Kai istorija verčia tave kurti teorijas…

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „guessing“Kokie yra dalykai, kurie leidžia mums suvokti, kad šita knygų serija yra tikrai įdomi ir sumaniai parašyta? Tikriausiai visi galėtų pateikti skirtingus atsakymus, nes mes visi mėgstame skaityti skirtingų žanrų knygas, o kaip žinote, kiekvienas iš jų turi savo žaidimo taisykles. Tačiau yra keli dalykai, kurie vis dėlto galėtų pasirodyti kiekviename žanro knygų serijoje – istorijos  spėjimų ir teorijų kūrimas.

Knygų gerbėjai mėgsta spėlioti, ką autorius jiems sako tarp eilučių. Gaila, bet dauguma rašytojų nesistengia būti paslaptingais, ir taip paverčia savo istoriją ganėtinai aiškia ir paprasta, tačiau tie, kurie suvokia neatsakyto klausimo daromą įtaką skaitytojui, stengiasi kaip įmanydami kartu ir pasakyti, ir nepasakyti kai kurių tiesų. Žiūrėdama „Sostų žaidimo“ serialą ir skaitydama Hario Poterio serijas,  domėjausi gerbėjų siūlomomis teorijomis.  Jas žiūrėdama aš pradėjau pastebėti tam tikras detales, kurių dėka skaitytojų vaizduotė sužadinama iki tokio lygio, kad jie ima naršyti ir analizuoti tekstuose kiekvieną žodį, taip mėgindami surasti atsakymus į jiems iškilusius klausimus. Dabar trumpai norėčiau kelis iš šių pastebėjimų jums ir pristatyti. Continue reading “Kai istorija verčia tave kurti teorijas…“

Reklama

Scenų struktūros pratimas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „writing scenes“Prieš pradedant rašyti knygą, naudinga išanalizuoti ją sudarančias scenas. Jei jau turi savo istorijos planą, naudok scenas apie kurias jau rašei. Jei neturi, naudokis tuo, ką jau esi sugalvojęs, ir sukurk tai, ko trūksta. Pratimams gali netgi naudoti vaizdelius iš savo mėgstamos knygos ar istorijos.

Jei visiškai neturi idėjų, apsvarstyk, ko tavo veikėjas nori, tuomet įsivaizduok žingsnius, kuriuos jis turės atlikti, kad tai gautų. Continue reading “Scenų struktūros pratimas“

Pirmieji žingsniai, kuriant romano siužetą

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „plotting novel“Dauguma literatūrinių kūrinių turi tik vieną, paprastą siužetinę liniją: herojus, mėginantis sustabdyti žmogžudystę arba sugriauti kažkieno planus sunaikinti pasaulį. Nelaimės ar katastrofos istorijoje sudėliotos nuspėjamais atstumais, pabaigoje visi klausimai išsprendžiami, galai surišami ir didvyriai apdovanojami.

Tokios istorijos nėra blogos. Mes jomis mėgaujamės, ypač filmų adaptacijomis, tačiau jos nėra labai įsimintinos. Jei turi išsikėlęs tikslą parašyti romaną, kuris išsilaikys skaitytojo galvoje dar ilgai po to, kai jis užvers paskutinį knygos puslapį, siužeto montavimui reikės skirti daug daugiau dėmesio.

Continue reading “Pirmieji žingsniai, kuriant romano siužetą“

7 pagrindiniai istorijos struktūros žingsniai

Kalbant apie istorijos struktūrą, reikia paminėti, kad dažnai yra kalbama kaip ji formuojasi ir vystosi istorijos metu. Šią mintį neblogai iliustruoja iš sėklos augantis augalas. Augalas auga tam tikromis stadijomis ir kiekvienoje stadijoje atrodo vis kitaip. Tas pats principas galioja ir istorijoms, kurios turi turėti mažiausiai 7 žingsnius tarp pradžios ir pabaigos.

  1. Silpnybė ir poreikis
  2. Troškimas
  3. Priešininkas
  4. Planas
  5. Kova
  6. Sau atskleidimas/pripažinimas
  7. Nauja pusiausvyra

Continue reading “7 pagrindiniai istorijos struktūros žingsniai“

Rašytojai, susipažinkite su “foreshadowing“

Foreshadowing arba  spėjimas į priekį (angl. guessing ahead) yra literatūroje sutinkama technika, kurią naudodamas autorius po kūrinį išmėto įvairias užuominas apie vėliau įvyksiančius įvykius. Foreshadowing yra ganėtinai dramatiška technika, kadangi prieš tai paminėtas dalykas istorijos pabaigoje yra primenamas su nemenku sprogimu. Šioji technika yra naudojama siekiant išvengti skaitytojų nusivylimo kūriniu bei sužadinti jų smalsumą.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu nusprendėte naudoti foreshadowing?

Rašydami nepamirškite Chekhovo taisyklės. Anton Chekhov buvo 19 amžiaus trumpų istorijų rašytojas ir scenaristas. Kartą jis paskelbė, jog jeigu pristatai ginklą istorijos pradžioje, vėliau būtinai iš jo turi būti iššauta. Kitu atveju nėra jokios priežasties jo minėti.

Taip pat gerai suvokite, kam iš viso yra skirta foreshadowing technika. Kaip jau buvo minėta, ji yra skirta sudominti ir nenuvilti skaitytojo. Taip pat tai padeda kurti istorijoje paslaptis ir įtampą. Taigi, nereikia stebėtis, kad daugybė autorių mėgsta naudoti foreshadowing.

Foreshadowing santrauka:
Suteikia informacijos trupinius
Suteikia užuominas apie būsimus įvykius
Padeda istorijai judėti link netikėto atradimo
Paerzina skaitytoją
Suklaidina skaitytoją, tačiau vėliau viskas yra pateisinama
Padeda vystyti siužetą

Gerai pagalvokite, ar toje vietoje tikrai reikia panaudoti foreshadowing. Tikrai ne visi įvykiai jūsų istorijoje turi būti supinti su foreshadowing, kadangi patys nenorėdami galite per daug atskleisti ir, užuot nustebinę ir pribloškę skaitytoją, jūs jam iš viso nesukelsite jokių emocijų, kadangi jau seniai buvo aišku, jog būtent taip, o ne kitaip atsitiks. Įsidėmėkite tai, jog foreshadowing turi būti daugiau naudojamas tik pagrindiniams, didelę svarbą turintiems įvykiams jūsų romane, o ne viskam iš eilės.

Taigi, nebijokite bent kelis kartus akcentuoti tam tikrus dalykus, kad skaitytojas tikrai suprastų, kad tas ar anas įvykis, daiktas ar posakis yra tikrai svarbus. Auksinė taisyklė būtų viską daryti bent tris kartus, tačiau kartais pakanka ir dviejų. Tai tikrai patrauks skaitytojų dėmesį, tačiau iškart neišduos, kad tai yra labai svarbus dalykas.

Pačiam autoriui suvokti, ar jo panaudotas foreshadowing tikrai veikia ar neveikia, ganėtinai sunku. Todėl nebijokite paprašyti draugų ir kitų rašytojų pagalbos. Duokite jiems perskaityti savo rankraštį ir leisti jiems pasakyti, ar nesusimovėte mėgindami mėtyti užuominas apie būsimus įvykius.

Jeigu redaguodami kūrinį pridedate kokių nors scenų, būtinai įsitikinkite, kad tai nepakenkia jūsų užuominoms apie būsimus įvykius.

Vieniems rašytojams foreshadowing išeina savaime, kitiems – ne. Ką šiuo atveju daryti? Tokiems žmonėms yra patariama pasirašyti siužeto planą ant popieriaus lapo, tam, kad žinotumėte, kas jūsų istorijoje vyksta. Tada yra lengviau rašant mėtyti užuominas apie būsimus įvykius istorijoje, kadangi jūs žinote, kokie jie bus.

Foreshadowing taip pat gali būti apjungiamas su foreboding. Pirmiausia, tikriausia, jums savaime kyla klausimas, kas tai per daiktas. Foreboding skaitytojams sukelia jausmą, kad tuoj įvyks kažkas blogo ir negero.

Naudota informacija:

kitty

Rašymo formulės ir kodavimai

Pavadinimas tikriausiai skamba įdomiai ir netgi gluminančiai, argi ne? Bet kaip bebūtų keista, kartais kūrybinio rašymo knygose rasite ne tik tekstą, kuriame aprašoma, kaip pasielgti vienoje ar kitoje rašymo stadijoje, tačiau ir įvairių formulių ar užkoduotų žodžių. Būtent šių rinkinuką, naudingą tiek rašant, tiek analizuojant kūrinius, noriu jums ir pristatyti.

M + G + O = C

Jeigu mokate anglų kalbą, pamėginkite prisiminę visus angliškus žodžius, vartojamus apibūdinti kūrinius ir įvairius elementus, iššifruokite šią formulę, o jeigu nemokate, štai lietuviška jos versija (pagal mane)

P + T + P = K

Dabar skubu paaiškinti raides, jeigu nei angliškas, nei lietuviškas variantas jums nepadėjo to padaryti. Pradėsiu nuo angliško:

M – main character, G – his goal, O – opposition, C – conflict

Lietuviškas:

V – pagrindinis veikėjas, T – tikslas, P – pasipriešinimas, priešininkas, K – konfliktas.

Rašydami savo istoriją, visad turėkite omenyje šią formulę. Tačiau vertėtų akcentuoti, jog ji tinka istorijoms, kuriose yra veiksmo ir yra svarbus kulminacijos taškas.

Angliškas žodis MICE reiškia pelę ir jį galite sutikti kūrybinio rašymo vadovėliuose, tačiau nemanykite, kad kalba sukasi apie graužikus. Šis žodis yra gaunamas sudėjus keturių žodžių pirmąsias raides.

M – Milieu (aplinka/pasaulis)

I – Idea (mintis, idėja)

C – Character (veikėjas)

E – Event (įvykis/ atsitikimas)

Deja, lietuviškai nieko, bent jau man, įdomaus nesigauna, netgi pamėginus žaisti su sinonimais. Bet kad ir kaip ten būtų, šiuos keturis dalykus irgi visad derėtų turėti galvoje kuriant istoriją, nes tai pagrindiniai dalykai, kurie formuos jūsų istoriją.

L – Lead worth following (veikėjas, kurį verta sekti)

O – Objective (with death overhanging) (Tikslas (su mirties ir pavojų prieskoniais))

C – Confrontation (Konfrontacija, susidūrimas)

K – Knock-out ending (Iš kojų verčianti pabaiga)

LOCK dar vienas žodis, kuris susidaro iš keturių žodžių pirmų raidžių. Tai dar vienas svarbių elementų ir įvykių receptas.

W x A = C

O štai dar viena įdomi lygtis anglų kalba. Lietuviškai turėtų atrodyti taip:

S x P = P

Tikriausiai nei trupučio nepasidarė aiškiau. Taigi, W – veikėjo silpnybė: tiek fizinė, tiek psichologinė (S – silpnybė), A – mėginimas įvykdyti pagrindinius uždavinius (P – pastangos) ir C – pasikeitęs asmuo (P – pasikeitimas).

Dar viena lygtis, kurios tikriausiai netgi nereiškia aiškinti.

PLOT + CHARACTER = THEME (angliška)

Siužetas + Veikėjas = Tema (lietuviška)

Žodžio PATTERN atkodavimas/naudojimas, kuriant mokslinės fantastikos istorijas.

PPhysics. Kokie fiziniai dėsniai egzistuoja pasaulyje. Ar jie skiriasi nuo mūsų pasaulio, ar ne?
AAdventure. Ar tavo istorijos pasaulis liečia galaktikas, t.y. kitas planetas, ar apsiriboja mūsų pasauliu, pavyzdžiui, distopija?
T – Technology.  Kokios technologijos yra pasaulyje? Kaip naudojamos? Kaip vadinasi?
T – Transportation. Kaip veikėjai juda iš vienos vietos į kitą? Kokios naujos transporto priemonės?
E -Environment. Kokiame pasaulyje/vietovėje vyksta veiksmas? Kuo jis skiriasi nuo mums įprastos aplinkos?
R -Risk. Nuspręskite, kokių pavojų jūsų veikėjas gali patirti dėl aplinkos ir technologijų poveikio.
N – Neologism. Kokia nauja kalba vyrauja pasaulyje? Gal yra naujų žodžių?

Ir paskutinis žodis, kurį atkoduosime, bus SETTING.

S – Scene of story. Istorijos scena.
E – Environment. Aplinka.
T – Time. Laikas.
T – Temperature. Temperatūra.
I – Inside. Vidus.
N – Nature. Gamta.
G – Geographic location.  Geografinė padėtis.

Gal žinote ir jūs kokių nors formulių ar užkoduotų žodžių? Pasidalinkite jomis su visais komentarų skiltyje.

 

kitty

Istorijų struktūros

Kartais neužtenka žinoti apie dialogus, veikėjus, pagrindines taisykles ir kitas smulkmenas, jeigu siekiate parašyti įtraukiančią ir įdomią istoriją. Tam, kad konfliktas ir istorijos siužetas būtų vystomas bei įdomus skaitytojui, turite nuspręsti, kaip jūs viską pateiksite t.y. kokią pasirinksite istorijos struktūrą. Nemažai įvairių vardą užsitarnavusių žmonių siūlo pačių įvairiausių struktūrų schemas atsižvelgiant į jų laikotarpyje vyravusią literatūrą.

Tikriausiai viena žinomiausių istorijos struktūrų būtų Freytago piramidė, kuri naudojama dramos kūriniams. Be abejonės šį trikampį esate ne kartą regėję mokyklos suole. Nors jis daugiau yra pritaikytas, kaip buvo minėta, dramos kūriniams, daugybė žmonių yra pamodifikavę piramidę ir pritaikę naujiems literatūros žanrams.

freytag pyramidė lt

Vienas iš pakoreguotų Freytago piramidžių būtų fichtean curve, kurioje yra pabrėžiama, kad įtampa kyla link aukščiausios įtampos taško netolygiai t.y. veikėjai susiduria su problemomis, jas išsprendžia, paaiškėja nauja informacija, istorijoje atsiranda tam tikras štilis, kai niekas nevyksta ir pan.

fichtean curve

In Media Res (lotyniškai reiškia į įvykių vidurį) – dar viena moderni pakoreguota Freytago piramidės versija. Kaip matote grafike, veiksmas prasideda ne nuo pradžios, o nuo veiksmo vidurio t.y. skaitytojas įmetamas tiesiai į istorijos įvykių sūkurį be jokių įžangų. Rutuliuojantis siužetui skaitytojui yra po truputį pateikiama reikalinga informacija pasitelkiant įvairius metodus: dialogai tarp veikėjų, žvilgsnis į praeitį ir kita.

in media res

Herojaus kelionės dar kitaip vadinamos monomyth schema yra naudojama tiek naratologijoje, tiek mitų analizėse. Herojaus kelionės terminas buvo pristatytas Joseph Campbell knygoje “Herojus su tūkstančiu veidų“ (knyga yra išversta ir Lietuvoje).  Siužeto struktūra supažindina skaitytoją su veikėju, kuris išsiruošia į tam tikrą nuotykį, kurio metu jis patiria įvairius nuotykius ir iššūkius, kurie leidžia veikėjui augti ir tobulėti. Galiausiai istorija baigiasi tuo, jog personažas sugrįžta atgal namo, tačiau jis yra jau ne bet toks, koks išėjo.

herojaus kelionės lt

Kol visos prieš tai paminėtos schemos chronologine tvarka pristato skaitytojams istorijoje vykstančius įvykius, apačioje esanti schema pristato kitą tvarką – ne chronologiškai pasakojamą istoriją. Tokiose istorijose įvykiai yra pristatomi maišyta tvarka, siekiant manipuliuoti žmogaus prisiminimų efektu.

NE CHRONOLOGIŠKAS PASAKOJIMAS

Kishōtenketsu (起承転結?) struktūra yra randama ir naudojam analizuojant Kinijos, Korėjos ir Japonijos klasikinius kūrinius. Kaip matote iš pavaizduotų schemų, pirmos dvi ir paskutinė dalys nesiskiria nuo mums gerai žinomų siužeto struktūros dalių. Naujausia tikriausiai būtų tik tvistas, tas netikėtas vingis, kuris staiga pasuka visą siužetą kita linkme.

Kishōtenketsu lt

Paskutinė struktūra yra dažniausiai įvardijama kaip W struktūra dėl to, kad ji primena W raidę. Manyčiau, jog schema yra ganėtinai aiški ir išsami, tačiau reikėtų akcentuoti, jog dramos teorija išskiria du siužetų tipus: siužetas, kurį įtakoja sprendimai, bei siužetas, kurį įtakoja veiksmas. Schemos atrodo taip.

Incidentas –> sprendimas–> antrasis veiksmas –> sprendimas–> trečiasis veiksmas –> sprendimas–> konflikto veiksmas–> sprendimas–> paskutiniai veiksmai/pabaiga

Sprendimas  –> veiksmas–> antrasis sprendimas –> veiksmas–> 3 sprendimas–> veiksmas –> konflikto sprendimas –> veiksmas –> paskutinis sprendimas/pabaiga

w struktūra lt

Štai, kelios struktūros jūsų dėmesiui. Nemanykite, kad tai visos egzistuojančios schemos. Toli gražu. Mokslininkai yra prikūrę jų tikrai nemažai, tačiau jos būtų vienos geriausiai ir daugiausiai žinomos bei aptarinėjamos.

Naudota medžiaga:

kitty