Bejėgiai – Kati Hiekkapelto (knyga)


Nuošaliame ir užpustytame miško kelyje tamsiu paros metu suvažinėjamas senukas. Nelaimingo atsitikimo aplinkybės jį tiriančiai Anai Feketei atrodo įtartinos. Automobilį vairavusi mergina tikina, kad senukas gulėjo vidury kelio dar prieš jį partrenkiant, be to, nelaimės vietoje nėra aukos pėdsakų. Tyrimą dar labiau apsunkina netoliese aptiktas kruvinas peilis ir didžiulis raudonai nusidažiusio sniego plotas…
Tuo pat metu Anos partneris Eskas tiria Suomijoje pasirodžiusios tarptautinės nusikalstamos grupuotės veiklą. Kaip su šia gauja susijęs jaunas nelegalus imigrantas iš Pakistano, sulaikytas narkomanų lindynėje reido metu? Keista, kad buto, kuriame jis buvo suimtas, kaimynystėje gyveno ir partrenktas senukas… Ar Anai ir Eskui pavyks išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko, ir sustabdyti pagreitį įgaunančias imigrantų ir vietinių gaujų kovas?


Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje: 2019
Pirmasis originalus leidimas: 2014
Originali kalba: suomių kalba
Originalus pavadinimas: Suojattomat
Leidykla (Lietuvoje): Sofoklis
Vertė: Simona Dobrovolskytė
Ankstesnės dalys: Kolibris
Serijos pavadinimas: Anna Fekete
Patartinas amžius: 16+
Žanras: detektyvas, kriminalinė literatūra
Mitinės būtybės/padarai/galios: nėra
Puslapių skaičius: 320
Pasakotojas: trečias asmuo
Autoriaus puslapis: Kati Hiekkapelto



Toliau tęsiasi mūsų kelionė po detektyvinių romanų pasaulį…

Prieš pusę metų man į rankas pateko pirmoji Kati Hiekkapelto knyga Kolibris. Skandinavija yra garsi savo detektyvais, ir tai vienas populiariausių jų žanrų, panašiai kaip realizmas Lietuvoje, todėl kartelė yra iškelta tikrai aukštai. Neseniai man teko galimybė perskaityti ir antrąją autorės knygą, apie kurią šiandien ir ketinu su jumis pasikalbėti. Jau žinojau, ko galima tikėtis iš šios rašytojos, tad skaityti šiek tiek pažįstamu stiliumi parašytą knygą buvo tikrai malonu. Baigusi dvi Kati knygas, galiu jau tvirčiau pasakyti, kad ši serija patiks toli gražu ne visiems detektyvinių romanų gerbėjams, tačiau aš ją mielai perskaityčiau ir antrą kartą, dėl priežasčių, kurias netrukus aptarsiu.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „kati hiekkapelto“Apie autorę. Kati Hiekkapelto yra bestselerio autorė, dainininkė grupėje The Bearded Woman ir specialiųjų poreikių mokytoja. Ji gyvena senoje fermoje, Hailuoto saloje Šiaurės Suomijoje, kartu su vaikais ir nemažu žvėrynu. Hiekkapelto yra mokiusi imigrantus ir gyvenusi vengriškuose Serbijos regionuose. Šios patirtys įkvėpė ją parašyti aukštai įvertintą detektyvinių romanų trilogiją Anna Fekete. Interviu, duotame Irish Times, autorė minėjo mėgstanti ne ieškoti tikslių faktų savo knygoms, bet juos įsivaizduoti, tad visų knygose nutikusių įvykių nederėtų priimti kaip neginčijamos tiesos. Į lietuvių kalbą jau išversta antroji dalis Bejėgiai, 2014-aisiais metais laimėjo autorei Geriausio Suomiško Detektyvinio Romano apdovanojimą. 2016 metais ji taip pat išleido ir trečiąją serijos dalį The Exiled, kurios dar laukiame pasirodant Lietuvos knygynuose.

Ana pajuto pilve suplevenant lengvą jaudulį. Mergina iš Vengrijos. Apklausa vyks vengrų kalba. Ar jai pavyks ją atlikti? Kaip pasakyti ieškovas? Ir netyčinė žmogžudystė? Buvo daug gimtosios kalbos žodžių, kurių neprisiminė arba niekada nebuvo girdėjusi.

Siužetas. Panašiai kaip ir pirmojoje serijos knygoje, skaitytojas gali sekti trijų veikėjų siužetines linijas – Anos, Esko ir jauno imigranto Samio. Itin liūdnai pagarsėjusi nusikaltėlių gauja iš Danijos, pasivadinusi Kobra, stengiasi infiltruoti Suomijos nelegalių narkotikų prekyvietes, kontroliuojamas vietinių baikerių Pragaro Angelų. Į šį tarpusavio karą atsitiktinai įsipainioja ir krikščionis pakistanietis Samis, pabėgęs iš gimtinės dėl iškilusio mirtino pavojaus bei religinių persekiojimų. Suomijos valdžiai paskelbus Pakistaną saugia šalimi, išrašomas įsakymas Samį deportuoti. Tačiau vaikinas, išsigandęs gresiančio pavojaus, pasislepia ir gyvendamas gatvėje pamažu virsta benamiu narkomanu.

Ana Feketė yra pakviečiama ištirti iš pažiūros gana neįprastą senuko žmogžudystę. Netyčiniu nusikaltimu yra apkaltinama jauna vengrė, teigianti, kad senukas jau gulėjo ant kelio, tuo metu, kai mergina jį pervažiavo. Atrodo, kad Ana turėtų džiaugtis susitikusi savo tėvynainę, tačiau dėl neaiškių priežasčių, ji negali merginos pamėgti. Bejėgiuose Anai tenka apmąstyti daugelį savo gyvenimo pasirinkimų bei paliesti dėl paliktos gimtinės nedingstantį skausmą.

Anos bendradarbis Eskas gauna ypač svarbią bylą – ištirti ir sustabdyti Kobrų skverbimąsi į Suomijos nusikaltimų erdvę. Tačiau šį darbą tobulai atlikti jam trukdo vis prastėjanti sveikata, verčianti susimąstyti apie gyvenimą už darbo policijoje ribų. Eskui prasideda vidurio amžiaus krizė, paliekanti vietos abejonėms, tačiau ši naujoji byla tikrai pareikalaus viso jo dėmesio bei jėgų…

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „pills“Struktūra. Kati Hiekkapelto neabejotinai yra talentinga rašytoja. Vis dėlto, jau ne pirmą kartą skaitydama jos knygas pagalvoju, kad detektyvo žanras jai kaip kūrėjai nelabai tinka. Jos pasakojimas yra nuoseklus, veikėjai – ypač gerai išplėtoti, tačiau trūksta vieno, visoms kriminalinėms istorijoms būdingo bruožo – palaipsniui kylančios įtampos. Šiuo požiūriu pirmoji serijos dalis buvo geresnė, kadangi serijinis žudikas, net jeigu su juo autorius nieko ypatingo nedaro, natūraliai priverčia skaitytoją būti šiek tiek labiau įsitempusiu nei skaitant apie vietines narkotikų prekeivių gaujas. Taip pat jau anksčiau įtariau, kad šiai rašytojai yra svarbiau kelionė, nei jos tikslas, tad pagrindinio knygos kaltininko atskleidimas abiejose serijos dalyse man pasirodė neteikiantis pasitenkinimo. Galbūt aš esu per didelė klasikinių detektyvų gerbėja, tačiau man žudikas detektyvinėje istorijoje yra vienas svarbiausių elementų. Kita vertus, Kati piešia be galo įtikinamus savo personažų paveikslus. Tai viena iš priežasčių, kodėl manau, jog jai reikėtų mesti detektyvų rašymą, kuris prie jos stiliaus nieko neprideda, ir pradėti rašyti realistinius arba psichologinius romanus. Žinoma, autorė jau sulaukė didelio pripažinimo kurdama kriminalinę literatūrą, tačiau mane labai domintų perskaityti labiau eksperimentinių jos kūrinių.

Po velnių, nusipelniau pakvietimo į prezidentūrą. Aš tikrai galiu dirbti šį darbą, ir gerai; dar teka kraujas seno policininko venomis. Be to, iki pensijos liko vos keleri metai. Tada. Tada pagaliau būsiu laisvas, – pagalvojo Eskas, nors žinojo, kad tai buvo melas.

Veikėjai. Visuomet mėgstu, kai knygose yra daugybė unikalių veikėjų, tačiau šiek tiek giliau panagrinėjęs gali atrasti juos visus vienijančią subtilią temą arba požymį. Kolibryje tokia tema būtų galima pavadinti šeimą arba susvetimėjimą, antrojoje dalyje, autorė labai aiškiai nori išryškinti savo personažų vienišumą bei pažeidžiamumą, tai išsakoma ir knygos pavadinimu. Ana Feketė jau turi puikų istorinį foną šiai linijai pavaizduoti. Ji – imigrantė, jau bepradedanti jausti bėgančius metus, tačiau niekaip negalinčią surasti vyro bei vietos, kuriai priklausytų. Bejėgiuose dar daugiau laiko skiriama Anos mintims apie paliktą tėvynę. Paliečiamas ir gana netikėtas klausimas – ar Ana laiko savo namais dabartinę Serbiją, ar vaikystėje paliktą ir jau nebeegzistuojančią Jugoslaviją? Moteris vis dažniau svajoja apie atostogas namuose, jų prisiminimai neatsitiktinai vaizduojami ypač ryškiomis ir šiltomis spalvomis, kaip priešingybė šaltam ir nykiam Suomijos kraštovaizdžiui. Šį kontrastą sustiprina ir naujoji Anos pažįstama vengrė, su kuria jai tenka noromis ar nenoromis bendrauti darbo reikalais. Ši mergina turi savo namus, jos laukiančią šeimą – viską, ko Anai beviltiškai nesiseka surasti.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „police precinct“Anos bendradarbis Eskas šioje dalyje taip pat sulaukia atidesnio žvilgsnio bei charakterizacijos. Kolibryje jis tebuvo pristatytas kaip kliūtis Anos personažui – vidurinio amžiaus girtuoklis rasistas, turintis klasikinį nusistatymą, kad “imigrantai pavogė iš vietinių gyventojų darbo vietas“. Galiausiai jam pavyksta sukurti jei ne šiltą, tai bent savitarpio supratimu paremtą draugystę su Ana. Bejėgiuose Eskas tampa vienu iš centrinių istorijos personažų. Jis turi nemažai blogų įpročių, tokių kaip girtuokliavimas, rūkymas, nesivarginimas sportuoti. Knygoje nėra akivaizdžiai pasakyta, tačiau turint omenyje Kolibryje atskleistas detales apie Esko praeitį, tai galėtų būti ir depresijos požymiai. Autorė iš visų jėgų stengiasi pavaizduoti policininko butą kaip niūrią lindynę, kurios tvarkyti ar puošti Eskas nerodo jokio noro. Vyras, panašiai kaip ir Ana, pradeda klausti savęs, ar viskas gyvenime yra taip, kaip jis to nori. Eskas pradeda ieškoti naujų darbo vietų, svajoti apie pensiją, netgi ima lankytis pas daktarą po nelaimingo atsitikimo darbe. Jo siužetinės linijos pabaigą tikriausiai gausime tik su trečiąja dalimi, tačiau galiu pasakyti, kad esu daug labiau susidomėjusi nei po pirmosios knygos.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „finland city winter“Kolibryje nemažai dėmesio buvo skiriama Sari ir Raunui – kitiems Anos bendradarbiams. Tuo tarpu Bejėgiuose Raunas išvis nepasirodo nė karto (kad sužinotumėte kodėl, reikės perskaityti pirmąją dalį), o Sari tenka tik kelios dialogo eilutės bei visai nereikšminga siužetinė linija. Man dėl to buvo šiek tiek liūdna, kadangi skaitydama Kolibrį spėjau apsiprasti su šiais dviem personažais ir tikrai nebūčiau išsigandusi poros papildomų skyrių tam, kad daugiau sužinočiau apie jų gyvenimą bei padėtį. Taip pat dar norėjau pašnekėti apie vieną iš centrinių veikėjų, Samį, tačiau jo istorija yra taip susipynusi su pagrindiniais įvykiais, kad sunku apie jį pasakoti neišduodant svarbių detalių. Be to, aš esu įsitikinusi, kad jo istorija bus daug efektyvesnė, jei skaitysite iš anksto nieko apie jį nežinodami 🙂

Reziumė. Bejėgiai tikrai nėra tradicinis detektyvas, kurių įpratome tikėtis iš rašytojų, tačiau Kati Hiekkapelto, nekreipdama dėmesio į pagrindines jų rašymo taisykles, daugiausiai dėmesio skiria išsamiai veikėjų psichologinei analizei. Manau, kad būtent tai suteikia galimybę perskaityti šią seriją ne vieną ir ne du kartus, tuo tarpu įprasta kriminalinė literatūra, kurią skaitome tik dėl atomazgos, greitai pabosta. Šią knygą tikrai rekomenduoju perskaityti!


Rekomendacijos: Ši knyga jums patiks, jei patiko K. Hiekkapelto Kolibris, A. Dahl The Boy at the Door, A. Tuomainen The Man Who Died.

 

 

Kitos autorės knygos:


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.