Knyga: Laumžirgių varasa – Antje Babendererde


Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: vokiečių kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2006 Išleista Lietuvoje: pirmas leidimas 2007 m. (Gimtasis žodis). pakartotinas – 2021 Leidykla Lietuvoje: Nieko rimto Originalus pavadinimas: Libellensommer Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 14+ Vertė: Angelė Barkauskienė Žanras / amžiaus kategorija: paauglių literatūra, realistinė literatūra, romantika Galimi siužeto raktažodžiai: indėnai, laukinė gamta, pabėgimas iš namų, šeima, barniai, pirmoji meilė, gamta, nuotykiai Puslapių skaičius: 288 Pasakotojas: pirmas asmuo, mergina Apdovanojimai: Sonderpreis zum Erwin-Strittmatter-Preis (2006) DeLiA (2007), bester deutschsprachiger Liebesroman für das Jugendbuch Iliustracijos/žemėlapiai: yra Iliustravo: nėra Ekranizacija: nėra, tačiau yra ketinimai ekranizuoti kūrinį (2017) Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 5 iš 5

Jau net keturios gerai žinomos vokiečių rašytojos Antje Babendererde knygos yra išleistos lietuvių kalba. Tai tikrai neblogas rodiklis, ar ne? O dar geresnis, kai viena iš šių keturių knygų yra perleidžiama. Juk tik mėgstamų autorių knygos yra leidžiamos ir perleidžiamos, kaip šiuo atveju nutiko su „Laumžirgių vasara“. Ši knyga pirmą kartą Lietuvoje pasirodė 2007 m. leidyklos Gimtasis žodis dėka, o 2021 m. buvo perleista Nieko rimto leidyklos. O pats šis kūrinys nuo 2017 m. Vokietijoje yra nugulęs ant kino kūrėjo stalų. Kuo ypatinga ši knyga, kad ji susilaukė netgi perleidimo Lietuvoje, o Vokietijoje yra planų ją ekranizuoti?

Rašytoja Antje Babendererde

„Laumžirgių vasara“ pasakoja apie penkiolikmetę Džodę, kuri mėgsta ledus ir šokoladą bei laiko save apkūnia, todėl nelabai ir patrauklia. Jos šeimą ištiko bėda – tėvas neteko darbo ir prasidėjo finansinės problemos. Merginos tėvai pradėjo vis dažniau ir garsiau bartis. Šeima irsta. Galiausiai tėtis net palieka namus. Tačiau viskas tarsi pasiekia dugną, kai motina parduoda merginos kompiuterį ir suduoda Džodei. Mergina nusprendžia, kad to jau pakaks, ir nutaria trumpam pasprukti pas susirašinėjimo draugą vildamasi, kad jos pabėgimas iš namų tėvus gerai supurtys, ir byrančioje šeimoje vėl atsiras vienybė ir stiprybė. Deja, merginos planas nesiklosto taip, kaip ji norėtų. Netikėtai ji atsiduria indėno draugijoje ir, neturėdama jokio pasirinkimo, keliauja su juo į nežinomybę laukinėje gamtoje. Čia ji atsiduria indėnų stovykloje ir praleidžia laiką su indėnais, visai nesitikėdama, kad ši kelionė ir viešnagė pakeis ją neatpažįstamai.

Vokiečių rašytoja Antje Babendererde yra puikiai žinoma autorė Vokietijoje. 2019 m, dalyvaudama Frankfurto knygų mugėje mačiau, kad šios rašytojos „Sniego šokėjas“ knyga buvo labai reklamuojama. Vis svarsčiau, ar ją įsigyti, nes patiko viršelis, buvo vokiečių rašytojos parašyta knyga, ji buvo nauja, o ir anotacija skambėjo įdomiai, tačiau vis delsiau, nes, kaip žinote, vokiečių knygų kainos kietais viršeliais (o būtent tokiu buvo išleista) kainuoja apie dvidešimt eurų. Taigi, pastovėjusi kelias minutes prie knygomis nukrautos lentynos, šmirinėjau po mugę toliau, o kai po kelių valandų grįžau jau nusiteikusi įsigyti šią knygą, nė vienos jau neradau. Tada įsitikinau, kad ši autorė yra iš tiesų mėgiama, tik dar nežinojau kodėl. Šią paslaptį padėjo man atskleisti „Laumžirgių vasara“.

Pirmasis leidimas Lietuvoje. Leidykla Gimtasis žodis, 2007 m.

Rašytoja Antje Babendererde gimė 1963 m., Jenoje, Vokietijoje. Po trijų metų su tėvais persikėlė gyventi į Gotą, miestą esantį Vokietijoje. Čia autorė užaugo ir lankė mokyklą. Su vyru ji visad norėjo gyventi užmiestyje, todėl nusipirko 86 metų senumo medinį namą, kuriame iki Berlyno sienos griuvimo turėjo netgi keramikos dirbtuvę. Nuo 1996 m. autorė atsidavė kūrybai ir rašo istorijas paaugliams ir suaugusiems apie šių dienų indėnų gyvenimą. Kaip pati pasakoja, ji susižavėjo indėnų kultūra po to, kai pirmą kartą apsilankė indėnų bendruomenėje. Autorė šiuo metu yra parašiusi apie dvidešimt kūrinių paaugliams ir suaugusiems, gavusi ne vieną apdovanojimą ir premiją už savo kūrybą, o jos knygos verčiamos į kitas kalbas. Viena iš jų yra būtent lietuvių kalba.

Iš pradžių paėmus į rankas „Laumžirgių vasarą“ ir perskaičius anotaciją pagalvojau, kad tai bus gan nuspėjama ir paprasta knyga. Jau tie raktiniai žodžiai „pabėgti iš namų“ yra ganėtinai iškalbingi, tačiau tai, kad į miksą dar turi būti įmesti indėnai, suteikė viltį, kad gal tai nebus paprastas ir greitai pamirštamas kūrinys. Apie visokius čiabuvius ir indėnus nebuvau skaičiusi daug knygų, todėl buvo smalsu pasižiūrėti, kaip vokiečių rašytoja juos įkomponuos į istoriją, ir kiek man žinomų indėnams priskiriamų stereotipų ji iš tiesų panaudos.

Ir iš tiesų, kažko labai naujo skaitydama knygą apie indėnus nesužinojau, ir ką buvau apie juos girdėjusi, buvo panaudota šioje knygoje, tik tai buvo ne kažkokie sausi faktai, mėtomi šen bei ten, o faktai, iliustruoti veiksmu. Kartu su pagrindine veikėja skaitytojas (-a) gyvena su indėnais pagal jų papročius ir pasaulėžiūra pasaulyje, kuriame nežinia, ką gamta tau yra paruošusi. Būtent gyvenimas indėnų stovykloje ir jų kasdienybė man įstrigo skaitant šią knygą labiausiai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nieko nevyksta ir siužetas tarsi sustoja, tačiau iš tiesų tai akimirkos, verčiančios susimąstyti, pažvelgti į tam tikrus dalykus iš kitos perspektyvos bei suteikti gylio tiek istorijai, tiek pačių veikėjų santykiams bei jausmams. Būtent dėl to lėtumo ir jausmų tyrinėjimo, knyga netiks visiems ir paliks skirtingus įspūdžius.

Vienas iš viršelių vokiečių kalba

Taip pat derėtų pabrėžti, kad istorija labiau skirta merginoms, ir tikrai ne todėl, jog pasakojimas pasakojimas iš Džodės perspektyvos. Pagrindinio veikėjo lytis pasakojime niekados jums neturėtų būti pagrindinis rodiklis, kam skirta knyga. Tačiau šios knygos centre vis dėlto yra romantika, todėl skaitydama knygą vargiai galėjau įsivaizduoti, jog ją galėtų skaityti vaikinas, ar kad jis paėmęs knygą ją vis dėlto galėtų perskaityti iki galo. Nors tai ir nėra ta saldi romantinė knyga, vis tik Džodės perspektyva gan stipri, t.y., ji kalba apie savo jausmus, svajones, nesaugumo jausmą, įvaizdžio keliamas juodas mintis (ji mano, kad yra stora), abejones… tai mergaitiškas tekstas, kuris vaikinus gali suerzinti ir atbaidyti, netgi jeigu jame yra indėnai. Tačiau nesupraskite klaidingai, vaikinai gali skaityti šią knygą, bet tik jeigu jiems romantika prie širdies, nes čia aštraus veiksmo scenų tikrai nebus.

Reziumė. Turiu kelias Antje Babendererde į lietuvių kalbą išleistas knygas, ir „Laumžirgių vasara“ yra mano pirmoji pažintis su šios garsios ir pripažintos vokiečių rašytojos kūryba. Didelių lūkesčių neturėjau šiai istorijai, todėl užvertus paskutinį puslapį jaučiausi maloniai nustebinta. Istorija mane papirko savo paprastu ir kartu giliu pasakojimu apie meilę, netektį, draugystę, šeimą… Romantika knygoje neerzino ir kėlė šiltus jausmus, indėnų kultūros perteikti faktai kėlė smalsumą ir keitė mąstymą. „Laumžirgių vasara“ yra istorija, norintiems drauge su Džode trumpam pabėgti nuo rūpesčių ir atrasti pasaulį iš naujo.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.