Pamąstymai: Motyvacija rašyti


Stones, Dream, Inspire, Courage, Harmony, Rocks
Iš pixabay.com

Saulė šviečia, paukščiai gieda ir pro šalį mėtydama idėjas į kairę ir dešinę praėjo grakščiai Mūza. Pagauta/-s įkvėpimo sėdi rašyti. Klaviatūrą be pertraukos barška, maistas, tualetas, draugai ir mėgstamos laidos pamirštos. Visas dėmesys skirtas tik rašomai istorijai. Laikrodis be gailesčio judina rodykles, kūną apleidžia jėgos ir metas eiti gulti. Gal dar kelias dienas be jokio atokvėpio ir raginimo rašai, bet tada kažkas atsitinka (įprastai gyvenimas) ir istorija užstringa. Viena iš priežasčių – motyvacijos trūkumas. Kodėl dingsta motyvacija? Kaip ją susigrąžinti? Ar įmanoma ją valdyti? O gal neįmanoma? 

Pradėkime nuo motyvacijos. Kas tai per daiktas ir ar ji išvis reikalinga rašančiajam? Taigi, motyvacija yra postūmis ir noras kažką daryti, judėti į priekį nepaisant iškilusių problemų ir sunkumų. Rašančiajam ar, išvis bet kuriam žmogui užsiimančiam menine ir kūrybine veikla, motyvacija yra tarsi vanduo ir oras. Be jos jie nieko nenuveiktų ir netgi gal neužsiimtų tokia nenuspėjama, vieniša ir daug laiko reikalaujančia veikla. Įkvėpimas yra juk trumpalaikis momentas. Norint pabaigti pradėtą darbą reikia motyvacijos, priežasties kodėl tu turi tai pabaigti.

Kiekvienas kuriantysis turi skirtingą motyvaciją ir netgi jų šaltinius. Vieniems motyvacija yra siekis kažką sau ar/ir kitam įrodyti. Asmuo gali norėti parašyti knygą, o gal buvo kokios nors lažybos, kad jis jos niekad negalėtų parašyti? Kita motyvacija gali būti noras būti populiariu ar/ir užsidirbti? Tretiems motyvacija gali būti tiesiog tas jausmas, kai gali kurti istorijas, žaisti su veikėjų gyvenimais ar kurti naujus pasaulis. Ketvirtiems motyvacija gali būti nesibaigiantis skaitytojų palaikymas. Penktiems motyvacija yra įvertinimai ir padovanojimai. Kaip matote, motyvacijų gali būti pačių įvairių ir viena kitai nėra lygi. Vienos gali būti ilgalaikės, kitos – trumpalaikės. Vėliau jos gali būti silpnos arba stiprios, virstančios vos ne spaudimu kurti toliau ir siekti tobulybės.

Letters, Numbers, Blocks, Alphabet, Typography, Typeset
Iš pixabay.com

Atrodytų, kad surasti motyvaciją neturėtų būti sunku. Juk jų yra tiek daug ir įvairių. Deja, taip nėra. Ypatingai rašytojams pačioje pradžioje, kai viskas vyksta šešėliuose, kurių niekas nemato ir vienintelis motyvatorius kažką daryti esi tu pats. Dirbant tokiomis sąlygomis lengva pasiduoti ir pasakyti pradėtam darbui ne. Išmėginom, nepavyko ir viskas. Paliekame šešėlius ir apsimetame, kad nepatyrėme jokio pralaimėjimo prieš save patį. Mes tik sužinojome dar vieną dalyką apie save; ta ar ana veikla mums neįveikiama.  Bet ar tikrai?

Įdomiausia, kad visos veiklos vienaip ar kitaip yra įveikiamos, tik mes save įtikiname, kad yra priešingai, kad kažkam tu turi gimti su talentu, nors visi kartoja neužtildami, kad visų darbų pagrindas yra 99 procentai sunkaus darbo ir tik tas vienas procentas yra įgimtas talentas.  Viskas slypi mumyse ir mūsų pasiryžime kažką padaryti iki galo. Pasiduoti lengva, o surasti jėgų kažką baigti sunku.

Su rašymu situacija yra sudėtinga. Parašyti bet kokį kūrinį, nors ir kelių puslapių, nėra jau toks lengvas darbas. Parašyti gerą istoriją reikia daug laiko, pastangų ir savybių (pvz., žingeidumas, užsispyrimas). O jeigu dar iškeliate sau aukštą kartelę (pvz., šį kūrinį publikuoti)… Tai nėra paprasti reikalavimai ir daug ką jie sugniužto vos jiems paėmus rašiklį į rankas ir užrašius tuos kelis žodžius ant popieriaus lapo. O dar labiau būsimiems rašytojams pakerta kojas kai jie perskaito kokį nors tobulą kūrinį ir save įtikina, kad jiems parašyti tokį šedevrą dar toli toli visai pamiršdami, kad tas tobulybę sukūręs žmogus pats sunkiai dirbo, kad kiti jo istorijas galėtų taip aukštinti. Kartais motyvacija dingsta būtent dėl to – mes norime greito rezultato ir tai, kas reikalauja daug laiko, mūsų nedomina. Rašymas yra profesija ir kaip visos profesijos šiai reikia ruoštis. Tačiau pačioje pradžioje mes retai galvojame apie rašymą kaip profesiją.

Diary, Ipad, Write, Blog, Workplace, Notebook
Iš pixabay.com

Prisimenu, kai pati pradėjau rašyti. Pradžia nebuvo įspūdinga. Tiesiog perskaičiusi daug patikusių istorijų ir suvokus, kad štai, viskas, šiuo metu neturiu ką skaityti, nusprendžiau pati pamėginti kažką sukurti. Minčių, kad istorija galėtų vieną diena būti publikuota ar ją kažkas skaitys, nebuvo. Rašymas tąkart man buvo žaidimas ir smagus eksperimentas, kuris tuo metu buvo nenusisekęs. Po parašytų 17 puslapių nusprendžiau viską mesti. Bet po pusmečio pasiėmusi rašliavas panorau sužinoti, kaip gi galėtų mano pradėta istorija vystytis toliau. Tada tiesiog sėdėjau ir rašiau. Ilgai dar nedrįsau kam nors kažką sakyti apie kuriamą istoriją, o kai pasakiau draugei, ji mane palaikė ir su malonumu skaitė istoriją. Taip ir įsisukau į rašymą. Vos baigusi vieną rankraštį griebiausi rašyti antrą, trečią… Tuo metu mano motyvacija buvo paprasčiausiai mėgavimasis istorijų kūrybos procesu, veikėjai ir tai buvo įdomus laiko praleidimas. Tik vėliau atėjo noras dalintis istorijomis su kitais skaitytojais ir suvokimas, kad rašymu reikia domėtis.

Tiesa, tobulėjant ir motyvacijos kinta arba jų postūmis judėti jau tampa kitas. Kartais prisėsti rašyti istorijas mus motyvuoja  noras pabėgti iš realybės, o kartais, perskaičius blogą knygą sukyla noras sukurti kažką geresnio. Neretai po ilgo nerašymo periodo tu išsiilgsti istorijų kūrimo ir tada visas sprigi nuo noro kažką parašyti.  Taip pat dažnai geros istorijos irgi įkvepia prisėsti prie saviškės ir į ją pažvelgti iš kito kampo. Nebloga kita technika save motyvuoti yra atskleidžiant rašomos istorijos intrigą. Pamėginkite susikurti kabinantį istorijos anonsą, kurį galėtumėte pasižiūrėti tada, kada jau norite pasiduoti ir viską mesti. Taip pat siūlyčiau nebijoti kam nors parodyti savų rašliavų. Tas vienintelis skaitytojas irgi gali būti didelis motyvatorius judėti į priekį.

Typewriter, Vintage, Old, Vintage Typewriter, Retro
Iš pixabay.com

Kai kuriems rašytojams labai svarbi vieta. Kartais atrodo, kad namų atmosfera yra tinkama rašyti, bet tu joje praleidi tiek daug laiko, kad ji tampa niūri ir pilka, visiškai nepadedanti susikaupti ir kurti. Tada griebkite kompiuterį ar rašymo priemones ir nueikite į biblioteką ar mėgstamą kavinę. Vietos pakeitimas gali padėti jaustis įkvėptam ir motyvuotam bei netgi prisigaudyti Mūzos pažertų perlų.

Taip pat nenuvertinkite laiko. Gal jūs verčiate save kurti netinkamu metu. Pavyzdžiui, jūs esate pelėda, o galite ir turite laiko rašyti tik rytais? Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad vertimas save rašyti irgi nėra geras dalykas.  Man rašyti istorijas sekasi geriausia vakarais, kai už lango tamsu ir namuose įsivyrauja baugi tyla. Deja, dėl kėlimosi anksti į darbą mano pelėdų dienos yra suskaičiuotos, todėl rašyti tampa sunkiau, nes man rytas nėra darbingas laikas. Taigi, paanalizuokite save ir rašykite tada, kada jums tikrai yra patogu ir kada patinka. Tai yra vienas motyvacijos sudedamųjų dalių.

Kitas  padėsiantis jūs motyvuoti dalykas yra muzika ir melodijos. Vieni rašytojai mėgsta kurti tyloje, o kiti jos pakęsti negali. Pati visad stengiuosi klausytis filmų garso takelių, epic pop ir epic music dainų. Melodijose ir/ar žodžiuose užkoduotos emocijos suteikia nemažai stimulo rašyti ir geriau įsijausti į tuo metu istorijoje vykstantį veiksmą. Muzikos klausimas dažnai netgi padeda pralaužti ledus kai mane aplanko writer’s block. Žinoma, muzikinis takelis negali būti bet koks ir jums nepatinkantis. Klausykite tos muzikos, kuri jums prie širdies. Gal jums, priešingai nei man, patinka popsas ar kantri muzika. Tada klausykite jūs jos.

Woman, Girl, People, Female, Hand, Note, Notepad, Write
Iš pixabay.com

O gal jūs esate žmogus, kuriam reikia įrodymų, kad rašyti gali kiekvienas? Tada siūlyčiau pasižiūrėti įvairių oratorių filmukus internete. Jie uždegančiomis kalbomis motyvuoja žmones ką nors pradėti arba nemesti jau įpusėtų darbų pabrėždami, kad visi viską gali padaryti. Taip pat nepamirškite rašytojų patarimų. Publikuoti autoriai dalinasi patarimais su pradedančiaisiais. Jie pasakoja savo potyrius ir išgyvenimus, kurie įkvepia ir suteikia ryžto bei drąsos judėti į priekį. Jų žodžiai tampa motyvacija kitiems ir įrodymu, kad viskas įmanoma, nors iš pradžių gali atrodyti priešingai.

Jeigu jums reikia gyvo bendravimo, rinkitės į kūrybinio rašymo kursus ar rašytojų mėgėjų grupes (jeigu tokių nėra, suburkite savo). Buvimas su kitais rašančiaisiais labai motyvuoja ir įkvepia. Ir išvis, kalbėjimas apie rašymą ir kuriamas istorijas su kitais padeda geriau perprasti rašymo pasaulio subtilybes ir jaustis užtikrintam bei ryžtingam.

Žinoma, tai nėra visos galimos motyvacijos ar priežastys, kaip jos mes netenkame. Tačiau tai vienos iš dažniausiai pasitaikančių. Kiekvienam jas įveikti prireiks skirtingų pastangų ir gudrumo. Todėl stebėkite save, nebijokite eksperimentuoti ir tyrinėti. Kartais rutina ir monotonija gali būti kita motyvacijos atėmimo priežastis. Linkiu sėkmės kūryboje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.