Juodasis Raktas – Amy Ewing (knyga)


Norėdama sukurti ateitį ji turi nugalėti praeitį.

Violeta ir Vienišojo miesto žmonės per ilgai gyveno priespaudoje, kontroliuojami ir engiami Brangakmenio kilmingųjų. Vis stiprėjanti sukilėlių organizacija „Juodasis raktas“ ketina nuversti valdžią ir išgriauti sienas tarp miesto rajonų.
Violeta yra viena iš sukilimo vadų, bet turi ir asmeninį tikslą – išgelbėti seserį Heizelę, kurią pagrobė Ežero kunigaikštienė. Pirmiau ji ilgai kovojo, siekdama pabėgti iš Brangakmenio, o dabar ryšis bet kam, kad sugrįžtų ir išvaduotų ne tik Heizelę, bet ir visą Vienišąjį miestą.



Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai Lietuvoje:
 2017
Pirmasis originalus leidimas: 2016
Originali kalba: anglų kalba
Originalus pavadinimas: The Black key
Leidykla (Lietuvoje): Alma littera
Vertė: Gabrielė Virbickienė
Ankstesnės dalys: Brangakmenis (1),  Baltoji rožė (2)
Serijos pavadinimas: Vienišasis miestas
Patartinas amžius: 14+
Žanras/ tipas: paauglių literatūra, romantika, distopija
Mitinės būtybės/padarai/galios: žmonės su ypatingais gebėjimais
Veiksmo laikas: ateitis
Puslapių skaičius: 296
Pasakotojas: mergina (pirmas asmuo)
Autorės (-aus)  puslapis:  http://amyewingbooks.com/



Amy Ewing

Kiekviena istorija turi pradžią ir pabaigą. Lietuvoje pasirodė paskutinė „Vienišojo miesto“ trilogiją užbaigianti knyga „Juodasis raktas“, kuri pagaliau atsakys skaitytojams į visus iškilusius klausimus ir atskleis, kaip toliau klostosi pamėgtų personažų gyvenimai ir ar jiems pavyks įveikti valdžios priespaudą. Taigi, ar esate pasiruošę visos istorijos kulminacijai, karui, apie kurio buvimą mes nujautėme nuo pat pirmos knygos puslapių?

P.S. Tai yra serijos trečios dalies apžvalga. Jeigu nesate skaitę ankstesnių šios serijos knygų, šiame įraše be abejonės rasite spoilerių.

AUTORĖ. Tikriausiai nereikia išsamiai pristatinėti Amy Ewing. Juk Lietuvoje jau turime  kelias jos knygas, ir informacijos apie ją galima rasti ne tik mūsų, bet ir kituose apie knygas rašančiuose tinklaraščiuose, tačiau svarbu paminėti naują informaciją, susijusią būtent su paskutine knyga. O kokia ji? Amy Ewing labai didžiuojasi šia trilogija ir džiaugiasi, kad jai buvo duota nemažai laiko ją sukurti. Taip pat autorė pasakodama apie savo trilogiją kalba, kad jai sunku susivokti jausmuose, nes jų yra ypatingai daug padėjus paskutinį tašką Violetos istorijoje. Juk personažai ir pasaulis spėjo tapti rašytojai jos pasauliu ir su juo išsiskirti nėra taip lengva, kaip galėtų pasirodyti. Tačiau ji atskleidžia paslaptį, kad šiuo metu rašo naują fantastinę knygą. Daug detalių apie ją autorė nelinkusi atskleisti, nes viskas dar kūrybos stadijoje. Taigi, reikia apsišarvuoti kantrybe.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „the black key amy ewing“SIUŽETAS. Kaip ir reikėjo tikėtis, paskutinėje dalyje skaitytojams visada tenka garbė išvysti karą, kuris viską nulems, tačiau prieš jam įvykstant nutinka nemažai dalykų. Juk koks karas be netekčių, skausmo, baimės ir rizikos? Keli veikėjai tikrai šioje knygoje mirs. Kurie? Nesakysiu.

Paskutinėje šios trilogijos dalyje Violeta turi imtis ryžtingų žingsnių, nes nuo to priklauso ne tik engiama visuomenė, tačiau ir merginos sesers gyvybė. Kiekviena minutė tampa svarbi ir reikšminga. Violeta nusprendžia rizikuoti ir pasinaudodama savo sugebėjimais grįžta ten, kur viskas prasidėjo, tačiau šįkart mergina nėra bejėgė ir nieko nežinanti surogatė. Dabar Violeta yra stipri ir suvokianti savo galias.

Tačiau kalbant apie kelionę iki karo derėtų akcentuoti, kad daug ypatingo veiksmo iki to momento nebus. Galima net pamanyti, kad nieko nevyksta, nes Violeta vėl šmirinėja po Ežero kunigaikštienės namus, rezga puolimo planus, apsimeta tarnaite ir panašiai. Bet kantrybė yra apdovanojama įdomia kulminacija ir keliais netikėtais faktais apie Ežero kunigaikštienę. Bet kaip bebūtų, tikėjausi, kad šioje dalyje bus daugiau veiksmo ir pavojų, tačiau palyginus viskas joje buvo ganėtinai švelnu, o Violetos grįžimas „namo“ man nesuteikė taip lauktos įtampos ir baimės dėl veikėjos.

-Atleisk. Tik sakau, kad kiekvienas turime žmogų, dėl kurio esame pasiryžę aukotis.
-O kas liko man, Violeta? Tu. Tik tu. – Jis nusiima krepšį nuo peties ir numeta ant žemės. – Bet tau atrodo, kad viena pati gali priimti sunkų sprendimą. Nesupranti, kad tavo sprendimas daro poveikį ir kitiems, pavyzdžiui, man.

VEIKĖJAI. Amy Ewing neslepia, kad visi personažai jos knygoje yra jos pačios sukurti, nors, tiesa, paklausta, kuris veikėjas yra panašiausias į ją, ji atsako, kad tikriausiai Violeta, pagrindinė trilogijos veikėja, kurios augimu, beje, rašytoja labai didžiuojasi. O ir tikrai yra kuo didžiuotis, kai prisimeni Violetą pirmoje ir galiausiai ją išvysti trečioje knygoje. Jos, kaip personažo, augimas pastebimas netgi plika akimi. Šioje paskutinėje knygoje vyksta daug svarbių ir pavojingų dalykų, todėl nuostabu matyti, kaip Violeta parodo savo nagučius. Nors siužetas man nepasirodė kažkuo įspūdingas, tačiau merginos suvokimas, ko ji yra verta, yra labai pagirtinas šios knygos akcentas. Man labai patiko jos pasitikėjimas savimi ir kovingumas, nors, tiesa, kartais jis sušlubuodavo, kai merginą apimdavo abejonės.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „amy ewing fan art“

Kalbant apie Ešą, jis tarsi knygos vaiduoklis. Be abejonės, jo gyvenime vyksta drama. Jis nori prisidėti prie kylančio karo, tačiau dėl savo „ieškomo“ asmens statuso jis menkai tegali padėti, nes jį lengvai gali atpažinti ir sugauti. Taigi, daugiausiai darbo atlieka Violeta ir kiti veikėjai, o Ešas priverstas nenoriai viską stebėti ir niršti, kad niekas neprisimena palydovų, kurių gyvenimas, kaip žinome iš „Baltosios rožės“, tikrai nėra rožėmis klotas. Prisipažinsiu, man momentais netgi atrodė, kad Ešo drama yra įdomesnė už Violetos. Juk pagalvokite, į kokią poziciją yra pastatytas Ešas: jo mylimoji kasdien rizikuoja, jo draugams menkai kas padeda, o jis privertas slėptis ir ramiai tūnoti. Ką jau ką, bet čia tikrai kvepia drama.

Autorė pradžioje stengėsi kabintis už Ešo istorijos, bet vėliau tarsi atitrūko, ir visas dėmesys buvo atiduotas Violetai, ir tik pabaigoje Ešas vėl grįžta, ir atrodo, kad jo drama jau išspręsta. Abrakadabra. Dėl to netgi pasijaučiau truputį apgauta, nes rašytoja tarsi pamojuoja prieš mane saldainį, jį labai arti atkiša, o vėliau pradangina.

-Ten irgi yra žmonių, kurie mus palaiko. Suprantu, kad bus aukų, bet kai girdžiu, kaip kilmingi draugai kalba, kad sargybiniai patys prisiprašė… Vienas netgi pasakė: „Jų nebegamina tokių kaip anksčiau.“ O kokius sargybinius „gamindavo“ anksčiau? Kuo daugiau dirbu su tais vyrais raudonais drabužiais, tuo dažniau įsitikinu, kad jie buvo paimti į tarnybą prieš savo valią arba stojo į ją todėl, kad norėjo išmaitinti šeimą. Dirbantys Brangakmenyje patys blogiausi. Visi kieti riešutėliai. Dėl to per varžytines turėsime rimtų sunkumų… aukcioną saugos tik Brangakmenio sargybiniai. Norint nugriauti  sieną, prireiks visų surogačių. Reikia, kad kautųsi visi.

Susijęs vaizdasBet be Violetos ir Ešo, žinoma, yra ir kiti personažai, kurių gyvenimas yra įdomus, pavyzdžiui, Ežero kunigaikštienės, Ganeto ir Reivenos likimai. Jų gyvenimai šioje knygoje nėra ypatingai audringi, tačiau juos įdomu stebėti, ir paskutinėje dalyje daugiau sužinome apie mūsų piktadarę. Turiu pasakyti, kad man jos netgi pasidarė gaila. Įdomu, ar ir jums jos pasidarys gaila, kai perskaitysite paskutinę dalį.

Taip pat derėtų paminėti, kad autorė stengiasi pabrėžti ne pasaulį, jo savitus bruožus, bet veikėjų santykius, šeimą ir požiūrį į iškilusias problemas. Dėl šios priežasties kai skaitai knygą tu labai artimai susipažįsti su personažais, jeigu dar to nepadarėte skaitydami ankstesnes serijos dalis.

PASAULIS. Šioje, paskutinėje trilogijos dalyje, naujų faktų apie istorijos pasaulį per daug nerasime, kaip ir jo augimo, o tai ganėtinai logiška. Juk su šia knyga viskas turi pasibaigti, ir pateikti daug naujos informacijos nėra praktiška, todėl „Juodame rakte“ autorė naudoja tai, kas jau yra žinoma ir buvo pateikta skaitytojui ankstesnė dalyse. Tai kartu džiugina ir liūdina, nes iš istorijos yra atimami tvistai ir netikėtumai. Jeigu mėgstate nuspėti knygos siužetą ar turite gerą nuojautą, tai jums istorija net gali pasirodyti labai paprasta.

-Maniau, kad tai tik kvailystė, tuščias laiko švaistymas. Net truputį nusiminiau sužinojęs, kad ji laikoma visai šalia. Maniau, Reivena tik blaškys tau dėmesį, per ją tapsi pažeidžiama, – atsidūsta Liusjenas. -Bet ji tave tik sustiprino, net labai. Mylimi žmonės mus stiprina, Violetas. Suteikia mums drąsos. Norėčiau, kad tai suprastum. (psl. 143)

ROMANTIKA. O kokie reikalai romantikos fronte? Atsakymas kiekvieną kartą skirsis, atsižvelgiant, apie kuriuos veikėjus kalbame, nes jeigu bendrai mėginame aprėpti širdies reikalus šioje paskutinėje knygoje, tai jų čia ganėtinai nemažai, bet jeigu pradėtumėme trumpai kalbėti apie kiekvieną romantinę siužeto liniją, lengva suvokti, kad jos ypatingai nejaudins jūsų širdžių. Ešas ir Violeta turi svarbesnių reikalų nei visados laikytis už rankučių ir bučiuotis, nors, be abejonės, tokių momentų bus, bet tai greičiau tik gražus istorijos papuošalas nei kažkas įspūdingo. Taip pat galima justi Reivenos ir Gareto širdies reikalus, o ir istorijos piktadarė ne pėsčia. Ar galite patikėti, kad sužinosime daugiau apie Ežero kunigaikštienės meilės reikaliukus? Kas galėjo pagalvoti? Tačiau jeigu norite kažko labai stipraus ir kvapą gniaužiančio, deja, tačiau teks nusivilti, bet jeigu jums patinka romantika kaip papildomas istorijos prieskonis – viskas tada bus labai puiku 😉

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „amy ewing fan art“VEIKSMAS. Asmeniškai, daugiausiai veiksmo man jautėsi knygos pradžioje ir knygos pabaigoje, kol tuo tarpu istorijos vidurys buvo tarsi kopimas  į pakalnę, kurios metu buvo vis žvalgomasi aplinkui ir žiūrima, ką žinome, ir ko nežinome. Bet nereikėtų apsigauti, kopimas nebuvo lengvas ir kartais būdavo tikrai įspūdingų akimirkų, tačiau man, kaip aštresnių pojūčių mėgėjai istorijų pasaulyje, norėjosi, kad tų ant manęs krentančių pavojingų riedulių būtų truputį daugiau, tačiau jeigu bendrai paėmus, istorijos veiksmo paskirstymas ir jo pateikimas yra įdomus.

REZIUMĖ. Knygoje buvo vietų, kurios ir patiko, ir nepatiko, bet kaip ten bebūtų, istoriją buvo įdomu skaityti ir laikas tikrai neprailgo. Autorė sukūrė įdomų pasaulį, nors vis dėlto įkliuvo į distopijos pasaulio šablono pinkles. Knygos pabaiga ganėtinai nuspėjama, tai truputį ir nuvylė. Tačiau liūdėti tikrai netenka ilgai, nes pagrindinės veikėjos išaugimas šioje knygoje ir keliavimas iki didžiojo karo, leido man pasprukti iš realaus pasaulio ir gerai praleisti laiką. O didelis dėmesys personažams leidžia juos be vargo įsivaizduoti ir leisti jiems išlipti iš knygos puslapių.


REKOMENDUOJAME. Šioji serija knyga patiks, jeigu jums patiko ankstesnės Amy Ewing knygos, Kiera Cass „Atrankos“ serija.

Visa trilogija

 


Reklama

4 thoughts on “Juodasis Raktas – Amy Ewing (knyga)

    1. Atsakant į tavo spoilerį… Taip, liūdna ir net kvaila truputį, nes buvo galima jį išgelbėti. Juk ten visą tą veiksmą ir tą baisų įvyki skiria toks palyginus mažas laiko tarpas.

      Patinka

      1. Kaip dėl išgelbėjimo, tai neži(au… bet labai gaila 😦 mano nuomone, jis buvo vienas iš įdomiausių, dosniausių ir geriausių veikėjų, jis nebuvo vertas mirti vien dėl kažkokios kvailystės, kurią netgi ne jis padarė.

        Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s