Kūrybinis rašymas: Aisbergo/Ledkalnio teorija (Iceberg theory)


Rašyti, tiesą sakant, labai paprasta. Tiesiog sėdiesi prie spausdinimo mašinėlės ir leidi sau nukraujuoti.

Ernest Hemingway

Tikriausiai daugelis girdėjote apie ledkalnio teoriją. Gal netgi dalis jūsų šią techniką naudojate net to nežinodami. Rašytojams – ypač pradedantiems rašytojams – yra labai svarbu naudoti šią techniką, nes ji pritraukia ir įtraukia skaitytoją į istoriją.

Pradedant rašyti yra labai svarbu galvoti apie technikas, ir kas būtent padaro  istoriją arba kas gali padėti padaryti ją gera. Vienas labiausiai naudojamų pasakojimo principų ir yra Ernest Hemingway sukurta ledkalnio teorija (originalus pavadinimas – Iceberg theory). Ši teorija nuo pat jos sukūrimo buvo taikoma labai plačiai, bet jos pradžia ir pagrindas yra literatūra, kūrybinis rašymas.

Štai ką apie savo sukurtą teoriją viename interviu sakė pats autorius: Aš visada stengiuosi rašyti ledkalnio principu. Septynios aštuntosios kiekvienos matomos istorijos dalys panirusios po vandeniu. 

Bet kas vis dėl to yra ledkalnio teorija?

Hemingway ledkalnio teoriją suvokiame taip – yra maža dalis to, ką matome plika akimi ir didžiulė dalis, kuri yra nežinoma ir nesuprantama. Kad lengviau būtų visa tai įsivaizduoti, yra panaudojamas ledkalnis, kurio viršūnė iškilusi virš paviršiaus, o visa likusi dalis panirusi po vandeniu. Mes matome tik paviršių, tą dalį esančią virš vandens, ir, remiantis ledkalnio teorija, mes matome tik 20% visos visumos. Taigi, likę 80% mums yra nežinomi.

Pasinaudodamas teorija Hemingway informaciją atskleidžia nedideliais kiekiais – atskleidžia vieną detalę, vėliau – kitą, bet geriausias dalis palieka tarsi ,,po vandeniu, lygiai taip pat kaip ledkalnis, kurio didžioji dalis yra pasislėpusi po vandeniu. Taip yra suteikiama galimybė skaitytojui pačiam susidaryti pilną vaizdą. Taigi, rašytojas naudodamas ledkalnio teoriją skaitytojui parodo tik viršutinę jo dalį, kuri yra virš vandens, o likusi dals, kuri yra po vandeniu, yra likęs jūsų išgalvotas, fikcinis pasaulis.

Tačiau kokia iš tiesų informacija yra paliekama po vandeniu, ta kita didžioji ledkalnio dalis? Tai priklauso nuo jūsų: tai gali būti istorijos priešistorė, veikėjų eskizai, o jeigu kalbame apie fantastinius pasaulius, tai gali būti magiškos sistemos, technologijų plėtra, vyriausybės ir politinės problemos ir t.t. Sąrašas yra begalinis, ir ši informacija priklauso tik nuo paties rašytojo.

Kodėl Hemingvėjus sukūrė šitą teoriją? Nes jis norėjo, kad jo istorijos būtų įtraukiančios. Kaip rašytojai, jūs turėtumėte žinoti visą istoriją, visą ledkalnį, o savo skaitytojams parodote tik tai, kas yra pavyršiuje.

Kaip veikia ,,Ledkalnio teorija ?

Suteikti per mažai informacijos taip pat nėra geras būdas, nes tada skaitytojas neįsitrauks į istoriją. Jūs turite užtikrinti, kad istorija būtų pakankamai jaudinanti ir įdomi, kad ji įtrauktų skaitytoją.

Puikus pavyzdys yra J. K. Rowling bestseleriu tapusi ,,Hario Poterio  serija. Jums gali kilti klausimas, kaip rašytoja naudoja šią teoriją, ir kaip ji įtraukia skaitytoją į magišką pasaulį. Jei minutėlę pagalvosite, suprasite, kad pradedant skaityti ,,Hario Poterio  knygas mes daug nežinome apie magiškąjį pasaulį ar apie burtus, ar kaip jie veikia, visa tai mes kartu sužinome su pagrindiniu veikėju Hariu. Naudodama Hemingway pristatytą techniką, J. K. Rowling padaro skaitytojus to pasaulio dalimi, per Hario išgyvenimus, per dialogus. Mes, kaip skaitytojai, tokiu būdu esame supažindinami su magiškuoju pasauliu. J. K. Rowling nesudeda visos šios informacijos į pirmus skyrius, viskas daroma palaipsniui, paliekant dalį informacijos nežinomos.

Kad viskas pasidarytų dar aiškiau, kaip veikia teorija, galime taip pat panagrinėti Ernest Hemingway knygą ,,Fiesta . Šioje knygoje yra trys pagrindiniai veikėjai – Breta Ešli, Džeikobas Barnsas ir Robertas Konas. Visi šie veikėjai gyvena karo metais. Taigi, jie yra ,,prarastosios kartos  atstovai. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tiesiog istorija apie beprasmį trijų žmonių gėrimą bei ištvirkavimą drauge, bet tai tik ledkalnio viršūnė. Iš dialogų ir kitų detalių mes galime suprasti veikėjų vidinę dramą, kurią jie išgyvena. Visi veikėjai įvairiais būdais bando užpildyti patirtą netektį karo metais.

– Šalta.
– Nori grįžti atgal?
– Per parką.
Mes lipome žemyn. Vėl debesuota. Parke buvo tamsu po medžiais.
– Ar vis dar mane myli Džeikai?
– Taip, – pasakiau.
– Nes aš esu žlugusi, – pasakė Breta.
– Kaip?
– Aš esu žlugusi. Aš pykstu dėl Romero berniuko. Aš įsimylėjusi jį, manau.
– Aš nebūčiau, jei būčiau tu.
– Aš negaliu padėti. Aš esu žlugusi. Tai drasko mane iš vidaus.
– Nedaryk to.
– Aš negaliu nieko padaryti. Niekada negalėjau nieko padaryti.
– Kaip aš galiu tai sustabdyti? Aš negaliu sustabdyti dalykų. Jausti tai?
Jo ranka drebėjo.
– Aš tokia esu visą laiką.
– Tau nereikėtų to daryti.
– Aš negaliu nieko padaryti. Bet kuriuo atveju, dabar esu žlugusi. Ar nematai skirtumo?
– Ne.
– Aš turiu kažką daryti. Aš turiu padaryti tai, ką tikrai noriu padaryti. Aš praradau savigarbą.

Ernest Hemingway ,,Fiesta“

Iš trumpo dialogo mes supratome, ką vaikėjai vienas apie kitą mano, kokios yra jų nuotaikos, kokioje aplinkoje jie yra, kokie yra konfliktai tarp dviejų veikėjų, ir taip pat galime nuspėti, kas įvyks toliau. Autorius, E. Hemingway, turėjo suprasti ir žinoti veikėjus labai gerai, bet jam nereikėjo parodyti visko, jis tai galėjo padaryti labai subtiliai.

Kaip panaudoti ,,Ledkalnio teoriją ?

  • Norint užsiminti apie sudėtingą dinamiką ir istoriją. Ledkalnio teorija gali puikiai veikti sudėtingų ir ilgą istoriją turinčių santykių kontekste. Kuo didesnis ,,povandeninis ledkalnis tuo didesnė ir įdomesnė istorija, kurios dalis bus galima atskleisti istorijos eigoje, ir skaitytojai sužinodami naujas detales bus patenkinti.
  • Kuriant veikėjus. ,,Ledkalnio teorija padeda kuriant sudėtingus veikėjus, turinčius ilgas ir sudėtingas priešistores.
  • Pasaulio statymas. Sukurti fikcinį pasaulį nėra lengva. Kas sudaro pasaulį? Kuriant pasaulį yra labai daug elementų, kuriuos reikia apgalvoti, tačiau nereikia parodyti visų detalių skaitytojui. Parodyk tai, kas svarbu.
  • Nepraleisk to, ko pats nežinai. Reikia suprasti, kad ,,ledkalnio teorija nėra pasiteisinimas nepilnai parašytam personažui ar pačios istorijos vystymuisi.

Nori pabandyti panaudoti ledkalnio teoriją savo istorijoje?

Pritaikyti teoriją yra sunku, kai norima tiesiogiai parodyti teoriją. Jums reikia visapusiškos istorijos ar veikėjų, tinkamo ledkalnio, norint parodyti pačia teoriją. Bet norint išbandyti teoriją galite pasitelkti jau egzistuojančias istorijas ir veikėjus iš knygų, filmų ar serialų, kuriuos puikiai pažįstate ir žinote.

  • Parašykite sceną, kurioje veikėjo elgesys ar reakcija į kažkokį tai dalyką yra paveikta praeities veiksmų, nepasakydami, kokia ta praeitis buvo.
  • Parašykite monologą savanoriška tema, kuri giliai atspindi to personažo pasaulėžiūrą.
  • Parašykite aprašymą apie kažkokį daiktą ar kažkokį žmogų, kurio išvaizda yra nežinoma skaitytojui, ji ankščiau buvo visiškai kitokia.

Sėkmės bandant naujus dalykus.

 

Šaltinis https://blog.reedsy.com/learning/

 

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.