Knyga: Namas prie ežero – Nuala Ellwood


PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originalo kalba: anglų kalba Skaityta kalba:  lietuvių kalba  Pirmasis originalus leidimas: 2017  Išleista Lietuvoje: 2020 Leidykla Lietuvoje: Sofoklis Originalus pavadinimas: The House on the Lake Serijos pavadinimas:  nėra  Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius:  14+ Vertė: Agnė Sūnaitė Žanras/amžiaus kategorija: trileris, psichologinis trileris, detektyvas, suaugusiųjų literatūra Puslapių skaičius: 320 Pasakotojas:   pirmas asmuo (įprastas pasakojimas ir dienoraščio formatas), merginos Apdovanojimai:  nėra  Iliustracijos/žemėlapiai:  nėra Ekranizacija: nėra Autoriaus (-ės)  puslapis: čia Įvertinimas:  4  iš 5

Tamsus viršelis, rūkas, namas prie ežero ir užrašas „Nesvarbu, kaip toli jie bėgtų… Jis niekad neatsilieka.” Pripažinkite, tai kelia smalsumą, ypatingai rudenį, kai už lango tamsu ir medžiai be lapų.

York author Nuala Ellwood. CREDIT Justine Stoddart.
Nuala Ellwood. CREDIT Justine Stoddart.

Rašytoja Nuala Ellwood Lietuvos skaitytojams jau yra žinoma. Į lietuvių kalbą yra išverstos kitos dvi šios autorės populiarios knygos „Mano sesers kaulai” (2017 m., Sofoklis) ir „Diena, kai įvyko nelaimė” (2019 m., Sofoklis). Šie du kūriniai yra sulaukę didžiulės sėkmės ir pripažinimo tarp skaitytojų. Rašytoja yra užaugusi žurnalistų šeimoje ir pasakoja, jog ją tėvai su istorijomis supažindino dar jai esant vaiku, o pati ji pradėjo kurti įvairios apimties istorijas tapusi paaugle. Jungtinėje Karalystėje, Šv. Jono universitete Jorke, ji įgavo kūrybinio rašymo magistrą ir dabar šiame universitete dėsto šį dalyką. Netrukus po studijų Nuala Ellwood pasirašė sutartį dėl dviejų knygų leidybos, kas, kaip atskleidžia Nuala Ellwood, buvo jai kaip svajonės išsipildymas.

Asmeniškai man, tai yra pirmoji šios autorės knyga, todėl nežinojau, ko tikėtis. Buvau perskaičiusi tik anotaciją, kuri žadėjo įtraukiančią istoriją. To man pakako, kad nerčiau į Nuala Ellwood sukurtą pasakojimą, kuris iš tiesų dėmesį patraukia jau nuo pat pirmo puslapio. Moteris su mažamečių vaiku bėga nuo vyro ir atklysta į nuošalią vietą, kurią pasiūlė kažkoks žmogus kaip saugų prieglobstį. Man tai netgi skambėjo kaip kokio siaubo trilerio užuomazga, kuri tik kurstė smalsumą. Po truputį autorė mezgė savo paslapčių voratinklį, į kurį skaitytojai papuola ir negali ištrūkti, kol nepabaigia skaityti knygos. Autorė išmano rašymą ir kaip nulaikyti skaitytojo dėmesį. Ji niekad neatskleidžia visų faktų, tik apie juos užsimena. Pavyzdžiui, kodėl Liza, pagrindinė veikėja, bėga nuo vyro? Kas tas slaptas pagelbėtojas? Kuo ypatingas tas senas namas?

Kad istorija būtų dar mistiškesnė ir pabrėžtų pagrindinę knygos temą, kuri yra vyrų priespauda ir kontrolė, tarp dabartyje vykstančių įvykių virtinės yra įtraukiami prieš 16 metų įvykę įvykiai. Jie yra pateikiami trylikametės Greisės dienoraščio ištraukomis. Šios dvi siužeto linijos persipina, papildo viena kitą pristatydamos dvi įdomias istorijas ir atskleidžia, kuo ypatingas yra tas namas prie ežero, bei kodėl abejose istorijose dominuoja vienas personažas.

David Naylor's Web Gallery

Kalbant apie veikėjus, nemažai knygoje esančių personažų veiksme pasirodo labai trumpai. Autorė naudoja kelis būdus juos pristatyti skaitytojui. Vienas iš jų yra pasirodymas veiksme. Iš jų poelgių ir žodžių mes susidarome šių veikėjų portretus, ir kokie žmonės jie yra. Antrasis panaudotas būdas yra pristatyti personažus pasitelkiant Greisės dienoraščių puslapių bei Lizos pasakojimus. Tai labai įdomus įrankis ir būdas sukurti baubus ir šventuosius bei įteigti išankstinę nuomonę skaitytojams apie personažus. Tai rizikingas būdas. Skaitytojai gali susikurti nemenkus lūkesčius ir tikėtis tam tikrų dalykų iš veikėjų. Jų nesulaukę galima nusivilti visu pasakojimu. Mano nuomone, Nualla Ellwood puikiai susidorojo su šiuo suktu pasakojimo įrankiu. Kai galiausiai veikėjai, apie kuriuos girdėjome tik pasakojimuose, pasirodo veiksme, nesijaučiau nei nusivylusi nei apgauta. Naudodama išankstinės nuomonės apie veikėjus sudarymo metodą autorė pabrėžia, kad kartais mes mokame susikurti pabaisas bei šventuosius arba kaip klaidingai mes suvokiame mus supančią realybę. Taigi, kai pasirodo tie veikėjai ir iš tiesų pradeda kažką daryti ir sakyti, visas pasakojimas įgauna netikėtą svorį ir pakrypsta visai kita linkme. Tai tarsi tvistas, kurio niekas nelaukė ir neprašė, bet gavus negalėjai atsidžiaugti. Dėl to autorė iki knygos pabaigos sugebėjo išlaikyti paslaptį ir intrigą, o man knygos siužetas ir įvykių grandinė paliko įspūdį.

Labiausiai iš visų knygoje esančių personažų man patiko Greisė, kurią buvo galima pažinti per jos dienoraščio puslapius. Ši veikėja ir jos gyvenimas man pasirodė įdomiausi, geriausiai išdirbti ir labiausiai jaudinantys. Taip pat su ja jaučiau dėl visų prieš tai paminėtų priežasčių stipresnį ryšį nei su Liza, kuri pasakojo dabartyje vykstančius įvykius. Norėjau sužinoti, kaip klostysis Greisės gyvenimas, kas nutiks toliau, kaip elgsis jos tėvas, kuris augina dukrą tarsi abu būtų karo zonoje. Mane domino prieš 16 metų įvykusi drama labiau, nei toji, kuri vyko dabartyje su Lizos ir jos sūnaus gyvenimu. Gal todėl jūsų nenustebinčiau sakydama, kad ir kaip būtų tobulai papasakota iš istorija, buvo dalykų, kurie man nebuvo prie širdies ir pagrindinis buvo būtent Liza.

Mother And Baby, Family, Baby, Mother, Child

Ši moteris yra personažas, dėl kurių tikrai nealpstu ir kartais net sunkiai galiu suprasti jų veiksmus. Moteris pabėgo su vaiku nuo vyro lyg ir turėdama planą, vaikas ją tranko kumščiais, rodo ožius, o ji jam nuolaidžiauja, leidžia sau būti po jo padu, tada atlieka dar kelis veiksmus, kurie man pasirodė… savotiški. Kai galiausiai paaiškėjo jos sprukimo nuo vyro priešistorė, negalėjau suvokti, kodėl ji iš viso ryžosi atlikti tokį drastišką poelgį. Tiesa, autorė stengėsi kaip įmanydama pabrėžti, kad sūnelis Lizai yra visas pasaulis, kad negali be jo gyventi ir panašiai. Deja, iki galo manęs tai neįtikino. Man tarsi trūko ryškesnio ir geriau išdirbto Lizos portreto, jos veiksmų priežasties ir mąstymo pavyzdžių. Dabar viskas buvo taip supinta su bėgimu ir baime būti surastai, kad jos pasaulio suvokimas ir mąstymas tarsi liko šešėliuose.

Reziumė. „Namas prie ežero” įdomus ir meistriškai parašytas trileris supinantis dvi skirtingas istorijas, įvykusias skirtingu laiku tam, kad sukurtų įtraukiantį siužetą liečiantį moterų gyvenimą, kurį stengiasi kontroliuoti vyrai. Ši knyga puikiai tiks norintiems pabėgti nuo kasdienės rutinos ir drauge su Liza nusikelti į atokią vietą, kuri turi ypatingų paslapčių.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.