Knyga: Tarp pilkų debesų. Grafinis romanas – Ruta Sepetys


tarp pilkų debesų grafinis romanas

Pagrindinė informacija:

Originalo kalba:  anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2021 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Alma littera Originalus pavadinimas: Between Shades of Gray. The Graphic Novel Serijos pavadinimas: nėra Kitokios adaptacijos: romanas Tarp pilkų debesų Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: nuo 14 metų Vertė: Vaiva Būgaitė Žanras / amžiaus kategorija: paauglių literatūra, šiuolaikinė literatūra, istorinė, grafinis romanas, romantika Galimi siužeto raktažodžiai: Lietuva, tremtis, Sibiras, išgyvenimas, šeima, smurtas, Rusija, susidorojimas, netektis Puslapių skaičius: 160 Pasakotojas: mergina Apdovanojimai/ įvertinimai: Goodreads Choice Award Nominee for Graphic Novels & Comics (2021) Iliustracijos/žemėlapiai: visas kūrinys Iliustravo: Dave Kopka Ekranizacija: yra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas:  3 iš 5


Ruta Sepetys
Ruta Sepetys

Rašytoja Rūta Šepetys į literatūros pasaulį atėjo su paaugliams (ir ne tik) skirtu kūriniu, pavadintu „Tarp pilkų debesų“. Tai jaudinanti istorija, pasakojanti apie vieną iš siaubingiausių Baltijos ir kitoms šalims nutikusių įvykių – apie masinius žmonių trėmimus. Išleisti „Tarp pilkų debesų“ autorei nebuvo lengva. Kaip pati yra prisipažinusi, ne kartą ji perrašinėjo istoriją, nes leidykloms aprašomi įvykiai buvo per daug siaubingi ir šiurpūs. Galiausiai susidomėjus italams, knygos publikavimas įgavo pagreitį ir… populiarumą. Knyga buvo ekranizuota, o tolimesnės autorės knygos, pasakojančios apie tikrus įvykius su išgalvotais personažais, sulaukia didelio skaitytojų dėmesio tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.

Šįkart autorės debiutinis kūrinys sulaukė naujos adaptacijos – istorija pavirto grafiniu romanu. Labai džiugu, jog šią kūrinio versiją dabar galime paskaityti lietuvių kalba ir taip pažvelgti į autorės istoriją, pasitelkus jau kitokius skaitymo įgūdžius bei įtraukti skaitytojus, kuriems patinka grafiniai romanai. Be to, atsiranda galimybė ne tik, kad pasirinkti, kaip norėčiau susipažinti su šia garsia knyga, tačiau ir palyginti skirtingais būdais papasakotą tą pačią istoriją.

Įprastai komiksuose, mangose, webtoon (komiksai publikuojami internetinėse platformose) bei grafiniuose romanuose dominuoja tiesioginė kalba. Dėl to šios istorijos yra gyvos, veiksmas rutuliojasi labai greitai, ir, žiūrėk, jau pasiekei istorijos pabaigą. Tik vietomis būna situacijos apibūdinimo ir aprašymo intarpai, siekiant skaitytojui pateikti būtiną informaciją čia ir dabar, kad šis susivoktų, kas yra kas. Tačiau šiame grafiniame romane  iškart į akis krenta daugybė įvykių aprašymų. Jau nuo pat pirmo puslapio yra užduodamas tonas, jog šiame grafiniame romane vyraus įvykių pristatymas ir santraukos, siekiant pagreitinti istoriją ir sukoncentruoti dėmesį ties svarbiausiais įvykiais bei veikėjų išgyvenimais. Todėl skaitant šį kūrinį iš tiesų greičiau pasijauti klausant vieno asmens pasakojimą su iliustracijomis nei kad žiūrėtum kokį nors filmą, kaip įprastai vyksta skaitant grafinius romanus, komiksus, webtoon ar mangas. Tai nėra blogai, nes tai suteikia progą įsijausti į pasakojimą bei, bent jau man, jis tapo artimesnis, tarsi kokio dienoraščio skaitymas.

Ištrauka iš grafinio romano

Kalbant apie pačius piešinius, buvo pasirinktas gan išblukusių siluetų piešimas, tarsi siekiant paskatinti patį/ pačią skaitytoją būti šių piešinių galutiniu menininku (-e). Savo galvoje jis/ji, pasitelkus vaizduotę, uždeda tuos paskutinius štrichus, kad piešiniai būtų ryškūs ir savi. Tiesa, kitiems toks piešinių stilius gali nepatikti ir iš pradžių net atgrasyti, bet, perskaičius kelis puslapius, lengva prie jų priprasti. Esu skaičiusi webtoon/mangų/grafinių romanų, kur pasirinktas piešimo stilius ne tik buvo savotiškas, bet ir prie kurio buvo labai sudėtinga prisitaikyti.

Kalbant apie pačių personažų vaizdavimą, dėl to neryškių veikėjų piešimo stiliaus, buvo stengiamasi kuo ilgiau palaikyti vienodą personažų įvaizdį visos istorijos metu, kad skaitytojas jų nesumaišytų, nes, ypatingai pačioje pradžioje, jų buvo daugybė. Pavyzdžiui, pagrindinė veikėja Lina dažniausiai būdavo su dviem kasomis. Įvaizdis truputį pakito istorijai įsibėgėjus ir geriau susipažinus su personažais. Taip pat visame kūrinyje vyravo tamsesnės, pilkšvokos spalvos. Tai tarsi pabrėžė pasakojamos istorijos liūdnumą, tamsumą ir blogumą. Iš tiesų tai labai tiko kūriniui, ir man labai patiko toks pasirinkimas, nes jeigu spalvos būtų švaresnės (be to pilkumo), istorija tarsi taptų linksmesnė ir šviesesnė, nors minimi įvykiai nėra džiugūs.

Reziumė. Rūta Šepetys literatūros pasaulyje įsitvirtino su knyga „Tarp pilkų debesų“, pasakojančia apie lietuvių trėmimus į Rusijos gilumą. Kūrinys sulaukė didelio susidomėjimo ir buvo ekranizuotas. Dabar ši istorija, kaip ir daugybė kitų paaugliams skirtų populiarių knygų, pavirto grafiniu romanu, kurį galima paskaityti ir lietuvių kalba. Tai dar vienas būdas pažvelgti į tikrų įvykių įkvėptą istoriją, pasitelkiant kitokius skaitymo įgūdžius, ar ją atrasti, jeigu tekstinės knygos nėra prie širdies ir labiau patinka grafiniai romanai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.