ). Džekas istorijoje yra paprastas žmogus, kuris gyvena su elfais jų pasaulyje. Dėl šios priežasties jis moka keliauti jų takais ir taip tampa naudingas agentūrai. Apie jį iš tikrųjų nuo pat pradžių sužinoma ganėtinai nemažai ir galima įtarti, kokius gi jausmus savo širdyje elfams jis laiko.
Tačiau šis veikėjas  yra toks pats linksmas, kaip ir Evė, pagrindinė veikėja. Kiekvienas jo pasirodymas istorijoje man sukeldavo šypseną ir tik laukdavau, ką gi dar jis gali iškrėsti ateityje, kadangi Džekas tikras komikas, kuris nebijo iš savęs padaryti klouno.
Džekas juokėsi iš mano pastangų išsisukti nuo mitinio gyvulio glamonių.
-Aiškiai esi skaistuolė.
-Užsičiaupk! Ne tavo reikalas!
Jis gūžtelėjo, kabodamas žemyn galva atrodė keistai.
-Vienaragiai mėgsta nekaltas mergeles. Negi nežinojai? Puslapis 127
Evė. Fanų kūryba.

Smagiausia vis dėlto vieta su juo man įvyko mergaičių persirengimo kambaryje, kai jis išreiškė savo simpatijas fizinio mokytojai  ir kone pasipiršto. Kelis kartus ją perskaičiau ir abu kartus tiesiog negalėjau garsiai nesijuokti. Tikrai smagi vieta.

Tačiau pagrindinė veikėja  nemėgsta šio vaikino ir kone kiekvienas jų susitikimas yra palydimas ginčo ar pykčio.
-Iš kur tu tokį ištraukei?
-Neturiu supratimo. Turbūt kaip magnetas traukiu visokius bepročius.
-Tikriausiai užuodžia giminingą sielą. Puslapis 190
Verta paminėti, kad  nuotykiai prasideda nuo pat pirmo skyriaus ir jie man atrodė ganėtinai keisti ir paskubinti, kadangi pirmajame skyriuje pasirodo ne tik Rakelė, bet ir kažkoks debesis/migla, kuris pagrobia merginą. Sutapimas?
Tai, kad vienu metu iškart buvo pateikta tiek daug, buvo priežastis, kodėl pradėjau abejoti, ar iš viso įveiksiu antrą dalį, nes man atrodė, kad viskas istorijoje bus priverstina ir vystysis nenatūraliai, dirbtinai.
Palyginus pirmą ir antrą dalį veiksmų atžvilgiais, tai jos praktiškai identiškos. Abejose knygose yra blogieji vampyrai, su kuriais mergina priversta kovoti. Šioje istorijoje vienas iš jų yra ypatingas ir pasirodantis kelis kartus.
Jis pervėrė mane rūsčiu žvilgsniu.
-Vėl gadinsi mano gyvenimą?
-Aha, aš tikra rakštis. Ką čia veiki?
-O kaip tau atrodo? – jis pakelia rankas ir jos užsiliepsnoja. Puslapis 99
Ir taip priartėjame prie knygos pabaigos. Negaliu teigti, kad ji man buvo kuo nors įspūdinga, tačiau ji ir nebuvo niekam tikusi. Tiesiog vidutinė kulminacija, kur mergina turėjo pasirinkti puses po to, kai sužinojo daugybę įvairių dalykų apie save ir pasišlykštėjimas/pyktis elfams tik padidėjo.

Retas (Reth) – elfas. Fanų kūryba.
-Ne. Turime padaryti tai dabar. Negalima leisti elfams dar kam nors sugriauti gyvenimo. Pasidairyk vartų. Pajusk juos. Jie tau pasirodys, žinau, kad pasirodys. Puslapis 303

Labiausiai šioje istorijoje kažkodėl aš pasigedau Reto gundymų. Taip, jis buvo čia. Taip, jis mėgino gundyti, bet… tai kažkodėl man pasirodė labai silpni gundymai. Taip, jis nori, kad Evė būtų jo pasaulyje, bet neatrodo, kad jis to siaubingai norėtų, kadangi visi jo veiksmai būtų visiškai kitokie. Kitaip tariant, man norėjosi iš jo pusės daugiau veiksmo.

Pats Lendas… na, jis šioje istorijoje buvo ganėtinai pasyvus veikėjas, kuris greičiau priminė rakštį subinėje, motiną, kuri visad visiems priekaištauja ir visus bara, nei koks nors tikrai vertas dėmesio veikėjas. Kitaip tariant šis greičiau buvo kaip merginos sąžinė. Ganėtinai nuobodu.

Tačiau Evė kai ką slepia nuo savo vaikino ir tai nėra susiję su TKABA. Ši paslaptis yra susijusi su vaikino gyvenimo trukme, kuri lygi amžinybei. Taip bent jau mano mergina. Ar tai tiesa, ar ne, nėra aišku, bet kad ir kaip būtų, Evė ja tiki ir dėl to labai pergyvena. Juk ji yra mirtinga, kol jos vaikinas gyvens laaaaaaaaaaaaabai ilgai. Ji žino, kad turi tai pasakyti Lendui, bet vis delsia, nes bijo jo reakcijos, kurios aš su nekantrumu laukiau. Būtent to momento laukimas man padėjo greičiau sukramsnoti knygą, kadangi nesugebėjau jos praryti (neįtraukė ji manęs taip, kaip norėčiau).

Kaip jau minėjau, istorijos pateikimo būdas tikrai jaunatviškas, linksmas. Skaitant knygą sunku būti visados susiraukusiam, o kad istorija tikrai parašyta nuotaiką

Evė. Fanų kūryba.

keliančiu stiliumi, įspėja net pirmas sakinys:

O, pypt! Veikiausiai tuoj mirsiu. Puslapis 9
Tu pypt istorijoje tikrai ne vienas ir ne du. Man patiko šie pypt, kurie slėpė keiksmažodžius.Tai suteikė tekstui gyvybingumo ir realistiškumo jausmo, kadangi mes juk realybėje naudojame keiksmažodžius (aš jų stengiuosi nevartoti), tačiau visiškai suprantama, kad literatūroje jie privengtini. Tai ką daryti? Pavartokime pypt – tai ir smagus būdas, ir kartu paprastų žmonių įpročių perteikimas.
Knygoje taip pat neišvengta ir pop kultūros jau sukurtų įvaizdžių. Kaip ir daugumoje knygų, serialų ir filmų, taip ir šioji istorija nusprendė nusitaikyti į Saulėlydžio sagą.
– <…> Kuo man apsirengi per Helovyną? Negaliu apsispręsti: seksualia vampyre ar seksualia elfe. Jau turiu visą tūtelę kūno blizgučių abiem kostiumams, jei kartais užsimanytum apsirengti tuo, kuo nenorėsiu aš!
– Ar dabar jau elfai ir vampyrai blizga? Puslapis 196

 

Viską bendrai aptariant, antroji dalis man pasirodė silpnesnė, tačiau buvo vis tokia pat nuotaikinga, kaip ir pirmoji. Taip pat buvo tiek pat ir veiksmo, kuris neleido nuobodžiauti.  Knyga tikrai patiks tiems, kam patinka žudyti vampyrus, o neskaityti, kaip jie bučiuojasi, kadangi šios istorijos veikėja yra kovotoja, o ne romantikė 😉

Visos serijoje esančios knygos:

cdb_Paranormalus_z1cdb_Supernaturalus_z1

trys

 

 

 

kitty

More Than Jamie Baker (Jamie Baker #2) – Kelly Oram

694d9c0542a8489cc864e1f8e9ed5e4a


Jamie Baker, vienintelės mergina pasaulyje su super galiomis, dabar susitaikė su faktu, kas ji yra ir išmoko valdyti savo naujas galias. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad ji turi patį geriausią vaikiną pasaulyje. Gyvenimas pagaliau tampa pasakišku, iki tos dienos, kai  ji atsiduria nelaimėje ir nusprendžia neišgelbėti vaikino bijodama, kad tai ją demaskuos. Tada ji supranta, kad būti tik paprasta Jamie Baker neužtenka.

Matydamas Jamie tokia sugniuždyta kaltės, visados padedantis Ryan Miller nusprendžia, kad jau laikas jo fantazijas apie patrauklią super galių turinčią dievaitę paversti realybe.

Žinoma, sugalvojant normalų vardą super herojei ir atsisakinėjant Ryan’o pasiūlymams apsirenkti prigludusį super herojės drabužius, nėra vienintelės Jamie problemos. Kuo daugiau jos suepr herojės veikla yra viešinama žiniasklaidoje, tuo sunkiau jai darosi nuslėpti savo veiklą nuo geriausios draugės, valdžios, radikalių mokslininkų ir paslaptingos naujo vaikino, kuris yra pasiryžęs pavogti ją iš jos vaikino.

 

 Kalba:  anglų kalba
 Išleidimo metai:  2013
 Ankstesnės dalys  Being Jamie Baker (1)
 Serijos pavadinimas  Jamie Baker
 Žanras  romantika, paauglių literatūra, paranormalus, fantastika, piktadariai, super herojai, humoras, universitetas
 Patartinas amžius  15+
 Kaip radau šią knygą?  goodreads.com
 Originalus pavadinimas  The last boyfriend
 Autorio (ės) puslapis http://www.kellyoram.com

Tai yra antroji knyga šioje serijoje. Iš pradžių jos laukiau su dideliu nekantrumu, tačiau, kai pagaliau atėjo diena, kai ji pasirodė, neskubėjau skaityti. Tačiau  atėjo laikas, kai ją paėmiau ir supratau, kad manęs laukia ilgas ir skausmingas laukimas šios serijos tęsinio, kadangi knyga paliko mane plačiai išsižiojusią ir sukrėsta.  Taip pat galiu pasakyti, kad trečioji dalis man dabar yra kaip vanduo… ne, kaip oras, kurio reikia, kad galėčiau išgyventi.

Savo puslapyje autorė rašo, kad ji visad mėgo rašyti istorijas ir turi daugybę jų užrašiusi sąsiuviniuose, užrašų knygutėse ir t.t. Tačiau ji niekad savęs neįsivaizdavo, kaip rašytojos. Ji nežinojo, kuo nori tapti suaugusi. Ji įstojo į BYU Idaho koledžą, kuriame per trys semestrus studijavo trys skirtingas programas.

Tik kai tapo pilno etato motina ir gyveno bute be televizoriaus, telefono, interneto ir automobilio, ji pradėjo vėl rašyti. Paskatinta išleisti knygas, ji tai padarė self-publishing būdu.

Po keturių metu prasidėjo įvairi veikla, jos knyga V is for Virgin netgi buvo nominuota Whitney Award, o jos kitos knygos patenka į 20 romantikos sąraša Amazon puslapyje. Dabar jos rašymas tiesiogine to žodžio prasme sumoka už ją mokesčius.

Pirmas dvi knygas galiu ganėtinai paprastai apibūdinti: tai yra šmaikšti istorija apie super heroję. Autorė naudojasi  pop kultūra ir tai daro smagiai. Komiksai, mums šimtą kartų girdėti super herojai… ji viską panaudoja ir tai daro smagiai.

I studied the picture again until my eyes caught the name below it.Antonio Stark.
“Tony Stark? Your secret identity is Iron Man?”
Teddy grinned and snatched the passport out of my hands. “Billionaire, playboy, genius, philanthropist? I thought it was quite fitting. Plus, it’s not Tony—it’s Antonio— which is Italian. I had to stick with an Italian name because I clearly look Italian.“
”“Stark is not Italian.”Teddy’s grin spread even wider.
“So? I was adopted, but my American parents wanted me to keep some of my heritage.”
“Whatever. I’m not going to be Lara Croft or whatever Wonder Woman’s secret identity was, soforget that right now.”
“Actually, I was kind of thinking ‘April O’Neil.’
It took me a second to get it, but then I laughed. “Okay, I can live with that. Teenage Mutant Ninja Turtles is awesome.”
Teddy smiled triumphantly. “I heard you have a weakness for Cartoon Network.

Mane labai pralinksmino vieta, kur autorė nepatingėjo pavartoti kito žinomo knygų veikėjo, kuris dabar drebina visą pasaulį.

“I saw his picture. He’s really good looking,” Becky said. “I wonder if she’ll do it.”
I was so appalled by the idea that I blurted “Of course not!” without thinking. When Becky and Teddy both gave me funny looks, I tried to shrug it off. “I mean, I hope she wouldn’t. Who does the guy think he is, Christian Grey?”
Teddy seemed really amused by this.
“You’re saying you wouldn’t go on an exotic weekend getaway with a good-looking billionaire? Not even for a million dollars?”
“Um, no. If I were Chelsea’s Angel, I’d fry his pompous butt faster than he could say ‘fifty shades.’

Istorija yra pasakojama iš merginos pozicijos, naudojamas pirmas asmuo.

Veiksmo vieta pasikeitė. Dabar veikėjai yra įstoję į universitetą, tačiau jis daugiau figuruoja kaip vieta, kur veikėjai gyvena. Daugiau jis nieko nereiškia ir jame nieko įdomaus nevyksta.

Romantika? Jos tikrai yra.  Juk vis dėlto iš knygos aprašymo galima susidaryti įspūdį, kad atsiras meilės trikampis. Smagu buvo skaityti, kad trečiasis asmuo nėra toks, kuris nuleistų snapą ir pasitrauktų į šalį.Dėl šios priežasties trečioji knyga turėtų būti ganėtinai įdomi.

O čia jums truputėli deserto:

“I’ve known I was ready to spend the rest of my life with you for a long
time, Jamie. I was only waiting for your stubborn butt to realize it,
too.”

Knyga iškart prasideda nuo svarbiausio įvykio, kuris labai paveiks merginą ir tai, kas bus daroma toliau, išprovokuos kitus veiksmus.

Patys veikėjai, ypatingai pagrindinė veikėja, tikrai matosi, kad auga su istorija. Man patiko, kad mergina, nors ir turi super galių, ji vis dėl to yra paprastas žmogus su savo jausmais, išgyvenimais, kurie įtakoja jos veiksmus ir būseną.
Man taip pat patiko, kad šioje dalyje geriau buvo juntama pavojaus atmosfera: agentai eina ir mėgina sugauti merginą. O viso to finalas… aš kone mintyse galėjau viską regėti.  Gaila, kad visko negaliu atskleisti, bet jums bus paspirtis pamėginti perskaityti šią knygą.

Keista buvo tai, kad knyga turėjo epilogą, kai pradžioje nebuvo pronologo. Dažniausiai autoriai, jeigu naudoja rėminę konstrukciją, tai naudoja abu: ir pronologą, ir epilogą. Autorė šį kartą panaudojo tik vieną ir gal suprantu, kodėl: papildomas kabliukas ir viltis, kad pagrindinė veikėja nemirė. Be epilogo būtų galima pasipilti ašaromis, kadangi prieš tai įvykę įvykiai buvo tarsi iš pasakos ir labai nesinorėjo, kad pasaka pavirstų košmaru.

Man patiko, kad istorija buvo šmaikšti, kad autorė taip galingai sužaidė pabaigoje, nors pradžioje mane truputi migdė ir teko geroms kelioms savaitėms tiesiog atidėti knygą, nes pakankamai manęs į save neįtraukė. Tačiau truputi migdanti pradžia buvo su kauptu, bent jau man, atmokėta pabaigoje.

Šią knygų seriją rekomenduoju tiems, kam patinka paprastos, linksmos istorijos apie super herojus ir pasiryžimą nugalėti bet kokias kliūtis.

Kitos išleistos ar bus išleidžiamos šios knygų serijos dalys:

1 dalis 2 dalis 3 dalis
keturi

Being Jamie Baker – Kelly Oram

 

 

 Kalba:  anglų kalba
 Išleidimo metai:  2010
 Ankstesnės dalys  nėra
 Serijos pavadinimas  Jamie Baker
 Žanras  romantika, paauglių literatūra, fantastika, paranormalūs,
 Patartinas amžius  14+
 Kaip radau šią knygą?  goodreads.com
 Originalus pavadinimas  Being Jamie Baker
 Autorio (ės) puslapis   http://www.kellyoram.com

 

 

Komentaras:   Vietomis maniau, kad žandikaulį išsinarinsiu. Buvo tikrai smagu skaityti šią knygą ir, kaip matote pristatomajame filmuke, istorija tikrai turi savo atmosferą. Ji truputi man kažkodėl priminė Sky High filmą.  Kas nežino šio filmo, tai jis pasakoja apie jaunuolius turinčius super galių ir lankančius vieną mokyklą, kurioje paruošiami arba piktavaliai, arba mūsų pasaulio gelbėtoja.  Tam filme galima įgauti galias įkritus į toxic waste atliekas. Šioje istorijoje šis faktas buvo pavartotas.

Viršelis:   Šis, kaip suprantu ir antrasis, kuris pristato knygą.  Filmuke yra parodytas pirmasis, bet man labiau patinka antrasis.  Jis man žymiai geriau žiūrisi ir netgi pati tokių plaukų panorau: tamsių su rožinėmis sruogelėmis 😀

Veikėjai:   Mergina mėgina vaidinti, kad neturi jausmų ir man patinka ta jos stiprybė. Ji mėgina susitaikyti su faktu, kad gyvenimo, kokį jį kadaise turėjo, jau niekad neatgaus. Ji yra kitokia. Vaikinas.  Su tokiu jaunuoliu niekad nebūtų nuobodų ir kas geriausia, man siaubingai patiko tie momentai, kai jei kartu būdavo. Atrodo, kad jie pykstasi, bet viskas pasibaigia juoku. Jie sutverti vienas kitam.

Man taip pat patiko vaikinas todėl, kad jis nepasidavė, kad jis kovojo. Kartais reikia tikrai kovoti dėl to, ką nori turėti.

Veiksmas:   Viskas kaip ir normaliai atrodė, kad vyko. Nesijaučiau, kad kažkas man būtų brukama per prievarta. Man tik truputi knygos pabaiga suerzino, nes nesijautė, kad būtų pavojus rimtas.

Romantika:  Jos tikrai yra ir prasideda nuo pat pirmo puslapio, nuo to ginčo, ar pavyks ledo karalienę pabučiuoti, ar ne. Šiaip, kad ta romantika būtų perpildyta kiekviename puslapyje, taip nėra. Jos atrodė, kad yra būtent tiek, kiek ir reikėtų, kad skaitytojas gautų dozę skanių jausmų ir pavojaus kartėlio.

Pasakotojas:  mergina.

Konfliktas/ įtampa/drama:   paslapties atskleidimas, organizacijos siekiančios pasinaudoti merginos gabumais.

Siužetas: NESKAITYTI, JEIGU NENORI ŽINOTI KNYGOS TŪRINIO

Mergina turi gebėjimą: ji kone vaikščiojanti elektra. Ji atsiskiria nuo visų ir užsitarnauja ledo karalienės titulą. Viena diena Ryan su savo draugu susilažina, ar jam pavyktų pabučiuoti ledo karalienę. Mergina, pasitelkusi savo super girdėjimą, puikiai nutuokė, ko vaikinas iš jos panorės, kai jis prieis. Ji tikėjosi, kad jis mėgins kaip nors suktai iš jos išpešti bučinį, tačiau jis tiesiai šviesiai jai pasako savo vizito priežastį. Merginą tai šokiruoja ir ji padro tai, kas dar labiau jai atrodo keista, ji pabučiuoją Ryan ir taip užsitarnajauja jo dėmesį, kadangi šis bučinys buvo geriausias, kokį jis tik yra turėjęs.

Vaikinas atkaklus, o merginą tai erzina. Ji mėgina atsikratyti Ryan kol šis neprisikapstė prie jos paslapties, ar šioji nepradėjo jausti jam gilesnių jausmų, bet kuo toliau, tuo sunkiau sekasi merginai kontroliuoti save ir cat is out of the bag.

Ryan padeda merginai kontroliuoti savo galias, o tai pastumia jį į pavojų.

Kaip viskas vyko toliau, patys persiskaitykite.

Kas patiko?  Kaip knyga buvo parašyta, patys veikėjai buvo įdomūs ir smagiai skaitėsi jų bendravimas. Tikrai žadu pasiimti antrą dalį tik dėl jų.

Kas nepatiko?  Pabaigoje man tas pavojus atrodė dirbtinas. Kažkodėl nepavyko iki galo juo patikėti.

Patarti skaityti?   Šiaip siūlau išmėginti šią knygą tiems, kam patinka įdomios ir šmaikščios istorijos, kur yra mieli vaikinai 😀

 

1 dalis 2 dalis 3 dalis

keturi

Let the Sky Fall (Let the Sky Fall #1) – Shannon Messenger

Knygos kalba: anglų kalba

Išleista : 2013

Kelinta serijos knyga: 1

Serijos pavadinimas: Let the sky fall

Žanras: paauglių literatūra, romantika, mistika, fantastika, mitologija (vėjo elementas), nuotykiai

Patartinas amžius: 14+

Kaip suradau šią knygą? goodreads.com

awesome_zps36633930

Kas su tavimi ginčysis, Čekai Norisai? 😀

Viršelis: iš tikrųjų ne viršelis buvo pirmasis dalykas, kuris patraukė mano dėmesį, bet būtent knygos aprašymas. Tik vėliau mano akys pradėjo atidžiai žiūrėti į paveiksliuką, kuris man priminė kitą knygos viršelį ir net ėmiau svarstyti, ar kartais čia ne tos knygos tęsinys, tačiau toji knyga apie gebėjimą keliauti laiku, o ne valdyti oro elementą. Taigi, nusprendžiau leisti šiai knygai mane įsukti į savo pasaulį.

Veikėjai: jų nėra daug. Tai buvo būtent, ką aš pastebėjau: mergina, vaikinas, tėvai, du blogiukai, porą draugų,  motina… kiti buvo tik minimi, bet nedalyvavo istorijos veiksme, nes buvo mirę arba pasirodys kitoje dalyje.

Šiaip vaikinas buvo smagus, man patiko vietos, kur tekstas buvo pasakojamas iš jo pusės, nes jis iš tikrųjų nežinojo, kokia rimta yra situacija ir tai jautėsi, kai reikėdavo skaityti merginos pozicija. Jos skyriai visados buvo rimti, liūdesio kupini. Tai buvo priešingybė vaikino skyriams ir juos aš labiau mėgau skaityi.

Rizika, įtampa, drama: laikas. Veikėjai neturi daug laiko. Jiems reikia pasiruošti sutikti blogiukus.

Romantika: iš tikrųjų nuo pačio pirmo puslapio galima lengvai pajusti, kad šioje istorijoje tikrai bus meilė, nes veikėjas sapnuoja merginą, kuri jį išgelbėjo.

Veiksmas: įvykiai klostosi istorijoje įvairiais greičiais: tai greitai, tai lėtai. Istorija juda į priekį užtikrintai ir tvirtai. Kiekvienas skyrius kupinas kažko įdomaus, kas tau tiesiog neleidžia atplėšti akių nuo teksto ir norisi skaityti toliau.

Siužetas:  NESKAITYTI, JEIGU NENORI ŽINOTI APIE ISTORIJĄ

Mergina yra oro elemento valdytoja ir vaikino saugotoja, nes jos tėvas pasiaukojo tam, kad vaikiną išgelbėtų. Dešimt metų jį stengėsi kuo geriau atlikti savo pareigą, kuri tapo jos vieninteliu gyvenimo tikslu, ir staiga ji susimauna ir stormers ji pasako, kur ji ir vaikinas yra. Vaikinas yra nepaprastas, nes jis paskutinis vakarų vėjų valdytojas, kuris moka taip blogiuko trokštamą kalbą. Bėda ta, kad vaikino atsiminimai buvo ištrinti, o mergina yra susilpnėjusi.

Merginai tenka viltis ir tikėti, kad vaikinas išmoks keturias kalbas (nes yra keturi vėjai/ tipai ir jie turi savo kalbas, jeigu nori juos valdyti) ir jiems pavyks išsigelbėti. Ji nenori savęs paaukoti. To paties nenori ir vaikinas; mergina yra jo mylimoji ir jis nenori, kad jai kas nors bloga atsitiktų.

Blogiukai artėja…

Kas patiko? Autorė mokėjo pametinėti kaulus alkanam skaitytojui. Ji nieko iki galo nepasakydavo, tik užsimindavo ir taip tu negalėjai paprasčiausiai atitraukti savo akių nuo teksto, nes turėjaio daugybę klausimų galvoje ir norėjai kuo greičiau jiems turėti atsakymus.

Man patiko sugalvota šios knygos mitologija. Kol kas apei vėjus nieko nesu skaičiusi. Taigi, tai buvo nauja, šviežia ir laukiu tęsinio.

Kas nepatiko? sunku pasakyti. Gal tai, kad nesijautė tokio pavojaus, kurio norėtųsi.

Ar skaityti šią knygą?  Aš sakau drąsiai taip ir laukiu nesulaukiu … kitšų metų, kai pasirodys tęsinys. Knyga patiko ir noriu daugiau, ypatingai, kai istorija pasibaigė tokioje vietoje, kuri kelia daugybę klausimų.

penki

Ally Carter – Uncommon criminals

Antra dalis… Pagaliau, turiu pasakyti. Šią dalį palyginus ilgai skaičiau, bet tikrai ne dėlto, kad ji būtų neįdomi. Paprasčiausiai šiuo metu neturiu tiek laisvo laiko, kiek norėčiau. Tačiau galiausiai knygą pabaigiau. Truputėlį ji mane nuvylė. Pirmoji buvo tikrai šmaikštesnė, šioji jau buvo tokia rimtesnė, pabrėžianti, kad šie vagys jau yra tikrai rimti, top vienas ir pan. Tačiau kartu ši knyga ir pranoko save. Tikrai nesitikėjau, kad autorė taip sužais. O kaip ji tai padarė?

Kat dirba viena, ir dėl šios priežasties visi pyksta. Tačiau ką jai daryti, jeigu jai nereikia jokios pagalbos? Galiausiai grįžusi namo, su Hale ji sutinka  moterį su jos sūnėną. Šie sako, kad juos pasiuntė Romani, kuris teigė, kad Kat gali pavogti  Kleopatros brangakmenį ir sugrąžinti teisėtai jo savininkei- jai. Nes matot, šį brangakmenį kadaise iš jos šeimos pavogė. Kat neiškart, tačiau sutinka. Kodėl? Nes įmaišytas vardas Romani. Tačiau tik pavogusi (sukeitė tikrą brangakmenį su klastote) ir perdavusi jį moteriškei, supranta, kad buvo apgauta. Toji moteris kadaise buvusi, o gal ir tebeesanti vagis. Kadaise ji su Hale dėdėmis ji bandė pavogti brangakmenį ir pasprukti viena, tačiau nepavyko.

Mergina galvoja, kaip pavogti akmenį iš šios senutės, kol galiausiai ją išduoda dėdė. Jis pakviečia klasotetę atvykti ten, kur senoji vagis žada parduoti Antony (knygoje pasakojama legenda, kad Antony ir Kleopatra turėjo didžiuli brangakmenį, kuri perskėlė per pusę. Tai legenda. Kat supranta, kad vienintelis būdas parduoti tikrąjį brangakmenį yra, kai klastotė yra kaip Kleopatra.) Atrodytų, kad viskas yra blogai,  tačiau taip nėra. Per aukcioną senutės akmuo pripažintas klastote. Moteris nesupranta, kaip tai atsitiko. Juk ekspertai patvirtino, kad akmuo tikras. Tada Kat paaiškina, kad jiems nereikėjo vogti akmens. Jie paprasčiausiai jį sukeitė su klastote. Jos dėdė iš tikrųjų jai padėjo.
Gera knyga apie vagių pasaulį. Labai tikiuosi, kad pagal pirmą dalį bus sukurtas filmas. Šią knygą patariu paskaityti, nes ji tikrai įdomi ir ji mane pakerėjo kaip ir kitos (kurias beje turiu, tačiau niekaip nerandu laiko) apie vagis ir agentus.

 

penki