Knyga: Vaiduoklių namo paslaptis – Kristina Ohlsson


Pagrindinė informacija:

Originalo kalba: švedų kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2020 Išleista Lietuvoje: 2021 Leidykla Lietuvoje: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla Originalus pavadinimas: Spökhusets hemlighet Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 10+ Vertė: Virginija Jurgaitytė Žanras / amžiaus kategorija: vaikų literatūra, mistika, paranormalus, siaubo, detektyvas Galimi siužeto raktažodžiai: šmėkla, žiema, pūga, sesutės, paslaptys, mistika, grobimas, dingimas, šeima, Kalėdos, šventės Puslapių skaičius: 216 Pasakotojas: trečias asmuo, mergaitė Apdovanojimai: nėra Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: nėra Įvertinimas: 3 iš 5

Ar rastumėte žmogų, kuriam nepatinka paslaptys ir šiurpuliukai? Tikriausiai būtų ganėtinai sudėtinga užduotis. Mes visi kartas nuo karto norime pajusti jaudulį, tuos kūnu bėgiojančius šiurpuliukus ir tapti kokios nors paslapties atskleidėju. Būtent dėl to mane ir patraukė Kristina Ohlsson knyga „Vaiduoklių namo paslaptis“. Istorija žadėjo būtent visus šiuos dalykus, o tas mistiškas viršelis tiesiog rėkte rėkė, kad bus paslapčių, mistikos ir kažko bauginančio tikrai netruks. Daug nesvarsčiusi užsisakiau knygą, atsiverčiau ją užgniaužusi kvapą ir dabar jums apie ją papasakosiu.

Rašytoja Kristina Ohlsson

Rašytoja Kristina Ohlsson (g. 1979 kovo 2 d.) yra politologė ir įvairius apdovanojimus pelniusi rašytoja. Kadaise rašytoja dirbo Švedijos slaptojoje tarnyboje ir Užsienio reikalų ministerijoje. Nuo 2012 m. rašytoja atsidavė rašymui. Lietuvos skaitytojams, ypatingai jauniesiems, ji yra puikiai žinoma. Į lietuvių kalbą įvairių leidyklų dėka yra išleista mažiausiai dešimt knygų. Viena iš naujausių yra būtent mano perskaityta „Vaiduoklių namo paslaptis“, kurią įsigijau perskaičiusi knygos anotaciją. Iki tol esu mačiusi tik jos į lietuvių kalbą išverstų knygų viršelius, bet nesidomėjau istorijų siužetais ir kažkaip nesusiejau, jog visos jos parašytos tos pačios autorės. O kai lemputė įsižiebė virš galvos, ėmiau smalsauti, kodėl turime tiek daug išvestų Kristina Ohlsson knygų. Atsakymo ilgai ieškoti neteko. Perskaičius „Vaiduoklių namo paslaptį“ lengva suprasti, kodėl šios autorės kūriniai gali skaitytojams būti patrauklūs ir įdomūs.

Pradėkime nuo to, jog jos istorijos vaikams yra su šiurpuliukais ir mistika. „Vaiduoklių namo paslaptis“ pasakoja apie Albą ir Eleną, dvi jaunas sesutes, kurios prieš gražiausias metų šventes, Šv. Kalėdas, apsistoja pas dėdę Baltazarą Šerndalene. Neseniai dėdė įsigijo kadaise miestelyje buvusio namo miniatūrinę medinę kopiją, sukurtą liūdnai pagarsėjusio anksčiau gyvenusio staliaus Abės Akselsono. Kaip ir nieko keisto nebūtų, jeigu naktį iš namelio nesklistų šnabždesiai apie kažkokį kolekcininką, o už lango nesiautėtų siaubinga pūga, grasinanti ne tik mergaičių tėvams neleisti atvykti švęsti švenčių, bet ir kai ką dar visam laikui atimti.

Iš tiesų siužetas ganėtinai paprastas, bet istorijos skaitymas neprailgsta. Autorė sukuria įdomius ir savitus personažus, paprastus daiktus paverčia truputį bauginančiais ir sukuriančiais nedidelį galvosūkį, kurį drauge su Alba įdomu išnarplioti. Ji netgi kelis kartus mėgina apgauti skaitytoją, kad sunkiau būtų viską nuspėti, tačiau patyrusiam skaitytojui šie gudrūs strateginiai veiksmai greitai yra perprantami, bet įsivaizduoju, jog jaunesniems skaitytojams jie yra netikėti ir nustebinantys.

Man ypatingai patiko kaip autorė iš tiesų sumaniai moka panaudoti žmonių vaizduotėje ir potyriuose neigiamą ar paslaptingą prasmę turinčius daiktus. Istorijos veiksmas vyksta žiemą, o dar užklumpa pūga ir stingdantis šaltis. O tada mes dar turime miniatiūrinį namą, kuris daugumos skaitytojų vaizduotėje visad yra kažkoks kupinas paslapčių (beje, dažnai jis ir tampa užburtu ar prakeiktu). Beje, prie šiurpuliukų sukėlimo labai prisidėjo ir sukurta priešistorė apie šmėklą ir jos daromus nesustabdomus darbus.

Tiesa, neslėpsiu, kad dažnai paimdama jaunesnio amžiaus skaitytojams skirtas knygas nerimauju, ar pagrindinis veikėjas ar veikėja nebus per daug vaikiški, t.y., jų sprendimai bus visiškai nelogiški, personažai naivūs ir juos be didelio vargo bus galima apsukti aplink pirštą ir pan. Kartais autoriai iš tiesų perspaudžia su vaikų personažais kūriniuose, kad nesvarbu, koks nuostabus gali būti siužetas, pasaulis ar kiti veikėjai, pagrindinis veikėjas truputį apkartina skaitymo malonumą. Laimei, šioje knygoje sukurta pagrindinė veikėja nebuvo erzinanti, naivi, įkyri ar tokia, dėl kurios norėtųsi sviesti knygą į kitą pasaulio kraštą. Ne, priešingai. Knygoje be vargo galėtum pakeisti jos amžių į didesnę pusę, ir istorija nė trupučio nesugriūtų. Todėl iš tiesų, nors knyga skirta vaikams, ją drąsiai gali skaityti ir vyresnio amžiaus skaitytojai.

Reziumė. „Vaiduoklių namo paslaptis“ yra pirmoji mano perskaityta Kristinos Ohlsson knyga ir likau maloniai nustebusi, jog ši nesudėtinga istorija tapo man tokia įdomi. Paprastas, bet įtraukiantis siužetas leidžia drauge su knygos personažais patirti nuotykius ir siaubą. Nors parašyta vaikams, bet kuo puikiausiai tinka ir vyresniems skaitytojams, kurie nori atsipūsti nuo sunkių ir rimtų suaugusiems skirtų knygų ar tiesiog nori su savo mažosiomis atžalomis drauge paskaityti knygą.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.