Knyga: 10 aklų pasimatymų – Ashley Elston

10 aklų pasimatymųPagrindinė informacija:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2019 Išleista Lietuvoje: 2019 Leidykla Lietuvoje: Alma littera Originalus pavadinimas: 10 Blind Dates Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: nuo 14 metų Vertė: Irma Šlekytė Žanras/amžiaus kategorija: realistinė literatūra, paauglių literatūra, jaunimo literatūra, romantika Galimi siužeto raktažodžiai: romantika, šeima, kalėdos, išsiskyrimas, aklas pasimatymas, draugystė, humoras Puslapių skaičius: 304 Pasakotojas: mergina Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 3 iš 5

Skaityti toliau “Knyga: 10 aklų pasimatymų – Ashley Elston“

Knyga: Mėnulis ir kitos nelaimės – Gudrun Skretting

mėnulis ir kitos nelaimės

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: norvegų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2016  Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica Originalus pavadinimas: Anton og andre uhell  Serijos pavadinimas:  Anton (Antronas) Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius:  10+ Vertė: Agnė Petrauksaitė Žanras / amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, realistinė literatūra, humoras Puslapių skaičius: 256 Pasakotojas:  pirmas asmuo, berniukas Apdovanojimai:  2016  m. Norvegijos kultūros ministerijos debiutanto premijas; 2016  m. Norvegijos vaikų ir jaunimo rašytojų sąjungos ,,Magiškos kreidos“ premija už perspektyviausią metų debiutą; 2017 m. knygyno tinklo ,,Ark“ premija už geriausią knygą vaikams; 2019 – 2020 m. nominuota Italijos literatūros premijai ,,Premio Libro per l’Ambiente“ Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis:  nėra Įvertinimas:  5  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Mėnulis ir kitos nelaimės – Gudrun Skretting“

Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos – John Green (knyga)

knygos apžvalga

Šešiolikmetės Heizelės ir septyniolikmečio Ogasto meilės istorija, papasakota pačios Heizelės. Jiedu susipažino sunkiomis ligomis sergančių vaikų Tarpusavio paramos grupėje. Jaunuoliai turi daug svajonių, tačiau liga (o gal žvaigždės) patvarko savaip. Per trumpą kartu jiems skirtą laiką abu ieško ir randa atsakymus į begalę klausimų apie gyvenimą ir mirtį.

Šis pasakojimas – nepertraukiamas juoko pro ašaras pliūpsnis, persmelktas neįtikimai skaidrios ir guodžiančios šviesos.


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2013
Originalus pavadinimas: The Fault in Our Stars
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +13
Žanras: jaunimo literatūra, realistinė literatūra, mirtis
Puslapių skaičius: 272
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: http://www.johngreenbooks.com/


John Green yra ko gero kiekvienam žinoma autorius, YouTube blogelis, istorikas ir internetinių mokomųjų filmukų kūrėjas. Jau parašęs savo pirmąją knygą (Aliaskos beieškant) jis gavo už ją prestižinį apdovanojimą, o jo pati populiariausia knyga Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos, debiutavo bestselerių viršūnėse. Nuo 2014 metų Time žurnalas įtraukė jį į šimto pasaulyje įtakingiausių žmonių sąrašą. Ko gero visos jo knygos arba turi bent kokį svarbų apdovanojimą, arba apskritai pagal jas kuriami filmai.

originalus viršelis

Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos – šeštoji ir kol kas naujausia šio autoriaus knyga. Šis pavadinimas buvo įkvėptas Šekspyro pjesėje Julijus Cezaris esančios citatos: „Ne žvaigždės kaltos, mielas Brutai,/ Bet mes, kad esame maži žmogeliai.“ („The fault, dear Brutus is not in our stars, / But in ourselves, that we are underlings.“).Po dvejų metų ši knyga virto puikiai įvertintu filmu. Gaila, kad jį pažiūrėjau prieš perskaitant knygą, tačiau aktoriai buvo taip puikiai parinkti, kad juos skaitant puikiai įsivaizdavau mintyse.

Idėja knygai gimė, kai John dirbo kapelionu mokiniu vaikų ligoninėje. Iš pradžių jį baugino ši idėja, bet jis sulaukė daug teigiamų komentarų iš pačių vaikų. Ir galiausiai pabaigti šią istoriją paskatino Esther Earl – rašytojo draugė, mirusi nuo vėžio vos 16 metų, bet pademonstravusi, kad trumpas gyvenimas gali būti pilnas. Iš pradžių šioje knygoje buvo maža humoro, kadangi John Green buvo piktas, kad žmonės miršta tokie jauni ir nepajunta gyvenimo pilnatvės. Pačioje pradžioje knyga buvo apie grupelę vėžiu sergančių pacientų, kurie sukuria „Mirštančių asmenų bendruomenę“. Buvo kilusi idėja istoriją papasakoti iš Aizeko – aklo berniuko – perspektyvos, bet galiausiai pasirinko Heizelę.

Būtų galima kalbėti ir kalbėti, kaip buvo parašyta ir išleista knyga, bet pakanka tik pasakyti, kad ji puiki. Žinoma ji pilna sudėtingų žodžių, kurių įprasti paaugliai nenaudoja, metaforų, intertekstualumo ir paslėptos simbolikos.

Pavyzdžiui, paskutinioji eilutė į lietuvių kalbą iš tiesų yra išversta neteisingai. Vietoje „Tikrai“ turėjo būti „Aš sutinku“, kuris simbolizuoja santuoką, tad kadangi Šekspyro komedijų pabaigoje yra santuoka, o jo tragedijos baigiasi mirtimi, tad autoriui patiko mintis, kad knyga galėtų pasibaigti (bent jau simboliškai) abiem – santuoka ir mirtimi.

Gal ką tik paspoilinau? Manau ne, nes jei ir nematėte filmo, juk suprantate, kad knygoje apie vėžininkus vaikus, akivaizdu, kažkas mirs.

heizelė
Heizelė Greisė

 Šiaip ar taip, knyga tikrai sudėtingesnė nei galėtų pasirodyti iš pradžių. Todėl galbūt ir pradėkime nuo to, kad septyniolikmetė Heizelė Greisė Lankaster serga vėžiu. Ne tik, kad serga, bet žino, kad ji neišvengiamai mirs. Naujai pritaikyti vaistai tik atitolina tai kas neabejotinai įvyks. Ji neturi jokio procento vilties, kuris leistų tikėtis, kad galbūt kažkada ateityje ji bus sveika. Heizelė neturi jokių „jeigu“, ji turi tik „kai“. Na koks gi turėtų būti gyvenimas, kai esi viena koja kape, tiesiog galvoji, kas bus, kai numirsi, ir tampaisi savo deguonies balioną, kuris tapo tokia neatskiriama tavo būties dalis, kad jam duodi vardą… Tad Heizelės mama, norėdama, kad jos dukra matytų daugiau, nei Amerikos kitas top modelis ir koledžo paskaitos, užrašo ją į vėžininkų paramos grupę, kuri, nors mergina ir nesitikėjo, pakeičia jos gyvenimą.

ogastas
Ogastas

 Vieną dieną ten įžengia vėžį išgyvenęs vaikinas Ogastas Votersas, viena akimi aklo vaikinuko Aizeko draugas.  Ogastas yra visais atžvilgiais tobulas vaikinas – turintis humoro jausmą, heroiškas, atsidavęs, pasiaukojantis, mylintis, tai kas, kad be vienos kojos. Štai taip prasideda nepaprasta istorija dviejų paauglių, kurie žino, kad jų meilei nelemta gyvuoti.

-O, Heizele Greise, būtų didelė garbė, jei tu sudaužytum man širdį.

Jų santykius John Green sugebėjo nupasakoti su tokiu humoru ir vėžiu sergančių vaikų gyvenimo realizmu, kad tiesiog neįmanoma nesižavėti.

Ogastas akimirką atplėšė žvilgsnį nuo ekrano.
-Gražiai atrodai,- pasakė. Buvau apsivilkusi tokią suknelę, vos dengiančią kelius, ją turėjau nuo neatmenamų laikų. Mergaitės mano, kad sukneles galima vilkėti tik iškilmingomis progomis, bet man patinka mergina, sakanti: „Aš einu aplankyti vaikino, kuriam pakriko nervai, vaikino, kurio ryšys su regėjimo pojūčiu visai silpnas, bet bala jo nematė, vis tiek dėl jo apsirengsiu suknelę.“

Tiesa yra tokia, kad vėžiu sirgti yra tolygu turėti fizinę negalią, visi žiūri į tave su užuojauta ir nesupranta, kad užuojautos tau reikia mažiausiai. Netgi negali normaliai bendrauti su sveikais draugais, kadangi jie bijo kažkaip tave užgauti žodžiais. Autorius paliečia labai opią stigmatizacijos problemą.

-Klausyk, atsiprašau, kad išėjau iš laukimo salės. Eilė makdonalde nebuvo tokia jau ilga. Aš tik… Tik nenorėjau sėdėti, kai visi spokso į mus.
-Daugiausia į mane,- patikslinau. Pažiūrėjęs į Gasą niekada nepasakysi, kad jis seniai serga, bet aš savo ligą nešiojuosi išorėje, iš dalies todėl ir tapau namisėda. – Ogastas Votersas, kaip pastebėjo charizmos žinovas, gėdijasi sėdėti šalia mergaitės su deguonies balionu.

Taip pat iškeliamas dar vienas klausimas, kas gi bus, kai numirsiu. Kas bus su tėvais? Ar jie išsiskirs, nes tokia jau ta statistika, ar jie nebeturės gyvenimo tikslo, kadangi paskutinius ketverius metus skyrė priežiūrai ir gydymui. Kiek žmonių paveiks mirtis? Ir galiausiai, ar kas nors prisimins kas buvai, nes mirti nuo ligos – taip beprasmiška, neheroiška.

visi trys

Skaitant šią knygą svyruojama tarp kraštutinumų, čia gali juoktis, čia ir verksi, ir visa tai parašyta puikiu stiliumi. Perskaičius apima įvairios emocijos, galbūt tokios pat, kaip ir Heizelę, kuri dievina Peterio van Hauteno knygą „Dievo rykštė“, kurią autorius pabaigia pačiame viduryje – kas nutinka vėliau jo knygos herojams? Įdomu, ar John Green sulaukė daug laiškų su klausimais, kas nutiko vėliau, kaip gyveno Aizekas, Heizelės tėvai?

Apskritai, labai sunku aprašyti šią knygą, ją reikia tiesiog perskaityti. Pažiūrėti filmą. Tada perskaityti dar kartą. Tai viena tų knygų, kurias privalu turėti savo lentynoje ir karts nuo karto ją vėl iš naujo perskaityti. Lygiai kaip Heizelė „Dievo rykštę“.

penki

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685