Oras, aplinka, lietus


Išsireiškimai/ žodžiai susiję su

oru ir aplinka

 

Brizas- Vėjas, du kartus per parą keičiantis kryptį ir pučiantis jūrų, didžiųjų ežerų, tvenkinių, didelių upių pakrantėse (dieną pučia nuo vandens į sausumą, naktį – atvirkščiai).

Fenas – šiltas kalnų vėjelis;

Debesuota – debesimis apsitraukęs;

Dulksna –smulkus, beveik nepastebimas lietus;

Halas- Optinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių debesų, rūko ar ledo kristaluose. Halai būna aplink Saulę ar Mėnulį, įvairių formų: ratilai, lankai, stulpai ir kt..

Kamuoliniai debesys – apatiniai vidutinio aukšto debesys. Vertikalaus išsivystymo balti debesų kamuoliai, primenantys supiltą medvilnę, vatą ar žiedinį kopūstą; ryškūs debesų kontūrai su tamsesniu pagrindu. Driekiasi 2-7 km aukštyje. Balti, ištįsę į viršų, nesusigrupavę, pavieniai. Lietus pasitaiko retai ir negausiai, tik iš atskirų tipų, pvz., Cumulus congestus. Kamuoliniai debesys paprastai susidaro esant šiltiems, giedriems orams. Atskiras kamuolinių debesų tipas yra kamuoliniai liūtiniai debesys, nešantys smarkius kritulius. Kamuoliniai debesys susidaro tada, kai sūkuriais kylantčios oro srovės vėsta ir jose esantys vandens garai pradeda kondensuotis.

Lietus šniokščia – smarkus lietus;

Lijundra – Ledo sluoksnis, susidarantis ant daiktų viršaus atšalus vandens lašams, dulksnai arba rūkui, taip pat prisilietus kritulių lašams prie paviršių, kurių temperatūra yra 0 ºC arba žemesnė.

Liūtiniai kamuoliniai debesys (lot. Cumulonimbus) – labai ištęsti į aukštį, galingi priekalo formos audros debesys. Išsidėstę vertikaliai 2-16 km aukštyje (pasiekia patį troposferos viršų). Kai pagrindas būna 3-4 km aukštyje, viršūnė gali siekti net 23 km aukštį. Apatinė dalis plačiai išsidriekusi, labai tamsi, o viršutinė – dideli, balti kamuoliniai debesys;

Perkūnija – Elektros iškrova atmosferoje tarp debesų ir Žemės arba tik tarp debesų, lydima šviesos (žaibo) blyksnių ir garsaus dundėjimo (griaustinio). Perkūniją paprastai lydi smarkūs vėjai, krituliai, kartais net kruša;

Perlamutriniai debesys (poliariniai stratosferiniai debesys) – optiškai ploni debesys, besiformuojantys stratosferoje (15-30 km aukštyje). Dažniausiai perlamutriniai debesys matomi poliariniuose regionuose (rečiau vidutinėse platumose) žiemą, kai Saulė yra keliais laipsniais žemiau horizonto. Perlamutrinių debesų spalvos – raudona, oranžinė, auksinė, žalia, žydra, rausvai violetinė – išsidėsčiusios arba netvarkingomis dėmėmis, arba kaip vaivorykštėje. Debesų spalvos kartais esti tokios ryškios, kad sniegas ant žemės nusidažo raudona, žalia ar kita spalva;

Plunksniniai debesys- aukščiausi viršutinio aukšto debesys. Jie susigrupavę, bet tarpusavyje nutolę, ploni, pavieniai, balti. Gali turėti plunksnų išvaizdą. Šie debesys yra skaidrūs, todėl puikiai praleidžia Saulės šviesą. Driekiasi 7-16 km aukštyje. Sudaryti iš ledo kristalų, iš šių debesų krituliai nekrenta. Būtent šiuose debesyse susiformuoja optinis atmosferos reiškinys – halas;

Rasa – vandens lašeliai, susidarę, atvėsus orui, ir aptraukiantys žemės paviršiuje esančius daiktus ir augalus;

Rūkas (tirštas) –vandens garų, virtusių smulkučiais lašiukais ar ledėkiukais, prisisunkęs oras;

Saulėta – diena su saule;

Sidabriškieji debesys – viršutinėje atmosferos dalyje (75 ~ 85 km aukštyje) esantys švytintys naktiniai debesys, daugiausiai stebimi platumose tarp 50º ir 70º į pietus ir šiaurę nuo pusiaujo. Šių debesų fenomenas dar pilnai nėra paaiškintas iki šiol;

Smogas –tirštas dūminis miestų rūkas;

Šalna – nedidelis pavasario ar rudens pašalimas tik naktį;

Šerkšnas –iš rūko ir garų susidariusios ledo nuogulos ant šakų ir kitur;

Škvalas – Staigus vėjo sustiprėjimas iki 8 m/s ir daugiau per trumpą, ne didesnį kaip 2 min. laiko tarpą. Škvalo metu vėjo greitis didesnis negu 10 m/s (kartais viršija ir 25 m/s), o trukmė didesnė negu 1 min;

Šlapdriba – kritulių rūšis, tarpinė tarp sniego ir lietaus. Šlapdribos metu krentančios snaigės yra pusiau ištirpusios, todėl limpa prie paviršių, o nusileidusios ant žemės ar kito paviršiaus dažnai išsyk ištirpsta. Tai vyksta, nes oro temperatūra prie žemės paviršiaus teigiama arba lygi 0 °C, tačiau aukštesniuose sluoksniuose ji neigiama, todėl susidaro snaigės.

Švisti – 1. įgauti šviesos, šviesėti: Pavasarį anksti švinta. Atsikėliau švintant. 2. prk. linksmėti, giedrėti: Jo veidas vis labiau švito. švitimas.

Štilis (tyka)- Be vėjis oras arba silpnas vėjas, ne smarkesnis kaip 0,5 m/s;

Tornadas- Šiaurės Amerikos viesulas;

Uraganas – labai smarki, siaubianti vėtra;

Vaiskus rytas – giedras, permatomas, aiškus;

Vėtra – sausumos audra;

Viesulas – oro sūkurys po audros debesimi;

 

Išsireiškimai/ žodžiai susiję su

lietumi

 


Bubsėti – stipriau dunksint kristi, mušti;

Dulksna –smulkus, beveik nepastebimas lietus;

Kliokti – smarkiai lyti, pliaupti; šniokščiant bėgti; Upeliai kliokė.

Krapnoja – menkai lyti, lynoti, lašnoti: Nesmarkiai lyja, tik krapnoja;

Lašnoja – retais lašais lynoti;

Lietus barbena į stiklą/ stogą;

Lyja/ pila kaip iš kibiro – lyja labai daug ir smarkiai;

Lynoti – po truputį lyti, lašnoti: Buvo miglota, tarpais lynojo;

Papsėti- 1. lūpomis čepsėti rūkant; čepsint rūkyti: Užsirūkęs ėmė papsėti Senis pypkę papsi. 2. bubsėti, su garsu kristi: Lietaus lašai papsėjo nuo stogo.

Purškia-smulkiai lynoti;

Lietus šniokščia – smarkus lietus;

Užėjusi dulksna nuplovė rūką;


 

Reklama