Personažų tipai: Prarastoji Linora

„The Lost Lenore, arba „prarastoji Linora“, vadinamasis miręs meilės objektas – ne tėvas, brolis ar sesuo, ne palikuonis. Šis personažo įvaizdis kilo nuo garsiosios Edgaro Allano Po poemos „Varnas“.

Ak, menu gerai tą niaurų gruodžio mėnesį atšiaurų;
Blėstančios žarijos mėtė atšvaitus grindų kraštuos.
Laukiau nekantrus rytojaus; – veltui knygų sau ieškojaus –
Liūdesio jos neatstos jau dėl Linoros prarastos –
Dėl skaisčios, retos merginos, angelų vardu šauktos –      Čia bevardės visados.

Edgaras Alanas Po “Varnas“ [Vertė: K. Navakas]

Skaityti toliau “Personažų tipai: Prarastoji Linora“

Personažų tipai: Manic Pixie Dream Girl

„Manic Pixie Dream Girl“ yra ganėtinai stereotipiškas personažas filmuose, kurį lygiai taip pat galima sutikti ir knygose. Šis įvaizdis buvo vienas labiausiai paplitusių literatūroje, televizijoje ir filmuose. Beje ir vienas labiausiai kritikuotų.

Skaityti toliau “Personažų tipai: Manic Pixie Dream Girl“

Istorijų detalės: Prisiminimai

Camera, Photos, Photograph, Polaroid Photos, ImagesIstorijų rašymas yra tarsi muzikos kūrimas arba maisto ruošimas. Mes paimame turimas natas ir, pakeisdami jų vietą, sukuriame naujas melodijas. Paimdami tuos pačius maisto produktus, bet pakeitus jų kiekius ir paruošimo būdą, pagaminame kitokį skonį ir išvaizdą turinti patiekalą. Istorijų rašyme mes irgi neišrandame jokio naujo dviračio. Mes paimame mums žinomas detales ir suteikiame joms skirtingą svarbą istorijoms ir įtraukiame jas skirtingose siužeto vietose. Taip mes vėliau sukuriame naują istoriją.  Vienos iš šių detalių yra labai pamėgtos ir dažnai įtraukiamos į istorijas, pvz., meilės trikampis, o kitos yra retesnės. Visa tai nulemia pasirinktas istorijos žanras, jam būdingi bruožai bei pasirinkta kuriamos istorijos amžiaus grupė. Vienas iš šių detalių galime rasti visose žanruose ir amžiaus kategorijose, kitas tik tam tikrose. Įprastai universalios yra tos, kurios būdingos pačiam žmogui, pvz., atmintis ir prisiminimai. Būtent apie šią detalę šįkart ir padiskutuokime.

Skaityti toliau “Istorijų detalės: Prisiminimai“

Nepameskime pradžios!

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „creative writing“Oi, tos pradžios! Jos ne tik kai kuriems rašytojams kelia patį didžiausią galvos skausmą ir siaubą, koks tik gali egzistuoti šiame pasaulyje, tačiau ir moka priversti mus apie jas pamiršti. Kaip taip gali atsitikti? Pamiršti pradžią? Ogi labai paprastai. Rašytojai dažnai taip įsijaučia į savo rašomą istoriją ir jos vystymą, kad tampa akli ir užmaršūs. Jie pradeda tikėti, kad svarbiausios kūrinio dalys yra būtent vidurys ir pabaiga. Žinoma, taip nėra, bet istorijai judant toliau, mes kartais save apgauname. Mes mėginame susukti kuo įtemptesnį ir nenuspėjamesnį siužetą, pabaigti jį taip, kad skaitytojas jaustųsi palūžęs ir norintis daugiau, kad nejučiomis tampame išsiblaškę. Mes nepastebime, kad mūsų norai ir tikslai pavirsta kuriamos istorijos žudike. Skaityti toliau “Nepameskime pradžios!“

Maža klaidelė, bet didelė bėda

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „writing“Tas, kas sako, kad norint kurti istorijas jums nereikia papildomai domėtis rašymo metodais, patarimais ir taisyklėmis, jums akivaizdžiai meluoja arba pats nieko neišmano ir tiki, kad viską žino. Žmonės, kurie bent kiek yra įlindę į kūrybinio rašymo pasaulį, suvokia, kad parašyti bet kokios apimties ar žanro istoriją yra sudėtingas darbas, ypatingai, norint, kad tas rankraštis nenugultų kur nors į tamsų stalčių. Skaityti toliau “Maža klaidelė, bet didelė bėda“

Pradedančiųjų rašytojų klaidos

Kartais skaitydami istorijas mes susidarome klaidingą įspūdį apie jų kūrimą. Galvojame, kad istorijas rašyti lengva, jas kurpti gali bet kas, ir padaryti klaidų tiesiog neįmanoma. Tačiau parašyti istoriją nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir rašytojas gali ne kartą suklupti padarydamas vieną ar kitą nemokšišką klaidą, kurią, iš tiesų, labai lengva ne tik ištaisyti, bet išvengti jos dar rašymo procese.

Skaityti toliau “Pradedančiųjų rašytojų klaidos“

Pasakojimo tipai (2/3)

Ribotas trečias asmuoVaizdo rezultatas pagal užklausą „third person perspective“

Toks tipas visą istoriją praleidžia pasakodamas tik iš vieno veikėjo perspektyvos, kartais pasižvalgydamas per jo pečius arba skaitydamas personažo mintis ir filtruodamas įvykius pagal jo įsitikinimus. Taigi, ribotas trečias asmuo išlaiko tam tikrą artumą su veikėju, leisdamas mums sužinoti apie jo mintis ir jausmus. Tokia perspektyva taip pat sugeba atsitraukti nuo protagonisto ir pasiūlyti ne tokį šališką požiūrį, netgi atskleisti jo išankstinius nusistatymus (dažnai labai subtiliai), leisdama skaitytojui susidaryti aiškesnį veikėjo vaizdą, negu jis pats leistų.

Skaityti toliau “Pasakojimo tipai (2/3)“