Įspūdžiai: 2019 m. Frankfurto knygų mugė


Spalio 16 -20 dienomis Frankfurte vyko viena didžiausių knygų mugių. Jau seniai svajojau joje apsilankyti. Juk mano giminės gyvena šalia šio didžiojo Vokietijos miesto ir moku vokiečių kalbą. Kiekvienais metais šis mano noras vis stiprėdavo. Deja, studijų metais vis nuspręsdavau nevykti. Juk spalis. Sunku rasti laiko, kadangi prasideda įvairių atsiskaitymų sezonas. Praėjusiais metais truputį per vėlai susizgribau planuoti kelionę. Taigi, ryžtingai nusprendžiau, kad 2019 metai bus tie metai, kada tikrai apsilankysiu Frankfurto knygų mugėje. Ir į ją nuvykau.

Savo kelionę į mugę jau pradėjau planuoti vasaros pradžioje. Ieškojau bilietų, rinkau informaciją ir galvojau, kaip viską suderinti. Problemų su nakvojimu nebuvo. Giminės iškart sutiko priimti ir netgi teta pati susigundė su manimi drauge nueiti į mugę šeštadienį. Tai yra pirmoji visuomenei skirta mugės diena. Taigi, nenuostabu, kad žmonių buvo nepaprastai daug. Man tai nebuvo kažkokia staigmena. Juk tai tarptautinė mugė viename iš didžiausių Vokietijos miestų. Jeigu tokia maža kaip Vilniaus knygų mugė privilioja daug žmonių, apie Frankfurto mugę net kalbų apie mažą lankytojų skaičių negali būti. Taigi, bilietus aš įsigijau iškart dvejoms dienoms, nes paskaičiavau, kad pigiau pirkti iškart visam savaitgaliui nei atskirai. Savaitgalio bilietas kainuoja 3o eurų, o dienos – 22 eurus. Mano teta, kuriai išvis tokio pobūdžio mugė buvo pirmoji, nusprendė  įsigyti bilietą vietoje. Tikriausiai vėliau tokio sprendimo pasigailėjo, nes, nors ir buvo ne viena kasa, eilė buvo ilga ir jai teko joje praleisti tikrai ne dešimt minučių.

Pati Frankfurto knygų mugės erdvė buvo milžiniška. Čia tau ne kokie keturi nedideli pastatai, iš kurių vienas yra išvis atskirtas. Ne, čia yra milžiniški mažiausiai dviejų trijų aukštų sujungti pastatai su ilgais koridoriais, kuriuose netgi yra judantis takai, o pastatų apsuptyje didžiulė agora, kurioje stovi įvairios palapinės, ekspozicijos bei greito maisto užkandžių palapinės ir furgonai. Čia yra kur pasivaikščioti, prisėsti pavalgyti ar paskaityti įsigytą knygą, į ką pasižiūrėti bei ką nors nuveikti. Kiekvienas tikrai galėjo rasti kažką, kas jam įdomu ir naudinga ir nė vienas negalėjo jaustis užmirštas, kaip tai dažnai gali nutikti Vilniaus knygų mugėje, jeigu esate paauglių literatūros gerbėjas.

Kiekvienas pastatas buvo kam nors skirtas. Vienas iš jų buvo dedikuotas šių metų šaliai svečiui t.y. Norvegijai. Ten vyko šios šalies literatūros pristatymai ir susitikimai su autoriais. Kelis iš ten vykusių renginių pasiklausiau. Jie buvo skirti jaunimo literatūrai. Nors pokalbiai truko apie pusvalandį, jie iš tiesų buvo įdomūs ir naudingi. Juk ką mes iš tiesų žinome apie Norvegijoje vyraujančią jaunimo literatūrą? Nežinau kaip jūs, bet aš daug žinių neturiu ir šios diskusijos man buvo išskirtinės.

Vėliau buvo nemažai vietos atiduota kitų šalių leidykloms ir atstovams. Tikriausiai  per pirmąsias mugės dienas ten vaikščiojo šimtai žmonių, bet savaitgalį ten šmirinėjo vos ne vienetai. Gal todėl, kad nemažai atvykusių mugės dalyvių jau šeštadienį ryte pradėjo krautis knygas? O gal dėl to, kad tuose salėse nebuvo galima įsigyti leidinių?

Vėliau nemažai erdvės buvo skirta būtent Vokiečių leidykloms. Kaip ir Lietuvoje, taip ir Frankfurto mugėje salės buvo padalintos į dvi dalis: grožinė literatūra ir negrožinė literatūra. Šiuose didžiulėse erdvėse virė tikras gyvenimas. Nors praėjimai platūs ir daug vietos, žmonių gausybė kūrė kamščius, o karštis tiesiog dusino. Visi norėjo prieiti prie knygynų stendų ir įsigyti norimų knygų ar pasimatyti su ten esančiais rašytojais. Dauguma vokiečių autorių nepažįstų, bet iš žmonių gausos galėjau suvokti, kad tai kokios nors knygos autorius. Pati mugėje nemedžiojau rašytojų autografų ir nemėginau su jais fotografuotis. Kažkodėl nesu tokio tipo žmogus.

Agoroje buvo istorijų palapinė. Tai tikriausiai viena iš man labiausiai patikusių mugės pramogų. Joje buvo dalinama įvairių skonių arbata, o ištraukas iš knygų skaitė autoriai. Buvo smagu atsisėsti kur nors ir gurkšnojant šiltą gėrimą klausytis istorijų. Šių metų Vilniaus knygų mugėje buvo taip pat ši pramoga, tiesa, be arbatos ir žymiai mažesnėje erdvėje. Gaila, nebuvo progos sudalyvauti, bet abejoju, ar tai būtų buvę įdomiau. Juk Franfurto knygų mugėje buvo skirta visa palapinė, kurioje buvo daug veidrodžių, o pati palapinė priminė magišką cirko palapinę. Ten skaitomos istorijos palapinės dėka įgydavo kažką magiško nepaprasto.

Be to, priešingai nei Vilniaus knygų mugė, Frankfurto knygų mugė įtraukia Cosplay konkursus. Taigi, visoje mugėje vaikščiojo dešimtys persirengėlių, o tai visam renginiui suteikė tik dar daugiau žavumo, nes galėjai sutikti veikėjus iš Alisa stebuklų šalyje ir Hario Poterio knygų. Taip pat nemažai buvo iš komiksų, mangų bei anime. Tiesiog sunku buvo atitraukti akis nuo jų kostiumų ir nesijausti papuolus kažkokiame magiškame istorijų pasaulyje.

Vienas iš labiausiai mane nustebinusių dalykų mugėje buvo jaunimo gausa. Paaugliai plūdo į mugę rekordiniais skaičiais. Vilniaus knygų mugėje neteko matyti tiek savo noru savaitgali atvykusių paauglių. Įprastai juos visus prievarta suvaro darbo dienomis mokytojos, o čia Vokietijoje patys paaugliai savu noru veržėsi į mugę ir smagiai leido laiką. Išvydusi tokią jų gausa visai nesistebiu, kodėl paauglių literatūra ten klesti, o pas mus merdi. Kad ir ką vokiečiai daro, tai daro ganėtinai sėkmingai ir jaunimas ten iš tiesų suvokia knygų prasmę ir reikšmę.

Dar vienas įdomus pastebėjimas – mugėje leidyklos dalino nemažai su jų knygomis leidžiamos atributikos. Vienos leidyklos dalino lipdukus, kitos – skirtukus, trečios – maišus, o ketvirtos skirtukus, o penktos netgi specialius leidinius, kuriuose pristatomos knygos ir autorių pristatomai. Net nesistengdama prisirinkau nemažai plakatų, leidinių ir skirtukų. Pamėginkite tai padaryti Vilniaus knygų mugėje. Nepavyks.

Reziumė, nesigailiu kelionės į šią mugę. Praleidau laiką įdomiai, turiningai ir linksmai. Taip pat ir patuštinau piniginę, bet to nė trupučio nesigailiu. Siūlau visiems bent kartą sudalyvauti tokio masto knygų mugėje. Žinoma, įdomiausia visad yra jeigu dar ir moki tos šalies kalbą, nes dauguma renginių vis dėl to yra vedami būtent tos šalies kalba.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.