Kinematografinis rašymas. Kas tai?

Writing a Novel? 6 Visual Storytelling Techniques to Borrow From Film and TVDaug kas teigia, kad A. Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“ yra parašyta kinematografiniu būdu. O kas tai yra? Naršydami po internetą termino kaip ir nerasite, tačiau, be abejonės, skaitydamas įvairius straipsnius apie tokį rašymą kiekvienas autorius pradės kalbėti nuo to, kad kinematografiniu būdu parašytas tekstas primena filmo ar serialo žiūrėjimą.  Tekstas tiesiog pavirsta filmu jums prieš akis.  Be to tokios knygos dažnai yra ekranizuojamos, kadangi jas lengva perkelti į tikrus ekranus, o taip pat ir skaitytojai mėgsta kinematografiniu būdu parašytas istorijas, kadangi jose visados jie randa tik tai, kas svarbu, ir leidžia pabėgti iš savo kasdienybės. Skamba neblogai, bet kaip tokį rašymo būdą naudoti? Kokios yra taisyklės, patarimai ir pasiūlymai? Apie tai šiame įraše ir pamėginkime pakalbėti.

Continue reading “Kinematografinis rašymas. Kas tai?“

Reklama

Pasakojimo skirtumai filmuose ir knygose

Kai buvau maža, dažnai pasakodavau sau istorijas ir vadindavau jas „savo filmais“. Tie filmai, žinoma, netrukus pavirto knygomis. Tačiau savo istorijas aš vis dar matau tarsi judančius paveiklėlius  – galiu netgi išskirti kameros judesius, specialiuosius efektus.

Ir aš ne vienintelė tokia. Daugumai iš mūsų istorijos pirmiausia pasirodo vizualiai, mūsų vaizduotėse. Kai atsisėdame rašyti savo knygos, mes tik stengiamės kaip įmanoma geriau išversti tuos vaizdus į žodžius taip, kad skaitytojai matytų tą patį, ką matome mes.

Filmų kultūros įtaka tuo neapsiriboja. Kino industrija yra išradusi vieną, labai specifinį istorijų kūrimo tipą: greitesnio tempo, paremtą istorijos struktūra ir, žinoma, pabrėžiantį vaizdus. Visa tai labai paveikė šiuolaikinę rašytinę literatūrą.

Mes dažnai diskutuojame, kaip šiuolaikinės knygos skiriasi nuo savo protėvių. Jeigu šias abi grupes palyginame, galime matyti, kad moderni literatūra, taip pat kaip ir filmai, yra greitesnio tempo, labiau orientuota į siužetą ir labiau „vaizdinga“.

Continue reading “Pasakojimo skirtumai filmuose ir knygose“

Kai istorija verčia tave kurti teorijas…

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „guessing“Kokie yra dalykai, kurie leidžia mums suvokti, kad šita knygų serija yra tikrai įdomi ir sumaniai parašyta? Tikriausiai visi galėtų pateikti skirtingus atsakymus, nes mes visi mėgstame skaityti skirtingų žanrų knygas, o kaip žinote, kiekvienas iš jų turi savo žaidimo taisykles. Tačiau yra keli dalykai, kurie vis dėlto galėtų pasirodyti kiekviename žanro knygų serijoje – istorijos  spėjimų ir teorijų kūrimas.

Knygų gerbėjai mėgsta spėlioti, ką autorius jiems sako tarp eilučių. Gaila, bet dauguma rašytojų nesistengia būti paslaptingais, ir taip paverčia savo istoriją ganėtinai aiškia ir paprasta, tačiau tie, kurie suvokia neatsakyto klausimo daromą įtaką skaitytojui, stengiasi kaip įmanydami kartu ir pasakyti, ir nepasakyti kai kurių tiesų. Žiūrėdama „Sostų žaidimo“ serialą ir skaitydama Hario Poterio serijas,  domėjausi gerbėjų siūlomomis teorijomis.  Jas žiūrėdama aš pradėjau pastebėti tam tikras detales, kurių dėka skaitytojų vaizduotė sužadinama iki tokio lygio, kad jie ima naršyti ir analizuoti tekstuose kiekvieną žodį, taip mėgindami surasti atsakymus į jiems iškilusius klausimus. Dabar trumpai norėčiau kelis iš šių pastebėjimų jums ir pristatyti. Continue reading “Kai istorija verčia tave kurti teorijas…“

Rašome istorijas vaikams

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „writing for children“Šiandien pakalbėkime apie tai, kaip sukurti  istoriją vaikams. Istorijų kūrimas jiems nuo knygų skirtų paaugliams ar suaugusiems skiriasi kaip diena nuo nakties ne tik temomis, bet ir žodynu, sakinių struktūra, veikėjų amžiumi, problemomis, žanrais ir t.t. Dėl šių daugybės priežasčių mums derėtų daugiau sužinoti apie šią amžiaus kategoriją.

Pradėkime nuo to, kad kiekviena istorija turi turėti tam tikrą temą/mintį. Tam, kad lengviau suvoktumėte, kokia ji yra jūsų istorijoje, ar kad galėtumėte ją sukurti, pamėginkite atsakyti į vieną iš šių klausimų (arba galite atsakyti į abu):

Continue reading “Rašome istorijas vaikams“

Įtampos formulė

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „arithmophobia“Gerai, vaikai, laikas išsitraukti savo matlankius, logaritmines liniuotes, skaičiuotuvus – šiandien rašymo klasėje užsiimsime matematika.

Girdžiu jus dejuojančius, ypač ten gale, Vaikine, Kuris Mano, Kad Yra Rašytojas. Bet rašytojai negali sau leisti būti aritmofobais. Pasirodo, netgi įtampai egzistuoja formulė.

Išreikšta algebriškai, ji atrodo štai taip:


Įtampa = (x – y) * b2 Continue reading “Įtampos formulė“

Rūmų intrigos: piktas karalius, geras princas ir paprasta mergina

Ar mėgstate fantastines knygas, kuriose yra ir romantikos prieskonis? Jeigu taip, tikriausiai jau spėjote pastebėti, kad nemažai knygų turi vieną svarbų panašumą. Bent jau aš tikrai jį pastebėjau ir pradėjau kreivai žvelgti į fantastines knygas, nesuprasdama, kodėl šis šablonas dabar toks gajus. Net ir pati tai esu savo knygoje panaudojusi 😀 O koks jis? Ganėtinai įdomus ir paprastas: piktasis karalius, gerasis princas ir paprasta mergina. Continue reading “Rūmų intrigos: piktas karalius, geras princas ir paprasta mergina“

10 blogiuko savybių

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „motivation“1. Blogiukas visuomet turi tikslą.

Jis turi planą, veikia, nes nori pasiekti kažką konkretaus, kažkas jį varo pirmyn. Daugumoje romanų tai ir būna įvykis, priverčiantis istorijos herojų pradėti veikti. Kažkoks siaubingas dalykas, keliantis grėsmę žmonijai, jei blogiuko niekas nesustabdys. Kitose knygose, blogiukas gali būti veikėjas, besistengiantis apsaugoti herojų, kad tas kokiu nors būdu nesusižeistų. Arba atvirkščiai, drąsinti jį taip pasielgti. Continue reading “10 blogiuko savybių“