Knyga: 10 aklų pasimatymų – Ashley Elston

10 aklų pasimatymųPagrindinė informacija:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2019 Išleista Lietuvoje: 2019 Leidykla Lietuvoje: Alma littera Originalus pavadinimas: 10 Blind Dates Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: nuo 14 metų Vertė: Irma Šlekytė Žanras/amžiaus kategorija: realistinė literatūra, paauglių literatūra, jaunimo literatūra, romantika Galimi siužeto raktažodžiai: romantika, šeima, kalėdos, išsiskyrimas, aklas pasimatymas, draugystė, humoras Puslapių skaičius: 304 Pasakotojas: mergina Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 3 iš 5

Skaityti toliau “Knyga: 10 aklų pasimatymų – Ashley Elston“

Knyga: Labas, Visata – Erin Entrada Kelly

Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2017 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica (Debesų ganyklos) Originalus pavadinimas:  Hello, Universe Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: nuo 7 metų Vertė: Viktorija Uzėlaitė Žanras/amžiaus kategorija: realistinė literatūra, vaikų literatūra, nuotykiai Galimi siužeto raktažodžiai: jūrų kiaulytė, šulinys, būrimai, draugystė, drovumas, peštukas, paieškos, nuotykiai, pirmoji simpatija, drąsa, kurtumas, šeima, baimė, miškas Puslapių skaičius: 352 Pasakotojas: berniukai ir mergaitės Apdovanojimai: Niurberio medalis (2019 m.), Jane Addams apdovanojimas (2019 m.), Texas Bluebonnet Award Nominee, Junior Library Guild Selection, IBBY Outstanding Books for Children with Disabilities, ALSC Notable Book, Best of 2018: NPR, BookPage, Booklist, School Library Journal, New York Public Library Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 3 iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Labas, Visata – Erin Entrada Kelly“

Knyga: Istorijų vagys – James Riley

istorijų vagys

Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2015 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica (Debesų ganyklos) Originalus pavadinimas:  Story thieves Serijos pavadinimas: Story thieves Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 7 – 10 metų Vertė: Vaida Jankūnaitė Žanras/amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, fantastika, nuotykiai Galimi siužeto raktažodžiai: literatūra, pavojai, draugystė, burtai, magija, slibinai, rašytojas, knygos, draugystė, šeima, mokykla, kosmosas, personažai Puslapių skaičius: 400 Pasakotojas: trečias asmuo, berniukas ir mergaitė Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 4 iš 5


Skaityti toliau “Knyga: Istorijų vagys – James Riley“

Knyga: Megė, vidurinysis vaikas – Kirsty Appelbaum

Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2019 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica (Debesų ganyklos) Originalus pavadinimas: The Middler Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 7 – 10 metų Vertė: Justė Povilaitienė Žanras/amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, fantastika, nuotykiai, distopija Galimi siužeto raktažodžiai: paslaptys, draugystė, nuotykiai, šeima, išdavystė, melas, bendruomenė, karas, valdžia Puslapių skaičius: 272 Pasakotojas: pirmas asmuo, mergina Apdovanojimai „Coventry Inspiration Book“ apdovanojimų nugalėtoja, 2020 m.; „Waterstones“ vaikų knygų nominacija „Knygos jauniems skaitytojams“, 2020 m. liustracijos/žemėlapiai: nėra Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 3 iš 5


Skaityti toliau “Knyga: Megė, vidurinysis vaikas – Kirsty Appelbaum“

Knyga: Kvapų vaistinė. Juodosios gėlės mįslė – Anna Ruhe

kvapų vaistinė

Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: vokiečių kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2018 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica (Debesų ganyklos) Originalus pavadinimas: Die Duftapotheke. Das Rätsel der schwarzen Blume Serijos pavadinimas: Kvapų vaistinė Ankstesnės dalys: Kvapų vaistinė. Magija tvyro ore Patartinas amžius: 10+ Vertė: Indrė Dalia Klimkaitė Žanras / amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, jaunesnių paauglių literatūra, fantastika, nuotykiai Galimi siužeto raktažodžiai: paslaptys, mistika, naujakuriai, šeima, kvapai, sena vila, draugystė, kvapų vaistinė, kelionė, pavojai Puslapių skaičius: 288 Pasakotojas: pirmas asmuo, mergina Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai: yra Iliustravo: Claudia Carls Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 4 iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Kvapų vaistinė. Juodosios gėlės mįslė – Anna Ruhe“

Knyga: Berniukas akligatvyje – Karl Olsberg

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: vokiečių kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2019 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica (Debesų ganyklos) Originalus pavadinimas: Boy in a Dead End Serijos pavadinimas:  Berniukas baltame kambaryje Ankstesnės dalys: Berniukas baltame kambaryje (1) Mergaitė keistoje šalyje (2) Patartinas amžius: 14+ Vertė: Indrė Dalia Klimkaitė Žanras / amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, paauglių literatūra, mokslinė fantastika, distopija, trileris, nuotykiai Galimi siužeto raktažodžiai: technologijos, tikėjimas, religija, atradimai, draugystė, šeima, melagystės, sukčiavimas, religijos fanatikai, pabėgimas, naujas pasaulis, bauginanti ateitis, kompiuteriai, virtuali tikrovė, ateitis Puslapių skaičius: 336 Pasakotojas: pirmas asmuo, vaikinas ir mergina Apdovanojimai: nėra Iliustracijos / žemėlapiai:  nėra Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis:  čia Įvertinimas: 4  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Berniukas akligatvyje – Karl Olsberg“

Knyga: Aš ir nevykėliai. Draugystė veža – Vanessa Walder

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: vokiečių kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2020 Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica (Debesų ganyklos) Originalus pavadinimas: Die Unausstehlichen & ich – Freunde halten das Universum zusammen Serijos pavadinimas:  Die Unausstehlichen & ich (Aš ir nevykėliai) Ankstesnės dalys: Aš ir nevykėliai. Gyvenimas – skaičiavimo klaida Patartinas amžius: 10+ Vertė: Indrė Dalia Klimkaitė Žanras / amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, realistinė literatūra, nuotykiai Galimi siužeto raktažodžiai: našlaitis, internatas, draugystė, veikėjai su negaliomis, paslaptys, pabėgimas, kova Puslapių skaičius: 272 Pasakotojas: pirmas asmuo, mergina Apdovanojimai: knyga yra įtraukta į Antolin (rekomenduojamų skaityti sąrašą 1-10 klasių mokinimas) sąrašą Iliustracijos / žemėlapiai:  daug įvairių iliustracijų Iliustravo: Barbara Korthues Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis:  čia Įvertinimas:  4  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Aš ir nevykėliai. Draugystė veža – Vanessa Walder“

Knyga: Visą šį laiką – Mikki Daughtry ir Rachael Lippincott

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2020 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Alma littera Originalus pavadinimas: All this time Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra, knyga nepriklauso serijai Patartinas amžius: 14+ Vertė: Daiva Krištopaitienė Žanras / amžiaus kategorija: paauglių literatūra, drama, psichologinė, romantinė, šiuolaikinė paauglių literatūra, realistinė literatūra, New Adult Galimi siužeto raktažodžiai: mirtis, gijimas, draugystė, nelaimingas atsitikimas, tėvai, trauma, meilė, autoavarija, haliucinacijos Puslapių skaičius: 320 Pasakotojas: pirmas asmuo, vaikinas Apdovanojimai ir įvertinimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: nėra Įvertinimas: 4 iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Visą šį laiką – Mikki Daughtry ir Rachael Lippincott“

KNYGA: Melas – Care Santos

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: ispanų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2015 Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica Originalus pavadinimas: Mentira Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 14+  Vertė: Eglė Naujokaitytė Žanras/amžiaus kategorija:  šiuolaikinė literatūra, psichologinė, paauglių literatūra, epistolinis Puslapių skaičius: 192 Pasakotojas:   pirmas asmuo, pagrindinis mergina, bet didžiąją dalį sudaro laiškas, kurio pasakotojas yra vaikinas Apdovanojimai:  “Edebe“ vaikų ir jaunimo literatūros premija, Ispanijos nacionalinės vaikų literatūros premijos nominacija Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra  Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis:  čia Įvertinimas:  4  iš 5

Skaityti toliau “KNYGA: Melas – Care Santos“

Knygos apžvalga: Žuvele, nerk – Charli Howard

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originali kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2018 Išleista Lietuvoje: 2019 Leidykla Lietuvoje: Debesų ganyklos Originalus pavadinimas: Splash Serijos pavadinimas: nėra Patartinas amžius: 10+ Vertė: Inga Tuliševskaitė Žanras:  jaunimo, realistinė Puslapių skaičius: 160 Pasakotojas: pirmas asmuo Apdovanojimai:  nėra Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: nėra Įvertinimas:  3  iš 5

Skaityti toliau “Knygos apžvalga: Žuvele, nerk – Charli Howard“

Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis – Sherman Alexie (knyga)

Aš turėjau pridėti savo viltį prie kieno nors kito vilties. Turėjau padauginti viltį iš vilties.
…Kas turi daugiausiai vilties?
Sherman Alexie „Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis“ pasakoja istoriją apie vaikiną, kuriantį kažką iš nieko, pasitelkiantį sąmojį ten, kur jo nėra, sąmojį prieš tragedijas ir melancholiją, sąmojį kaip pabėgimą ir juoką, kaip vienintelį ginklą prieš gyvenimą, kurį jį verčia gyventi kiti.
Pagrindinis romano herojus Arnoldas Spiritas, dar vadinamas Jaunėliu, yra vidurinės mokyklos mokinys, kartais piešiantis komiksus. Arnoldas gyvena Spokanio indėnų rezervate. Matematikos mokytojo paragintas vaikinas pradeda lankyti baltųjų mokyklą, esančią gretimame miestelyje, tikėdamasis, kad taip susikurs geresnį gyvenimą. Tačiau gentainiai Arnoldą pasmerkia kaip išdaviką, jį ima persekioti įvairios nelaimės, tačiau vaikinas nepasiduoda ir atranda savyje jėgų, kurių net nemanė turįs…


Pagrindinė informacija:absoluciai tikras puses etato indeno dienorastis

Kalba: lietuvių
Išleidimo metai: 2011 (originalo-2007)
Originalus pavadinimas: The absolutely true diary of part-time indian
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 14+
Žanras: jaunimo literatūra, realistinė literatūra, humoras
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Puslapių skaičius: 238
Pasakotojas: 1 asm. (vaikinas)
Autoriaus (-ės) puslapis: http://fallsapart.com/


Sherman Joseph Alexie jaunesnysis, gimęs 1966 m. spalio 7 d., yra amerikietis rašytojas, poetas, filmų kūrėjas. Didžioji dalis jo kūrinių remiasi savo, kaip indėno, patirtimi. Vyras užaugo Spokano indėnų rezervate Velpinite, tačiau šiuo metu gyvena Sietle, Vašingtone.

Jo knyga “Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis“ turi nemažai prestižinių apdovanojimų, kuriuos sunku net suskaičiuoti, tačiau jam priklauso ir toks rekordas, kaip labiausiai siekiama uždrausti 2014 metų knyga. Ji 5 metus iš eilės figūravo siekiamų uždrausti ar uždraustų knygų sąrašuose. Dėl ko? Tėvai teigia, kad joje per daug įžeidžios kalbos ir diskusijų seksualumo klausimais.

Knygą gavau dovanų. Pirmą kartą paėmusi ją į rankas, nepajutau didelio susižavėjimo. Viršelis padabintas pora indėnų žaislinių figurėlių, kas atrodo tikrai gan vaikiškai, lyg knyga būtų skirta šešerių metų berniukams. Pavadinimas ilgas bei painus, neperskaičius knygos jo suprasti nepavyks. Na, situaciją pakeitė užrašas “New York times bestseleris“, puikiai žinome, jog tikrai ne kiekviena, nors ir itin gera knyga, gali tokiu sakiniu didžiuotis. Tačiau pasinaudojau posakiu “Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“ ir griebiau šią knygą.

Knygos istorija gan paprasta – indėnas vaikinas Arnoldas nori ištrūkti iš vargano rezervato ir siekti geros ateities, tad pradeda mokytis gretimame miestelyje esančioje baltaodžių mokykloje. Atrodo nesudėtinga, tiesa? Tačiau po šiuo sakiniu slypi tiek daug visko, kad net sunku įsivaizduoti.

Manau, pirmiausia su pagrindiniu veikėju reikia susipažinti. Taigi, Arnoldas Spiritas (indėniškas vardas Jaunėlis) yra indėnas berniukas su didelėmis svajonėmis bei skurdžia realybe. Jis yra neretai knygose pasitaikančio veikėjų tipo – moksliukas, pastumdėlis, nepritapėlis. Vaikinas turi vieną vienintelį draugą – Mušeiką. Jiedu kartu nuo pat gimimo, nors ir labai skirtingi, tačiau vienas be kito savo gyvenimų neįsivaizduoja. Jaunėlis ypač gabus komiksų piešime, kelis jų galime rasti ir knygoje. Įdomus faktas – Arnoldas gimė su stuburo smegenų skysčio pertekliumi kaukolėje arba, kaip pats vadina, tiesiog apsemtomis smegenimis.

“Galbūt visas šis dalykas yra keistas ir juokingas.
Dieve mano, nejaugi tėvui, motinai, vyresniajai seseriai, senelei, pusbroliams, tetoms ir dėdėms buvo juokinga, kai gydytojai atvėrė mano mažytę kaukolę ir išsiurbė lauk visą vandens perteklių mažyčiu siurbliuku?
Man buvo tik pusė metų ir per operaciją aš turėjau nusibaigti. O jei būčiau išgyvenęs tą siurbliuką, mano smegenys būtų buvusios rimtai pažeistos ir aš visą gyvenimą būčiau likęs daržove.
Na, operaciją tikrai pakėliau. Jei nebūčiau išgyvenęs, nerašyčiau, bet dėl pažeistų smegenų dabar turiu pačių įvairiausių fizinių bėdų.“

O tos fizinės bėdos tikrai labai keistos, esu tikra, jog skaitydami kilstelėsite antakius. Tačiau visi šie sutrikimai veikėją padaro ypatingu.

Atkeliavus į naują mokyklą, Jaunėlis tapo nepritapėliu. Vietiniams buvo nematyta ir neregėta, kaip indėnas išdrįso kelti koją į baltųjų mokyklą. Tačiau su laiku jis sugeba įrodyti nesąs niekuo prastesnis nei tenykščiai ir net susiranda draugų ir įsimyli. Tai dar kartą pamoko, “nespręsk apie knygą iš viršelio“.  Tiesa, kuomet jis pradeda mokytis  Rerdano mokykloje, rezervato žmonės, tarp jų ir geriausias draugas Mušeika, nusigręžia nuo Jaunėlio bei laiko jį išdaviku. Berniukas patiria ypač daug skausmo, nes žmonės, su kuriais jis bendravo nuo gimimo, nebekreipia dėmesio į jį. O jei kreipia, tai tas dėmesys tikrai ne malonus.

ženkliukas įtraukianti knyga

Taip pat ši knyga išaukština vieną didžiausių vertybių – šeimą. Arnoldo artimiausi žmonės – mama, tėtis, senelė ir sesuo palaiko Jaunėlį kaip tik gali. Nors šeima, kaip ir visi rezervate, verčiasi ypač vargingai, tačiau jie visuomet bando sukrapštyti pinigų Jaunėlio nuvežimui iki mokyklos ar priešpiečiams mokykloje, kuriuos galima pasiimti ir nemokamai, tačiau tuomet berniukas būtų toks vienintelis bei jaustųsi nesmagiai. Vaikino šeima daro viską, kad Arnoldas būtų laimingas.

“- Turiu tau šį bei tą, – pasakė tėtis.
– Ką?
– Mano bate.
Paėmiau vieną iš jo kaubojišų batų.
– Ne, kitame, – nurodė jis. – Viduje, po vidpadžiu.
Paėmiau kitą batą ir įkišau ranką. Dievuliau, jis dvokė svaigalais, baime ir žlugimu.
Radau suglamžytą ir drėgną penkių dolerių banknotą.
– Džiaugsmingų Kalėdų, – tarė jis.
Oho.
Savaitę gėręs mano tėvas tikriausiai labai norėjo išleisti tuos paskutinius penkis dolerius. Po perkūnais, už penkis dolerius gali nusipirkti prasčiausio viskio butelį. Jis galėjo išleisti tuos penkis dolerius ir vaikščioti girtas dar porą dienų. Tačiau išsaugojo juos man.
Tai buvo nuostabus ir pasibjaurėtinas dalykas.“

Knyga paliečia sunkią temą – alkoholizmą. Rezervacijos indėnų gyvenimas tikrai nelengvas, o visus sunkumus suaugusieji linkę skandinti alkoholyje. Aprašoma skaudi realybė – retas indėnas miršta sava mirtimi, dauguma užsimuša būdami girti arba yra nužudomi apsvaigusių žmonių. Pats tikriausias to įrodymas – knygos metu įvyksta trys incidentai bei žūva keli Arnoldui artimi žmonės. Jaunėlis lygina save, dalyvavusį virš 40 laidotuvių, bei baltuosius bendraamžius, kurių dauguma tėra dalyvavę vienose kitose. Be abejonės, alkoholizmas prieina ligi smurto. Mušeikos, Jaunėlio geriausio draugo, tėvas smarkiai muša sūnų.

Šis kūrinys man ypač patiko, nes jis visas sukasi apie viltį. Rezervato indėnams, kurie nori kažko pasiekti, ji yra būtina. Pats Arnoldas, kuomet suklupdavo, ne kartą norėjo pasiduoti, tačiau įžiebdavo sau vilties, atsistodavo ir šuoliuodavo toliau. To iš veikėjo ir reikėtų pasimokyti.

Tikriausiai ši apžvalga būtų bereikšmė be vieno svarbaus fakto – tai yra pusiau autobiografija. Sherman Alexie nusprendė panaudoti savo paauglystę kaip pirmosios knygos jaunimui pagrindą. Pats autorius sako, kad, jei reikėtų procentaliai įvardyti kiek dalies romane užima jo gyvenimo istorija, tai būtų septyniasdešimt aštuoni  procentai. Kaip ir knygos pagrindinis veikėjas Arnoldas, autorius gimė Spokano indėnų rezervate Velpinite bei turėjo girtuoklį tėvą. Kaip ir Arnoldas, Alexie gimė turėdamas stuburo smegenų skysčio perteklių kaukolėje, tačiau rašytojui nepasireiškė kalbos sutrikimai. Kaip ir veikėjas, rašytojas kentė patyčias dėl savo bjaurių akinių bei dėl milžiniškos galvos buvo vadintas Gaubliu. Sekantis panašumas – Alexie taip pat paliko rezervatą, kad lankytų Rerdano Aukštąją mokyklą, tačiau jo bei Arnoldo priežastys buvo skirtingos – Alexie šią mokyklą lankė tam, kad galėtų stoti į koledžą. Kaip ir personažas, autorius buvo Rerdano mokyklos krepšinio superžvaigždė  bei vienintelis (išskyrus talismaną) indėnas komandoje. Vieta, kuomet Arnoldas atranda, jog jo mokyklinis vadovėlis yra tas pats, kuriuo naudojosi vaikino mama prieš trisdešimt metų, taipogi neišgalvota. Vienintelis skirtumas – Alexie vadovėlį metė į sieną bei nieko nekliudė.

Iš pradžių perskaičiau porą šios knygos puslapių bei numečiau į šalį. Ji taip pragulėjo porą savaičių. Tačiau vieną vakarą prisėdau, įsitraukiau ir negalėjau sustoti, kol knygos nesukirtau. Tai nėra labai rimtas kūrinys, tačiau, kad ir koks komiškas iš pirmo karto gali pasirodyti, šioje knygoje slypi kelios gilios ir susimąstyti verčiančios dilemos.

penkijonexex logo

Langas į begalybę – Aurelija Butkutė (knyga)

“Langas į begalybę“ – tai naujas romanas, kurio mistikos, fantastikos ir realybės pynėje suskasi praeities, dabarties ir ateities konkrečių Lietuvos didmiesčių, miestų ir miestelių jaunimo gyvenimas.
Ši knyga lyg serialas apie Lietuvos paauglius ir jaunimą, kurį jungia pagrindinių veikėjų nuotykiai. Ji turi mistikos ir fantastikos elementų, bet daugiausia aprašomos tikros realios istorijos iš praeities, dabarties ir ateities didmiesčių ir miestelių gyvenimo.
Knyga “Langas į begalybę“ yra skirta paaugliams ir jauniems pedagogams, mėgstantiems fantastiką, tačiau su malonumu skaito ir suaugę žmonės ir tie kurie mėgsta tik aprašomą realų gyvenimą


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Langas į begalybę
Ankstesnės dalys:
Serijos pavadinimas: –
Patartinas amžius: +12
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, mistika, angelai, romantika
Puslapių skaičius: 464
Pasakotojas: mergina, vaikinas, trečias asmuo
Kaip gavau knygą? pasiėmiau iš bibliotekos
Autoriaus puslapis: 


autorėLango į begalybę autorė akademinėje bendruomenėje yra žinoma kaip ilgametė matematikos mokytoja bei ne vieną matematikos metodinę knygą išleidusi autorė. 2000 metais ji išbandė grožinės literatūros rašytojos duoną parašydama knygelę vaikams Kaukas, kuris gyvena matematikos kabinete.

Šiandien aptariama istorija tikrai nemažas gabalas skaitymui (pažvelkite į puslapių skaičių!), į kurį sudėta labai nemažai visko. Šią knygą pasiėmiau netgi iš kito miesto bibliotekos, nes ne visur ją galima rasti, tačiau, laimė, turėjau ryšių. Prieš skaitydama neturėjau jokio išankstinio nusistatymo, kadangi aprašymas mažai ką išduoda, parašyta bendrais bruožais, težinojau, kad čia bus fantastinė istorija.

Langas į begalybę nukelia mus į XXI amžiaus pabaigą, pagal naujas technologijas, aprašytas knygoje, nusviedžia gana toli į ateitį. Čia tik tėvai prisimena, kad kažkada turėjom mobiliuosius telefonus. Išduosiu, kad pradžia buvo labai nekelianti ūpo, nes – na sutikite – aprašyti pasaulį reikia mokėti, reikia gebėti tai daryti neįkyriai ir nenuobodžiai. Maniau, kad toliau nebeskaitysiu, bet daviau knygai dar vieną galimybę, dar vieną, du, tris skyrius… kol ją perskaičiau visą!

Pradžioje aprašoma, kaip senas mokytojas vaikščiodamas po ateities parką randa elsiuką – elektroninį sąsiuvinį, kuriame jis atranda dviejų jaunuolių susirašinėjimo laiškus.  Taigi, po pirmojo skyriaus, taikliai pavadinto ateities vizija prasideda visas pasakojimas. Penkiolikametė Ajana parašo į SOS tinklą žinutę apie tai, kad ji mato ir kalbasi su Angelu sargu. Iš pradžių neaišku, kokiu tikslu ji parašo šią žinutę (tačiau tai vėliau tikrai bus atskleista), tačiau jai atrašo tikrai nemažai žmonių, tačiau jai įstringa tik vieno žmogaus laiškas. Ji atsako tik Tomui, kurią sužavi jo vaizdinga ir nuoširdi kalba. Taip jie pradeda gražią atvirą draugystę, atgaivindami jau seniai mirusią tradiciją, kai žmonės susirašinėdavo laiškais.

Ajana tikra moksliukė, skriaudžiamųjų gynėja, teisybės ieškotoja ir šiaip nepaprasta mergaitė, ieškanti tikro draugo, su kuriuo galėtų pasikalbėti apie visus gyvenimo nutikimus. Ji iš tų personažų, kurie patys nesupranta, kokie jie yra gražūs, geri, visaip kaip nuostabūs ir visų mylimi.

-Ajut, tu gali pakovoti ir kovoji už visus, bet ne už save. Niekada nemačiau, kad tiesos ieškotum tada, kai neteisybė liečia tave.

Kita vertus Tomas yra atsiskyrėlis, neturintis draugų, besimokantis namuose ir besigydantis po dar vaikystėje patirtos traumos. Šiais metais ir jis patirs mokyklos teikiamus džiaugsmus ir rūpesčius. Tačiau Tomas taip pat saugo vieną paslaptį, kurią labai bijo atskleisti Ajanai, baiminasi būti atstumtas.

Ateities mokyklai turi būti visiškai atskira kalba. Autorė, kaip mokytoja, savo knygoje atskleidė savo įsivaizduojamų mokyklų ir mokymo sistemos modelį. Kalbama ne tik apie naujas kompiuterines technologijas, kai rašymui pakanka vieno elektroninio sąsiuvinio, kuriame telpa visa, ko mokaisi, tačiau ir mokymosi programos, mokyklos, į kurias patenkama ne pagal tėvų piniginės storį, tačiau pagal mokymosi gabumus ir psichologinį pasirengimą, kuriose akcentuojama sveika gyvensena be žalingų įpročių, kaip rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas, ligų kontrolė ir pagarbus elgesys. Tikra utopija, tiesa?

Kaip jau supratote, į istoriją įpinami ir angelai sargai, tad galite tikėtis nemažai kalbos apie juos, apie sielas, kur ir kaip jos keliauja po mirties, pamąstymų apie Dievą ir pan.

Skaitant labai jautėsi vyresniosios kartos kalbėjimo maniera, ir nors kartkartėmis buvo bandoma įterpti paaugliškų žodelių ar išsireiškimų, tačiau jie bendrame kontekste atrodė kiek keistai ir dirbtinai. Nežinau, galbūt buvo sumanytas toks ateities jaunimo bendravimas, tačiau tokia kalbėsena labiau priminė inteligentiškus vyresnių žmonių pokalbius. Sakyčiau visame kame pritrūko emocijos. Jausmingumo. Net nežinau, kaip apibūdinti rašymo stilių, bet pritrūko kažkokio cinkelio, kuris padarytų šią knygą tikrai paaugliams skirta. Žinoma, istorijos, pasakotos knygoje yra jautrios, kitos netgi sukrečiančios ir tragiškos – poroje vietų buvau netgi kaip reikiant apsiašarojusi, nors pasakojama, rodės, buvo visai paprastai, bet situacijos išspaudė nesumeluotą ašarą.

Ši knyga – tai didžiulis pasakojimas su daug skirtingų istorijų, kuriomis akcentuojama tikros draugystės, drąsos, meilės ir šeimos vertybės. Čia sudėta tiek daug likimų, kai kurie laimingi, kai kurie tragiški, bet visi be abejonės įkvepiantys. Ajana su Tomu išsipasakoja ne tik savo kasdienius įvykius, pokalbius su draugais, tačiau ir savo šeimos narių, pažįstamų (ir nelabai) žmonių gyvenimo istorijas. Ir niekas nelieka neatskleista iki galo, nes visas spragas užpildo Ajanos močiutės Angelas sargas Gabrielė. Beje, knygos tituliniame lape skelbiamas pilnesnis jos pavadinimas – Langas į begalybę. Gabrielė. Tai galbūt duoda suprasti, kad galime sulaukti istorijos tęsinio. Apie tai užsimenama ir ant nugarėlės publikuojamame atsiliepime, tačiau galiu pasakyti, kad knyga yra išbaigta. Bet! Knygos paskutinieji sakiniai kaip ir pažada, kad galbūt ateityje nutiks kažkas, apie ką dar bus verta parašyti.

Apibendrinant galiu teigti, kad knyga man visai patiko, nors pradžia skaitėsi sunkiai, bet paskui įsėdau į tą traukinį ir negalėjau atsitraukti nesužinojusi pabaigos, ar susitiks herojai, kas jiems nutiks. Ilgai galvojau, kaip įvertinti šią knygą, bet svarstykles nusvėrė kiek perdėtai mandagus rašymo stilius ir per daug skirtingų žmonių istorijų, per daug giminės medžio vardijimo, kol galiausiai pasiklysti varduose. Tačiau jei jums patinka susirašinėjimo idėja, prijaučiate angelams ir mėgstate skaityti laimingas ir nelabai gyvenimo istorijas, vertėtų susirasti šią knygą ir duoti jai šansą perskaitant bent keturis skyrius 😀

trys permatomas

egliosha logo

Tigro kelionė – Colleen Houck (knyga)

Pavojai. Širdgėla. Pasirinkimai.

Ar amžinybė per ilga, kad tiek lauktum tikrosios meilės?

Penki mitiniai kinų drakonai ir atvira jūra kviečia leistis į trečiąją kelionę – šįkart Kelsė Heis turės surasti deivės Durgos juodųjų perlų vėrinį ir išvaduoti mylimą Reną iš prakeiksmo, o sykiu ir nuo netikėtos amnezijos. Padėtį apsunkina Reno brolis Kišanas, kuris siekia Kelsės dėmesio ir meilės tuo metu, kai ji labiausiai pažeidžiama.


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Tiger’s Voyage
Ankstesnės dalys: Tigro užkerėjimas, Tigro beieškant
Serijos pavadinimas: Tigrų saga
Patartinas amžius: +12
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, nuotykiai, mitologija, romantika
Puslapių skaičius: 592
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: http://colleenhouck.com


autorėTikriausiai nežinote, kad Colleen yra vyriausias vaikas tarp septynių brolių ir seserų, galbūt todėl ji labai mėgsta tvarką, kai kiekvienas daiktas turi savo vietą. Netgi Tigro kelionės dedikacijoje apie tai užsimenama – “Skiriu tėvams, Bilui ir Keitei, kuriems teko atsisakyti nuotykių, kad užaugintų septynis vaikus“. Iki parašant ir parduodant savo pirmąją seriją Tigrų saga ji dirbo gestų kalbos vertėja (nustebot? Aš tai tikrai!), ir, jei nerašytų, tuo ir užsiimtų. 2008 metais įkvėpta J.K.Rowing ir S.Meyer ji pati ėmėsi kūrybos. Iš vienos ji perėmė nuotykius ir pabaisas, iš kitos – romantiką ir pavojus.

Tigro kelionę, anot autorės, iš trijų pirmųjų buvo rašyti linksmiausia. Šioje dalyje bus atskleisti labai svarbūs klausimai, tačiau iškils ir naujų problemų.

Tai yra trečios dalies apžvalga. Todėl tie, kurie yra neskaitę pirmos ar antros dalies, gali rasti spoiler’ių.

Prisimenate, pirmą knygą prilyginau pasakai? Antrojoje pasaka pinasi su nuotykiais… O trečioji persunkta romantika ir pavojais! Trečia dalis prasideda ten pat, kur baigėsi Tigro beieškant. Renas stebuklingai nepamena Kelsės, bet tai ne pabaiga – jis net negali būti šalia jos, nes tiesiog fiziškai blogai jaučia jos buvimą. Tačiau mergina tikrai nesiruošia nuleisti rankų ir stengiasi susigrąžinti mylimąjį. Bet Kišanas taip pat nesėdi dykas – jis stengiasi užkariauti Kelsę, ir tai tikrai atrodo gana keistai, kai mergina bando padalinti savo dėmesį dviems vaikinams, kuriuos abu myli, tačiau skirtingai (neprimena Belos-Edvardo-Džeikobo?). Ir visa tai – nuotykių sūkuryje!

viršelisKaskart skaitydama kitą Tigrų sagos knygą maloniai nustebina autorės išmonė ir fantazija, nes ji tikrai atlieka savo namų darbus, pasidomi visomis įmanomomis legendomis ir sugalvoja vis naujų nuotykių, naujų išbandymų, kurie vis keičiasi, ir jie visi tokie skirtingi, užduočių daug ir jos aprašytos su tokiu išradingumu… Žodžiu galima tik pavydėti užsidegimo, vaizduotės ir žinių. Viršelyje drakonas pavaizduotas ne veltui – užduotys, padėsiančios rasti deivės Durgos vėrinį ir atkovoti dar 8 valandas, kai tigrai gali būti žmonėmis, vyksta drakonų karalystėse, kur reikia įvykdyti ne vieną žygdarbį. Šią dalį galima netgi sulyginti su Heraklio žygdarbiais, nes reikia pasitelkti ne tik jėgą ir greitį, bet ir apsukrumą bei protą.

Man patiko dalis su drakonais, kurių reikšmė ir gebėjimai bei užduotys buvo puikiai apgalvotos, unikalios ir tartum ištrauktos iš pasakų. Kai pagalvoji, vieną vienintelę užduotį galėtum išplėtoti iki knygos apimties, o čia jų buvo net ne viena. Tai buvo kvapą gniaužiantys nuotykiai, pilni pavojų, fantastikos ir… romantikos.

Taip, šioje knygoje daugiau dėmesio skiriama ne tik žygdarbiams, kurie padės įveikti piktojo Lokešo užkeikimą, o ir romantinei linijai. Tigro kelionėje toliau vystomas meilės trikampis, ir autorė vis mėto Kelsę (ir mus kartu) nuo vieno vaikino prie kito, priversdama rinktis iš dviejų. Žinoma, Kelsė apakinta meilės, nesaugumo jausmo, pykčio, atsakomybės ir gailesčio elgiasi taip, kad kartais ją norėtųsi kaip reikiant papurtyti, tačiau vis tiek – romantika šioje knygoje verčia dūsauti ir graužti nagus iš pavydo.

– <…> Pamilau ją iš pirmo žvilgsnio. Vos nenumiriau dėl jos. Apkeliaučiau visą pasaulį, kad tik ji šypsotųsi ir būtų laiminga. <…> Laikausi jos kaip vijoklis, kuriam reikia medžio, kad išgyventų. Ji supančiojo mane amžiams. Ji – mano prieglobstis. Ji – mano gyvenimo prasmė. Užkariauti jos širdį ir ją išlaikyti yra vienintelis mano gyvenimo tikslas.

Ko jau ko, tačiau romantikos čia nepritrūks, nes perskaitysite netgi ne vieną legendą – meilės istoriją, kurią papasakos veikėjų lūpos. Tačiau, kai pagalvoju dabar, daugiausia tai bus tragiškos meilės istorijos… Na, bet visos gražiausios legendinės istorijos tokios ir yra – nuklotos rožių spygliais ir sunkumais, juk greit pasimiršta tik lengvi dalykai.

Visos knygos detalės keistai susipina į krūvą ir kai pagalvoji, kad štai to galėtų ir nebūti, bet tada kažkas kita iškristų iš vietos ir nebetiktų bendrame paveiksle.

Prie viso to dar ir prisideda kažkur į nugarą šnopuojantis nemirtingasis Lokešas, trokštantis viso pasaulio galios ir kai ko daugiau.

– Kas iš tų mano norų. <…> Yra vienas dalykas, kurio net aš, kad ir koks galingas, vienas negaliu turėti. Spėkit, kas tai?

Pabaigoje tikrai likau… pikta? nusivylusi? išsigandusi? Nepagalvokit, kad nepatiko, tačiau labai labai nenorėjau, kad nutiktų tai, kas nutiko pabaigoje. Nes Kelsė šioje knygoje elgiasi būtent taip, kaip nesielgčiau aš, tad ir pabaigoje ji padaro tai, kas jai atrodo geriausia, todėl sėdžiu va spėliodama, kas bus, nes kartą netyčia užmačiau paveiksliuką-spoileriuką, ir būgštauju, kad Kelsė iškrės kvailystę, kuri viską pasuks visiškai kitu kampu. Bet kokiu atveju – privalau kuo greičiau gauti ketvirtą knygą Tigro likimas! Beje, ja serija neužsibaigs, fanai jau kelerius metus laukia penktosios dalies pavadinimu Tigro sapnas, kurios išleidimo data niekur neskelbiama.

Ši knygų serija yra skirta tiems tikriesiems nuotykių mylėtojams ir mėgstantiems skaityti knygą ilgai ir pasigardžiuojant. Taip pat ši knyga yra visiems mitologijos gerbėjams ir nepailstantiems romantikams, kurie tiki amžina meile. Kiekviena Colleen Houck knyga yra nepaprasta ir paliekanti stiprų įspūdį ir troškimą kuo greičiau gauti tęsinį, nes paskutiniame skyriuje iš naujo užsuka karuselę, iš kurios nesinori išlipti.

Šios serijos knygos lietuvių kalba:

lt


keturi permatomas

egliosha logo

Ela ir Mičas amžinai – Jessica Sorensen (knyga)

Vasara baigiasi, ir Ela su Miču vėl turi išsiskirti. Abu jaunuoliai turi planų ir siekia įgyvendinti svajones, tačiau ilgisi vienas kito ir mėgina išsaugoti jausmus bei ryšį nepaisydami atsiradusių kliūčių.

Vis dėlto vienas įvykis ir netikėtas Elos sprendimas jų santykiams sukelia didelį pavojų…


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: The Forever of Ella and Micha
Ankstesnės dalys: Elos ir Mičo paslaptis
Serijos pavadinimas: The Secret
Patartinas amžius: +17
Žanras: jaunimo literatūra, realistinė literatūra, romantika, koledžas
Puslapių skaičius: 336
Pasakotojas: mergina ir vaikinas
Kaip gavau knygą? pasiėmiau iš bibliotekos
Autoriaus puslapis: http://www.jessicasorensen.com


autorė

Tai yra antros dalies apžvalga. Todėl tie, kurie yra neskaitę pirmos dalies, gali rasti spoiler’ių.
Ko gero daugelis laukė šios knygos, kadangi pirmoji tikrai įtraukė savo smarkumu ir aistringumu. Abu pagrindiniai herojai stiprūs ir patrakę. Autorė, paklausta, ar savo veikėjus kuria pagal savo pažįstamus žmones prisipažįsta to nevengianti, tačiau nė vienas herojus nėra sukurtas tik pagal vieno asmens paveikslą. Knyga Ela ir Mičas amžinai  šiek tiek skiriasi nuo pirmosios dalies, nes didžiausias iššūkis buvo vėl suvesti savo veikėjus draugėn, kai kartu jie susiduria su naujomis kliūtimis.

Autorei patinka rašyti apie žmones, kurie susiduria su asmeninėmis problemomis. Todėl galite tikėtis, kad šioje dalyje daugiausia dėmesio į tai ir bus kreipiama.

Ela grįžta į koledžą, Mičas išvažiuoja su savo grupe į gastroles, tad porelė draugauja per atstumą, bet tai jiems tikrai sunkiai sekasi, nes abu sugeba galvoti tik apie vienas kitą. Ela bijo, kad Mičas galiausiai susiras kitą, o Mičą žudo Elos tylėjimas.  Elą vis dar slegia senos problemos, bet ir Mičas susiduria su savosiomis.

Ela bijo pakartoti savo šeimos istoriją, todėl mėgina atsiriboti nuo ją beprotiškai mylinčio Mičo. Žinoma, kaip išspausi iš istorijos visą seriją, jei nepasunkinsi savo veikėjams gyvenimo. Taigi čia (kaip ir daug kur) saldžioji porelė išsiskiria, bet autorė nenumeta savo aistringojo stiliuko ir veikėjų neatskiria, o vis priverčia susidurti, ir aišku nepagaili erotiškų akimirkų (sakyčiau kai kur netgi reikėtų ženklo N-18).

Šioje knygoje tęsiasi pirmojoje dalyje vykusi drama – Ela jaučiasi kalta dėl savo motinos mirties, jaučia, kaip ją dėl to kalti ir brolis su tėvu; ji grimsta į depresijos ir savigailos liūną, bet kažkaip stengiasi kapstytis. Ji nenori tapti kaip motina, kurios psichikos liga įvarė tėvą į alkoholizmą ir atėmė iš vaikų normalią vaikystę.

Mičo gyvenime tuo tarpu vėl pasirodo tėvas. Tačiau vedinas savanaudiškų paskatų, tad vaikinas kovoja su savo demonais savaip. Taigi, perskaitę šią knygą sužinosite, ar Ela ir Mičas liks kartu amžinai. Nors gal ir ne, nes juk bus dar ir ketvirta dalis, kur nebus apsieita be dramų.

Spoksome vienas į kitą, o manyje kyla galinga jausmų banga. Myliu jį labiau už viską pasaulyje.
Dieve, kodėl aš tokia trenkta?

Nežinau, kur būtų nukeliavusi ši istorija tarp Elos ir Mičo jei ne jų draugai Lila ir Etanas. Ko gero viskas būtų pasibaigę po trečdalio knygos 😀 Šios poros santykiai visiškai neaiškūs, jie taip pat turi savų problemų, susijusių su jų tėvais, tačiau kaip ir pirmojoje, taip ir šioje dalyje visas veiksmas taip sutelktas į pagrindinius veikėjus, jie visada taip įsigilinę į savo bėdas, kad, atrodo, geriausi draugai nustumiami toli į šoną vien dėl vaizdo kartą kitą paviršutiniškai pasidomint, kas jiems neduoda ramybės. Bet vien jų dėka knygos herojai jau pačioje pradžioje neišsivaikšto į skirtingas puses. Džiaugiuosi, kad Jessica Sorensen nusprendė paskirti vieną iš keturių serijos dalių būtent Lilai ir Etanui. Lilos ir Etano klystkeliuose autorė pažada papasakoti, kas vyko tarp šių veikėjų, kol vyko dramos tarp Elos ir Mičo, tuo pačiu šioje knygoje pasakojama, ką jie daro po to, kai išvažiuoja draugai.

Žmonės niekada tyčia nesielgia taip, kad įskaudintų kitus, tačiau vis dėlto kartais taip nutinka – gal akimirkos įkarštyje, gal sugalvojus kokį pasiteisinimą ar paprasčiausiai balsu ištarus tai, kas turėtų skambėti tik mintyse.
Arba vos minutei atsipalaidavus.

Kodėl duodu tik tris kačiukus, kai pirmai daliai daviau visus keturis (man keturi yra labai aukštas įvertinimas)? Mane tikrai neigiamai veikė ši siužeto linija, kai mergina įsivaizduoja einanti iš proto ir atstumianti tą, kurį myli, ir nepaprastą, gražų, seksualų, ištikimą ir talentingą vaikiną, kuris ją myli taip beprotiškai, kad galėtų paaukoti dėl jos bet ką. Na net nežinau, koks vaikinas ištvertų tokias dviprasmybes, tai pasimyli ir paprašai likti draugais, o kitą dieną jam sako, kad jį myli, bet vėl atstumia ir t.t… Pusė jo minčių (prisiekiu!), buvo apie seksą! Kalbant apie meilės scenas, vertimas, kaip minėjo viena skaitytoja Knygų klube, tikrai grubokas ir vulgarus, todėl nelabai rekomenduočiau knygą dovanoti jaunesniems nei 17 metų skaitytojams. Tiesiog šiek tiek nusivyliau, nes mano lūkesčiai buvo labai dideli, nors labai mielai perskaičiau ir skaitysiu trečią dalį, o dėl ketvirtosios jau net nežinau, ar ryšiuosi, nes pagal aprašymą veiksmas bus vėl tas pats – Ela pradės abejoti laiminga ateitimi, o Mičas gaus pasiūlymą groti su grupe ir važiuot į gastroles.

Nepaisant minusų, tai puiki istorija apie atleidimą sau, susitaikymą su praeitimi ir antrą galimybę.

trys permatomas

egliosha logo

Tigro beieškant – Colleen Houck (knyga)

knygos apžvalga

Viltis. Tikėjimas. Aistra.

Kaip toli eitum, trokšdamas išlaisvinti tą, kurį myli?

Kelsės Heis aštuonioliktoji vasara buvo išties beprotiška. Be to, kad jai teko keliauti Indijos džiunglėmis ir kautis su beždžionėmis, ji netikėtai pamilo Reną – jauną princą, kuriam jau… trys šimtai metų.

Kai netikėtai ištikusios grėsmės ir pavojai ją vėl privers leistis į kelionę po Indiją, šįkart su Reno broliu Kišanu, ji ims dvejoti dėl savo likimo. Reno gyvybė kabo ant plauko – ant plauko kabo ir Kelsės širdies reikalai. Ar jai pavyks žengti dar vieną žingsnį ir panaikinti seną indišką prakeiksmą?


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Tiger’s Quest
Ankstesnės dalys: Tigro užkerėjimas
Serijos pavadinimas: Tigrų saga
Patartinas amžius: +12
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, nuotykiai, mitologija
Puslapių skaičius: 544
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: http://colleenhouck.com


autorėColleen Houck knygų serija apie tigrus susilaukė tokios sėkmės, kad pati išleido ji tik pirmąsias dvi dalis – Tigro užkeikimą ir Tigro beieškant (el. formate), tada ją pagriebė agentai ir leidyklos ir nebepaleido. Jos teigimu, pats kiečiausias dalykas buvo išvysti didžiulį savo knygos plakatą.

Pati užkeikimo idėja jai šovė prisiminus pasaką Gražuolė ir pabaisa, tada pagalvojo pabaisą paversti tigru, tigras vedė į Rusiją, bet galiausiai istorija pasuko į Indiją ir indiškus mitus apie tigrus. Va kiek vingių visokių buvo, kol užgimė pirma knyga. Pati autorė teigia, kad labiausiai ją įkvėpė būtent Saulėlydžio saga dėl “švarios“ romantikos ir to, kad iki galo nebuvo aišku, ką pasirinks pagrindinė herojė (gal kažkam). Jai patinka, kad taip iki pat galo galima išlaikyti intrigą ir galiausiai nustebinti.

Kai pirmąją dalį sulyginau su pasaka, tai antroji knyga… ji tikrai labai supainiota ir kelianti daug emocijų. Ši istorijos dalis supina pasakas su paauglių literatūra. Net sunku papasakoti neišduodant siužeto, tačiau patikėkite, paimsite šią storą ir atrodo niekad nesibaigsiančią knygą ir suskaitytsite jei ne vienu prisėdimu, tai dviem tikrai.

Nežinau, kaip tai įmanoma, bet šioje Tigrų sagos dalyje dar daugiau veiksmo ir pavojų. Tiesa, pirmoji šios knygos dalis tarsi “iškrenta“ iš bendro stiliaus, nes veiksmas vyksta Oregone, kur iš Indijos palikusi Reną sugrįžta Kesė. Taip, knyga prasideda ten, kur pasibaigė buvusioji – pagrindinė veikėja grįžta namo į Valstijas, kad sudėliotų savo gyvenimą iš naujo. Ji pradeda mokytis universitete, pradeda susitikinėti su vaikinais, bet negali pamiršti savo princo Reno. Ji jo ilgai laukia, ir kai galiausiai pasirodo (nagi, kaip gi nepasirodys?), jis kovoja su kitais kavalieriais dėl Kelsės meilės. Vėliau prie jų prisideda ir Kišanas, Reno brolis, tačiau netrukus įvyksta kai kas, kas priverčia kompaniją išsiskirti. Kaip suprantate iš viršelio ir anotacijos, šioje dalyje gauname progą pažinti Kišaną. Jis su Kelse toliau vykdo savo užduotį – atkeikti brolius princus. Ši porelė grįžta į Indiją ir toliau keliauja per stebuklingas ir pavojingas vietas, kur patiria begalę nuotykių. Čia išnaudojama taktika pašalinti pagrindinį vaikiną iš istorijos, kad būtų suteikta proga pasireikšti kitam.

tigraiTigro beieškant knygoje autorė pasistengė pindama meilės trikampį. Kai pirmoje dalyje tik galėjai nuspėti kas bus, tai čia viskas kaip reikiant įsisiūbuoja, ir gerokai suvelia tiek Kelsės, tiek skaitytojų mintis ir padalina gerbėjus į dvi stovyklas – Team Ren ir Team Kišan. (Kurį palaikote jūs?). Visas šitas reikalas gerokai pamėto į šonus skaitytoją, nes rašytoja moka labai įtaigiai pasukti mus ten, kur reikia jai, taip klaidindama ir vedžiodama mus už nosies ir galiausiai palikdama vidury niekur, pasimetusius ir trypiančius kojomis iš piktumo. 😀 Palikus veikėjus dviese atsiskleidžia kiek kitokia Kišano pusė. Tad mes puldinėjam iš vieno krašto į kitą svarstydami, ką pasirinktume veikėjų vietoje. Šioje dalyje rasite tikrai nemažai klausimų, ką rinktis.

– Aš susigrąžinu žmogiškumą gabalėlis po gabalėlio. Tigru būti lengva; būti žmogumi – sunku. Turiu bendrauti su žmonėmis, sužinoti apie gyvenimą ir surasti būdą, kaip susitvarkyti su praeitimi.

Reno gausite mažokai, bet kiek bus, tiek pakaks jam pamilti ir ilgėtis. Colleen šį veikėją sukūrė tiesiog tobulą – gražų, nuoširdų, mylintį, romantišką, sąžiningą, gailestingą, atjaučiantį, dosnų -, tad intriga susukta, ir nustūmus visus nuotykius ir pavojus į šalį žiūrim akis išpūtę ir klausiam, tai kurį rinksies, Kelse??? Sekančioje dalyje žadama daugiau Reno, tad bus tikrai įdomu, kaip viskas išsipainios. O gal netgi atvirkščiai, nenustebčiau.

Pagaliau ir Kelsė čia paaugs mūsų akyse. Pirmoje knygoje ji vis kėlė sumaištį vandens stiklinėje, o čia ji jau daug ryžtingesnė, auga jos pasitikėjimas savo jėgomis ir noras tapti savarankiškesne, tad ją pamėgti daug lengviau.

Renas neturėjo jokių trūkumų. Tiesmukai kalbant, jis buvo baltasis katinas, Kišanas – juodasis. Bėda buvo ta, kad aš nežiūrėjau į Kišaną taip, kaip į Reną. Kišanas taip pat buvo mano didvyris. Jie abu buvo sužeisti. Jie abu kentėjo. Ir Kišanas tikrai nusipelnė laimingo bilieto, lygiai taip, kaip ir Renas.

Kam dedu minusiuką ir už tai atimu vieną kačiuką – kad gali pasirodyti per daug visų tų mitų ir naujos informacijos. Tikrai jaučiasi, kad autorė stipriai domisi įvairių šalių mitologija, legendomis ir literatūra, kadangi čia ohoho, kiek visko galima rasti, kartais mažiau yra geriau. Na bet už fantaziją tikrai galima paploti, nes užduotys ir visokie sunkumai tikrai negirdėti, o aprašymai primena veiksmo filmo ištraukas.

Tiesa, jei jau kalbame apie veiksmą, tai man pasirodė įdomi rašytojos strategija aprašyti įvykius. Daugelis autorių aprašo veiksmus, ką darys herojai, maždaug nueisim taip, paimsim tą, o pakeliui veikėjams nutiks kažkas netikėto. Nea, Colleen žaidžia kitaip. Ji dažnai ne tik kad neišduoda smulkmenų (nagi, kaip gali nepasakyti bendražygiui kur eisit ir ką darysit, o tik numeti – einam, aš žinau ką reikia?), bet dar ir veiksmo metu supina viską taip, kad nesupranti, kas nutiko, ir tik paskui perpasakojant įvykius paaiškėja kas, kaip ir kodėl buvo daroma ir kokia buvo atomazga. Žodžiu pasilieka vyšnią ant pačio torto viršaus, o tau telieka įsijungti lempą ir mintyse sau kartoti, kad čia jau tikrai paskutinis skyrius šįvakar. O puslapių skaičius šioje knygoje įspūdingas gi, kai jau atrodo, kad va, viskas, jau tuoj pabaiga, pamatai, kad dar likę bent ketvirtadalis neįveikta.

Šios dalies pabaiga buvo ne visai netikėta, buvo galima nuspėti, kas nutiks, bet vis tiek ji labai drasko širdį ir pasuka istoriją kitu keliu užduodama galybę klausimų, kas gi bus ateity. Pabaigus knygą kilo vienintelė mintis – kaip? Na kaip reikės išlaukti tęsinio?! Nepaisant kai kurių nepatikusių detalių ši istorija taip įtraukia, kad norisi plaukus nusirauti, nes dabar reikės ilgai kankintis ir laukti trečiosios dalies.

Šią dalį perskaičiau tikrai greitai, nors puslapių skaičius įspūdingas, tačiau buvo labai įdomu, istorija, veiksmas ir herojų vaizdavimas įtraukė ir sukėlė nemažai emocijų, ką galima įvertinti kaip geros knygos požymį. Pabaigus knygą užsimaniau tučtuojau gauti tęsinį, deja, anglų kalba tokių storų ir sudėtingos kalbos knygų neįveikčiau, tad teks kankintis ir laukti. Tad labai rekomenduočiau Tigro beieškant visiems nuotykių, fantastikos ir meilės trikampių mėgėjams – šioje knygoje to tikrai netrūks.

Šios serijos knygos lietuvių ir anglų kalba:

serija


4

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Pavojingas žaidimas. Medžiotojas – L. J. Smith (knyga)

Jis žaidžia jos širdimi… ir jos gyvenimu.

Ieškodama žaidimo, kuris paįvairintų mylimojo Tomo gimtadienio vakarėlį, Džinė užklysta į nuošalią krautuvėlę ir, nė nepažiūrėjusi, kas yra dėžėje, nusiperka keisto pardavėjo siūlomą žaidimą.

Pradėjus žaisti paaiškėja, kad… žaidimas yra tikras.

Jaunuoliai pasijunta įkalinti keistame namelyje su didžiausiomis savo baimėmis. Netrukus pasirodo ir namelio šeimininkas – tas pats krautuvėlės pardavėjas, Džinę seniai stebintis ir įsimylėjęs Džulianas. Jis paskelbia žaidimo taisykles: jei įveiks savo baimes, jaunuoliai laimės ir atgaus laisvę, o jei laimės Džulianas, jam atiteks Džinė.

Pavojingas žaidimas prasideda…


Pagrindinė informacija:
cdb_Medziotojas_z1

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2013
Originalus pavadinimas: The Forbidden Game. The Hunter
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Pavojingas žaidimas
Patartinas amžius: 12+
Žanras: fantastika, romantika, jaunimo literatūra
Puslapių skaičius: 208
Pasakotojas: 3-ias asmuo
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.ljanesmith.net/

 


Lisa Jane Smith gimė 1965, rugsėjo 4 dieną, Floridoje. Bet tai nėra patvirtinti duomenys, nes autorė tai kruopščiai slepia. Ji universitete studijavo anglų kalbą ir fiziologinę psichologiją. Baigusi studijas tapo pradinių klasių mokytoja. Rašytoją visą laiką traukė rašymas, tad po trijų metų metė darbą ir pradėjo rašyti knygas. Po kelių metų pasirodė jos pirmoji knyga “The Night of The Solstice”, kuri buvo pradėta rašyti mokinantis vidurinėje mokykloje ir einant į koledžą. Šiuo metu autorė yra išleidusi daugiau nei 50 knygų, kurios populiarios visame pasaulyje!  Dauguma jų yra tapę serialais. Rašytoja Lietuvoje jau pagarsėjusi kaip populiarių ciklų „Vampyrės dienoraštis“ ir „Nakties pasaulis“ autorė.

“Pavojingas žaidimas. Medžiotojas” – didžiulio pripažinimo visame pasaulyje sulaukęs amerikiečių rašytojos J. L. Smith  kūrinys.

Dženė, ieškodama įdomaus žaidimo vaikino vakarėliui, užklysta į paslaptingą “Daugiau žaidimų” parduotuvę. Vos tik įžengusi į ją ji pajunta blogą atmosferą: patalpą apšvietė tik langelis ir kelios senovinės lempos vitražinio stiklo gaubtais, ant lentynų ir prekystalių mėtėsi keisti žaidimai, tvyrojo gąsdinanti tyla. O ir pardavėjas pasirodė labai baugus, bet kažkuo merginą traukė, ypač akys, kurių dar ilgai pamiršti neįstengė…

Krautuvė atrodė tokia… atskirta… nuo išorinio pasaulio. Tarsi laikas čia neegzistuotų arba tekėtų kaip nors kitaip. Netgi dulkinas, pro langą įstrižai krintantis saulės spindulys atrodė kitoks. Dženė būtų galėjusi prisiekti, kad šviesa turi sklisti iš kitur. Ją nukrėtė šiurpas.

Vakarėlio metu, septyni draugai (Dženė, Di, Maiklas, Tomas Odrė, Zakas, Samerė) pradeda žaisti nupirktąjį žaidimą. Kaip bebūtų keista, žaidimas šešiolikmečiams patiko. Žaidimą sudarė: popierinis namas, keisti baldai, popierinės lėlės, kurioms reikėjo nupiešti veidus, balti popieriaus lapai, kuriuose reikėjo kai ką nupiešti. Taisyklės paprastos: kiekviename namo kambaryje susidurs su  užduotimis ir kas pasieks aukščiausiąjį aukštą – tas laimės. Tačiau pradėjus žaisti paaiškėja, kad… žaidimas yra tikras.

Namas buvo trijų aukštų, su bokšteliu, priekyje atviras, kaip lėlių namelis. Stogas nukeliamas. Reikėjo iškarpyti kiekvieną kaminą, atbrailą, balkoną ir pakraigę, bet nė vienam nenusibodo, tik Maiklas sykį pasiskundė. Tomas atrodė patenkintas. Netgi Odrė, Dženės manymu, pernelyg išranki, kad tuo didžiuotųsi, prisidėjo.

Jaunuoliai įkalinami keistame, tikrame name. Jo šeimininkas ir visam žaidimui vadovauja – Džulianas. Draugai, norėdami atgauti savo brangią laisvę, turės įveikti savo pačias baisiausias baimes ir netgi save.

Kokia bus šio žaidimo baigtis? Ar pavyks draugams įveikti baimes?

Autorė stengėsi veikėjus sukurti skirtingus: vienas iš jų buvo pasipūtėlis, kitas – bebaimis. Taip, jie buvo nepanašūs į vienas kitą, bet man jie pasirodė neįsimintini, nes kai perskaičiau pusę knygos, visi veikėjai man tapo vienodi ir neatsiminiau, kuris iš draugų yra tas bebaimis ir panašiai. Nors gal kitiems skaitytojams jie pasirodė patys geriausi veikėjai.

O kaipgi apsieisim be blogiečio? Juo buvo Džulianas – žaidimo šeimininkas. Jis daugybę metų stebi ir yra beprotiškai įsimylėjęs Dženę. Todėl jis sukūrė ir visus įtraukė į šį žaidimą (kad mergina atitektų jam). Tai veikėjas, kurį iš visų geriausiai prisiminiau, jis patrauklus, valdingas, labai žavėjo jo paslaptingumas, pavaizduotas kaip neapsakomai gražus, mėlynų akių ir baltų plaukų.

Vaikinui nevalia turėti tokių akių, juolab su tankiausiomis blakstienomis, regis, net sveriančiomis vokus. Nepažįstamojo plaukai pribloškiamai kontrastavo su juodomis blakstienomis: baltut baltutėliai, kaip šerkšnas ar rūko draiskanos. Jis buvo… neapsakomai gražus, bet egzotiško, šiurpaus grožio, tarsi ką tik nužengęs iš kito pasaulio.

Nuotykių metų  bus išbandyta jaunuolių draugystė ir jausmai. Šį išbandymą puikiai išlaikė Džeinė – ji pavyzdinga draugė. Mergina nepaliko draugų bėdoje, nors tą laisvai galėjo padaryti, dėjo visas pastangas, kad išgelbėtų draugus, padėjo įveikti jų baimes, drąsino, kai vienam draugui nutiko nelaimė ji ilgai sielojosi, nenorėjo jo palikti…

Šįkart pristatyta knyga man labai priminė filmą Džiumandži (angl. Jumanj), ypač ta mintimi apie žaidimą, užduotimis. Turbūt tai ir paskatino pasiimti šią knygą ir perskaityti. 

Knygos pabaiga įdomiai sugalvota, nors gal šiek tiek, deja, nuspėjama. Pabaigoje Dženė manęs vos neįtikino priimdama vieną kvailą/drąsų sprendimą… Knygos pabaiga ir vienas įvykis, kuris įvyko eigoje, skatina pasiimti antrąją dalį, ką greitu metu žadu padaryti. Ši knyga yra įdomi, pilna nuotykių, keistų baimių, bet nemanau, kad yra iš tų, kurią skaitytai daug kartų ir neatsibostų.

Pavojingas žaidimas. Medžiotojas yra pirmoji serijos dalis. Sekančios dalys – “Spąstai” ir “Gaudynės”. Istorija tęsiama nuosekliai toliau, su tais pačiais veikėjais, kurių laukia daugybė pavojingų nuotykių bei naujas žaidimas…

Metro 2033 – Dmitry Glukhovsky (knyga)

Veiksmas vyksta Maskvos metropolitene po 2013 m. branduolinio karo. Išgyvena apie 70 000 žmonių. Išeiti į paviršių jie negali, nes oras užterštas radiacijos, o jo „gyventojai-mutantai“ ne patys draugiškiausi. Nuo jų metro žmones apsaugo užtvaros. Pavieniai kariai retsykiais priversti pakilti į paviršių, kaip ir pagrindiniam herojui Artiomui, vykdančiam savo misija – išsaugoti žmonijos rūšį.


 

Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2012
Originalus pavadinimas: Metro 2033
 Ankstesnės dalys:
Serijos pavadinimas:
Patartinas amžius: +14
Žanras:
fantastinis romanas
Puslapių skaičius: 448
Pasakotojas: 3-ias asmuo
Autorio puslapis:

 


Dmitry Glukhovsky -rusų kilmės rašytojas, žurnalistas, TV laidų vedėjas, gimęs birželio 12, 1979 m. Mokėsi Maskvos mokykloje. Ją baigęs keturis su puse metų gyveno ir mokėsi Izraelyje, vėliau dirbo Vokietijoje ir Prancūzijoje. Dmitry Glukhovsky buvo karo korespondentas Izraelyje. Ilgus metus praleido dirbdamas radijo stočių vedėju. Jis moka 5 kalbas.

Metro 2033 – post-apokaliptinis romanas, kuris iškart po išleidimo susilaukė milžiniško susidomėjimo ir tapo bestseleriu. Tiesa, šią knygą autorius pradėjo rašyti būdamas 18 metų, o parašęs talpino internete ir vėliau istorija buvo išleista kaip knyga.

Knygos veiksmas vyksta Rusijoje, Maskvoje, kai numetamas branduolinis ginklas. Milijonai žmonių žūva, išgyvena tik 70 000, kurie buvo pasislėpę metro. Žmonės nebegali išlipti į viršų, nes Maskva tapo radiacija užkrėstu miestu vaiduokliu, kuriame gyvena nemirėliai, kanibalai bei kitokie mutantai. Pasaulis sunaikintas. Naujieji namai – metro tuneliai.

Gyvenimo sąlygos tuneliuose prastos, prie jų priprasti žmonijai sunku. Metro stotys virto miestais-valstybėmis, o tuneliuose karaliauja tamsa ir siaubas. Romane detaliai pateikiamas metro stočių gyvenimas, buitis, tvarka, maistas. Žmonės vis labiau pamiršta kaip skaityti ir rašyti, kas yra knygos. Be to metro klaidžioja šimtai žiurkių. Tuneliuose gyvena įvairūs žmonės: turtuoliai ir vargšai, valdžios atstovai ir kiti. Kadangi daugybė skirtingų žmonių, tad kyla daugybė beverčių konfliktų. Nors atrodo, kad turėtų būti atvirkščiai. Taigi pasaulis sugriautas, o žmonės gyvena metro tuneliuose ir yra ant išnykimo ribos. Jie turėtų susivienyti ir spręsti šiuo metu svarbesnes problemas, pvz, kaip gauti maisto ir išgyventi.

Pagrindinis veikėjas apie kurį sukasi visas siužetas yra Artiomas. Jis – 20-etis vaikinas, gimęs paviršiuje, bet būdamas trejų metų atsidūrė požeminiame pasaulyje. Jis – nuoširdus, drąsus, gyvena kartu su dėde Saša, kurį laiko savo patėviu. Mamos neprisimena, nes ji nespėjo patekti į metro tunelius… Manau, jog įdomiausia knygos dalis prasideda tada, kai Artiomas gauna užduotį. Kad ją įvykdytų – nuo baisaus pavojaus išgelbėtų savo stotį, o gal net visą žmoniją – teks pereiti visą metro. Kelionė pilna nuotykių ir pavojų. Jos metu Artiomas sutinka įvairių žmonių. Vieni jam geranoriškai padeda, kiti – trukdo.

Visi veikėjai yra labai įdomūs, ryškūs, spalvingi, greitai įsimenami, su skirtingais charakteriais. O jų pasakotos istorijos dar įdomesnės, visos kitokios, tikroviškos.

Knygoje gausu filosofinių apmąstymų, paliečiamos etinės problemos: žmoniškumas, tikėjimas, drąsa, ištikimybė. Romanas, galima sakyti, jog parašytas griežtai vyriškai: neįpinama meilės istorijų, tik vietomis pasirodo vienas kitas graudus epizodas, bet čia visų svarbiausia – veiksmas. Tačiau netrūksta ir siaubo elementų, kurie vertė šiurpuliukus bėgioti po visą kūną.

Sakoma, kad geros knygos virsta filmais. Su Metro 2033 yra šiek tiek kitaip – pagal šią knygą yra sukurtas kompiuterinis žaidimas. Iš skaitytų atsiliepimų ir žaidimo pristatymo galiu pasakyti, jog jis atrodo įdomus, tikroviškas, pilnas užduočių ir veiksmo, puikios grafikos, su tikroviška aplinka ir personažais.

Kaip minėjau, knyga susilaukė milžiniško populiarumo. Tad po kelerių metų pasaulį išvydo antroji šios knygų serijos dalis – Metro 2034.  Šioje knygoje veiksmo vieta išlieka tokia pati – metro, istorija tęsiama su naujais veikėjais ir dar labiau įtraukia nei pirmoji knyga.

Taigi, romaną „Metro 2033“ rekomenduočiau mėgstantiems fantastinius bei įtempto siužeto romanus. Manau, jog patiks “Penktoji banga“, “Angelų įsiveržimas“ gerbėjoms/gerbėjams.


Niekada nesuklupk – Patricia McCormick (knyga)

Skausmingai atviras ir sukrečiantis Nacionalinės knygų premijos laureatės Patricios McCormick romanas apie karo vaiką, tapusį taikos skleidėju, paremtas tikra Arno Chorno Pondo istorija.

Kai į Arno gimtąjį miestą Kambodžoj atvyksta raudonieji khmerai, jis dar tik vaikas, su broliuku šokantis pagal rokenrolo muziką ir pardavinėjantis ledus, kad šiek tiek užsidirbtų. Bet kai kareiviai visus gyventojus priverčia iškeliauti į kaimą, jo gyvenimas pasikeičia. Atskirtas nuo šeimos Arnas gyvena darbo stovykloje. Plušdamas ryžių laukuose jis mato, kaip miršta bado, maliarijos ar tiesiog nuovargio nukamuoti vaikai. Jis mato į mangų giraitę vedamus kalinius, šie iš jos negrįžta.

Vieną dieną Arnas pasisiūlo kareiviams paskambinti, nors niekad gyvenime nėra grojęs jokiu instrumentu. Greitai išmokęs naujų revoliucinių dainų, kurių reikalauja valdžia, dabar jis gali pavogti maisto, kad išsaugotų draugams gyvybę.

Nors tas sprendimas ir jam pačiam išgelbėja gyvybę, kartu priverčia jį įžengti į žiaurius Mirties laukus. Arnas gyvena vadovaudamasis paprastu kredo, vis kartoja sau: „Tik nepargriūk.“


Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių
Išleidimo metai: 2014 (Lietuvoje)
Originalus pavadinimas: Never Fall Down
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Žanras:  šiuolaikinė literatūra, jaunimo literatūra
Patartinas amžius: +14/15
Puslapių skaičius: 216
Pasakotojas: berniukas
Autorės puslapis: http://www.pattymccormick.com/


Patricia McCormick – Amerikos žurnalistė, rašytoja, studijavusi kūrybinį rašymą. 1978 metais baigė Rosemont koledžą, po kelių metų ir Kolumbijos žurnalistų aukštąją mokyklą. Rašė straipsnius garsiems laikraščiams. Patricia, du kartus laimėjusi Nacionalinę knygų premiją, yra didžiulio pripažinimo sulaukusių romanų autorė. Šiuo metu gyvena Niujorke su dviem vaikais, vyru ir dviem katėmis.

Lietuvoje ji žinoma iš knygų “Pjūvis“, “Parduota“. Pastebėjau, kad autorė labai mėgsta rašyti knygas susijusias su tikromis, realiai įvykusiomis istorijomis. Taip pat kalbėtis su tais žmonėmis, kuriems nutiko koks nors įdomus dalykas, o susirinkus pakankamai informacijos – parašo knygą. Taip atsirado ir prieš tai minėti du kūriniai. Tokiu būdu sulipdyta ir “Niekada nesuklupk“. Kaip supratote, knygoje pasakojama istorija yra tikra, neišgalvota, atsitikusi vaikinui Arnui Chornu Pondo. Autorė daugybę valandų kalbėjosi su pačiu Arnu ir jo artimaisiais: amerikiečiais įtėviais ir dviem per genocidą likusiomis gyvomis seserimis. Ir netgi su buvusiais raudonaisiais khmerais. Kad knyga kuo mažiau nutoltų nuo tiesos, McCormick kartu su Arnu Chornu Ponu nuskrido į Kombodžą susitikti ir pasikalbėti su vienu iš jų.

„Norėdama daugiau sužinoti apie Arno poelgius – ir didvyriškus, ir šiurpius, uždaviau jam begalę keblių klausimų. Kruopščiai tikrinau, ar jo pasakojimas patikimas. Kaip ir visi stiprų sukrėtimą patyrę žmonės, kai kuriuos įvykius Arnas prisimena iki kraupių smulkmenų, o kiti jam išdilo iš atminties <…> Jo prisiminimų spragas užpildžiau tuo, ką sužinojau iš kitų ar įsivaizdavau jam nutikus pati. Tikiu, kad kaip tik čia, tarp šių eilučių, slypi tikroji tiesa.“

Veiksmas vyksta Kambodžoje, 1975 metais. Kambodžos valdžią užgrobė raudonieji khmerai – radikalus komunistinis režimas – ir visi gyventojai buvo suvaryti į darbo stovyklas kaime. Šeimos buvo išardytos, sudarytos žmonių grupės pagal lytį ir amžių, ir visi, taip pat ir vaikai, nuo ryto iki nakties buvo priversti sunkiai dirbti: kasti žemę ir auginti ryžius.

Šis įvykis buvo pats baisiausias vietinių vykdytas genocidas gimtojoje šalyje. Dešimtys tūkstančiai žmonių mirė dėl bado, nuo išsekimo ir ligų.

Į darbo stovyklą pakliuvo ir Arnas. Jis buvo atskirtas nuo šeimos, seserų, brolio ir išvežtas dirbti į laukus su kitais vaikais. Kiekvieną dieną jie nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro turėjo dirbti laukuose. Ten jokiu būdu negali sustoti, ilsėtis, parodyti, kad pavargai. Kiekviena diena siekia aukščiausias temperatūras, nežmoniškai karšta, kad net garuoja. Vaikams beveik nėra duodama valgyti: tik keletas ryžių ir tie keletas praskiesti vandeniu. Be to, maliarijos sezonas, vaikus kandžioja vabalai.

“Aš labai pavargęs, mano kojos kaip akmuo, mano protas galvoja tik apie kitą žingsnį, tada dar vieną žingsnį, tik eit, nemąstyt, nerūpintis. Kai kurie vaikai miršta pakeliui. Jie miršta eidami. Kai kurie vaikai verkia tėvų ar sako, kad jie pavargę, alkani, juos nušauna ar nuduria. Dabar mes net nežiūrim. Tik einam.“

Knygoje yra begalė žiaurių dalykų. Skaudu skaityti kaip vaikai yra kankinami, šaltakraujiškai žudomi, verčiami badauti. Vaikai verkia iš skausmo, pilvai išsipūtę ir pilni oro iš bado, sulysę, kad net šonkauliai matosi. Jie iš bado pradeda patys ieškoti maisto, valgo viską ką randa, ir iš vis džiaugiasi, kuo randa: vabzdžiais, varlėmis, grybais, augalais. Taip pat aprašytos vietos kaip khmerai žiauriai nužudo žmogų.

“Vieną kartą girdžiu, vaikas klausia, kur jo sesė. Raudonasis khmeras juokais ir sako: “Ji vis dar dirba lauke, tik dabar ji trąša.“

Kadangi pagrindinis veikėjas vaikas, tad knygoje yra ir linksmų vietų. Pavyzdžiui, raudonieji khmerai sugalvojo naują dalyką kaip sužinoti kas geras, o kas blogas. Jie tikrina odą. Jei oda švelni ar šviesi, jie teigia, kad tu nedirbi, esi blogas. Tokius žmones nuvesdavo į mangų giraitę (ką tai reiškia sužinosite perskaitę knygą). Tad Arnas, nenorėdamas ten eiti, ėmė ir išsitepė veidą purvu, kad atrodytų tamsus. Na nežinau kodėl, bet mane ši vieta privertė nuoširdžiai nusijuokti.

Arnas – vienuolikmetis berniukas. Jis labai naivus, paslaugus, drąsus, protingas, visada pirmiausia pagalvoja apie kitus, tik vėliau apie save. Knygos eigoje galima pastebėti, kaip jis keičiasi ir bręsta psichologiškai. Skaudu, kad tokie įvykiai neatpažįstamai pakeičia žmones, sugadina, pažeidžia psichiką ir vėliau persekioja visą gyvenimą. Tokie žmonės nebebus tokiais, kokiais buvo anksčiau.

Khimas (eng. khim)

Galima sakyti, kad muzika jam padovanojo kelias papildomas gyvenimo dienas. Arnas turėjo išmokti groti instrumentu khimo, priklausė orkestrui. Tenai mokosi įvairių revoliucinių dainų, kurių reikalauja valdžia. Kartais atrasdavo progų, kurių metu galėdavo pavogti maisto. Maisto savo išsekusiems draugams, tik po to prisimindavo ir save. Prieš pasirodymus kartais būdavo, kad raudonieji khmerai duodavo pilną dubenį ryžių, kad vaikai pasistiprintų.

Kaip seksis Arnui ir likusiems vaikams toliau? Ką darys Arnas? Ar jis išgyvens? Kaip baigsis istorija? Į šius ir kitus klausimus atsakymus rasite “Niekada nesuklupk“ knygoje.

Skaitant knygą pastebėjau, kad ji yra kupina klaidų. Neatitaikytos galūnės, maišoma daugiskaita su vienaskaita, pvz.: “Raudonieji khmerai, jie žudo žmones su akiniu.“ Bet tos klaidos yra suplanuotos, jos turėjo būti, tokia autorės mintis:

“Sutvarkyti Arno kalbą – tarsi mėginti jonvabalį įkalinti stiklainyje. Vos tik įspraudžiau ją į gramatikos ar sintaksės taisykles, šviesa užgęsta. Todėl nutariau pasakoti Arno istoriją nuoširdžia ir išskirtine jo paties kalba. Tikiuosi, šis pasakojimas įrodo, koks narsus ir įsimintinas šis žmogus.“

Ši knyga – stiprus ir rimtas kūrinys, šokiruojantis, įtraukiantis, pilnas žiaurumo, suvirpinantis širdį ir padedantis branginti dalykus apie kuriuos mes nesusimąstome, jie mums yra įprasti. Tikiu, kad jei perskaitysite šią knygą, ji dar ilgai išliks Jūsų atmintyje.

“Tai viena įsimintiniausių ir labiausiai sukrečiančių knygų, kurias esu skaitęs. – Arkivyskupas Desmonas Tutu“



Ana ir prancūziškas bučinys – Stephanie Perkins (knyga)

knygos apžvalga

Ana tikėjosi paskutinius mokslo metus praleisti namuose, Atlantoje, kartu su puikiais bičiuliais ir mielu vaikinu, kuriam jaučia vis didesnę aistrą, o gal net ir gimstančią pirmąją meilę. Todėl žinia, kad tėvas sumanė išsiųsti ją mokytis į Paryžių, išmuša merginai žemę iš po kojų.

Tačiau nuvykusią į Paryžių Aną pasitinka dar viena staigmena – Etjenas Senkleras. Protingas, žavus gražuolis, turintis viską, ko reikia, deja, ir… merginą. Laimė, Anos širdis taip pat jau užimta.

Bet ar iš tikrųjų?


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2014
Originalus pavadinimas: Anna and the French Kiss
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Anna and the French Kiss
Patartinas amžius: +13
Žanras: jaunimo literatūra, romantika, meilė
Puslapių skaičius: 328
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: http://www.stephanieperkins.com/


autorėStephanie Perkins gimė Pietų Karolinoje, užaugo Arizonoje, studijavo San Franciske ir Atlantoje, o šiuo metu gyvena kalnuose Šiaurės Karolinoje. Jos geriausias draugas yra jos vyras, o jų namuose kiekvienas kambarys išdažytas vis kita spalva.

Stephanie visada dirbo su knygomis – iš pradžių jas pardavinėjo, tada tapo bibliotekininke ir galiausiai dabar ji yra rašytoja. Savaitgaliais ji sėdi prie kompiuterio apsikrovusi puodeliais su kava bei arbata ir barškindama klaviatūrą. Ji garsi savo pirmąja ir kol kas vienintele trilogija Ana ir prancūziškas bučinys, kurią sudaro trys atskiros meilės istorijos jaunimui. 2010 metais ši dalis buvo nominuota netgi goodreads metų jaunimo knygai.

Tai istorija apie Aną iš Atlantos, kuri paskutiniaisiais savo metais vidurinėje išplėšiama iš pažįstamos saugios aplinkos ir nusviedžiama į kitą pasaulio galą – Prancūziją. Ir vien todėl, kad jos romanistas tėvas galėtų tuo pasigirti prieš draugus ir spaudą. Tai pretenzinga mokykla amerikiečių vaikams ir ne bet kokiems, o ypatingiems amerikiečių vaikams ir tik ribotam skaičiui jų. Tik Ana savęs tokia nelaiko ir jai labai sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos be mamos, maisto dažikliui nr. 40 alergiško broliuko ir geriausios draugės.

Laimė, bent jau mano naujojoje mokykloje žmonės kalba angliškai. Ji buvo įsteigta pretenzingiems amerikiečiams, kurie nemėgsta būti su savo vaikais. Aš visai rimtai. Kas siunčia vaikus į pensionus? Labai jau primena Hogvartso burtininkų mokyklą. Tiktai maniškėje nėra žavių berniukų burtininkų, stebuklingų saldainių nei skraidymo pamokų.

visi
Rašmi, Džošas, Ana, Senkleras, Mereditė

Žinoma situaciją pagerina nauji draugai, jau apsitrynę šioje  mokykloje ir Paryžiuje: Mereditė – savimi pasitikinti sportiška Anos kaimynė, menininkas dailininkas Džošas ir jo mergina indų kilmės Rašmi, bet žavusis bet turintis merginą prancūziško ir britiško kraujo turintis Etjenas Senkleras. Adaptacija mokykloje sunki dėl kalbos barjero, todėl naujieji draugai, o ypač Senkleras padeda niekur lauk nosies nekišančiai Anai susigaudyti naujoje vietoje.

Tačiau greit viskas komplikuojasi dėl kylančių šiltų jausmų Seklerui, kuriam akivaizdžiai neabejinga ir naujoji draugė Meredita, o kur dar jo gražuolė fotografė mergina… Viską dar apsunkina ir Atlantoje palikta nauja simpatija muzikantas Tofas, kuris vis pasivaidena horizonte skambučių ir el. laiškų pavidalu…

Tai išskirtinai jaunimo istorija, apie paaugliškas problemas, draugystę, bėdas mokykloje, patyčias ir apkalbas tarp mokinių.  Galėtum pagalvoti, kad pati autorė yra paauglė, kadangi ji nekuria nerealių personažų (o kaip tik pabrėžia kokį nors trūkumą, kaip žemas ūgis) ar kažkokių sudėtingų siužeto kilpų, o tiesiog piešia gyvenimą tokį, koks jis iš tiesų yra – su neįmanomom meilėm, sudėtingom draugystėm ir jaunatviškom dramom. Ir dar su nemaža humoro doze.

– Kodėl? – jo balsas įtarus. – Ar dabar judu susitikinėjate?
– Taip, mes organizavome pirmąjį pasimatymą iš karto po to, kai jis paprašė manęs už jo tekėti. Dėl Dievo meilės. Mes tik draugai.

Visos šios trilogijos knygos turi atskiras temas (bent jau pirmosios dvi tai tikrai), Ana ir prancūziškas bučinys pasakoja apie draugystę ir kaip svarbu bendrauti su draugais, nesvarbu kas nutiktų. O kadangi Ana turi nebe vieną draugę, šioje knygoje galite tikėtis ne vienos  dramos.

Svarbią vietą šioje knygoje užima ir santykiai su tėvais. Kadangi beveik visi mokiniai nuo šeimų atskirti ištiso vandenyno, galima nutuokti, kad santykiai tikrai nėra labai geri, tad šis aspektas suvaidina knygoje nemenką vaidmenį.

ana ir etjenasAutorė puikiai perteikė įvairias emocijas – džiaugsmą, liūdesį, pyktį, neviltį, juoką, pavydą. Romantika ir meilė čia nėra akcentas, tai yra pagrindinė knygos tema. Įtampa tarp Anos ir Etjeno kilo per visą istoriją, tai nusviesdama herojus į  nevilties prarają, tai iškeldama į laimės viršūnes, nesusikalbėjimai ir pavydas vis maišė kortas. Bet viso to reikėjo, kad veikėjai „užaugtų“ ir suprastų, kad gyvenime ne viskas būna paprasta, pati didžiausia laimė brangesnė, kai ji sunkiai iškovota. Rašytoja tikrai neparinko savo veikėjams lengvų kelių, netgi Paryžiuje, kurį pavaizdavo tikrai tikroviškai. Arba ji ten buvo pati, arba labai gerai atliko „namų darbus“ tyrinėdama jo geografiją, istoriją ir bruožus. Toks jausmas, kad patys vaikščiotume kartu su veikėjais meilės miesto gatvėmis.

Perskaičius šią knygą tikrai kilo noras griebti ir antrąją – Lola ir vaikinas iš gretimo namo – kadangi rašymo stilius toks lengvas, siužetas įtraukiantis, knyga susiskaitė per vieną dieną! Tiesiog žaibo greičiu! Ši knyga tikrai sulaukė daug teigiamų atsiliepimų dėl savo lengvumo ir žinoma Paryžiaus. Rekomenduoju šią knygą visiems, kam patinka realistinė literatūra jaunimui ir meilės istorijos. Kitty writer vertimas sudėjus balsus – 4 su puse kačiuko 🙂

Visos serijos dalys:

1 2 3

4

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Tigro užkerėjimas – Colleen Houck (knyga)

knygos apžvalga

Aistra. Lemtis. Ištikimybė.

Ar rizikuotum viskuo, trokšdamas pakeisti likimą?

Septyniolikmetė Kelsė nė nenumanė, kad vieną vasarą jos įprastas gyvenimas apsivers aukštyn kojomis. Sužinojusi, kad tik ji vienintelė gali panaikinti trijų šimtų metų senumo indišką prakeiksmą, Kelsė pakliūva į keblią situaciją. Ji atsiduria toli nuo namų, kitame pasaulio krašte. Drauge su paslaptingu baltuoju tigru Renu.
Susidūrusi akis į akį su tamsos jėgomis, magijos kerais ir keistais pasauliais, kur niekas nėra tuo, kuo atrodo esąs, Kelsė rizikuoja gyvybe, kad atskleistų kelių šimtmečių senumo pranašystę, amžiams panaikintų prakeiksmą, išlaisvintų magijos įkalintą vyrą ir rastų kelią į judviejų laimę.


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2014
Originalus pavadinimas: Tiger’s Curse
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: The Tiger
Patartinas amžius: +12
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, nuotykiai, mitologija
Puslapių skaičius: 464
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: http://colleenhouck.com


autorėColleen Houck su vyru gyvena Saleme, Oregone kartu su kalnu pliušinių tigrų. Rašytojos amato ji ėmėsi įkvėpta Stephanie Meyer ir J.K.Rowling sėkmės – abi tiesiog nusprendė pabandyti rašyti, ir štai kaip tai pakeitė jų gyvenimus. Vieną rytą ji pabudo ir nusprendė, kad taip pat turėtų pabandyti rašyti, taigi įjungė vaizduotę ir pradėjo Tigro užkerėjimo seriją.
Autorė, paklausta, kur semiasi įkvėpimo, išduoda, kad jo semiasi iš kitų knygų. Dvi jos mėgstamiausios knygos – apie sapnus ir jų interpretavimą bei apie simbolius ir ženklus. Ji turi begalę mitologijos knygų, ir nuolat žymisi įdomias detales, kurias įpina į savo istorijas. Pavyzdžiui keturių namų išbandymo idėją rašytoja pasiskolino iš majų kultūros. Taip pat ji prisimena visus savo sapnus, pabudusi juos užsirašo, ir tikisi kada nors visus juos sudėti į knygas. Kai kurie Colleen veikėjai yra įkvėpti jos artimųjų – Renas turi keletą jos vyro savybių, Kelsės senelė yra daug kuo panaši į autorės močiutę, o daugelis antraeilių vedėjų pavadinti dukterėčių ir sūnėnų vardais.

Tigro užkerėjimas – pirmoji dalis šešių knygų serijoje, priešpaskutinė išeis dar šiais metais, ir galiu pasakyti, kad fanai jos laukia su didžiuliu nekantrumu!

Šią knygą galėčiau palyginti su pasaka apie užkeiktą karalaitį, kurį išgelbės ypatinga mergina. Joje žinoma yra blogasis žiaurusis piktadarys, gerasis pagalbininkas, užburtos/neįprastos vietos, burtai  ir žinoma meilė.  Tigro užkerėjimas turi visus pasakoms priklausančius požymius. Dar pridėkime nuotykius, svetimos kultūros egzotiką ir gausime prikaustančią, neįprastą istoriją!

Netgi Direno ir jo brolio Kišano istorijos aprašymas toks pasakiškas:

Labai seniai gyveno galingas Indijos karalius, kuris turėjo du sūnus. Vieną jų pavadino Direnu. Abu broliai gavo geriausią, kokį galėjo, išsilavinimą, baigė karinius mokslus…
<…>Jo brolis taip pat buvo labai drąsus, stiprus ir sumanus. Jis mylėjo Direną, tačiau kartkartėmis jo širdį perverdavo pavydas: nors jam irgi sekėsi visi mokslai, jis žinojo, jog karaliumi lemta tapti Direnui. Taip jaustis buvo visai natūralu.

direnas

Tačiau, žinoma, piktasis burtininkas Lokešas užsigeidė brolių turėtų stebuklingo amuleto dalių, sukiršino juos ir galiausiai prakeikė paversdamas tigrais. Broliai tris šimtus metų gyveno užkeikti. Direnas sugautas be galimybės pabėgti  ir uždarytas gyveno keliaujančiame cirke, kol vieną dieną jame pasirodė viena mergina Kelsė, kuri keliais žodžiais išlaisvino jį iš narvo nelaisvės.  Tad dabar, kai atsirado ypatingas žmogus, kuris, pasak pranašystės, gali panaikinti užkeikimą, Direnas turi vilties po šitiekos metų vėl atgauti savo žmogiškąjį pavidalą, ir padedamas savo ištikimo draugo pono Kadamo atsivilioja Kelsę į Indiją.

Na koks atsivilioja. Kelsė pati jaučia kažkokią ypatingą trauką baltajam tigrui, todėl mažai dvejojusi sutinka palydėti jį atgal į gimtinę. Tačiau netrukus paaiškėja, kad jos tigras – tikrų tikriausias Indijos princas ir dar ne bet koks, o labai jau išvaizdus. Nuo tos akimirkos prasideda jų įdomūs ir pavojingi nuotykiai. Na kuo gi ne pasaka?

Ir tas princas pamilsta Kelsę – paprastą merginą iš Oregono, kuri negali patikėti, kad jai galėtų tekti tokia laimė. Tos meilumo apraiškos buvo tikrai mielos, nesvarbu, Direnas buvo vaikinas ar tigras.

Pasigirdo minkšti žingsniai ir veidu pajutau Reno snukį.
– O, nesirūpink manimi. Ketinu čia pagulėti, kol mano stuburas vėl išsitiesins.
Jis pasisuko ir ėmė savo tigriškomis letenomis plekšnoti mano nugarą. Aš sukikenau iš skausmo, bandydama įtraukti oro į plaučius. Jis atrodė tarsi įmitęs katinas, aštrinantis nagus į žmogaus kūną lyg kokią kanapą.

direnas ir kelsė

Istorija yra pasakojama tik iš Kelsės pozicijos, tad mes galime tik nuspėti kitų veikėjų mintis ir jausmus, bet jie, galima sakyti akivaizdūs. Kelsė yra našlaitė, netekusi tėvų dvylikos metų, tad gerai prisimena, kas yra laiminga ir mylinti šeima, kurios pati labai trokšta, bet vengia prie kažko stipriai prisirišti,  dėl baimės vėl viską prarasti. Netgi su įtėviais jos santykiai, atrodo, daugiau draugiški, nei šeimyniški. Jie Indijoje netgi nutrūksta ir visų nuotykių metu prisimenami nebent vegasiški įmotės patiekalai. Dėl šios baimės ji ko gero sunervins ne vieną skaitytoją, bet pačioje pabaigoje autorė gana rišliai sudėlios Kelsės elgesio priežastis, kas išgelbėjo merginą nuo manęs, grasinančios užmesti jai į kuprą.

Knygoje tikrai nemažai Indijos kultūros. Jei domitės ja – tada tai bus tikras lobynas, kadangi yra kalbama ne tik apie valgius (kuriuos taip ir maga pasiieškoti per google), rūbus, šalį, bet ir dievus bei legendas. Autorė atliko tikrai gerus namų darbus, nes aprašymai detalūs ir įdomūs, ir, įtariu, realūs.

Be abejo, knygoje apstu nuotykių (kartais net per daug), jie tyko kone už kiekvieno kampo, ir, kaip teisingai kažkas pastebėjo, primena Indianą Džounsą. Kad panaikintų užkeikimą, Kelsė ir Direnas turi įvykdyti ne vieną užduotį, surasti ne vieną daiktą ir šiaip įveikti nemažai pavojų, kurie sukurti išties išmoningai ir su fantazija. Į knygos pabaigą pradeda stipriai jaustis artėjančios nelaimės nuotaika, ne tik dėl Kelsės vidinės sumaišties, bet ir dėl kažkur tūnančio priešo. O ir Kišanas nėra toks gerietis, kaip jo brolis Direnas, tad sekančiose dalyse manyčiau gali pakvipti netgi meilės trikampiu.

Jei reikėtų šią istoriją apibūdinti kitaip, nei pasaką, pasakyčiau, kad tai nuotykių knyga. Ir gana neplona. Tokia, kokia man patinka – jos neperskaitysi labai greitai, tačiau galėsi mėgautis ja kiek ilgėliau ir su nekantrumu lauksi jos tęsinio, nes jaunuoliai turi įvykdyti keturis žygdarbius, ko gero po vieną kiekvienai knygai. Penktoji knyga – absoliuti paslaptis, kurios fanai laukia jau trečius metus! Rekomenduoju peržiūrėti ir knygos treilerį, puikus darbas!

Šios serijos knygos lietuvių ir anglų kalba:

visa serija


4

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685