Bent kartą – Morris Gleitzman (knyga)


Kartą pabėgau iš prieglaudos, kad rasčiau mamą ir tėtį.
Sykį iš degančio namo išgelbėjau mergaitę, vardu Zelda.
Kartą prajuokinau nacį, kuriam skaudėjo dantį.
Aš esu Feliksas. Tai mano istorija.
1942 m. Lenkijoje žydų berniukas Feliksas prieglaudoje slepiasi nuo nacių. Tik bėda, kad jis nieko nežino apie karą ir mano, jog prieglaudoje bus, kol tėvai išgelbės savo knygų verslą. Nutaręs, kad tėvams gresia pavojus, Feliksas išvyksta jų įspėti ir patenka tiesiai į nacių okupuotą Lenkiją.
Feliksui viskas yra pramanytos istorijos. Iš kur jo sriuboje atsirado visa morka? Tai ženklas, kad tėvai atvažiuoja jo pasiimti. Kodėl naciai degina knygas? Jie turbūt atvykėliai bibliotekininkai, atsiųsti sutvarkyti pasenusios prieglaudos bibliotekos. Tačiau Felikso kelionė darosi vis pavojingesnė ir jis pamažu pamato siaubą, kurio negali paaiškinti jokios istorijos.
Nepaisant baisumų, Feliksas niekada nepraranda vilties.
Tai istorija, kupina meilės, draugystės ir netgi juoko.

Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2019
Pirmasis originalus leidimas: 2005/6
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: Once
Leidykla (Lietuvoje): Alma littera
Vertė: Gabrielė Virbickienė
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: 10+
Žanras: vaikų ir paauglių literatūra, drama, istorinė (II Pasaulinis karas)
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Puslapių skaičius: 160
Pasakotojas: pirmas asmuo (berniukas)
Autoriaus puslapis: https://www.morrisgleitzman.com/


Morris Gleitzman
Morris Gleitzman. Nuotrauka paimta iš autoriaus puslapio

Rašyti apie baisius praeityje įvykusius dalykus nėra lengva, bet pristatyti anksčiau įvykusius siaubingus dalykus jauno amžiaus skaitytojams yra dar sunkiau. Vieni rašytojai renkasi jų net neliesti, o kiti, suprasdami, kad reikia apie juos kalbėti, nusprendžia panaudoti tai savo istorijose. Vienas iš tokių drąsių autorių vaikams ir paaugliams yra Australijos rašytojas Morris Gleitzman. Jo trumpa į holokaustą Lenkijoje nukelianti istorija neseniai pasirodė Lietuvoje. Atsiverskime šią knygą ir pasižiūrėkime, kaip vieni baisiausių įvykių Europos istorijoje yra pristatomi šioje, pirmoje ir kol kas vienintelėje į lietuvių kalbą išverstoje Morris Gleitzman knygoje.

Morris Gleitzman yra žinomas ir pripažintas britų kilmės  australų rašytojas (augo Anglijoje iki šešiolikos metų, o vėliau persikraustė į Australiją) rašantis tiek vaikams, tiek paaugliams. Pirmąjį savo kūrinį pavadinimu „The Other Facts of Life” rašytojas išleido  1987 metais. Tai buvo scenarijus, kuris vėliau buvo perrašytas į romaną. Šiuo metu rašytojas yra išleidęs daugiau nei 40 įvairios apimties kūrinių, kuriems buvo įteikti įvairūs apdovanojimai bei premijos, pavyzdžiui, CROW, COOL  bei YABBA (Young Australians Best Book Awards) apdovanojimai. Rašytojas taip pat ne vieną kūrinį rašė dirbdamas su kitais šalies rašytojais siekiant sukurti bendrus kūrinius. Įdomiausia, kad rašytojas turi du vaikus (mergaitę ir berniuką, kurie dabar jau suaugę žmonės), tačiau savo kūrinių jiems skaityti nebrukdavo, nenorėdamas jų paversti rinkos bandomaisiais triušiukais.

Knygos viršelis Vokietijoje

Morris Gleitzman pasakoja, kad pradėdamas rašyti šią knygą, jis net nenutuokė, kad pagrindinis kūrinio personažas bus dešimtmetis lenkas žydas berniukas, kuris privers autorių leistis į gyvenimą keičiančią kelionę. Rašytojas paprasčiausiai norėjo papasakoti istoriją apie draugystę tarp dviejų žmonių, pabrėžiant, kad vienintelis tau reikalingas dalykas yra tikras draugas, o ne pinigai, išsilavinimas ar buvimas herojumi. O kaip geriausia pabrėžti tokį dalyką?

Morris Gleitzman pasakoja, kas jis nenorėjo sukurti šviesios ir lengvos istorijos, todėl ši draugystė tarp veikėjų gimsta vienu iš siaubingiausių istorijos momentų – per holokaustą. Šis istorinis įvykis rašytojui yra artimas. Jo senelis yra Lenkijoje gyvenęs žydas, kuris prieš prasidedant holokaustui persikraustė gyventi į Angliją, bet dauguma jo giminaičių liko Lenkijoje ir buvo nacių nužudyti. Tai, kad ši tragedija asmeniškai lietė autoriaus šeimą, Morris praleido daug laiko skaitydamas apie šį periodą mėgindamas pajusti tų laikų atmosferą, žmonių gyvenimą ir realijas. Viso to rezultatas yra „Bent kartą” knyga.

Knygos viršelis Novergijoje

Kaip jau buvo paminėta, pagrindinis knygos personažas yra dešimtmetis 1942 metais Lenkijoje gyvenantis žydas Feliksas, kurį tėvai paliko prieglaudoje vildamiesi, kad jis ten bus saugus ir nacių nesurastas. Bet Feliksas yra lakios vaizduotės vaikas, ir jis menkai suvokia, kokie siaubai vyksta už prieglaudos sienų. Radęs morką, savo mėgstamiausią daržovę, jis įsivaizduoja, kad tai yra ženklas nuo jo tėvų, kurie tuoj atvyks pasiimti berniuką iš prieglaudos. Kitos tiesos vaikas nenori pripažinti ir, kai tėvų nesulaukia, galiausiai pats nusprendžia susirasti mamą ir tėtį. Deja, jo naivumas ir fantazijos priverda jam nemažai košės ir priverčia išvysti tais laikais vykstančius siaubus, kurių rimtumo ir pavojų jam nėra lengva suvokti net turint lakią vaizduotę.

Visi berniuko patirti nuotykiai yra pateikiami per jo perspektyvą. Tai reiškia, kad pavydėtiną fantaziją turintis vaikas mato ir supranta realybę per visai kitokią, vaikišką, pozityvią ir naivią prizmę. Daugiau apie tą laikotarpį žinantys skaitytojai greitai supras, apie ką yra rašoma knygoje,  ir netrukus ims jausti užuojautą Feliksui, kadangi pats berniukas mažai nutuokia apie tų dienų realijas ir nesupranta, kodėl jo gyvenimas pavirto tokiu klaikiu ir nemaloniu košmaru.

Kartą gyvenau vaikų namuose kalnuose, nors manęs ten neturėjo būti, ir vos neskėliau muštynių.
Viskas dėl morkos.

Knygos viršelis Prancūzijoje

Nors autorius stengiasi palaikyti ganėtinai linksmą kūrinio toną, skaityti knygą nėra lengva. Felikso laki vaizduotė ir mėginimas surasti baisioms situacijoms paaiškinimą tik prideda knygai psichologinio sunkumo. Skaitytojas žino tiesą, kuri berniukui nėra nei pasiekiama, nei suvokiama. Feliksas šventai tiki, kad jo tėvai gyvi, ir kad juos suras, bet skaitytojas, suvokdamas apie kokį istorinį įvykį yra pasakojama, supranta, kad realybė yra kita, o kai berniukas leidžiasi vienas į gimdytojų paiešką, pradedi nerimauti dėl jo gyvenimo ir jauti, kad knygos pabaiga gali tave palaužti visomis prasmėmis. Kaip autorius pats pabrėžia, tuo laikotarpiu buvo nužudyta daugiau nei pusė milijono vaikų. Taigi, nenoromis tiki, kad šis berniukas gali niekados neužaugti. Ar iš tiesų Felikso laukia toks baisus likimas? Nenoriu jums atskleisti knygos pabaigos ir paliksiu jums intrigą, bet galiu išduoti, kad kiekvienas knygos puslapis nepaliks jūsų abejingų ir kažką tiek mintyse, tiek širdyje išjudins.

O ne, ką tik pamačiau, ką tie vyrai degina.
Kaip baisu.
Jeigu šitai pamatytų mama ir tėtis, abu apsiverktų.
Kitos vienuolės irgi išėjo į kiemą, kai kurios užsidengusios veidus rankomis.
Man ir pačiam labai liūdna.
Vyrai degina knygas.

Kalbant apie techninę knygos pusę, pirmasis į akis krentantis dalykas yra istorijos padalinimas į savotiškus skyrius. Nors jie nėra įvardijami kaip skyriai, t.y., Skyrius vienas ir Skyrius du, tačiau, kad prasideda naujas skyrius, leidžia suprasti kitu dydžiu ir šriftu parašytas žodis „Kartą”. Kiekvienas naujas knygos epizodas prasideda nuo kokio nors berniuko atsiminimo, ir būtent juo jis įveda į naują savo patirto nuotykio ir išgyvenimo momentą. Vėliau skaitant knygą galima pastebėti, kad autorius nesistengia perkrauti teksto detaliais pasakojimais. Felikso gyvenimas pasakojamas pasitelkiant prisiminimus ir gan nespalvotą kalbą, t.y., nerasite daug būdvardžių ar juslių panaudojimo. Dėl to tekstas knygoje gali pasirodyti labai suvaržytas, kad viskas vyksta labai greitai ir be galimybės stabtelėti bei viską suvokti. Be šių dalykų, kartais patys natūraliai nuspręsite užversti knygą, kad suteiktumėte sau minutėlę mintyse perkratyti perskaitytą tekstą. Bent jau aš negalėjau įveikti šio trumpo kūrinio vienu prisėdimu. Dėl tokio koncentruoto pasakojimo man dažnai reikėdavo trumpos pertraukos.

Nuo grindinio akmenų skauda veidą. Nuo šūvių skauda ausis. Apsiverkiu. Nežinau, ką daryti.
Nebežinau daugiau istorijų.

Patys knygos personažai yra įvairūs. Autorius stengiasi kiekvienam iš jų suteikti kažko savito, bet dėl knygos apimties ir jų svarbos siužetui, daug apie visus veikėjus nesužinosite – tik kelias detales, kad vieno kito nesumaišytumėte. Dėl šios priežasties įprastai man kūriniai pasirodo ganėtinai paviršutiniški. Tu negali susitapatinti su personažu ir nuoširdžiai dėl jo nerimauti. Vieni skaitytojai tokias knygas mėgsta ir vertina, kite – ne. Pati visad noriu surasti tą ryšį su personažais ir kai jo nerandu, man knyga visad palieka truputį menkesnį įspūdį.

Reziumė. Morris Gleitzman knyga „Bent kartą” nukels skaitytojus į vieną iš pačių baisiausių laikotarpių, holokaustą, ir tų dienų gyvenimą turėsite stebėti per lakią vaizduotę turinčio dešimtmečio Lenkijoje gyvenančio žydo berniuko akis. Nors kūrinys yra trumpas, tačiau skaityti Felikso istoriją nėra lengva nesvarbu, kad ir kaip naiviai ir pozityviai personažas viską pristato. Žinodami apie tų dienų siaubus, mes matome, kas yra pasakyta tarp eilučių. Taigi, paėmę skaityti šią knygą iškart pasiruoškite sunkiai kelionei, kurią tikrai verta patirti.



Rekomendacijos. Ši knyga jums patiks, jeigu patiko šios: Anos Frank dienoraštis, Markus Zusak „Knygų vagilė” ir kitos su II Pasauliniu karu bei holokausku susijusios knygos.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.