Pusiau laukinis – Sally Green (knyga)

Neitanas Byrnas pabėgęs.
Baltieji jį medžioja, juodieji jo nekenčia.
Jo žiauraus tėvo dovana – nauja laukinė galia, kurią jam sunku suvaldyti.
Jam reikia surasti mylimąją, kuri galėjo jį išduoti.
Kare, vykstančiame tarp juodųjų ir baltųjų raganių, Neitanui sunku palaikyti kurią nors pusę ir gali būti, kad didžiausias jam gresiantis pavojus – jis pats…
Tavo dovana bus galinga, bet tik tai, kaip ją naudosi, parodys – geras tu ar blogas.
Šių laikų pasaulyje, kur tarp žmonių gyvena dvi konkuruojančios raganių jėgos – baltieji ir juodieji, – septyniolikmetis Neitanas yra atstumtasis. Pagaliau susipažinęs su savo nepagaunamuoju tėvu Marku ir gavęs tris dovanas, patvirtinančias, kad jis jau tikras raganius, Neitanas vis dar privalo bėgti. Nėra nė vienos saugios vietos jam pasislėpti, jis niekuo negali pasitikėti. Svarbiausia Neitano užduotis – išmokti valdyti savo dovaną – keistą, naują galią, kuri gali sunaikinti jį patį.


pusiau laukinisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių
Išleidimo data: 2015
Originalus pavadinimas:  Half Wild
Ankstesnės dalysPusiau blogas
Serijos pavadinimas: Pusiau blogo trilogija
Patartinas amžius: +14
Žanras: fantastika, paauglių literatūra, romantika
Puslapių skaičius: 440
Pasakotojas: vaikinas
Autorės puslapishttp://www.halfbadworld.com/


Autorė

Tai yra antros dalies apžvalga. Todėl tie, kurie yra neskaitę pirmos dalies, gali rasti spoiler’ių.

Sally Green debiutinis kūrinys vos pasirodęs sumušė du į Gineso rekordų knygą įtrauktus rekordus – tapo tapo į daugiausia kalbų verčiama debiutuojančios autorės knyga paaugliams ir apskritai į daugiausia kalbų verčiama debiutuojančios autorės knyga. Tai tikrai apstulbino autorę, kadangi ji svajojo bent susirasti agentę ir išleisti kelių šimtų knygų tiražą, tačiau istorija išversta parduodama bent 50 skirtingų šalių įvairiomis kalbomis.

Rašytoja sako tikinti visais savo veikėjais ir galvojanti apie juos kaip apie realius žmones. Mėgstamiausias jos šios serijos herojus – Gabrielis, gimęs visiškai netikėtai ir neplanuotai, bet jis labai greit susiformavo autorės galvoje, ir ji jį pamilo.

Jei skaitėte pirmąją dalį žinote, kad Neitanas gavęs iš tėvo tris dovanas ir pabėgęs nuo medžioklių patraukia ieškoti savo vienintelio draugo Gabrieliaus. Belaukdamas sutartoje vietoje Neitanas atranda savo dovaną – tokią kaip ir tėvo. Tampa pusiau laukiniu žvėrimi, pusiau žmogumi.

Tačiau vaikinas taip pat turi išgelbėti ir savo baltąją raganaitę, kuri buvo užmigdyta mirtinu miegu, jos laikas senka. Pirmoje knygoje buvo vienas pagrindinis tikslas – gauti tris dovanas, antrojoje iškyla dvi – rasti Gabrielių, tada rasti ir atkerėti Analizą. Nors ir kiltų abejonių dėl jos lojalumo, tačiau Neitanas yra pasiruošęs rizikuoti viskuo ir padaryti beveik bet ką, kad išvaduotų savo mylimą merginą.

Pirmasis knygos ketvirtis buvo gana lėtas, tačiau pabaigos ketvirtis tai atpirko su kaupu! Taigi pasiruoškite gauti šiek tiek savianalizės ir optimizmo paieškų. Tada bus daug bėgimo ir gaudynių, o galiausiai pabaigoje supyksite ir užsimanysite kai ką nužudyti. Galiu pasakyti tik tiek – kad ir kas jums nepatiks istorijos pradžioje ir viduryje, pabaiga sukels daug įvairių emocijų, kurios laimės jūsų dėmesį.

Kaip rašoma knygos anonse, autorė šiame pasakojime analizuoja tokias sąvokas kaip laukinis ir žmogiškas. Ar blogai, jei žudai, kad išgyventum? Ar tavo žiaurumas skriaudikui pateisinamas? Ar galima mylėti tą, kuriame gyvena žvėris?

žvėris

– Nužudei jį, kaip nužudytų žvėris. Žinau, kad tai dabar tavęs nepaguos, bet žvėrį veda instinktai. O žvėris nėra pabaisa, nėra nei geras, nei blogas.

Žinoma be niūrios nuotaikos, kuri vyravo jau nuo Pusiau blogo, čia rasime ir humoro, kurį įneša nauji veikėjai. Van ir Nesbitas man nuo pat pradžių pasirodė labai įtartini, bet savotiškai įdomūs – lyg ir draugai, lyg ir verslo partneriai, sunku supaisyti, bet jie labai pagyvino pasakojimą ir šiaip įnešė naujų srovių į pasakojimą.

– Nesijaudink dėl manęs, vaikeli. Tik pradėsi virsti, iškart išsitraukiu pistoletą ir šaunu.
Spoksau į jį, bet dar nesugalvojus, ką atkirsti, jis priduria:
– Nesigąsdink taip smarkiai, gerai, aš labai taiklus. Pašausiu kur nepavojingai. Tu greitai gydaisi, nieko neatsitiks.
Iš jo balso aišku, kad kalba rimtai. Sušnabždu Gabrieliui:
– Matai? Tavęs žmonės prašo pademonstruoti dovaną pasiverčiant Obama; o į mane šauna ir sako: “Nieko neatsitiks“.

Santykiai su naujais žmonėmis manau padėjo Neitanui užaugti mūsų akyse. Jis nebėra užguitas visų skriaustas vaikas, pasakojimo eigoje jis tampa gebančiu apsiginti vaikinu, nors taip ir norėjosi ištraukti jį iš knygos ir stipriai stipriai apkabinti.

Šioje knygoje baltosios raganos toli gražu nėra labai geros. Geriau pagalvojus raganiaus “spalva“ netgi neturi įtakos jo gerumo/blogumo laipsniui, nes tiek juodieji, tiek baltieji gali būti lygiai tokie pat blogi arba geri. Tai labai primena rasizmą mūsų visuomenėje, nes visi žiūri į odos spalvą, tačiau mato tik su ja susijusį neigiamą nusistatymą. Neitanas yra labiausiai išskiriamas, nes jis nėra nei juodas/baltas, netgi ne pusiau juodas/pusiau baltas, bet viso labo puskodis – labiausiai niekinama rasė tarp raganų. Tačiau gal jis, visą vaikystę engtas, du metus laikytas narve, kankintas Komiteto ir persekiotas medžioklių vis dėlto yra aukščiau jų visų? Tai tikriausiai priklauso tik nuo Neitano, ir kurią pusę jis pasirinks. O knygos pabaiga tokia, kad galima stipriai suabejoti, kur link Neitanas pasuks paskutinėje, trečioje knygoje, kuri ne veltui vadinsis Half LostPusiau paklydęs.

Ko gero visi sutiks, kad Pusiau blogas knyga buvo geresnė, tačiau jei skaitėte ją, privalote perskaityti ir Pusiau laukinį, nes patikėkite, čia tikrai bus daug veiksmo ir netikėtų siužeto vingių. Galiu jums pažadėti įdomią meilės istoriją, pažintį su Neitano tėvu Marku, žiaurias kovas, humorą ir žinoma išskirtinį pasakojimą apie šiuolaikines raganas ir raganius.

keturi permatomas

egliosha logo