Pradedančiųjų rašytojų klaidos

Kartais skaitydami istorijas mes susidarome klaidingą įspūdį apie jų kūrimą. Galvojame, kad istorijas rašyti lengva, jas kurpti gali bet kas, ir padaryti klaidų tiesiog neįmanoma. Tačiau parašyti istoriją nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir rašytojas gali ne kartą suklupti padarydamas vieną ar kitą nemokšišką klaidą, kurią, iš tiesų, labai lengva ne tik ištaisyti, bet išvengti jos dar rašymo procese.

Continue reading “Pradedančiųjų rašytojų klaidos“

Reklama

Rašytojai seka YouTube

YouTube įrašų pasaulyje yra nemažai kanalų ir vlogerių, kurie kalba apie kūrybinį rašymą. Jų tiek daug, kad nežinia, kuriuos vertėtų sekti ar kurie turi vieną kitą įdomų filmuką apie kūrybą. Na, panaršykime po filmukų pasaulį ir pasižiūrėkime, ką ten galime surasti. Continue reading “Rašytojai seka YouTube“

Pasakojimo tipai (3/3)

Visažinis trečias asmuo

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Jonathan Strange & Mr. Norrell“

Panašiai, kaip ribotas trečias asmuo, visažinis trečias asmuo pasitelkia įvardžius jis ir ji, tačiau yra plačiau apibūdinamas pagal savo dieviškus sugebėjimus. Iš šios perspektyvos įmanoma įsiskverbti į bet kurio veikėjo sąmonę ir atskleisti jo mintis. Taip pat galima nukeliauti į bet kurį laikotarpį ar vietovę, netgi jei pagrindiniai veikėjai apie ją net nenutuokia. Galima komentuoti įvykius, buvusius praeityje ar dar tik įvyksiančius. Visažinis trečias asmuo yra tarytum atskira pasakotojo asmenybė, bekūnis veikėjas. Pačiam autoriui telieka nuspręsti ar jis nori palikti pasakotoją kaip atsiskyrusį personažą, ar pavaizduoti jį šiek tiek labiau objektyvų ir nešališką.

Continue reading “Pasakojimo tipai (3/3)“

Pasakojimo tipai (2/3)

Ribotas trečias asmuoVaizdo rezultatas pagal užklausą „third person perspective“

Toks tipas visą istoriją praleidžia pasakodamas tik iš vieno veikėjo perspektyvos, kartais pasižvalgydamas per jo pečius arba skaitydamas personažo mintis ir filtruodamas įvykius pagal jo įsitikinimus. Taigi, ribotas trečias asmuo išlaiko tam tikrą artumą su veikėju, leisdamas mums sužinoti apie jo mintis ir jausmus. Tokia perspektyva taip pat sugeba atsitraukti nuo protagonisto ir pasiūlyti ne tokį šališką požiūrį, netgi atskleisti jo išankstinius nusistatymus (dažnai labai subtiliai), leisdama skaitytojui susidaryti aiškesnį veikėjo vaizdą, negu jis pats leistų.

Continue reading “Pasakojimo tipai (2/3)“

Teorinis žvilgsnis į vaikų ir paauglių literatūrą

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „ya literature“Kas yra paauglių literatūra? Į šį klausimą sunku atsakyti ne tik todėl, kad jaunimo literatūra kaip amžiaus kategorija yra palyginus naujas fenomenas literatūroje, bet ir todėl, kad patys literatūros tyrinėjai, kritikai ir rašytojai nesutinka dėl jaunimo literatūros apibrėžimo, ir kiekvienas jį aiškina skirtingai. Tokia situacija yra susidariusi dėl skirtingų požiūrių į literatūrą ir manymo, kas turi būti būdinga paauglių literatūrai. Pavyzdžiui, populiarus jaunimo literatūros rašytojas Scott Westerfel savo tinklaraštyje apibrėžia, kad jaunimo literatūra yra romanai apie paauglius iš paauglio perspektyvos, o Roberta Seelinger Trites apibūdina šią amžiaus kategoriją akcentuodama, kad kol vaikų literatūra kreipia daugiau dėmesio į savo asmenybę ir savęs pažinimą, paauglių knygos į naratyvą įtraukia visuomenės sandarą ir pateikia individo santykį su ja. Taip pat yra svarbu, kas istorijose yra pabrėžiama. Daugybėje Europos šalių jaunimo literatūra yra įvardijama kaip „jeans prose“, nes joje yra pabrėžiami šiuolaikinio gyvenimo atributai, pavyzdžiui, muzika, maistas, kalba bei drabužiai. Continue reading “Teorinis žvilgsnis į vaikų ir paauglių literatūrą“

Pasakojimo tipai (1/3)

Pirmasis asmuoVaizdo rezultatas pagal užklausą „point of view“

Šis asmuo atskleidžia personažo išgyvenimus tiesiai per pasakojimą. Vienas veikėjas pasakoja asmeninę istoriją, informacijos atskleidžiama tik tiek, kiek jos turi pats pirmo asmens pasakotojas (ką mato, girdi, daro, jaučia, kalba ir t.t.). Pirmas asmuo leidžia skaitytojams iš karto sužinoti, ką patiria veikėjas, taip pat suteikia tam tikrą intymumo ir artumo jausmą veikėjo mąstymui, emocinei būsenai ir subjektyviam požiūriui į įvykius.
Continue reading “Pasakojimo tipai (1/3)“

Kaip aprašyti šaudymą iš lanko

Straipsnio autorius:
Edmundas Girskis, rašymo mėgėjas (edmundasgirskis.wordpress.com)

Na, jeigu rašymas man tėra hobis ir jokiais dideliais pasiekimais ar talentu čia pasigirti negaliu, yra viena sritis, kurioje drįsčiau vadintis šiokio tokio lygio specialistu. Tai šaudymas iš lanko ir lankininkystės tema – domėjausi tuo nuo pat vaikystės, o paskutinius penkerius metus tai tapo mano pragyvenimo šaltiniu. Apie istorišką, šiuolaikišką, sportinį ar medžioklinį šaudymą iš lanko išmanau daug, esu giliai įsitraukęs į Lietuvos lankininkų bendruomenę ir jos veiklą. Teko pabūti treneriu, instruktoriumi, varžybų organizatoriumi ir teisėju (Lietuvos čempionatai), vesti edukacinius užsiėmimus, renginius ir dar daug visa ko. Sukauptu žinių ir įgūdžių bagažu galiu pasidalinti su visais bandančiais rašyti, nes gana maža dalis tų, kuriems gyvenime gali prireikti aprašyti mūšį, dvikovą ar medžioklę, numano kaip iš tikro atrodo šaudymas iš lanko. Tai štai – mano pagalba Jums, kuriantiems ar kursiantiems istorinės tematikos ar fentazi tekstus. Juose be lankininkų neišsiversite. O jeigu norite atvaizduoti juos tikroviškai – neišsiversite be šito teksto. Continue reading “Kaip aprašyti šaudymą iš lanko“