Knyga: Pirmieji metai – Nora Roberts

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2017  Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje:  Jotema Originalus pavadinimas: Year One Serijos pavadinimas:  Išrinktosios saga Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 16+  Vertė:  Jurgita Jėrinaitė Žanras / amžiaus kategorija: fantastika Galimi siužeto raktažodžiai: fantastika, distopija, magija, paranormalūs, apokalipsė, pandemija Puslapių skaičius: 416 Pasakotojas: trečias asmuo, daug perspektyvų Apdovanojimai:  Goodreads Metų fantastikos knyga nominacija (2018) Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis: čia Įvertinimas:  5  iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Pirmieji metai – Nora Roberts“

Geležies karalius – Julie Kagawa (knyga)

Meganos Čeis laukia paslaptinga lemtis – tokia, kokios ji negalėtų net įsivaizduoti.

Kai Megana buvo šešerių, pradingo jos tėvas. Nuo tada mergaitės neapleido jausmas, kad jos gyvenimas klostosi… keistai. Jai niekaip nesisekė pritapti mokykloje, nesijautė sava ir namie.
Vieną dieną iš toli ją ėmė stebėti mįslingas jaunuolis, o pokštininkas geriausias draugas netikėtai tapo įtartinai globėjiškas – Megana pajuto, kad netrukus viskas pasikeis.
Tačiau ji niekada nebūtų atspėjusi tiesos – kad yra paslaptingo fėjūnų karaliaus duktė ir bus neišvengiamai įtraukta į mirtiną karą. Dabar Meganai teks išsiaiškinti, kaip toli ji pasirengusi eiti, kad išgelbėtų tuos, kuriuos myli, kad sustabdytų blogį, kuriam nedrįsta pasipriešinti joks fėjūnas… ir kad apgintų meilę tam, kuris verčiau ją pasmerks mirčiai, nei įsileis į savo ledinę širdį.

Aš esu Megana Čeis.
Mažiau nei po dvidešimt keturių valandų man sukaks šešiolika. Apie šį nuostabų amžių sukurta nesuskaičiuojama daugybė poemų, dainų ir istorijų, apie amžių, kai mergina suranda savo tikrąją meilę, žvaigždės šviečia tik jai, o žavus princas ją nuneša pasitikti saulėtekio.
Nemanau, kad man taip nutiks.


viršelisPagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2013
Pirmasis originalus leidimas: 2010
Originali kalba: anglų
Originalus pavadinimas: The Iron King
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Geležies fėjūnai
Patartinas amžius: 13+
Žanras/ tipas: fantastika, nuotykiai, fėjūnai, Romantika, jaunimo literatūra
Mitinės būtybės/padarai/galios: fėjūnai, goblinai ir t.t.
Veiksmo laikas: šių dienų pasaulis
Puslapių skaičius: 416
Pasakotojas: 1 asm. (mergina)
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.juliekagawa.com


autorėTegu ta sidabrinė sruoga plaukuose jūsų nesuklaidina – Julie Kagawa yra vos 33 metų japonų kilmės amerikiečių rašytoja. Jos pirmoji serija “Geležies fėjūnai“ atnešė jai šlovę tarp jaunimo knygų mylėtojų ir apskritai aukštosios fantastikos fanų.

“Geležies fėjūnų“ serija buvo pirmas ir vienintelis “Svajonių knygų“ leidyklos bandymas išleisti kažką, skirtą paaugliams. Nežinau, kas čia taip šovė galvon, nes jie specializuojasi meilės romanų leidyboje, tačiau leidykla labai pasistengė, nes išrinko kažką ne tokio įprasto (seni geri vampyrai ar šiuo metu ant bangos esanti distopija), plius vizualiai viršeliai labai patrauklūs, žvilgantys ornamentai taip ir traukia paimti knygą į rankas. Visas knygas susipirkau vos pasirodžius prekyboje, bet, prisipažinsiu, jos taip ir pragulėjo lentynoje, laukdamos geresnių laikų, kurie pagaliau atėjo 😀 Skaityti toliau “Geležies karalius – Julie Kagawa (knyga)“

Lament – Maggie Stiefvater

Šešiolikametė Deirdrė yra tiesiog skausmingai drovi, bet labai talentinga muzikantė. Kai į jos paprastą kasdienį gyvenimą tarsi iš niekur įsiveržia paslaptingas vaikinas, vardu Lukas, ji supranta, kad negali likti jam abejinga. Bėda ta, kad sulig keistojo vaikino pasirodymu pradeda dėtis mistiniai ir pavojingi dalykai, ir ji atranda, kad yra a cloverhand – ta, kuri gali matyti fėjas. Visą gyvenimą Deirdrė troško, kad jos gyvenimas nebūtų toks pilkas, tačiau būti apsuptai nors ir beprotiškai žavių, bet ne itin geranoriškai nusiteikusių fėjų tikrai nebuvo tas dalykas, kurio ji norėjo. Tik ar Lukas padės jai išsikapstyti? Kieno pusėje – žmonių ar fėjų – jis yra?


Pagrindinė informacija

Kalba: anglų kalba
Išleidimo metai: 2008
Originalus pavadinimas: Lament: The Faerie Queen‘s Deception
Ankstesnės dalys: nėra
Kitos dalys: Ballad: A Gathering of Faerie
Serijos pavadinimas: Books of Faerie
Patartinas amžius: 12+
Žanras/ tipas: jaunimo literatūra, fantastinis, mistinis, romantinis
Mitinės būtybės/padarai/galios: fėjos, telekinezė, minčių skaitymas ir kt.
Veiksmo laikas: šių dienų pasaulis
Puslapių skaičius: 325
Pasakotojas: pirmasis asmuo (būtasis laikas)
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.maggiestiefvater.com/


Maggie Stiefvater Lietuvos skaitytojams yra žinoma kaip ,,Virpėjimo“ trilogijos ir ,,Skorpijono lenktynių“ autorė. Tačiau tikrai niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje būna išleidžiamos toli gražu ne visos autorių knygos, tad noriu Jums pristatyti patį pirmąjį, debiutinį, šios autorės kūrinį – ,,Lament“ (liet. ,,Rauda“). Šiai istorijai nenusišypsojo laimė būti išleistai lietuviškai, bet galime pasigrožėti kaimyninėje Latvijoje išleistomis knygomis:

1

Skaityti toliau “Lament – Maggie Stiefvater“

Princess of Thorns – Stacey Jay (knyga)

“Sostų žaidimas“ susitinka su Grimų pasakomis šiame suktame, greito įtempo romantiniame, fantastiniame bei nuotykių romane apie Miegančiosios gražuolės dukrą, karę princesę, kuri kovos tam, kad susigrąžintų sostą.

Nors ji ir atrodo kaip paprasta mirtingoji, princesė Aurora yra fėjų apdovanota. Ji turi ne tik nepaprastą jėgą, drąsą ir gailestingumą, tačiau prakeiksmą atimti bet kurio ją pabučiuojančio vaikino laisvą valią. Apsimetusi berniuku, ji gauna gražuolio, tačiau irgi prakeikto princo Niklass pagalbą kovoti prieš blogio legionus ir išgelbėti merginos brolį nuo ogrų karalienės, kuri prieš 10 metų pavogė Auroros sostą.

Tačiau ar pavyks Aurorai nugalėti blogį ir pasiekti savo brolį laiku? Ar gali Aurora ir Niklass panaikinti užkeikimus, kurie gali išskirti jų tikrąją meilę amžiams?


Pagrindinė informacija:

Kalba: anglų kalba
Išleidimo metai: 2014
Originalus pavadinimas: Princess of thorns
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +14
Žanras: jaunimo literatūra, romantinė, paranormali, fantastinė, nuotykių, pasakų perpasakojimas
Puslapių skaičius:
Pasakotojas: vaikinas
Autoriaus puslapis: http://www.staceyjay.com/


 

Tradicinės pasakos tampa žaliava naujoms, įtemptoms ir dar pavojingesnėms pasakoms. Šios naujos istorijos priverčia pažvelgti į visiems gerai žinomas pasakas iš kitos pusės ir šioji pusė… nepaprastai žavinga.

Stacey Jay nėra naujokė knygų pasaulyje. Ji jau yra parašiusi nemažai knygų ir man jau teko garbė susidurti su jos vaizduote. Man patiko jos serija Juliet Immortal, kurioje ji kitaip pažvelgia į garsiąją Romeo ir Džiuljetos meilės istoriją. Todėl be baimės nusprendžiau atsiversti ir kitą jos knygą ir nenusivyliau.

Autorė knygoje naudojasi garsių pasakų detalėmis, tačiau vis dėlto stengiasi nenaudoti mums gerai pažįstamų veikėjų ir jų vietoje atsiranda kiti – su savo išgyvenimais ir jausmais. Pagrindinė knygos veikėja Aurora, kuri yra tiek pat ypatinga, kiek gal ir erzinanti knygos pabaigoje. Tą patį galima pasakyti ir apie Niklass, kurio niekaip neįmanoma nepamilti, negailėti ir norėti jam tik paties geriausio.

Šios knygos pliusas: trimačiai veikėjai. Aurora ir Niklass charakteriai pristatyti ir gali juos įsivaizduoti, juos suprasti, užjausti, pykti, mylėti ir kita. O kur taip nebus, kai jie visados yra istorijos viduryje. Jeigu atvirai, knygoje tikrai nėra daug veikėjų, kurie būtų bent padoriai ir detaliai pateikti.

Šios knygos arkliukas yra merginos apsimetimas vaikinu ir princo troškimas surasti princesę, kurią įkalbėtų ištekėti už jo ir pamilti, kad būtų panaikintas jo prakeiksmas, kuris jau spėjo nusinešti daugybės jo brolių gyvenimus. Taigi, mes galime skaityti istoriją, kurioje vienas veikėjas save pastato į labai keblią situaciją, nes nežinodamas jis išpliurpia merginai savo ketinimus galvodamas, kad toji mergina yra vaikinas. Būtent tai man labai patiko šioje istorijoje. Kuo toliau, tuo labiau mane žavi merginų apsimetinėjimai vaikinas. Pripažinkite, juk tai įdomus dalykas.

“I’ll be a girl…pretending to be a boy…pretending to be a girl. The thought alone is enough to make me dizzy.”

Tačiau palaukite. Tai dar ne viskas. Knyga yra pasakojama iš kelių veikėjų perspektyvų: Auroros, Niklass ir blogietės karalienės. Todėl mes žinome viską apie princą ir princesę 😀 Tai pavertė istoriją neapsakomai įdomia, nes žinome, kas gi vyksta abiejuose frontuose ir ką jaučia veikėjai. Būtent tą jausmų augimą ir buvo įdomu stebėti, nors, žinoma, buvo iškart aišku, kad Aurora ir Niklass įsimylės vienas kitą. Klausimo dėl to net nekilo. Tačiau buvo smalsu sulaukti visos tiesos iškilimo momento ir gauti atsakymą, ar tai bus viena iš tų istorijų, kurioje viskas baigiasi laimingai.

Last night was what love is supposed to feel like, terrifying and beautiful and so close you’re afraid you’ll lose a piece of yourself, but you don’t. You gain a piece of the person you love instead, a piece that makes you stronger and happier than you could have imagined possible.

Tam, kad įtampa būtų vis auginama tarsi ant mielių, autorė priverčia veikėjus klajoti, pamojuoti mirčiai ir jausti pavydą. Net širdelė suspurdėdavo ties mirties/gyvybės vietomis 😀 Va kaip stipriai istorija sugebėjo įtraukti mane į savo pasaulį ir pamilti joje gyvenančius veikėjus.

Pats blogietis… iš šios pusės galiu pasakyti, kad nelabai man ir rūpėjo toji karalienė. Dėl kažkokios priežasties ji man nebuvo kažkas įspūdingo, tačiau vis dėlto sugebėjo pašokdinti veikėjus, o tai gerai. Juk būtų nuobodu skaityti, jeigu blogiukas visomis išgalėmis nemėgintų susidoroti su kuo nors.

“And perhaps, if men were brought up to be gentler people, women wouldn’t have need of protectors. Have you ever thought of that?“
I shake my head. “Men aren’t going to change, Ror. Men are what they are.”

Tai, kad autorė susipažinusi su istorijų pasakojimu, išduoda tai, kad nuo pat pradžių rašytoja pradeda istoriją jautria tema: motina nusižudo, kad jos vaikai gyventų. Vėliau yra mėtomi įvairūs kabliukai, užuominos apie prakeiksmus ketinimus ir klaidas. Autorė iškart visko nepasako, o tik trumpai užsimena. Pagauta smalsumo negalėjau sustoti, nes buvo įdomu sužinoti, kokie tie prakeiksmai, o vėliau tiesiog sužavėjo veikėjai ir jų nuotykiai.

Taip pat keista, tačiau tai, kad mergina buvo vadinama princu ir įvardžiais jis, jam, jo ir t.t., šioje knygoje nevertė pasimesti, sutrikti ir nesuvokti, kas gi čia vyksta ir apie ką yra pasakojama. Tai buvo keista, nes maniau, kad galiu su tuo susidurti. Laimei, skaitai istoriją ir lengvai, natūraliai supranti, kad čia apie Niklass kalba, čia apie Aurorą, o ne apie kažkokį iš dangaus nukritusį padarą.

Deja, autorė labai užtempė pačių veikėjų suvokimą, kad jie vienas kitą myli. Ji vis mėgino pateikti, kad jie nieko vienas kitam nejaučia, kad jokių jausmų nėra ir t.t. O kai jie pradeda kaip nors reikštis, jaunuoliai suranda priežasčių abejoti vienas kitu. Link knygos pabaigos tai pradėjo jau ne juokais erzinti, nors reikia pripažinti, kad abu veikėjai yra užsispyrę ir nenori nusileisti. Tačiau manau, kad jau knygos pabaigoje to užsispyrimo buvo gal per daug.

Bendrai: knyga buvo nuostabus vakaro patiekalas prieš miegą. Tiems, kas nori palikti realybę ir patirti nuotykių, turėtumėte pagalvoti apie šią istoriją. Taip pat jeigu jums patinka Mulan animacinis filmas, knyga gali jus lengvai pavogti iš nuobodžios realybės. Tačiau nepatariu šios istorijos griebti tiems, kas tikisi kažkokios nenuspėjamos istorijos su daugybe vingių ir paslapčių. To čia tikrai nerasite.

keturikitty

Antgamtiški asmenys ir sutvėrimai

aktualu

Antgamtiški asmenys

Į savo fantastinę istoriją tu taip pat gali įtraukti antgamtišką asmenį. Ar „asmuo“ reiškia „žmogus“? Žinoma ne. Terminas asmuo fantastinėje  istorijoje gali būti aiškinamas labai plačiai, bet dabar aptarsime daugiausia panašius į žmogų veikėjus.
Kartu su antgamtiškais objektais į knygą negali taip sau paprastai įmesti antgamtišką veikėją. Netgi antgamtiški asmenys turi tam tikrą bagažą – šeimos istoriją, pomėgius, nekenčiamus dalykus, hobius, neįprastas alergijas maistui ir taip toliau. Bet antgamtiški asmenys turi visą ekologiją. Jie geria, valgo, miega ir egzistuoja kitaip nei įprasti žmonės. Ir, visai kaip su antgamtiškais daiktais, reikia apgalvoti antgamtiško asmens gebėjimus, išpildyti jų ribas ir apribojimus. Kai tai padaryta, reikia sąžiningai laikytis šių ribų ir nežaisti su skaitytoju. Tavo vilkolakis, pavyzdžiui, negali spontaniškai išvystyti gebėjimo šaudyti akimis mirtį nešančių spindulių, kadangi toks gebėjimas įprastai neturi nieko bendro su vilkais ar keičiančiais pavidalą. Taip, tai yra antgamtiška ir niekas nedraudžia sukurti tokio vilkolakio, bet tai tikriausiai sumaišytų tavo skaitytojo galvą, ir ne geruoju būdu – jie gali lengvai padėti knygą į šalį. Kodėl? Nes nežaidi sąžiningai.v
Antgamtiški veikėjai turi unikalią savo veiksmų motyvaciją. Tai gali būti linksma ir  šiek tiek sunku, nes reikia galvoti apie tai, kas yra už žmoniškumo ribų. Nemirtingieji nesijaudina dėl mirties (nors gali nerimauti dėl tikimybės būti nužudyti) ir turi visai kitokį supratimą apie „amžinybę“. Antgamtiški veikėjai, kurie maitinasi žmonėmis ar kitaip gyvybiškai priklauso nuo žmonių, gali žiūrėti į juos kaip į gyvulius, saugomą nuosavybę, ar kaip į grobį, kuris gali tapti pavojingu. Antgamtiški veikėjai, kurie nėra bendravę su žmonėmis, gali būti suklaidinti jų elgesio, nuolankiai elgtis su jais ar netgi išsigąsti. Antgamtiški veikėjai, kurie prieš tai buvo žmonėmis (kaip naujai atversti vilkolakiai ir vampyrai) dažnai blaškosi tarp naujos prigimties ir kabinimosi į jiems pažįstamą žmogiškumą. Tikrai galingi antgamtiški  veikėjai gali nesuprasti, kad žmonės yra jautrūs – ar netgi jų visiškai nepastebėti.
Antgamtiškas veikėjas įsimylintis paprastą žmogų yra toks ypatingas reiškinys, kad netgi turi savo atskirą žanrą: antgamtiška romantika. Stephenie Meyer susižėrė nemažai turto už savo Saulėlydžio knygas, bet Drakula buvo apsėstas Minos Harker šimtą metų prieš Edvardui ir Belai pasirodant scenoje, o Kupidonas pamilo Psichę prieš beveik du tūkstantmečius iki to. Kaip parašyti antgamtinės romantikos istoriją turėtų būti visa atskira knyga, bet, trumpai tariant, konfliktas dažnai kyla susidūrus skirtingiems pasauliams. Vienas mylimųjų turi tam tikrą galią, dažniausiai yra nemirtingas, jis gyvena priešiškame ar netgi mirtiname paprastam žmogui pasaulyje, o kitas mylimasis yra eilinis žmogus, kuris vieną dieną pasens ir mirs. Istorija sukasi apie tai, kaip jiedu suderins savo sunkumus ir liks kartu.
Galima išskirti keletą antgamtiškų veikėjų, kurie turi žmogišką formą. Žinoma, toliau įvardintais asmenimis galima ir neapsiriboti. Skaityti toliau “Antgamtiški asmenys ir sutvėrimai“

Supernatūralūs. Antra “Paranormalūs“ dalis – Kiersten White (knyga)

supernatūralūs viršus

Knyga „Supernatūralūs“ yra New York Times perkamiausios knygos „Paranormalūs“ tęsinys. Šioje dalyje Evė suvokia, jog turėdama tokias galias, praeitį ir ypatingą, pavidalą keičiantį vaikiną, ji paprasčiausiai negali būti normalia mergina, tokia kaip visos. Jos romantiški santykiai su Lendu klostosi gerai, bet pamažu eilinės vidurinės mokyklos gyvenimas tampa nuodobus. Evė susipažįsta su paslaptingu vaikinu – Džeku, galinčiu keliauti Elfų karalystės takais, tad ji leidžiasi į dar vieną kvapą gniaužiantį nuotykį. Pasirodo, nerūpestinga Džeko išvaizda slepia kur kas sudėtingesnę asmenybę, nei gali pasirodyti iš pradžių.


 

Pagrindinė informacija:cdb_Supernaturalus_z1

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: Lietuvoje 2013
Originalus pavadinimas: Supernaturally
Ankstesnės dalys: Paranormalūs
Serijos pavadinimas: Paranormalcy
Žanras: jaunimo literatūra, romantika, nuotykiai, fantastika, mitinės būtybės (vampyrai, fėjos, elfai ir kita)
Patartinas amžius: +14/15
Kaip gavau knygą? Pasiėmiau iš bibliotekos
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.kierstenwhite.com


Kiersten White su vyru ir savo trimis mažamečiais vaikais gyvena prie vandenyno.  Ji yra virš 30 metų amžiaus. Tikslaus amžiaus savo puslapyje neatskleidžia sakydama, kad labai keista, kad mokytojai mokykloje reikalauja pasakyti autoriaus gimimo datą/ jo amžių.
Kiek tik save prisimena, autorė visad norėjo būti rašytoja, nors iš pradžių manė, kad bus knygų iliustratorė, tačiau vėliau suprato, kad tam reikia turėti menininko dovaną, o šios ji neturi. Paklausta, kodėl norėjo tapti rašytoja, ji atsako, kad jai visad patiko skaityti istorijas ir galvoje susigalvoti savas. O atsakydama į klausimą, kodėlistorijas kuria būtent jaunimui, ji žaismingai atsako, kad suaugusieji yra nuobodūs. Žinoma, ji teigia, kad ne viskas, kas yra susiję su suaugusiais yra nuobodu, kadangi šie gali daryti daug dalykų, kurių negali jaunimas, tačiau tie dalykai, kaip paskolos ar mokesčių mokėjimas yra ganėtinai nuobodūs ir neverta apie tai pasakoti istorijas. Paauglių literatūra žavi autorę todėl, kad tai asmeniui yra atradimo metas; viskas yra nauja, naujai patiriama, šviežia.
Autorė visad buvo palaikoma savo tėvų, kadangi šie tikėjo, ji turi potencialą. Taip pat autorę palaiko ir jos vyras. Jis nupirko gražią užrašų knygutę ragindamas pagaliau parašyti savo istoriją.
Pirmą dalį skaičiau angliškai ir ji tikrai paliko įspūdį tiek savo pateikimo forma, kuri buvo pasakojama iš pagrindinės veikėjos pozicijos ir atrodė, kad ji kalbasi su tavimi laisvai ir atsipūtusi, visiškai nebijoma kritikuoti ar pokštauti, tiek įvairiais veikėjais, kurie visi turėjo savyje kažką įdomaus.
Nors pirmoji knyga tikrai buvo sprogimas, antroji man pasirodė truputį silpnesnė. Didžiąją knygos dalį nesupratau, kur gi slypi pavojus, ta drama, nors buvo mėginama mesti užuominas, kad blogieji elfai ieško pagrindinės veikėjos, tačiau… tai nebuvo pagrindinė šios istorijos problema, nors elfai buvo priežastis to, kas įvyko knygos pabaigoje.

Amerikos viršelis.

Evė, pagrindinė veikėja, atsiduria normalioje mokykloje kaip normali mergina ir netrukus supranta, kad ji visiškai nesitikėjo tokios realybės. Ji pasiilgsta tų dienų, kad galėjo dirbti Tarptautinėje kovos su antgamtinėmis būtybėmis agentūroje, kai galėjo medžioti vampyrus, vilkolakius ir t.t. Nors jos vaikinas ir nepritaria, kad Evė vėl dirbtų, ji paslapčia vėl grįžtą į savo seną gyvenimą su keliomis sąlygomis, kurias agentūra turi jai įvykdyti. Viena iš jų yra tai, kad ji pati galės rinktis darbus, o kita, kad ji jokiu būdu nedirbs su elfais. Ir čia atsiranda naujas veikėjas Džekas.
Šis veikėjas nuo pat pradžių pradėjo kelti įtarimų ir pradėjau svarstyti galimybę, ar kartais su šiuo veikėju nebus susijusių kokių nors paslėptų dramų, kurios link knygos pabaigos pradės sproginėti didžiuliais ir garsiais fejerverkais (nes matote, neskaičiau knygos aprašymo, kuris būtent ir suteikia užuominą, kad Džekas yra ypatingas veikėjas 😀 ). Džekas istorijoje yra paprastas žmogus, kuris gyvena su elfais jų pasaulyje. Dėl šios priežasties jis moka keliauti jų takais ir taip tampa naudingas agentūrai. Apie jį iš tikrųjų nuo pat pradžių sužinoma ganėtinai nemažai ir galima įtarti, kokius gi jausmus savo širdyje elfams jis laiko.
Tačiau šis veikėjas  yra toks pats linksmas, kaip ir Evė, pagrindinė veikėja. Kiekvienas jo pasirodymas istorijoje man sukeldavo šypseną ir tik laukdavau, ką gi dar jis gali iškrėsti ateityje, kadangi Džekas tikras komikas, kuris nebijo iš savęs padaryti klouno.
Džekas juokėsi iš mano pastangų išsisukti nuo mitinio gyvulio glamonių.
-Aiškiai esi skaistuolė.
-Užsičiaupk! Ne tavo reikalas!
Jis gūžtelėjo, kabodamas žemyn galva atrodė keistai.
-Vienaragiai mėgsta nekaltas mergeles. Negi nežinojai? Puslapis 127

Evė. Fanų kūryba.

Smagiausia vis dėlto vieta su juo man įvyko mergaičių persirengimo kambaryje, kai jis išreiškė savo simpatijas fizinio mokytojai  ir kone pasipiršto. Kelis kartus ją perskaičiau ir abu kartus tiesiog negalėjau garsiai nesijuokti. Tikrai smagi vieta.

Tačiau pagrindinė veikėja  nemėgsta šio vaikino ir kone kiekvienas jų susitikimas yra palydimas ginčo ar pykčio.
-Iš kur tu tokį ištraukei?
-Neturiu supratimo. Turbūt kaip magnetas traukiu visokius bepročius.
-Tikriausiai užuodžia giminingą sielą. Puslapis 190
Verta paminėti, kad  nuotykiai prasideda nuo pat pirmo skyriaus ir jie man atrodė ganėtinai keisti ir paskubinti, kadangi pirmajame skyriuje pasirodo ne tik Rakelė, bet ir kažkoks debesis/migla, kuris pagrobia merginą. Sutapimas?
Tai, kad vienu metu iškart buvo pateikta tiek daug, buvo priežastis, kodėl pradėjau abejoti, ar iš viso įveiksiu antrą dalį, nes man atrodė, kad viskas istorijoje bus priverstina ir vystysis nenatūraliai, dirbtinai.
Palyginus pirmą ir antrą dalį veiksmų atžvilgiais, tai jos praktiškai identiškos. Abejose knygose yra blogieji vampyrai, su kuriais mergina priversta kovoti. Šioje istorijoje vienas iš jų yra ypatingas ir pasirodantis kelis kartus.
Jis pervėrė mane rūsčiu žvilgsniu.
-Vėl gadinsi mano gyvenimą?
-Aha, aš tikra rakštis. Ką čia veiki?
-O kaip tau atrodo? – jis pakelia rankas ir jos užsiliepsnoja. Puslapis 99
Ir taip priartėjame prie knygos pabaigos. Negaliu teigti, kad ji man buvo kuo nors įspūdinga, tačiau ji ir nebuvo niekam tikusi. Tiesiog vidutinė kulminacija, kur mergina turėjo pasirinkti puses po to, kai sužinojo daugybę įvairių dalykų apie save ir pasišlykštėjimas/pyktis elfams tik padidėjo.

Retas (Reth) – elfas. Fanų kūryba.

-Ne. Turime padaryti tai dabar. Negalima leisti elfams dar kam nors sugriauti gyvenimo. Pasidairyk vartų. Pajusk juos. Jie tau pasirodys, žinau, kad pasirodys. Puslapis 303

Labiausiai šioje istorijoje kažkodėl aš pasigedau Reto gundymų. Taip, jis buvo čia. Taip, jis mėgino gundyti, bet… tai kažkodėl man pasirodė labai silpni gundymai. Taip, jis nori, kad Evė būtų jo pasaulyje, bet neatrodo, kad jis to siaubingai norėtų, kadangi visi jo veiksmai būtų visiškai kitokie. Kitaip tariant, man norėjosi iš jo pusės daugiau veiksmo.

Pats Lendas… na, jis šioje istorijoje buvo ganėtinai pasyvus veikėjas, kuris greičiau priminė rakštį subinėje, motiną, kuri visad visiems priekaištauja ir visus bara, nei koks nors tikrai vertas dėmesio veikėjas. Kitaip tariant šis greičiau buvo kaip merginos sąžinė. Ganėtinai nuobodu.

Tačiau Evė kai ką slepia nuo savo vaikino ir tai nėra susiję su TKABA. Ši paslaptis yra susijusi su vaikino gyvenimo trukme, kuri lygi amžinybei. Taip bent jau mano mergina. Ar tai tiesa, ar ne, nėra aišku, bet kad ir kaip būtų, Evė ja tiki ir dėl to labai pergyvena. Juk ji yra mirtinga, kol jos vaikinas gyvens laaaaaaaaaaaaabai ilgai. Ji žino, kad turi tai pasakyti Lendui, bet vis delsia, nes bijo jo reakcijos, kurios aš su nekantrumu laukiau. Būtent to momento laukimas man padėjo greičiau sukramsnoti knygą, kadangi nesugebėjau jos praryti (neįtraukė ji manęs taip, kaip norėčiau).

Kaip jau minėjau, istorijos pateikimo būdas tikrai jaunatviškas, linksmas. Skaitant knygą sunku būti visados susiraukusiam, o kad istorija tikrai parašyta nuotaiką

Evė. Fanų kūryba.

keliančiu stiliumi, įspėja net pirmas sakinys:

O, pypt! Veikiausiai tuoj mirsiu. Puslapis 9
Tu pypt istorijoje tikrai ne vienas ir ne du. Man patiko šie pypt, kurie slėpė keiksmažodžius.Tai suteikė tekstui gyvybingumo ir realistiškumo jausmo, kadangi mes juk realybėje naudojame keiksmažodžius (aš jų stengiuosi nevartoti), tačiau visiškai suprantama, kad literatūroje jie privengtini. Tai ką daryti? Pavartokime pypt – tai ir smagus būdas, ir kartu paprastų žmonių įpročių perteikimas.
Knygoje taip pat neišvengta ir pop kultūros jau sukurtų įvaizdžių. Kaip ir daugumoje knygų, serialų ir filmų, taip ir šioji istorija nusprendė nusitaikyti į Saulėlydžio sagą.
– <…> Kuo man apsirengi per Helovyną? Negaliu apsispręsti: seksualia vampyre ar seksualia elfe. Jau turiu visą tūtelę kūno blizgučių abiem kostiumams, jei kartais užsimanytum apsirengti tuo, kuo nenorėsiu aš!
– Ar dabar jau elfai ir vampyrai blizga? Puslapis 196

 

Viską bendrai aptariant, antroji dalis man pasirodė silpnesnė, tačiau buvo vis tokia pat nuotaikinga, kaip ir pirmoji. Taip pat buvo tiek pat ir veiksmo, kuris neleido nuobodžiauti.  Knyga tikrai patiks tiems, kam patinka žudyti vampyrus, o neskaityti, kaip jie bučiuojasi, kadangi šios istorijos veikėja yra kovotoja, o ne romantikė 😉

Visos serijoje esančios knygos:

cdb_Paranormalus_z1cdb_Supernaturalus_z1

trys

 

 

 

kitty