Knyga: Naktinis Tigras – Yangsze Choo

Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2019 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Alma littera Originalus pavadinimas: The Night Tiger Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 16+ Vertė: Irena Kupčinskienė Žanras / amžiaus kategorija: paauglių literatūra, mistika, paranormalus, istorinė, detektyvas, siaubo Galimi siužeto raktažodžiai: mistika, paranormalūs reiškiniai, mirusieji, istorija, Malaizija, Kinija Puslapių skaičius: 368 Pasakotojas: pirmas asmuo, mergina, trečias asmuo, vaikinas Apdovanojimai: Audie Award Nominee for Literary Fiction & Classics (2020), Goodreads Choice Award Nominee for Historical Fiction (2019) Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 4 iš 5

Skaityti toliau “Knyga: Naktinis Tigras – Yangsze Choo“

KNYGA: Blogio šnabždesys – Donato Carrisi

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: italų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2009 Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Sofoklis Originalus pavadinimas: Il Suggeritore Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 14+ Vertė: Laura Bakšytė  Žanras/amžiaus kategorija: trileris, detektyvas, suaugusiųjų literatūra Puslapių skaičius: 448 Pasakotojas:   trečias asmuo, daug veikėjų perspektyvų Apdovanojimai:  Exclusive Books Boeke Prize Nominee (2011), Premio Bancarella (2009) Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra  Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis:  čia Įvertinimas:  5  iš 5

Skaityti toliau “KNYGA: Blogio šnabždesys – Donato Carrisi“

Bejėgiai – Kati Hiekkapelto (knyga)

Nuošaliame ir užpustytame miško kelyje tamsiu paros metu suvažinėjamas senukas. Nelaimingo atsitikimo aplinkybės jį tiriančiai Anai Feketei atrodo įtartinos. Automobilį vairavusi mergina tikina, kad senukas gulėjo vidury kelio dar prieš jį partrenkiant, be to, nelaimės vietoje nėra aukos pėdsakų. Tyrimą dar labiau apsunkina netoliese aptiktas kruvinas peilis ir didžiulis raudonai nusidažiusio sniego plotas…
Tuo pat metu Anos partneris Eskas tiria Suomijoje pasirodžiusios tarptautinės nusikalstamos grupuotės veiklą. Kaip su šia gauja susijęs jaunas nelegalus imigrantas iš Pakistano, sulaikytas narkomanų lindynėje reido metu? Keista, kad buto, kuriame jis buvo suimtas, kaimynystėje gyveno ir partrenktas senukas… Ar Anai ir Eskui pavyks išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko, ir sustabdyti pagreitį įgaunančias imigrantų ir vietinių gaujų kovas?


Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2019
Pirmasis originalus leidimas: 2014
Originali kalba: suomių kalba
Originalus pavadinimas: Suojattomat
Leidykla (Lietuvoje): Sofoklis
Vertė: Simona Dobrovolskytė
Ankstesnės dalys: Kolibris
Serijos pavadinimas: Anna Fekete
Patartinas amžius: 16+
Žanras: detektyvas, kriminalinė literatūra
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Puslapių skaičius: 320
Pasakotojas: trečias asmuo
Autoriaus puslapis: Kati Hiekkapelto



Skaityti toliau “Bejėgiai – Kati Hiekkapelto (knyga)“

Mergina rūke – Donato Carrisi (knyga)

Teisingumas nekelia reitingų. Teisingumas niekam neįdomus. Žmonės trokšta siaubūno… Ir aš jiems duosiu tai, ko jie trokšta.
Naktį, kai viskas amžiams pasikeitė, ledas ir rūkas dengė Avešą, giliame Alpių slėnio šešėlyje glūdintį miestelį. Gali būti, kad dėl prastų oro sąlygų specialiojo agento Fogelio automobilis įvažiavo į griovį. O galbūt priežastis visai kita?
Vyras nenukentėjo, bet patyrė šoką: jis nepamena, nei kaip, nei kodėl ten atsidūrė. Aišku tik viena – šiandien specialusis agentas jau turėtų būti toli nuo Avešo.
Praėjo du mėnesiai, kai Ana Lu dingo rūke. Du mėnesiai nuo tada, kai Fogelis ėmėsi tirti bylą, kuri iš pabėgimo virto pagrobimo tyrimu, o vėliau – didžiuliu žiniasklaidos ažiotažu.
Toks Fogelio metodas: jo nedomina DNR, jis neišmano, kaip panaudoti kriminalinių tyrimų komandos radinius, tačiau sugeba manipuliuoti žiniasklaida, pritraukti kamerų dėmesį, užkariauti vietą pirmuosiuose puslapiuose, gauti lėšų tyrimui pasitelkdamas žiūrovus prie televizorių ekranų. Paskelbti auką šventąja ir paskui susektą siaubūną įkišti į kalėjimą.
Praėjus dviem mėnesiams specialusis agentas Fogelis turėtų būti toli. Kodėl tuomet jis vis dar čia? Kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas? Ir, svarbiausia, jeigu jis nenukentėjo, kieno tas kraujas ant jo drabužių?


Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2018
Pirmasis originalus leidimas: 2015
Originali kalba: italų kalba
Originalus pavadinimas: La ragazza nella nebbia
Leidykla (Lietuvoje): Sofoklis
Vertė: Morta Simonaitytė
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 16+
Žanras: trileris
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Puslapių skaičius: 320
Pasakotojas: trečias asmuo
Autoriaus puslapis: Donato Carrisi


Taigi, tęsiame kelionę po užsienio autorių parašytų detektyvų pilnas knygų lentynas. Šį kartą jums pristatau italų rašytojo knygą Mergina rūke. Iš šios istorijos tikėjausi tikrai daug, kadangi iš anksto pasidomėjau autoriumi ir sužinojau, jog jis studijavo kriminologiją. Knygos, parašytos įvairių sričių specialistų, visuomet savyje turi daug įdomesnių detalių bei faktų. Ir, turiu pasakyti, šiuo atžvilgiu D. Carrisi nenuvylė, knygą skaityti buvo labai malonu. Skaityti toliau “Mergina rūke – Donato Carrisi (knyga)“

Vabalų karalienė – M.G.Leonard (knyga)

Darkaus ir jo drąsiųjų bendražygių laukia dar daugiau išbandymų!

Genialusis vabalų tyrėjas, Darkaus tėtis Bartolomėjus Katlas po sėkmingos gelbėjimo operacijos saugiai grįžo namo. Nors, rodos, visi išbandymai liko praeity, Darkus, Virdžinija ir Bertoltas įtaria, kad pralaimėjusi piktadarė Lukrecija Kater taip lengvai nepasiduos.
Kai vienas po kito pasipila keisti nutikimai, drąsioji trijulė net neabejoja – tai Lukrecijos ir jos parankinių darbas. Viską išsiaiškinti ir sustabdyti piktadarę laiko nedaug, o Darkaus tėtis dar lyg tyčia griežtai draudžia kištis į pavojingus suaugusiųjų reikalus. Taigi drąsiajai trijulei lieka tik pasikliauti gerais draugais: mamos išdavystę patyrusia Novaka Kater, garsia Holivudo žvaigždute Rube ir, žinoma, visada gelbstinčiais gudriais vabalais.



Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje:
 2018
Pirmasis originalus leidimas: 2017
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: Beetle Queen
Leidykla (Lietuvoje): Baltos lankos
Vertė: Ina Rosenaitė
Iliustravo: Karl Mountford
Ankstesnės dalys:  Vabalų berniukas
Serijos pavadinimas: Vabalų berniukas (The Battle of the Beetles)
Patartinas amžius: 10+
Žanras/ tipas: nuotykiai, fantastika, mokslinė fantastika, vaikų-paauglių literatūra
Mitinės būtybės/padarai/galios:
Veiksmo laikas: šių dienų pasaulis
Puslapių skaičius: 304
Pasakotojas: trečias asmuo iš kelių asmenų perspektyvos
Autorės puslapis: http://www.mgleonard.com



„Baltos lankos“ prieš šventes nudžiugino savo jaunuosius skaitytojus išleisdamos antrąją „Vabalų berniukas“ serijos dalį „Vabalų karalienė“. Pirmoji šios serijos knyga sulaukė didelio kritikų pripažinimo, buvo išleista 37 šalyse, ir atrodo, kad antroji jai nei kiek nenusileidžia, nes veikėjai vėl leidžiasi į didžiausią savo gyvenimo nuotykį.

Skaityti toliau “Vabalų karalienė – M.G.Leonard (knyga)“

Melų medis – Frances Hardinge (knyga)

Ar čia ta pati geroji Feitė?
Mergaitė veidrodyje atrodė pasiryžusi bet kam. Ir ji anaiptol nebuvo gera, tai buvo matyti iš pirmo žvilgsnio.Iš pažiūros Feitė – kukli, klusni ir santūri keturiolikmetė mokslininko duktė. Tačiau ji ryžtinga ir sumani, o jos smalsumas ir žinių troškulys – beribiai. Nuo Feitės nieko nenuslėpsi.
Feitė išsiaiškina tėčio paslaptį apie Melų medį – augalą, kuris bijo šviesos ir minta melu. Jei pasakysi jam melą ir jį paskui paskleisi, medis užaugins vaisių. Tam, kas suvalgys vaisių, bus atskleista nežinoma tiesa apie labiausiai rūpimą dalyką. Kuo daugiau žmonių patikės melu, tuo didesnis vaisius, tuo didesnė paslaptis bus atskleista…
Kai kitą dieną Feitės tėtis randamas negyvas, ji vienintelė tiki, kad į jį buvo pasikėsinta. Ir tiki, kad Melų medis jai padės išsiaiškinti žudiką. Kad ir ką tektų dėl to padaryti.

Pagrindinė informacija: 

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2017
Išleidimo metai originalo kalba: 2015
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: The Lie Tree
Leidykla (Lietuvoje): Nieko rimto
Vertė: Rūta Razmaitė
Ankstesnės dalys:  –
Serijos pavadinimas: 
Patartinas amžius: 11+
Žanras/ amžiaus kategorija: paauglių literatūra, realistinė literatūra, drama, istorinė, mistika, fantastika
Mitinės būtybės/padarai/galios: melų medis
Veiksmo laikas: 1863 m.
Puslapių skaičius: 320
Pasakotojas: trečias asmuo (merginos perspektyva)
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.franceshardinge.com


„Melų medis“ patraukia ne tik savo viršeliu, tačiau ir pačiu pavadinimu, kuris žada mistinę istoriją. Ši buvo viena tų retų knygų, kurios aprašymą peržvelgiau dar prieš atsiverčiant skaityti, tačiau jis atskleidžia tik nedidelę istorijos dalį. Jei jums patinka istorinės knygos, tuomet ši tikrai turėtų patraukti dėmesį, nes būtent šita dalis, nukelianti į Viktorijos epochos Angliją, šio laikotarpio dvasia, man paliko ryškiausią įspūdį.
Skaityti toliau “Melų medis – Frances Hardinge (knyga)“

Vabalų berniukas – M.G.Leonard (knyga)

Darkus negali patikėti savo akimis, kai iš pamišėlio kaimyno kelnių iškrenta milžiniškas juodas vabalas ir nutupia netoli berniuko kojų. Jam dar niekada neteko matyti į nindzę panašaus raganosio, kuris, regis, supranta kiekvieną Darkaus žodį ir pasirodo esąs labai draugiškas ir itin protingas. Bet argi gali būti, kad vabalas ir žmogus susikalbėtų?!
Darkus su naujuoju draugu ir dėde Maksu leidžiasi į mįslingai dingusio tėčio paieškas. Mokslininkas Bartolomėjus Katlas išnyko be pėdsako iš vabalų kolekcijos patalpos Gamtos istorijos muziejuje. Didžiausią įtarimą kelia muziejaus rėmėja bjaurioji Lukrecija Kater. Ekscentriškos mados karalienės naujausia aistra – segės iš vabalų. Kad įsigytų kuo daugiau ypatingų vabzdžių ji pasiryžusi net patiems nešvariausiems darbams.
Visas paslaptis Darkui padės atskleisti raganosis vabalas ir kiti jo draugai vabalai, gyvenantys nešvarių puodelių kalne pas keistuolius kaimynus.



Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje:
 2017
Pirmasis originalus leidimas: 2016
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: Beetle Boy
Leidykla (Lietuvoje): Baltos lankos
Vertė: Ina Rosenaitė
Iliustravo: Julia Sarda
Ankstesnės dalys:  –
Serijos pavadinimas: Vabalų berniukas (The Battle of the Beetles)
Patartinas amžius: 10+
Žanras/ tipas: nuotykiai, fantastika, mokslinė fantastika, vaikų-paauglių literatūra
Mitinės būtybės/padarai/galios:
Veiksmo laikas: šių dienų pasaulis
Puslapių skaičius: 288
Pasakotojas: trečias asmuo iš kelių asmenų perspektyvos
Autorės puslapis: http://www.mgleonard.com



„Baltos lankos“, atrodo, pasiryžo užkariauti jaunesnio amžiaus paauglių širdis su naujomis fantastinių knygų serijomis, kuriose pagrindiniai veikėjai yra vaikinai. „Vabalų berniukas“ – ne išimtis. Pirmoji šios serijos knyga netruko sulaukti pripažinimo tarp skaitytojų, ir jeigu jums patinka nuotykių/fantastinės knygos, kurios pagrindiniai veikėjai yra vaikai, ši serija skirta būtent jums. Skaityti toliau “Vabalų berniukas – M.G.Leonard (knyga)“

Dabar tu mane supranti – Emma Haughton (knyga)

Emmos Haughton romanas „Dabar tu mane supranti“ – puikiai sukomponuotas psichologinis trileris, įtraukiantis ir nepaliekantis skaitytojo ramybėje iki pat paskutinio puslapio. Rutuliodama paauglio Denio dingimo ir paieškų intrigą, autorė atskleidžia gilų ir sudėtingą jo draugės Hanos, jos tėčio, Denio tėvų ir Dauno sindromu sergančios Denio sesutės Alisos pasaulius.
Kaip netikėti ir siaubingi nutylėtos paslapties padariniai, menkutis sandėris su sąžine pasmerkia begalinei nežinios ir bergždžių pastangų rasti pradingėlį kančiai. Bėgimas nuo tiesos, nuo akistatos su savo artimu, su savimi pačiu sutrupina ramų ir gražų šeimos pasaulį, suardo tarpusavio pasitikėjimą. Ir vis dėlto romano gale visos meistriškai supintos gijos, iškėlusios į paviršių ištikimybės, meilės, draugystės, pasiaukojimo, saviapgaulės ir praregėjimo temas, galų gale išsiriša.


Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2015
Pirmasis originalus leidimas: 2014
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: Now you see me
Leidykla (Lietuvoje): Dominicus Lihuanus
Vertė: Nida Norkūnienė
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 14+
Žanras/ tipas: vaikų/ jaunimo literatūra, realistinė literatūra, paremta tikrais įvykiais, trileris, mistika
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: šių dienų Anglija
Puslapių skaičius: 246
Pasakotojas: mergina (pirmas asmuo)
Autorės  puslapis:  http://www.emmahaughton.com/


Apie „Dabar tu mane supranti“ sužinojau prieš ją išleidžiant, kol ji dar turėjo pavadinimą „Dabar tu mane matai“ (kaip paaiškėjo, kai kuriose bibliotekose elektroninėje sistemoje ją galite rasti būtent šiuo pavadinimu). Jos ieškojau ir laukiau labai ilgai – Klaipėdos bibliotekos jos neturi, o kitame mieste kaip tyčia mano viešnagės metu ji jau buvo paimta… Bet galiausiai ji man pati įkrito į rankas, ir aš labai džiaugiuosi ją perskaičiusi! Nors man trileriai nėra labai prie širdies, bet negalėjau atsiplėšti nuo šios knygos, nors versti puslapius pirmyn buvo ir smalsu, ir šiek tiek baisu, tačiau užminti klausimai tiesiog prašyte prašėsi būti atsakyti.  Skaityti toliau “Dabar tu mane supranti – Emma Haughton (knyga)“

Namų taisyklės – Jodi Picoult

   Sūnus nežiūri tau į akis… Vadinasi, jis kaltas?

   Aštuoniolikmetis Džeikobas Hantas yra nepaprastai talentingas matematikas, turi šelmišką humoro jausmą, tačiau visiškai nesugeba bendrauti. Džeikobui diagnozuotas smegenų vystymosi sutrikimas – Aspergerio sindromas. Vaikinas labai užsisklendęs, nors supranta, kad už jo uždaro pasaulėlio ribų yra kitas, platesnis pasaulis, ir nori užmegzti ryšį su jame esančiais žmonėmis. Džeikobas stengiasi būti toks kaip visi, bet nemoka. Jis nesupranta kitų žmonių mimikos, kūno kalbos, balso intonacijų, poreikių ir poelgių priežasčių…

   Kai randamas Džeikobo socialinių įgūdžių mokytojos lavonas, Aspergerio sindromo simptomai – vengimas žiūrėti į akis, keisti judesiai, nederamas elgesys – policijai tampa kaltės įrodymu. O Džeikobo motinai kyla skaudžiausias klausimas pasaulyje: ar jos vaikas gali nužudyti?


Pagrindinė informacija

Kalba: lietuvių
Išleidimo metai Lietuvoje: 2011
Originali kalba: anglų
Originalus pavadinimas: House rules
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 14+
Žanras/ tipas: detektyvas, psichologinis, drama
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: šių dienų pasaulis
Puslapių skaičius: 553
Pasakotojas: pirmasis asmuo (penkios perspektyvos)
Autoriaus (-ės) puslapis: www.jodipicoult.com


   Jodi Picoult yra garsi amerikiečių rašytoja, pelniusi keletą apdovanojimų, parašiusi daugiau nei dvidešimt knygų (nemažai išversta į lietuvių kalbą), pagal keletą iš jų yra sukurti filmai. Ne iš kelmo spirta rašytoja 🙂 Ji rašo apie opias socialines, psichologines, šeimynines problemas, tokias kaip onkologinės ligos, patyčios bei smurtas.

   Kas esate skaitę knygą ar žiūrėję filmą ,,Mano sesers globėjas“, galbūt suprasite, kodėl ilgai nesiryžau į rankas paimti antros J. Picoult knygos. Kad ir kaip gerai buvo parašyta, pirmoji man paliko labai slogų įspūdį. Joje pasakojama, kaip mergaitė, kuri buvo pradėta atrinkus genų rinkinį vien dėl to, kad galėtų būti nuolatine donore sergančiai sesei, pradeda bylinėtis teisme prieš tėvus dėl savo kūniškos nepriklausomybės. Jeigu ji laimės bylą, jos sesuo bus pasmerkta mirti, jeigu pralaimės – pati kentės visą gyvenimą. Ir tokios gyvenimiškai skaudžios istorijos neskaidrino joks humoras ir rašymo stiliaus lengvumas (pripažinkime, kai kurie rašytojai sugeba skaudžiomis temomis kalbėti lengvai). Viena iš tų knygų, kurioje tiesiog negali būti laimingos pabaigos, ir tu tą žinai. O jeigu knyga palieka daugiau blogų emocijų, nei gerų, ar verta ją skaityt? Tačiau neseniai bibliotekoje už akių užkliuvo ,,Namų taisyklės“. Nors anotacija nežadėjo nieko smagaus… nežinau, tiesiog pasiėmiau ją ir perskaičiau.

   O dabar mano nuomonė: nuostabiai/nerealiai/žiauriai/beprotiškai įdomi knyga!

   Gerai, gal kiek perdėjau 🙂 Tokios buvo šviežios emocijos užvertus paskutinį puslapį. Po to, kaip žino visi knygų skaitytojai, emocijos visad priblėsta ir knygą pradeda vertinti šaltas protas. Bet net ir mano šaltas protas įvertino – tai tikrai labai gera knyga! Ji yra viena iš tų, kurią baigus sunku pradėti skaityti kitą, nes nesitiki, kad kokia kita knyga gali suteikti tokį malonumą.

   Dabar pasistengsiu priverti emocijų kambario duris ir paprastai bei racionaliai paaiškinti, kodėl man taip patiko knyga ,,Namų taisyklės“.

   Visų pirma, tavęs tiesiog  negali nesužavėti pagrindinio veikėjo Džeikobo kitoniškumas. Jis turi Aspergerio sindromą ir tuo viskas pasakyta. Nevardinsiu tipinių šio vystymosi sutrikimo požymių, užteks kelių, būdingų Džeikobui. Pavyzdžiui, pritrūkęs savų žodžių, jis cituoja filmus ir knygas. Skaitant knygą tai gali tapti netgi gana įdomiu žaidimu – spėlioti, iš kur paimta citata 🙂 Taip pat vaikinas maniakiškai domisi kriminalistika, turi susikonstravęs pirštų antspaudų nuėmimo aparatą (todėl jo kambarys visada kvepia klijais, šeiminykščiai niekada nežino, kas bus paimta ,,tyrimams“ – dantų šepetėlis, puodelis ir t.t.), mėgsta netikėtai pasirodyti nusikaltimo vietose ir pažerti patarimų tyrėjams, žiūri kriminalinį serialą ir siunčia pastabas kūrėjams.

   – Aš matau numirėlius. – Daktarė Niukom spokso į mane. – Tai iš ,,Šeštojo pojūčio“, – paaiškinu.

   Tačiau ne viskas taip paprasta. Oi kaip ne paprasta.

   Galbūt ir nelabai linksma pradžia, ir apskritai, scenarijus nėra smagus (žmogžudystė, patyčios, teismas, autistų diskriminacija ir nesupratimas…), bet autorė stebėtinai meistriškai sugebėjo išlaikyti subtilų tragedijos-komedijos santykį. Na, gal ir buvo keli tokie momentai, kai pagalvojau, kad viskas, gana man tų depresiją varančių knygų, J. Picoult ne man, tačiau dažnai jau kitame puslapyje viską pamiršusi šypsodavausi.

   – Per fizikos pamoką turėsiu klasei paaiškinti visuotinę trauką, – sakau. – Pažymį iš dalies lemia turinys, iš dalies kūrybingumas, ir aš, rodos, sugalvojau. <…>
– Aš nusimesiu kelnes, – sakau.
Markas pratrūksta kvatoti, ir valandėlę manau, kad, ko gero, neteisingai jį vertinau.
– Džeikobai, – pareiškia Džesė, – tu nenusimesi kelnių.
– Tai puikiai paaiškina Niutono dėsnį…

   Akivaizdu, kad tai, kas mums yra akivaizdu, turintiems Aspergerio sindromą yra visiškai nesuprantama ir nelogiška. Užtat ten, kur reikia tikslios fotografinės atminties, Džeikobą sunku pralenkti:

   – Pagal Vermonto valstijos bylos šalių supažindinimo su priešingos šalies teikiama medžiaga taisyklių šešioliktą taisyklę, Aukštesniojo teismo procesines taisykles, kaltinimas privalo…

    Ar kas nors iš pirmo karto ką nors supratot? Aš tai ne.

   Taigi, po pakankamai šmaikštaus rašymo stiliaus knygos pliusų sąraše eina… įtampa, įtampa, ĮTAMPA. Nors tiesioginio veiksmo knygoje nėra labai daug, bet įkalčių, įrodymų rinkimas, teismo posėdžiai su advokatų iškalbos įmantrybėmis gali būti savotiškai intriguojantys. Niekada nežinai, kas išlįs, ir kaip pasisuks veiksmas. Galų gale, nors didžioji knygos dalis koncentruojama į Džeikobo teismą, nepaliaujamai kirba klausimas – negi jis ir yra tikrasis žudikas? Juk taip nesinori tuo tikėti… Bet KAS tada žudikas? O įtariamųjų netrūksta… įtartini visi 🙂

   Be abejo, autorė ne šiaip sau pasirinko rašyti (net) iš penkių veikėjų perspektyvų – taip istorija atskleidžiama visapusiškai. Pavyzdžiui, stebint Džeikobą iš šalies, atrodo, kad jam stogas pavažiavęs, bet ,,įlindus“ į jo paties mintis, ne tik kad vaikino veiksmai pasidaro logiški, bet ir paprastų žmonių įpročiai pasirodo netinkami ir keisti. Teko priprasti ir prie to, kad skyrius dažnai nutrūksta viduryje veiksmo ir toliau viskas tęsiasi iš kito veikėjo pusės. Tačiau taip labai sėkmingai sukuriama įtampa ir visas įdomumas 😀

   Negaliu nepaminėti nuostabių ištraukų iš tetos Em skyrelio – Džeikobo mama rašo patarimus vietiniam laikraščiui. Pavyzdžiui, jauna skaitytoja klausia, kaip patraukti vaikinų dėmesį. Štai atsakymas, kuriuo galime pasinaudoti visos:

1.      Nustok laukti: parodyk iniciatyvą ir jį užkalbink. Paklausk, ar išsprendė septintą matematikos namų darbo uždavinį. Pasakyk, kad puikiai pasirodė mokyklos talentų koncerte.
2.      Pradėk vaikščioti nuoga.
Rinktis tau.

   Klausiate, negi šita knyga neturi jokių minusų? Mano manymu, kone vienintelis šios knygos minusas – neįtikinantis Džeikobo mamos žavumas. Ją vienu metu įsimyli ir detektyvas, ir advokatas… Nesakau, kad tai neįmanoma, bet kodėl tada ji jau tiek metų sėdi vieniša? Na, matyt, autorė negalėjo neįberti žiūpsnelio meilės intrigos…

   Iš esmės ši istorija yra psichologinis detektyvas, bet iki šitos knygos mane sunkiai kas būtų įkalbėjęs tokį perskaityti (ei! sentimentalių meilės istorijų mėgėja! imk, perskaityk šį psichologinį detektyvą! hm… ačiū, bet ne :)). O dabar labai noriai dairausi kitų panašaus žanro knygų… J. Picoult, tu įviliojai mane į detektyvo pinkles 😉

   Tad, jei sugebėjau nors kiek sudominti, ilgai nelaukite, bėkite į biblioteką ir susileiskite dar vieną skaitymo malonumo dozę!

   P. S. Kas skaitysit ar jau esate perskaitę šią knygą, norėčiau sužinoti, ar aš vienintelė pastebėjau du netikslumus. Nekalbu apie praleistą raidę ir pan., o apie logines klaidas.

penki

panele smilga

Vabalas skrenda temstant – Maria Gripe (knyga)

Jūsų rankose – nepaprasta Anikos, Juno ir Davido istorija.
Vieną vakarą išsiruošę pasivaikščioti jie užklysta į seniausią kaimo sodybą – Selanderių namus. Nuo pat pirmųjų akimirkų aišku, kad šių namų istorija ir viskas, kas su jais susiję, apipinta paslapčių ir mistikos. Tą patvirtina nugirstas mįslingas ponios Joranson pokalbis, paslaptingo žmogaus šešėlis ir Juno padarytas įrašas, kuriame girdisi keisti šnabždesiai. Šiurpą kelia ir tai, kad Davidas praėjusią naktį sapnavo einąs per šią sodybą… O kiek dar paslapčių užtiks vaikai, sutikę prižiūrėti sodybą, kol ponia Joranson bus išvykusi?.. Kokia istorija nutiko šiame name XVIII amžiuje? Ką slepia „Vasaros kambarys“ ir kodėl savininkams tokios svarbios šių namų gėlės?..


Pagrindinė informacijavabalas skrenda temstant

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2016
Pirmasis originalus leidimas: 1978
Originali kalba: švedų kalba
Originalus pavadinimas: Tordyveln flyger i skymningen
Patartinas amžius: 12+
Žanras/ tipas: realistinė literatūra, jaunimo literatūra, vaikų literatūra, detektyvas, mistika
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Veiksmo laikas: šiuolaikinis pasaulis
Puslapių skaičius: 360
Pasakotojas: 3 asm.
Autoriaus (-ės) puslapis: –


autorėMaria Gripe, kurios tikrasis vardas Maja Stina Walter, gimė1923 metais Švedijoje. Ji buvo žinoma vaikų ir jaunimo knygų autorė, parašiusi 38 knygas, kurios buvo išverstos į 30 skirtingų kalbų. Lietuvos skaitytojams Maria Gripe jau tikrai turėtų būti pažįstama iš tokių kūrinių, kaip “Hugas ir Jozefina“, “Varpų metas“, “Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija“, “Elvi! Elvi!“, “Šešėlis ant akmeninio suolelio“ ir “…ir baltieji šešėliai miškuos“ it kt. Autorė daugiausia rašė magines ir mistines istorijas. Tokios žanro pakraipos ji ėmėsi įkvėpta Edgar Allan Poe, Charlotte ir Emily Brontë kūrinių.

Taigi galite atspėti, kad ir ši jos knyga yra su mistikos elementais, ir nesuklysite. Ji tinkama tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus paaugliams ir tiems, kuriems visada patikdavo filmai per televizorių, kurių herojai vaikai įsivelia į įvairius nuotykius ir atskleidžia kažką netikėto. Nes būtent taip nutinka šios istorijos herojams Junui, Anikai ir Davidui. Dėl visiško atsitiktinumo, mistiško Davido sapno ir nenugalimo žurnalistinio Juno smalsumo trijulė pamato ir išgirsta kai ką, kas paskatina juos ieškoti nuotykių.

Junas šaukė į diktofoną:
– Rizikuodamas gyvybe fiksuoju ekspreso į Stokholmą skleidžiamus garsus! Dabar 21 valanda 26 minutės, atstumas iki triukšmo šaltinio – 1,3 metro!
Traukiniui nuvažiavus Junas išjungė diktofoną.
– Tu nesveikas, Junai! – išstenėjo Anika. – Taip arti!
– Šiame darbe kartais tenka rizikuoti, – ramiai atsakė Junas traukiniui dingstant ir įsigalint spengiančiai tylai.

norvegiškas viršelisIr jie prasideda senutėliame Selanderių sodybos name, kuriame karaliauja gėlės ir slypi daug praeities paslapčių, kurias Junas, Anika ir Davidas randa 18-tame amžiuje rašytų laiškų pavidalu. Tuose laiškuose randama tragiška meilės istorija ir “lobis“ (nenoriu išduoti kas tai, todėl rašau į kabutes), kurio paieška sukelia ant kojų ne tik miestelio gyventojus, bet ir spaudą.

Galiu pasakyti, kad pirmoji pusė man skaitėsi kiek sunkiai (gal kad sergu?), bet kitą pusę perskaičiau tokiu greičiu, kad net nepastebėjau! Knyga buvo parašyta prieš 38 metus, tad galite įsivaizduoti, kad veiksmas nukelia skaitytoją  į tokius laikus, kai vasaros atostogos buvo nuotykių metas – jokio interneto, telefonų ir televizoriaus! Taigi radęs laiškus vaikai stačia galva su tuo paauglišku maksimalizmu puola į jų skaitymą, analizavimą ir dingusio “lobio“ paieškas.

Ko gero labiausiai įsimenantis šios istorijos veikėjas yra Junas. Jis į visą gyvenimą žiūri kaip į nesibaigiantį žurnalistinį reportažą ir su savo diktofonu kiša nosį kur reikia ir nereikia. Dažniausiai kur nereikia. Na tiesiog pavydėtino atkaklumo trylikametis. Savo diktofonu jis siekia įrašyti visus pasaulio garsus, ir būtent dėl šio užsidegimo visi pakliūna į nepamirštamą nuotykį. Jam labiausiai ir maga išpainioti paslaptį, spęsti spąstus priešams ir bendradarbiauti su žiniasklaida. Šešiolikmečiui Davidui labiausiai rūpi modernios laiškų rašytojo mintys, o Aniką domina meilės istorija, slypinti senuose laiškuose.

Nors istorija pasakojama trečiuoju asmeniu, tačiau autorė leidžia pažvelgti į viską iš įvairių veikėjų perspektyvos, kad galėtume geriau juos pažinti ir į viską pažvelgtume kitu kampu.

Apskritai knyga nėra vien apie nuotykius ar mistinius dalykus, tačiau joje taip pat svarstomi rimtesni klausimai apie tai, koks buvo moters ir vyro santykis visuomenėje 18-tame amžiuje, apie moters socialinį bejėgiškumą. Taip pat pateikiama viena teorija apie augalus, kuri šiais laikais kiek man žinoma jau yra įrodyta šiuolaikinių technologijų pagalba.

laiškaiŽvelgė vienas į kitą žibančiomis akimis. Kuris pakels dangtelį?
– Aš! – ištarė Anika ir uždėjo ranką ant skrynelės.
– Nebijai? – nužvelgė neramiu žvilgsniu Junas. – Niekas nežino, kas ten gali slypėti…
Tačiau Anika jau atidarė!

Tiesa, gal ne visus sužavės dialogų stilius, nežinau, ar tokia šneka būdinga švedams, kad kreipiantis į kažką mini jį trečiuoju asmeniu (pvz.: “Jei Davidas pažvelgtų į kairę, pamatytų visai prie krėslo stovintį stalelį… Ar Davidas mato?“). Tačiau, sakyčiau, tai yra neišvengiama, kai knyga yra parašyta praėjusiame amžiuje ir netgi įtraukta į privalomų perskaityti mokykloje knygų sąrašą 🙂 Bet šiaip atmetus interneto ir mobiliųjų telefonų nebuvimą negalėtum pasakyti, kad veiksmas vyksta ne šiomis dienomis bet kuriame nedideliame Švedijos miestelyje.

“Vabalas skrenda temstant“ yra istorija, tinkama tiek vaikams, tiek suaugusiems apie tris paauglius, narpliojančius amžių senumo paslaptis. Dėl knygoje išdėstytų idėjų ir rimtų temų ji tampa ne šiaip paprastų pasilakstymu po laukus ieškant seniai pamirštos brangenybės, tačiau rimtesniu kūriniu ieškantiems neįprastų nuotykių ir mėgstantiems klasikinius filmus apie vaikus herojus. Leidykla “Nieko rimto“ jauniesiems skaitytojams siūlo dar vieną kokybišką kūrinį, kurį skaičiusieji atsiverčia tikrai ne kartą ir su pasimėgavimu vėl neria į nuotykius. Knyga pasirodys jau balandį!

keturi permatomas

egliosha logo

Popieriniai miestai – John Green (knyga)

knygos apžvalga

Populiarus ir įvairiomis premijomis apdovanotas amerikiečių rašytojas ir tinklaraštininkas Johnas Greenas (Džonas Grinas) lietuvių skaitytojams jau puikiai žinomas kaip bestselerių „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ ir „Aliaskos beieškant“ autorius. Romane „Popieriniai miestai“, kaip ir kitose savo knygose paaugliams, jis kalba apie meilę, draugystę, mirtį. Žodžiu, apie gyvenimą. Ir daro tai taip, kaip retai kas moka.

Kai paslaptingai dingsta Margo Rot Špygelman, jos vaikystės draugas Kventinas, slapčia merginą mylintis jau daug metų, leidžiasi į jos paieškas. Kventinas manė gerai pažįstantis savo vaikystės draugę. Bet ar iš tikrųjų?

Intriguojanti, detektyvą primenanti istorija, kurios veikėjams reikės surasti ne tik vieniems kitus, bet ir save.


 Pagrindinė informacija: cdb_Popieriniai-miestai_z1

Kalba: lietuvių
Išleidimo metai: 2014 (Lietuvoje)
Originalus pavadinimas: Paper Towns
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Žanras: jaunimo literatūra, realistinė literatūra, detektyvas
Patartinas amžius: +14
Puslapių skaičius:  304
Pasakotojas: vaikinas
Autoriaus (-ės) puslapis:  http://www.johngreenbooks.com/


John Green jau nereikia pristatynėti. Tiems, kuriems knyga yra toks pats svarbus dalykas, kaip mergaitėms šukos ir veidrodėlis, taip skaitytojams yra šio autoriaus knygos, kurios susilaukia įvairių prizų, apdovanojimų ir virsta filmais. Šiuo metu kaip tik yra kuriamas filmas pagal knygą, apie kurią jūs dabar turėsite garbės paskaityti – Popieriniai miestai. Šioji knyga pagaliau yra ir Lietuvoje.

Pripažįstu, dar neskaičiau nei vienos šio autoriaus knygos, nors vis atsiranda pilietis, kuris sako, kad turėčiau nedelsti ir tiesiog griebti šio autoriaus istorijas vieną po kitos. Na, pradėjau šią kelionę po John Green vaizduotę nuo Popierinių miestų knygos, kuri pristatoma ganėtinai įspūdingai (aukščiau). Kadangi mane lengva pavergti meile, kuri prasideda nuo sauskelnių laikų, nebuvo sunku mintyse įsivaizduoti, kad šioji istorija tikrai man patiks. O kur dar tai, kad čia kone detektyvas su klaustuku: kas yra Margo?

Patogiai įsitaisiusi savo lovoje, pradėjau skaityti tekstą, kuris yra neerzinantis, paprastas, aiškus, kupinas šmaikštumo, sarkazmo ir vietomis ironijos. Vertėja tikrai stengėsi pateikti paauglių žargoną. Tai tik suteikė galimybę tikrai patikėti, kad šios istorijos veikėjai yra paprasti paaugliai, kuriuos gali sutikti gatvėje.

Visą tą laiką, kiek skaičiau knygą, negalėjau liautis juoktis, o tų vietų, kurias pasižymėjau kaip vertas paminėjimo apžvalgoje, buvo tiek daug, kad buvo net sunku patikėti. Ką jau ką, tačiau John Green turi humoro jausmą. Nežinau, kaip jis pasireiškė jo kitose knygose, tačiau šioji yra tiesiog vitamino C gamykla.

-Tai va, mama mano miegamajame įtaisė elektroninę auklę, kad naktį girdėtų, kaip aš kvėpuoju. Ruti turėjau sumokėti penkis baksus, kad miegotų mano kambaryje, o jos lovoje po antklode palikau  drabužių krūvą. – Ruti buvo Margo sesutė. – Kuo tau, velniai rautų, ne “Misija neįmanoma“? Seniau galėdavau pabėgti iš namų kaip kiekvienas normalus amerikiečių paauglys – išlipti pro langą ir nušokti nuo stogo. Tačiau dabar gryna fašizmo diktatūra.

Skaitydami šią knygą galiu garantuoti, kad dar tiek gyvenime nebūsite juokęsi skaitydami.

Norėjau sustoti, bet, aišku, negalėjau. Myžti tas pats kaip skaityti gražią knygą, pradėjęs negali sustoti.

Tačiau visas šis humoras, kuris atsiranda iš paprastų situacijų, kurias, tikriausiai, ne vienas asmuo yra savo kailiu išgyvenęs, gali ne visiems būti toks, kad vienu prisėdimu įstengtų perskaityti šią knygą. Nors negalėjau nuo veido nuklijuoti šypsenos, būtent dėl to teko ne kartą knygą padėti į šalį ir truputį leisti visai istorijai atvėsti tam, kad suvokčiau, kas istorijoje vyksta, nes nuo savo pačios juoko garso vis būdavo sunku susigaudyti, kas ten vyksta, nes mintys vis būdamo nubloškiamos nuo veiksmo. Todėl, kad nepraleisčiau svarbių dalykų istorijoje, teko daryti vis kokias nors trumpas pertraukėles.

Knygoje taip pat yra naudojamas intertekstualumas. Esate girdėję šį žodį? Jis reiškia, kad knygoje buvo nemažai paimama dalykų iš kitų istorijų ir jie buvo panaudojami kuriant Popierinius miestus siužetą. Knygoje nemažai paminėta kitų autorių, garsių knygų, visiems žinomų ikonų ir pan. Tai pavertė šią istoriją tikrai labai skaniu pyragaičiu, nes tu ne tik skaitai smagią knygą, tačiau skaitai ir kone nedidelę enciklopediją. Taigi, paskaitę knygą ne tik vitaminų turėsite prisigaminę, tačiau jausitės truputėlį protingesni.

Man visada atrodė, kad priešų turi tik tada, jei esi svarbus. Pavyzdžiui, Vokietija turėjo daugiau priešų nei Liuksenburgas. Margo Rot Špygelman buvo Vokietija. Ir Didžioji Britanija. Ir Jungtinės Valstijos. Ir carinė Rusija. O aš tik Liuksemburgas. Sėdžiu sau ir ganau aveles tralialiuodamas tirolieriškai.

Nat Wolff vaidins Kventiną

Knygos pagrindinis veikėjas yra įsimylėjęs Margo ir šiai dingus, pradeda jos paieškas, nes visiems kitiems šios merginos išsišokimai jau lindo per gerklę. Vaikinas tampa apsėstas draugės palikto jam detektyvo ir į merginos paieškas įtraukia ir savo draugus, kurie yra nepaprasti vaikinų egzemplioriai.

Bet turiu pripažinti, kad iš pradžių man Margo buvo kaip neutrali veikėja, vėliau ji man pavirto kažkuo, kas vis sukurdavo raukšles ant kaktos. Su kiekvienu perskaitytu skyriumi ji man tapo nemėgstama veikėja: pasipūtusi, savanaudė, nesusitupėjusi, maištininkė… Netgi tada, kada ji gavo teisę pateisinti savo poelgius, aš vis tiek ją nesusižavėjau. Taip, Margo neįprastas žmogeliukas, bet nežinau, ar labai jau norėčiau šalia savęs tokį turėti.

Mano bendravimas su Margo Rot Špygelman ypatingas tuo, kad galiu tik klausytis, ką ji šneka, o kai nutyla, kaip nors skatinu toliau kalbėti, nes, pirma, esu neginčijamai ją įsimylėjęs, antra, ji visais atžvilgiais nepakartojama ir, trečia, pati manęs niekada nieko neklausia, todėl išvengti tylos galima tik užduodant klausimus jai.

Tačiau tikrai buvo įdomu skaityti jos sukurtą detektyvą ir laukti, kada ji atsiras knygoje ir galės paaiškinti, kodėl elgėsi taip, kaip elgėsi.

Cara Delevingne vaidins Margo

Bet ar jums kyla klausimas, kodėl šioji knyga pavadinta tokiu įdomiu pavadinimu? Knygos gale autorius papasakoja įdomią istoriją apie popierinius miestus, kurią pristatysiu jums. Todėl, jeigu nenorite žinoti jos, toliau šios pastraipos neskaitykite. Perspėjau 🙂 Taigi, anksčiau žmonės sukurdavo ant popieriaus netikrus kelius ir miestus, kad būtų galima pagauti tuos, kurie plagijuoja jų darbus. Ir, kas skaitys knygą, puikiai suvoks, kad šis istorinis dalykas yra labai svarbus. Tačiau kartu popierius istorijoje yra pristatomas kaip kažkas dirbtinio, netikro.

-Ne, – atsakau. – Manau, jog ne dėl to. Bent jau ne vien dėl to. Margo nekenčia Orlando, vadina jį popieriniu miestu. Na, todėl, kad jame viskas dirbtina ir netvirta. Turbūt nutarė pailsėti nuo jo.

Taigi, nors Margo man nebuvo mėgstamiausia vėikėja, ji yra puikus laisvės simbolis. Istorijoje mergina mėgina ištrūkti iš primesto gyvenimo, kurį kiekvienas mėgina etapais pereiti: mokykla, universitetas, šeima, darbas… Tai sunkus dalykas ir skaitydami istorija pamatysite, kaip jai sekasi ar nesiseka pabėgti nuo visuomenės sukurto gyvenimo modelio.

Kadangi jau pradėjau skaityti šią knygą po to, kai buvo paskelbti pagrindiniai šios istorijos veikėjus įkūnijantys aktoriai, buvo ganėtinai sunku iš atminties kertelių ištrinti šių žmonių veidus. Su vaikinu buvo tai padaryti ganėtinai lengva, tačiau su Caros veidu turėjau problemų.  Cara tikra Margo. Bus įdomu pamatyti, kaip ji taps Margo.

Knyga tikrai patiks ne tik merginoms, tačiau ir vaikinams. Juk istoriją pasakoja vaikinas, kuris pateikia vyriškajai visuomenei kylančias svarbias dilemas, gyvenimo epizodus ir pameti kelis sumanymus, kaip smagiau praleisti laiką.

Viską sumetus į vieną krūvą galiu pasakyti, kad šioji Jonh Green knyga buvo tikrai nepaprasta ir žavinga. Ji patiks ne tik paaugliams, tačiau ir vyresniems asmenims, kurie ieško kažko nuotaikingo ir įdomaus. Jau pasiūliau šią knygą perskaityti savo mamai ir ji svarsto, kad artimiausiu metu paims ją paskaityti.


keturi

kitty