Drabužiai ir apavas


Išsireiškimai/ žodžiai susiję su

drabužiais;

 

 

Abola – laisvas vilnonis senovės graikų ir romėnų apsiaustas. Abolas dažnai vilkėdavo kareiviai, tad jas vadino lot. vestis militaris, tuo jos buvo priešingos togoms, kaip taikos drabužiams. Abolas vilkėdavo ne vien kareiviai, jas vilkėdavo ir miestiečiai. Jas mėgo dėvėti Romos filosofai stoikai, tad abolas vadino pallium philosophicum.

Antis (užantis) –palaidinės ir pan. perskėlimas per krūtinę; vieta už drabužių lig juostos: Atlapu ančiu vaikščioja. Kišk pinigus į antį. Į antį dėti (teisinti, girti).

Antpečiai – ant drabužio (paprastai uniforminio) peties prisiuvama ar prisegama lentelė ar juosta. Antpetis paprastai pats ar ant jo pritvirtinti ženklai yra atskyrio ženklai;

Bikinis-  dviejų dalių moteriškas maudymosi kostiumėlis, naudojamas ir deginantis saulėje;

Blauzdinės – apsauginė (nuo šalčio, susibraižymo, venų išsiplėtimo ir pan.) kojinė be pėdos;

Bumbulas- (angl. pom-pon, pompom, toorie) rutulio formos puošinys, kuris naudojamas drabužiams, paprastai įvairioms kepurėms puošti. Bumbulai drabužiams paprastai daromi iš tekstilinių siūlų;

Dekoltė – tai yra iškirptė;

Džemperis – rankų mezgimo megztinis ar trikotažinis viršutinis drabužis be apykaklės, užsivelkamas per galvą, be užsagstymo. Paprastai – su trikampe iškirpte;

Džinsai – sportinės kelnės iš storoko, tankaus medvilninio audinio (denimo);

Frakas – aprangos kodas, Juodos vilnos kostiumas. Švarkas su juodo atlaso atlapais, priekyje trumpas, užpakalyje – siekia pakinklius. Kelnių šoninė siūlė – su dviguba šilko juostele. Prie frako derinami tik specialaus modelio balti marškiniai, balta liemenė ir balta peteliškė, juodi lakiniai batai.

Galifė (dar gali būti kai kur ir jojiko kelnės)- kelnės, kurios aptempia blauzdas ir praplatėja ties šlaunimis.

Glaudės;

Gobtuvas – viršutinio drabužio dalis galvai gobti, vaura;

Įkapės –  drabužiai, kuriais rengiamas numirėlis.

Ilgos/ trumpos/ trijų ketvirčių rankovės;

Kaftãnas – viršutinis drabužis — įv. kirpimo, vieneiliu arba dvieiliu užsegimu, siūtas iš aksomo, milo;

 dėvėtas R. Europos tautų.

Kapišonas – prie apsiausto segamas ar siuvamas galvos gaubtas, gobtuvas, vaura;

Kardiganas – vyriškas ar moteriškas ilgarankovis užsagstomas megztinis, be apykaklės, paprastai su gilia V pavidalo, kartais – apvalia iškirpte. Susegamas sagomis arba užtrauktuku.

Kimono– tradicinis japonų rūbas, dažniausiai siuvamas iš šilko, nors neretai naudojami medvilnė ar poliesteris. „Kimono“ japoniškai reiškia „kažkas, ką vilki“, nes seniau žmonės kimono vilkėdavo kasdien. Dabar jis vilkimas tik ypatingomis progomis, pavyzdžiui, per oficialias ceremonijas, nors yra žmonių, kurie ir dabar kasdien rengiasi kimono. Kimono – tai „T“ raidės formos kelius siekiantis chalatas su labai ilgomis rankovėmis. Moteriški kimono dažniausiai yra labai spalvingi ir išmarginti gėlėmis, drugeliais ir pan. Kartu su apdaru, žmonės apsijuosia labai platų diržą, vadinamą obi. Obi būna toks pats spalvingas, bet dažniausiai visiškai kitokios spalvos nei yra pats kimono.

Klešnė – viena kelnių pusė.

Klostė – drabužiui pagražinti padaryta raukšlė: Sijono klostės;

Klostėmis krito ant grindų;

Kokarda – iš vienspalvio ar daugiaspalvio kaspino susegtas ženklas, dėvimas kepurėje ar atlape arba apvalus ar ovalus metalinis spalvotas ženklas, segamas į galvos apdangalą (pvz., uniforminę kepurę).

Korsetas – platus, tamprus diržas moterų liemeniui suveržti, vystas;

Krinolìnas – pūstas, ant stangrių lankelių ištemptas sijonas; buvo paplitęs XIX a. viduryje;

Kritė – žem. kelnių sėdimoji dalis;

Lacerna (lot. lacerna) – romėnų apsiaustas, dėvėtas ant togos. Nuo penulos skyrėsi tuo, kad buvo atviras apsiaustas kaip ir graikų paliumas. Lacerna buvo susegama ant dešinio peties sagtimi fibula, tuo tarpu penula priskiriama vadinamiesiems vestimentum clausum, drabužiams su anga galvai.

Leginas (blauzdinė) – drabužis, aptemptai dengiantis koją nuo blauzdos apačioje iki kelio, vidurio šlaunies ar kirkšnies. Leginai apsaugo nuo šalčio ir dažnai nuo sužeidimų.;

Liemenė – berankovis liemenį dengiantis vyrų ir moterų drabužis.

Mantija – platus ilgas apsiaustas be rankovių;

Megztinis – megztas viršutinis drabužis, dengiantis liemenį. Megztiniai būna moteriški, vyriški ir vaikiški. Mezgami virbalais ar mezgimo mašinomis.

Nėriniai – nertas, pintas ar siuvinėtas daiktas (drabužis, staltiesė, užuolaida ar apdailos dalykas)

Nuometas- etnogr. Lininis apsigobiamas ištekėjusių moterų galvos apdangalas

Palaidinė – moteriškas viršutinis drabužis, panašus į marškinius.

Palankas –atsiuvamas drabužio pažemės palenkimas: Mama tokį palanką palenkė.

Peniuaras – lengvas elegantiškas rytinis moterų drabužis;

Penula (lot. paenula) – storas berankovis vilnonis romėnų apsiaustas, panašus į pončą, – didelis audeklo gabalas su skyle galvai, laisvai kabantis klostėmis. Būdavo ir odinių penulų

Pižama – lengvas miegamasis drabužis, paprastai susidedantis iš 2 dalių (kelnių ir palaidinės); plačios lengvos medžiagos kelnės

Polo marškinėliai;

Pūstos rankovės;

Sijonas ėmė plaikstytis vėjuje;

Drabužiai gali būti:

  • Apdriskę
  • Aptempti
  • Atsiduoti (kokiu nors dvoku)
  • Dideli
  • Išblukę
  • Išryškinantys kūno figūrą
  • Laisvi
  • Lopyti
  • Maži
  • Nauju
  • Nudėvėti
  • Nunešioti
  • Patogūs
  • Platūs
  • Purvini
  • Siauri
  • Skylėti
  • Švarūs
  • Varžantys judesius


Medžiagos:

  • Acetatas (sintetinė medžiaga)
  • Akrilas (sintetinė medžiaga)
  • Burlapas (angl. Hessian, burlap) – šiurkštus drobinio pynimo audinys iš suktinių džiuto ar sizalio, ar jų mišinio su kitais augaliniais pluoštais verpalų. Naudojamas maišams, krepšeliams, rankinėms, portfeliams, lagaminams, pakuotėms, kilimų pagrindui. Ant burlapo tapydavo paveikslus.
  • Drapas (pranc. drap ‘gelumbė’) – sunkus gelumbinis audinys, dažniausiai iš kočiotinių vilnonių verpalų
  • Džinso medžiagos
  • Kailių
  • Kašmyro
  • Lino
  • Medvilnės
  • Nailonas
  • Odos
  • Poliamido (sintetinė medžiaga)
  • Poliesteris (sintetinė medžiaga)
  • Šilko
  • Vilnos

 

Rauktinė apykaklė –Aukšta, standi gofruota apykaklė. Daryta iš balto, plono krakmolyto audinio, apsiūto nėriniais, Kartais sutvirtinta specialiu karkasu (būta ir plokščių drobinių rauktinių apykaklių). Iš pradžių dėvėta tik didikų, vėliau – ir miestiečių, kaimiečių. Atsirado XV a. Ispanijoje, XVI–XVII a. paplito ir kitose Europos šalyse. Įvairios atmainos nešiotos ir XIX a.

Sijonas – viršutinis drabužis, kurį dažniausiai dėvi moterys: jo viršus yra ties bamba ar žemiau, o apačia gali būti įvairiame lygyje. Sijono pagrindinė paskirtis yra pridengti ir šildyti dubenį bei kojas. Lyginant su kelnėmis, sijonas užtikrina geresnę oro cirkuliaciją tarp kojų, tačiau paprastai labiau varžo judesius nei kelnės, tiek dėl sijono pasiuvimo ypatumų, tiek ir dėl visuomenėje priimtinų normų.

Sklostė –drabužiui pagražinti padaryta raukšlė:

Skutai – 1. sudriskęs drabužis:  Mesk tu tuos savo skutùs dar žmogus pamatys.  2. audinio pūkai, gaureliai:  Milas skutoja, t. y. skutai kyla, šiaušia.

Suknelė – moteriškas drabužis, kurį sudaro išvien sujungta liemenį dengianti dalis ir sijonas.

Sviteris – per galvą užsivelkamas ilgarankovis megztinis, paprastai storas ir šiltas, su aukšta apykakle, dažnai atverčiama dviem ar trim sluoksniais. Apykaklė gali būti prigludusi prie kaklo arba priekyje gali būti laisva, nulinkusi pirmyn.

Šleifas –ilgas nukaręs suknelės apatinis kraštas;

Timpės;

Toga – istor. ilgas Romos piliečių apsiaustas be rankovių.

Tunika – istor. romėnų drabužis, dėvėtas po toga;

Žaketas (jackette) – tvirtai priglundantis viršutinis drabužis su rankovėmis ir užsegimais, vos siekiantis klubus (Gotikos laikotarpis);

 


 

Drabužiai – sinonimai: drabužis, skarmalai, apdaras

 

 


 

Veiksmažodžiai:

 

  • Apsirengti;
  • Apsivynioti aplink kaklą (šaliką);
  • Apsiauti – batus ;
  • Apsivilkti – paltą;
  • Lapsėti – plevėsuoti (skvernais);
  • Nusimesti gobtuvą;
  • Nusiauti  – batus;
  • Nusirengti;
  • Priminti (suknią)
  • Užsidėti;
  • Užsimesti;

Išsireiškimai/ žodžiai susiję su

APAVU

 

 

Aukštakulniai – batai su aukštais kulnais;

Aulinukai – batas su aulais (paprastai moteriškas): Patogūs aulinukai;

Balerinos;

Balerinos bateliai;

Batai – su aulais ar be aulų odinis ar guminis gaminys, aunamas ant kojos;

Ilgaaulis batas;

Klumpės – avalynė mediniu padu ar visa iš medžio;

Mokasinai ;

Puantai –  balerinų bateliai.

Pusbatis – batas be auliuko;

Sandalai – 1. vasarinis batas be pamušalo ir vidpadžio su prisiūtu prie atlenkto krašto padu.  2. vyriškas batas, kurio viršus iš dirželių.  3. istor. graikų ir romėnų batas – padas su dirželiais.

Sportbačiai – sportuoti pritaikytas batas;

Viktorijos laikų moteriški batai;


 

Reklama