Tėvai YA knygose. Ką galima su jais nuveikti?

Tikriausiai pastebėjote, jog paaugliams ir (dažnai) vaikams skirtose knygose mamos ir tėčiai nustumiami į užkulisius, arba surandama priežastis kuo greičiau juos išvis ištrinti iš istorijos tam, kad paaugliai ir vaikai būtų vieni. Kodėl mums reikia, kad jie būtų vieni? Atsakymas ganėtinai paprastas – šių istorijų pagrindiniai veikėjai yra nepilnamečiai ir, jeigu nepašalinsime tėvų, jie negalės patirti jokių nuotykių. Juk tėvai yra įstatymas ir prižiūrėtojai. Kol jie yra veiksme, tol nebus jokių pavojų, dramų, įtampų ir nuotykių. Bet ar tikrai verta pašalinti tėvus? Gal jų egzistavimas veiksme gali istoriją praturtinti ir būti neblogas istorijos įrankis?

Skaityti toliau “Tėvai YA knygose. Ką galima su jais nuveikti?“

Tyrinėjant Azijos TV serialus ir filmus: įžengiam į pomirtinį pasaulį

Neseniai galėjote paskaityti straipsnį apie mirties mitologiją Pietų Korėjos serialuose. Šįkart pakalbėkime bendrai apie paties mirties pasaulio vaizdavimą istorijose ir kokių įdomybių autoriai prigalvoja jį paįvairinti bei suteikti savitą žavumą jam ir visai istorijai. Pasirodo, jog kiekvienoje istorijoje, į kurią įtraukiamas pomirtinis pasaulis, mirusieji gyvena skirtingose aplinkose ir juos supa skirtingos būtybės. Įdomiausia, jog autoriai net pavadina šias vietas skirtingais vardais, pavyzdžiui, vienur mirusiųjų pasaulis gali būti pavadintas “afterlife“, the land or rest“, “upper world“, “underworld“ ir t.t. Tačiau visų šių vietų funkcija yra ta pati – čia karaliauja mirtis.

Skaityti toliau “Tyrinėjant Azijos TV serialus ir filmus: įžengiam į pomirtinį pasaulį“

Enciklopedija: specifiniai žodžiai apibūdinti istorijose naudojamus įrankius ir personažus

Vienas iš mano mėgstamiausių užsiėmimų pabaigus žiūrėti filmą ar serialą yra perskaityti kitų žmonių komentarus ir sužinoti jų nuomonę apie istoriją ir joje naudojamas klišes. Tokiu būdu ne tik analizuoju savo pačios potyrius ir įspūdžius, bet kartu patyrinėju kitų žmonių nuomones. Nepatikėsite, kiek kartais mes galime kažko nepastebėti arba netgi interpretuoti kitaip. Taigi, komentarų dėka aš truputį pagilinu žinias ir galiu į viską pasižiūrėti iš kitos prizmės, kas kaip istorijų autoriui labai naudinga ir reikalinga.

Skaitydama kitų žmonių nuomones dažnai pavyksta atrasti kokius nors naujus žodžius, ypatingai skaitant komentarus apie Pietų Korėjos ir Kinijos kuriamus serialus bei Japonijos anime. Pasirodo, kad nemažai klišių ir šablonų naudojamų jų istorijose turi savus pavadinimus. Taigi, pamėginau į krūvą sudėti kelis.

Skaityti toliau “Enciklopedija: specifiniai žodžiai apibūdinti istorijose naudojamus įrankius ir personažus“

Rašymas: Motyvacijų šaltiniai

Visi autoriai kalbėdami apie personažus pabrėžia, kad jie turi turėti kokią nors motyvaciją, t.y., priežastį, kodėl jis ar ji kažką daro. Juk ir mes realybėje imamės veiksmų turėdami priežastį. Pavyzdžiui, mes valgome, nes mes esame išalkę ar mums trūksta jėgų. Mes žiūrime filmą, nes norime ištrūkti iš realybės ir įdomiai praleisti laiką. Mes dirbame, nes mums reikia pinigų kelionei. Tai yra keli paprasti ir momentiniai veiksmai, tačiau jie puikiai iliustruoja, kad kiekvienas asmuo daro kažką turėdamas kažkokią priežastį ir motyvaciją. Knygose personažai taip pat turi turėti motyvacijas, ir jos yra truputėlį sudėtingesnės ir ilgiau trunkančios, pavyzdžiui, surasti dingusį šeimos narį ar surasti skriaudėją ir jį pamokyti.

Skaityti toliau “Rašymas: Motyvacijų šaltiniai“

Sudedamosios dalys: dvyniai

Remember the Weasley twins from Harry Potter? You wouldn't ... Ar kada nors pagalvojote apie dvynių panaudojimą istorijose? Kaip šis motyvas gali pagelbėti sukurti įdomią istoriją ir kokie gi iš tiesų gali būti tie… dvyniai? Juk dažnai išgirdę žodį dvyniai jūs matote du panašios išvaizdos žmones, kurie turi tuos pačius tėvus. Bet ar tai vienintelis galimas dvynių įsivaizdavimas ir apibūdinimas?

Prieš kurį laiką pradėjau paimti vieną kokį nors istorijų elementą ir jį kaip tik galėdama kuo detaliau išnagrinėti.  Vienas iš jų buvo dvyniai. Gal tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad dvyniai yra ganėtinai neįdomus elementas. Iš tiesų, jis nėra jau toks blankus kaip galėtumėte pamanyti ir gali padėti sukurti ganėtinai išskirtines istorijas, jeigu dvynius panaudosite teisingai.

Skaityti toliau “Sudedamosios dalys: dvyniai“

Rašymas: pagrindinis veikėjas nėra robotas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „friendship“Pagrindinis veikėjas nėra robotas. Ar jums yra aiški ši mintis? Tikriausiai sakysite taip, bet kiekvienas iš jūsų pateiktų vis kitą šio sakinio interpretaciją. Įdomiausia, kad visi paaiškinimai būtų vienaip ar kitaip teisingi, bet pagrindinė mano šio sakinio mintis būtų susijusi su tuo, kad kiekvienas personažas, kad ir kaip stengtųsi prie nieko neprisirišti ir nuo visų apsiriboti, vis tiek turės kažką, dėl kažko ar kažkurio pultų į pavojų.

Skaityti toliau “Rašymas: pagrindinis veikėjas nėra robotas“

Personažų tipai: Prarastoji Linora

„The Lost Lenore, arba „prarastoji Linora“, vadinamasis miręs meilės objektas – ne tėvas, brolis ar sesuo, ne palikuonis. Šis personažo įvaizdis kilo nuo garsiosios Edgaro Allano Po poemos „Varnas“.

Ak, menu gerai tą niaurų gruodžio mėnesį atšiaurų;
Blėstančios žarijos mėtė atšvaitus grindų kraštuos.
Laukiau nekantrus rytojaus; – veltui knygų sau ieškojaus –
Liūdesio jos neatstos jau dėl Linoros prarastos –
Dėl skaisčios, retos merginos, angelų vardu šauktos –      Čia bevardės visados.

Edgaras Alanas Po “Varnas“ [Vertė: K. Navakas]

Skaityti toliau “Personažų tipai: Prarastoji Linora“

Personažų tipai: Manic Pixie Dream Girl

„Manic Pixie Dream Girl“ yra ganėtinai stereotipiškas personažas filmuose, kurį lygiai taip pat galima sutikti ir knygose. Šis įvaizdis buvo vienas labiausiai paplitusių literatūroje, televizijoje ir filmuose. Beje ir vienas labiausiai kritikuotų.

Skaityti toliau “Personažų tipai: Manic Pixie Dream Girl“

Istorijų detalės: Prisiminimai

Camera, Photos, Photograph, Polaroid Photos, ImagesIstorijų rašymas yra tarsi muzikos kūrimas arba maisto ruošimas. Mes paimame turimas natas ir, pakeisdami jų vietą, sukuriame naujas melodijas. Paimdami tuos pačius maisto produktus, bet pakeitus jų kiekius ir paruošimo būdą, pagaminame kitokį skonį ir išvaizdą turinti patiekalą. Istorijų rašyme mes irgi neišrandame jokio naujo dviračio. Mes paimame mums žinomas detales ir suteikiame joms skirtingą svarbą istorijoms ir įtraukiame jas skirtingose siužeto vietose. Taip mes vėliau sukuriame naują istoriją.  Vienos iš šių detalių yra labai pamėgtos ir dažnai įtraukiamos į istorijas, pvz., meilės trikampis, o kitos yra retesnės. Visa tai nulemia pasirinktas istorijos žanras, jam būdingi bruožai bei pasirinkta kuriamos istorijos amžiaus grupė. Vienas iš šių detalių galime rasti visose žanruose ir amžiaus kategorijose, kitas tik tam tikrose. Įprastai universalios yra tos, kurios būdingos pačiam žmogui, pvz., atmintis ir prisiminimai. Būtent apie šią detalę šįkart ir padiskutuokime.

Skaityti toliau “Istorijų detalės: Prisiminimai“

Nepameskime pradžios!

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „creative writing“Oi, tos pradžios! Jos ne tik kai kuriems rašytojams kelia patį didžiausią galvos skausmą ir siaubą, koks tik gali egzistuoti šiame pasaulyje, tačiau ir moka priversti mus apie jas pamiršti. Kaip taip gali atsitikti? Pamiršti pradžią? Ogi labai paprastai. Rašytojai dažnai taip įsijaučia į savo rašomą istoriją ir jos vystymą, kad tampa akli ir užmaršūs. Jie pradeda tikėti, kad svarbiausios kūrinio dalys yra būtent vidurys ir pabaiga. Žinoma, taip nėra, bet istorijai judant toliau, mes kartais save apgauname. Mes mėginame susukti kuo įtemptesnį ir nenuspėjamesnį siužetą, pabaigti jį taip, kad skaitytojas jaustųsi palūžęs ir norintis daugiau, kad nejučiomis tampame išsiblaškę. Mes nepastebime, kad mūsų norai ir tikslai pavirsta kuriamos istorijos žudike. Skaityti toliau “Nepameskime pradžios!“

Maža klaidelė, bet didelė bėda

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „writing“Tas, kas sako, kad norint kurti istorijas jums nereikia papildomai domėtis rašymo metodais, patarimais ir taisyklėmis, jums akivaizdžiai meluoja arba pats nieko neišmano ir tiki, kad viską žino. Žmonės, kurie bent kiek yra įlindę į kūrybinio rašymo pasaulį, suvokia, kad parašyti bet kokios apimties ar žanro istoriją yra sudėtingas darbas, ypatingai, norint, kad tas rankraštis nenugultų kur nors į tamsų stalčių. Skaityti toliau “Maža klaidelė, bet didelė bėda“

Pradedančiųjų rašytojų klaidos

Kartais skaitydami istorijas mes susidarome klaidingą įspūdį apie jų kūrimą. Galvojame, kad istorijas rašyti lengva, jas kurpti gali bet kas, ir padaryti klaidų tiesiog neįmanoma. Tačiau parašyti istoriją nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir rašytojas gali ne kartą suklupti padarydamas vieną ar kitą nemokšišką klaidą, kurią, iš tiesų, labai lengva ne tik ištaisyti, bet išvengti jos dar rašymo procese.

Skaityti toliau “Pradedančiųjų rašytojų klaidos“

Pasakojimo tipai (2/3)

Ribotas trečias asmuoVaizdo rezultatas pagal užklausą „third person perspective“

Toks tipas visą istoriją praleidžia pasakodamas tik iš vieno veikėjo perspektyvos, kartais pasižvalgydamas per jo pečius arba skaitydamas personažo mintis ir filtruodamas įvykius pagal jo įsitikinimus. Taigi, ribotas trečias asmuo išlaiko tam tikrą artumą su veikėju, leisdamas mums sužinoti apie jo mintis ir jausmus. Tokia perspektyva taip pat sugeba atsitraukti nuo protagonisto ir pasiūlyti ne tokį šališką požiūrį, netgi atskleisti jo išankstinius nusistatymus (dažnai labai subtiliai), leisdama skaitytojui susidaryti aiškesnį veikėjo vaizdą, negu jis pats leistų.

Skaityti toliau “Pasakojimo tipai (2/3)“

Teorinis žvilgsnis į vaikų ir paauglių literatūrą

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „ya literature“Kas yra paauglių literatūra? Į šį klausimą sunku atsakyti ne tik todėl, kad jaunimo literatūra kaip amžiaus kategorija yra palyginus naujas fenomenas literatūroje, bet ir todėl, kad patys literatūros tyrinėjai, kritikai ir rašytojai nesutinka dėl jaunimo literatūros apibrėžimo, ir kiekvienas jį aiškina skirtingai. Tokia situacija yra susidariusi dėl skirtingų požiūrių į literatūrą ir manymo, kas turi būti būdinga paauglių literatūrai. Pavyzdžiui, populiarus jaunimo literatūros rašytojas Scott Westerfel savo tinklaraštyje apibrėžia, kad jaunimo literatūra yra romanai apie paauglius iš paauglio perspektyvos, o Roberta Seelinger Trites apibūdina šią amžiaus kategoriją akcentuodama, kad kol vaikų literatūra kreipia daugiau dėmesio į savo asmenybę ir savęs pažinimą, paauglių knygos į naratyvą įtraukia visuomenės sandarą ir pateikia individo santykį su ja. Taip pat yra svarbu, kas istorijose yra pabrėžiama. Daugybėje Europos šalių jaunimo literatūra yra įvardijama kaip „jeans prose“, nes joje yra pabrėžiami šiuolaikinio gyvenimo atributai, pavyzdžiui, muzika, maistas, kalba bei drabužiai. Skaityti toliau “Teorinis žvilgsnis į vaikų ir paauglių literatūrą“

Pasakojimo tipai (1/3)

Pirmasis asmuoVaizdo rezultatas pagal užklausą „point of view“

Šis asmuo atskleidžia personažo išgyvenimus tiesiai per pasakojimą. Vienas veikėjas pasakoja asmeninę istoriją, informacijos atskleidžiama tik tiek, kiek jos turi pats pirmo asmens pasakotojas (ką mato, girdi, daro, jaučia, kalba ir t.t.). Pirmas asmuo leidžia skaitytojams iš karto sužinoti, ką patiria veikėjas, taip pat suteikia tam tikrą intymumo ir artumo jausmą veikėjo mąstymui, emocinei būsenai ir subjektyviam požiūriui į įvykius.
Skaityti toliau “Pasakojimo tipai (1/3)“

Kaip aprašyti šaudymą iš lanko

Straipsnio autorius:
Edmundas Girskis, rašymo mėgėjas (edmundasgirskis.wordpress.com)

Na, jeigu rašymas man tėra hobis ir jokiais dideliais pasiekimais ar talentu čia pasigirti negaliu, yra viena sritis, kurioje drįsčiau vadintis šiokio tokio lygio specialistu. Tai šaudymas iš lanko ir lankininkystės tema – domėjausi tuo nuo pat vaikystės, o paskutinius penkerius metus tai tapo mano pragyvenimo šaltiniu. Apie istorišką, šiuolaikišką, sportinį ar medžioklinį šaudymą iš lanko išmanau daug, esu giliai įsitraukęs į Lietuvos lankininkų bendruomenę ir jos veiklą. Teko pabūti treneriu, instruktoriumi, varžybų organizatoriumi ir teisėju (Lietuvos čempionatai), vesti edukacinius užsiėmimus, renginius ir dar daug visa ko. Sukauptu žinių ir įgūdžių bagažu galiu pasidalinti su visais bandančiais rašyti, nes gana maža dalis tų, kuriems gyvenime gali prireikti aprašyti mūšį, dvikovą ar medžioklę, numano kaip iš tikro atrodo šaudymas iš lanko. Tai štai – mano pagalba Jums, kuriantiems ar kursiantiems istorinės tematikos ar fentazi tekstus. Juose be lankininkų neišsiversite. O jeigu norite atvaizduoti juos tikroviškai – neišsiversite be šito teksto. Skaityti toliau “Kaip aprašyti šaudymą iš lanko“

Rašytojo ABC (II)

Ankstesniame įraše jau teko garbė trumpai paskaityti apie kelias klišes, kurios dažnai atsiduria knygose. Visi autoriai jas mėgsta naudoti, tačiau tik tikrai patyrę rašytojai suvokia, kad jas turi pateikti kitaip, išversti ir sukurti iliuziją, kad mes apie tai skaitome pirmą kartą. Kad taptumėte dar geresniais istorijų kūrėjais, jums būtina atkreipti dėmesį į visas šias klišes ir pasistengti jas pateikti kuo toliau nuo jų šabloniškos prigimties arba suvokti, kad tai, ką pažadate panaudodami klišę, turite ją tinkamai pristatyti, kad skaitytojas nesijaustų apgautas.

Skaityti toliau “Rašytojo ABC (II)“

Rašytojo ABC (I dalis)

Kai skaitai daug knygų, jų anotacijų, žiūri filmus ir serialus ar domiesi kitomis istorijų pateikimų formomis (žaidimai, teatras ir pan.), greitai pradedi pastebėti tam tikrus dalykus, kurie vis kartojasi ir turi kone identiškas veiksmus ar pasekmes. Dažniausiai istorijų kūrėjai kurdami istorijas daro šią klaidą dėl mažai perskaitytų knygų arba rinkdamiesi saugiausią ir patį paprasčiausią būdą išspręsti jų kūriniuose esančias problemas, visai pamiršdami savo sukurto personažo charakterį ir praeitį.  Šis sąrašas jums pateiks truputį užuominų apie tuos raktinius įvykius istorijose, ir aplink ką suksis visas siužetas. Žinodami apie šiuos dalykus, jūs galėsite pamėginti juos truputį iškreipti, patobulinti bei paįvairinti, kad jūsų istorija neprimintų copy/paste efekto.

Skaityti toliau “Rašytojo ABC (I dalis)“

Trys Magijos Taisyklės

Sanderson’o Trys Magijos Taisyklės nėra, kaip daug kas mano, magijos kūrimo gidas arba paruošta sistema tavo knygai. Jos taip pat nėra ir privalomas rinkinys tiems, kurie nori rašyti fantastinę istoriją. Galbūt viskas prasidėjo ir nuo to, tačiau, metams bėgant, Sanderson jas pataisė ir ištobulino, taigi dabar jas derėtų laikyti pasiūlymais, kaip aprašyti įtikinamą ir įtaigią magijos sistemą, o ne kaip ją sukurti. Šios trys taisyklės apima gana plačius dalykus, tad, mano nuomone, jas efektyviausia naudoti asmeniniam pasitikrinimui. Skaityti toliau “Trys Magijos Taisyklės“

Patarimai, rašantiems pirmąjį romaną

Ar kada nors atsisėdote rašyti istorijos vien tam, kad iškart suvoktumėte, jog niekas niekada nesugebės iškrapštyti tų nelemtų žodžių iš galvos ir perkelti jų ant popieriaus? O galbūt jau seniai norite rašyti, tačiau nežinote nei nuo ko, nei kaip pradėti? Debiutantė, bestselerio A Small Indiscretion autorė Jan Ellison skuba į pagalbą su savo svečio straipsniu portale Writer’s Digest. Skaityti toliau “Patarimai, rašantiems pirmąjį romaną“