Žurnalai apie vaikų ir paauglių literatūrą: Rubinaitis ir JuLit


Jeigu domiesi paauglių literatūra, turi ne tik ją skaityti, bet ir domėtis ją tyrinėjančių žmonių įžvalgomis. Praėjusiais metais nusprendžiau užsiprenumeruoti vienintelį Lietuvoje apie vaikų ir paauglių literatūrą rašantį žurnalą Rubinaitis. Vėliau atradau Vokietijoje išeinantį leidinį Julit, kurį irgi nusprendžiau įsigyti. Dabar norėčiau apie juos pakalbėti.

2018 m. Rubinaičio numeriai

Pradėkime nuo Rubinaičio. Šis žurnalas, kurį galima gauti dvejais būdais – užsiprenumeruoti (kaina metams 12 eurų) arba įsigyti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (vieno leidinio kaina 2 eurai) -, išeina keturis kartus per metus. Jį leidžia IBBY Lietuvos skyrius. Žurnalas yra spalvotas, o puslapių skaičius yra nepastovus. Pavyzdžiui, pirmajame numeryje yra 62 puslapiai, o ketvirtame jau 50. Leidinio apimtis svyruoja atsižvelgiant į jo turinį ir temą, kadangi kiekvienas numeris turi savo temas. Deja, ši nėra įvardinama ir ją pajunti tik vartydama žurnalą. Pats naujausias, praėjusių metų ketvirtasis numeris, kalba apie estų vaikų literatūrą. Taip pat, jeigu patyrinėsime ir palyginsime ankstesnius Rubinaičio numerius, kurie internete atsiranda po kelių mėnesių po publikavimo, pamatysime, kad pirmajame numeryje dažnai dalį leidinio sudaro bibliografija, kuri pratęsiama antrame numeryje. Trečiame numeryje jau buvo su literatūra susijusios datos.

2018 m. JuLit numeriai

O dabar žvilgtelėkime į vokiečių JuLit.  Kaip ir Rubinaitis, taip ir JuLit yra leidžiamas IBBY skyriaus, tik Vokietijoje jis turi savo pavadinimą – Arbeitskreis für Jugendliteratur e.V. Šis žurnalas taip pat išeina keturis kartus per metus, žurnalo puslapių skaičius yra nepastovus, tačiau jų yra truputį daugiau. Storiausią praeitų metų žurnalą sudarė netgi 102 puslapiai, o ploniausią –  70 puslapių. Dėl savo apimties žurnalas atrodo kaip mini knygutė (nuotrauka apačioje). Taip pat derėtų pabrėžti, kad kiekvienas leidinys  turi savo temas; ant kiekvieno numerio viršelio ji yra aiškiai parašyta. Tai labai palengvina žurnalo temų paiešką, kai taip nori įsigyti kurį nors iš numerių, kadangi, priešingai nei Rubinaitis, kurio numerius po kurio laiko galima rasti internete, JuLit nėra viešai prieinamas, tačiau galima senesnius numerius įsigyti atskirai. Vienas numeris be siuntimo kainuoja apie dešimt eurų. Pati žurnalo prenumerata metams kainuoja be siuntimo apie 34 eurus, su siuntimu į kitas šalis (t.y., ne Vokietijoje) su siuntimu viskas kainuoja apie 47 eurus.

Žurnalų apimties ir nugarėlių palyginimas

Įdomiausia, kad užsiprenumeravau žurnalą rugsėjo mėnesį ir pirmiausia gavau tris jau tais metais išleistus žurnalus, o tada sąskaitą. Įprastai Lietuvoje tavo prenumerata apima būsimą, o ne praėjusį laikotarpį, tačiau su JuLit buvo atvirkščiai. Tai man patiko, nes jau išleistuose leidiniuose buvo įdomių temų.

O dabar pradėkime lyginti žurnalus. Pirmasis dalykas, kuris iškart krenta į akis, yra viršeliai. Tiek Rubinaitis, tiek JuLit turi savo išskirtinį stilių. Kiekvienas Rubinaičio numerio viršelis yra kitos spalvos, yra panaudota vis kita abėcėlės raidė, o ją užpildo tuo metu pasirodžiusios ir aptariamos knygos vaikams ir paaugliams. Tuo metu JuLit viršeliuose skiriasi tik žalios spalvos atspalvis.  Metų pradžioje viršelis buvo šviesesnis, o pabaigoje – tamsus.

2018 m. pirmojo Rubinaičio numerio vidus

Pačios rubrikos žurnaluose mažai kuo skiriasi. Atsivertę leidinius jūs iškart pamatysite kokį nors įvadinį žodį (JuLit) ar kalbą (Rubinaitis). Tada turime įvairius straipsnius, interviu su rašytojais/iliustratoriais, svarbesnių šalyje su vaikų ir paauglių literatūra įvykusių įvykių apžvalgą. Žinoma, yra rubrikų, kurių kitas žurnalas neturi. Pavyzdžiui, vokiečių leidinyje jie pristato ir knygų ekranizacijas, pateikiami naujų, svarbių knygų pristatymai (viršelių nuotraukos ir anotacijos), o tuo tarpu lietuvių leidinyje pateikiami bibliografiniai sąrašai.

2018 m. pirmojo JuLit numerio vidus

Tada mes turime kelis esminius skirtumus paties leidinio dizaine ir straipsnių pateikime.  Kaip galite matyti nuotraukose, Rubinaičio straipsniuose iliustracijos/knygų viršeliai  yra apsupti teksto, gali būti ties puslapio viduriu. Tuo tarpu JuLit leidinyje paveiksliukai yra arba puslapio viršuje, arba apačioje.  Taip pat lietuviškame leidinyje mes turime tik straipsnį parašusio asmens nuotrauką, vardą ir pavardę bei geriausiu atveju universiteto pavadinimą ar organizacijos sutrumpinimą, o vokiečių žurnale, kiekvieno straipsnio apačioje, mes turime trumpą straipsnio autoriaus pristatymą. Rubinaityje žmonių vardai ir knygų pavadinimai yra išryškinami, straipsniuose nėra išskirto įvadinio žodžio ar straipsnio padalinimą į skirtingas temas. Tuo tarpu vokiečių leidinyje mes turime įvadinį žodį, straipsnis padalintas į temas ir kartais svarbi mintis yra išskirta.

O temos? Kaip šie du žurnalai skiriasi atsižvelgiant į turinį? Nors abu leidiniai skelbia, kad juose galima rasti straipsnių apie vaikų ir paauglių literatūrą, vis dėlto jaučiama, kad didelis dėmesys yra skiriamas būtent vaikų literatūrai.  Taip pat, kol lietuviai tyrinėja tik pačią literatūrą, vokiečiai neria giliau – į jos pateikimą vaikams ir paaugliams, mokymą ir pan.

Taigi, tokie būtų mano pastebėjimai vartant ir skaitant du tos pačios IBBY organizacijos leidžiamus žurnalus. Jie skiriasi savo išvaizda ir turiniu, bet abiejų misija ta pati. Jeigu norite stebėti vaikų ir paauglių literatūros vystymąsi ne tik mūsų šalyje ir suprantate kitas kalbas, užsisakykite IBBY ar kitų organizacijų leidžiamus leidinius apie vaikų ir paauglių literatūrą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.