Knyga: Šimtas metų žiemos – Naomi Novik

šimtas metų žiemos

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2018  Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje:  Alma littera Originalus pavadinimas: Spinning silver Serijos pavadinimas:  nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 14+  Vertė: Daumantas Gadeikis Žanras / amžiaus kategorija: fantastika Galimi siužeto raktažodžiai: žiema, fantastika, kitas pasaulis, magiška karalystė, magija Puslapių skaičius: 432 Pasakotojas: pirmas asmuo, daug perspektyvų Apdovanojimai:  Hugo Award Nominee for Best Novel (2019), Nebula Award Nominee for Best Novel (2018), Locus Award for Fantasy Novel (2019), Mythopoeic Fantasy Award for Adult Literature (2019), Audie Award for Fantasy (2019) ALA Alex Award (2019), Goodreads Choice Award Nominee for Fantasy (2018), Dragon Award Nominee for Best Fantasy Novel (2019), BookNest Award Nominee for Best Traditionally Published Novel (2018) Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis: čia Įvertinimas:  3  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Šimtas metų žiemos – Naomi Novik“

Knyga: Alisa stebuklų šalyje. Komiksas – Russel Punter ir Simona Bursi

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2020 Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Alma littera Originalus pavadinimas: Alice in Wonderland Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 10+ Vertė: Daiva Krištopaitienė Žanras / amžiaus kategorija:  vaikų literatūra, fantastika, komiksas Galimi siužeto raktažodžiai: fantastinė, vaikų literatūra, komiksas/grafinis romanas, nuotykiai, klasika Puslapių skaičius:  104 Pasakotojas:  veiksmo centre mergina  Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai:  komiksas, iliustracijos spalvotos Istorijos autorius: Lewis Carroll Istoriją perpasakojo: Russel Punter Iliustravo: Simona Bursi Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis:  čia Įvertinimas:  4  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Alisa stebuklų šalyje. Komiksas – Russel Punter ir Simona Bursi“

Perleistos knygos

Tikriausiai nieko nestebina, kad knygos yra verčiamos į daugelį pasaulio kalbų, leidžiamos įvairiose pasaulio šalyse, o pačios populiariausios istorijos savo ruožtu tose šalyse perleidžiamos ne po vieną ir netgi ne po du kartus!

Viena naujausiai perleidžiamų knygų yra garsusis J.R.R. Tolkien „Hobitas, arba ten ir atgal“. Pasirodo, kad Lietuvoje tai yra jau penktoji šios knygos versija. Skaityti toliau “Perleistos knygos“

Novoland: bendromis jėgomis sukurtas istorijų pasaulis

Lareina Song Zu Er Novoland: Eagle Flag 九州缥缈录 2019 (With ...
Kadras iš vieno Novoland serialo.

Ar jums teko girdėti apie Novoland? Tikriausiai ne, nebent domitės kinų literatūra ar jų serialais bei filmais. Būtent pastarojo dėka išgirdau šį pavadinimą. Tiesa, nesidomėjau, kas tas Novoland, ir kodėl yra tiek daug įvairių filmų ir serialų apie Novoland. Taip pat net neskubėjau žiūrėti serialų, nors, palyginus su įprastu jų ilgumu (apie 50 serijų trunkančių po valandą), Novoland serialai buvo palyginus trumpi. Tačiau vienas komentaras/ rekomendacija pastūmėjo prie kito, vienas serialas prie kito, ir taip Novoland atsidūrė mano akiratyje ir pavogė visą dėmesį. Tačiau tik neseniai nusprendžiau atskleisti sau paslaptį apie Novoland ir jo įkvėpimo šaltinį. Tai, ką atradau, mane nepaprastai sudomino. Manau, kad ir jums tai gali pasirodyti ne ką mažiau įdomu ir gan net įkvėps bendromis jėgomis pamėginti atkurti Novoland sėkmę.

Skaityti toliau “Novoland: bendromis jėgomis sukurtas istorijų pasaulis“

Literatūros žanrai: wuxia ir xianxia

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Xianxia“Ar esate girdėję ką nors apie wuxia ir xianxia romanus? Tikriausiai ne, jeigu nesidomite Kinijos filmais, serialais ir literatūra, tačiau tikriausiai vienu ar kitu būdu jums yra tekę su susidurti su wuxia ir xianxia, bet nežinojote, kad būtent tas dalykas yra taip vadinamas. Xianxia ir wuxia yra būdingi būtent šiai didžiulei Azijos šaliai. Skaityti toliau “Literatūros žanrai: wuxia ir xianxia“

MAGISTERIUMAS: Geležinis išbandymas – Holly Black ir Cassandra Clare (knyga)

Kalą visą gyvenimą mokė saugotis magijos, todėl jis iš visų jėgų stengiasi susikirsti per Geležinį išbandymą. Tačiau net ir susimovęs vaikinas kvietimą gauna. Dabar jis privalo mokytis Magisteriume.

Mokyklos požemiuose vaikinas susitinka su gaivalais – nuostabiais ir pavojingais padarais, egzistuojančiais magų pasaulyje nuo pat amžių aušros. Mokosi formuoti žemę, orą, vandenį ir ugnį, priversti juos paklusti. Atranda tai, ko paprastame pasaulyje niekada nebūtų turėjęs progos išvysti. Magisteriumas įdomesnis, nei Kalas galėjo įsivaizduoti. Jis leidžiasi į pavojingus nuotykius, kuriuose bando surasti atsakymus į klausimus apie praeitį, apie kurią taip miglotai pasakodavo tėtis. Nuo kokių pavojų jį bandė apsaugoti tėvas, neleisdamas eiti į mokyklą? Kokios tikrosios Kalo galios ir kokia jo ateitis?

Leiskitės įtraukiami į magišką nežinomybę!

Geležinis išbandymas – tai tik pradžia.


Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2017
Pirmasis originalus leidimas: 2014
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: Magisterium: The iron trial
Leidykla (Lietuvoje):  Alma littera
Vertė: Daumantas Gadeikis
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Magisteriumas
Patartinas amžius: 10+
Žanras/ tipas: fantastika, nuotykiai, vaikų/ jaunimo literatūra
Mitinės būtybės/padarai/galios: burtininkai, magija
Veiksmo laikas: –
Puslapių skaičius: 296
Pasakotojas: berniukas (trečias asmuo)
Autorių  puslapiai:  http://blackholly.com/  ir http://cassandraclare.com/


Vaizdo rezultatas pagal užklausą „holly black cassandra clare“
Holly Black (kairėje) ir Cassandra Clare (dešinėje)

Dvi garsios rašytojos bei draugės, kurių darbai yra verčiami į daugybę kalbų ir netgi yra ekranizuoti (paversti filmais bei serialas) susivienija ir drauge parašo vaikams (ir ne tik) skirtą magišką ir nuotykių kupiną seriją, kurios pirma dalis pagaliau atsirado ir Lietuvoje!  Nieko nelaukdami skubame pasižiūrėti, ką dvi genialios rašytojos čia mums sukūrė 😉

Skaityti toliau “MAGISTERIUMAS: Geležinis išbandymas – Holly Black ir Cassandra Clare (knyga)“

YPATINGI – SCOTT WESTERFELD (KNYGA)

„Ypatingi“ – tai trečioji intriguojančio Scott Westerfeld knygų ciklo dalis.

Talei niekada netrūko išskirtinumo, tačiau paskutinė operacija  ją pavertė išties ypatinga. Dabar Talė gąsdinamai graži, pavojingai stipri, žaibiškai greita – ji tapo tuo, ko anksčiau pati bijojo: ypatingąja, kurios užduotis  – kontroliuoti bjaurius ir gražius.

Kai dūmiečiai pasirodo mieste ir ima skleisti pavojingas idėjas, Talė gauna progą įrodyti savo lojalumą Miestui. Jai tenka užduotis surasti dūmiečių slaptavietę ir juos sunaikinti. Mergina priima šį iššūkį kupina ryžto, bet kelionėje per laukinius tyrus jos laukia daug netikėtumų. Be to, atgyja prisiminimai. Juk prieš tapdama ypatingąja Talė pati buvo dūmietė.


Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2011
Originalus pavadinimas: Specials
Ankstesnės dalys: Bjaurūs, Gražūs
Serijos pavadinimas: Bjaurūs. Gražūs. Ypatingi
Patartinas amžius: 13+
Žanras: fantastika, distopija
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Puslapių skaičius: 320
Pasakotojas: 3 asm.
Autoriaus (-ės) puslapis: http://scottwesterfeld.com/


Autorius teigia neturintis jokio išsilavinimo, susijusio su rašymu. Tačiau skaitant šią seriją taip neatrodo. Scotto knygose jaunimui yra apie supratimą, kas tu esi, ir sav vietos pasaulyje ieškojimą. Rašytojas sako, kad rašyti jaunimui yra daug įdomiau nei suaugusiesiems, nes jie yra neišsenkantis kūrybiškumo šaltinis – jaunimas leidžia Scottui žaisti kalba. Ir savo fantazija, žinoma.

Tai yra antros dalies apžvalga. Dėl šios priežasties tie, kurie neskaitė pirmosios, gali rasti spoiler’ių.

Antra knyga baigiasi gan didoku klaustuku. Nelabai yra aišku, kas ten atsitiko. Dėl šios priežasties, vos ją baigus, puoliau prie trečios.

Keista yra tai, jog tiek pirmoje, tiek antroje knygose Talė yra nusiteikusi prieš ypatinguosius, jų neapkenčia. O štai trečioje dalyje autorius mesteli bombą – mergina pati virsta ypatingąja agente. Matosi, jog rašytojas lengvų kelių neieško. Jau iš pavadinimų galima buvo suprasti kokiuose vaidmenyse skirtingose serijos dalyse Talė atsidurs, tad labai didelio siurprizo nebuvo. Tačiau knietėjo sužinoti, kodėl mergina taip staigiai ir kardinaliai pasikeitė.

Talės gebėjimai šiurpina. Dabar ji jau nebėra naivi gražuolė mergaičiukė. Talė tapo pjaustytoja. Pjaustytojai – tai naujo Ypatingųjų aplinkybių skyriaus padalinio agentai, kurie gyvena laukiniuose tyruose, mažai miega ir, galima sakyti, nevalgo. Jie pjaustosi venas, kad gautų energijos. Jie – jauni, mobilūs ir pašėlę. Jie – ypatingi ypatingieji.

Štai ką reiškia būti pjaustytoja: viskas persmelkta lediniu šalčiu, tarsi kas būtų nudyręs odą.

Dabar svarbiausioji pjaustytojų užduotis – užkirsti dūmiečiams kelią atgabenti į miestą nanus, kurie išlaisvina iš gražuoliškų smegenų. Tai pjaustytojams sekasi ypač sunkiai, vis daugiau bukapročių gražuolių susigrąžina protą. Talę plėšo jausmai. Ji nebegali apkęsti bjaurulių, juk dabar mergina – išskirtinė. Tačiau kartu jai jų gaila, juk pati kadais tokia buvo.

Tikriausiai atsimenate Zeino sveikatos būklę antros dalies pabaigoje. Taigi… Talė labai nerimauja dėl vaikino. Jis tikrai laikosi nekaip. Nėra mirtinas ligonis, tačiau Talės noras – tai kartu su vaikinu būti ypatingaisiais. Dabar tai neatrodo įmanoma. Tačiau dėl to ji pasiryžusi padaryti bet ką.

Talė nekenčia Deivido. Juk jis kaltas dėl to, kas atsitiko Zeinui! Manau, didžiausia knygos intriga – ar pasikeis ši nuomonė. Juk kažkada jaunuoliai buvo įsimylėję iki ausų ir negalėjo vienas be kito gyventi. Patikėkite, tikrai nelengva skaityti buvo. 😀 Šios knygos gerbėjai dalijasi į dvi puses – vieni už Zeiną, kiti – už Deividą. O už ką knygos pabaigoj bus Talė?

Dūmiečiai slapstosi. Niekas, net ypatingieji, nežino, kur įsikūrę Naujieji Dūmai. Talė su Šėja surezga planą ir seka nusikaltėlių gaują, tarp kurių yra ir Zeinas,  vykstančią į šią tyruose įkurtą gyvenvietę. Deja, padėtis susiklosto taip, jog Talė lieka viena… Pirmą kartą po to, kai tapo ypatingąja, mergina pajaučia, kad neturi nieko, kas jai galėtų padėti. Anksčiau ji nebuvo atsiskyrusi nuo kitų pjaustytojų daugiau, nei pasiekia odoje įtaisytos antenos. Ar pavyks merginai sėkmingai įveikti kelionę bei surasti Naujuosius Dūmus?

Keliaudama viena Talė turėjo daug laiko apmąstymams. Dažniausiai svarstydavo, ar ji iš tiesų yra savimyla pabaisa, kaip ją pavadino Šėja. Toks apibūdinimas Talei atrodė neteisingas. O kada ji apskritai turėjo progą būti savimyla? Nuo tada, kai Talę užverbavo daktarė Keibl, už merginą dažniausiai spręsdavo kiti. Konfliktuojant dūmiečiams ir miestui, Talė vis būdavo priversta rinktis, kieno ji pusėje. Pačios Talės savarankiškai priimti sprendimai iki šiol buvo tik keli: likti bjaurule Senuosiuose Dūmuose (baigėsi visiška nesėkme), pabėgti su Zeinu iš Naujųjų Gražuolių Miesto (taip pat baigėsi nesėkmingai) ir išsiskirti su Šėja, kad galėtų saugoti Zeiną (kol kas irgi nelabai sėkmingai). Visa kita vyko todėl, kad Talei buvo grasinama, dėl atsitiktinumų, pakitimų smegenyse ir operacijos, pakeitusios mąstymą.
Tai – ne Talės kaltė.

Tai yra paskutinės (lietuvių kalba) dalies apžvalga, tad pažvelkime, kaip keitėsi pagrindiniai veikėjai skirtingose knygose. Ar atsimenate tą nedrąsią mergaitę, kuri tik mokėsi skristi ant orlentės? Taip, tai pirmosios serijos dalies Talė. Tada dar bjaurulė, Talė krėtė išdaigas, tačiau buvo labai atsargi. Pabijojo net išvykti į Dūmus. Mergina atrodė paprasta Bjaurulių miesto gyventoja, ir niekas negalėjo pagalvoti, kuo pavirs vėliau. Antrojoje dalyje Talė tampa narsia. Pradžioje atrodo bukagalvė, tačiau vėliau pati išsilaisvina iš gražuoliško proto. Įsimyli. Tiesa, atsiminimams grįžus, nebežino kurį vaikiną pasirinkti. Trečioje dalyje Talė tampa didele egoiste. Žemina bjaurulius ir vaizduojasi pasaulio bamba. Vėliau kiek nusėda ant žemės. Kodėl? Perskaitykit – sužinosit. 😉

Zeinas… Antroje dalyje toks drąsus, pašėlęs, nenustygstantis vietoje. Maištauja ir garsiai reiškia savo nuomonę. Deja, trečioje dalyje šio vaikino nebesutiksite. Kamuojamas ligos, Zeinas praranda savo charakterį. Tampa niūriu, niekur nesikišančiu, ramiu vaikinu. Nelenda iš namų. Pasidaro pesimistas ir nebemato gėrio. Kaip pakeisti vaikino požiūrį į gyvenimą?

Deividas pirmojoje dalyje atrodo paprastas kaip rublis, labai nuoširdus vaikinukas. Nepatyręs miesto gyvenimo, jis lyg tyrų specialistas. Įpratęs prie rutinos, be galo darbštus. Sekančioje knygoje labiausiai lendanti jo emocija – sumišimas. Vėl susitikus su Tale, Deividas nebežino kaip elgtis – ar laikytis atstumo, o gal vaidinti, kad nieko neįvyko? O dar tas Zeinas… Jis kliudo artimiau pabendrauti su Tale, tad atsiranda konkurencijos gaidelių. Štai trečioje dalyje jau sutinkame visiškai kitokį vaikiną. Tariant liaudiškai, galima apibūdinti jį vienu žodžiu – naglas.

Šėja yra, manau, labiausiai pasikeitusi. Pirmojoje serijos knygoje ji tokia aktyvistė, kovoja už žmonių natūralumą, gina Dūmus… Leidžia liepsnoti meilei. Drąsa, žinoma, taip pat su ja, tačiau šioji lydi ją visose dalyse. Antroje knygoje ji pasidaro pati gryniausia gražuolė. Kuomet Talę kiek kankina nežinia iš kur atsiradusios dvejonės, Šėja visą save atiduoda gražuoliškam gyvenimui. Trečiojoje knygoje ji tampa ledine. Nerodo jokių jausmų. Visiškai atsiduoda darbui ir beveik neskiria dėmesio sau. Susidaro įspūdis, kad nebenori palaikyti draugystės net su Tale.

Aš manau, kad ši knyga, ir apskritai visa serija, yra žvėriškai gera. Kažkas WOW. Neįmanoma atsitraukti. Pavyzdys – ruošiant šį straipsnį, atsiverčiau knygą. Ir, prisipažįstu, įklimpau. Pradėjau vėl skaityti! 😀 Nemanau, jog, perskaičius pirmas dvi dalis, kils abejonių dėl trečios. “Bjaurūs. Gražūs. Ypatingi“ neįmanoma atsispirti! Kad daugiau tokių knygų… 🙂

penkijonexex logo

 

 

Stiklo kalavijas – Victoria Aveyard (knyga)

Maros kraujas raudonas kaip prasčiokų, bet ji turi gebėjimų, būdingų kilmingiesiems sidabriniams: gali valdyti žaibą. Dėl to mergina tampa grėsmingu ginklu, jos gviešiasi karaliaus rūmai.
Valdžios atstovai tvirtina, kad tokie kaip Mara nepasižymi jokiais gebėjimais, kad ji tėra apgavikė, bet pasprukusi nuo princo Maveno, niekingo išdaviko, mergina sužino pribloškiančią tiesą: ji ne vienintelė tokia.
Persekiojama kerštingojo Maveno, pasiskelbusio karaliumi, Mara ryžtasi surasti kitus pusiau raudonuosius, pusiau sidabrinius kovotojus ir įtraukti juos į maištą prieš engėjus.
Jos pasirinktas kelias pavojingas, žengdama juo, mergina rizikuoja tapti tokia pačia pabaisa kaip tas, kurį ji siekia įveikti.
Ar išvydusi, kiek gyvybių kainuoja maištas, Mara ims dvejoti ? O gal klasta ir apgaulė užgrūdins ją?


stiklo kalavijasPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2016
Originalus pavadinimas: Glass Sword
Ankstesnės dalys: Raudonoji karalienė
Serijos pavadinimas: Raudonoji karalienė
Patartinas amžius: +13
Žanras: jaunimo literatūra, distopija, fantastika, romantika, karas
Puslapių skaičius: 448
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis:  http://www.victoriaaveyard.com


autorė

Raudonoji karalienė su trenksmu įsiveržė į jaunimo knygų mylėtojų pasaulį ir visus pavergė savo universalumu ir veiksmu. O jos pabaiga buvo tikrų tikriausias sprogimas! Tad sėdėti ir laukti metus antros dalies buvo tikra kankynė… Bet, kai pagalvoji, kad šitaip bus dar du kartus, norisi daužyt galva į sieną, nes iš trilogijos serija virto keturių dalių epu, kurio kiekviena knyga išeis vis kitais metais.

Mėgstamiausias autorės užsiėmimas rašant šią seriją yra pasaulio kūrimas. Jai svarbu “atidirbti“ visas jo smulkmenas, kad skaitytojas būtų kuo labiau įaudrintas. “Stiklo kalavijui“ Victoria prisibraižė krūvą žemėlapių, nes šioje dalyje Marė, Kalas ir visa likusi kompanija daug keliauja. Kadangi šis pasaulis yra postapokaliptinis, jis kuriamas remiantis egzistuojančiomis struktūromis.

Tai yra antros dalies apžvalga. Dėl šios priežasties tie, kurie neskaitė pirmosios, gali rasti spoiler’ių.

Taigi, kas skaitė pirmąją dalį, prisimena, kad ji baigėsi didžiuliu posūkiu ir išvertė mus iš klumpių taip galingai, kad perskaičiusi knygą tučtuojau puoliau visiems skelbti, kad tai geriausia, ką perskaičiau per… na, sakykime, tai buvo viena geriausių pabaigų, kokias tik buvau skaičiusi. Victoria Aveyard netgi yra laikoma pabaigų karaliene, nes patikėkit, kai perskaitysite “Stiklo kalaviją“, apsivošit iš naujo.

Mara su Kalu priversti bėgti nuo Maveno ir visų, kas yra matę jų veidus skelbimuose. Tačiau jie negali sėdėti ir slėptis, kai ir jie, ir Mavenas žino apie naujuosius žmones – raudonuosius su sidabrinių galiomis. Tačiau viskas nėra taip paprasta, nes Kalas yra sidabrinis, ir Mara jaučia, kad jis gali bet kada pasitraukti, nes tai ne jo kova, jo tikslas tik atkeršyti broliui ir pamotei už tėvo mirtį.

Aš buvau kardas, gimęs iš žaibo ir Kalo ugnies – ne tik Kalo, ir Maveno. Vienas mane jau išdavė, kitas galėjo išduoti bet kurią akimirką. Vis dėlto būgštavau, kad man plyš širdis.

Šioje dalyje man labiausiai įstrigo Maros, kaip veikėjos, arkos vystymasis. Ji tiesiog grimzta į savigailą,  tamsias emocijas ir yra slegiama kaltės jausmo už visus nužudytuosius, kurie žuvo dėl jos kaltės. mavenasTokias mintis su didžiuliu pasimėgavimu kursto Mavenas siųsdamas jai žinutes ir palikdamas po savęs mirusių naujųjų žmonių šleifą. Mavenas tarsi koks piktasis vaiduoklis visur persekioja veikėjus, ypač paveikdamas Marą ir Kalą, kurių atmintyje jis vis dar gerutis vaikinukas, kokiu buvo iki mirė karalius. Autorė teigia, kad Mavenas yra jos mėgstamiausias veikėjas rašant, nes jis yra sudėtingas ir visus giliai paveikia – visi sukasi aplink jį lyg apie saulę.

Mara yra šios istorijos ašis, nes viską pasakojant iš jos perspektyvos atrodo, kad ji viską neša ant savo vienos pečių, ji daro visus sprendimus. Bet ji elgiasi taip, kad norisi užmest per kuprą ir liepti atsimerkti ir apsižvalgyti aplinkui. Ji taip susitelkusi į save, kad atstumia kitus žmones, visi jos arba bijo, arba nemėgsta. Tiesiog sunku buvo įžiūrėti kokią geresnę šios veikėjos savybę, nes autorė spalvas taip nutamsino, kad tiesiog nebežinau, ko tikėtis toliau. Pakito netgi jos moralinės vertybės, įsitikinimai. jos paaugliškas pesimizmas persisunkė rūmuose išmoktu šaltumu, Maveno išdavystė ko gero paveikė ją labiau nei Kalą.

Įsistebeilijau į nublizgintą metalą, apžiūrėjau savo atspindį. Ta mergina – Mara, Marena, žaibų mergaitė, raudonoji karalienė ir visiškas niekas – atrodė ir pažįstama, ir svetima. Lyg išskaptuota iš akmens, griežtų bruožų, su standžiai supinta kasa ir sumizgusiais randais ant kaklo. Ne septyniolikmetė, bet ne pusamžė, sidabrinė ir ne sidabrinė, raudonoji ir ne raudonoji, žmogus ir ne žmogus.

raudonoji karalienėNetgi meilės linija šioje dalyje kažkaip išsikraipė… keisti sprendimai buvo šioje vietoje, nes norėjosi tos romantikos, intrigos, bet viskas tik dar labiau susipainiojo, todėl kita dalis turėtų būti be galo įdomi, nes autorė išdavė, kad joje bus santykių augimo, tačiau neišduodama, kurių veikėjų. Plius išvysime du naujus mėgstamiausius autorės veikėjus.

Kalbant apie naujus veikėjus – šioje knygoje jų yra tikrai nemažai, nes Mara juk pabėga su pasipriešinimo kariais ir ieško naujųjų žmonių. Kaip bebūtų gaila, tačiau jie išvystyti skurdžiai, įsimintinesnė galbūt Kamerona dėl savo pykčio ir išsakytos didelės dalies tiesos apie pasipriešinimą, o daugiau… Mara, Mara, Mara… Ji ir jos jausmai karaliauja knygoje.

Kažkas rašė, kad bus labai įdomu sužinoti mūsų nuomonę apie knygą, tai galiu pasakyti, kad nesupratau, ar ji man labai patiko, a šiek tiek nepatiko, nes buvo ir tai, ir tai. Nusivyliau pagrindinės veikėjos nuosmūkiu. Skaičiau ilgai ilgai, nes na net nebegalėjau atlaikyti nuolat tvyrančios įtampos, kad  kažkas išduos, iš už kampo iššoks priešai ar kažkas paukšt, ir pagaus veikėjus. Bet sutinku, kad viskas susukta nesveikai gerai, ir niekad nežinai, kas laukia kitame puslapyje. Autorė būtų tikrai superinė scenaristė, jei dirbtų pagal specialybę.

Pabaigoje Victoria Aveyard vėl sukūrė tokią sprogdinančią kulminaciją, kad uch! Jos kuriamos kovos scenos neįtikėtinos. Bet pati pabaiga mane labai supykdė ir nuvylė, nes ta įtampa, kurią viso pasakojimo meto kurstė autorė, tiesiog smogė man į veidą. Bet iš kitos pusės galima sakyti, kad tai yra labai gerai, nes gebėti užkurti tokią emociją geba ne kiekviena knyga. Bet man to buvo per daug. Bet kokiu atveju trečios dalies lauksiu ne mažiau, nei laukiau “Stiklo kalavijo“.

Skaitėte pirmą dalį? Patinka nepagražintas veiksmas, kupinas mirčių ir žiaurumų? Mėgstate veiksmo filmus ir įtemptus trilerius? Dievinate “X menus“, “Sostų žaidimą“, “Bado žaidynes“, “Gladiatorių“? “Stiklo kalavijas“ kaip tik jums!

keturi permatomas

egliosha logo

Rekomenduoju (4)

Dažnai pasitaiko, kad mums patinka knygos, turinčios bendrą temą, stilių, žanrą ar veikėjus. Vieniems patinka vampyrai, kitiems vilkolakiai, tretiems realistinė literatūra. Kiti ieško dar smulkesnių bendrumų, kaip pavyzdžiui kelionė+meilės istorija. Tad parekomenduokime vieni kitiems knygas, kurios kažkuo yra panašios ir galbūt būtent to Jūs ieškote!

rekomenduoju4

 Galbūt žinote daugiau variantų, kurie tiktų prie šių trijų, pavaizduotų aukščiau?

Lauktasis Atrankos serijos tęsinys – Paveldėtoja

Tikriausiai daug kas laukė populiariosios Atrankos knygų serijos netikėto tęsinio Paveldėtoja, kuriuo, išduosime, ši istorija dar tikrai nesibaigs! Kitais metais numatyta išleisti dar vieną – penktą – dalį.

virš

Viena princesė ir 35 pretendentai į jos širdį. Prasideda nauja Atranka.

Rytoj bus išsiųsti laiškai visiems tinkamo amžiaus Ilėjos jaunuoliams. Turėsite dvi savaites nuspręsti, ar norėtumėte varžytis dėl mano rankos. Gerai suvokiu, kad tai neįprasta. Atrankose visada dalyvaudavo tik merginos, žmoną rinkdavosi princas…

Man kėlė nuostabą mintis, kad paprastas vaikinas gali būti toks drąsus ir pamėginti tapti princu. Bet nė vienas iš jų nesupančios manęs, kol nebūsiu pasirengusi.

Ketinu parodyti vargšams mulkiams, į ką jie įsivėlė…

Princesė Idlina augo klausydamasi užburiančių pasakojimų, kaip susipažino jos tėvai. Prieš dvidešimt metų jos mama Amerika Singer pateko į Atranką, užkariavo princo Maksono širdį ir nuo tol jie gyveno ilgai ir laimingai. Idliną visada žavėjo ši romantiška istorija, bet mergina nė nesvajojo, kad ir jai galėtų nutikti kas nors panašaus. Bet vieną dieną jai pačiai tenka skelbti Atranką. Į rūmus susirenka kruopščiai atsijoti trisdešimt penki pretendentai į princesės ranką. Laimėti nusiteikusių vaikinų laukia žūtbūtinės varžybos. Bet ar nors vienam pavyks sudaužyti skeptišką išdidžiosios Idlinos nusiteikimą ir pažadinti jos širdį?

Miestas be padangės – Neringa Vaitkutė (knyga)

Pirmas kelias savaites negalėjau suprasti, kaip galima gyventi tame siaubingame Ovarione. Kaip įmanoma ištverti neregint dangaus. Kaip galima gultis, keltis, ką nors veikti, kai nėra erdvės, nėra vėjo, tik amžina grėsmė patekti Komitetui į nagus. Ir dingti be žinios. Nesupratau, kas verčia žmones palikti namus anapus ir veržtis į patį bjauriausią miestą visatoje.
Paskui supratau. Baimė.

Ovarionas – miestas, pilnas paslapčių. Jį saugo skraidantys metaliniai sargai, o praeivius seka žybčiojančios švieselės. Čia namai atsimena savo šeimininkus ir neįsileidžia nekviestų prašaliečių. Čia žmonės keliauja mėgindami apsisaugoti nuo vis plintančios Neregimybės. Čia daugelis dingsta be žinios…
Šiame mieste prieglobsčio ieško ir Jorė Amarilė. Ji nėra paprasta paauglė. Jai paklūsta tamsa. Jorės balso apžavėti žmonės nejučia ją pamilsta, o jai tylint eina iš proto. Besigviešiančių panaudoti tokias galias piktam netrūksta.
Kuo pasitikėti nesvetingame Ovarione, mieste be padangės?


1Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2014
Originalus pavadinimas: Miestas be padangės
Ankstesnės dalys: Tamsa, kuri prabudo
Serijos pavadinimas: Tamsa, kuri prabudo
Patartinas amžius: +11
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, distopija, paranormalūs, romantika
Mitinės būtybės/padarai/ galios: vienaragiai, pėdsekiai, sergėtojai, priekaištai
Puslapių skaičius: 232
Pasakotojas: pirmasis asmuo (mergina)
Autoriaus puslapis:


autorėTai yra antros dalies apžvalga. Todėl tie, kurie yra neskaitę pirmos dalies, gali rasti spoiler’ių.

Neringa Vaitkutė  teigia, kad ši serija nuo ankstesnės (Vaivorykščių arkos) skiriasi tuo, kad čia rasite mažiau stebuklų – daugiau emocijų. Tai knygos tiems, kam patinka sudėtingi žmonių tarpusavio santykiai, ir tiems, kam patinka nuotykiai, paslaptys bei sąmokslo teorijos.

Išvydusi šios knygos reklamą el.knygyne užkibau ant jos aprašymo – draugėms ausis išūžiau bepasakodama, kaip laukiu šios knygos ir kaip noriu ją perskaityti 😀 Ir autorė su diiideliu kaupu išpildo nuotykių pažadą. Antrą Tamsos, kuri prabudo dalį galėčiau netgi palyginti su Tigro užkerėjimu, kadangi teks apsilankyti ne vienoje neįprastoje vietoje ir bėgti nuo pavojų.

Jorė Amarilė jau kuris laikas gyvena Ovariono mieste, kur vyrauja amžina naktis – jis tartum miega po aklinu gaubtu, o kelią apšviečia virš galvos visur kartu keliaujančios švieselės. Ji visąlaik tyli, nenorėdama pririšti prie savęs žmonių, bet taip tik veda savo šeimininkę iš proto, kol galiausiai Jorė ir jos pūkuotasis augintinis vizgalas Haroldas atsiduria gatvėje, kur ir prasideda nuotykiai. Pagrindinė veikėja gauna anoniminį kvietimą atvykti į Vindjodrilų šeimos rezidenciją prabangiame Ovariono rajone.

Bekeliaujant ten jos tyko nemažai pavojų, tačiau tuo pačiu ji susiras naujų draugų, naujų pagalbininkų.

Ovarionas tai didžiulis miestas, išsidėstęs žiedais žemės paviršiuje ir nesibaigiančiais tuneliais po žeme. Jorei tenka apkeliauti vos ne visą jį, kad pasiektų savo tikslą. Kuris kelionės eigoje pasikeičia, bet nenoriu išduoti kaip.

iliustracijaŠi dalis buvo ta, kaip veikėja yra paliekama kapstytis kaip išmano. Iš jaukių Vindjodrilų namų mergaitė išsiunčiama į didžiulį miestą, kuriame netrukus lieka viena su savo mažiuku gyvūnėliu/draugu vizgaliuku. Jie apsilanko tokioje daugybėje vietų, kad net galva sukasi nuo naujų patalpų/erdvių/vietovių aprašymų, o kur dar nauji stebuklingi veikėjai, jų išvaizda, įpročiai, gebėjimai ir t.t. Taigi, kaip suprantate šioje dalyje bus daug veiksmo ir nuotykių, kurie mėtys Jorę iš vieno Ovariono miesto krašto į kitą.

Miete be padangės įvykiai rutuliojasi greitai ir įgauna tam tikrą pagreitį – Jorė yra ieškoma ir persekiojama dėl kažko, ką ji sugeba padaryti. Dėl jos gali pasikeisti visa nusistovėjusi tvarka, kur žmonės gyvena nuolatinėje baimėje arba dėl Neregimybės, arba dėl Komiteto.

Praėjusioje dalyje buvo šiek tiek papasakota apie Jorę ir jos prigimtį, tad šioje dalyje atskleidžiama dar daugiau detalių, bet užmenama ir naujų mįslių, į kurias atsakymą gausime tik trečioje knygoje, kuri, tikiuosi, greit pasirodys! Laikas Ovarione lekia šuoliais, mergaitė auga, jos tamsa, kaip ir sakė piktadarė Ruta, traukiasi. Ji jau nebe ta naivi mergaitė, kuri vežimu atvažiavo į sodybą Edrilinkų Aukštumose. Ji nebesėdi sudėjusi rankų ir nelaukia, kada kažkas ateis ir padarys viską už ją, kaip darydavo mama.

O aš taip ir neįstengiau užmigti. Kaupiau visą man dar likusią narsą.

Kaip pirmojoje knygoje, taip man labai patiko ir antrosios stilius: pasakojimas liejasi lengvai, rašoma vaizdingai, neilgais maloniais skaityti sakiniais. Į bendrą veiksmo, puikios kalbos ir stiliaus katilą galima įmesti dar ir gabaliuką humoro, kuris nuskaidrina tamsesnes knygos vietas.

– Žmonės labai keisti, jei kalbama apie švarinimosi reikalus. Slapsto savo nuogumą ir maudosi tik panašių į save draugijoje. bet ir tai nelabai mėgsta. Mieliausiai prausiasi vieni, turbūt tai, ką slepia po drabužiais, neapsakomai baisu.

Ši serija yra pirmoji mano skaitoma parašyta lietuvių kūrėjos. Anksčiau labai baidžiausi gentainių kūrinių, bet ši, nors skirta jaunesniems skaitytojams (pagal veikėjos amžių), tačiau turėtų patikti visiems. Knygose fantastinis pasaulis ir jo gyventojai bei padarai apgalvoti labai kruopščiai; jei ne šiek tiek lietuviški vardai nežinant autoriaus netgi pagalvotumėte, kad tai labai kokybiškai išversta pasaulinio pasisekimo (kaip Paskutinis elfas) sulaukusi knyga. Man šioje serijoje patinka viskas – nuo pasakojimo iki knygos išvaizdos (neįprato formato, viršelių, puslapių apipavidalinimo). Tamsa, kuri prabudo būtų visiškai negėda dovanoti paaugliams, norint paskatinti juos skaityti ir praturtinti žodyną. Va kaip man patinka Neringos Vaitkutės kūryba 😀

keturi permatomasegliosha logo

Fantastikos žanras

Fantastikos žanrui būdingi neįprasti dėsniai, kurie veikia visatoje. Svarbiausia fantastikos žanre yra magija.
Fantastinės istorijos dažniausiai apima keliones ir užduočių vykdymą.
Kuo skiriasi fantastikos žanras nuo mokslinės fantastikos ir pasakos?

Mokslinės fantastikos istorijos taip pat veikia už realaus pasaulio ribų, bet jos paprastai yra vyksta ateityje ir įtraukia technikos stebuklus.
Pasakos yra trumpesnės nei daugelis fantastikos kūrinių. Jų veikėjai ir aplinka stokoja detalių – retai pateikiami vietovardžiai, aprašoma veikėjų išvaizda, sąmoningai ignoruojami tam tikri atvaizdavimo niuansai ir subtilybės.

Fanastikos žanro subžanrų yra gyva galybė. Keletas mums geriausiai pažįstamų yra:

ep
Epinė fantastika

epinė fantastika, kuriai priklauso baisiai storos knygos ir siaubingai ilgos serijos; aukštoji fantastika, kuri dažniausiai yra labai tradicinė ir lyginama su Tolkieno kūriniais; tamsioji fantastika, kur susimaišo siaubo ir baisybių žanras; grimdark, kur dominuoja distopiniai pasauliai ar siužetai; steampunk, kur susilieja Viktorijos laikų, kelionių laiku ir fantastikos žanras; istorinė fantastika, kur istorinėje istorijoje įsilieja fantastika, paprastai „kalavijo ir burtų“ tipo; ir galiausiai miesto fantastika, kur moderniuose pasauliuose, miestuose įsimaišo magija ir mitai.

st
Steampunk

Fantastikos tipai

Fantastikos kūriniai skirstomi į tris skirtingus tipus:

Kai kurie romanai prasideda ir baigiasi fantastiniame pasaulyje (pavyzdžiui Hobitas);
Kiti pradeda istoriją realiame pasaulyje ir pajuda į fantastinį pasaulį (pavyzdžiui Alisa stebuklų šalyje, Tamsa, kuri prabudo);
Trečias fantastikos tipas nukelia mus į realų pasaulį, kuriame veikia magijos elementai (pavyzdžiui Atlantidos atradimas).

Realistinė aplinka dažniausiai vadinama pirminiais pasauliais, fantastinė aplinka – antriniais pasauliais.

Portalai tarp pasaulių

Pagrindiniai veikėjai paprastai susiduria su kažkokiu portalu tarp dviejų pasaulių.

2Portalų pavyzdžiai:
Liūtas, ragana ir drabužių spinta: spinta.
Aušros užkariautojo kelionė: piešinys.
Hario Poterio knygos: 9 su ¾ platforma.
Koralina: durys palėpėje.
Auksinis kompasas: peilis, išplaunantis langus į kitus pasaulius.
Rašalo širdis: skaitymas balsu.

Kodėl rašytojai naudoja fantastikos žanrą?

Pagrindinis fantastikos žanro privalumas yra neišmatuojamos galimybės; dingsta realaus pasaulio ribos. Rašytojai gali sudėtingas idėjas perteikti į kitą lygį, kas įprastai būtų sudėtinga. Fantastiniai kūriniai gali suteikti kitą realaus pasaulio perspektyvą. Fantastiniai pasakojimai gali pasiūlyti universalias tiesas pasitelkiant magiją ir paranormalius reiškinius.

Versta iš http://childliterature.net/childlit/fantasy/ ir http://www.thecreativepenn.com/2013/06/27/writing-fantasy/

egliosha logo

Rekomenduoju (3)

Dažnai pasitaiko, kad mums patinka knygos, turinčios bendrą temą, stilių, žanrą ar veikėjus. Vieniems patinka vampyrai, kitiems vilkolakiai, tretiems realistinė literatūra. Kiti ieško dar smulkesnių bendrumų, kaip pavyzdžiui distopija+postapokaliptinis pasaulis. Tad parekomenduokime vieni kitiems knygas, kurios kažkuo yra panašios ir galbūt būtent to Jūs ieškote!

skaityk2

 Galbūt žinote daugiau variantų, kurie tiktų prie šių trijų, pavaizduotų aukščiau?

Tamsa, kuri prabudo – Neringa Vaitkutė (knyga)

„Niekada neišleisk tamsos iš narvelio. Tamsa pirmiausia suryja išlaisvintojus.“

Jorė Amarilė visad stengėsi galvoti, jog yra paprasta paauglė, o jųdviejų su mama gyvenimas – visiškai normalus. Tai kas, kad ji niekada nesirgo. Kad jaučiasi svetima, kur beatsidurtų. Tai kas, kad nuolat tenka paskubomis nakčia kraustytis vis į kitą miestelį, lyg kažkas vytųsi. O gal iš tiesų yra nuo ko slapstytis?Vieną dieną ima dėtis neįtikėtini dalykai ir Jorė Amarilė atsiduria keistame senoviniame pasaulyje, kur šalia žmonių gyvena šiurpūs ir įstabūs padarai. Kur, pasirodo, visuomet buvo jos namai. Bet nuo šiol slapstytis teks dar daugiau – niekas neturi sužinoti, kas Jorė yra iš tikrųjų. Tačiau pirmiausia tiesą apie save turi išsiaiškinti ji pati…

Kartais taip būna: atrodo, kad šalia kažkas krusteli, o atsisukusi pamatai, kad nieko nėra. Tuščia. Tik ten ne tuštuma, ne šešėliai, ne žvėriūkštis šmurkštelėjo į krūmus. Tai pėdsekiai seka ką nors kitą. Ne tave.


viršelisPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2014
Originalus pavadinimas: Tamsa, kuri prabudo
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Tamsa, kuri prabudo
Patartinas amžius: +11
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, distopija, paranormalūs, romantika
Mitinės būtybės/padarai/ galios: vienaragiai, pėdsekiai
Puslapių skaičius: 256
Pasakotojas: pirmasis asmuo (mergina)
Autoriaus puslapis:


autorėNeringa Vaitkutė Lietuvos vaikų/paauglių knygų rašytojų padangėje tikrai ne naujas vardas. Ankstesnės jos knygos (Vaivorykščių arkų trilogija) sulaukė pripažinimo tarp jaunųjų skaitytojų, o Vaivorykščių arkos tapo Reikšmingiausiu 2013 metų debiutu vaikų literatūros srityje. Ši autorė garsėja savo kuriamų pasaulių turtingumu, įtraukiančiu siužetu ir žodinga kalba. Knygoje Tamsa, kuri prabudo rasite visus tris ką tik išvardintus dalykus.

Kas seka mūsų must read sąrašus tikriausiai pastebėjo, kad ši knyga jau seniai ten kybo, ir galiausiai aš ją perskaičiau. Šiaip esu labai snobiška lietuvių literatūros atžvilgiu, tačiau šios knygos ištrauka sudomino mane dar sausį, o antros dalies (Miestas be padangės) net nežinodama, kad tai Tamsos, kuri prabudo tęsinys, su nekantrumu laukiau. Kas skaitė knygos aprašymą mane tikrai supras.

Ši knyga pasakoja apie trylikametę Jorę Amarilę, kuri su mama vis kraustosi į naują vietą, kol vieną dieną tenka nebe ramiai susirinkus daiktus kraustytis, tačiau strimgalviais lėkti iš eilinio daugiabučio nežinomame Lietuvos miestelyje, bėgant nuo Jorei nežinomos grėsmės. Ir štai per vieną dieną apsiverčia visas jai pažįstamas pasaulis, nes mama nusprendžia nebe bėgti, o sugrįžti namo. Tik namai pasirodo nėra Lietuvoje, o kažkokiame stebuklingame (bet kartu ir pavojingame) pasaulyje, kuriame galima rasti vienaragių, baltų pūkuotų vizgalų, sparnuotų drakonykščių, bjaurių išvisų… ir žmonių, tarp kurių gali būti kažkas linkintis blogo. Tačiau Jorė Amarilė čia ras ir naujų draugų. Ir galbūt pirmąją meilę.

„Jie tenori tave prisijaukinti, – įkyriai šnabždėjo sveiko proto balselis. – Prisijaukinti kaip laukinį žvėriuką, nepratusį prie žmogaus rankų šilumos.“
„Na ir gerai… — gižiai susiraukusi atsakydavau pati sau. — Aš ne juodasis vienaragis. Ne Atskalūnas Fareblikas. Aš mergaitė. Aš turiu nuolankumo. Tikrai turiu. Ir man reikia ką nors mylėti, kitaip sužiedėsiu kaip duonos kriaukšlys, sutrupėsiu į mažus piktus trupinėlius ir niekas niekada negalės manęs surinkti.“

Tai istorija apie mergaitę, kuri iš savo paprasto, nuobodaus ir tuo pačiu neįprasto gyvenimo patenka į visiškai kitokį pasaulį, kuriame turės išsiaiškinti, kas ji iš tiesų yra.

Ko gero jau supratote, kad tai fantastinė distopinė istorija apie keistą pasaulį su keistu reiškiniu, kuris jį naikina. Už kiekvieno posūkio Jorės vis kažkas tyko, ir sunku suprasti, kas yra draugas, o kas priešas. Tačiau aišku viena – Jorė čia turi suvaidinti svarbų vaidmenį, nors ir pati to dar nesupranta. Nes ją visą laiką kažkas stebi. Šioje knygoje kartu su pasakotojo tekstu skyriaus pabaigoje rasdavau kažkieno tartum kompiuterinius pranešimus, kurie istorijoje aiškumo daug tikrai neįnešė, tik painiodavo keistais moksliškais išsireiškimais ir kodiniais pavadinimais. Kaip žadėjo autorė, čia netrūks sąmokslo teorijų, nes imsi galvoti kas, kaip, su kuo, spėliosi, kas slepiasi tamsoje, įtarinėsi bet kurį ir galiausiai vis tiek baisiai nustebsi!

Pranešimas Nr. 1422
Objekto aklimatizacija vyksta sėkmingai, stebimas laipsniškas pagrindinės veiklos stiprėjimas. Fiksuojamas netikėtas objekto prisirišimas prie anksčiau numatyto apdorotojo. Prašau leidimo įtraukti jį į procesą ir toliau pagal aplinkybes derinti abu veiklos planus. Kol kas smūginės stimuliacijos laikas neapibrėžtas.

Knygoje Tamsa, kuri prabudo rasite naują nuostabų ir iki smulkmenų apgalvotą pasaulį. Ir, nors galėtum pagalvoti, kad jis bus tamsus ir niūrus, šie nauji Jorės namai nupiešti pačiomis šviesiausiomis spalvomis nepaisant artėjančios nelaimės nuojautos. Man ten viskas labai patiko, netgi vaiduokliškas namas miške ar skardis virš Miglų slėnio. Kraštovaizdžio aprašymai išties stebuklingi ir labai jausmingi.

Kvepėjo nenusakomai, saldžiai ir stipriai, net galva svaigo. Dievaži pamaniau, kad tuoj apgirtusi nuo gaivos išdribsiu lauk.

Ko gero labiausiai mane sužavėjo autorės rašymo stilius, be galo turtingas žodynas, porą sykių vertęs netgi įsijungti sinonimų žodyną ir paieškoti tikslios žodžio reikšmės (pavyzdžiui tęva, kas reiškia liekna, laiba). Nepabosdavo netgi aplinkos aprašymai, kadangi vaizdingos kalbos dėka buvo iš tiesų lengva įsivaizduoti tiek vaizdus, tiek kvapus. Visa knyga skaitėsi be galo smagiai ir dėl kartais pamėtomų mums įprastų kasdienybės smulkmenų, kurios “neįsipaišo“ naujame Jorės pasaulyje.

Jei trumpai, tai yra tikrai puiki fantastinė lietuvių autorės istorija, kurią labai malonu skaityti. Kiekviena fantastinio pasaulio smulkmena joje taip apmąstyta, kad klausimų kyla nebent dėl būsimų įvykių Mieste be padangės. Neringa Vaitkutė sugebėjo absoliučiai nustebinti – gerąja prasme – ir privertė su nekantrumu imtis antrosios šios serijos dalies. Tvirtai rekomenduočiau šią knygą visiems, kam patinka knygos apie naujus stebuklingus pasaulius, gera intriga ir nedrąsios meilės istorijos. Nežiūrėkite į rekomenduojamą skaitytojų amžių – ši knyga patiks bet kokio amžiaus jaunimui.

penki

egliosha logo

Laikų pabaiga – Susan EE (knyga)

Pabėgę nuo angelų, Penryn ir Rafas leidžiasi į kelią, ieškodami atsakymų. Jie trokšta rasti gydytoją, kuris padėtų sutvarkyti padarytą žalą. Stulbinami Rafo praeities įvykiai išlaisvina tamsos jėgas ir šios ima grasinti visiems aplinkiniams.

Kai angelai pasiunčia į žmones apokalipsės košmarą, abi pusės stoja į karą. Kas švęs pergalę? Priversti kovoti dėl žemiškos karalystės, Rafas ir Penryn turi pasirinkti: savo giminę ar vienas kitą?


Laikų pabaigaPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: End of Days
Ankstesnės dalys: Angelų įsiveržimas, Pasaulis po to
Serijos pavadinimas: Pernyn ir laikų pabaiga
Patartinas amžius: +15
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, paranormalūs, angelai, romantika
Mitinės būtybės/padarai/ galios: angelai, demonai
Puslapių skaičius: 384
Pasakotojas: pirmasis asmuo (mergina)
Autoriaus puslapis: http://www.susanee.com


Tai yra trečios dalies apžvalga. Todėl tie, kurie yra neskaitę pirmos ir/ar antros dalies, gali rasti spoiler’ių.

Laikų pabaiga tikriausiai ne tik mūsų, bet daugelio mūsų skaitytojų ir šios serijos gerbėjų, buvo pats laukiamiausias visų laikų tęsinys. Man ši istorija tobula nuo pat viršelių iki puslapiuose suguldytų žodžių. Tai yra epiškas finalas, karūnavęs Angelų įsiveržimo knygų seriją.

Visos trys dalys originalo kalba išleistos dvejų metų intervalu, tačiau fanai vis tiek su didžiuliu nekantrumu laukė tiek antros, ties trečiosios dalių. Nustebsite, bet jos kūrybinis procesas yra išties įdomus – pirmiausia ji pasirašo būsimo kūrinio planą, kurį siunčia savo vadinamiesiems “beta skaitytojams“, kad sulauktų jų komentarų, ir štai taip vyksta visas knygos rašymo/perrašymo procesas. Kiekviena dalis tampa vis tamsesne, atskleidžiančia niūrų ir žiaurų postapokaliptinį pasaulį, tačiau autorė teigia, kad tas scenas aprašinėti jai buvo lengviausia.

Trečia dalis, kaip ir antroji, prasideda ten, kur baigėsi ankstesnė. Nors antra knyga lietuviškai išleista 2014 metais, tačiau veiksmas tučtuojau įtraukia atgal, lyg pertraukos nė nebūtų buvę. Rafas atsikovoja savo sparnus, Pernyn randa seserį, ir jie visi kartu bėga iš angelų būstinės. Ši knyga yra tarsi įtemptas veiksmo filmas, kai kiekvienoje scenoje vis kažkas nutinka – viskas tokiu greičiu lekia link pabaigos, kad negalima padėti knygos į šalį, nes paskui sėdėsi ir galvosi, o kas dabar??? Kai jau atrodo, kad nieko naujo nesugalvoti neįmanoma, Susan Ee paneigia tai, ir įmeta mus į dar baisesnį pasaulį, su kraupesnėmis pabaisomis nei iki šiol.

Nepaisant to, Laikų pabaigoje jau gauname daugiau karštos romantikos, bet mažomis dozėmis, kad nepamirštume, kad tai ir meilės istorija. Žinoma, ta meilė yra neįmanoma, nes pasirinkęs Pernyn jis nupuls ir pateks į pragarą, todėl abu veikėjai labai kankinasi dėl to. Tačiau šios sudėtingos sąlygos netrukdo didėti romantiškai įtampai.

– Jei būčiau žmogus, išauginčiau tau gražiausią sodą, – jo balsas skamba visiškai nuoširdžiai. – Geresnį nei kieno nors kito. Jame augtų auksinių ananasų, sultingiausių vynuogių ir skaniausių ridikėlių pasaulyje.

Pagrindinė šios knygos dilema iškyla tada, kai Pernyn ir Rafui tenka rinktis, kurioje pusėje jie kovos. Kaip ir Pasaulyje po to, taip ir šioje knygoje daug lemia angelų politika. Rafas nori grįžti pas angelus, ten jis priklauso, plius jei  negrįš, pasauliui tikrai grės apokalipsė. Pernyn irgi nori apsaugoti šeimą ir kitus žmones, tačiau nenori prarasti Rafo, kuris pasiekus tikslą (angelai palieka Žemę) dingtų kartu su savo bendražygiais. Bet kokiu atveju reikia sustabdyti blogąjį angelą Urielį, dėl kurio gresia žmonijos išnykimas ir jam paklususių angelų nupuolimas.

kur dingo didvyriaiJis nori būti priimtas į angelų pasaulį taip pat, kaip aš trokštu, kad mano šeima liktų saugi. Jei privalėčiau dėl to nudėti keletą angelų, ar taip padaryčiau?
Be abejonės. Ir be galvos skausmo.

Autorė šiame pasakojime aptaria tam tikrus tikėjimo klausimus (krikščionybę, sektantizmą), bet tai daroma neįkyriai ir netgi įdomiai. Ji turi ne tik postapolakaliptinio pasaulio, bet ir pragaro įsivaizdavimą. Originaliai šią seriją turėjo sudaryti 5 knygos, tačiau fanai ir jų nuomonė įtakojo tai, kad Pernyn ir laikų pabaiga tapo trilogija. Todėl rašydama šią dalį ji turėjo į ją sudėti visas savo idėjas, skirtas dar dviems kūriniams, tad gali pasirodyti, kad čia labai daug visko, tačiau tai tik prideda didesnio tempo, skaitai ir neturi nė minutėlės atokvėpio.

Štai kas man labiausiai patiko šioje dalyje – kad už kampo vis kažkas laukia, kai niekas nevyksta taip, kaip suplanuota. Bet nepaisant to Pernyn visus sunkumus ištveria ir eina į priekį. Nuo pirmosios dalies ji pasikeitė, tapo kovinga ir netgi pakeitė savo požiūrį į savo mamą, kuri atrodė buvo nustumta į nuošalę, bet šioje knygoje ji vėl gavo progų pasireikšti kovodama už savo dukteris ir jų gerovę. Džiugu, kad visas dėmesys buvo sutelktas ne į romantinę liniją, o labiau į konfliktą, kilusį atsiradus angelams, sudėtingus jų priesakus ir politiką, labai realų žmonių elgesį dingus visoms taisyklėms.

Buvo tikrai smalsu, kaip viskas išsivynios, nes Susan Ee pasistengė, kad padėtis atrodytų be išeities. Viską užaštrindama ji primėtė nuožmių kovų, šiurpių nutikimų, žmogiškos nevilties ir įspūdingą karą.

Pabaiga man buvo gal kiek neišbaigta, nes kilo kai kurių klausimų, į kuriuos negavau atsakymų, tad manau, kad buvo palikta erdvės galimiems tęsiniams ar šiaip kokiai short story.

Rekomenduoti Laikų pabaigos ko gero net nereikia! Iš šios knygos galite sulaukti daug veiksmo, įspūdingų kovos scenų, netikėtų siužeto vingių, romantikos ir žinoma epiško finalo, kuris nulems visos žmonijos likimą ir sudrebins angelų pasaulį.

Visos dalys:

pirma antra trečia


penki

egliosha logo

Glass Sword – Victoria Aveyard (anonsas)

glassTadadadam! Šiandiena nušvito visiškai kitomis spalvomis, kadangi pasaulį pagaliau apskriejo būsimasis Raudonosios karalienės tęsinio Glass Sword (kuris veikiausiai bus verčiamas Stiklo kardas) viršelis! Argi jis ne įspūdingas? Negaliu atsižiūrėti…

Kai pirmosios dalies viršelyje buvo pavaizduota apversta sidabrinė karūna, nuo kurios varva raudonas kraujas, naujasis atkartoja šį motyvą, tik šį kartą tai stiklo karūna su aštriomis kardų formos viršūnėmis, nuo kurios varva tiek raudonas, tiek sidabrinis kraujas, simbolizuojantis, kad šįkart abi pusės (sidabriniai ir raudonieji) turės sunkumų. Šios knygos šūkis – Klaupkis arba kraujuok. Arba perfrazavus pasiduok arba kovok. Manau iš šios dalies bus galima tikėtis daug kovų, nes Raudonieji Sergėtojai tikrai nepasiduos!

Kaip pirmoji dalis pasaulį išvydo vasarį, taip ir Glass Sword pasirodys vasarį… kitais metais.  Victoria Aveyard tikriausiai sulauks dar vieno laukiamiausios metų knygos autorės titulo.

Kartu su viršeliu buvo atskleistas ir kai kurios būsimos knygos detalės, todėl toliau esantį tekstą šios knygos neskaitę žmonės prašau praleisti, nes jame tikrai bus spoiler’ių!

Tęsinys prasideda ten, kur pasibaigė pirmoji dalis – Mavenas išdavė Marę ir savo brolį Kalą, kurie buvo išgelbėti Raudonųjų Sergėtojų. Kovojant prieš sidabrinių ir raudonųjų suskirstymą Marė ieško kitų raudonųjų kaip ji.

Raudonoji karalienė – Victoria Aveyard (knyga)

Maros pasaulis padalytas pagal kraują – raudonieji tarnauja sidabrinio kraujo kilmingiesiems, apdovanotiems antžmogiškomis galiomis. Mara yra raudonoji, gyvena skurdžiame kaimelyje vagiliaudama, kad pragyventų, kol lemties valia atsiduria sidabrinių karaliaus rūmuose. Valdovo, princų ir visų kilmingųjų dvariškių akivaizdoje ji atranda turinti ypatingų galių.
Norėdamas šitai nuslėpti, karalius priverčia Marą apsimesti kitados pamesta kilminga sidabrine ir paskelbia vieno iš savo sūnų sužadėtine. Norėdama išgelbėti namiškius nuo persekiojimo ir savo vaikiną nuo žūties mūšio lauke, ji sutinka apsimesti sidabrinių palikuone ir tapti princo Maveno sužadėtine. Mavenas neabejingas Marai, tačiau vyresnysis jo brolis, pirmasis princas Kalas, regis, irgi žavisi ja…
Mara ryžtasi pasinaudoti naująja savo padėtimi ir pagelbėti raudoniesiems išsivaduoti iš sidabrinių priespaudos. Neatsargus žingsnis gali baigtis mirtimi, nes šiame pavojingame žaidime lemiamas vaidmuo tenka išdavystei.
Septyniolikmetei Marai iš Polių kaimo atrodo, kad jos gyvenime negali būti jokių pokyčių. Vis dėlto likimo vingiai nenuspėjami: po netikėtos pažinties su paslaptingu vaikinu mergina atsiduria sidabrinių rūmuose tarp tų, kurių labiausiai nekenčia. Netrukus sužino, kad jai, nors ir ne kilmingajai, paklūsta ypatinga galia, kelianti grėsmę pačių sidabrinių viešpatavimui. Noromis nenoromis Mara įtraukiama į pavojingus žaidimus. Kas bus laimėtojas šiame keistame nuolatos kariaujančiame pasaulyje, padalytame pagal kraujo spalvą?


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas:Red Queen
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Red Queen
Patartinas amžius: +13
Žanras: jaunimo literatūra, distopija, fantastika, romantika, karas
Puslapių skaičius: 408
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis:  http://www.victoriaaveyard.com


autorė

Raudonoji karalienė plačiajame knygų mylėtojų pasaulyje reklamuojama jau nuo praėjusio rudens ir iki pat oficialaus pasirodymo buvo tituluojama kaip laukiamiausia šių metų knyga jaunimui. Ir ne veltui! Išankstinių kopijų skaitytojai mirė iš susižavėjimo, leidyklos visame pasaulyje suskubo pirkti šios knygos leidybos teises, o kino kompanija Universal jau nusamdė scenaristę Gennifer Hutchinson (Breaking Bad), kad ši istorija nukeliautų į kino teatrus. Nors pati Victoria yra scenaristė (tiksliau neseniai baigusi), tačiau džiaugiasi, kad ta “laimė“ rašyti scenarijų teko ne jai, kadangi visa, kas yra knygoje, suspausti, sumažinti ir sukišti į filmą yra tikrai sudėtinga, tad atsikratyti šio darbo jai lyg svajonių išsipildymas.

Victoria Aveyard Raudonąją karalienę parašė būdama vos 24 metų. Nustebote? Aš tai tikrai. Kai buvo išleista pirmoji dalis, antrosios knygos kūrybinis procesas jau ėjo į pabaigą, deja, tęsinio sulauksime tik kitais metais… Jos pačios mėgiamiausi žanrai – jaunimo literatūra, istorinės knygos, nuotykiai, apokalipsė – jei žmonės knygose mirs, ji jas pirks.

Taigi, šioje knygoje žmonės tikrai mirs.

Tikrai neveltui Raudonoji karalienė yra lyginama su Bado žaidynėmis ir Divergente. Kažkas dar prideda ir Atranką, jos elementų taip pat galima rasti. Tad galima pasakyti, kad Victoria Aveyard suplakė didžiausio pasisekimo sulaukusių knygų kokteilį ir gavo dar vieną stulbinančią istoriją jaunimo knygų pasaulyje.

Autorė sukūrė tikrai įdomų pasaulį ir dar įdomesnius jo gyventojus. Būtent dėl pasaulio ši knyga lyginama su Bado žaidynėmis, kadangi jį sudaro du kraštutinumai – vargšai ir turtingieji. Turtingieji gyvena tarsi inkstai taukuose be reikalo švaistydami išteklius (kaip elektra ir pan.), kai tuo tarpu vargšai turi kovoti dėl kiekvieno duonos kąsnio, o jei neišmoksta amato ir negauna darbo, nuo aštuoniolikos visi be išimties imami į armiją. Tačiau turtingus nuo vargšų skiria ne tik turtai, bet ir kraujas. Vargšų venomis teka raudonas kraujas, turtingųjų – sidabrinis. Tačiau turintys sidabrinį kraują yra dar ir ypatingi – jie yra susiskirstę į šeimas, kurių kiekviena turi ypatingų gebėjimų, pavyzdžiui geba judinti metalą, deginti ugnimi ar priversti kažką daryti prieš tavo valią. Vienas sidabrinis lygus dešimčiai raudonųjų.

Mara yra vargšė raudonoji, kurios 18 gimtadienis nenumaldomai artėja, bet ji žino, kad neturi kito likimo, kaip tik būti išsiųsta kariauti sidabrinių karo. Tačiau taip nutinka, kad vieną naktį sutiktas nepažįstamasis ne nubaudžia už vagystę, o parūpina darbą, kuris išgelbėja nuo armijos siaubų. Deja, likimas jai nėra palankus. Visų sidabrinių diduomenės narių akivaizdoje netikėtai atsiskleidžia jos gebėjimas. Tai yra negirdėta neregėta, kadangi raudonieji yra žemesnė rūšis, o sidabriniai kone dievai, tik jie turi ypatingus gebėjimus. Taigi, vedami visokių politinių priežasčių ir slaptų paskatų sidabrinių karališkoji šeima paslepia Marę visiems po nosimi. Raudonąją paverčia sidabrine ir paskelbia sužadėtuves su jaunesniuoju princu Mavenu. Tačiau Marai labiau rūpi princas paveldėtojas Kalas. Tiksliau ją drasko simpatija princui ir neapykanta sidabriniams.

“- Bet mes iš tiesų skiriamės, – to mane išmokė viena vienintelė diena šiame pasaulyje. – Mes nesame lygūs.
Julianas pakumpo.
– Prieš save matau įrodymą, kad tu neteisi.
Matai apsigimėlę, Julianai.“

Ir visame šiame fone formuojasi galingas pasipriešinimas sidabrinių priespaudai, tad Marai teks rinktis pusę ir kuo pasitikėti, o kuo ne. Ar ji sugebės žaisti sidabrinių žaidimą? Kiekviena klaida gali kainuoti daugiau nei galima įsivaizduoti.

Kaip jau galite spėti, čia tikrai rasite meilės trikampį. Marė virtusi sidabrinių princese susižada su Mavenu, tačiau ta sąjunga jai yra netikra, nors jaunasis princas kuo toliau, tuo atrodo geresnis už vyresnį brolį būsimąjį karalių Kalą, kuris apie raudonųjų priespaudą galvoja panašiai kaip žiaurusis jo tėvas karalius. Tačiau jos širdis, kad ir kaip to nenorėtų linksta prie jo. Bet ją slegia pareiga savo tautai, savo šeimai. Ji kaip tikra Katnisė iš Bado žaidynių nori revoliucijos, nori laisvės raudoniesiems. Nors… galima spėti, kad šioje istorijoje yra visas meilės kvadratas 😀

“Mavenas nulydėjo brolį akimis.
– Jam nepatinka pralaimėti. O man… – jis pritildė balsą ir prisikišo taip arti manęs, kad galėjau matyti mažyčius sidabrinius taškelius akyse, – man irgi. Aš tavęs neprarasiu, Mara. Nė už ką.
– Tu niekada neprarasi manęs.
Tai buvo dar vienas melas, abu puikiai supratome.“

rise redTaigi, kaip supratote, šioje knygoje daug dėmesio skiriama priespaudai, kuri primena vergovę. Šiame distopiniame pasaulyje vieni gyvena kaip dievai savo Olimpe, nieko nestokojantys ir nieko nebijantys, o kiti yra tartum vergai, negalintys nieko reikalauti sau, tartum būtų natūralu vergauti, dirbti, kurti ponams, sėdintiems savo spindinčiuose rūmuose ir rezgantiems intrigas. Tad akivaizdu, kad ši istorija turi pasisukti taip, kad sudrebėtų kilmingųjų sostas, o to drebėjimo priežastis bus mergaitė, ir ne bet kokia, o raudonoji. Tačiau pasitikėti negalima niekuo.

Imdama šią knygą į rankas tikrai nežinojau, ko tikėtis, kadangi stengiuosi neskaityti anotacijų, nes kartais jos atskleidžia per daug. Žinojau tik apie kažkokius raudonuosius ir sidabrinius. Kurdama tokį biologiškai neįmanomą fenomeną šioje distopinėje istorijoje autorė sugebėjo mane nustebinti. Ji sugalvojo panaudoti visiškus kraštutinumus ir juos supriešinti. Taigi Mara yra tarsi tampoma už abiejų rankų į skirtingas puses – slapčia viduje vildamasi meilės, bet jausdamasi kalta dėl to. O kur dar naujos galios. Ir nuolat senkantis laikas. Visa tai situaciją knygoje labai apsunkina, taigi, kuo sunkiau, tuo įdomiau!

Galingųjų sidabrinių pasaulis vaizduojamas kaip žiaurus ir pilnas intrigų, todėl savo žaidimą reikia žaisti labai atsargiai. Būtent šios (galima sakyti) rasės išvystymas yra labai įdomus. Visi (ar beveik visi) jie lyg kokie iksmenai, turintys vis kitokių gebėjimų, kurie kurie gali nužudyti, arba bent jau padėti nužudyti. Elitinės šeimos poruojasi tarpusavyje, kad genų dėka jų palikuonys būtų kuo stipresni. Taigi, čia išlenda užuomina į Atranką – tačiau reikia išsirinkti ne mieliausią, gražiausią, mylimiausią merginą, o pačią stipriausią, mirtiniausią. Viskas sueina į politiką, netgi Marės pavertimas sidabrine tėra politinis žingsnis, taigi kam patinka ši sritis – nenusivilsite.

Veikėjai knygoje tikrai labai apgalvoti, kiekvienas jų žingsnis turi priežastį, ar tam tikrą atoveiksmį, be kurio knyga nebūtų tokia gera.

O geriausia joje be jokios abejonės yra pabaiga. Ji triuškinanti. Stulbinanti. Verčianti daužytis širdį lyg žiūrint tikrų tikriausią veiksmo filmą. Ji aprašyta tiesiog tobulai, norisi godžiai skaityti kiekvieną žodį, kad tik nepraleistum nieko svarbaus. Toji pabaiga mėto ir vėto, ir nežinai, kaip viskas užsibaigs, o pasibaigus siaubingai nusimeni. Kadangi užbaigusi knygą tokiu efektingu finalu autorė palieka mus nežinioje dar metams, iki kol pasirodys antroji dalis. Ar bent iki rugsėjo, kai bus išleista šalutinė 100 puslapių istorija Karalienės daina (Queen Song/Red Queen 0.5).

Kaip jau supratote, man Raudonoji karalienė siaubingai patiko. Tiek iš jos tikrai nesitikėjau, taigi bum – dar viena mėgstamiausia knyga nusėdo ant mano knygų lentynos, nekantriai belaukdama kitų dviejų dalių, kurios gerbėjų liūdesiui bus išleistos tik 2016 ir 2017 metais… Skaitydama tiesiog mėgavausi veikėjų išpildymu, gudriai susukta politika, dar gudriau sumąstytu sąmokslu ir netikėta jo atomazga šioje dalyje.

Šią knygą labai tvirtai rekomenduoju visiems, kam patiko Bado žaidynės, kuriems įdomios politinės peripetijos ir geros intrigos. Ir apskritai distopinių istorijų gerbėjai turėtų šią knygą pasižymėti kaip “must buy“ (būtina nusipirkti) ar bent jau “must read“ (būtina perskaityti).

penki3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Metro 2033 – Dmitry Glukhovsky (knyga)

Veiksmas vyksta Maskvos metropolitene po 2013 m. branduolinio karo. Išgyvena apie 70 000 žmonių. Išeiti į paviršių jie negali, nes oras užterštas radiacijos, o jo „gyventojai-mutantai“ ne patys draugiškiausi. Nuo jų metro žmones apsaugo užtvaros. Pavieniai kariai retsykiais priversti pakilti į paviršių, kaip ir pagrindiniam herojui Artiomui, vykdančiam savo misija – išsaugoti žmonijos rūšį.


 

Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2012
Originalus pavadinimas: Metro 2033
 Ankstesnės dalys:
Serijos pavadinimas:
Patartinas amžius: +14
Žanras:
fantastinis romanas
Puslapių skaičius: 448
Pasakotojas: 3-ias asmuo
Autorio puslapis:

 


Dmitry Glukhovsky -rusų kilmės rašytojas, žurnalistas, TV laidų vedėjas, gimęs birželio 12, 1979 m. Mokėsi Maskvos mokykloje. Ją baigęs keturis su puse metų gyveno ir mokėsi Izraelyje, vėliau dirbo Vokietijoje ir Prancūzijoje. Dmitry Glukhovsky buvo karo korespondentas Izraelyje. Ilgus metus praleido dirbdamas radijo stočių vedėju. Jis moka 5 kalbas.

Metro 2033 – post-apokaliptinis romanas, kuris iškart po išleidimo susilaukė milžiniško susidomėjimo ir tapo bestseleriu. Tiesa, šią knygą autorius pradėjo rašyti būdamas 18 metų, o parašęs talpino internete ir vėliau istorija buvo išleista kaip knyga.

Knygos veiksmas vyksta Rusijoje, Maskvoje, kai numetamas branduolinis ginklas. Milijonai žmonių žūva, išgyvena tik 70 000, kurie buvo pasislėpę metro. Žmonės nebegali išlipti į viršų, nes Maskva tapo radiacija užkrėstu miestu vaiduokliu, kuriame gyvena nemirėliai, kanibalai bei kitokie mutantai. Pasaulis sunaikintas. Naujieji namai – metro tuneliai.

Gyvenimo sąlygos tuneliuose prastos, prie jų priprasti žmonijai sunku. Metro stotys virto miestais-valstybėmis, o tuneliuose karaliauja tamsa ir siaubas. Romane detaliai pateikiamas metro stočių gyvenimas, buitis, tvarka, maistas. Žmonės vis labiau pamiršta kaip skaityti ir rašyti, kas yra knygos. Be to metro klaidžioja šimtai žiurkių. Tuneliuose gyvena įvairūs žmonės: turtuoliai ir vargšai, valdžios atstovai ir kiti. Kadangi daugybė skirtingų žmonių, tad kyla daugybė beverčių konfliktų. Nors atrodo, kad turėtų būti atvirkščiai. Taigi pasaulis sugriautas, o žmonės gyvena metro tuneliuose ir yra ant išnykimo ribos. Jie turėtų susivienyti ir spręsti šiuo metu svarbesnes problemas, pvz, kaip gauti maisto ir išgyventi.

Pagrindinis veikėjas apie kurį sukasi visas siužetas yra Artiomas. Jis – 20-etis vaikinas, gimęs paviršiuje, bet būdamas trejų metų atsidūrė požeminiame pasaulyje. Jis – nuoširdus, drąsus, gyvena kartu su dėde Saša, kurį laiko savo patėviu. Mamos neprisimena, nes ji nespėjo patekti į metro tunelius… Manau, jog įdomiausia knygos dalis prasideda tada, kai Artiomas gauna užduotį. Kad ją įvykdytų – nuo baisaus pavojaus išgelbėtų savo stotį, o gal net visą žmoniją – teks pereiti visą metro. Kelionė pilna nuotykių ir pavojų. Jos metu Artiomas sutinka įvairių žmonių. Vieni jam geranoriškai padeda, kiti – trukdo.

Visi veikėjai yra labai įdomūs, ryškūs, spalvingi, greitai įsimenami, su skirtingais charakteriais. O jų pasakotos istorijos dar įdomesnės, visos kitokios, tikroviškos.

Knygoje gausu filosofinių apmąstymų, paliečiamos etinės problemos: žmoniškumas, tikėjimas, drąsa, ištikimybė. Romanas, galima sakyti, jog parašytas griežtai vyriškai: neįpinama meilės istorijų, tik vietomis pasirodo vienas kitas graudus epizodas, bet čia visų svarbiausia – veiksmas. Tačiau netrūksta ir siaubo elementų, kurie vertė šiurpuliukus bėgioti po visą kūną.

Sakoma, kad geros knygos virsta filmais. Su Metro 2033 yra šiek tiek kitaip – pagal šią knygą yra sukurtas kompiuterinis žaidimas. Iš skaitytų atsiliepimų ir žaidimo pristatymo galiu pasakyti, jog jis atrodo įdomus, tikroviškas, pilnas užduočių ir veiksmo, puikios grafikos, su tikroviška aplinka ir personažais.

Kaip minėjau, knyga susilaukė milžiniško populiarumo. Tad po kelerių metų pasaulį išvydo antroji šios knygų serijos dalis – Metro 2034.  Šioje knygoje veiksmo vieta išlieka tokia pati – metro, istorija tęsiama su naujais veikėjais ir dar labiau įtraukia nei pirmoji knyga.

Taigi, romaną „Metro 2033“ rekomenduočiau mėgstantiems fantastinius bei įtempto siužeto romanus. Manau, jog patiks “Penktoji banga“, “Angelų įsiveržimas“ gerbėjoms/gerbėjams.


Warm bodies – Isaac Marion (knyga)

knygos apžvalga

R yra jaunuolis, išgyvenantis egzistencinę krizę – jis yra zombis. Jis vilkdamas kojas keliauja per karo, socialinio žlugimo ir beprasmio jo nemirtingų bendražygių alkio sugriautą Ameriką. Bet jis trokšta kažko daugiau nei kraujo ir smegenų. Jis gali ištarti vos keletą urzgiančių skiemenų, bet jo vidinis pasaulis yra gilus, pilnas smalsumo ir ilgesio. Jis neturi prisiminimų, tapatybės ir pulso. Tik svajones. Ir tada jis sutinka merginą.

Po to, kai valgydamas paauglio berniuko smegenis jis išgyvena jo prisiminimus, R padaro netikėtą pasirinkimą, kuris pradeda įtemptus, neįtikėtinus ir keistai švelnius santykius su aukos mergina. Džiulė yra ryškių spalvų sprogimas niūriame ir pilkame kraštovaizdyje, kuriame gyvena R. Jo sprendimas apsaugoti ją pakeis ne tik R, bet ir jo kolegas Mirusiuosius, ir galbūt visą negyvą pasaulį…


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: anglų kalba
Išleidimo metai: 2010
Originalus pavadinimas: Warm bodies
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Warm bodies
Patartinas amžius: +14
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, siaubas, distopija, zombiai
Puslapių skaičius: 239
Pasakotojas: vaikinas
Autoriaus puslapis: http://www.isaacmarion.com/


autorius

Isaac Marion yra jaunas atsiskyrėlis, gyvenantis su savo barzda ir kate – badaujantis, isteriškas, nuogas. Štai kaip jis save apibūdina. Gal dėl atsiskyrėliško būdo apie Isaac nekažką galima rasti interneto platybėse. Šalia knygų rašymo jis taip pat kuria muziką, yra netgi išleidęs albumą pavadinimu Dead Children, kurį galima rasti internete. Isaac taip pat fotografuoja ir piešia.  Nors goodreads teigiama, kad Warm bodies yra jo debiutinė knyga, tai netiesa. Iki jos jis parašė ir pats išleido kitas tris. Bet kai Atria Books leidykla išleido istoriją apie zombį R… jį pastebėjo ne tik Anglijos ir Amerikos laikraščiai, bet netgi Stephanie Meyer, kurios liaupsės atsidūrė ant knygos viršelio. Summit Entertainment suskubo nusipirkti teises knygos ekranizacijai ir per trejus metus istorija iškeliavo į kino teatrus, o zombį R įkūnijo X-menų žvaigždė gražuolis Nicholas Hoult, viena iš Mano numeris ketvirtas pagrindinių aktorių Teresa Palmer, tapę naujaisiais Edvardu ir Bela. Džiulės tėvą generolą Grigio suvaidino pats John Malkovich!

ledkalnisKai buvo pradėta versti ši knyga, ask.fm sulaukėme klausimo, kodėl šita? Juk jau yra filmas! Beeet. Geriausiai priežastis gali atspindėti paveiksliukas dešinėje. Tas ledkalnis – tai Warm bodies istorija, ir tik labai maža jos dalis buvo atskleista filme, visa kita jūs rasite tik perskaitę knygą. Filme daug kas buvo kiek kitaip, supaprastinta, kai kas išmesta, kai kas perrašyta, bet jis vis tiek buvo puikus.

coverIstorija yra pasakojama zombio R. Zombiais tampama, jei tave nužudo zombis, bet jam sutrukdoma suvalgyti tavo smegenis. Dar jis gali tave atversti į zombį pats (bet tam reikia milžiniškų pastangų ir susilaikymo, nes smegenys – pati geriausia Gyvojo dalis). Arba tu miršti natūralia mirtimi ir tampi zombiu. Po to tu prarandi atmintį,  kalbos dovaną (dažniausiai), nebemoki skaityti, nebeprisimeni savo ankstesnio gyvenimo, netgi vardo. Ir, pasak Gyvųjų, prarandi žmogiškumą. Zombiai buriasi į spiečius kokiuose nors apleistuose pastatuose, kuriasi į bendruomenes, netgi kuria savotiškas šeimas, “augina vaikus“, eina į medžiokles, moko savo vaikus medžioti. Vienintelis jų tikslas toks ir yra – medžioti ir išgyventi. Nes jei pasiduodi, tada visiškai sunyksti, suyri ir tampi Kaulėtuoju – šiurpiu skeletu, kurie jaučiasi viršiausi už visus. Štai toks yra zombių pasaulis.

Žmonės savo ruožtu  gyvena užsidarę stadionuose tvirtovėse, kur stato aukštus ankštus namus, augina savo vaikus bei našlaičius ir moko juos apsiginti, išgyventi, žudyti. Jie visi gyvena nuolatiniame siaube ir įtampoje, kadangi trūksta maisto, medikamentų, netgi paaugliai siunčiami į griūvantį miestą į atsargų gelbėjimo operacijas. Žmonės nėra laimingi – kaip ir Mirusiųjų, jų emocijos beveik mirusios.

Į vieną tokių operacijų išsiunčiama ir Džiulė su savo vaikinu, geriausia drauge ir visu būriu kitų vaikų, Deja, nutinka taip, kaip gali nutikti tomis postapokalptinėmis dienomis – zombiai užtinka gelbėjimo grupę ir ją užpuola. R nužudo jauną vaikiną Perį Kelviną ir suvalgius jo smegenų gabaliuką pro akis prasisuka pusė gyvenimo, kurio centre – šviesiaplaukė mergaitė. Šie prisiminimai trenkia kaip kūju, zombis R apgina dabar jau suaugusią Džiulę ir padaro sprendimą išsaugoti ją, bet nepaversti zombe, nes jį žavi jos gyvybė.

rRašytojas zombį R “nupiešė“ tarsi žmogų, įkalintą pabaisos kūne, be pasirinkimo laisvės, be galimybės ištrūkti. Nors išorėje jis linguojantis, kerėpliškas, purvinas, kruvinas ir vos pralemenantis žodį, viduje R – tikras poetas. Jo mintys žavi. R yra svajotojas. Jis tyrinėja jį supantį pasaulį, spėliodamas, kas buvo praėjusiame gyvenime, mėgaudamasis Sinatros plokštelėmis ir geisdamas meilės bei kažko daugiau.

Savo mintyse aš iškalbingas; aš galiu užlipti sudėtingais žodžių pastoliais pasiekdamas aukščiausios katedros lubas ir nupiešti savo mintis. Bet kai aš atveriu burną, viskas sugriūna. Iki šiol mano asmeninis rekordas buvo keturi dundantys skiemenys prieš keletą… dalykų… susibūrimų. Ir aš tikriausiai daugiausiai kalbantis zombis šiame oro uoste.

Aprašyti šią istoriją yra labai sunku, kadangi joje visko daug. Autorius puikiai perteikia tą desperaciją, neviltį, kurią sukėlė naujasis maras, nes žmonės prarado pasaulį, prie kurio buvo įpratę. Važinėti automobiliais beprasmiška, kadangi visi bijo išeiti už saugių stadiono sienų dėl zombių pavojaus. Televizoriai neberodo, nes nėra ką transliuoti. Ilgai buvo tiriama, ieškoma sprendimo šiai ligai išgydyti, bet nebuvo rasta – joks Mirusysis niekada neparodydavo sąmoningo atsako. Šis maras sugriovė daugelio šeimas, sudaužė likimus. Ne išimtis nei Peris, nei Džiulė. Nei tuo labiau R – maro auka.

DžiulėDžiulė turi tik tėvą, kuris vadovauja stadionui. Ji neturi mamos, kurios neteko dėl maro, ir tai giliai įsiręžia į jos protą. Jos tėvui ši netektis dar skaudesnė, tad ji priversta išgyventi ne tik savo skausmą, bet ir tėvo. Džiulė tikrai nėra gerutė mergaitė, kaip galėtų pasirodyti – ji keikiasi ir geria, yra bebaimė. Per savo trumpą gyvenimą ji išgyveno ir šviesesnių, ir tamsesnių akimirkų.

-Spėju, kad velniškai daug kalbu apie Perį, bet aš tikrai nesu spindintis laimingas žmogus, žinai? Aš taip pat sužlugdyta, aš tiesiog… vis dar gyva. Žlugimo procese,- ji greit skaudžiai nusijuokia.

Ko gero todėl ji taip patinka R, nes jis pats irgi toli gražu ne šventas. Ir abu juos jungia vienas tikslas – išgydyti marą ir sutvarkyti mirštantį pasaulį. Du idealistai nusidėjėliai.

Palikęs Džiulę gyvą R sukelia tikrą revoliuciją tarp Mirusiųjų ir Kaulėtųjų.

Išėję iš R namų (tiksliau pabėgę) jie nebetinka niekur – nei Mirusiųjų, nei Gyvųjų. Jie negali kartu būti nei vienur, nei kitur. Ir net pasislėpti kažkur plačiajame pasaulyje, nes visur jau gyvena mirtis, todėl jie turi kažką daryti, kol dar abu yra gyvi.

Knyga pasakoja apie tai, kad esi tas, kuo pats pasirenki būti. Netgi pas baisiausias monstras gali turėti gražią sielą, norėti meilės, ar kažko daugiau. Ir kas vienam gali atrodyti kaip pats didžiausias košmaras, kitas atiduotų bet ką, už galimybę atsidurti pirmojo vietoje. Istorija moko, kad visada reikia turėti vilties, nes kartais tik ji gali išgelbėti pasaulį. Isaac Marion šia knyga ko gero perspėja mus būti atsargesnius, išmokti džiaugtis kasdieniais dalykais, o ne gręžti savo Žemę iki paskutinio lašo – jis akivaizdžiai baksnoja pirštu į žmonių godumą ir nuodėmes ir sako, kad gėris ir meilė išgelbės pasaulį.

-Mes tai išleidome. Mes baksnojome į jūros dugną ir prasiveržė nafta, nudažė mus juodai, ištraukė mūsų vidines ligas į išorę, kad visi jas matytų. Ir štai mes  šiame sausame pasaulio lavone, pūnančiame mums po kojomis, kol nieko neliks, tik kaulai ir spiečiai musių.

Man ši knyga tikrai patiko, nors kartais erzino Perio mintys, tačiau puikus stilius ir graži neįmanomos meilės istorija pilname žiaurumų pasaulyje daro įspūdį. Jautėsi, kad autorius vyras, nes tik vyrai gali aprašyti kai kurias scenas, jo žiaurus atvirumas negailestingas, bet žavintis, todėl rekomenduoju knygą visiems, kas mėgsta neįmanomos meilės knygas. Beje, ši istorija turės ir tęsinį, kurį autorius pažadėjo išleisti dar šiais metais. Kai kurie fanai buvo apstulbę, nes kamgi tęsiniu gadinti tokią puikią istoriją? Tuo tarpu kiti laukia nesulaukia tolesnio pasakojimo apie gyjantį pasaulį ir tai, kaip toliau sekasi Džiulei ir R.

5

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Kas geresnio nutiko: 26 -30 birželio dienomis

svarbu naujienos

Vasara įsibėgėja ir viliuosi, kad ją praleidžiate taip, kaip ji jums patinka: keliaudami, tyrinėdami, patirdami įvairius nuotykius, ilsėdamiesi ir… žinoma nepamiršdami su savimi turėti ir kokios nors knygos, kuri jus nukeltų į fantazijos pasaulį.

O kas dabar įdomaus nutiko?

cdb_Penktoji-banga_z1Lietuvoje ganėtinai neseniai buvo išleista knyga “Penktoji banga“, kuri yra gerai įvertinta ir netgi tituluojama, kaip viena iš geriausių šių dienų jaunimo istorijų su ateiviais. Pagal šią knygą jau yra vykdomi filmo kūrimo darbai ir prie pagrindinės aktorės prisidėjo du vaikinai.

Knygos anotacija:

Po pirmosios bangos Žemę apgaubia tamsa.

Per antrąją gyvi lieka tik laimingieji.

Per trečiąją bangą – epidemiją – išgyvena tik nelaimėliai.

Po ketvirtosios galioja tik dvi taisyklės: pirmoji – nepasitikėk niekuo, antroji – saugu likti tik vienam.

Artinasi penktoji banga. Kesė bėga nuo  apleistu greitkeliu. Nuo padarų, kurie atrodo kaip žmonės.Jie bastosi po apylinkes visus žudydami. Tas, kas liko gyvas, išsislapstė. Kesė tiki, kad išgyvens tik likdama viena, tačiau sutinka Evaną Volkerį – žavų ir paslaptingą. Jis – vienintelė viltis išgelbėti broliuką ir išsigelbėti pačiai.

Kesė privalo rinktis: pasitikėti ar prarasti viltį, priešintis ar pasiduoti, gyventi ar mirti.


cdb_Delirium_z1 Neseniai galėjote žiūrėti Delirium serialo pilot serijos pristatymą, o dabar youtube puslapyje geras žmogeliukas patalpino visą serialą ir jam reikia labai dėkoti, kadangi pati serija oficialiai yra mėnesiui apsigyvenusi HULU puslapyje, kurio paslaugomis galima dalyvauti, jeigu gyveni Amerikso teritorijoje.

Knygos anotacija:

Lena Helovėj, kaip ir daugelis jos draugių, nekantriai skaičiuoja dienas iki procedūros, atnešiančios ramybę ir saugumą. Juk amor deliria nervosa, meilės karštinė, kadaise pražudė jos motiną su tėvu… Bet viskas pasikeičia, kai ji atsitiktinai susipažįsta su bendraamžiu Aleksu. Lena sužino, kad už akylai saugomos miesto sienos yra kitoks pasaulis, kur meilė nėra prakeiksmas ir gėda, ir išdrįsta įsimylėti…

 


 

drakulaDrakula – tikrai yra girdėtas tiek literatūrinis, tiek istorinis veikėjas. Sunku būtų ir surasti asmenį, kuris nežinoti, Bram Stoker sukurto įvaizdžio Drakulai. Juk tai visų laikų garsiausias vampyras 😉

Jeigu neesat skaitę knygų, tikrai matę bent vieną filmą, kuriame būtų šis veikėjas.

Sunku net ir pasakyti skaičių, kiek filmų yra sukurta apie šį veikėją ir štai, dar viena istorija keliauja į didžiuosius kino teatrus.

neseniai buvo pristatytas naujojo filmo pirmasis traileris. Smagaus žiūrėjimo.