Pasakojimo tipai (2/3)

Ribotas trečias asmuoVaizdo rezultatas pagal užklausą „third person perspective“

Toks tipas visą istoriją praleidžia pasakodamas tik iš vieno veikėjo perspektyvos, kartais pasižvalgydamas per jo pečius arba skaitydamas personažo mintis ir filtruodamas įvykius pagal jo įsitikinimus. Taigi, ribotas trečias asmuo išlaiko tam tikrą artumą su veikėju, leisdamas mums sužinoti apie jo mintis ir jausmus. Tokia perspektyva taip pat sugeba atsitraukti nuo protagonisto ir pasiūlyti ne tokį šališką požiūrį, netgi atskleisti jo išankstinius nusistatymus (dažnai labai subtiliai), leisdama skaitytojui susidaryti aiškesnį veikėjo vaizdą, negu jis pats leistų.

Continue reading “Pasakojimo tipai (2/3)“

Reklama

Teorinis žvilgsnis į vaikų ir paauglių literatūrą

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „ya literature“Kas yra paauglių literatūra? Į šį klausimą sunku atsakyti ne tik todėl, kad jaunimo literatūra kaip amžiaus kategorija yra palyginus naujas fenomenas literatūroje, bet ir todėl, kad patys literatūros tyrinėjai, kritikai ir rašytojai nesutinka dėl jaunimo literatūros apibrėžimo, ir kiekvienas jį aiškina skirtingai. Tokia situacija yra susidariusi dėl skirtingų požiūrių į literatūrą ir manymo, kas turi būti būdinga paauglių literatūrai. Pavyzdžiui, populiarus jaunimo literatūros rašytojas Scott Westerfel savo tinklaraštyje apibrėžia, kad jaunimo literatūra yra romanai apie paauglius iš paauglio perspektyvos, o Roberta Seelinger Trites apibūdina šią amžiaus kategoriją akcentuodama, kad kol vaikų literatūra kreipia daugiau dėmesio į savo asmenybę ir savęs pažinimą, paauglių knygos į naratyvą įtraukia visuomenės sandarą ir pateikia individo santykį su ja. Taip pat yra svarbu, kas istorijose yra pabrėžiama. Daugybėje Europos šalių jaunimo literatūra yra įvardijama kaip „jeans prose“, nes joje yra pabrėžiami šiuolaikinio gyvenimo atributai, pavyzdžiui, muzika, maistas, kalba bei drabužiai. Continue reading “Teorinis žvilgsnis į vaikų ir paauglių literatūrą“

Pasakojimo tipai (1/3)

Pirmasis asmuoVaizdo rezultatas pagal užklausą „point of view“

Šis asmuo atskleidžia personažo išgyvenimus tiesiai per pasakojimą. Vienas veikėjas pasakoja asmeninę istoriją, informacijos atskleidžiama tik tiek, kiek jos turi pats pirmo asmens pasakotojas (ką mato, girdi, daro, jaučia, kalba ir t.t.). Pirmas asmuo leidžia skaitytojams iš karto sužinoti, ką patiria veikėjas, taip pat suteikia tam tikrą intymumo ir artumo jausmą veikėjo mąstymui, emocinei būsenai ir subjektyviam požiūriui į įvykius.
Continue reading “Pasakojimo tipai (1/3)“

Kaip aprašyti šaudymą iš lanko

Straipsnio autorius:
Edmundas Girskis, rašymo mėgėjas (edmundasgirskis.wordpress.com)

Na, jeigu rašymas man tėra hobis ir jokiais dideliais pasiekimais ar talentu čia pasigirti negaliu, yra viena sritis, kurioje drįsčiau vadintis šiokio tokio lygio specialistu. Tai šaudymas iš lanko ir lankininkystės tema – domėjausi tuo nuo pat vaikystės, o paskutinius penkerius metus tai tapo mano pragyvenimo šaltiniu. Apie istorišką, šiuolaikišką, sportinį ar medžioklinį šaudymą iš lanko išmanau daug, esu giliai įsitraukęs į Lietuvos lankininkų bendruomenę ir jos veiklą. Teko pabūti treneriu, instruktoriumi, varžybų organizatoriumi ir teisėju (Lietuvos čempionatai), vesti edukacinius užsiėmimus, renginius ir dar daug visa ko. Sukauptu žinių ir įgūdžių bagažu galiu pasidalinti su visais bandančiais rašyti, nes gana maža dalis tų, kuriems gyvenime gali prireikti aprašyti mūšį, dvikovą ar medžioklę, numano kaip iš tikro atrodo šaudymas iš lanko. Tai štai – mano pagalba Jums, kuriantiems ar kursiantiems istorinės tematikos ar fentazi tekstus. Juose be lankininkų neišsiversite. O jeigu norite atvaizduoti juos tikroviškai – neišsiversite be šito teksto. Continue reading “Kaip aprašyti šaudymą iš lanko“

Rašytojo ABC (II)

Ankstesniame įraše jau teko garbė trumpai paskaityti apie kelias klišes, kurios dažnai atsiduria knygose. Visi autoriai jas mėgsta naudoti, tačiau tik tikrai patyrę rašytojai suvokia, kad jas turi pateikti kitaip, išversti ir sukurti iliuziją, kad mes apie tai skaitome pirmą kartą. Kad taptumėte dar geresniais istorijų kūrėjais, jums būtina atkreipti dėmesį į visas šias klišes ir pasistengti jas pateikti kuo toliau nuo jų šabloniškos prigimties arba suvokti, kad tai, ką pažadate panaudodami klišę, turite ją tinkamai pristatyti, kad skaitytojas nesijaustų apgautas.

Continue reading “Rašytojo ABC (II)“

Rašytojo ABC (I dalis)

Kai skaitai daug knygų, jų anotacijų, žiūri filmus ir serialus ar domiesi kitomis istorijų pateikimų formomis (žaidimai, teatras ir pan.), greitai pradedi pastebėti tam tikrus dalykus, kurie vis kartojasi ir turi kone identiškas veiksmus ar pasekmes. Dažniausiai istorijų kūrėjai kurdami istorijas daro šią klaidą dėl mažai perskaitytų knygų arba rinkdamiesi saugiausią ir patį paprasčiausią būdą išspręsti jų kūriniuose esančias problemas, visai pamiršdami savo sukurto personažo charakterį ir praeitį.  Šis sąrašas jums pateiks truputį užuominų apie tuos raktinius įvykius istorijose, ir aplink ką suksis visas siužetas. Žinodami apie šiuos dalykus, jūs galėsite pamėginti juos truputį iškreipti, patobulinti bei paįvairinti, kad jūsų istorija neprimintų copy/paste efekto.

Continue reading “Rašytojo ABC (I dalis)“

Trys Magijos Taisyklės

Sanderson’o Trys Magijos Taisyklės nėra, kaip daug kas mano, magijos kūrimo gidas arba paruošta sistema tavo knygai. Jos taip pat nėra ir privalomas rinkinys tiems, kurie nori rašyti fantastinę istoriją. Galbūt viskas prasidėjo ir nuo to, tačiau, metams bėgant, Sanderson jas pataisė ir ištobulino, taigi dabar jas derėtų laikyti pasiūlymais, kaip aprašyti įtikinamą ir įtaigią magijos sistemą, o ne kaip ją sukurti. Šios trys taisyklės apima gana plačius dalykus, tad, mano nuomone, jas efektyviausia naudoti asmeniniam pasitikrinimui. Continue reading “Trys Magijos Taisyklės“