Knyga: Luzitanija – Dejan Atanacković


Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: serbų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2017 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Sofoklis Originalus pavadinimas: Luzitanija Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 16+ Vertė: Laima Masytė Žanras / amžiaus kategorija: serbų literatūra, suaugusiųjų literatūra, istorinė literatūra Galimi siužeto raktažodžiai: karas, istorija, psichiatrijos ligoninė, kelionė, pavojai Puslapių skaičius: 224 Pasakotojas: trečias asmuo Apdovanojimai: NIN Prize (2017) nugalėtojas Iliustracijos žemėlapiai: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 4 iš 5


„Luzitanija“ – utopinis romanas, paremtas tikra istorija apie Belgrado psichiatrinę ligoninę, veikusią per Pirmąjį pasaulinį karą. Okupantų valdžios išvengusi miniatiūrinė teritorija knygoje virsta parlamentine respublika, atskira bendruomene, kur gydytojai ir ligoniai yra lygiateisiai. Paties beprotnamio įvaizdis pasitelkiamas kaip alegorija, kuria atskleidžiama pagrindinė romano idėja: protas ir beprotybė nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai, nes jie abu priešpriešinami žmogiškajai kvailybei. O šis neretai aukštinamas ir šlovinamas, suteikiama jam valdžią.

Rašytojas Dejan Atanacković

Dejan Atanacković – serbų kilmės menininkas, dailės pedagogas bei rašytojas, Florencijoje ir Sienoje dėstantis keletą vizualinio meno ir kultūros kursų. Pastaraisiais metais rašytojo veikla kiek pasikeitė; jis vedė seminarus paremtus studentų ir psichikos pacientų dialogu. Belgrade bendradarbiaudamas su šiuolaikinio meno ir etnografijos muziejais jis inicijavo „kitas žvilgsnis“ projektą, skirtą fizinės ir psichinės negalios asmenų suvokimui apie miestą. 2005 – 2010 m. Dejan Atanacković vadovavo kultūrinių mainų projektui tarp Florencijos ir Belgrado „Outside“, kuriame dalyvavo daugiau nei 300 studentų, menininkų ir meno pedagogų. Būdamas vizualus menininkas, nuo dešimtojo dešimtmečio autorius yra surengęs daug personalinių parodų ir kuratorių projektų Serbijoje, Italijoje, JAV, Kanadoje, Bosnijoje, Albanijoje, o jo darbai buvo pristatyti daugelyje kolektyvinių parodų visame pasaulyje. Kai kurie Atanackovičiaus darbai yra muziejų kolekcijų dalis.

Laivo „Luzitanija“ žūtis

Knyga yra paremta tikra istorija ir tikrais faktais. Manau, pirmiausia derėtų išsiaiškinti, o kas vis dėlto yra „Luzitanija“. „Luzitanija“ buvo Britanijos garlaivio  pavadinimas, kuris plaukiojo per Atlanto vandenyną tarp JAV ir Didžiosios Britanijos. 1915 metais savo įprastu reisu plaukusi „Luzitanija“ buvo užpulta vokiečių povandeninio laivo. Laivas po sprogimo visiškai paniro po vandeniu. „Luzitanijos“ žūtis buvo pavadinta vienu tragiškiausių pirmojo pasaulinio karo įvykių, nes laive nebuvo jokios karinės technikos – jame tą dieną plaukė tik žmonės.

Tiksliau sakant, kiekvienas, be abejo, žinojo, kad “Luzitanija“ yra toks didžiulis paskendęs laivas, bet drauge kiekvienam buvo aišku, kad tas į tamsų jūros dugną nugrimzdęs ir nuo žvilgsnių paslėptas laivas dabar įgijo neįprastą savybę virsti bet kuo.

Dejan Atanacković „Luzitanija“

Kodėl du visiškai nesusiję dalykai – nuskendęs laivas ir psichiatrijos ligoninė – yra minimi vienoje vietoje? Tais pačiais metais, kai nuskendo laivas, Belgradas buvo okupuotas Vokietijos ir Austrijos. Psichiatrijos ligoninė įgyja eksteritorinį statusą, kai tose žemėse neįprastą parlamentinę respubliką sudaro ligoninės darbuotojai ir pacientai, ši respublika ir yra pavadinama „Luzitanija“. Tai yra atspirties taškas daugybei įvairių istorijų apie paieškas, praradimus, beprotybę, pažangą bei karo beprasmiškumą. Naudojant sumanius pasakojimus, panašius į magiškojo realizmo pasakojimo metodus, ironiškai susilieja istoriškai tikslūs ir išgalvoti personažai bei įvykiai. Taigi romano skaitytojas yra vedžiojamas po labai įvairias vietas: ligoninės koridorius, absurdiškų Vakarų fronto tunelius, Balkanų miškus, Belgrado, Niujorko bei Vienos gatves. „Luzitanija“ siūlo gausų kūnų, žmonių ir gyvūnų vaizdų repertuarą. Pagrindinė romano gija yra amžinas dialogas apie proto ir beprotybės santykį, abejones dėl jų tariamo prieštaravimo ir tuo pat metu žmogaus kvailumo apibrėžimą, kuris akivaizdus daugelyje šiuolaikinės eros priežasčių ir pasekmių.

Psichiatrijos ligoninėje, kuri yra laisva parlamentinė respublika, yra panaikinamas gydytojų ir pacientų nelygiateisiškumas, ir ji grindžiama idėja, kad protas ir beprotybė nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai, nes protas ir beprotybė priešpriešinami žmogiškajai kvailybei. Beprotybė veikiau yra stigmatizuota proto būsena. Labai daug laiko beprotybė lyg ir tampa įkalinta ir yra baudžiama, o kvailybė aukštinama bei šlovinama ir jai yra suteikiama valdžia.

Dejan Atanacković, Foto: Siniša Luković
Dejan Atanacković. Foto: Siniša Luković

Knyga nagrinėja aktualias temas, pavyzdžiui, kvailumo ir beprotybės santykį. Taip pat romanas sukuria stiprią magišką atmosferą, ir kartais sunku suvokti, kur yra pasakojama realybė, o kur autorius leidžia sau fantazuoti. Tikrai galima girti Dejan Atanacković už knygos puikų parašymą, už paslėptas alegorijas, už fantaziją, už plačius ir skirtingus pasakojimus, už simboliką ir ypač už vaizduotę bei laisvę, kurią palieka skaitytojui.

Vienas iš labiausiai nustebinusių ir patikusių dalykų Dejan Atanacković „Luzitanijoje“ buvo tai, jog autorius nesivaikė populiariojo bei stereotipiško beprotnamio vaizdavimo. Pasakojimu nebuvo siekiama šokiruoti skaitytoją, parodant keistą bepročių elgesį, kurio galbūt net dauguma tikisi sužinoję, jog knyga yra apie psichiatrijos ligoninę. Pasitelkiant psichiatrijos ligoninę yra siekiama perteikti pagrindinę mintį apie kvailumą ir beprotybę. Taigi, šioje knygoje tikrai nerasite lakstančių ir rėkaujančių psichiatrijos ligoninės koridoriais bepročių.

Bepročiai nuo amžių amžinųjų suiminėjami ir metami į belangę, o kvailybė visais laikais iškilniai garbinama. Šiaip jau neįmanoma lyginti mažo žmogelio kvailybės su monumentalia net pačios mažiausios valstybės kvailybe. Toli driekiasi kvailybės horizontas ir jie yra romantiškai nepasiekiami.

Dejan Atanacković „Luzitanija“

Iš tiesų tai yra sudėtingas kūrinys, reikalaujantis stipraus susikaupimo. Autorius skaitytoją vedžioja po įvairias vietas, šokinėja nuo vienos vietos prie kitos, veikėjai taip pat pasirodo iš niekur ir taip pat greitai pradingsta. Dialogų knygoje nėra daug, pasirinktas pasakojimo būdas sukuria sąmonės srauto įspūdį. Gal šitoje vietoje ir slypėjo tas beprotnamis, kai skaitytojas pats turėjo kuistis po savo sąmonės kampelius, jei norėjo visus turimus faktus sudėti į vientisą darinį. Riba tarp realybės ir fantastikos taip pat išnyksta. Kuo toliau, tuo labiau atrodė, kad viskas susilieją į vieną mistiką. Gal knyga ir netapo viena iš mėgstamiausių mano perskaitytų knygų, tačiau ji tikrai privertė ne kartą susimąstyti. Kur būtent yra riba tarp beprotybės ir proto, tarp beprotybės ir kvailumo, tarp talento ir pamišimo ir proto netekimo? Taip pat kūrinys paskatino kitaip pažvelgti į psichiatrijos ligoninę ir jose gyvenančius asmenis. Romanas kvietė skaitytoją panirti į savo beprotybę, bet dėl šokinėjimo tarp veikėjų ir atskirų istorijų bei vietų buvo sunku pilnai pajusti tą fantaziją bei beprotybę, kurią norėjo parodyti rašytojas Dejan Atanacković.

Knyga „Luzitanija“ tikrai verta skaitymo, tik gal jos auditorija yra šiek tiek kitokia. Tikrai rekomenduoju perskaityti istorijos gerbėjams, bei literatūros gurmanams, nes knygai tikrai reikia nemažai susikaupimo ir susitelkimo bei apmąstymo. Tai nėra lengvas skaitinukas prieš miegą, bet tikrai ne ką mažiau vertas dėmesio.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.