Kad mane pamatytum – Akvilina Cicėnaitė (knyga)


kad mane pamatytumPAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Originali kalba: lietuvių kalba Skaityta kalba: lietuvių kalba Pirmasis originalus leidimas: 2020  Leidykla Lietuvoje: Alma littera Originalus pavadinimas: Kad mane pamatytum Serijos pavadinimas: nėra Ankstesnės dalys: nėra Patartinas amžius: 12+ Vertė: nėra Žanras/amžiaus kategorija: jaunimo literatūra, probleminė proza, realistinė literatūra Puslapių skaičius: 192 Pasakotojas:   pirmasis asmuo, mergina Apdovanojimai: nėra  Iliustracijos/žemėlapiai: nėra Autoriaus (-ės) puslapis: internetinis puslapis ir Facebook Įvertinimas:  4  iš 5

Jeigu domitės paauglių knygomis ir su jomis susijusiais konkursais, tikriausiai Akvilinos Cicėnaitės (g. 1979) vardą jau teko girdėti. Ne viena iš Vilniaus kilusios lietuvių rašytojos ir vertėjos parašyta knyga yra išleista laimėjus būtent juos. Iš viso rašytoja yra parašiusi vieną knygą suaugusiems ir netgi septynias paaugliams. Pati naujausia yra “Kad mane pamatytum“, kurią šįmet išleido Alma littera leidykla. Šią knygą autorė buvo atvažiavusi pristatyti į šių metų Vilniaus knygų mugę.

Kaip ir pirmąjį surengtą leidyklos Alma littera paauglių istorijų konkursą laimėjusį ir pagrindinį piniginį prizą gavusi apysaka “Niujorko respublika“ (2015), taip ir ši, “Kad mane pamatytum“, nukelia skaitytojus į praeitį, o jeigu tiksliau, į 1999-2000 – uosius. Autorė užsimena, kad savo jaunuosius skaitytojus nukelia atgal į praeitį dėl to, kad pati tuo metu gyveno ir tada formavosi jos asmenybė. Tačiau drauge ir pabrėžia, kad šis laikotarpis taip pat buvo pasirinktas dėl to, kad ji norėjo dabartiniams paaugliams papasakoti apie tą ypatingą laikotarpį, kai vyravo pasaulio pabaigos atmosferos. Būtent pabaigų motyvas šiame kūrinyje užima svarbią vietą. Kaip rašytoja priduria, paauglystėje vykstantys įvykiai dažnai paaugliams gali  priminti pasaulio pabaigą, todėl laikotarpis, kuriame vyravo būtent pasaulio pabaigos mintys, puikiai tiko papasakoti apie paauglių gyvenimą. Visa tai skamba visai neblogai.

Tai yra antroji mano perskaityta rašytojos Akvilinos Cicėnaitės parašyta knyga. Kaip tyčia, abi šios knygos nukėlė mane į netolimus, tačiau jau egzotika tapusius laikus. Ypatingai naujosios knygos veiksmas vyksta laikotarpiu, kurį truputį pamenu, kadangi man buvo  6 – 7 metai. Tiesa, daug prisiminimų neturiu: tik senelio laidotuvės gruodžio mėnesio pradžioje, kažkokias kalbas apie kompiuterius ir galimas problemas su jais, tada naujųjų šventimas dideliame tėvų draugų būryje Kaune.  Bet ir šių prisiminimų pakako, kad istorija taptų artimesnė ir savotišku žaidimu: kiek autorės minimų tų dienų realijų ir daiktų prisiminu.

Šios knygos pagrindinė veikėja yra keturiolikmetė Gilė. Akvilina Cicinaitė pasakoja, kad ši mergina nėra autorės prototipas, tačiau Gilė yra asmuo, kuriuo pati autorė norėjo būti paauglystėje – drąsi, nebijanti siekti savo tikslo, reikšti savo nuomonės ir norėti būti pastebėtai. Būtent pastarasis motyvas vėl ir vėl išlenda istorijoje. Gilė iš tiesų daugiau laiko praleidžia šešėliuose nei prožektorių šviesoje, o dėl to ji dažnai susidaro klaidingus įspūdžius ir pati kartina sau gyvenimą niūriomis mintimis.

Dėstytojas nuovadoje: Aktų SalėGilės draugų ratas nėra didelis, ji paslapčia pavydi geriausiai draugei, kuri, atrodo, be jokio didelio vargo gali gauti ko tik panorėjusi ir taip nublokšti Gilę į šešėlius pati pasiglemždama visą šviesą. Tai sužadina Gilės pavydą ir netgi slaptą troškimą kenkti draugei. Bet tik vėliau Gilė suvokia, kad viskas nėra taip, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Autorė pasitelkusi paprastus, kasdienius įvykius atskleidžia, kaip dažnai mes linkę sutirštinti spalvas ir kartais apie tai net nesusimąstome.

Kita svarbi šios knygos tema yra šeima. Rašytoja Akvilina Cicėnaitė jai skiria nemažai savo istorijos puslapių. Gilė turi brolį, su kuriuo santykiai nėra kaip sviestu patepti. Su tėvais ne ką geresnė situacija. Atrodo, kad mamai ir tėčiui prasidėjo vidurio amžiaus krizė. Vienas nusprendė sukurti kitą šeimą, o antras stačia galva nėra į ezoterikos gyvenimą. Nė vienas iš tėvų neatrodo, kad susimąstytų apie turimus vaikus, ką jų skyrybos reiškia jų atžaloms, ir kad patys elgiasi kaip nesubrendėliai, prie kurių jau turi taikytis vaikai. Neblogus santykius Gilė turi tik su močiute, kuri – irgi įdomus personažas šioje knygoje. Sulaukusi pensijinio amžiaus, ji išskleidė sparnus ir nenustygsta vietoje. Stebėti, kas vyksta Gilės šeimoje įdomu, nes tai daro įtaką jos pačios gyvenimui ir būdui.

Kaip galite suprasti, ši probleminė proza paaugliams liečia universalias ir tipines paauglių gyvenimuose iškylančias problemas ir santykių dilemas, todėl skaitant knygą ši istorija greitai skaitytojui  tampa artima ir paliečianti sielą, tačiau nebūtinai ji yra įtraukianti ir nepaleidžianti. Pačiame pasakojime nėra nei paslapčių, nei veiksmo, kas kai kuriems skaitytojams labai patinka ar net yra būtinybė. Tai nuoseklus ir paprasto siužeto kūrinys, kurį tiesiog gera ir paprasta skaityti.

Beje, pati istorija maišė teksto pateikimo formatus. Atsivertę knygą mes matome parašytas datas, kas sukuria iliuziją, jog skaitote ištraukas iš dienoraščio.  Pats tekstas yra tarsi visų įvykių trumpas aprašymas/santrauka. Taip pat kartas nuo karto puslapiuose išvysite scenarijaus formatu užrašytus pokalbius tarp veikėjų, kurie, be abejonės, buvo įkvėpti istorijoje naudojamo teatro. Tokia kelių formatų maišatis knygoje man patiko ir suteikė istorijai žavumo bei ypatingumo.

Taip pat knygoje nėra daugžodžiaujama, viskas ganėtinai sutraukta ir koncentruota. Asmeniškai, kadangi tai probleminė proza, aš neturiu pasirinktam stiliui jokių priekaištų, nors pripažinsiu, tai turi ir minusų vaizduotę mėgstantiems lavinti skaitytojams. Kad ir kaip knygos personažai būtų artimi ir įvykiai iki kaulo smegenų pažįstami, penkių juslių naudojimo trūkumas neleidžia šimtu procentu istorijos pajusti ir joje gyventi.  Kartais norėjosi, kad būtų daugiau būdvardžių, apibūdinančių kvapą, skonį, vaizdus… Dabar naudojami žodžiai buvo beveik bespalviai ir skaitant istoriją viskas buvo tarsi žiūrint juodai baltą filmą.

Reziumė.  “Kad mane pamatytum“ yra naujausia rašytojos ir vertėjos Akvilinos Cicėnaitės knyga paaugliams, nukelianti skaitytojus į 1999-2000-uosius  metus ir leidžia tų dienų gyvenimą stebėti keturiolikmetės Gilės akimis. Tai širdį liečianti knyga apie pastangas būti savimi, būti matomai ir girdimai ir leidžianti iš šalies pasižiūrėti, kaip kartais gali suvaikėti suaugę.

 

 

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.