Knyga: Pirmieji metai – Nora Roberts

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2017  Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje:  Jotema Originalus pavadinimas: Year One Serijos pavadinimas:  Išrinktosios saga Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 16+  Vertė:  Jurgita Jėrinaitė Žanras / amžiaus kategorija: fantastika Galimi siužeto raktažodžiai: fantastika, distopija, magija, paranormalūs, apokalipsė, pandemija Puslapių skaičius: 416 Pasakotojas: trečias asmuo, daug perspektyvų Apdovanojimai:  Goodreads Metų fantastikos knyga nominacija (2018) Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis: čia Įvertinimas:  5  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Pirmieji metai – Nora Roberts“

Laikų pabaiga – Susan EE (knyga)

Pabėgę nuo angelų, Penryn ir Rafas leidžiasi į kelią, ieškodami atsakymų. Jie trokšta rasti gydytoją, kuris padėtų sutvarkyti padarytą žalą. Stulbinami Rafo praeities įvykiai išlaisvina tamsos jėgas ir šios ima grasinti visiems aplinkiniams.

Kai angelai pasiunčia į žmones apokalipsės košmarą, abi pusės stoja į karą. Kas švęs pergalę? Priversti kovoti dėl žemiškos karalystės, Rafas ir Penryn turi pasirinkti: savo giminę ar vienas kitą?


Laikų pabaigaPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: End of Days
Ankstesnės dalys: Angelų įsiveržimas, Pasaulis po to
Serijos pavadinimas: Pernyn ir laikų pabaiga
Patartinas amžius: +15
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, paranormalūs, angelai, romantika
Mitinės būtybės/padarai/ galios: angelai, demonai
Puslapių skaičius: 384
Pasakotojas: pirmasis asmuo (mergina)
Autoriaus puslapis: http://www.susanee.com


Tai yra trečios dalies apžvalga. Todėl tie, kurie yra neskaitę pirmos ir/ar antros dalies, gali rasti spoiler’ių.

Laikų pabaiga tikriausiai ne tik mūsų, bet daugelio mūsų skaitytojų ir šios serijos gerbėjų, buvo pats laukiamiausias visų laikų tęsinys. Man ši istorija tobula nuo pat viršelių iki puslapiuose suguldytų žodžių. Tai yra epiškas finalas, karūnavęs Angelų įsiveržimo knygų seriją.

Visos trys dalys originalo kalba išleistos dvejų metų intervalu, tačiau fanai vis tiek su didžiuliu nekantrumu laukė tiek antros, ties trečiosios dalių. Nustebsite, bet jos kūrybinis procesas yra išties įdomus – pirmiausia ji pasirašo būsimo kūrinio planą, kurį siunčia savo vadinamiesiems “beta skaitytojams“, kad sulauktų jų komentarų, ir štai taip vyksta visas knygos rašymo/perrašymo procesas. Kiekviena dalis tampa vis tamsesne, atskleidžiančia niūrų ir žiaurų postapokaliptinį pasaulį, tačiau autorė teigia, kad tas scenas aprašinėti jai buvo lengviausia.

Trečia dalis, kaip ir antroji, prasideda ten, kur baigėsi ankstesnė. Nors antra knyga lietuviškai išleista 2014 metais, tačiau veiksmas tučtuojau įtraukia atgal, lyg pertraukos nė nebūtų buvę. Rafas atsikovoja savo sparnus, Pernyn randa seserį, ir jie visi kartu bėga iš angelų būstinės. Ši knyga yra tarsi įtemptas veiksmo filmas, kai kiekvienoje scenoje vis kažkas nutinka – viskas tokiu greičiu lekia link pabaigos, kad negalima padėti knygos į šalį, nes paskui sėdėsi ir galvosi, o kas dabar??? Kai jau atrodo, kad nieko naujo nesugalvoti neįmanoma, Susan Ee paneigia tai, ir įmeta mus į dar baisesnį pasaulį, su kraupesnėmis pabaisomis nei iki šiol.

Nepaisant to, Laikų pabaigoje jau gauname daugiau karštos romantikos, bet mažomis dozėmis, kad nepamirštume, kad tai ir meilės istorija. Žinoma, ta meilė yra neįmanoma, nes pasirinkęs Pernyn jis nupuls ir pateks į pragarą, todėl abu veikėjai labai kankinasi dėl to. Tačiau šios sudėtingos sąlygos netrukdo didėti romantiškai įtampai.

– Jei būčiau žmogus, išauginčiau tau gražiausią sodą, – jo balsas skamba visiškai nuoširdžiai. – Geresnį nei kieno nors kito. Jame augtų auksinių ananasų, sultingiausių vynuogių ir skaniausių ridikėlių pasaulyje.

Pagrindinė šios knygos dilema iškyla tada, kai Pernyn ir Rafui tenka rinktis, kurioje pusėje jie kovos. Kaip ir Pasaulyje po to, taip ir šioje knygoje daug lemia angelų politika. Rafas nori grįžti pas angelus, ten jis priklauso, plius jei  negrįš, pasauliui tikrai grės apokalipsė. Pernyn irgi nori apsaugoti šeimą ir kitus žmones, tačiau nenori prarasti Rafo, kuris pasiekus tikslą (angelai palieka Žemę) dingtų kartu su savo bendražygiais. Bet kokiu atveju reikia sustabdyti blogąjį angelą Urielį, dėl kurio gresia žmonijos išnykimas ir jam paklususių angelų nupuolimas.

kur dingo didvyriaiJis nori būti priimtas į angelų pasaulį taip pat, kaip aš trokštu, kad mano šeima liktų saugi. Jei privalėčiau dėl to nudėti keletą angelų, ar taip padaryčiau?
Be abejonės. Ir be galvos skausmo.

Autorė šiame pasakojime aptaria tam tikrus tikėjimo klausimus (krikščionybę, sektantizmą), bet tai daroma neįkyriai ir netgi įdomiai. Ji turi ne tik postapolakaliptinio pasaulio, bet ir pragaro įsivaizdavimą. Originaliai šią seriją turėjo sudaryti 5 knygos, tačiau fanai ir jų nuomonė įtakojo tai, kad Pernyn ir laikų pabaiga tapo trilogija. Todėl rašydama šią dalį ji turėjo į ją sudėti visas savo idėjas, skirtas dar dviems kūriniams, tad gali pasirodyti, kad čia labai daug visko, tačiau tai tik prideda didesnio tempo, skaitai ir neturi nė minutėlės atokvėpio.

Štai kas man labiausiai patiko šioje dalyje – kad už kampo vis kažkas laukia, kai niekas nevyksta taip, kaip suplanuota. Bet nepaisant to Pernyn visus sunkumus ištveria ir eina į priekį. Nuo pirmosios dalies ji pasikeitė, tapo kovinga ir netgi pakeitė savo požiūrį į savo mamą, kuri atrodė buvo nustumta į nuošalę, bet šioje knygoje ji vėl gavo progų pasireikšti kovodama už savo dukteris ir jų gerovę. Džiugu, kad visas dėmesys buvo sutelktas ne į romantinę liniją, o labiau į konfliktą, kilusį atsiradus angelams, sudėtingus jų priesakus ir politiką, labai realų žmonių elgesį dingus visoms taisyklėms.

Buvo tikrai smalsu, kaip viskas išsivynios, nes Susan Ee pasistengė, kad padėtis atrodytų be išeities. Viską užaštrindama ji primėtė nuožmių kovų, šiurpių nutikimų, žmogiškos nevilties ir įspūdingą karą.

Pabaiga man buvo gal kiek neišbaigta, nes kilo kai kurių klausimų, į kuriuos negavau atsakymų, tad manau, kad buvo palikta erdvės galimiems tęsiniams ar šiaip kokiai short story.

Rekomenduoti Laikų pabaigos ko gero net nereikia! Iš šios knygos galite sulaukti daug veiksmo, įspūdingų kovos scenų, netikėtų siužeto vingių, romantikos ir žinoma epiško finalo, kuris nulems visos žmonijos likimą ir sudrebins angelų pasaulį.

Visos dalys:

pirma antra trečia


penki

egliosha logo

Warm bodies – Isaac Marion (knyga)

knygos apžvalga

R yra jaunuolis, išgyvenantis egzistencinę krizę – jis yra zombis. Jis vilkdamas kojas keliauja per karo, socialinio žlugimo ir beprasmio jo nemirtingų bendražygių alkio sugriautą Ameriką. Bet jis trokšta kažko daugiau nei kraujo ir smegenų. Jis gali ištarti vos keletą urzgiančių skiemenų, bet jo vidinis pasaulis yra gilus, pilnas smalsumo ir ilgesio. Jis neturi prisiminimų, tapatybės ir pulso. Tik svajones. Ir tada jis sutinka merginą.

Po to, kai valgydamas paauglio berniuko smegenis jis išgyvena jo prisiminimus, R padaro netikėtą pasirinkimą, kuris pradeda įtemptus, neįtikėtinus ir keistai švelnius santykius su aukos mergina. Džiulė yra ryškių spalvų sprogimas niūriame ir pilkame kraštovaizdyje, kuriame gyvena R. Jo sprendimas apsaugoti ją pakeis ne tik R, bet ir jo kolegas Mirusiuosius, ir galbūt visą negyvą pasaulį…


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: anglų kalba
Išleidimo metai: 2010
Originalus pavadinimas: Warm bodies
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Warm bodies
Patartinas amžius: +14
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, siaubas, distopija, zombiai
Puslapių skaičius: 239
Pasakotojas: vaikinas
Autoriaus puslapis: http://www.isaacmarion.com/


autorius

Isaac Marion yra jaunas atsiskyrėlis, gyvenantis su savo barzda ir kate – badaujantis, isteriškas, nuogas. Štai kaip jis save apibūdina. Gal dėl atsiskyrėliško būdo apie Isaac nekažką galima rasti interneto platybėse. Šalia knygų rašymo jis taip pat kuria muziką, yra netgi išleidęs albumą pavadinimu Dead Children, kurį galima rasti internete. Isaac taip pat fotografuoja ir piešia.  Nors goodreads teigiama, kad Warm bodies yra jo debiutinė knyga, tai netiesa. Iki jos jis parašė ir pats išleido kitas tris. Bet kai Atria Books leidykla išleido istoriją apie zombį R… jį pastebėjo ne tik Anglijos ir Amerikos laikraščiai, bet netgi Stephanie Meyer, kurios liaupsės atsidūrė ant knygos viršelio. Summit Entertainment suskubo nusipirkti teises knygos ekranizacijai ir per trejus metus istorija iškeliavo į kino teatrus, o zombį R įkūnijo X-menų žvaigždė gražuolis Nicholas Hoult, viena iš Mano numeris ketvirtas pagrindinių aktorių Teresa Palmer, tapę naujaisiais Edvardu ir Bela. Džiulės tėvą generolą Grigio suvaidino pats John Malkovich!

ledkalnisKai buvo pradėta versti ši knyga, ask.fm sulaukėme klausimo, kodėl šita? Juk jau yra filmas! Beeet. Geriausiai priežastis gali atspindėti paveiksliukas dešinėje. Tas ledkalnis – tai Warm bodies istorija, ir tik labai maža jos dalis buvo atskleista filme, visa kita jūs rasite tik perskaitę knygą. Filme daug kas buvo kiek kitaip, supaprastinta, kai kas išmesta, kai kas perrašyta, bet jis vis tiek buvo puikus.

coverIstorija yra pasakojama zombio R. Zombiais tampama, jei tave nužudo zombis, bet jam sutrukdoma suvalgyti tavo smegenis. Dar jis gali tave atversti į zombį pats (bet tam reikia milžiniškų pastangų ir susilaikymo, nes smegenys – pati geriausia Gyvojo dalis). Arba tu miršti natūralia mirtimi ir tampi zombiu. Po to tu prarandi atmintį,  kalbos dovaną (dažniausiai), nebemoki skaityti, nebeprisimeni savo ankstesnio gyvenimo, netgi vardo. Ir, pasak Gyvųjų, prarandi žmogiškumą. Zombiai buriasi į spiečius kokiuose nors apleistuose pastatuose, kuriasi į bendruomenes, netgi kuria savotiškas šeimas, “augina vaikus“, eina į medžiokles, moko savo vaikus medžioti. Vienintelis jų tikslas toks ir yra – medžioti ir išgyventi. Nes jei pasiduodi, tada visiškai sunyksti, suyri ir tampi Kaulėtuoju – šiurpiu skeletu, kurie jaučiasi viršiausi už visus. Štai toks yra zombių pasaulis.

Žmonės savo ruožtu  gyvena užsidarę stadionuose tvirtovėse, kur stato aukštus ankštus namus, augina savo vaikus bei našlaičius ir moko juos apsiginti, išgyventi, žudyti. Jie visi gyvena nuolatiniame siaube ir įtampoje, kadangi trūksta maisto, medikamentų, netgi paaugliai siunčiami į griūvantį miestą į atsargų gelbėjimo operacijas. Žmonės nėra laimingi – kaip ir Mirusiųjų, jų emocijos beveik mirusios.

Į vieną tokių operacijų išsiunčiama ir Džiulė su savo vaikinu, geriausia drauge ir visu būriu kitų vaikų, Deja, nutinka taip, kaip gali nutikti tomis postapokalptinėmis dienomis – zombiai užtinka gelbėjimo grupę ir ją užpuola. R nužudo jauną vaikiną Perį Kelviną ir suvalgius jo smegenų gabaliuką pro akis prasisuka pusė gyvenimo, kurio centre – šviesiaplaukė mergaitė. Šie prisiminimai trenkia kaip kūju, zombis R apgina dabar jau suaugusią Džiulę ir padaro sprendimą išsaugoti ją, bet nepaversti zombe, nes jį žavi jos gyvybė.

rRašytojas zombį R “nupiešė“ tarsi žmogų, įkalintą pabaisos kūne, be pasirinkimo laisvės, be galimybės ištrūkti. Nors išorėje jis linguojantis, kerėpliškas, purvinas, kruvinas ir vos pralemenantis žodį, viduje R – tikras poetas. Jo mintys žavi. R yra svajotojas. Jis tyrinėja jį supantį pasaulį, spėliodamas, kas buvo praėjusiame gyvenime, mėgaudamasis Sinatros plokštelėmis ir geisdamas meilės bei kažko daugiau.

Savo mintyse aš iškalbingas; aš galiu užlipti sudėtingais žodžių pastoliais pasiekdamas aukščiausios katedros lubas ir nupiešti savo mintis. Bet kai aš atveriu burną, viskas sugriūna. Iki šiol mano asmeninis rekordas buvo keturi dundantys skiemenys prieš keletą… dalykų… susibūrimų. Ir aš tikriausiai daugiausiai kalbantis zombis šiame oro uoste.

Aprašyti šią istoriją yra labai sunku, kadangi joje visko daug. Autorius puikiai perteikia tą desperaciją, neviltį, kurią sukėlė naujasis maras, nes žmonės prarado pasaulį, prie kurio buvo įpratę. Važinėti automobiliais beprasmiška, kadangi visi bijo išeiti už saugių stadiono sienų dėl zombių pavojaus. Televizoriai neberodo, nes nėra ką transliuoti. Ilgai buvo tiriama, ieškoma sprendimo šiai ligai išgydyti, bet nebuvo rasta – joks Mirusysis niekada neparodydavo sąmoningo atsako. Šis maras sugriovė daugelio šeimas, sudaužė likimus. Ne išimtis nei Peris, nei Džiulė. Nei tuo labiau R – maro auka.

DžiulėDžiulė turi tik tėvą, kuris vadovauja stadionui. Ji neturi mamos, kurios neteko dėl maro, ir tai giliai įsiręžia į jos protą. Jos tėvui ši netektis dar skaudesnė, tad ji priversta išgyventi ne tik savo skausmą, bet ir tėvo. Džiulė tikrai nėra gerutė mergaitė, kaip galėtų pasirodyti – ji keikiasi ir geria, yra bebaimė. Per savo trumpą gyvenimą ji išgyveno ir šviesesnių, ir tamsesnių akimirkų.

-Spėju, kad velniškai daug kalbu apie Perį, bet aš tikrai nesu spindintis laimingas žmogus, žinai? Aš taip pat sužlugdyta, aš tiesiog… vis dar gyva. Žlugimo procese,- ji greit skaudžiai nusijuokia.

Ko gero todėl ji taip patinka R, nes jis pats irgi toli gražu ne šventas. Ir abu juos jungia vienas tikslas – išgydyti marą ir sutvarkyti mirštantį pasaulį. Du idealistai nusidėjėliai.

Palikęs Džiulę gyvą R sukelia tikrą revoliuciją tarp Mirusiųjų ir Kaulėtųjų.

Išėję iš R namų (tiksliau pabėgę) jie nebetinka niekur – nei Mirusiųjų, nei Gyvųjų. Jie negali kartu būti nei vienur, nei kitur. Ir net pasislėpti kažkur plačiajame pasaulyje, nes visur jau gyvena mirtis, todėl jie turi kažką daryti, kol dar abu yra gyvi.

Knyga pasakoja apie tai, kad esi tas, kuo pats pasirenki būti. Netgi pas baisiausias monstras gali turėti gražią sielą, norėti meilės, ar kažko daugiau. Ir kas vienam gali atrodyti kaip pats didžiausias košmaras, kitas atiduotų bet ką, už galimybę atsidurti pirmojo vietoje. Istorija moko, kad visada reikia turėti vilties, nes kartais tik ji gali išgelbėti pasaulį. Isaac Marion šia knyga ko gero perspėja mus būti atsargesnius, išmokti džiaugtis kasdieniais dalykais, o ne gręžti savo Žemę iki paskutinio lašo – jis akivaizdžiai baksnoja pirštu į žmonių godumą ir nuodėmes ir sako, kad gėris ir meilė išgelbės pasaulį.

-Mes tai išleidome. Mes baksnojome į jūros dugną ir prasiveržė nafta, nudažė mus juodai, ištraukė mūsų vidines ligas į išorę, kad visi jas matytų. Ir štai mes  šiame sausame pasaulio lavone, pūnančiame mums po kojomis, kol nieko neliks, tik kaulai ir spiečiai musių.

Man ši knyga tikrai patiko, nors kartais erzino Perio mintys, tačiau puikus stilius ir graži neįmanomos meilės istorija pilname žiaurumų pasaulyje daro įspūdį. Jautėsi, kad autorius vyras, nes tik vyrai gali aprašyti kai kurias scenas, jo žiaurus atvirumas negailestingas, bet žavintis, todėl rekomenduoju knygą visiems, kas mėgsta neįmanomos meilės knygas. Beje, ši istorija turės ir tęsinį, kurį autorius pažadėjo išleisti dar šiais metais. Kai kurie fanai buvo apstulbę, nes kamgi tęsiniu gadinti tokią puikią istoriją? Tuo tarpu kiti laukia nesulaukia tolesnio pasakojimo apie gyjantį pasaulį ir tai, kaip toliau sekasi Džiulei ir R.

5

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Pasaulis po to – Susan Ee (knyga)

logo
Antrojoje serijos dalyje PASAULIS PO TO žmonės buriasi ir slepiasi civilizacijos griuvėsiuose, stengdamiesi išlikti. Išsigelbėję nuo angelų antpuolio, jie trokšta keršto. Peidžė prapuola. Jos ieškodama Penryn keliauja ištuštėjusiomis ir paslaptingomis San Fransisko gatvėmis ir slapta viliasi sutikti Rafą. Kur dingo visi gyventojai? Kodėl miestas toks tuščias?

Tuo tarpu Rafas rūpinasi, kaip atgauti savo sparnus, – juk be jų negali grįžti į angelų pasaulį ir vėl tapti lyderiu, arkangelu. Jis nežino, kad Penryn gyva. Ar pavyks jiems susitikti? Ką jis pasirinks: sparnus ar liesutę žmonių dukterį?


Pagrindinė knygos informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo data: Lietuvoje 2014, originalo kalba 2013
Originalusis pavadinimas: World After
Serijos pavadinimas: Pernyn ir laikų pabaiga
Ankstesnės dalys: Angelų įsiveržimas
Žanras: jaunimo literatūra, distopija, fantastika
Patartinas amžius: 15+
Kaip gavau knygą? laimėjau Facebook žaidime
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.susanee.com


Pernyn ir laikų pabaiga neabejotinai šių metų mano mėgstamiausia knygų serija! Gavusi antrąją dalį skaičiau ilgai, su pasimėgavimu, kad ištęsti malonumą 😀 Iki kol išėjo Pasaulis po to, vis prisimindavau pirmąją dalį, kuri man šiek tiek maišėsi su Penktąja banga. Ir ten, ir ten apokalipsė, mergina įsižiūri vaikiną, su kuriuo negalima susidėti, nes jis yra žmogaus priešas, bet tai juk ir užvedė daugelį bestselerių, skirtų jaunimui.

Autorė Susan EE

Antrąją dalį autorė kaip apsėsta rašė dvejus metus. Ši knyga dar tamsesnė ir šiurpesnė už pirmąją. Paklausta, koks jausmas aprašyti tikrai šiurkščias scenas, atsakė, kad jei rašant nebaisu, vadinasi yra nepakankamai gerai. Taip rašytojai svarbu, kad pačiai būtų įdomios ir juokingos Rafo ir kitų replikos. Susan, kad galėtų realistiškiau aprašyti kovos scenas, studijavo savigynos manevrus, netgi pati mokėsi savigynos.

Vienas įdomus faktas apie knygą yra tas, kad viršelį abiems dalims kūrė fanai. Sakyčiau, kad labai jau talentingi fanai 😀 Pirmajame vaizduojami angelo sparnai, antrajame šikšnosparnio. Nekantru pamatyti trečios dalies viršelį.

Pasaulis po to prasideda tuo, kuo baigėsi Angelų įsiveržimas. Pernyn paralyžiuota ir laikoma mirusia kartu su savo šizofrenike mama ir keistai sužalota sesute Peidže važiuoja pasipriešinimo automobiliu. Visi gerokai apako, kai mergina staiga atsisėdo sveika gyva, nes juk ją mirusią ant rankų atnešė demonas! Plius mažoji sesutė atrodo kaip suplėšyta ir atgal susiūta lėlė su dviem eilėm aštrių blizgančių dantukų ir keistas giesmes marmaliuojanti mamelė. Sakyčiau neblogas derinys. Nors šeima pagaliau vėl kartu, bet Peidžės pasikeitimas trikdo ne tik aplinkinius, bet ir pačią Pernyn. Jai sunku žiūrėti į seserį, nes ji žino, ką sugeba mažieji demonai, merginą drasko dvejopi jausmai – baimė ir meilė. Neilgai trukus dėl kitų žmonių pasikeitusi Peidžė dingsta ir istorija vėl varoma to paties varikliuko – Pernyn ieško sesers.

Tačiau autorė nepalieka mūsų be Rafo. Prisimenate, kaip pirmojoje dalyje buvo pasakojama, kad kardas turi jausmus? Pasirodo taip ir yra. Jis parodo vaizdus iš savo ir Rafo atsiminimų, kaip susitiko Pernyn ir angelas, kaip ji jį išgelbėjo ir keliavo kartu prisiūti nukirstų sparnų ir koks jo gyvenimas buvo iki šiol.

“Vos tik pamanau, kad pamoka baigta, kardas primena kitus vaizdus, kurie manęs vos nepalaužia. Esu pritrenkta jo intensyvumo.
Ištiktas agonijos ir pažemintas, Rafas riaumoja.
Jis pakliuvęs į rimtą bėdą. Jaučia nepakeliamą skausmą. Ir dar didesnį šoką.“ 88 p.

Deja, beieškodama Peidžės, Pernyn praranda ir kardą. Ji patenka į Alkatraso salą, kurioje esančiame kalėjime angelai vykdo kažkokius eksperimentus ir “gamina“ skorpionus su sparnais. Kaip paaiškėja vėliau, tai yra angelo Urielio politikos dalis. Po truputį, po truputį aiškėja priežastys, kodėl buvo užpulta Žemė ir naikinama žmonija. Nors žmonėms atrodo, kad apokalipsė jau atėjo, deja ji tik artėja.

Tos politikos dalis yra ir Rafo pašalinimas iš angelų gretų. Kol mergina laksto po svietą ieškodama sesutės, jis nepailsdamas medžioja Belylą – angelą su pavogtais sparnais. Kadangi jo ieško ir Peidžė, neabejotinai susikerta Pernyn ir Rafo keliai. Bet tai nutinka tik knygai gerokai persiritus į antrą pusę. Tada jie kartu vėl imasi to, kas juos suvedė iš pat pradžių – ieško Peidžės ir rūpinasi dėl baltųjų angelo sparnų, kuriuos susigrąžinęs Rafas galės grįžti pas saviškius ir sustabdyti visą beprotybę, organizuojamą piktųjų angelų.

“- Ir ką tu darysi, kol aš būsiu paslėpta?
– Atsiimsiu sparnus. Išsiaiškinsiu, kaip sekasi mano tautai, sutvarkysiu kitus reikalus,- jis giliai įkvėpė.- O kai viskas nusistovės grįšiu su jais namo.“ 336 p.

Nors atrodo, kad be angelo sparnų jis su Pernyn lyg ir turėtų artimiau susidraugauti, bet ne veltui Rafas yra arkangelas, netgi atstumtas savo tautos jis laikosi taisyklių ir saugo merginą nuo jį persekiojančių demonų.

“- To negali būti.
– Kodėl?
– Taisyklės. Tradicijos. Pavojus. Pavojinga būti su manimi.
– Pavojinga būti be tavęs, – slinkteliu arčiau ugnies.“ 314 p. 

Visa knyga yra tarsi pasivažinėjimas amerkietiškaisiais kalneliais – pilna veiksmo ir įvykių. Dar galima pridėti šiurpius supančios aplinkos aprašymus ir kovos scenas.

Apskritai šioje dalyje daug kas paaiškinama, ko nesupratome pirmojoje dalyje – kodėl Rafas elgiasi taip šaltai, kas ištinka žmonių dukras, kurios susituokia su angelais, kas yra skorpionai ir kodėl jie egzistuoja, kas nutiko Peidžei jai dingus ir kokie gi yra angelų planai. Taip pat išvystame daugiau Pernyn motinos, nors Pasaulyje po to, kaip ir pirmoje dalyje, ji greit dingsta iš merginos akiračio.

Šioje dalyje pradeda ryškėti ir Pernyn sesers Peidžės vaidmuo istorijoje. Alkatrase Pernyn sutinka daktarą, kuris operavo Peidžę ir kažin ką padarė kitaip vardan to, kad būtų išgelbėta žmonija. Pasirodo ji ne paprastas monstriukas, bet ir kai kas daugiau. Gabalėlis informacijos pateikiama knygos pabaigoje, o daugiau žadama kitose dalyse.

Jei jau prakalbome apie pabaigą ir pažadus. Knygos finišas žinoma vėl buvo stulbinantis ir netikėtas, kuris verčia gražyti rankas ir laukti kitų metų gegužės, kai bus išleista trečioji dalis iš penkių knygų serijos. Sekančioje dalyje autorė pažada daugiau Rafo ir Pernyn kartu. Ir galiu pasakyti, kad pačios įdomybės dar tik prasidės 😀

Knyga man tikrai patiko, tad jei jūs skaitėte pirmą dalį ir jos neišpeikėt, tikrai išbandykite ir antrąją.

 

Išleistos dalys:

pirma antra

logo

penki

Penktoji banga – Rick Yancey (knyga)

Po pirmosios bangos Žemę apgaubia tamsa.
Per antrąją gyvi lieka tik laimingieji.
Per trečiąją bangą – epidemiją – išgyvena tik nelaimėliai.
Po ketvirtosios galioja tik dvi taisyklės: pirmoji – nepasitikėk niekuo, antroji – saugu likti tik vienam.
Artinasi penktoji banga. Kesė bėga nuo jų apleistu greitkeliu. Nuo padarų, kurie atrodo kaip žmonės. Jie bastosi po apylinkes visus žudydami. Tas, kas liko gyvas, išsislapstė. Kesė tiki, kad išgyvens tik likdama viena, tačiau sutinka Evaną Volkerį – žavų ir paslaptingą. Jis – vienintelė viltis išgelbėti broliuką ir išsigelbėti pačiai.
Kesė privalo rinktis: pasitikėti ar prarasti viltį, priešintis ar pasiduoti, gyventi ar mirti.
Ricko Yancey „Penktoji banga“ – sukrečiantis epas, kupinas netikėtų siužeto posūkių ir įtampos. Kaip ir knygoje „Bado žaidynės“, kvapą gniaužia nuo veikėjų tykančių pavojų, priešo žiaurumo ir klastos. Skaitytojas nė akimirkos nesiliaus svarstęs, kuo galima, o kuo nevalia pasitikėti. Tačiau net nuolatinė baimė ir troškimas bet kokia kaina likti gyviems Kesei ir Evanui nesutrukdys aukotis ir net patirti žiupsnelį romantikos. Pasakojimas be galo tikroviškas, todėl nuo knygos sunku atsiplėšti.


 

Pagrindinė informacija:cdb_Penktoji-banga_z1

Išleidimo kalba: lietuvių

Išleidimo metai: 2014

Originalus pavadinimas: The 5th Wave

Ankstesnės dalys: nėra

Serijos pavadinimas: Penktoji banga (The 5th Wave)

Patartinas amžius: +12

Žanras: jaunimo literatūra, mokslinė fantastika, distopia, ateiviai, apokalipsė, karas, romantika

Kaip gavau knygą? Gavau elektroninę knygą

Autoriaus puslapishttp://www.rickyancey.com/


Rick Yancey

Autorius fantastikos žanrą pamilo jau vaikystėje. Kartą naktį jis savo žmonos paklausė, ko ji bijo labiausiai; šioji nedvejodama atsakė, kad didžiausia jos baimė – būti pagrobtai ateivių. Jis nustebo, nes šios baimės nebuvo jo pirmajame baimių penkiasdešimtuke. Tada jo žmona paaiškino, kad tai ne tik tokios patirties baimė, bet ir tai, kad ja niekas nepatikėtų. Šis pokalbis giliai įstrigo rašytojui, tad po keletos metų jam išklausius interviu su žinomu fiziku (kuris pastebėjo, kad kontaktas su ateiviais nebūtų toks kokio tikimės mes, todėl geriau jau tikėtis, kad jie niekada mūsų neras), autoriui nušvito galvoje, kad invazijos istorijos galbūt net nepanašios į tai, kas galėtų nutikti. Todėl Rick Yancey sukūrė kitokį ateivių tipą, kurių svarbiausias bruožas tas, kad jie ne tokie, kokių mes tikėjomės. Tokie, kokių užpuolimo nenorėtume sulaukti. Iš pradžių rašytojas jautėsi neužtikrintai rašydamas iš merginos pusės, nes jis juk vyras, tačiau nuo antrojo skyriaus atsipalaidavo, tiesiog leido kalbėti jai nutildydamas savo balsą. Autorius tikrai nesitikėjo tokio šios istorijos pasisekimo, kaip ir nebuvo pagalvojęs apie „Penktosios bangos“ ekranizavimą.

Chloe Garce Moretz

Ši knyga, originalo kalba išleista praėjusiais metais, susižėrė nemažai apdovanojimų. Nors pasaulyje pasirodė tik pirmoji būsimos trilogijos dalis (antroji „The Infinite Sea“/ „Begalinė jūra“ bus išleista dar šį rugsėjį, trečioji – kitąmet), jau yra pradėti filmo kūrimo darbai. 2014 balandį Sony Pictures Entertainment paskelbė, kad yra pasirašyta sutartis su pagrindinės veikėjos vaidmeniui atrinkta daugumai tikrai žinoma jauna aktorė Cloe Grace Moretz („Kick-Ass“, „Dark Shadows“, „Hugo“, „Carrie“, „If i Stay“).

„Penktoji banga“ yra mokslinės fantastikos knyga, kurios autorius labai stengėsi istoriją pasakoti kuo žmogiškesniais terminais – ką iš tiesų reiškia būti žmogumi? kas atsitinka, kai sugriūna viskas, kuo tikėjome, kuo vylėmės, kuo rėmėmės? Ateiviai tyrinėjo žmoniją tūkstančius metų ir šias žinias apie mus panaudojo kaip pranašumą. Kiekviena banga numeta mus šimtmečiais, net tūkstantmečiais atgal. Atimk iš žmonijos technikos pažangą, sukelk stichines kataklizmas, užleisk ligomis ir mes pakriksime. Bet svarbiausia yra palaužti žmogų psichologiškai, sutriuškinti valią pasipriešinti. Istorija prasideda ko gero visiems baisiausia baime – likti vienam visame pasaulyje.

Čia viena iš mano naktinių minčių. Iš tų trečią valandą nakties šaunančių minčių, kurios priverčia pagalvoti: „O Dieve, man šakės.“ Viena iš minčių, nuo kurių susiriečiu į kamuoliuką taip persigandusi, kad neįstengiu užsimerkti kraupdama iš baimės; turiu priminti sau kvėpuoti ir liepti širdžiai nenustoti plakus. Viena iš minčių, nuo kurių mano smegenys atsijungia ir ima strigti kaip subraižyta kompaktinė plokštelė. „Vieniša, vieniša, vieniša, Kese, tu vieniša.“ 16 p.

Po pirmųjų keturių bangų nušlavusių beveik visą žmoniją, Kesė (kaip Kasiopėja) po ligos praranda motiną, per ketvirtąją bangą nušaunamas jos tėvas, o broliuką Semą išveža kažkur geltonu mokykliniu autobusu. Ir ji lieka vienui viena su pažadu grįžti brolio ir dviem taisyklėmis – išgyvens tik likusi viena ir niekuo nepasitikėdama. Ir Semuko meškiuku. Prie 5 mėnesius danguje pasirodžius ateivių laivui dingo įprastas pasaulis, geriausia draugė, mokykla ir slapta mylėtas populiarusis vaikinas Benas Parišas.

Kesė keliaudama ieškoti Semo turi saugotis ne tik laukinių gyvūnų, bet ir žmonių, nes nežinia, ar jie žmonės, ar Kiti, kurie medžioja dar likusius gyvuosius. Taip ji sutinka, tiksliau ją sušalusią ir pašautą Kito suranda Evanas – jautrus gražus ūkininkas, taip pat praradęs visą savo šeimą ir mylimą merginą. Bet ar galima juo pasitikėti? Kesę graužia abejonės, tačiau jie kartu išsirengia į bazę, kurioje spėja esant brolį. Pakeliui išaiškėja visa tiesa.

Likimo ironija, tačiau Semukas nuvežtas į bazę patenką į vieną būrį su Benu, kur ruošiami kariai, kurie kovos su ateiviais. Benas (dabar jau Zombis) labai sielojasi dėl prarastos šeimos, net nebenori gyventi, tačiau jį įkvepia kariškis Vošas. Baigus mokymus būrys vaikų išsiunčiamas ieškoti ir naikinti ateivių. Tačiau vėlgi, kuo galima pasitikėti, kas yra priešas, o kas draugas? Galiausiai Beno būriui paaiškėja, kas ta penktoji banga turinti visiškai nušluoti žmoniją.

Tačiau prieš pradėdamas kovoti su ateiviais Benas dar turi kai ką padaryti – jis taip pat kaip ir Kesė davė pažadą sugrįžti Semo.

Kaip galite spėti, knygoje tikrai nemažai veiksmo, o pabaiga tokia galinga, kad akys eilutėm bėga greičiau, nei sugebi skaityti! Galėčiau ją palyginti su „Pusiau blogu“ ar „Divergente“, nes knygoje taip pat yra smurto, mirčių. Iš pradžių gerai neįsižiūrėjau į knygos viršelį, bet arčiau nosį prikišus pamatysite knygos pasakojimą – vieniša mergina naktį miške, tik šautuvu ir meškiuku…

Žinoma, yra ir meilės. Nors autorius vyras, bet jis sugebėjo įlieti romantikos labai švelniai ir subtiliai – ir žiauriame pasaulyje, kur nežinai, kas yra kas, gali egzistuoti švelnūs jausmai.

Kambario, kuriame mirė jo sesuo, tamsoje jo bučinius jaučiu aiškiau. Namo, kuriame mirė jo šeima, tyloje. Pasaulio, kuriame pražuvo mums prieš Kitus pažinotas gyvenimas, rimtyje. Evanas paragauja mano ašarų man pačiai dar nespėjus jų pajusti. Kur turėjo ristis ašaros, lieka jo bučinys.

– Ne aš tave išgelbėjau, – sukužda jis, jo lūpos pakutena blakstienas. – Tai tu mane išgelbėjai. 187 p.

Galima tik nuspėti, kad kitose dalyse turėtume išvysti meilės trikampį. O gal ir ne, nes Benui lyg ir patinka mergina iš jo būrio. Teks laukti sekančios knygos kad sužinotume.

Istorija pasakojama ne tik iš Kesės pozicijos, bet ir iš Evano, Beno ir Semo. Prisipažinsiu, įdomiausios dalys buvo Evano, nes norėjosi žinoti tiesą, o ne pusę knygos spėlioti kas yra kas. Autorius mums nusileidžia ir leidžia žvilgtelėti po paslapties skraiste.

„Penktąją bangą“ gaėčiau prilyginti net ne porai knygų. Šios knygos siužetas man šiek tiek priminė „Angelų įsiveržimą“ – ir ten, ir ten apokalipsė, abejose knygose sesuo išsiruošia ieškoti savo sesutės/broliuko. Ir dar daugiau panašumų, kuriuos atrasite patys. Istorijoje galima rasti sąsajų ir su „Saulėlydžio“ trilogija (net reklamuojant buvo prigalvota šūkių siejančių su minėta saga).

Prisipažinsiu, pirmieji 100 puslapių buvo sunkiai įveikiami, pats įdomumas prasideda gerokai įpusėjus knygai, prarijau ją kaip saldainį – vos ne vienu prisėdimu.

Antrojoje trilogijos knygoje autorius žada dar daugiau ateivių, nepasitikėjimo, išdavysčių, sprogimų ir chaoso! Taip pat bus galima išvysti naująjį pasaulį ir per kitų veikėjų prizmę. Tęsinyje, kaip ir pirmojoje knygoje bus svyruojama tarp vilties ir nevilties, pasmerkimo ir išsigelbėjimo ir kas mus daro mumis. Autorius žada šokiruojančią „Begalinės jūros“ pabaigą!

Taigi taigi taigi, ar siūlau skaityti šią knygą? Taip! Ypač jei bibliotekoje nepraeinate pro fantastikos skyrių ir nesate abejingi Pasaulinės fantastikos aukso fondo knygoms (bent pradžioje tikrai jaučiasi fantastikos suaugusiesiems rašytojo rankelė). Kaip sakiau istoriją galima sulyginti su daugeliu kitų populiarių jaunimui skurtų knygų, kiekvienas čia ras kažką savo. Jei ne ištempta pradžia būtų riebūs penki kačiukai 😀

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

keturi