Aštuntame dešimtmetyje Detroite gyvenusios Lisbonų dukterys – penkios jaunos, žavios, ekscentriškos paauglės – visada traukė kaimynystės berniukus, garbinusius jas kaip keistas, nepažinias būtybes. Seserys, nors jas ir gaubė paslapties šydas, nuo kitų mergaičių savo elgesiu beveik nesiskyrė, o tai tik dar labiau trikdė jų bendraamžius. Netikėtai įvykusi tragedija atkreipė visos kaimynystės dėmesį į Lisbonų šeimą ir sukėlė daugybę klausimų.
Praėjus keliems dešimtmečiams paslaptingos seserų asmenybės atgimsta jau suaugusių vyrų prisiminimuose: muilo, kurį naudojo mergaitės, kvapas; per kryžių permesta liemenėlė; guoba, kurią seserys siekė išsaugoti; stebinantis suvokimas, kaip įprastai tos mergaitės elgėsi per pirmą ir paskutinį savo pasimatymą; yrantis ir akyse nykstantis Lisbonų šeimos namas, visai kaip ir jų gyvenimas. Anuometinis įspūdis apie seserų keistumą po truputį menksta suvokus, kad tai tebuvo pačių berniukų susikurtas vaizdinys, paskatintas nesupratimo. Iš prisiminimų dėliojant Lisbonų istoriją mėginama suprasti, kodėl įvyko visus sukrėtusi nelaimė, ką išgyveno mergaitės: galbūt, išskirtos iš kitų, jos jautėsi vienišos ir nesuprastos? Gal tai tapo nelaimės priežastimi?
Pagrindinė informacija
Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 1993
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: The Virgin Suicides
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Leidykla (Lietuvoje): Sofoklis
Vertėja(s): Rasa Racevičiūtė
Patartinas amžius: +17
Žanras/ amžiaus kategorija: jaunimo literatūra, realistinė literatūra, probleminė proza, klasika
Mitinės būtybės/padarai/ galios: nėra
Puslapių skaičius: 320
Pasakotojas: trečias asmuo daugiskaita
Autoriaus (-ės) puslapis: www.facebook.com/jeffreyeugenidesnovelist
Tikriausiai nerastume nė vieno, kuris nebūtų girdėjęs apie „Jaunąsias savižudes“, kurios debiutuojančiam autoriui atnešė tikrų tikriausią šlovę, o po šešerių metų nuo šios knygos ekranizacijos prasidėjo režisierės Sofia Coppola ir aktorės Kirsten Dunst karjeros.

Autorius Jeffrey Eugenides rašydamas „Jaunąsias savižudes“ jautėsi labai artimas paauglystei, kaip gyvenimo tarpsniui, taigi jis teigia nekūręs naujo pasaulio, o beveik provokavo pasaulį, kurį pažinojo (išleido jis šią knygą būdamas 33 metų). Rašytojas kiekvieną vakarą po dvi valandas skirdavo rašymui, savaitgaliais – po keturias. Pats jis teigia, kad kiekviena jo rašoma knyga išplaukia iš rašymo proceso: iki pat galo jis nežino, kaip ji pasibaigs. Skaityti toliau “Jaunosios savižudės – Jeffrey Eugenides (knyga)“ →