Kiekviena sritis turi savo kalbą, niuansus ir paslaptis. Nusprendžiau pamėginti surinkti pačius įdomiausius bei dažniausiai naudojamas sąvokas. Tiesa, kai kurias dažniau rasite naudojamas anglų kalba nei lietučių, todėl pateikiu jų vertimus arba orginalų pavadinimą. Dirstelėkite į sąrašą. Gal sužinoti naujų žodžių 😉
- Autoriaus kalba – žodžiai, kuriais patsai autorius apibūdina savo herojus, vertina jų poelgius, aprašo įvykius, aplinkybes, peizažą; rašytojo žodžiai, kuriais jis pristato prozos kūrinio pasakotoją, atskleidžia kūrinio atsiradimo aplinkybes, išreiškia savo požiūrį į pasakojamą istoriją.
- Antagonistas – pagrindinio veikėjo protagonisto priešininkas.
- Egzaltacija — susižavėjimo, susijaudinimo būsena.
- Elipsė – stilistiškai motyvuotas numanomų sakinio dalių praleidimas.
- Epilogas – baigiamoji kūrinio dalis po atomazgos.
- Epistolinis – laiškų formos a) kūriniai (romanai, apysakos, apsakymai, poemos ir kita), parašyti laiškų forma; b) žymių žmonių (visuomenės veikėjų, mokslininkų, menininkų, rašytojų) laiškai, teikiantys biografinių ir istorinių žinių.
- Dust jacket – ant knygos dedamas viršelis, ant kurio įprastai būna pateikiama knygos
Dust jacket ant knygos anotacija, informacija apie autorių.
- Ghostwriter — nusamdytas žmogus, kuris sukuria straipsnius, rašo knygas ar rašo kalbas, bet nuopelnus už darbą gauna kitas asmuo.
- Grafomanija – liguistas potraukis daug rašyti, neturint sugebėjimų; kūrinių išleidimas grafomanui ne itin svarbus; jam teikia malonumo pats rašymas.
- Įasmeninimas – asmens ypatybių suteikimas daiktams, gyvūnams ar sąvokoms.
- Intarpai – tekste įterpti kito žanro kūriniai ar jų ištraukos.
- Įrėminimas – teksto pradžioje pavartoto žodžio, frazės pakartojimas teksto pabaigoje.
- Konfliktas – veiksmą plėtojanti priešingybių kova.
-
Marginalijos Marginalijos – 1. pastabos knygos arba rankraščio paraštėse; 2. po ligr. knygos paraštėse įdėtos antraštėlės.
- Manikulai – paties skaitytojo nupiešta rankelė arba užrašas NB. Tai daroma norint pabrėžti, kad šią dalį reikia įsiminti.
- Motyvas – skatinamoji priežastis, veiksnys; veikimo pagrindas; mažiausias meno veikalo turinio, prasmės vienetas.
- Protagonistas – pagrindinis dramos arba prozos kūrinio veikėjas, kurio priešininkas – antagonistas.
- Plagiatas – svetimo kūrinio, jo motyvų, atskirų skyrių ar pastraipų pasisavinimas ir platinimas savo vardu.
- Prologas – įžanginė kūrinio dalis, įvykiai iki užuomazgos, kūrinio pristatymas.
- Užuomazga – kūrinio siužeto pradžia, kai kyla konfliktas.
- Veikėjo paveikslas – literatūros kūrinio veikėjo išorės ir vidinio pasaulio – būdo bruožų, charakterio, pasaulėjautos, pasaulėžiūros, nuotaikų, minčių – vaizdavimas meninės raiškos priemonėmis.
- Vidinis monologas – literatūros kūrinio veikėjo mąstymo vaizdavimas; XX a. moderniosios prozos pasakojimo forma, įvedanti skaitytoją į personažo vidinę kalbą, adresuotą sau pačiam, kurianti estetinę iliuziją, kad personažo psichikos pulsavimai tiesiogiai, be autoriaus įsikišimo, formuoja kūrinio kompoziciją, ritmiką, intonacijas.
Šaltiniai:
Kitty Writer 