Knyga: Sakmė apie strazdą ir gyvatę: trilogijos „Bado žaidynės“ priešistorė – Suzanne Collins


Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2020 Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje:  Baltos lankos Originalus pavadinimas: The Ballad of Songbirds and Snakes Serijos pavadinimas: Bado žaidynės Ankstesnės dalys: Bado žaidynės, Pavojinga meilė, Liepsnojantis įtūžis Patartinas amžius: 16+ Vertė: Viktorija Uzėlaitė Žanras / amžiaus kategorija: paauglių literatūra, veiksmas, nuotykiai, mokslinė fantastika Galimi siužeto raktažodžiai: bado žaidynės, nuotykiai, meilė, laimėjimas, pergalė Puslapių skaičius: 558 Pasakotojas: trečias asmuo Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: čia Įvertinimas: 5 iš 5

Paskutinį kartą Koriolaną Snou matėme visuotinėje egzekucijoje, kurios metu Ketnė Everdin turėjo jį nužudyti, bet vietoj to jis miršta juokdamasis ir springdamas savo paties krauju; kas nutiko? Kas jį atvedė iki tokio likimo? Kodėl jis juokėsi paskutinėmis savo gyvenimo akimirkomis?

Sakmė apie strazdą ir gyvatę prasideda Koriolano Snou paauglystės laikais, kai jis verda kopūstų sriubą, kad per aukojimo ceremoniją neurgztų pilvas ir kad neparodytų aplinkiniams jog yra tiesiog visuomenės atmata, gyvenanti Kapitolijuje. Garbinga Snou šeima neteko visko; vienintelis dalykas, kuris jiems liko, tai jų vardas. Štai ką bandys Snou atgauti, tapdamas Liusės Grei Bierd mentoriumi, padėdamas jai laimėti jis mato socialinio išpirkimo galimybę.

Suzanne Collins

Rašytoja Suzanne Collins – visiems puikiai žinoma amerikiečių autorė. Jos „Bado žaidynių“ saga pavergė ne vieną skaitytoją. Romanuose rašytoja pristato paauglių romantiką, meilės trikampį, distopinio pasaulio kūrimą ir subtilų kanibalizmą, ir tokiu būdu pasaulyje parduoda daugiau nei 100 milijonų knygų. Įdomu tai, kad Siuzzane Collins savo karjerą pradėjo ne knygų rašymu, o rašydama scenarijus vaikų televizijos serialams.

2008 metais buvo išleista pirmoji „Bado žaidynių“ dalis, kuri susilaukė didelio pasisekimo visame pasaulyje. Suzanne Collins rašymo stilius tikrai priverčia pasijusti esant toje vietoje, kurią autorė aprašo. Neįmanoma užmiršti detalaus miško aprašymo pirmoje „Bado žaidynių“ dalyje ar laikrodžio formos arenos trečioje serijos dalyje „Liepsnojantis įtūžis“. Visa tai, ką autorė aprašė, sukėlė tokį jausmą, lyg pati būčiau buvusi toje vietoje.

Koriolanas Snou, „Bado žaidynių“ ekranizacija

Pagrindinis „Sakmės apie strazdą ir gyvatę“ veikėjas – Koriolanas Snou – nėra mums, „Bado žaidynių“ gerbėjams, naujas veikėjas, tik šį kartą mes jį matome iš kitokios perspektyvos: jis šioje knygoje yra protagonistas, o ne antagonistas. Koriolanas Snou yra 18 metų vargingai gyvenantis vaikinas. Jo kadaise buvusi turtinga ir garbinga šeima dabar yra ant skurdo slenksčio, dėl to Snou dalyvauja Bado žaidynėse kaip mentorius tam, kad gautų stipendiją ir galėtų tęsti savo mokslus. Taigi Snou tampa Liusės Grei Bierd mentoriumi, kuri yra iš 12, pačios skurdžiausios apygardos. Snou neišvengiamai įsimyli Liusę, bet šita jų meilės istorija nuo pat pradžių yra nuspalvinta savanaudiškumu. Iš pradžių gelbėti Liusę reiškė gelbėti save, padėti sau, bet galų gale Snou turi pasirinkti tarp jos, savo meilės jai ir tarp savo šlovingos politinės ateities. Tai nėra meilės istorija, Snou nori Liusės, nori ją valdyti, jis jos nori iki tol, kol tai bus naudinga jam pačiam. Visi pasirinkimai, kuriuos Snou pasirenka eidamas savo gyvenimo keliu yra savanaudiški, nuo pradžių tai maži savanaudiški pasirinkimai, kurie galų gale pereina į didesnius savanaudiškus pasirinkimus.

Vienas dalykas, kurį atradau įdomiu šioje knygoje, tai baladžių ir dainų panaudojimas, kas nėra labai dažnas dalykas YA knygose. Veikėja Liusė Grei yra atlikėja ir dainų rašytoja, dėl to labai dažnai knygoje pasirodo baladžių, gal netgi momentais jų yra šiek tiek per daug, bet tai yra tikrai įdomus būdas perteikti veikėją. Liusė Grei yra iš 12 apygardos, ji yra dainų kūrėja ir atlikėja. Dalyvaudama žaidynėse ji tampa visų favorite. Snou sugalvota naujiena žaidynėse, interviu darymas su žaidėjais, dar labiau pavergė žiūrovų širdis, ir Liusė tampa favorite. Prasidėjus žaidynėms Liusė, kaip dauguma, nepuola prie gausybės rago imtis ginklų, ji pasislepia tunelyje ir iš jo išeina tik antrą žaidynių dieną dėl susiklosčiusių aplinkybių.

Charles Chaisson pieštas jauno Koriolano Snou portretas

Knygoje „Sakmė apie strazdą ir gyvatę“ viskas yra šiek tiek kitaip, žaidynės nėra tokios populiarios, kokias matėme pirmose dalyse. Arena yra tiesiog arena – paprastas stadionas, kameros dar nepradėjo sekioti kiekvieno dalyvio žingsnio, nėra netgi daug mikrofonų, kuriais būtų galima išgirsti kiekvieną įdomią detalę tarp žaidėjų. Žaidynės nėra tokios įdomios ir populiarios tarp žiūrovų. Netgi Kapitolijaus gyventojai mano, kad žaidynės yra nuobodžios, ir jiems nerūpi, ar dalyviai mirs žudydami vieni kitus, ar iš bado. Bet pačių žaidynių tvarka yra tokia pati: 24 žaidėjai iš 12 skirtingų apygardų, tačiau atsiranda dar 24 akademijos – geriausios sostinės gimnazijos – studentai, kurie tampa žaidėjų mentoriais. Tokiu būdu siekiama padidinti susidomėjimą bado žaidynėmis. Taigi tarp šitų 24 elito studentų atsiranda ir mūsų istorijos piktadarys Koriolanas Snou.

Snou veikėjas yra tikrai įdomus personažas šioje knygoje. Mes kaip skaitytojai, skaitę kitas „Bado žaidynių“ dalis, žinome, koks jis tampa, ir kas jam nutinka. Tačiau šioje knygoje mes galime pamatyti ir suprasti geriau, kas iš tiesų yra Snou. Snou yra labai veidmainis ir manipuliatorius, bet tai ir padaro jo personažą įdomų. Rašytoja Suzanne Collins labai puikiai pavaizdavo protagonistą Koriolaną Snou, tačiau, kadangi mes jau žinome, kuo jis taps, ir ką darys savo gyvenime, yra labai sunku jį matyti kaip protagonistą, o ne antagonistą, dėl to skaitytojas negali užjausti pagrindinio veikėjo, kaip kad buvo su Ketnes Everdin, kurią mes galėjome užjausti dėl jos sunkaus gyvenimo, bet to paties negalime padaryti su Snou veikėju. Taigi mums atsiranda galimybė suprasti ir išsiaiškinti, kodėl viskas įvyko taip, kaip įvyko, ir visą šitą Suzanne Collins papasakoja labai puikiai. Mes kaip skaitytojai labai gerai galime suprasti skirtumą tarp protagonisto ir antagonisto, ir kad visa tai priklauso nuo to, iš kieno perspektyvos yra skaitoma istorija.

Reziumė. „Sakmė apie strazdą ir gyvatę“ – puikiai parašyta Suzanne Collins knyga. Kadangi yra išleista po ilgo laiko tarpo, galima pajausti, kad ji yra skirta labiau suaugusiai auditorijai, nes tie paaugliai, kurie skaitė „Bado žaidynes“, užaugo, taigi ir pati serija užaugo kartu su jais. Manau, kad kiekvienas „Bado žaidynių“ gerbėjas turėtų perskaityti šitą knygą, nes ji tikrai leidžia suprasti, kas įvyko su Snou, ir kodėl jis tapo antagonistas, nes nei vienas blogiukas negimsta žiauriu, juo tik galima tapti, taigi knyga tikrai atsako į daug klausimų, kuriuos skaitytojas išsikėlė skaitydamas „Bado žaidynių“ knygas.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.