Knyga: 36 klausimai, pakeitę mano nuomonę apie tave – Vicki Grant


Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2017 Išleista Lietuvoje: 2018 Leidykla Lietuvoje: Alma littera Originalus pavadinimas: 36 Questions That Changed My Mind About You Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: nuo 14 metų Vertė: Gabrielė Virbickienė Žanras/amžiaus kategorija: realistinė literatūra, paauglių literatūra, jaunimo literatūra, romantika Galimi siužeto raktažodžiai: paauglių literatūra, romantika, šeima, šeimos problemos, psichologinis eksperimentas, pokalbiai, susirašinėjimai, humoras Puslapių skaičius: 288 Pasakotojas: trečias asmuo Apdovanojimai: – Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Iliustravo: Kyle Metcalf Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 3 iš 5


„36 klausimai, pakeitę mano nuomonę apie tave“ pasirodo yra dar viena knyga su sąrašu, tik šįkart tai – klausimų sąrašas, kuris gali atrodyti visiškai nekaltai, tačiau jei būsi nuoširdus ir atviras, gali leisti pažinti ne tik kitą žmogų, bet ir save.

Šią knygą Vicki Grant parašė įkvėpta realaus Arthur Aron ir kt. psichologinio tyrimo „Eksperimentinis artimų santykių skatinimas“. Vienas iš tyrimo intstrumentų buvo klausimynas, kurį visi galime rasti internete, kurį sudaro 36 klausimai, kai kurie atrodantys visiškai nekaltai, o kiti labai asmeniški, kurie turėtų padėtų suartėti dviems nepažįstamiems žmonėms. Taigi, kaip supratote, knygos idėja yra paprasta – klausimyno pagalba išsiaiškinti, ar du skirtingi žmonės gali pakeisti išankstinę nuomonę ir suartėti.

Hildė ir Polas sutinka dalyvauti tyrime dėl visiškai skirtindų priežasčių. Jau per pirmąjį susitikimą jie susidaro nuomonę apie vienas kitą ir išsiskiria nelabai gražiuoju. Hildė Polui atrodo išlepinta turtingų tėvų dukrelė, o Polas atrodo gyvenimo mėtytas vėtytas,  paniuręs, nerimtai į tyrimą žiūrintis ir tenorintis už jį gauti piniginį atlygį. Hildė bando giliau kapstyti tiek savo, tiek porininko atsakymus, o Polas atvirkščiai – užsisklendęs atsakinėja kuo trumpiau. Tačiau kuo toliau, tuo klausimai yra asmeniškesni, atskleidžiantys nemažai ne tik apie kitą asmenį, bet ir apie patį save.

Šios knygos formatas yra kiek kitoks nei įprasta, nes, kaip supratote, čia daug bendraujama, taigi didžioji teksto dalis yra grynų gryniausias dialogas, lyg skaitytum svetimą pokalbį pokalbių svetainės langelyje. Be jokios pašalinės informacijos, tik dvejų veikėjų žodžiai, kuriais tuo pačiu piešiami ir Hildės bei Polo veiksmai. Tokį tekstą labai smagu ir greita skaityti, tai – didelis pliusas, nes mažai blaško aplinka. Bet ji turi ir tam tikrą minusą. Tokiu būdu veikėjų vystymas yra labai minimalus. Jei skaitytumėte kažkieno pokalbį, sužinotumėte tik tiek, kiek žmogus nori pasakyti, ir ne daugiau. Ir tie jau įprasti skyriai (kurie po dialogo skaitėsi daug vangiau), kur Hildė bendrauja su draugais, mes matome jos aplinką, bet mums apie ją daugiau kažkokios informacijos nelabai ir suteikia. Lyg laižytum ledus per stiklą. Matai, kad jie ten yra, bet efekto nėra. 

36 klausimai
Iliustracija iš knygos

Veikėjai šioje istorijoje beveik visi man atrodė nei į tvorą, nei į mietą. Hildės aš kaip veikėjos visiškai nesupratau. Atrodė, kad tai tiesiog žmogus, kuris kamuojasi dėl kažko, kad vajei, tu net nežinai, kokia aš nelaiminga ir kodėl, bet nieko dėl to nedarysiu, o geriau pabėgsiu nuo problemų (nors pabaigoje paaiškėja, kad tas bėdų burbulas tikras, bet nuo to ji man patrauklesnė nepasidarė). Ji su Polu susirieja, bet kadangi jis patrauklus vaikinas, tai šitai kaip ir atsveria visus jo minusus (vartau akis). Visi kiti veikėjai tartum kartoninės figūros, kurios neturi normaliai išvystyto charakterio ar motyvacijos, ir jei jų nebūtų istorijoje, aš nė vieno ir nepasigesčiau. Apie Polą gal kiek atskira kalba, nes skaitytojui jis pažįstamas beveik tik iš dialogų, bet man jis pasirodė tiesiog stereotipiškas banditas su meniškumo priemaiša. Taigi – blogiukas ir gerietė, abu su problemom, gaila tik, kad įdomus ir greitas istorijos formatas neleido visko išpildyti efektingiau. Ir dar paliko skaitytojus su atvira pabaiga nepasakant, kaip gi viskas išsirutuliojo toliau. 

Bet jei nesigilinat į logiką ir giliau nekapstot, tai manau šita istorija gali visai patikti. Ir aš nesakau, kad ji man nepatiko, priešingai – greitas dialogas susiskaitė labai smagiai ir greitai, tik vėliau aš pradėjau kelti klausimus ir galvoti, kas man vis tik užkliuvo. Knygos pliusu galiu paminėti tai, kad nors pagrindiniai veikėjai ir atrodo šabloniški, tačiau jų pokalbį skaityti buvo visada įdomu, kai kurie atsakymai netikėti. Ir tai, kad nebuvo apsiribojama vien konkrečių klausimų atsakymais, o ir vienas kito paerzinimu. Su kiekvienu klausimu atsiskleidė vis daugiau informacijos apie Polą ir Hildę, kurie leido po truputį susidomėti iš pradžių klišiniais atrodžiusiais veikėjais.

Reziumė. „36 klausimai, pakeitę mano nuomonę apie tave“ yra knyga, įkvėpta tikro psichologinio tyrimo. Istoriją daugiausia sudaro pokalbis tarp dvejų veikėjų, ir siužetas liejasi labai greit ir linksmai, kai jį sudaro tik dialogas. Ko gero ne vienas perskaičius knygą susidomėtų dalyvavimu tokiame eksperimente, kuriame sudalyvavo Hildė su Polu. Nors aš nusivyliau veikėjais ir kai kuriomis siužeto linijomis, tačiau skaitymas tikrai neprailgo.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.