Knyga: Paskutinis žodis – Patricia Forde

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2019 Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Terra publica Originalus pavadinimas: Mother tongue (arba The last lie) Serijos pavadinimas:  Sąrašas (angl. The list) Ankstesnės dalys: Žodžių sąrašas Patartinas amžius:  12+ Vertė: Viktorija Uzėlaitė Žanras / amžiaus kategorija: vyresnių vaikų literatūra, distopija, mokslinė fantastika Galimi siužeto raktažodžiai: distopija, ateitis, žodžiai, maištas, slapstymasis, karas, visuomenė Puslapių skaičius: 272 Pasakotojas:  trečias asmuo, mergina Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai:  žodžių kortelėmis pradedamas kiekvienas naujas skyrius Iliustravo: nenurodyta Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis:  čia Įvertinimas:  4  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Paskutinis žodis – Patricia Forde“

Knyga: Berniukas baltame kambaryje – Karl Olsberg

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: vokiečių kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2017  Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Terra Publica Originalus pavadinimas: Boy in a white room  Serijos pavadinimas:  Berniukas baltame kambaryje (Boy in a white room) Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius:  12+ Vertė: Indrė Dalia Klimkaitė  Žanras/amžiaus kategorija: paauglių literatūra, trileris, mokslinė fantastika Puslapių skaičius: 304 Pasakotojas:   pirmas asmuo, vaikinas Apdovanojimai:  Vokietijos jaunimo literatūros apdovanojimas (2018 m.) Grožinės jaunimo literatūros premija „Goldene Leslie” (2018 m.) „Ulmer Unke” vaikų ir jaunimo literatūros premija (2018 m.) Fantastų akademijos premija „Seraph” už geriausią fantastinį romaną vokiečių kalba (2018 m.) 10 vieta 2018 m. sausio mėnesio fantastikos bestselerių sąraše Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis: čia Įvertinimas:  5  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Berniukas baltame kambaryje – Karl Olsberg“

Knygos apžvalga: Edeno maištininkai – Joey Graceffa

edeno maištininkaiPAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originali kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2018 Išleista Lietuvoje: 2019 Leidykla Lietuvoje: BALTO leidybos namai Originalus pavadinimas: Rebels of Eden Serijos pavadinimas: Edenas Ankstesnės dalys: Edeno vaikai (1), Edeno išrinktieji (2) Patartinas amžius: 12+ Vertė: Aistis Kelertas Žanras: mokslinė fantastika, distopija, nuotykiai, romantika Puslapių skaičius: 320 Pasakotojas:   pirmasis asmuo, mergina Apdovanojimai:   Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas:  4  iš 5 Skaityti toliau “Knygos apžvalga: Edeno maištininkai – Joey Graceffa“

Edeno išrinktieji – Joey Graceffa (knyga)

Jarou priklauso elitui. Ji – vienos galingiausių Edeno moterų duktė. Turtinga, valdinga, užprogramuota šlovei, gali apkartinti gyvenimą bet kuriam elitinės „Ąžuolų“ internatinės mokyklos mokiniui, stojusiam jai skersai kelio. Jarou gyvenimas buvo nesibaigiantys pašėlę vakarėliai… kol sutiko žavią mergaitę alyviniais plaukais.

Rovenai visą gyvenimą teko slapstytis arba nuo ko nors bėgti. Ji – neteisėtas antras vaikas šeimoje ir kelia grėsmę griežtai reguliuojamai visuomenei, todėl yra pasmerkta mirčiai arba… dar baisesnei bausmei. Kai tėvas išdavė šeimą, o su mama susidorojo vyriausybė, Rovena rado prieglobstį požeminiame mieste. Čia gyvena atstumtieji ir auga vienintelis Žemėje likęs gyvas medis. Čia ji sutiko bebaimį Laklaną, galintį pasiūlyti daugiau nei tik draugystę. Tačiau ją sučiumpa valdžios pareigūnai, ir nuo tada Rovenos likimas nežinomas.

Kai dvi mergaitės atras jas siejančią giją, grius prisiminimus saugojusi užtvanka ir jų gyvenimai pasikeis neatpažįstamai. Toks kaip iki šiol nebebus ir Edenas, dirbtinio intelekto valdomas miestas po „kupolu“.


Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2019
Pirmasis originalus leidimas: 2017
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: Elites of Eden
Leidykla (Lietuvoje): BALTO
Vertė: Aistis Kelertas
Ankstesnės dalys: Edeno vaikai
Serijos pavadinimas: Edeno vaikai
Patartinas amžius: 13+
Žanras/amžiaus kategorija: distopija, postapokalipsė, paauglių literatūra, LGBTQ (minimaliai)
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Puslapių skaičius: 368
Pasakotojas: pirmas asmuo (mergina)
Autoriaus puslapis: https://www.joeygraceffa.com/


Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Joey Graceffa“P.S. Tai yra antrosios dalies apžvalga. Jeigu neskaitėte pirmosios dalies, nepatariame skaityti įrašo, nes jame galite rasti spoilerių.

Viena iš didžiųjų 2019 m. Vilniaus knygų mugės naujienų paaugliams buvo antroji Joey Graceffa knyga Edeno išrinktieji. Jos pasirodymo Lietuvoje teko palaukti. Gal netgi kai kuriems kilo mintis, kad šis serija taip ir nebus pabaigta. Laimei, taip neatsitiko, ir Balto išleido antrąją dalį. Kadangi pirmoji knyga Edeno vaikai pasibaigė taip intriguojančiai, vos tik sulaukusi savaitgalio griebiau į rankas antrąją dalį ir įnikau ją skaityti. Puslapiai tirpo tiesiog akyse. O kodėl taip buvo? Sužinosite perskaitę apžvalgą.

Skaityti toliau “Edeno išrinktieji – Joey Graceffa (knyga)“

Fan art bei filmų personažai: Divergentė

Aš bei , manau, visi kiti taip pat, skaitant knygas, įsivaizduojame kiekvieną veikėją bei vietovę. Dažniausiai mūsų fantazijose įsikuria visas miestas, o gal net šalis, kurioje vyksta veiksmas. Ir ne paslaptis, kad vėliau, pažiūrėjus filmą, kuris buvo sukurtas pagal perskaitytą knygą, visos tos fantazijos sugriūna, mat ekranizacijoje vaizduojamas pasaulis visai nesutampa su tavo išgalvotu. Būtent dėl šios priežasties aš priklausau tai mažumai, kuri pirmiau žiūri filmus, o tik vėliau – knygą. Žinoma, jei esu įsitikinus, kad griebsiu abu. Jei tenka rinktis, jokių abejonių – čiumpu knygą.

Man pasidarė įdomu palyginti, kaip žmonės įsivaizdavo tuos pačius veikėjus skaitant knygas (fan art) bei kokie aktoriai atlieka tų veikėjų vaidmenis filmuose.

Šiandien siūlau ir jums pažvelgti bei palyginti, kaip skiriasi, o gal ir nesiskiria, filmų aktoriai bei fan art knygų personažai. Kad būtų įdomiau, pasirinkau vieną garsiausių (man – ir geriausių ❤ ) filmų – “Divergentės“ seriją. Pati negalvojau, kad bus taip įdomu tyrinėti bruožus.

 

DIVERGENTĖ

Fan art:

Ketvertas, Trisė, Piteris, Kristina

Ketvertas, Tričė

Trisė

Trisė, Ketvertas

Trisė, Ketvertas, Erikas, Kristina, Vilas, Kalebas

bleuwrites: Divergent - Beatrice (Tris) Prior by ava-crow
Trisė

 

 

Divergent - Four and Tris by achelseabee
Ketvertas, Trisė


O štai ir aktoriai:

Skaityti toliau “Fan art bei filmų personažai: Divergentė“

YPATINGI – SCOTT WESTERFELD (KNYGA)

„Ypatingi“ – tai trečioji intriguojančio Scott Westerfeld knygų ciklo dalis.

Talei niekada netrūko išskirtinumo, tačiau paskutinė operacija  ją pavertė išties ypatinga. Dabar Talė gąsdinamai graži, pavojingai stipri, žaibiškai greita – ji tapo tuo, ko anksčiau pati bijojo: ypatingąja, kurios užduotis  – kontroliuoti bjaurius ir gražius.

Kai dūmiečiai pasirodo mieste ir ima skleisti pavojingas idėjas, Talė gauna progą įrodyti savo lojalumą Miestui. Jai tenka užduotis surasti dūmiečių slaptavietę ir juos sunaikinti. Mergina priima šį iššūkį kupina ryžto, bet kelionėje per laukinius tyrus jos laukia daug netikėtumų. Be to, atgyja prisiminimai. Juk prieš tapdama ypatingąja Talė pati buvo dūmietė.


Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2011
Originalus pavadinimas: Specials
Ankstesnės dalys: Bjaurūs, Gražūs
Serijos pavadinimas: Bjaurūs. Gražūs. Ypatingi
Patartinas amžius: 13+
Žanras: fantastika, distopija
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Puslapių skaičius: 320
Pasakotojas: 3 asm.
Autoriaus (-ės) puslapis: http://scottwesterfeld.com/


Autorius teigia neturintis jokio išsilavinimo, susijusio su rašymu. Tačiau skaitant šią seriją taip neatrodo. Scotto knygose jaunimui yra apie supratimą, kas tu esi, ir sav vietos pasaulyje ieškojimą. Rašytojas sako, kad rašyti jaunimui yra daug įdomiau nei suaugusiesiems, nes jie yra neišsenkantis kūrybiškumo šaltinis – jaunimas leidžia Scottui žaisti kalba. Ir savo fantazija, žinoma.

Tai yra antros dalies apžvalga. Dėl šios priežasties tie, kurie neskaitė pirmosios, gali rasti spoiler’ių.

Antra knyga baigiasi gan didoku klaustuku. Nelabai yra aišku, kas ten atsitiko. Dėl šios priežasties, vos ją baigus, puoliau prie trečios.

Keista yra tai, jog tiek pirmoje, tiek antroje knygose Talė yra nusiteikusi prieš ypatinguosius, jų neapkenčia. O štai trečioje dalyje autorius mesteli bombą – mergina pati virsta ypatingąja agente. Matosi, jog rašytojas lengvų kelių neieško. Jau iš pavadinimų galima buvo suprasti kokiuose vaidmenyse skirtingose serijos dalyse Talė atsidurs, tad labai didelio siurprizo nebuvo. Tačiau knietėjo sužinoti, kodėl mergina taip staigiai ir kardinaliai pasikeitė.

Talės gebėjimai šiurpina. Dabar ji jau nebėra naivi gražuolė mergaičiukė. Talė tapo pjaustytoja. Pjaustytojai – tai naujo Ypatingųjų aplinkybių skyriaus padalinio agentai, kurie gyvena laukiniuose tyruose, mažai miega ir, galima sakyti, nevalgo. Jie pjaustosi venas, kad gautų energijos. Jie – jauni, mobilūs ir pašėlę. Jie – ypatingi ypatingieji.

Štai ką reiškia būti pjaustytoja: viskas persmelkta lediniu šalčiu, tarsi kas būtų nudyręs odą.

Dabar svarbiausioji pjaustytojų užduotis – užkirsti dūmiečiams kelią atgabenti į miestą nanus, kurie išlaisvina iš gražuoliškų smegenų. Tai pjaustytojams sekasi ypač sunkiai, vis daugiau bukapročių gražuolių susigrąžina protą. Talę plėšo jausmai. Ji nebegali apkęsti bjaurulių, juk dabar mergina – išskirtinė. Tačiau kartu jai jų gaila, juk pati kadais tokia buvo.

Tikriausiai atsimenate Zeino sveikatos būklę antros dalies pabaigoje. Taigi… Talė labai nerimauja dėl vaikino. Jis tikrai laikosi nekaip. Nėra mirtinas ligonis, tačiau Talės noras – tai kartu su vaikinu būti ypatingaisiais. Dabar tai neatrodo įmanoma. Tačiau dėl to ji pasiryžusi padaryti bet ką.

Talė nekenčia Deivido. Juk jis kaltas dėl to, kas atsitiko Zeinui! Manau, didžiausia knygos intriga – ar pasikeis ši nuomonė. Juk kažkada jaunuoliai buvo įsimylėję iki ausų ir negalėjo vienas be kito gyventi. Patikėkite, tikrai nelengva skaityti buvo. 😀 Šios knygos gerbėjai dalijasi į dvi puses – vieni už Zeiną, kiti – už Deividą. O už ką knygos pabaigoj bus Talė?

Dūmiečiai slapstosi. Niekas, net ypatingieji, nežino, kur įsikūrę Naujieji Dūmai. Talė su Šėja surezga planą ir seka nusikaltėlių gaują, tarp kurių yra ir Zeinas,  vykstančią į šią tyruose įkurtą gyvenvietę. Deja, padėtis susiklosto taip, jog Talė lieka viena… Pirmą kartą po to, kai tapo ypatingąja, mergina pajaučia, kad neturi nieko, kas jai galėtų padėti. Anksčiau ji nebuvo atsiskyrusi nuo kitų pjaustytojų daugiau, nei pasiekia odoje įtaisytos antenos. Ar pavyks merginai sėkmingai įveikti kelionę bei surasti Naujuosius Dūmus?

Keliaudama viena Talė turėjo daug laiko apmąstymams. Dažniausiai svarstydavo, ar ji iš tiesų yra savimyla pabaisa, kaip ją pavadino Šėja. Toks apibūdinimas Talei atrodė neteisingas. O kada ji apskritai turėjo progą būti savimyla? Nuo tada, kai Talę užverbavo daktarė Keibl, už merginą dažniausiai spręsdavo kiti. Konfliktuojant dūmiečiams ir miestui, Talė vis būdavo priversta rinktis, kieno ji pusėje. Pačios Talės savarankiškai priimti sprendimai iki šiol buvo tik keli: likti bjaurule Senuosiuose Dūmuose (baigėsi visiška nesėkme), pabėgti su Zeinu iš Naujųjų Gražuolių Miesto (taip pat baigėsi nesėkmingai) ir išsiskirti su Šėja, kad galėtų saugoti Zeiną (kol kas irgi nelabai sėkmingai). Visa kita vyko todėl, kad Talei buvo grasinama, dėl atsitiktinumų, pakitimų smegenyse ir operacijos, pakeitusios mąstymą.
Tai – ne Talės kaltė.

Tai yra paskutinės (lietuvių kalba) dalies apžvalga, tad pažvelkime, kaip keitėsi pagrindiniai veikėjai skirtingose knygose. Ar atsimenate tą nedrąsią mergaitę, kuri tik mokėsi skristi ant orlentės? Taip, tai pirmosios serijos dalies Talė. Tada dar bjaurulė, Talė krėtė išdaigas, tačiau buvo labai atsargi. Pabijojo net išvykti į Dūmus. Mergina atrodė paprasta Bjaurulių miesto gyventoja, ir niekas negalėjo pagalvoti, kuo pavirs vėliau. Antrojoje dalyje Talė tampa narsia. Pradžioje atrodo bukagalvė, tačiau vėliau pati išsilaisvina iš gražuoliško proto. Įsimyli. Tiesa, atsiminimams grįžus, nebežino kurį vaikiną pasirinkti. Trečioje dalyje Talė tampa didele egoiste. Žemina bjaurulius ir vaizduojasi pasaulio bamba. Vėliau kiek nusėda ant žemės. Kodėl? Perskaitykit – sužinosit. 😉

Zeinas… Antroje dalyje toks drąsus, pašėlęs, nenustygstantis vietoje. Maištauja ir garsiai reiškia savo nuomonę. Deja, trečioje dalyje šio vaikino nebesutiksite. Kamuojamas ligos, Zeinas praranda savo charakterį. Tampa niūriu, niekur nesikišančiu, ramiu vaikinu. Nelenda iš namų. Pasidaro pesimistas ir nebemato gėrio. Kaip pakeisti vaikino požiūrį į gyvenimą?

Deividas pirmojoje dalyje atrodo paprastas kaip rublis, labai nuoširdus vaikinukas. Nepatyręs miesto gyvenimo, jis lyg tyrų specialistas. Įpratęs prie rutinos, be galo darbštus. Sekančioje knygoje labiausiai lendanti jo emocija – sumišimas. Vėl susitikus su Tale, Deividas nebežino kaip elgtis – ar laikytis atstumo, o gal vaidinti, kad nieko neįvyko? O dar tas Zeinas… Jis kliudo artimiau pabendrauti su Tale, tad atsiranda konkurencijos gaidelių. Štai trečioje dalyje jau sutinkame visiškai kitokį vaikiną. Tariant liaudiškai, galima apibūdinti jį vienu žodžiu – naglas.

Šėja yra, manau, labiausiai pasikeitusi. Pirmojoje serijos knygoje ji tokia aktyvistė, kovoja už žmonių natūralumą, gina Dūmus… Leidžia liepsnoti meilei. Drąsa, žinoma, taip pat su ja, tačiau šioji lydi ją visose dalyse. Antroje knygoje ji pasidaro pati gryniausia gražuolė. Kuomet Talę kiek kankina nežinia iš kur atsiradusios dvejonės, Šėja visą save atiduoda gražuoliškam gyvenimui. Trečiojoje knygoje ji tampa ledine. Nerodo jokių jausmų. Visiškai atsiduoda darbui ir beveik neskiria dėmesio sau. Susidaro įspūdis, kad nebenori palaikyti draugystės net su Tale.

Aš manau, kad ši knyga, ir apskritai visa serija, yra žvėriškai gera. Kažkas WOW. Neįmanoma atsitraukti. Pavyzdys – ruošiant šį straipsnį, atsiverčiau knygą. Ir, prisipažįstu, įklimpau. Pradėjau vėl skaityti! 😀 Nemanau, jog, perskaičius pirmas dvi dalis, kils abejonių dėl trečios. “Bjaurūs. Gražūs. Ypatingi“ neįmanoma atsispirti! Kad daugiau tokių knygų… 🙂

penkijonexex logo

 

 

Stiklo kalavijas – Victoria Aveyard (knyga)

Maros kraujas raudonas kaip prasčiokų, bet ji turi gebėjimų, būdingų kilmingiesiems sidabriniams: gali valdyti žaibą. Dėl to mergina tampa grėsmingu ginklu, jos gviešiasi karaliaus rūmai.
Valdžios atstovai tvirtina, kad tokie kaip Mara nepasižymi jokiais gebėjimais, kad ji tėra apgavikė, bet pasprukusi nuo princo Maveno, niekingo išdaviko, mergina sužino pribloškiančią tiesą: ji ne vienintelė tokia.
Persekiojama kerštingojo Maveno, pasiskelbusio karaliumi, Mara ryžtasi surasti kitus pusiau raudonuosius, pusiau sidabrinius kovotojus ir įtraukti juos į maištą prieš engėjus.
Jos pasirinktas kelias pavojingas, žengdama juo, mergina rizikuoja tapti tokia pačia pabaisa kaip tas, kurį ji siekia įveikti.
Ar išvydusi, kiek gyvybių kainuoja maištas, Mara ims dvejoti ? O gal klasta ir apgaulė užgrūdins ją?


stiklo kalavijasPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2016
Originalus pavadinimas: Glass Sword
Ankstesnės dalys: Raudonoji karalienė
Serijos pavadinimas: Raudonoji karalienė
Patartinas amžius: +13
Žanras: jaunimo literatūra, distopija, fantastika, romantika, karas
Puslapių skaičius: 448
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis:  http://www.victoriaaveyard.com


autorė

Raudonoji karalienė su trenksmu įsiveržė į jaunimo knygų mylėtojų pasaulį ir visus pavergė savo universalumu ir veiksmu. O jos pabaiga buvo tikrų tikriausias sprogimas! Tad sėdėti ir laukti metus antros dalies buvo tikra kankynė… Bet, kai pagalvoji, kad šitaip bus dar du kartus, norisi daužyt galva į sieną, nes iš trilogijos serija virto keturių dalių epu, kurio kiekviena knyga išeis vis kitais metais.

Mėgstamiausias autorės užsiėmimas rašant šią seriją yra pasaulio kūrimas. Jai svarbu “atidirbti“ visas jo smulkmenas, kad skaitytojas būtų kuo labiau įaudrintas. “Stiklo kalavijui“ Victoria prisibraižė krūvą žemėlapių, nes šioje dalyje Marė, Kalas ir visa likusi kompanija daug keliauja. Kadangi šis pasaulis yra postapokaliptinis, jis kuriamas remiantis egzistuojančiomis struktūromis.

Tai yra antros dalies apžvalga. Dėl šios priežasties tie, kurie neskaitė pirmosios, gali rasti spoiler’ių.

Taigi, kas skaitė pirmąją dalį, prisimena, kad ji baigėsi didžiuliu posūkiu ir išvertė mus iš klumpių taip galingai, kad perskaičiusi knygą tučtuojau puoliau visiems skelbti, kad tai geriausia, ką perskaičiau per… na, sakykime, tai buvo viena geriausių pabaigų, kokias tik buvau skaičiusi. Victoria Aveyard netgi yra laikoma pabaigų karaliene, nes patikėkit, kai perskaitysite “Stiklo kalaviją“, apsivošit iš naujo.

Mara su Kalu priversti bėgti nuo Maveno ir visų, kas yra matę jų veidus skelbimuose. Tačiau jie negali sėdėti ir slėptis, kai ir jie, ir Mavenas žino apie naujuosius žmones – raudonuosius su sidabrinių galiomis. Tačiau viskas nėra taip paprasta, nes Kalas yra sidabrinis, ir Mara jaučia, kad jis gali bet kada pasitraukti, nes tai ne jo kova, jo tikslas tik atkeršyti broliui ir pamotei už tėvo mirtį.

Aš buvau kardas, gimęs iš žaibo ir Kalo ugnies – ne tik Kalo, ir Maveno. Vienas mane jau išdavė, kitas galėjo išduoti bet kurią akimirką. Vis dėlto būgštavau, kad man plyš širdis.

Šioje dalyje man labiausiai įstrigo Maros, kaip veikėjos, arkos vystymasis. Ji tiesiog grimzta į savigailą,  tamsias emocijas ir yra slegiama kaltės jausmo už visus nužudytuosius, kurie žuvo dėl jos kaltės. mavenasTokias mintis su didžiuliu pasimėgavimu kursto Mavenas siųsdamas jai žinutes ir palikdamas po savęs mirusių naujųjų žmonių šleifą. Mavenas tarsi koks piktasis vaiduoklis visur persekioja veikėjus, ypač paveikdamas Marą ir Kalą, kurių atmintyje jis vis dar gerutis vaikinukas, kokiu buvo iki mirė karalius. Autorė teigia, kad Mavenas yra jos mėgstamiausias veikėjas rašant, nes jis yra sudėtingas ir visus giliai paveikia – visi sukasi aplink jį lyg apie saulę.

Mara yra šios istorijos ašis, nes viską pasakojant iš jos perspektyvos atrodo, kad ji viską neša ant savo vienos pečių, ji daro visus sprendimus. Bet ji elgiasi taip, kad norisi užmest per kuprą ir liepti atsimerkti ir apsižvalgyti aplinkui. Ji taip susitelkusi į save, kad atstumia kitus žmones, visi jos arba bijo, arba nemėgsta. Tiesiog sunku buvo įžiūrėti kokią geresnę šios veikėjos savybę, nes autorė spalvas taip nutamsino, kad tiesiog nebežinau, ko tikėtis toliau. Pakito netgi jos moralinės vertybės, įsitikinimai. jos paaugliškas pesimizmas persisunkė rūmuose išmoktu šaltumu, Maveno išdavystė ko gero paveikė ją labiau nei Kalą.

Įsistebeilijau į nublizgintą metalą, apžiūrėjau savo atspindį. Ta mergina – Mara, Marena, žaibų mergaitė, raudonoji karalienė ir visiškas niekas – atrodė ir pažįstama, ir svetima. Lyg išskaptuota iš akmens, griežtų bruožų, su standžiai supinta kasa ir sumizgusiais randais ant kaklo. Ne septyniolikmetė, bet ne pusamžė, sidabrinė ir ne sidabrinė, raudonoji ir ne raudonoji, žmogus ir ne žmogus.

raudonoji karalienėNetgi meilės linija šioje dalyje kažkaip išsikraipė… keisti sprendimai buvo šioje vietoje, nes norėjosi tos romantikos, intrigos, bet viskas tik dar labiau susipainiojo, todėl kita dalis turėtų būti be galo įdomi, nes autorė išdavė, kad joje bus santykių augimo, tačiau neišduodama, kurių veikėjų. Plius išvysime du naujus mėgstamiausius autorės veikėjus.

Kalbant apie naujus veikėjus – šioje knygoje jų yra tikrai nemažai, nes Mara juk pabėga su pasipriešinimo kariais ir ieško naujųjų žmonių. Kaip bebūtų gaila, tačiau jie išvystyti skurdžiai, įsimintinesnė galbūt Kamerona dėl savo pykčio ir išsakytos didelės dalies tiesos apie pasipriešinimą, o daugiau… Mara, Mara, Mara… Ji ir jos jausmai karaliauja knygoje.

Kažkas rašė, kad bus labai įdomu sužinoti mūsų nuomonę apie knygą, tai galiu pasakyti, kad nesupratau, ar ji man labai patiko, a šiek tiek nepatiko, nes buvo ir tai, ir tai. Nusivyliau pagrindinės veikėjos nuosmūkiu. Skaičiau ilgai ilgai, nes na net nebegalėjau atlaikyti nuolat tvyrančios įtampos, kad  kažkas išduos, iš už kampo iššoks priešai ar kažkas paukšt, ir pagaus veikėjus. Bet sutinku, kad viskas susukta nesveikai gerai, ir niekad nežinai, kas laukia kitame puslapyje. Autorė būtų tikrai superinė scenaristė, jei dirbtų pagal specialybę.

Pabaigoje Victoria Aveyard vėl sukūrė tokią sprogdinančią kulminaciją, kad uch! Jos kuriamos kovos scenos neįtikėtinos. Bet pati pabaiga mane labai supykdė ir nuvylė, nes ta įtampa, kurią viso pasakojimo meto kurstė autorė, tiesiog smogė man į veidą. Bet iš kitos pusės galima sakyti, kad tai yra labai gerai, nes gebėti užkurti tokią emociją geba ne kiekviena knyga. Bet man to buvo per daug. Bet kokiu atveju trečios dalies lauksiu ne mažiau, nei laukiau “Stiklo kalavijo“.

Skaitėte pirmą dalį? Patinka nepagražintas veiksmas, kupinas mirčių ir žiaurumų? Mėgstate veiksmo filmus ir įtemptus trilerius? Dievinate “X menus“, “Sostų žaidimą“, “Bado žaidynes“, “Gladiatorių“? “Stiklo kalavijas“ kaip tik jums!

keturi permatomas

egliosha logo

Rekomenduoju (4)

Dažnai pasitaiko, kad mums patinka knygos, turinčios bendrą temą, stilių, žanrą ar veikėjus. Vieniems patinka vampyrai, kitiems vilkolakiai, tretiems realistinė literatūra. Kiti ieško dar smulkesnių bendrumų, kaip pavyzdžiui kelionė+meilės istorija. Tad parekomenduokime vieni kitiems knygas, kurios kažkuo yra panašios ir galbūt būtent to Jūs ieškote!

rekomenduoju4

 Galbūt žinote daugiau variantų, kurie tiktų prie šių trijų, pavaizduotų aukščiau?

Lauktasis Atrankos serijos tęsinys – Paveldėtoja

Tikriausiai daug kas laukė populiariosios Atrankos knygų serijos netikėto tęsinio Paveldėtoja, kuriuo, išduosime, ši istorija dar tikrai nesibaigs! Kitais metais numatyta išleisti dar vieną – penktą – dalį.

virš

Viena princesė ir 35 pretendentai į jos širdį. Prasideda nauja Atranka.

Rytoj bus išsiųsti laiškai visiems tinkamo amžiaus Ilėjos jaunuoliams. Turėsite dvi savaites nuspręsti, ar norėtumėte varžytis dėl mano rankos. Gerai suvokiu, kad tai neįprasta. Atrankose visada dalyvaudavo tik merginos, žmoną rinkdavosi princas…

Man kėlė nuostabą mintis, kad paprastas vaikinas gali būti toks drąsus ir pamėginti tapti princu. Bet nė vienas iš jų nesupančios manęs, kol nebūsiu pasirengusi.

Ketinu parodyti vargšams mulkiams, į ką jie įsivėlė…

Princesė Idlina augo klausydamasi užburiančių pasakojimų, kaip susipažino jos tėvai. Prieš dvidešimt metų jos mama Amerika Singer pateko į Atranką, užkariavo princo Maksono širdį ir nuo tol jie gyveno ilgai ir laimingai. Idliną visada žavėjo ši romantiška istorija, bet mergina nė nesvajojo, kad ir jai galėtų nutikti kas nors panašaus. Bet vieną dieną jai pačiai tenka skelbti Atranką. Į rūmus susirenka kruopščiai atsijoti trisdešimt penki pretendentai į princesės ranką. Laimėti nusiteikusių vaikinų laukia žūtbūtinės varžybos. Bet ar nors vienam pavyks sudaužyti skeptišką išdidžiosios Idlinos nusiteikimą ir pažadinti jos širdį?

Rekomenduoju (3)

Dažnai pasitaiko, kad mums patinka knygos, turinčios bendrą temą, stilių, žanrą ar veikėjus. Vieniems patinka vampyrai, kitiems vilkolakiai, tretiems realistinė literatūra. Kiti ieško dar smulkesnių bendrumų, kaip pavyzdžiui distopija+postapokaliptinis pasaulis. Tad parekomenduokime vieni kitiems knygas, kurios kažkuo yra panašios ir galbūt būtent to Jūs ieškote!

skaityk2

 Galbūt žinote daugiau variantų, kurie tiktų prie šių trijų, pavaizduotų aukščiau?

Aukcionas… parduodame veikėjus!

Ar teko skaityti istoriją, kurioje būtų žmonių pardavinėjamas viešoje erdvėje. Tarkime, turguje ar specialiai surengtame renginyje? Bent vieną istoriją tikrai galite rasti lietuvių kalba ir tai būtų Justės išversta “Laimėtojos prakeiksmas“.  Šiuo metu šis dalykas, t.y. pardavinėjimo žmonėmis aspektas yra ganėtinai populiarus jaunimo literatūroje, ypatingai, jeigu paliestumėme wattpad.com esančias vampyrų istorijas. Jose jaunieji rašytojai tiesiog negali nustygti vietoje neįpynę šio dalykėlio, kuris tikrai sugeba sužadinti daugybę emocijų ir padaryti net baisiausią istoriją pačia įdomiausia ir intriguojančia.

Žmonių pardavinėjimas nėra kažkas ypatingai negirdėto ir naujo. Anksčiau buvo pardavinėjami vergai, kaliniai, skolininkai ir kiti žmonės, kurie sugebėjo turėti skolų ar kaip nors pavirsti karo grobiu. Pardavimai vykdavo viešose vietose ir panašiai kaip šiais laikais aukcionai: susirenka žmonės ir siūlo pinigus. Laimi tas, kuris pasiūlo didžiausią pinigų sumą.

Tai, kad nežinia, kas gali būti laimingas pirkėjas, verčia veikėjus nerimauti ir prisikurti pačių įvairiausių pabėgimo scenarijų. Dažniausia priežastis, kodėl šie veikėjai nenori susitaikyti su savo likimu, yra koks nors stiprus emocinis prisirišimas prie kokio nors žmogaus arba jie paprasčiausiai yra tokios dvasios, kuri nėra dar palaužta ir veikėjas turi ryžto ir drąsos priešintis esamai padėčiai.

Dažniausiai būna tai, kad veikėjas laisvėje kur nors turi brolį ar seserį, neretai jis/ji būna jaunesnis. Dėl šios priežasties veikėjas tik dar daugiau trokšta pamėgti nuo jų įkalinusių žmonių ir susirasti savo giminę.

Iš tikrųjų niekados tokio tipo istorijose veikėjas nėra silpnas ir nuolankus padaras. Tačiau jeigu paliestumėme šių dienų žmonių pardavinėjimą sekso vergijai, šie žmonės dažnu atveju būna palaužti ir istorijos sukasi aplink pagalbą jiems sugrįžti į visuomenę kaip pilnavertiškiems žmonėms. Tačiau tokie dalykai nepaprastai retai aprašomi jaunimo literatūroje. Dažniausiai tai sutinkama suaugusiųjų literatūroje ir maišoma su BDSM.

Taigi, visa tai yra ganėtinai laisva niša, jeigu nuspręstumėte rašyti apie jaunų žmonių pardavinėjimą ir jų grąžinimą atgal į normalią visuomenę.

Jaunimo literatūroje pardavinėjimas veikėjais yra, kaip jau minėjau, daugiau randamas su vampyrais susijusiose istorijose. Senas, galingas ir įtakingas (neretai princas ar karalius) vyras nusiperka merginą. Veikėja, žinoma, priešinasi ir stengiasi pasprukti. Pats vampyras kažkodėl dažnai elgiasi ganėtinai netipiškai vampyrams. Jis būna išmintingas, ramus ir taikstosi su merginos priepuoliais ir galima pamanyti, kad jis visai ne vampyras, kuris visados ištroškęs kraujo.

Be abejonės, mergina įsimyli vampyrą ir patys tikriausiai jau galite nuspėti, kur link istorija gali pasisukti.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žmonių pardavinėjimai istorijose vysta distopijinėse/ futuristinėse (ateities) visuomenėse. Dar neteko užtikti daug istorijų, kurios orientuotųsi į kokį nors kitą laikmetį ar iš viso, perkeltų į kitus pasaulius (kol kas tik vienetai mano skaitytojos praktikoje). Populiaru istoriją palikti mūsų pasaulyje, tik veiksmą nukelti į ateitį dėl galimybės daugiau fantazuoti ir mažiau domėtis istoriniais faktais, kadangi istorijos nukėlimas į praeitį reikalauja domėtis to meto drabužiais, papročiais, pastatais, manieromis ir kitais aspektas, kurie ne visados yra rašytojų mėgstami dalykai, kadangi tai stabdo kūrimo procesą.

Kalbant apie priežastis, kodėl žmogus gali būti parduotas, jų iš tikrųjų gali būti pačių įvairiausių priklausomai nuo laikmečio ir istorijos žanro. Kitaip tariant, nuo rėmų, į kuriuos nuspręsite patalpinti savo istoriją.

Žmogų/ veikėją galite pardavinėti dėl šių priežasčių:

organų pardavinėjimas;

darbo jėgos trūkumas (tarnai);

noras užsidirbti (žmonės yra karo grobis);

kraujo bankas (istorijos su vampyrais);

sekso industrija;

pasimatymai (linksmas faktas, kai vyrai arba moterys perkasi sau pasimatymo partnerį ar partnerę);

vyro/žmonos pirkimas;

surogatinė motina;

karių pirkimas (istorijose su karais);

Žinoma, jūs galite šį sąrašą pripildyti pačiais įvairiausiais dalykais – nuo pačių kvailiausių bei smulkiausių iki nepaprastai rimtų. Viskas priklauso nuo jūsų fantazijos ir nusprendimo, kokio gi aštrumo jūsų istorija turi būti pateikta skaitytojui. Verta šioje vietoje akcentuoti, kad jeigu nuspręstumėte rašyti paaugliams apie žmonių pardavimą, tai pateiktie tai kuo aštriau ir tamsiau. Jaunimą traukia tamsioji pusė 😀 jeigu viską pateiksite saldžiai ir per daug gražiai, galima bus pamanyti, kad jūs viską įvyniojate į vatą ir kalbate nesąmones. Skaitytojas greitai nuspręs jūsų knygą numesti į šalį ir pagriebti kitą.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad be tamsos istorijoje, jūs turite vengti ir jau ganėtinai plačiai paplitusių elementų kaip, pavyzdžiui, kad pats svarbiausias asmuo įsigyja pagrindinę veikėją. Kad ir kaip gražiai ir stipriai tai sugeba paveikti skaitytoją, tai tau tampa ganėtinai erzinančiu dalyku. Dėl šios priežasties stenkitės labai kūrybingai pasielgti ties šiuo aspektu.  Vienas iš pasiūlymų būtų mėginti nuslėpti titulus ir padėtį visuomenėje, o pabaigoje ją atskleisti. Tai būtų savotiškas, tačiau ganėtinai veiksmingas būdas apgauti skaitytojus. Jūs jiems pateiksite kažką šviežio, tačiau kartu ir galingo, nes, kad ir kaip ten būtų, kiekvienam skaitytojui patinka skaityti apie veikėjus, kurie užima aukštas pareigas ar padėtį ir kurie gali įsakinėti bei valdyti.

Sėkmės kuriant istorijas, kurioje veikėjai yra parduodami 🙂

kitty

Glass Sword – Victoria Aveyard (anonsas)

glassTadadadam! Šiandiena nušvito visiškai kitomis spalvomis, kadangi pasaulį pagaliau apskriejo būsimasis Raudonosios karalienės tęsinio Glass Sword (kuris veikiausiai bus verčiamas Stiklo kardas) viršelis! Argi jis ne įspūdingas? Negaliu atsižiūrėti…

Kai pirmosios dalies viršelyje buvo pavaizduota apversta sidabrinė karūna, nuo kurios varva raudonas kraujas, naujasis atkartoja šį motyvą, tik šį kartą tai stiklo karūna su aštriomis kardų formos viršūnėmis, nuo kurios varva tiek raudonas, tiek sidabrinis kraujas, simbolizuojantis, kad šįkart abi pusės (sidabriniai ir raudonieji) turės sunkumų. Šios knygos šūkis – Klaupkis arba kraujuok. Arba perfrazavus pasiduok arba kovok. Manau iš šios dalies bus galima tikėtis daug kovų, nes Raudonieji Sergėtojai tikrai nepasiduos!

Kaip pirmoji dalis pasaulį išvydo vasarį, taip ir Glass Sword pasirodys vasarį… kitais metais.  Victoria Aveyard tikriausiai sulauks dar vieno laukiamiausios metų knygos autorės titulo.

Kartu su viršeliu buvo atskleistas ir kai kurios būsimos knygos detalės, todėl toliau esantį tekstą šios knygos neskaitę žmonės prašau praleisti, nes jame tikrai bus spoiler’ių!

Tęsinys prasideda ten, kur pasibaigė pirmoji dalis – Mavenas išdavė Marę ir savo brolį Kalą, kurie buvo išgelbėti Raudonųjų Sergėtojų. Kovojant prieš sidabrinių ir raudonųjų suskirstymą Marė ieško kitų raudonųjų kaip ji.

Raudonoji karalienė – Victoria Aveyard (knyga)

Maros pasaulis padalytas pagal kraują – raudonieji tarnauja sidabrinio kraujo kilmingiesiems, apdovanotiems antžmogiškomis galiomis. Mara yra raudonoji, gyvena skurdžiame kaimelyje vagiliaudama, kad pragyventų, kol lemties valia atsiduria sidabrinių karaliaus rūmuose. Valdovo, princų ir visų kilmingųjų dvariškių akivaizdoje ji atranda turinti ypatingų galių.
Norėdamas šitai nuslėpti, karalius priverčia Marą apsimesti kitados pamesta kilminga sidabrine ir paskelbia vieno iš savo sūnų sužadėtine. Norėdama išgelbėti namiškius nuo persekiojimo ir savo vaikiną nuo žūties mūšio lauke, ji sutinka apsimesti sidabrinių palikuone ir tapti princo Maveno sužadėtine. Mavenas neabejingas Marai, tačiau vyresnysis jo brolis, pirmasis princas Kalas, regis, irgi žavisi ja…
Mara ryžtasi pasinaudoti naująja savo padėtimi ir pagelbėti raudoniesiems išsivaduoti iš sidabrinių priespaudos. Neatsargus žingsnis gali baigtis mirtimi, nes šiame pavojingame žaidime lemiamas vaidmuo tenka išdavystei.
Septyniolikmetei Marai iš Polių kaimo atrodo, kad jos gyvenime negali būti jokių pokyčių. Vis dėlto likimo vingiai nenuspėjami: po netikėtos pažinties su paslaptingu vaikinu mergina atsiduria sidabrinių rūmuose tarp tų, kurių labiausiai nekenčia. Netrukus sužino, kad jai, nors ir ne kilmingajai, paklūsta ypatinga galia, kelianti grėsmę pačių sidabrinių viešpatavimui. Noromis nenoromis Mara įtraukiama į pavojingus žaidimus. Kas bus laimėtojas šiame keistame nuolatos kariaujančiame pasaulyje, padalytame pagal kraujo spalvą?


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas:Red Queen
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Red Queen
Patartinas amžius: +13
Žanras: jaunimo literatūra, distopija, fantastika, romantika, karas
Puslapių skaičius: 408
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis:  http://www.victoriaaveyard.com


autorė

Raudonoji karalienė plačiajame knygų mylėtojų pasaulyje reklamuojama jau nuo praėjusio rudens ir iki pat oficialaus pasirodymo buvo tituluojama kaip laukiamiausia šių metų knyga jaunimui. Ir ne veltui! Išankstinių kopijų skaitytojai mirė iš susižavėjimo, leidyklos visame pasaulyje suskubo pirkti šios knygos leidybos teises, o kino kompanija Universal jau nusamdė scenaristę Gennifer Hutchinson (Breaking Bad), kad ši istorija nukeliautų į kino teatrus. Nors pati Victoria yra scenaristė (tiksliau neseniai baigusi), tačiau džiaugiasi, kad ta “laimė“ rašyti scenarijų teko ne jai, kadangi visa, kas yra knygoje, suspausti, sumažinti ir sukišti į filmą yra tikrai sudėtinga, tad atsikratyti šio darbo jai lyg svajonių išsipildymas.

Victoria Aveyard Raudonąją karalienę parašė būdama vos 24 metų. Nustebote? Aš tai tikrai. Kai buvo išleista pirmoji dalis, antrosios knygos kūrybinis procesas jau ėjo į pabaigą, deja, tęsinio sulauksime tik kitais metais… Jos pačios mėgiamiausi žanrai – jaunimo literatūra, istorinės knygos, nuotykiai, apokalipsė – jei žmonės knygose mirs, ji jas pirks.

Taigi, šioje knygoje žmonės tikrai mirs.

Tikrai neveltui Raudonoji karalienė yra lyginama su Bado žaidynėmis ir Divergente. Kažkas dar prideda ir Atranką, jos elementų taip pat galima rasti. Tad galima pasakyti, kad Victoria Aveyard suplakė didžiausio pasisekimo sulaukusių knygų kokteilį ir gavo dar vieną stulbinančią istoriją jaunimo knygų pasaulyje.

Autorė sukūrė tikrai įdomų pasaulį ir dar įdomesnius jo gyventojus. Būtent dėl pasaulio ši knyga lyginama su Bado žaidynėmis, kadangi jį sudaro du kraštutinumai – vargšai ir turtingieji. Turtingieji gyvena tarsi inkstai taukuose be reikalo švaistydami išteklius (kaip elektra ir pan.), kai tuo tarpu vargšai turi kovoti dėl kiekvieno duonos kąsnio, o jei neišmoksta amato ir negauna darbo, nuo aštuoniolikos visi be išimties imami į armiją. Tačiau turtingus nuo vargšų skiria ne tik turtai, bet ir kraujas. Vargšų venomis teka raudonas kraujas, turtingųjų – sidabrinis. Tačiau turintys sidabrinį kraują yra dar ir ypatingi – jie yra susiskirstę į šeimas, kurių kiekviena turi ypatingų gebėjimų, pavyzdžiui geba judinti metalą, deginti ugnimi ar priversti kažką daryti prieš tavo valią. Vienas sidabrinis lygus dešimčiai raudonųjų.

Mara yra vargšė raudonoji, kurios 18 gimtadienis nenumaldomai artėja, bet ji žino, kad neturi kito likimo, kaip tik būti išsiųsta kariauti sidabrinių karo. Tačiau taip nutinka, kad vieną naktį sutiktas nepažįstamasis ne nubaudžia už vagystę, o parūpina darbą, kuris išgelbėja nuo armijos siaubų. Deja, likimas jai nėra palankus. Visų sidabrinių diduomenės narių akivaizdoje netikėtai atsiskleidžia jos gebėjimas. Tai yra negirdėta neregėta, kadangi raudonieji yra žemesnė rūšis, o sidabriniai kone dievai, tik jie turi ypatingus gebėjimus. Taigi, vedami visokių politinių priežasčių ir slaptų paskatų sidabrinių karališkoji šeima paslepia Marę visiems po nosimi. Raudonąją paverčia sidabrine ir paskelbia sužadėtuves su jaunesniuoju princu Mavenu. Tačiau Marai labiau rūpi princas paveldėtojas Kalas. Tiksliau ją drasko simpatija princui ir neapykanta sidabriniams.

“- Bet mes iš tiesų skiriamės, – to mane išmokė viena vienintelė diena šiame pasaulyje. – Mes nesame lygūs.
Julianas pakumpo.
– Prieš save matau įrodymą, kad tu neteisi.
Matai apsigimėlę, Julianai.“

Ir visame šiame fone formuojasi galingas pasipriešinimas sidabrinių priespaudai, tad Marai teks rinktis pusę ir kuo pasitikėti, o kuo ne. Ar ji sugebės žaisti sidabrinių žaidimą? Kiekviena klaida gali kainuoti daugiau nei galima įsivaizduoti.

Kaip jau galite spėti, čia tikrai rasite meilės trikampį. Marė virtusi sidabrinių princese susižada su Mavenu, tačiau ta sąjunga jai yra netikra, nors jaunasis princas kuo toliau, tuo atrodo geresnis už vyresnį brolį būsimąjį karalių Kalą, kuris apie raudonųjų priespaudą galvoja panašiai kaip žiaurusis jo tėvas karalius. Tačiau jos širdis, kad ir kaip to nenorėtų linksta prie jo. Bet ją slegia pareiga savo tautai, savo šeimai. Ji kaip tikra Katnisė iš Bado žaidynių nori revoliucijos, nori laisvės raudoniesiems. Nors… galima spėti, kad šioje istorijoje yra visas meilės kvadratas 😀

“Mavenas nulydėjo brolį akimis.
– Jam nepatinka pralaimėti. O man… – jis pritildė balsą ir prisikišo taip arti manęs, kad galėjau matyti mažyčius sidabrinius taškelius akyse, – man irgi. Aš tavęs neprarasiu, Mara. Nė už ką.
– Tu niekada neprarasi manęs.
Tai buvo dar vienas melas, abu puikiai supratome.“

rise redTaigi, kaip supratote, šioje knygoje daug dėmesio skiriama priespaudai, kuri primena vergovę. Šiame distopiniame pasaulyje vieni gyvena kaip dievai savo Olimpe, nieko nestokojantys ir nieko nebijantys, o kiti yra tartum vergai, negalintys nieko reikalauti sau, tartum būtų natūralu vergauti, dirbti, kurti ponams, sėdintiems savo spindinčiuose rūmuose ir rezgantiems intrigas. Tad akivaizdu, kad ši istorija turi pasisukti taip, kad sudrebėtų kilmingųjų sostas, o to drebėjimo priežastis bus mergaitė, ir ne bet kokia, o raudonoji. Tačiau pasitikėti negalima niekuo.

Imdama šią knygą į rankas tikrai nežinojau, ko tikėtis, kadangi stengiuosi neskaityti anotacijų, nes kartais jos atskleidžia per daug. Žinojau tik apie kažkokius raudonuosius ir sidabrinius. Kurdama tokį biologiškai neįmanomą fenomeną šioje distopinėje istorijoje autorė sugebėjo mane nustebinti. Ji sugalvojo panaudoti visiškus kraštutinumus ir juos supriešinti. Taigi Mara yra tarsi tampoma už abiejų rankų į skirtingas puses – slapčia viduje vildamasi meilės, bet jausdamasi kalta dėl to. O kur dar naujos galios. Ir nuolat senkantis laikas. Visa tai situaciją knygoje labai apsunkina, taigi, kuo sunkiau, tuo įdomiau!

Galingųjų sidabrinių pasaulis vaizduojamas kaip žiaurus ir pilnas intrigų, todėl savo žaidimą reikia žaisti labai atsargiai. Būtent šios (galima sakyti) rasės išvystymas yra labai įdomus. Visi (ar beveik visi) jie lyg kokie iksmenai, turintys vis kitokių gebėjimų, kurie kurie gali nužudyti, arba bent jau padėti nužudyti. Elitinės šeimos poruojasi tarpusavyje, kad genų dėka jų palikuonys būtų kuo stipresni. Taigi, čia išlenda užuomina į Atranką – tačiau reikia išsirinkti ne mieliausią, gražiausią, mylimiausią merginą, o pačią stipriausią, mirtiniausią. Viskas sueina į politiką, netgi Marės pavertimas sidabrine tėra politinis žingsnis, taigi kam patinka ši sritis – nenusivilsite.

Veikėjai knygoje tikrai labai apgalvoti, kiekvienas jų žingsnis turi priežastį, ar tam tikrą atoveiksmį, be kurio knyga nebūtų tokia gera.

O geriausia joje be jokios abejonės yra pabaiga. Ji triuškinanti. Stulbinanti. Verčianti daužytis širdį lyg žiūrint tikrų tikriausią veiksmo filmą. Ji aprašyta tiesiog tobulai, norisi godžiai skaityti kiekvieną žodį, kad tik nepraleistum nieko svarbaus. Toji pabaiga mėto ir vėto, ir nežinai, kaip viskas užsibaigs, o pasibaigus siaubingai nusimeni. Kadangi užbaigusi knygą tokiu efektingu finalu autorė palieka mus nežinioje dar metams, iki kol pasirodys antroji dalis. Ar bent iki rugsėjo, kai bus išleista šalutinė 100 puslapių istorija Karalienės daina (Queen Song/Red Queen 0.5).

Kaip jau supratote, man Raudonoji karalienė siaubingai patiko. Tiek iš jos tikrai nesitikėjau, taigi bum – dar viena mėgstamiausia knyga nusėdo ant mano knygų lentynos, nekantriai belaukdama kitų dviejų dalių, kurios gerbėjų liūdesiui bus išleistos tik 2016 ir 2017 metais… Skaitydama tiesiog mėgavausi veikėjų išpildymu, gudriai susukta politika, dar gudriau sumąstytu sąmokslu ir netikėta jo atomazga šioje dalyje.

Šią knygą labai tvirtai rekomenduoju visiems, kam patiko Bado žaidynės, kuriems įdomios politinės peripetijos ir geros intrigos. Ir apskritai distopinių istorijų gerbėjai turėtų šią knygą pasižymėti kaip “must buy“ (būtina nusipirkti) ar bent jau “must read“ (būtina perskaityti).

penki3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Raudonoji Karalienė – Viršelių karai

 

Šioji knyga gan skambiai buvo pristatyta Lietuvoje. Dar neteko akių suleisti į ją, tačiau tai tikrai netrukdo dirstelėti, kokius gi drabužius sugalvojo kitos šalys šiai knygai. Lietuvoje ji pristatoma savo originaliu viršeliu, kol tuo tarpu yra dvi šalys, kurios nusprendė pabūti kūrybingomis.

Autorė

Knygos anotacija

Maros pasaulis padalytas pagal kraują – raudonieji tarnauja sidabrinio kraujo kilmingiesiems, apdovanotiems antžmogiškomis galiomis. Mara yra raudonoji, gyvena skurdžiame kaimelyje vagiliaudama, kad pragyventų, kol lemties valia atsiduria sidabrinių karaliaus rūmuose. Valdovo, princų ir visų kilmingųjų dvariškių akivaizdoje ji atranda turinti ypatingų galių.

Norėdamas šitai nuslėpti, karalius priverčia Marą apsimesti kitados pamesta kilminga sidabrine ir paskelbia vieno iš savo sūnų sužadėtine. Norėdama išgelbėti namiškius nuo persekiojimo ir savo vaikiną nuo žūties mūšio lauke, ji sutinka apsimesti sidabrinių palikuone ir tapti princo Maveno sužadėtine. Mavenas neabejingas Marai, tačiau vyresnysis jo brolis, pirmasis princas Kalas, regis, irgi žavisi ja…

Mara ryžtasi pasinaudoti naująja savo padėtimi ir pagelbėti raudoniesiems išsivaduoti iš sidabrinių priespaudos. Neatsargus žingsnis gali baigtis mirtimi, nes šiame pavojingame žaidime lemiamas vaidmuo tenka išdavystei.

Septyniolikmetei Marai iš Polių kaimo atrodo, kad jos gyvenime negali būti jokių pokyčių. Vis dėlto likimo vingiai nenuspėjami: po netikėtos pažinties su paslaptingu vaikinu mergina atsiduria sidabrinių rūmuose tarp tų, kurių labiausiai nekenčia. Netrukus sužino, kad jai, nors ir ne kilmingajai, paklūsta ypatinga galia, kelianti grėsmę pačių sidabrinių viešpatavimui. Noromis nenoromis Mara įtraukiama į pavojingus žaidimus. Kas bus laimėtojas šiame keistame nuolatos kariaujančiame pasaulyje, padalytame pagal kraujo spalvą?

Taigi, kokios gi tos šalys, kurios nusprendė paleisti pasiganyti savo fantaziją? Štai, jūsų teismui yra pateikiami iš viso trys viršeliai. Pirmasis yra originalas (Amerikos), antrasis priklauso Vokietijai, o trečiasis karaliauja Prancūzijoje.

Apsižiūrėkite ir pradėkime karą!

 Man asmeniškai šį kartą gražiausias viršelis  būtų Amerikos 😉

 

kitty

The 100 (šimtukas) – knygos ir serialas

 Knygos gali pavirsti ne tik filmais, tačiau ir serialais. The Hundred knyga dar nebuvo pasirodžiusi, o jau buvo kuriamas serialas. Tai tikrai retas reiškinys. Taigi, apie ką yra knyga ir serialas?

 


Autorė

Savo karjerą leidyboje Kass Morgan pradėjo kaip redaktorė. Beje, šias pareigas ji vis dar eina, kai nerašo savo romanų. Tačiau, nors ir tikėjosi, kad dėl jos dirbamo darbo knygos rašymas bus lengvesnis, ji pripažįsta, kad siaubingai klydo. Taip nebuvo. Autorė, paklausta, kaip gi jai kilo mintis parašyti šią istoriją, atsako, kad Alloy (Alloy Entertainment) susisiekė su ja, pasakė pagrindinę idėją – 100 jaunuolių nusileidžia į Žemę patikrinti, ar ji gyvenama – ir leido autorei sukurti aplink šią mintį visą pasaulį, istoriją.

Kass Morgan yra mokslinės fantastikos fanė, ypatingai Homecoming sagos (ji pasakoja apie grupę žmonių atkeliavusių iš tolimos planetos iš naujo apgyvendinti Žemės) ir kiti šio žanro mėgėjai gali pastebėti jos kūryboje šį šabloną. Jai buvo neįtikėtinai smagu naršyti po visokius dalykus, papasakoti tai, kas susikaupė jos galvoje. Nors The 100 knygą padėjo suformuoti daugybė kitų autorių mokslinės fantastikos kūrinių, autorė buvo nustebusi, kad daugiausiai įtakos darė pradedant nuo knygos Musių valdovas ir baigiant autoriumi Charles Bukowski, kuris rašė apie pačius įvairiausius dalykus: paprastų amerikiečių skurdų gyvenimą, alkoholį, rašymą, arklių lenktynes ir kita.

Autorė nuo pat pradžių žinojo, kad jos istorija bus pasakojama iš daugybės veikėjų perspektyvos.

Autorė filmavimo aikštelėje.

Ji žinojo, kad jai prireiks mažiausiai dviejų veikėjų, kad galėtų parodyti  skaitytojams, kas gi vyksta ir Žemėje, ir kosmose. Tačiau šio skaičiaus buvo per mažai. Visas smagumas autorei rašant šią istoriją buvo tas, kad jai buvo įdomu sužinoti, kuris veikėjas ką darys, kaip jausis būdamas Žemėje. Net juokais sako, kad turbūt CW televizija taip norėjo paversti jos kūrinį televizijos serialu, kad galėtų sukurti skinny dipping (pasiplaukiojimo nuogiems) sceną  😀

Kass Morgan nustebusi prisipažįsta, kad būtent Bellamy buvo pirmasis veikėjas, kuris “atėjo“ pas ją. Tai ją nustebino todėl, kad ji nieko bendro neturi su… pasipūtusiuoju tremtiniu, kuris seka paskui savo seserį. Tačiau autorė prisipažįsta, kad todėl, kad šis veikėjas nesiekia kam nors padaryti įspūdį, jį aprašyti buvo paprasčiau.

Autorė filmavimo aikštelėje.

Paklausta, kaip jos kūrinys atkeliavo į televizijos ekranus, autorė atsako, kad tai paprasčiausiai buvo vienas iš tų atvejų, kai kažkas atsiranda tinkamu laiku; CW norėjo sukurti kažką iš mokslinės fantastikos ir jos knyga The 100 buvo tai, ko jie ieškojo. Autorė sunkiai gali patikėti, kaip greitai viskas įvyko. Ji buvo tik baiginėjanti tvarkyti savo paskutinį rankraštį, o CW jau filmavo pilot (pirmąją, bandomąją) seriją.

Vienintelė autorės baimė, kai buvo kuriamas serialas, kad žmonės nemanytų, kad knyga buvo parašyta pagal serialą. Tačiau, tai, kad serialas pasirodė jau gerokai po knygos išleidimo, šią problemą nuvaikė į šalį.

Kadangi autorė dirba pilnu etatu kaip redaktorė, ji dažniausiai rašo savaitgaliais, nebent artėja termino pabaiga. Tada ji rašo ir naktimis gerdama kavą, dietinę coca colą. Autorei patinka rašyti kavos kavinėse (Lietuvoje atitikmuo būtų Vero Cafe).

Daugiau apie autorę galite skaityti: ČIA  ir ČIA


Knygos

‘’The 100’’ (Rugsėjo 3d. 2013)
Šiame futuristiniame pasaulyje žmonės gyvena milžiniškoje kosminėje stotyje, toli nuo radiacijos paveiktos Žemės. Čia už kiekvieną nusikaltimą yra baudžiama mirtimi, o nepilnamečiai iki 18 metų yra uždaromi į kalėjimą. Sulaukę pilnametystės jie yra persvarstomi.
Niekas nežino kada ir ar iš vis bus galima grįžti atgal į gimtąją planetą. Bet galiausiai baigiantis svarbiausiems ištekliams ir didėjant populiacijai, vyriausybė supranta, kad jie turi grįžti namo, kol dar ne per vėlu. Jie nusprendžia išsiųsti šimtą nepilnamečių nusikaltėlių atgal į Žemę, kad įsitikintų, ar saugu grįžti.
Paaugliai nusileidžia nuostabaus grožio planetoje, kurią visą savo gyvenimą galėjo stebėti tik iš viršaus. Susidūrę su šio naujojo pasaulio sunkumais, šimtukas bando sukurti naują vieningą bendruomenę. Deja, jų ramybėje nepalieka praeities klaidos ir abejonės dėl jų pačių ateities. Kad išgyventų, jie turi iš naujo išmokti pasitikėti ir netgi mylėti.

“Day 21’“ (Rugsėjo 16d. 2014)

Praėjo jau 21 diena, nuo šimtuko nusileidimo Žemėje. Jie pirmieji žmonės sugrįžę namo, į savo gimtąją planetą, po kelių šimtų metų… O gal jie tik taip manė?
Susidūrus su nežinomu priešu, vienas iš pagrindinių veikėjų, Wells, bando išlaikyti grupelę vieningą. Clarke šturmuoja Oro Kalną, ieškodama Žemėje gyvenančių žmonių, o Bellamy bando bet kokia kaina išgelbėti savo seserį. Tuo metu kosminėje stotyje esanti Glass turi pasirinkti tarp savo gyvenimo meilės ir paties gyvenimo.
Žemėje praleidus tris savaites, pagaliau pradeda aiškėti paslaptys, o mūsų herojų pasitikėjimas ir santykiai – išbandomi. Vienintelis šimtuko šansas išgyventi – išlikti vieningiems.

“Homecoming“ (Vasario 24d. 2015)

Praėjus kelioms savaitėms po nusileidimo Žemėje, šimtukas pagaliau sugeba susiburti į vieningą bendruomenę, bet viskas vėl pasisuka į blogąją pusę, nusileidus dar vienam erdvėlaiviui iš kosminės stoties. Naujiesiems planetos gyventojams pasisekė ištrūkti pačiu laiku – kosminėje stotyje beveik nebeliko deguonies.
Deja, Glass atvykus į Žemę, atrodo, kad jos sėkmė baigėsi. Clarke nenustoja tikėjusi, kad jos tėvai dar gali būti gyvi, o Wells bando išsaugoti savo autoritetą. Galiausiai Bellamy tenka apsispręsti, ar prisiimti kaltę už praeityje padarytus ir, atrodo, užmirštus nusikaltimus, o gal ir toliau nuo jų bėgti?
Atėjo metas šimtukui stoti į kovą už laisvę, kurią atrado Žemėje, arba rizikuoti prarasti viską ir kiekvieną, kurį mylėjo.

 


 Serialas

Serialas buvo pradėtas anonsuoti 2013 metų rudenį, o pirmoji serija pasirodė kovo 19 dieną 2014 metais. Pirmajame sezone yra tik 13 serijų. Antrame žadama, kad bus netgi 16. Jis prasidėjo 2014 spalio 22 dieną. Pats serialas yra ganėtinai laisvai sukurtas pagal to paties pavadinimo knygą. Jason Rothenberg yra serialo kūrėjas.

Pats serialas yra tariamas the hundred, o ne one hundred ar kitaip. Serialui muziką kuria Evan Frankfort, Marc Dauer ir Liz Phair. Serialas yra filmuojamas Vancouver, British Columbia, Kanada. Apytiksliai viena serija yra rodoma 42 minutes.

Serialo pirmą seriją per jos premjerą žiūrėjo apie 2.7 milijono amerikiečių ir gavo 0,9 reitingą iš 18 -49 amžiaus grupės žiūrovų. Tai yra laikoma kaip daugiausiai žiūrėta serija per jai paskirtą dieną CW kanele po serialo Life Unexpected 2010 metais.

Puslapyje Rotten Tomatoes buvo paskelbta kaip “šviežias“ su 72 procentų įvertinimu gautu iš profesonalių apžvalgininkų, kurie teigiamai įvertino The Hundred.  Jie rašė: “Nors [serialas] pripildytas stereotipų, įtempta atmosfera padeda paversti the hundred  aukšto pilotažo nusidėjimo malonumu.“

Serialas jau pradėjęs savo kelionę po pasaulį. Naujojoje Zelandijoje jį buvo galima žiūrėti nuo kovo 21 dienos 2014 metais. Pietų Amerikoje serialas buvo pradėtas rodyti birželio 4d. 2014. Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje premjera buvo liepos 7 d. 2014 metais. Brazilijoje spalio mėnesį 2014 metais. Danijoje serialas dar tik bus rodomas.

Pagrindinis, Klark, vaidmuo atiteko australų aktorei Eliza Taylor (gimė 24 d. spalį, 1989). Geriausiai ji yra žinoma iš Australijos serialo Neighbours (kaimynai) (2005-2008). Jame mergina vaidino Janae Timmins.

Robert ( “Bobby“ ) Morley (gimė 20 d. gruodį, 1984)  vaidina Bellamy (Belamis). Jis taip pat yra australų aktorius.

Oficialus serialo puslapis: http://www.cwtv.com/shows/the-100/

 


Atsiliepimai

(P.S) kalba nėra taisyta.

Ką jau ką, bet šitas serialas tikrai iš kitų išsiskiria. Nėra nuobodus, siužetas tikrai nėra nuspėjamas. O tai yra gerai (tiesa?). Kad ir su Jasper’u, kaip pavyzdį duosiu: pagal visą siužetą ir planą, jis turėjo žūti pačioje pirmoje serijoje. Bet pats aktorius (Devon Bostick) žaidė šachmatais su serialo kūrėjais ir nulėmė savo personažo likimą- taigi, jis išgyveno.
Seriale yra fantastikos, romantikos detalių. Tik gal mažiems vaikams jo nepatarčiau žiūrėti. Pasitaiko ir kraupių žudynių scenų. Uhh. Bet apibendrinant – “The 100“ yra nuostabus serialas! Patariu jį visiems fantastikos, naujovių mėgėjams pažiūrėti. Tikrai nenusivilsit. Patys aktoriai nėra per daug žinomi. Kitaip sakant – kylančios žvaigždės. Ir jie puikiai vaidina savo personažus. Nebežinau kelintą kartą kartoju, bet tikrai patariu pažiūrėti bent pirmąją seriją. 🙂   – Augustinuka (filmai.in)

Visu pirma, serialu maniakai apsidziaugs jau zinomais ir pamegtais veidais. Serialo mintis visiskai nenuvalkiota. Esu mokslines fantastikos megejes, taciau dauguma filmu, o ypac serialu jos tarsi neispildo, bet del sio serialo turiu gera nuojauta, nes pirma serija tikrai daug zadanti! – inato (filmai.in)

Tobulas serialas! Nebanalus, itraukiantis, jaudinantis 🙂 visiems patariu negaileti tasku ir pasiziureti 🙂 – Pievaaa (filmai.in)

 Žiaurei geras serialas. Labai užkabino, dieną naktį galvoju apie jį 😀 Seniau nesilankydavau tinklalapį kiekvieną diną, bet kai pradoėjau žiūrėt šitą serialą- su nekantrumu laukiu ryto, kad galėčiau patikrinti ar jau yra LT įgarsinimas. Verta tikrai žiūrėti 990 :D- Pumele (filmai.in)


 

Šis straipsnis buvo rašomas: Kitty Writer ir The 100 Lithuania Facebook

Psl: FACEBOOK – THE 100 LITHUANIA

Kas geresnio nutiko: 11-17 liepos dienomis

svarbu naujienos

 Kaip greitai lekia laikas. Atrodo, kad vos vakar publikavau naują naujienų skilties post’ą ir štai, vėl tenka rinkti informaciją ir publikuoti.

Nors daugumai vasara yra atostogų metas, tačiau kai kuriems tai vis dėlto darbų įkarštis ir įvairių naujienų visados gausu iš knygų bei kino pasaulio.

Taigi, kokių yra naujienų?

 Harį Poterį tikrai visi pažįsta, kaip ir jį įkūnijusį aktorių, kurio naujas filmas pavadinimu “Horns“ po truputį keliauja į kino ekranus. Šis filmas yra sukurtas pagal tokio pat pavadinimo knygą “Horns“. Knygos autorius yra Joe Hill, tačiau tai tik slapyvardis, po kuriuo slepiasi Joseph Hillstrom King. Taip, Stephan King sūnus, kurio, bent jau viena knyga tikrai, yra išversta į lietuvių kalbą. Šioji knyga vadinasi “Širdies formos dėžutė“, kurią 2007 metais išleido Obuolio leidykla.

Nors “Horns“ ir priklauso fantastikos knygų suaugusiesiems kategorijai, vis dėlto manau, kad pamatyti “Harį Poterį“ kitokiame fantastiniame filme tikrai ganėtinai įdomu.

Daniel Radcliffe įkūnys vaikiną, kuris yra įtariamas savo merginos išprievartavimu ir nužudymu.

Vieną dieną jis atsikelia ir pamato, kad ant galvos turi besikalančius ragus, kurių paslaptis greitai išaiškėja; šie ragai priverčia žmones vaikinui išduoti savo didžiausias nuodėmes. Tai tampa veiksminga priemone jam siekiant sužinoti, kas gi iš tikrųjų nutiko jo merginai.

Skamba įdomiai?


“Penktoji banga“ neseniai pasirodė Lietuvos knygynuose, o už Atlanto ji jau keliauja į kinus. Sony Pictures Twitter puslapyje paskelbė, kad filmas turėtų pasirodyti…. pasirodyti… 2016 metų sausio 29 dieną. Teks ilgai laukti, bet reikia tikėtis, kad laukimas atsipirks.


Kas gi šioje nuotraukoje? Viena iš animacinio filmo “Frozen“ veikėjų, kurią galėsime išvysti naujame “Once upona time“ serialo sezone.


 

Truputį krypstu nuo temos, bet įvairumo dėlei pristatau ir “American Horror Story: Freak Show“ naujo sezono anonsą. Mano draugė mėgsta šį serialą ir kartas nuo karto ir aš pasižiūriu. Jis ganėtinai įdomus, savotiškas ir… kartais net trikdantis.

Papildymas: buvo vėliau paskelbta, kad filmukas yra netikras. Bet žiūrisi vis dėlto gražiai 😀


 “Doctor Who“ serialas yra tikras skanėstas fantastikos/ mokslinės fantastikos mėgėjams. Serialas neseniai atšventė  50 gimtadienį, nors jis tikrai nebuvo rodomas tiek ilgai. Buvo pertraukų, tačiau skaičiuojant laiką nuo tos dienos, kai pasirodė pirmoji serija… pati serialo mintis gyvuoja jau virš 50 metų. Per šį laiką įvyko daug dalykų. Apie 100 šio serialo serijų yra dingusios, kadangi BBC kadaise darė  tvarką pas save ir… naikino įvairius įrašus dėl vietos stokos. Oficialiai yra 12 aktorių, kurie įkūnijo laiko lordą Doctor Who. Kodėl taip yra? Tam, kad serialas gyvuotų ir dėl aktorių amžiaus buvo sugalvotas patobulinimas. Doctor Who įgauna nauja kūną (reinkarnuojasi), kai yra sunkiai ar mirtinai sužeistas.

Pats serialas pasakoja apie vyrą, kuris keliauja laiku  su padėjėja ir gelbėja pasaulį.

Neseniai pasirodė naujo sezono pristatomasis filmukas. Smagaus žiūrėjimo


Kuri naujiena jums patiko labiausiai? Kodėl? Gal yra kokių nors naujienų, kurios nebuvo paskelbtos? Rašykite komentaruose savo nuomones ir skelbkite naujienas 🙂

Pasaulis po to – Susan Ee (anonsas)

anonsai knygų

 

Džiugi naujiena ANGELŲ ĮSIVERŽIMO knygos fanams.

Aukso pievos leidykla informuoja:

Gera žinia laukiantiems antrosios „Angelų įsiveržimas“ knygos dalies. „Pasaulis Po To“ pasirodys liepos pradžioje, šią knygą pirmiesiems skaitytojams pristatysime nemokamai! Dėkojame visiems rašiusiems, skambinusiems ir atkakliai ieškojusiems dėl jūsų stengiamės dar labiau. Jau priimami išankstiniai užsakymai. Rašykite į leidyklą: sales@auksopieva.lt

Šios dalies anotacija:

Antrojoje trilogijos dalyje PASAULIS PO TO žmonės buriasi ir slepiasi civilizacijos knyga13griuvėsiuose, stengdamiesi išlikti. Išsigelbėję nuo angelų antpuolio, jie trokšta keršto. Peidžė prapuola. Jos ieškodama Penryn keliauja ištuštėjusiomis ir paslaptingomis San Fransisko gatvėmis ir slapta viliasi sutikti Rafą. Kur dingo visi gyventojai? Kodėl miestas toks tuščias?

Tuo tarpu Rafas rūpinasi, kaip atgauti savo sparnus, – juk be jų negali grįžti į angelų pasaulį ir vėl tapti lyderiu, arkangelu. Jis nežino, kad Penryn gyva. Ar pavyks jiems susitikti? Ką jis pasirinks: sparnus ar liesutę žmonių dukterį?
Jaudinantis, kupinas nuotykių ir stulbinamų įvykių pasakojimas nepaliks abejingų skaitytojų.

Knygų karai II – Distopijos

KNYGOS_VALDO

 

 Kaip pastebėjau, jums patiko knygų karai ir štai, antrasis karas, kurio tematika yra DISTOPIJA. 

Dalyvaujančių knygų anotacijos:

Bėgantis labirintu – Tomas pabunda kylančiame lifte ir neprisimena nieko, tik savo vardą. Atmintis tuščia. Toks jis ne vienas. Kai durys atsiveria, Tomą apsupa įvairaus amžiaus vaikai ir pasveikina atvykusį į Traką – aukštų labirinto sienų apsuptą žalumos salelę. Kaip ir Tomas, trakiečiai nežino, kodėl ir kaip ten pakliuvo. Žino tik tai, kad kiekvieną rytą atsiveria akmeninės durys į neaprėpiamą labirintą, o naktį aklinai užsidaro, sergėdamos nuo ten gyvenančių monstrų. Kas trisdešimt dienų liftas pristato naują vaikiną. Tomas buvo lauktas labirinto naujokas, bet kai kitą dieną liftas pakelia pirmą merginą, įprasta tvarka griūva. Dar daugiau sumaišties sukelia atvykėlės prieš komą perduota žinia. Gali būti, kad Tomas yra svarbesnis, nei įsivaizdavo. Kaip atrakinti atmintį ir nulaužti labirinto kodą?! (P.S. YRA KURIAMAS FILMAS)

Atranka – Trisdešimt penkioms merginoms Atranka yra puiki proga. Galimybė užkariauti princo Maksono širdį ir pakliūti į aukščiausią visuomenės luomą – tviskančių suknelių ir brangenybių pasaulį. Tačiau Amerika Singer visai netrokšta tapti atrinktąja. Dalyvavimas konkurse keltų grėsmę jos ir žemesnei kastai priklausančio mylimojo Aspeno slaptiems jausmams. Prasideda nuožmi kova dėl karūnos, o nugalėti visai netrokštanti Amerika atsiduria pačiame jos centre… (P.S. BUVO KURIAMAS SERIALAS. TAČIAU VĖLIAU ATŠAUKĖ)

Parinktieji – Tolimame mūsų planetos kampelyje yra šalis, kurios vidaus sistema veikia nepriekaištingai: gyventojai puikiai sutaria, gyvena laimingai ir gerai, niekam nieko netrūksta. Būdami septyniolikos jaunuoliai dalyvauja poravimo puotoje – savo Parinkimo pokylyje – ir sužino, kas taps antrąja puse sulaukus pilnametystės – dvidešimt vienerių. Sistema gali nuspręsti, kiek kuri pora turės palikuonių ar išvis neturės. Be to, visi iš anksto žino, kad sulaukę aštuoniasdešimties iškeliaus į dausas, ir turi pakankamai laiko nugyventi gražiai, prasmingai. Vis dėlto ir tobuloje tvarkoje pasitaiko klaidų, atsiranda maištautojų, tokių dalykų, kuriuos būtina ištrinti…

Bado žaidynės – Ar įmanoma išgyventi laukinėje gamtoje, kai varžovai stengiasi tave nugalabyti? Ant kadaise buvusių Šiaurės Amerikos valstijų griuvėsių įkurta Panemo valstybė, sudaryta iš dvylikos apygardų. Šalį griežtai ir negailestingai valdo Sostinė, ji verčia apygardas paklusti, kasmet reikalauja atsiųsti po vieną vaikiną ir merginą dalyvauti Bado žaidynėse, žiauriame realybės šou, kuriame kaunamasi iki mirties. Šešiolikmetė Ketnė Everdin pasiryžta tapti paaukotąja vietoj savo dvylikametės sesutės Primos. Mergina yra užgrūdinta gyvenimo, nes po tėvo mirties jai teko išmaitinti šeimą. Ketnė – tikra kovotoja, sumani, apdairi, puiki šaulė. Šios savybės leidžia jai siekti pergalės Bado žaidynėse. Tačiau jai teks rinktis tarp noro išgyventi ir žmogiškumo, tarp pergalės ir meilės. (P.S. YRA SUKURTAS FILMAS)

Delirium Meilės karštinė – Lena Helovėj, kaip ir daugelis jos draugių, nekantriai skaičiuoja dienas iki procedūros, atnešiančios ramybę ir saugumą. Juk amor deliria nervosa, meilės karštinė, kadaise pražudė jos motiną su tėvu… Bet viskas pasikeičia, kai ji atsitiktinai susipažįsta su bendraamžiu Aleksu. Lena sužino, kad už akylai saugomos miesto sienos yra kitoks pasaulis, kur meilė nėra prakeiksmas ir gėda, ir išdrįsta įsimylėti… (P.S. BUVO KURIAMAS SERIALAS. TAČIAU JĮ ATŠAUKĖ)

Divergentė – Čikagos visuomenė, kurioje gyvena Beatričė Prior, susiskirsčiusi į penkis luomus, išpažįstančius tam tikras vertybes: Teisuolių (vertinančių sąžiningumą), Nuolankiųjų (nesavanaudiškumą), Bebaimių (drąsą), Taikingųjų (draugiškumą), Eruditų (protą). Kasmet per Pasirinkimo ceremoniją šešiolikmečiai apsisprendžia, kuriam luomui tarnaus. Beatričei tenka rinktis – ar likti su savo šeima, ar paklusti širdies balsui. Šie troškimai nesuderinami. Todėl jos sprendimas nustebina visus, net ir ją pačią. Mergaitei tenka įveikti labai sudėtingą iniciaciją. Ji pasivadina Triče ir mėgina suprasti, kas yra tikrieji draugai ir kur nuves romantiški jausmai žaviam, kartais pašėlusiam vaikinui. Tričė turi paslaptį, kurios niekam negali atskleisti, antraip jos gyvybei iškils pavojus. Sužinojusi, kad jos iš pirmo žvilgsnio tobulai visuomenei gresia žlugimas, Tričė supranta, kad jos paslaptis gali išgelbėti mylimus žmones arba pražudyti ją pačią. (P.S. YRA SUKURTAS FILMAS)

Žarijos miestas – Pabėgimas yra vienintelė viltis Ištisas Žarijos miesto kartas žavėjo nuostabus šviesų pasaulis… požemių mieste, kurio gyvavimo trukmė – 200 metų, o tikslas – išgelbėti žmonių rasę nuo išnykimo. Dabar miesto laikrodis muša paskutines minutes, o šviesos požemiuose gęsta… Gyventojai turi atskleisti dviejų amžių senumo paslaptį ir įminti mįslę, kaip pabėgti iš Žarijos miesto, kol šviesos neužgeso visiems laikams… (P.S. YRA SUKURTAS FILMAS)

Bjaurūs – Tai galbūt pasakojimas apie ateitį. Apie naują žmonių kartą, kuri nutaria atsikratyti praeities klaidų. Miestai tampa ekologiški, naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, visur daug žalumos, mašinos skraido oru… Nelieka negražių žmonių, nes sulaukus šešiolikos visiems jaunuoliams atliekama operacija, netobulus ir bjaurius paverčianti gražuoliais. Jie gyvena linksmai, nežino, kas yra konkurencija ir pavydas. Dvi draugės Talė ir Šėja skirtingai vertina jų laukiančią grožio operaciją. Šėja nusprendžia išsaugoti savo veidą ir pabėga į maištininkų miestą. Talė blaškosi, – jos ištikimas vaikystės draugas ir mylimasis jau ten, gražuolių mieste, ją kankina nepakeliamas išsiskyrimas. Prieš pat operaciją Talę netikėtai suima specialiosios tarnybos. Valdžia jai siūlo rinktis: arba rasti savo draugę ir ją įduoti, arba niekada netapti gražuole. Kas laukia Talės Dūmų mieste, ką netikėto ji čia sužinos apie gražuolių pasaulį?..

 

žaidimo lenta 2

 

Etapai:

1. Prasideda šeštadienį ir baigiasi sekmadienį.

atsakymai 1

2. Prasideda pirmadienį ir baigiasi antradienį.

karas 2 rezultatai 2

3. Prasideda trečiadienį ir baigiasi ketvirtadienį.

galutinis rezultatas

4. Penktadienį yra paskelbiama knyga nugalėtoja.

 

Kaip jums rezultatai?

 

Distopija – kas tai?

Distopija… šis žanras šiuo metu yra vienas iš populiariausių žanrų tarp jaunimo romanų, o pagal jas dabar kuriami filmai kaip, pavyzdžiui “Bado žaidynės“, “Divergentė“, “Siuntėjas“ ir daugybė kitų. Tačiau, kas yra toji distopija?

Žodis distopija labai panašiai skamba į žodį utopija. Manyčiau, kad šį žodį žino kiekvienas, kuris bent kiek domėjosi literatūra ar bent jau neužmigo per istorijos pamokas. Thomas More parašė knygą pavadinimu “Utopia“, kurioje pasakojama apie visuomenę, kuri gyvena vienoje iš salų Atlanto vandenyne.  Šioji visuomenė yra… tobula. Taigi,  žodis utopia ir reiškia – tobula visuomenė. Dabar šis žodis daugiau vartojimas norint įvardinti mėginimą sukurti tobulą visuomenę, kurioje visi būtų laimingi, gyventų darnoje, nėra jokių karų ir t.t.  Šis žodis po truputį augo ir įgavo sesytę – distopiją.

Distopija – tai ateities pasaulis, kurį valdo tam tikra valdžia. Šioji stengiasi, kad pasaulis būtų tvarkingas bet kokia kaina. Taigi, tikrų tikriausia priespauda. Kas įdomiausia, šios valdžios gali būti skirtingų tipų:

  • Kompanijų valdžia: viena ar daugiau didelių kompanijų/firmų valdo visuomenę, pasitelkdami savo gaminius, reklamą ir/arba žiniasklaidą.
  • Biurokratinė valdžia: visuomenė yra kontroliuojama su žmogumi nesiskaitančios biurokratijos. Šioji tai daro pasitelkusi daugybę įvairių reguliavimų, painių dokumentų spąstų ir pasinaudodama daugybės nekompetetingų valdžios pareigūnų teikiamomis paslaugomis.
  • Technologija pagrįsta valdžia: visuomenė yra kontroliuojama technologijų, pvz., kompiuterių, robotų ir/arba kitų mokslinių prietaisų.
  • Filosofija ar religija pagrįsta valdžia: visuomenė yra kontroliuojama kokios nors religijos ar filosofinės ideologijos pagrindu. Dažniausiai valdžia yra diktatorinė ar teokratinė.

Taip pat šiame žanre galime rasti ir pačių įvairiausių dalykų bei siužetų:

  • žmonės skirstymas į grupes pagal charakterį (“Divergentė“)
  • žmonės skirstymas į visuomenes pagal teritoriją (“Bado žaidynės“),
  • visiškas žmogaus kontroliavimas (“Parinktieji“),
  • valdžios mėginimas pavergti pasaulį (“Shatter me“ serija)
  • kitų pasaulių užkariavimas (“Across the universe),
  • ginimasis nuo kitų padarų (“Enderio žaidynės“)
  • mokslininkų eksperimentai (“Bėgikas labirintu“)

Pagrindiai distopijos bruožai:

  • yra naudojama propaganda tam, kad būtų kontroliuojama visuomenė;
  • informacija, laisvė ir sava nuomonė yra kontroliuojami dalykai;
  • civiliai bijo išorinio pasaulio;
  • visuomenė gyvena manydama, kad jų pasaulis yra tobulas;

Distopijos žanras, kuris priklauso mokslinei fantastikai, yra pasitelkiamas norint atskleisti šių dienų visuomenėje esančias problemas. Dėl šios priežasties distopija asocijuojasi su kažkuo purvinu, blogu ir nešvariu. Todėl, vos išgirdus šį žodį, galima numanyti, kad istorijoje ar filme bus daugybė neteisybės, mėginimo kontroliuoti visuomenę ir, be abejonės, visa tai sukels paprastų žmonių maištą.

Dėl šios priežasties galima sukurti distopijinį pasaulį pasitelkus bet kokią šių dienų problemą. Kad ir kaip būtų keista, daugumoje šio žanro knygų žmonės susiduria su maisto problema. Kol kas tik vienoje skaičiau (Erin Bowman “Taken“), kur būtų pabrėžiama vandens svarba.

Neseniai per aplinkotyros paskaitą teko žiūrėti filmą apie vandenį. Mes visi manome, kad nafta ir elektra yra patys svarbiausi mūsų gyvenimo palydovai. Be jų mes mirtumėme. Tikrai? Viduramžiais šių dalykų nebuvo, kaip ir Antikoje. Pasižiūrėkite, žmonės sau laimingai gyveno. Todėl, jeigu mėginsite kurti savo distopinį pasaulį, jūs turite suvokti, kad valdžia kontroliuoja žmones keliais būdais ir vienas iš jų yra pasitelkus į pagalbą maistą, deguonį ir vandenį. Žmogus negalėtų gyventi be oro, vėliau be vandens, o tada maisto eilė ateina. Taigi, visai natūralu, kad į tai reikia būtinai atkreipti dėmesį.

Dažnai šio žanro knygose naujos visuomenės susidarymą paskatina pasaulyje buvę karai. Mėgstamas autorių karas yra – pasaulis trečiasis karas. Jau teko skaityti tikrai ne vieną knygą, kurioje kalbama apie šią įvykstančią pasaulinę nelaimę. Kita priežastis būtų pasikeitusi valdžia ir žmonių nuolankumas. Taip pat galima pridėti ir ateivius: jie užvaldo žemę arba mėgina ją užvaldyti.

Nereikėtų pamiršti, kad visuomenė vystosi, tobulėja ir pati keičia taisykles dėl jos pačios išrastų technologijų. Čia galima prigalvoti įvairių įdomybių: radiacija pakeičia fauną ir florą.Tada dažnai yra galimi du keliai: ieškoti naujos planetos arba mėginti toliau gyventi savoje sukūrus miestą/tvirtovę.

Taip pat gali būti ne tik mutacija, tačiau ir įvairios pavojingos ligos, kurios pabėgo iš laboratorijas. Tai irgi įdomus reiškinys, kai  didelė dalis žmonių populiacijos išmiršta. Tada susikuria nauja visuomenė, kurioje tam tikri asmenys mėgina atkurti žmonių visuomenės didybę.

Taip pat ganėtinai populiarus zombių tematika; liga prikelia numirėlius ar gyvuosius paverčia jais. Tikrai šiuo metu buvo porą filmų, kurie buvo su tuo susiję: Warm bodies, Warl war Z, I am legend ir kiti.

Kalbant apie žmonių naikinimą, galima pridėti įvairias gamtos nelaimes: cunamius, šiltnamio efektą, tornadus, ugnikalnių išsiveržimus ir kita. Tai gali taip pat būti viena iš priežasčių, kodėl buvo perkurta visuomenė.

Kone visos knygos, kurios pasakoja apie distopinį pasaulį, baigiasi vienodai, jeigu tai yra susiję su valdžia. Kažkas mato valdžios neteisingumą ir nusprendžia maištauti. Jis surenka armiją ir nugali valdžią. Taip pat yra dar kitas scenarijus: žmogus atsiduria netinkamoje vietoje, netinkamu laiku ir priverčiamas veikti. Pabaiga ta pati – valdžia yra nugalima.

Reikėtų atsiminti, kad distopiniuose pasauliuose nėra magijos. Ten nėra jokių fėjų, vienaragių ar kitų padarų, nors ten pasitaiko paranormalūs reiškiniai, kurie dažniausiai būna paaiškinami žmonių veikla arba, jeigu tai istorija su ateiviais, jų geresniu išsivystymu.  Bet prie to paties vis tiek noriu pridėti, kad kartais autoriai sužaidžia su šiuo žanru ir pasikviečia mitinius padarus: vampyrus. Dažniausiai. Jie paverčia šiuos padarus mūsų pasaulio valdovais, o žmonės tampa jų tarnais/ vergais. Tačiau tokių istorijų daugiau rasite tik wattpad.com puslapyje, negu knygynuose.

Kodėl?

Kadangi distopijos žanras daugiau asocijuojasi su paprasto žmogaus gebėjimais susitvarkyti su jo gyvenime iškilusiomis problemomis neturint galimybės prisiliesti prie kažko nepaprasto. Dėl to šiose pasauliuose viskas yra labai pavojinga ir yra vertingiau nei deimantai. Mūsų dienų visuomenėje artimo žmogaus netekimas galėtų būti išprovokuotas dažniausiai kokios nors ligos. Distopijiniame pasaulyje tai gali būti ne tik liga, bet vandens ar maisto trūkumas, bakterijos, kurios užkrečia žaizdas, valdžios įstatymai, laukinių gyvūnų puolimai, karas ir t.t. Tai turi žymiai didesnę vertę ir stipriau paveikia skaitytoją, kadangi sužadina daugiau emocijų.

Patys veikėjai šiame žanre pasižymi šiais bruožais:

  • dažnai jie jaučiasi įkalinti ir mėgina iš kažko ištrūkti;
  • abejoja socialine ir politine sistema;
  • tiki arba nujaučia, kad kažkas yra siaubingai blogai su visuomene, kurioje veikėjas gyvena;
  • veikėjas padeda skaitytojui atpažinti neigiamus distopijinio pasaulio aspektus;

Kodėl autoriai pamėgo šį žanrą šiuo metu? Atsakymo jums negaliu lengvai pateikti, kadangi nebendravau su rašytojais, kurie naudojasi šiuo žanru (Lietuvoje dar neskaičiau nei vieno lietuvių autoriaus distopijos žanro paaugliams. Taigi, pabūkite Andriumi Tapinu, kuris pastebėjo, kad nėra steampunko žanro mūsų šalyje, ir parašykite bestselerį), tačiau galiu pamėginti įsivaizduoti priežastį. Distopijos žanras leidžia pasinaudoti fantaziją, kurią varžo tik nusistatymas, kiek ir kokių paranormalių reiškinių žadama panaudoti kūrinyje. Kaip matote, distopijos žanre galima prigalvoti įvairių dalykų, kurie būtų įdomūs skaitytojui. Parašyti tikrai gerą romaną, kurio pagrindas būtų šių dienų visuomenė… tai ganėtinai sunku ir…netgi neįdomu. Beje, distopijos žanre autoriai turi galimybe patyrinėti žmones, jų charakterius, savybes ir pasvajoti, kokioje visuomenėje jie patys norėtų gyventi.

Taip pat šis žanras suteikia galimybę prieiti prie pačių įdomiausių žmonių jausmų, slapčiausių jų minčių: žmogaus valdymas (su kuo jis turi gyventi, ką mylėti, kiek vaikų turėti), naujų papročių kūrimas, naujų pavojų supažindinimas (mirtis, pasiaukojimai) ir dar daugybė kitų.